Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 15, 2023 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 209
STENOGRAMA
2022 m. rugsėjo 29 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
J. JARUTIS ir J. SABATAUSKAS
PIRMININKAS (J. JARUTIS, LVŽSF*). Sveiki sugrįžę po pertraukėlės. Nedrįstu vadinti tai pietumis. Gerbiami kolegos, pradedame 2022 m. rugsėjo 29 d. popietinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 58. Kaip žinote, šiandien yra bendra visų opozicinių frakcijų darbotvarkė.
Seimo opozicinių frakcijų darbotvarkė
14.01 val.
Diskusija „Būtini darbai darbo vietų išsaugojimui – ką būtina padaryti?“
Pirmas 2-1 klausimas – diskusija „Būtini darbai darbo vietų išsaugojimui – ką būtina padaryti?“ Bet dar prieš pakviečiant pradėti diskusiją gerbiamą L. Savicką, noriu pasakyti, kad Seniūnų sueigoje ir Seime nutarta, kad opozicinėje popietinėje darbotvarkėje balsuosime po kiekvieno pristatyto klausimo. Taip pat yra likę trys klausimai, dėl kurių nebalsuota, iš rytinės darbotvarkės. Kai bus apsvarstytas darbotvarkės 2-2 klausimas, tada balsuosime dėl tų trijų ir taip eisime toliau.
Taip pat noriu dar pasakyti pranešėjams, kad kiekvienam pranešimui yra skirta maždaug 10 minučių. Likus maždaug minutei aš perspėsiu, kad jau laikas baigti. Išsakius nuomones pranešėjams, bus galimybė kolegoms paklausti ir atsakyti diskusijos dalyviams.
Taigi kviečiu įvadą padaryti gerbiamą L. Savicką. Prašau.
Seimo nario Luko Savicko kalba
L. SAVICKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, reikia pripažinti, kad matydami tai, kaip visa Europa energetinės krizės akivaizdoje ieško nestandartinių sprendimų, kaip padėti gyventojams ir verslams išeiti iš šios sudėtingos situacijos, patys juk negalime nuleidę akis tiesiog laukti. Gilėjanti krizė yra mūsų visų krizė. Tai nėra mokesčių naštą nešančių gyventojų problema, tai nėra išsilaikyti nebegalinčių verslų problema. Tai mūsų visų reikalas, į jį turime reaguoti ir priimti savalaikius sprendimus.
Prieš pradedant šiandienos opozicinių frakcijų inicijuotą diskusiją apie tai, kokie būtini darbai mūsų laukia išsaugant darbo vietas ir ką būtina padaryti, noriu trumpai pristatyti, kas daroma kitose Europos Sąjungos valstybėse, kad būtų išvengta ekonominio nuosmukio, infliacijos padarinių, bankrotų bangos. Pagalbos paketai jau yra baigti rengti daugelyje šalių ir kai kurios priemonės jau yra taikomos ir taikomos kurį laiką – taikomos nuo vasaros, kai kurios dar anksčiau, nors mūsų Vyriausybė demonstratyviai užsidengė akis į problemos rimtumą, vis dar bando sprendimų priėmimą atidėti iki kitų metų biudžeto. Tai klaida, kurios pasekmes matysime, ir už ją atsakomybę turi prisiimti valdantieji.
Tačiau pažiūrėkime, ką daro kitos valstybės. Iki šių metų rugsėjo mėnesio parama verslui, įskaitant ir smulkųjį ir vidutinį verslą, buvo numatyta Austrijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Slovėnijoje, Suomijoje, kitose valstybėse. Galime pakalbėti konkrečiais pavyzdžiais. Štai, pavyzdžiui, Estijoje 2022 metų sausio–kovo mėnesiais verslo įmonėms buvo 100 % kompensuojami tinklo mokesčiai už suvartotą elektros energiją ir gamtines dujas. Jungtinėje Karalystėje pagal naują šešių mėnesių schemą įmonėms ir kitiems nebuitiniams energijos vartotojams, įskaitant labdaros organizacijas, viešojo sektoriaus įstaigas, mokyklas, kitas, buvo suteikiama tokia pat parama kaip ir vartotojams. Čekijoje parengtas veiksmų planas, kuris padės įmonėms ir verslininkams padengti paskolas bankuose, rems eksportą. Lenkija paskelbė planus įšaldyti šių metų elektros energijos kainas namų ūkiams už pirmus 2 tūkst. kilovatų. Slovėnijoje, Estijoje, Vokietijoje yra panašūs priemonių planai, kurie jau veikia. Taigi akivaizdu, kad teiginiai, jog paramos verslui kitos valstybės neteikia, tiesiog buvo paprasčiausia netiesa.
Dabar yra ypač svarbūs du kriterijai: pats pagalbos priemonių paketas ir konkretūs sprendimai bei jų priėmimo greitis. Atsakymų verslams ir gyventojams reikia dabar, reikia aiškaus plano, kas bus daroma, ko žmonės gali tikėtis iš valstybės. Ir šiandien mes, įstatymų leidėjai, išgirsime realią situaciją, kurioje veikia ir sprendimus dėl darbo vietų išsaugojimo ir veiklos tęstinumo turi priimti mūsų verslininkai. Įsiklausykime į tai ir galėsime priimti išmintingesnius, spartesnius, kokybiškesnius sprendimus.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Pradedame diskusiją. Pirmas pranešimas – „Bet koks mokesčių didinimas karo ir krizės akivaizdoje – restoranų verslo žlugdymas. Kaip išsaugosime daugiau kaip 37 tūkst. maitinimo įmonių darbuotojų?“, klausia Liutauras Čeprackas, Viešojo maitinimo įstaigų asociacijos vadovas. Kviečiame gerbiamą L. Čepracką. Prašom.
Viešojo maitinimo įstaigų asociacijos vadovo Liutauro Čepracko pranešimas „Bet koks mokesčių didinimas karo ir krizės akivaizdoje – restoranų verslo žlugdymas. Kaip išsaugosime daugiau kaip 37 tūkst. maitinimo įmonių darbuotojų?“
L. ČEPRACKAS. Sveiki, gerbiamieji. Aš šiandien šnekėsiu daugiau iš emocinės pusės, nes mano kolegė Evalda iš LVRA daugiau pateiks skaičius. Tiesiog norėčiau pastebėti, kad mes, kaip tie nematomi žmonės, kurie visiems jums dovanojame džiaugsmą, džiaugsmą per maistą, aišku, savaime suprantama, vieniems maistas yra tiktai priemonė prisikimšti pilvą tam, kad galėtų funkcionuoti, o kitiems jis teikia ir pasitenkinimą. Tai mes esame greičiausiai tie, kurie ir teikiame tą pasitenkinimą kai kuriems iš jūsų. Deja, kaip ir pandemijos metu, manau, mes buvome šiek tiek primiršti, aš suprantu, kad jūs rūpinotės, pirmas dalykas, žmonėmis.
Ir dabar mes kalbame apie žmones, nes mes esame apskritai ant žlugimo slenksčio. Dabartinės mūsų sąskaitos už elektrą, pavyzdžiui, palyginimui, mes mokėjome 1 tūkst. 500, o dabar gauname 9 tūkst., tai yra apytiksliai 15 % nuo mūsų mėnesinių pajamų. Taigi, yra didelis klausimas, ar mes apskritai galėjome numatyti tą riziką, kaip buvo šnekėta, kad kiekvienas verslas turi numatyti rizikas. Mes nesame verslas, mes apskritai su savo generuojamomis pajamomis esame galimybė išgyventi daugeliui žmonių. Tie visi maži restoranai, kuriuos jūs matote, kuriuose yra 20–30 sėdimų vietų, jų generuojami pinigai yra visiškai miniatiūriniai, nes apskritai restorane kaip ir visur egzistuoja toks dalykas kaip masto ekonomika, tai yra kuo daugiau sėdimų vietų, tuo daugiau restoranas gali uždirbti. Jeigu jūs matote 20–30 vietų, aš manyčiau, tas savininkas galėjo uždirbti 2–3 tūkst. eurų. Šiandien jis nebeuždirba 2–3 tūkst. eurų, jis turi galvoti, iš kur gauti papildomai 3 tūkst. eurų, kad susimokėtų už elektrą.
Grįždami prie PVM lengvatos mes turime suvokti dar tą faktą, kad tai apskritai nėra pinigai, kuriuos jūs duodate įmonėms, tai yra puikus mechanizmas paremti tas įmones, kurios dirba, kurios stengiasi, kurios turi savo svečius ir kurios gauna įplaukas. Kaip ir minėjau tokį pavyzdį įsivaizdavimui, kad iškepdami tuos dešimt pyragėlių mes atiduodame vieną dabar jau, bet ne du, bet mes turime dėti visas pastangas, kad išsikeptume tuos dešimt, o ne prašome, kad mums kas nors duotų tą duonos kriaukšlę.
Taigi, šiandien reikėtų suvokti tą faktą, kad visi tie pinigai, kuriuos mes gavome apskritai per PVM lengvatą ir kurie, mes galvojome, bus skirti padengti susidariusias skolas, kurių mes esame prisikaupę milžiniškai, nuėjo tiktai į algų kėlimą. Nuo 2019 iki 2021 metų, faktiškai per patį pandeminį periodą, tais momentais, kai mes dirbome, mes privalėjome kelti algas. Kodėl? Dėl tos priežasties, kad mūsų verslas labai stipriai nukraujavo, nes per pirmąją pandemijos bangą gana daug žmonių pakeitė, apskritai išėjo iš mūsų industrijos ir nuėjo dirbti ten, kur pinigai yra mokami laiku, ten, kur jie turėjo darbą.
Nepamirškime, kad per visą pandemiją žmonės kažkaip krovėsi pinigus, bet mes tikrai nepriklausome šiai kategorijai. Mes apskritai 9 ar 10 mėnesių nedirbome. Didžiausia problema yra ta, kad juk tuo metu buvo skaičiuojami tiek nuomos mokesčiai, tiek turėjome sumokėti už komunalines ir tiktai retais atvejais gerų savininkų dėka mes galėjome turėti tokią, sakykim, privilegiją, kaip susimažinti tuos mokesčius, bet didesnė dalis, deja, buvo priversti juos mokėti.
Grįžtant vėlgi prie naujai svarstomų pagalbos priemonių, tokių kaip mokesčių atidėjimas arba tos pačios lengvatinės paskolos. Mes jau prikaupėme per pandemiją tiek mokesčių atidėjimų, kad šiandien užsidėti papildomai dar vienus mokesčius, na, kvaila. Mes tampame situacijos įkaitais, kai mes žinome į priekį, kad artimiausius penkerius metus dirbsime ne tam, kad ką nors uždirbtume, o tam, kad susimokėtume atidėtus mokesčius.
Didelis klausimas, kam dirbti? Kodėl mes turime tai daryti? Yra vienas būdas: subankrotinti įmonę, atidaryti naują, valstybė automatiškai praranda mokesčius. Tuos, kurie nori sąžiningai dirbti, mokėdami tuos mokesčius, siūloma dar papildomai apkrauti mokesčiais.
Kas yra tos lengvatinės paskolos? Aš žinau vieną faktą, kad per pandemiją mes kreipėmės dėl vienos iš mano įmonių, prašydami lengvatinės paskolos, skirtos įmonėms, kurios patiria sunkumus. „Invega“ mums atsakė labai paprastai: mes jums neduosime paskolos, nes jūs esate įmonė, patirianti sunkumų. Taigi iš principo, žinote, tai yra keista situacija ir užburtas ratas, kuriame tau suteikiama galimybė paprašyti, bet prie tos vietos viskas ir sustoja.
Taigi, manau, šią minutę, kai kalbama apie tą susitarimą… Prieš pusantrų metų buvo pasakyta, kad mes turėjome susitarimą. Aš nežinau, koks yra susitarimas, kai kalbama apie pusantrų metų, kai su mumis nebuvo konkrečiai tartasi, kiek metų mums reikės, kad galėtume padengti sukauptas skolas. Žinote, yra susitarimas, kai tu vaikui sakai: eisime miegoti 9 valandą, susitariame? Taigi čia buvo panašus atvejis, kai mums kaip vaikams pasakė: gausite pusantrų metų, susitariame? Tuo metu mums buvo kaip šuniui kaulas, mes būtume susitarę dėl bet ko, kad tik išgyventume visoje šitoje situacijoje. Dabartinėje situacijoje kalbėti apie tai, kad jau yra laikas pasakyti, kad jūs gyvenate gerai? Ateikite pas mus ir mes galime parodyti, pažiūrėkite į tai, kas dedasi, pažiūrėkite į tai, kad užsidaro nemažai restoranų.
Ir dar vienas iš rodiklių, kiek kabo „nuoma“, seniai, tose vietose, kurios jau užsidarė. Niekas nesinuomoja. Vienas iš tokių gerų rodiklių yra, kai vienas uždaro ir kitoje vietoje išdygsta kitas. Deja, mes turime kitą situaciją. Pereikime tą patį Gedimino prospektą, mes pamatysime ne vieną vietą, kur nesinuomoja. Vadinasi, verslas skaičiuoja, nusimato riziką ir supranta, kad tai yra monkės biznis.
Taigi aš finale noriu tik pasakyti, kad galiu paprašyti visų savo kolegų vardu pamąstyti apie tai: iš tiesų juk norėtųsi atsibusti kitą dieną ir suprasti, kad restoranų vis dar yra. Nes aš manau, kad netrukus mes galėsime kalbėtis panašiai taip, kad ar atsimeni, kai buvo restoranų? Jūs netrukus turėsite greičiausiai fantastišką maitintoją Seime ir valgysite fantastiškai pavadintus patiekalus, aš jau skaičiau tą planą. Abejoju, kad yra kuo džiaugtis, nes turėti antivakserių Seime nieko gero. Bet toks jau tas gyvenimas, pasirodo, niekas nenori jūsų maitinti. (Juokas, plojimai salėje)
Aš tikrai nepradėsiu žadėti, kad jeigu jūs mus paremsite, aš jus pradėsiu maitinti, nes tai yra tiesiog fiziškai neįmanoma. Aš irgi skaičiuoju ir nusimatau riziką. Čia norėčiau ir pabaigti. Ačiū jums, aš viliuosi, kad vis dėlto jūs suprasite, kad turėti restoranus ir tą gastrokultūrą Lietuvoje yra visai neblogas dalykas. O skaičiais manipuliuos Evalda, kaip ir minėjau, ji pasisakys po manęs. Labai ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas Liutaurai. Klausimai, jeigu jų bus, bus šiek tiek vėliau. Kviečiu į tribūną ponią E. Šiškauskienę – Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentę, „Svetingumo sektoriaus realybė postpandeminiame karo ir energetinės krizės fone“.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Evaldos Šiškauskienės pranešimas „Svetingumo sektoriaus realybė postpandeminiame, karo ir energetinės krizės fone“
E. ŠIŠKAUSKIENĖ. Laba diena visiems.
PIRMININKAS. 10 minučių jūsų, prašom.
E. ŠIŠKAUSKIENĖ. Kur mano prezentacija? Matote jūs? Aš turiu dvi temas: viešbučių PVM ir restoranų PVM, tai yra absoliučiai skirtingos istorijos. Čia yra viešbučių PVM. 26 šalys taiko jį iš 27 visada, nuolat ir nekeičia. Tai yra dalinio eksporto paslauga. Mes prašome tiesiog nejuokinti visos Europos, kas ketverius metus nekeisti ir palikti pastoviam laikui šitą 9 % PVM.
Mums labai svarbu konkurencinė aplinka ir mes tiesiog negalime jo turėti didesnio, negu mūsų kaimyninės šalys. O visai Europai, turinčiai apie 90 % vidurkį, reikia dar konkuruoti su Azija, kur apgyvendinimui taikoma 5–6 %. Jūs suprantate, kad užsieniečiai turėtų mokėti nulinį PVM, o Lietuvos gyventojai – 21 %. Tuo pagrindu visa Europa skelia per pusę savo standartinį PVM, ir tai nėra lengvata, tai yra sumažintas eksporto PVM. Aš ir norėčiau labai paprašyti palaikyti ir tikrai nebejuokinti Europos. Čia yra eksporto PVM. Kai man sako, sumažinome PVM, bet jūs nesumažinote kainų, tai aš sakau, kai italai atveža 4 mln. į mūsų šalį, mes turime paprašyti, kad jie atvežtų 2 mln. numažinę kainas. Čia yra nesusikalbėjimas, nes tai yra labai specifinė paslauga, mums įveža valiutą, o ne eksportuoja prekes į išorę.
Ir liūdesys yra dėl to. Kiek dabar yra svarstomas Lietuvos 2023 metų rinkodaros biudžetas, tai aš tik vieną sakinį pasakysiu dėl palyginimo. Lietuva iš biudžeto yra nutarusi skirti 1,8 mln., kai tuo tarpu estai skiria 12 mln. Europinių mes turime likusių 600 tūkst., estai – 14 mln. Kaip mes galime konkuruoti? 26 mln. versus apie 2 mln. Čia toks liūdnas skaičius.
Restoranų yra visiškai kita istorija. Tikrai buvo labai laiku duota pagalba, dar paminėsiu, kad prieš pandemiją realiai ta PVM lengvata restoranams buvo išgelbėta apie 80 % sektoriaus, jie tikrai būtų ėję į dugną ir bankrutavę. Tai buvo labai laiku. 22 šalys taikė tą sumažintą PVM restoranams ir prieš pandemiją, pandemijos metu dar sumažino ir dabar taiko sumažintą. Ir priežastis yra labai paprasta. Tai yra paskata mažėti šešėliui. Ir vienintelis būdas. Nėra kitų būdų. Europos šalys tą puikiai supranta, todėl taiko tą PVM. Ką mes pamatėme, kai jis buvo skirtas, kai liepos mėnesį įsigaliojo tas 9 % PVM tarifas? Gerokai išaugo apyvartos, neliko grynųjų pinigų cirkuliavimo, neliko atlyginimų vokeliuose, pakilo darbo užmokestis. Žodžiu, matome akivaizdžią naudą. Nemanau, kad iš viso jį reikėtų naikinti, bet bent metai mums leistų tikrai išgyventi.
Dabar situacija yra labai įtempta. Mes vasaros pradžioje turėjome 55 mln. atidėtų mokesčių, manau, dabar turime apie pusę. Mes atstovaujame 37 tūkst. darbuotojų. Realiai maitinimo verslas yra antras po eksporto, sunešantis pinigus į biudžetą. Man nuoširdžiai yra nesuvokiama, kodėl dabar šioje visoje įtemptoje situacijoje nepasako premjerė, imkite dar tiems metams tą PVM ir išgyvenkite. Dabar, kai yra manipuliuojama skaičiais, Finansų ministerija sakė, ai, nuostolis biudžetui per pusantrų metų bus 120 mln. Koks dabar, mes nežinome, nes skaičių nėra. FNTT buvo pateikusi, kad šešėlyje 200 mln. Skambinau į FNTT, prašiau skaičių, sakau, duokite mums tuos skaičius, kas yra dabar, nes mes tikrai esame ištraukę daug verslo iš šešėlio. Niekas tokio tyrimo nebedaro. Ir tada tie skaičiai… Mes tarėmės su Finansų ministerija, susitikome vasarą, kad susitiksime rudenį, dėsime skaičius ant stalo, pasikalbėsime ir padarysime sprendimą. Neįvyko niekas. Žodžiu, niekas mūsų nepakvietė, neįsileido ir taip toliau.
Dar iki energijos pakilimo situacija – 81 maitinimo įstaigos bankrotas per pusę metų, kai tuo tarpu per praeitus dvejus metus iš viso buvo 67 bankrotai. Realiai čia mums yra toks išgyvenimo šaltinis – paskata mažinti šešėlį, tiesiog dabar energijos kaštai mus visiškai pribaigia. Pandemija mums tebesitęsia. Žiūrėkite, vasario 5 dieną buvo panaikinti kovido apribojimai. Vasario 24 dieną prasidėjo karas. Kaip suprantate, 47–50 % turistų iš viso nebegrįžo. Visi įsivaizduoja, kad čia vyksta karas. Žmonės pirmiausia tikrai nebėgo į restoranus.
Dabar dėl karo ta situacija šiek tiek aprimo žmonių galvoje, prasidėjo energetinė krizė. Tai mums pandemija tebesitęsia. Čia yra lentelė, kiek šalių taiko – 22 šalys taiko lengvatinį PVM. Man keista, kad Vyriausybė visą laiką naudojasi Europa, dabar laukiame, kol Europa nuspręs, kokie bus užfiksuoti energijos kaštai, mes laukiame vėl kažkokių sprendimų, žiūrime į Europos direktyvą. Kodėl mūsų atveju niekas nežiūri, ką daro Europa? Yra akivaizdu – tai yra šešėlio mažinimo paskata ir vienintelis būdas.
Čia mes darėme tokį vadinamąjį cepelinų indeksą, kad jūs matytumėte akivaizdžiai, kiek konkrečiai pakilo žaliavų savikaina, produktų ir tik kiek pakilo patiekalų kaina. Vėl verslas eina į minusą, jie, pirma… praeina mėnuo, tada pasižiūri, kokios sąnaudos. Realiai žaliavos kilo 30 %, restoranai pakėlė kainas tik 15 %. Kiek tai gali tęstis, kiek tą minusą gali valgyti verslas?
Ir čia dabar buvo Finansų ministerijos pateikta tokia statistika Biudžeto ir finansų komitete, kad dabar jau taip gerai gyvena maitinimo įstaigos ir kad pelnas išaugo 24 mln. Tai yra visiškai manipuliacija skaičiais, nes jie paėmė tik pelningus restoranus, bet nepaėmė nuostolingų. Mes sudėjome į vieną eilutę ir pelningus, ir nuostolingus ir palyginome visus metus. Paskutiniais, 2021 metais, akivaizdu, pelnas yra tik 11 mln., nes Finansų ministerija įskaičiavo dar 28 mln. gautų subsidijų. Tai čia, supraskite, irgi yra mūsų pelnas, nuo jo mes dar sumokėjome mokesčius. Ta manipuliacija realiai yra 11 mln. Pasakysiu jums, kad realiai išdalinus per 3 tūkst. 700 įmonių išeina 10 tūkst. metinis pelnas kiekvienam restoranui. Tai čia tikrai mes labai gerai gyvename su šitais energijos kaštais? Energijos kaštai sudaro apie 10–12 %, kitiems ir daugiau, darbo užmokestis ir žaliavos sudaro 70 %, 10 % tiems, kas nuomojasi, sudaro nuoma, tai tada kiek lieka tų procentų? Va taip mūsų sektorius gyvena.
Aš labai prašau jūsų palaikymo ir duoti mums išgyventi tuos metus, bet mes tikrai negalime pažadėti, kad tik metus, nes nežinome, kas mūsų laukia. Būčiau labai dėkinga už palaikymą. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau kviečiu poną E. Masevičių, Šiltnamių asociacijos pirmininką – „Kritinė situacija šiltnamių sektoriuje“. Prašom, 10 minučių.
Šiltnamių asociacijos pirmininko Evaldo Masevičiaus pranešimas „Kritinė situacija šiltnamių sektoriuje“
E. MASEVIČIUS. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Esu Evaldas, vienas iš tų, kurie šiandien tikrai užtikrina tai, kad šviežiausios lietuviškos daržovės pasiektų jūsų stalus. Kaip ir mano kolegos, aš pats turiu šiltnamių ūkį, jį puoselėju ilgus metus. Bet šiandien čia atstovauju Lietuvos šiltnamių asociacijai, tiksliau, visiems pažangiausiems Lietuvos šiltnamininkams, kurie, deja, bet yra sukrėsti dėl ateities. Jų Lietuvoje yra ne vienas, jų šiltnamiai užima daugiau kaip 40 hektarų plotą. Kad būtų aiškiau, jaučiu pareigą trumpai pasakyti, kad šiltnamių ūkiai – visiškai kitokia žemės ūkio šaka nei žemdirbystė, čia suplanavęs investiciją krypties negali keisti ilgus metus. Šiltnamis – kaip namas, jam reikalingas pamatas, sienos, stogas, vanduo, elektra, langai ir begalė įrangos, kuri padeda išauginti tai, kas padeda garsinti Lietuvos vardą. Modernus šiltnamis yra statomas ne metams, o keleriems… ne metams ar keleriems metams, o 25 metams. Tad ir investicijos bei darbai, taip pat ir pardavimai yra planuojami 25 metams, kaip ir darbo vietos. Tad, priešingai nei žemdirbystės, šiltnamių situacija yra visai kitokia ir energetika čia yra lemiamas veiksnys, ji diktuoja ne tik produkto kainą, bet ir verslo gyvybingumą.
Kad būtų paprasčiau, pasakysiu tik tiek, kad net 50 % daržovių kainos sudaro energetikos kaštai, o visa kita – įranga, sėklos, darbas, priežiūra, skynimas, logistika, kol daržovės pasiekia parduotuvių lentynas. Energetika čia lemia viską, nes jos naudojame daug ir ypač rudenį, kai daiginame ar auginame. Visa tai rudenį, kad žiemos gale galėtume turėti šviežių daržovių ant savo stalo. Jei mes nešildysime ir nevykdysime veiklos, viskas ne tik užšals, bet ir nuo sniego bei ledo sugrius ir tuo baigsis visas šiltnamių sektoriaus gyvybingumas.
Vien į šiltnamių ūkio gyvybingumą, jų modernizavimą Lietuvoje ir plėtrą mūsų asociacijos nariai per paskutinius trejus metus investavo arti 15 mln. eurų ir dar dešimtis anksčiau. Dėl to per paskutinius dešimt metų pradėjome auginti vienas geriausių daržovių, didžiuotis jų kokybe ir visi kartu galėjome užmiršti plastikinio pomidoro skonį, sintetinio agurko skonį ar žalios spalvos kažko, kas panašu į salotas, skonį.
Bet energetikos kaštai šiandien visam tam kelia milžinišką grėsmę. Tiksliau, išnykimo grėsmę. Apie tai mūsų nariai kalba vis garsiau. O užsidarius šiam sektoriui, turėsime užduoti sau klausimą, kokias ir kokios kokybės daržoves valgys Lietuvos gyventojai, ką valgysime mes, ką valgys mūsų vaikai, anūkai, ką valgysite jūs, čia esantys? Ar tai bus tokios salotos kaip ši, ar tai bus agurkai iš Kenijos, natūralizuoti Olandijoje, pomidorai iš Afrikos, natūralizuoti Ispanijoje, keliaujantys dvi savaites iki mūsų, bet išliekantys tokie pat, kaip ką tik nuskinti? Tad ką rinksimės mes: vakar nuskintas daržoves Lietuvoje ar nežinia ką? Juk puikiai suprantame, kad prekybos centrų lentynos tuščios nebus. Paklausa diktuos pasiūlą. O kai nebus tenkinama pasiūla iš Lietuvos, į visų mūsų vietas stos kiti. Ir tai tikrai nebus ta kokybė, prie kurios visi esame pripratę.
Jau daugiau kaip dešimt metų Lietuvos šiltnamių ūkiai vykdo veiklą pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą, turi nacionalinės kokybės sertifikatus, todėl galime didžiuotis savo užaugintomis daržovėmis kaip Lietuvos nacionaliniu produktu.
Žlugus šiltnamių sektoriui, mes prarasime produkto identitetą ir galėsime kalbėti, kaip įvairiose šalyse užauginti „įdomaus“ skonio pomidorai, agurkai ar salotos bus nuplaunami, supakuojami Lietuvoje ir paženklinami Lietuvos vėliava su užrašu „Pagaminta Lietuvoje“. Ne, nebūkite suklaidinti: ne užauginta, kaip ši salota, bet pagaminta Lietuvoje, tai yra nuplauta. Tad ar taip neatsitiks ir su kitais produktais, išspręsti reikia dabar ir čia.
Baisiausia yra tai, kad sektorių sužlugdyti itin lengva, bet jį atkurti vėl reikės 30 metų ir tikrai nėra aišku, ar tam bus potencialo. Kalbu iš širdies, nes mes pradėjome šį kelią. Puikiai suprantame ir žinome, ką reiškia, kai reikia naujų specialistų, įrangos, bet svarbiausia ne tik tai, nes reikia idėjinių žmonių, tų, kurie norės pasirinkti tokią sritį ir kryptį. Juk tie idėjiniai žmonės šiandien ne tik daro verslą, bet, svarbiausia, rūpinasi, kad visų mūsų stalus pasiektų skanūs ir švieži produktai, bei daro tai su meile kiekvieną mielą dieną, tačiau dabar nebežino, ar galės tai tęsti.
Išmokti vairuoti automobilį reikia vienų metų, išmokti vairuoti šiltnamius reikia penkerių metų, kad galėtum pradėti judėti pirma pavara. Šiuo metu šiltnamių sektoriuje dirba daugiau kaip 600 tiesioginių darbuotojų, dar tiek pat ir daugiau netiesioginių, iš jų 80 % priklauso nuo šiltnamių veiklos ir dar keli šimtai susiję su mūsų veikla.
Tai nėra mažai. Jie, kaip ir jūs, turi šeimas, artimuosius, mėgstamą darbą. Deja, bet pirmieji atleidimai jau planuojami nuo spalio 1 dienos, ir tikrai ne 10, ne 20 žmonių. Gaila darbuotojų, turinčių unikalių žinių ir gebančių užauginti tai, kuo galėjome didžiuotis. Ir tikrai ne todėl, kad nemokame dirbti, o tik todėl, kad energetiniai kaštai tapo nebepakeliami.
Kaip minėjau, energetinės sąnaudos šiltnamių sektoriuje sudaro 50 %, pelno marža siekia nuo 3 iki 10 %. Energetinių išteklių kainai pakilus 200 %, ne tik apie rentabilumą nebėra ko kalbėti, bet ir apie paprastos paskolos grąžinimą ar investicijų atsipirkimą.
Šiandien esu čia pirmą kartą. Nieko niekada neprašėme iki šiol, net per COVID-19 pandemiją, nors būtent per ją mūsų pardavimai krito keletą kartų. Skeptikams pateiksiu pavyzdį. Pirmus 3 mėnesius šalį užvaldžius pandemijai daržovių pardavimai krito keletą kartų, bet po 3 mėnesių kruopų ir makaronų valgymo žmonės susirūpino savo sveikata ir antsvorio mažinimu. Žmonės atsigręžė į sveiką, daržovėmis paremtą mitybą. Skeptikai sako, kad be daržovių galima pragyventi, bet realybė rodo, kad tik 3 mėnesius.
Šiandien esu čia, nes sektoriaus vardu noriu paprašyti visų valdžios atstovų toliaregiškumo, nežiūrėti į šiltnamius kaip į pomidorą, agurką ar salotą, bet pamatyti ir įvertinti, kokią naudą atneša šie produktai galutiniams vartotojams ir kokius jie galės rinktis ateityje. Ar tai bus lietuviškos salotos, ar tos, be skonio, tik panašios į jas? Ar tai bus su meile užaugintas pomidoras mūsų šiltnamiuose, ar keletą savaičių laivų triumuose gulėjęs iš už jūrų marių? Tik nuo jūsų viskas priklausys.
Tad esu čia, nes turime pasiūlymą. Noriu paprašyti visų valdžios atstovų surasti galimybę padėti sektoriui išgyventi ateinančius metus. Mes neprašome vien tik pinigų. Priešingai, esu čia, kad galėčiau jums pasiūlyti: padėkite mums išlikti ir jau per dvejus metus tie pinigai į valstybės biudžetą sugrįš su kaupu. Kaip? Vien per šiuos 8 mėnesius mes sumokėjome beveik 5 mln. eurų mokesčių, oriais atlyginimais užtikrinome darbo vietas 600 darbuotojų ir dar buvome suplanavę dideles investicijas į priekį. Jos būtų sukūrusios naujų darbo vietų ir atnešusios valstybės biudžetui dar daugiau mokesčių. Jie galėtų nugulti šalies gynybai arba bet kam kitam.
Todėl šiandien stoviu čia, prieš jus, nes turiu paprašyti jūsų pagalbos ne mums, o visai Lietuvai padėti tęsti kurti pažangą, ateitį auginant ir puoselėjant ypatingus daržovių ūkius. O tam reikia ir pinigų, ir investicijų, kurios užtikrintų sektoriaus gyvybingumą ir Lietuvai grįžtų su kaupu greičiau nei per 16 mėnesių ir su nemažai naujų darbo vietų.
Kaip tai galime padaryti? Juk turime minčių. Tad kviečiu dialogo visus suinteresuotus, kad galėtume kartu rasti geriausius sprendimus, o neapsiriboti tik diskusijomis. Ačiū visiems už dėmesį. Sveikai maitinkimės, valgykime daugiau daržovių. Ir taikos. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Tikimės, kad į jūsų kvietimą bus atsižvelgta.
Toliau diskutuoti kviečiu U. Armalį, Lietuvos kelionių verslo asociacijos viceprezidentą. „Turizmo sektoriaus situacija dabartinių krizių laikotarpiu.“ Prašom, jūsų dešimt minučių.
Lietuvos kelionių verslo asociacijos viceprezidento Udriaus Armalio pranešimas „Turizmo sektoriaus situacija dabartinių krizių laikotarpiu“
U. ARMALIS. Laba diena, gerbiami Seimo nariai, svečiai. Esu Udrius Armalis, Lietuvos kelionių verslo asociacijos, vienijančios smulkųjį ir vidutinį turizmo verslą, viceprezidentas. Asociacija šiuo metu yra didžiausia ir vienija kelionių agentūras, organizatorius, gidus, apgyvendinimo ir transporto įmones.
Turizmo sektoriuje iki pandemijos dirbo 55 tūkst. darbuotojų. Į Lietuvą užsienio turistai atveždavo 1,3 mlrd. eurų. Ši ūkio šaka kuria didesnį BVP nei baldų gamyba ar IT sektorius. Tačiau pandemija ir karas smarkiai smogė turizmo sektoriui. Atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriai 2020 metais gavo 92 % mažiau pajamų nei 2019 metais, 2021 metais – 90 % mažiau, o 2022 metų pirmą pusmetį – 68 % mažiau nei per atitinkamą 2019 metų periodą. Šiais metais dėl karo baimės sulaukta 50 % mažiau užsienio turistų nei 2019 metais. Turbūt Lietuva turėtų būti suinteresuota, kad 1,3 mlrd. eurų kiekvienais metais ateitų iš užsienio srautų, iš užsienio turistų, kad užsienio turistų srautai didėtų. Šie srautai padeda išsilaikyti ne tik turizmo sektoriui, bet ir žemės ūkiui, kolegai, kuris pasakojo apie šiltnamį, kultūros įstaigoms, jeigu ne paslaptis, greičiausiai kultūros įstaigos prašys paramos biudžete šiais metais, muziejams, net ir prekybai. Tam reikalinga efektyvi parama.
Vyriausybė teigia, kad parama buvo teikiama. Tačiau kokia ta parama buvo teikiama? Pakelkime rankas, kas galėtų išgyventi pusę metų iš 250 eurų? Tai tokią paramą gaudavo mūsų gidai, kurie moka užsienio kalbų, kai kurie po kelias, kai kurie puikiai žino, visi puikiai žino Lietuvos istoriją. Ponia Evalda sakė, kad jai aktuali yra PVM lengvata, tačiau turizmo sektorius, pavyzdžiui, kelionių organizatoriai, kelionių agentūros niekada neturėjo PVM lengvatos, nors atveža 30 % užsienio turistų. Todėl Lietuvos kelionių verslo asociacija 2021 metų spalio mėnesį atliko paramos priemonių turizmui auditą ir gauti rezultatai šokiravo. Nors turizmo sektoriuje daugiausiai mokesčių sumoka smulkusis ir vidutinis verslas, parama skiriama išimtinai stambiajam verslui. Taip.
Štai kelionių agentūrų ir kelionių organizatorių sektoriuje 95 % mokesčių 2019 metais sumokėjo smulkusis ir vidutinis verslas. Tačiau apie 63 % paramos, skirtos turizmo kelionių agentūroms, kelionių organizatoriams, gavo viena įmonė, kuri tais metais sumokėjo 5 % mokesčių, tai yra AB „Novaturas“. Mūsų asociacijos išvados visiškai sutampa su Valstybės kontrolės parengtomis išvadomis. Paramos priemonės parengtos taip, kad į jas negalėtų pretenduoti šeimų kavinės, svečių namai, kelionių agentūros, gidai, o paramą gautų išimtinai tik stambusis turizmo verslas. Susiklostė paradoksali situacija: smulkusis ir vidutinis turizmo verslas susimokėjo mokesčius, tačiau jie susimokėjo mokesčius, o iš tų sumokėtų mokesčių juos sunaikino stambusis turizmo verslas.
Situacija nesikeičia ir dabar. Asociacija ne kartą kreipėsi dėl paramos turizmo sektoriui, tačiau šis klausimas yra ignoruojamas. Net ir parengtame Nacionaliniame pažangos plane visos lėšos bus skirtos ne nukentėjusiam turizmo verslui gaivinti, stiprinti, bet viešojo turizmo sektoriaus projektams. Todėl asociacija prašo Seimo apsvarstyti ir numatyti 2023 metų valstybės biudžete lėšas, kurios būtų skirtos kompensuoti žalą, kuri buvo padaryta smulkiam ir vidutiniam turizmo verslui. Mes ne kartą kvietėme susitikti ministrę ponią A. Armonaitę aptarti kai kuriuos turizmo klausimus, deja, atsakymų niekad negaudavome. Todėl mes dar kartą prašome jau iš šitos tribūnos susitikimo su ponia ministre. Šio susitikimo metu norėtume aptarti ne tik paramą stambiam ir vidutiniam turizmo verslui, bet ir galimas turizmo atgaivinimo ir stiprinimo strategijas. Ir šitose strategijose turėtų būti ne tik deklaratyvios frazės, o numatyti realūs veiksmai, darbai.
Vis dėlto nenorėčiau šio susitikimo pranešimo baigti liūdna nata. Kaip žinote, prieš porą dienų buvo Turizmo diena. Tad asociacijos vardu noriu pasveikinti visus turizmo verslo atstovus praėjusios Turizmo dienos proga. Mieli gidai, kelionių agentūrų organizatorių darbuotojai, šeimos kavinių, restoranų ir apgyvendinimo įstaigų savininkai ir visi dirbantys turizmo srityje, jūs visi savo tikėjimu turizmo ateitimi išsaugojote ir toliau puoselėjate Lietuvos turizmą. Tai jūsų užsispyrimo ir pasiaukojimo dėka turistai vėl keliauja po Lietuvą, vėl stebisi jos gamta ir paveldu, vėl ragauja išskirtinius valgius ir nakvoja išskirtinėse vietose. Mes taip pat norėtume padėkoti jūsų šeimos nariams, kurie jus palaikė, tikėjo jumis šios krizės metu. Krizės, kaip ir vyriausybės, praeina, o lieka patirtis, kuri leidžia priimti vienokius ar kitokius tinkamus sprendimus. Su tuo ir sveikinu. Dėkoju už galimybę pasisakyti.
PIRMININKAS. Ačiū už pranešimą.
Dėl vedimo tvarkos – L. Girskienė. Ačiū. Tuoj, minutėlę, įjungsiu. Prašom.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Labai norėtume salėje pamatyti gerbiamą ministrę A. Armonaitę. Jeigu yra, kolegos, mačiau, gerbiamas V. Mitalas, prašom pakviesti. Žmonės nori susitikti su ministre.
PIRMININKAS. Tikiuosi, ministrė išgirs prašymą ir dalyvaus toliau posėdyje.
Apie iššūkius reabilitacijos įstaigose kviečiu kalbėti R. Černiauską, Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos valdybos narį. Prašom, tribūna jūsų.
Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos valdybos nario Rimanto Černiausko pranešimas „Iššūkiai reabilitacijos įstaigose“
R. ČERNIAUSKAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, svečiai. Tiesą sakant, pirmą kartą tokioje garbingoje tribūnoje tenka kalbėti asociacijos vardu. Mes, kaip kolegos jau minėjo, Restoranų asociacija, Viešbučių asociacija, sanatorijos jungia tiek apgyvendinimą, tiek maitinimą, tiek ir gydymo paslaugas. Reikia pripažinti, kad tai yra ganėtinai geras paveldas, kurio mes nesugebame niekaip įvertinti, nes sanatorijos kažkaip visąlaik praslysta tarp Sveikatos ministerijos ir Ekonomikos ministerijos. Jeigu kalbama apie turizmą ir sveikatos turizmą, kas galėtų būti tikrai tam tikra prasme gelbėjimosi ratas sanatorijoms, tada nukreipiame į Sveikatos ministeriją. Sveikatos ministerija nekalba apie turizmo reikalus ir apie sveikatos turizmą, kuris tiek Europoje, tiek ir visame pasaulyje yra žinomas. Ta tema kažkaip praslysta.
Asociacija vienija 15 narių, iš kurių yra tiek privačių, tiek viešojo sektoriaus įstaigų. Tai nėra vien tik privačių įstaigų asociacija. Yra vienos didžiausių Lietuvos reabilitacijos įstaigų Abromiškių ligoninė, Palangos reabilitacijos ligoninė, taip pat „Gintaro“ sanatorija Palangoje. Trijuose kurortuose mūsų įstaigos yra turbūt vienos didžiausių darbdavių. Druskininkuose beveik trečdalis gyventojų vienaip ar kitaip dirba darbą, susijusį su sanatorijomis. Birštone tuo tarpu tas skaičius siekia beveik pusę žmonių. Natūralu, kad tiek kovidas, tiek dabartinė situacija kelia tikrai daug iššūkių.
Skaičių čia buvo pakankamai, bet keletą turbūt paminėsiu. Aišku, kad elektros kainos išaugusios kartais, ir jeigu vertintume arba lygintume net su praeitais metais, virš penkių su puse karto tenka mokėti brangiau. Visi turbūt žino, kiek dabar kainuoja kilovatvalandė, kiek kainavo anksčiau. Mažai kas galėjo fiksuoti tas kainas ir dabar apie kainų fiksavimą su verslu net nėra kalbos. Anksčiau elektra sudarydavo 2–3 % mūsų sąnaudų, o dabar kai kuriose įstaigose siekia net iki 13 % ir daugiau. Išlaidos šildymui buvo apie 3 %, dabar prognozė, kad sieks apie 7–8 %. Čia teko spaudoje skaityti Ligonių kasos vadovo pareiškimą, kad elektros sąnaudos yra nežymios įstaigų išlaidų eilutėse, o sanatorijų išlaidų eilutėse ta sąnaudų eilutė tikrai žymi ir matoma. Jeigu labai grubiai, vieno lovadienio elektra anksčiau kainuodavo 3 eurus per mėnesį, o dabar ta kaina siekia virš 11 eurų.
Taip pat brangsta maisto produktai, kaina vien šiemet paaugo 30 %, kitos ūkio prekės ir paslaugos vejasi, taip pat kaina vidutiniškai kyla apie 20 % ir dar gauname pranešimų, kad kainos kils nuo kitų metų. Taip pat reikia prisiminti, kad 2022 metais sausio mėnesį mes turėjome 14 % minimaliojo mėnesio atlygio padidėjimą, tai reiškia, kad padidėjo sąnaudos, susijusios su darbo užmokesčiu. Tas skaičius maždaug vidutiniškai siekia apie 10 % darbo užmokesčio. Ir netgi tos įstaigos, kurios yra didžiausios mūsų asociacijoje, viešosios įstaigos, kurios daug metų dirbo pelningai, paskutinius mėnesius jau patiria nuostolius. Tarkime, Palangos reabilitacijos ligoninė per 7 mėnesius turėjo apie 160 tūkst. eurų nuostolio, to anksčiau niekada nėra buvę.
Abromiškės taip pat paskutinius mėnesius dirba nuostolingai, nors yra modernizuotas šilumos ūkis, įdiegti šilumos siurbliai. Beje, šilumos siurbliai taip pat yra elektrą naudojantys ir taip pat sąnaudų eilutė didėja. Būtų galima elektrą galbūt gamintis – Abromiškių ligoninė kažkokiu stebuklingu būdu spėjo įsirengti saulės jėgainę, bet dabar kreipiantis dėl techninių sąlygų vien atsakymą dėl techninių sąlygų pažada per 40 darbo dienų, vadinasi, 2 mėnesius. Tad jeigu mes norėtume įsirengti saulės elektrines ant įstaigų stogų, o tai visiškai techniškai būtų įmanoma, greičiausiai tai būtų kokiais 2026 metais.
Nuostolingai, aišku, dirba ir komercinės įstaigos, ypač tai jaučiama aptarnaujant ligonių kasų pacientus teikiant medicininės reabilitacijos paslaugas. Daugeliu atvejų tai yra subsidijuojama iš komercinių klientų. Komercinių klientų srautai tikrai galėtų būti didesni iš užsienio. Džiaugiamės, kad šiemet grįžo Izraelio turistai, tačiau Vokietijos turistai ignoravo Lietuvą dėl karo keliamų pavojų. Tai buvo turbūt spaudos retransliuojami, iš dalies ir mūsų spaudoje cituojami pavojai, daugiau menami pavojai.
Kitas dalykas, su kuo mes susidūrėme, turbūt pusę metų susirašinėjame su Vokietijos institucijomis, atsakingomis už sveikatos paslaugas, būtent dėl sanatorinio gydymo. Galite tikėti arba ne, nežinau, kaip iki šiol tai yra įmanoma, bet Lietuvoje mes neturime sanatorinio gydymo suaugusiems. Jis nėra niekaip reglamentuotas, jis nėra apmokamas, tokios paslaugos pas mus nėra. Iš Vokietijos institucijų mes gavome prašymą pateikti aprašymą, kaip ta paslauga yra akredituojama, licencijuojama, mes neturime ką atsakyti. Mes pateikėme medicininės reabilitacijos aprašymą, sakydami, kad mūsų įstaigos yra medicininės įstaigos, bet kadangi Vokietijos institucijos preciziškai laikosi raidės, kol mes neįteisinsime sanatorinio gydymo, tol Vokietijos pacientų, kurių gydymą apmoka ligonių kasos, mes nesulauksime.
Aišku, ligonių kasų funkcija turbūt yra gydyti pasekmes, o ne užsiimti prevencija, turbūt sveikatinimo biudžetas turėtų būti formuojamas iš visuomenės sveikatos, bet ten biudžetas yra turbūt daugiau skirtas švietėjiškai veiklai, o ne sveikatos taisymui. Mes su dideliu entuziazmu matėme, kad Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pradėjo ruošti gyvensenos medicinos specialistus, netgi 2018 metais su amerikiečių gyvensenos medicinos pradininkais organizavome pilotinį renginį. Deja, ši paslauga Lietuvoje neturės perspektyvos tol, kol žmogus, kuris nutars užsiimti prevencija arba sveikatinimu, negalės gauti nedarbingumo arba kitokios paramos, nes tai jis turės daryti savo darbo sąskaita arba atostogų sąskaita. Tikrai yra potencialo ne vien tiktai duoti paramą arba mažinti mokesčius, bet dar yra potencialo, jei mes aprašydami ir kai kurias paslaugas reglamentuodami galėtume leisti sanatorijoms išlaikyti darbo vietas ir veikti toliau tiek viduje, tiek tarptautinėse rinkose.
Aišku, mes nuolatos bendradarbiaujame tiek su VLK, tiek su Sveikatos apsaugos ministerija, esame įtraukiami į įvairių klausimų svarstymą. Bet į prašymą peržiūrėti įkainį, visiškai neatitinkantį šios dienos realijų, atsakymas buvo toks, kad nuo 2000 metų paslauga buvo pabrangusi, arba indeksuota beveik 20 %. Tačiau pamirštama tai, kad 2020 metais buvo pakeltas įkainis 10 %, siekiant padidinti medikų atlyginimus 20 %. Turint galvoje, kad sąnaudų eilutė siekia kai kuriose valstybinėse įstaigose apie 70 % darbo užmokesčio, vadinasi, jau tuo metu buvo deficitas. Kiti neženklūs pakilimai net to meto infliacijos santykio neatitinka. Matyt, neperžiūrėjus Privalomojo sveikatos draudimo fondo galimybių didinti paslaugų įkainius, tiek reabilitacijos paslaugos, tiek kitos gydymo įstaigos susidurs su rimtomis problemomis ir negalės užtikrinti sveikatos priežiūros. Tarkim, Palangos ligoninė, Palangos sanatorija, teikianti paslaugas vaikams, turbūt yra viena iš dviejų, kovido laikotarpiu negavo pinigų, nes dėl infekcijų protrūkių negalėjo teikti paslaugų, o įvedus vieną dvyliktąją, nepasiekus tam tikro užimtumo procento, pinigai nebuvo mokami. Kai dabar sako, naudokite lašinius, kuriuos gavote, tai reabilitacijos įstaigos tų lašinių negavo, jos jų neturi.
Taupymo galimybes mes taip pat analizuojame ir vertiname, bet kadangi mes pagal higienos normas turime užtikrinti patalpų temperatūrą, vandens baseinuose temperatūrą, vadinasi, mes nelabai galime ir sutaupyti tos energijos sąskaitos. Mums tikrai padėtų tokie nestandartiniai sprendimai, kaip ir buvo ieškoma jų anksčiau. Vieną iš tokių sprendimų mes priėmėme išskėstomis rankomis – tai 2020 metų spalio mėnesį buvo medikų kuponai, vėliau paaiškėjo, kad jie yra vertinami kaip de minimis parama. Tai reiškia, kad paskui realių pinigų projektams, kurie buvo finansuojami iš de minimis, mes jau nebegavome.
Taip, mes irgi esame pasiruošę dirbti ir sunkiai, ir daug, ne vien tik prašyti pagalbos, bet norėtųsi daugiau institucijų dėmesio ir atvirumo, o ne vien badyti pirštu į tai, kad jūs ir taip daug pinigų gaunate. Mes negauname daug, mes juos uždirbame, ir sunkiai uždirbame. Ačiū už dėmesį. Sveikatos visiems! (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas pranešėjau.
Kviečiu Ramūną Damalaką, Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos prezidiumo narį, – „Energetiniai iššūkiai lengvosios pramonės sektoriuje“. Prašom.
Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos prezidiumo nario Ramūno Damalako pranešimas „Energetiniai iššūkiai lengvosios pramonės sektoriuje“
R. DAMALAKAS. Laba diena, gerbiami Seimo nariai, svečiai. Laikotarpis išties visiems nepaprastai sunkus – politikams, gyventojams, ypač pramonei. Atstovauju, matyt, labiausiai tradicinei Lietuvoje tekstilės rūbų gamybos pramonei, joje dirba virš 30 tūkst. darbuotojų. Iš jų didžioji dalis moterys. Baigėme su kovido epopėja, ją išgyvenome, ačiū Dievui. Gera naujiena – daugelis mūsų įmonių, mūsų narių turi daug užsakymų ir ruošė plėtros planus, bet, deja, šiemet visus tuos planus turėjome paversti iš plėtros planų į gelbėjimosi planus. Visa lengvoji pramonė patyrė milžiniškus apyvartinių lėšų netekimus. Jas tiesiog sudeginome dujų ir elektros pavidalu, nuolat augančiomis žaliavų kainomis, žinoma, ir kylančiu atlygiu, darbo užmokesčiu. Padėtį komplikuoja Kinijos, Indijos, kitų tiekėjų reikalavimai už žaliavas mokėti išankstiniais mokėjimais, nes karas Ukrainoje ir nepaprastoji padėtis Lietuvoje jiems atrodo pavojinga ir jie nenori tiesiog kitaip dirbti. Todėl dabar, turėdami didžiulius užsakymus, nepajėgiame jų vykdyti dėl žaliavų stygiaus, dalies jų atsisakome. Kitą dalį užsakovai perkelia į pigesnes šalis, o tai mums irgi nėra paranku.
Dalis sektoriaus bendrovių mažina gamybą, atleisdami darbuotojus, ją laikinai stabdo. Dalis rimtai svarsto veiklą nutraukti, kol dar galima tai padaryti. Liūdna girdėti, kai viena didžiausių Lietuvos lino gamintojų atsidėjo pinigų tam, kad ne investuotų, o tam, kad galėtų užsidaryti, oriai uždaryti savo verslą, reikalui esant. Bankai mums neskolina, nes gamybos bendrovių pelningumas ne auga, o mažėja išaugusių energijos ir visų kitų sąnaudų sąskaita. Apyvartumas tragiškai blogėja. Kitų šaltinių nei bankai mes neturime. „Invegos“ garantijos nepatrauklios bankams, ministerijų teikiamos paramos priemonės sunkiai pasiekiamos dėl perteklinių ir neretai neįgyvendinamų reikalavimų. Problemos ir sunkumai bei trikdžiai ritasi bangomis, nebegalime įkvėpti tarp tų bangų ir dėl to prašome realios pagalbos čia ir dabar – turime spręsti, turime suprasti ir patikėti pramone bei gamyba. Neturime teisės užsidaryti ir nebedirbti. Už mūsų stovi dešimtys tūkstančių darbuotojų ir jų šeimų narių, infrastruktūra, įranga, pastatai. Nėra taip paprasta užrakinti šiandien ir atrakinti, vėl paleisti gamybą, kai bus geresni laikai.
Aprangos ir tekstilės įmonių asociacija, Prekybos, pramonės ir amatų rūmai ne kartą kreipėsi dėl paramos dujas ir elektrą technologiniams procesams naudojančioms bendrovėms. Turėjome aibę gerų diskusijų su ministerijų vadovais. Atrodo, turima pakankamai informacijos ir supratimo, kas darosi ūkyje, ko reikia, kad galėtume išlikti, išlaikyti darbo vietas, kelti atlyginimus, augti ir kurti pridėtinę vertę, bet nesiryžtama sekti pavyzdžiu tų šalių, kurios iš tiesų padeda savo pramonei, gamybai. Akivaizdu, Lietuvos Vyriausybė nesiryžta padėti, kompensuoti dalies drastiškai išaugusių energijos kaštų, bet prašau padėti kitaip – skubiai padėkite pramonei pasiskolinti lėšų, nes dabartinėmis priemonėmis to mes negalime pasiekti. Suteikite aiškias paramos pirmumo galimybes dujas deginantiems ir elektrą vartojantiems pramonininkams įsirengti saulės ir vėjo jėgaines, palengvinkite sąlygas, kad jos būtų prieinamos jau nukraujavusiai pramonei. Suteikite nors dalinę paramą, kad išlaikytume specialistus ir kvalifikuotą darbo jėgą, kompensuokite prastovas, nes, čia įterpsiu, mūsų pramonei nėra ruošiami specialistai, procesas jau stoja. Raskite galimybę finansuoti energijos tiekėjus, kad jie galėtų suteikti nors 90 dienų mokėjimo atidėjimus pramonės įmonėms. Žinoma, smagu, kad svarstomos mokesčių atostogos, kitos priemonės, bet to gali neužtekti. Praradimai ženkliai didesni. Tai padaryti būtina, kad išsaugotume pramonę, kuri žlunga ne dėl to, kad atsilikusi technologiškai ir neturi užsakymų ar nemoka gaminti, o dėl to, kad energijos nešėjų kainos šuolis šiandien sudegino mūsų visų apyvartų lėšas.
Ir baigiu. Lietuvos pramonė, lengvoji pramonė Lietuvoje gali tapti vedančia šaka regione, bet reikia valstybės paramos, investicijų ir tikėjimo. Mūsų sektorius įdarbina 10 tūkst. žmonių šiandien, o su jūsų parama, su valstybės parama, mes tikrai galime padidinti tą skaičių. Visi mes suprantame, kad dirbantys žmonės valstybei nekainuoja. Ačiū už dėmesį ir labai lauksime kitų diskusijų. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam pranešėjui.
Kviečiu V. Dungveckį, Medinės taros gamintojų asociacijos atstovą. Pranešimas „Kritinė situacija medienos gaminių sektoriuje“.
Medinės taros gamintojų asociacijos atstovo Vaido Dungveckio pranešimas „Kritinė situacija medienos gaminių sektoriuje“
V. DUNGVECKIS. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Esu Vaidas, atstovauju Medinės taros gamintojų asociacijai.
Šiandien Lietuvoje visos bendros problemos yra aiškios ir aš išdėstysiu jas paprastai ir aiškiai. Medinė tara – tai mes gaminame padėklą, liaudiškai tariant, paprastą medinį, ir mūsų 90 % gaminių eksportuojama. Tai yra pajamos iš eksporto. Šiandien elektros kaina sudaro apie 10 % savikainos, anksčiau sudarė apie 1 ar 1,5 %. Visi žinome, kiek pakilo kainos. Tai čia yra bendras problemos mastas tiek įmonėms, tiek buitiniam vartotojui ir mes nemanome, kad reikia kokių nors išskirtinių sąlygų ar buitiniam vartotojui, ar verslui. Bet reikia kokiu nors būdu valdyti situaciją, mes paprasčiausiai esame nekonkurencingi tiek Europos rinkoje, tiek visoje pasaulinėje. Mes siunčiame ir į Aziją konteineriais, ir parduodame čia. Lenkai turi dvigubai pigesnę elektros energiją.
Toliau. Mes turime kitą problemą šalia, kad kartu su energetikos kaštais mūsų pramonės sektoriuje mes turime biokurą. Biokuras pabrango, kaip tik atvažiuodami žiūrėjome, tris kartus, palyginti su praeitų metų rugsėju. Tris kartus išaugo mūsų žaliavos savikaina, nes mes negalime pirkti pigiau medienos, kuri skirta perdirbimui, statybai ar padėklui, negu kainuoja malkos, liaudiškai tariant. Tai yra mūsų žaliava pabrango tris kartus. Tai irgi iš dalies yra Lietuvos specifikos, kad mes parduodame medieną eksportui. Tai yra Aplinkos ministerijos klausimai. Tai viena dalis. Antra, dabar prisideda energetika. Tai vėl 9 %. Tai kuri įmonė mūsų sektoriuje turi 9–10 % pelningumą? Automatiškai mes dirbame į neigiamą pusę.
Dar vieną įdomų skaičių mes suskaičiavome važiuodami. Vidutiniškai mūsų asociacijos įmonėse dirba… Jeigu skaičiuotume, 50-čiai darbuotojų elektros kaštai per mėnesį išaugo 40 tūkst. eurų. Tai dėl vieno darbuotojo per mėnesį 800 eurų mes išleidžiame elektros energijai apmokėti. Čia yra esminė problema. Kokį vartojimą tie pinigai gali sukurti, jeigu tu juos išleisi darbuotojams, arba kokią pridėtinę vertę, jeigu tu juos investuosi? Šiuo atveju mes išleidžiame elektros energijai ir dar patys matome neigiamus balansus.
Esminė problema, kurią turbūt iš principo visi supranta, kad niekam nereikia kokių nors išskirtinių sąlygų, bet reikia rasti… Čia labai sunku pakomentuoti, ar „Nord Pool“ atsiriš nuo „Nord Poolo“… ar Lenkijos biržoje pirkti. Kaip? Aš – paprastas vartotojas, aš negaliu nueiti į Lenkijos biržą ir nusipirkti. Yra įstatymai ir pilna biurokratinių eibių. Bet duokite laisvę, kažkaip spręskite. Sunku pasakyti patarimą, bet čia yra esminė problema. Mes negalime konkuruoti nei su lenkais, nei su niekuo. Dabar kas iš mūsų dirbo dviem pamainomis, dirba viena pamaina, kas dirbo visas darbo dienas, dirba 2–3 dienas vien dėl paklausos, nes mes negalime būti konkurencingi, mes neeksportuojame.
Turbūt tokia esminė problema, kurią norėjo pranešti mūsų asociacija. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas Vaidai. Pranešėjai savo pasisakymus baigė. Dabar diskusija, klausimai ir atsakymai. Jūsų visų nori paklausti penki kolegos. (Balsas salėje) Atsiprašau, diskusija. Pirma diskusija. Norėtųsi, kad diskusija kiek įmanoma būtų trumpesnė, nes diskusijai ir klausimams darbotvarkėje iš viso turime 26 minutes.
Pirmasis diskusijoje užsirašęs dalyvauti J. Džiugelis. Nematau. Čia ne klausimai dar. Dabar diskusija. (Balsai salėje) Ten klausti sąraše buvo pirmas. (Balsai salėje) Gerai, tuoj pažiūrime, minutėlę. Leiskite įjungti, dar pasirašykite. Gerai, ponas Algirdai, prašom. Diskusija. (Balsai salėje) Būna, prašom. Gerai.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, pirmiausia norėčiau padėkoti visiems pranešėjams, kurie atvyko ir išsakė esančias problemas savo ekonominės veiklos srityse. Aš irgi turėčiau keletą minčių išsakyti pirmiausia dėl tam tikrų daromų palyginimų, kiek, pavyzdžiui, visuomeninis maitinimas praeitais metais uždirbo pelno.
Gerbiamieji, 2021 metai buvo išskirtiniai metai po pandemijos. Jeigu mes pasižiūrėsime pelningumus, apyvartas atskirų ekonominės veiklos sričių, tokių kaip visuomeninis maitinimas, mažmeninė prekyba, buvo rekordiniai metai, palyginti net su priešpandeminiu laikotarpiu. Galiu pasakyti, vien mažmeninė apyvarta 2021 metų pirmąjį pusmetį išaugo 20 %, palyginti su priešpandeminiu laikotarpiu. Faktiškai tas pats buvo ir visuomeninio maitinimo srityje, nes žmonės ištrūko iš tam tikrų suvaržymų, sukaupę pinigus stengėsi juos išleisti.
Jeigu mes norime daryti analizę, palyginamąją analizę, tai mes turime daryti gal 2021 metų pirmojo pusmečio su 2022 metų pirmuoju pusmečiu, tai būtų truputį kažkas panašiau. Ir įvedus dar vieną kriterijų, kad 2022 metų antrąjį pusmetį prasidėjo tam tikros ekonominės problemos dėl infliacijos, pradėjo augti infliacija, pradėjo augti energetinių išteklių kainos, aš tikrai pritarčiau, kad PVM lengvata turi išlikti ir visuomeniniam maitinimui, ir viešbučiams, remiantis ne politiniais svertais, bet ekonominiais ir finansiniais svertais, norint, kad šie sektoriai išgyventų toliau ir išlaikytų darbo vietas.
Kitas dalykas. Jei mes kalbame atsakingai, įmonėms, kurių sąnaudų energetinių išteklių dalis sudaro daugiau kaip 10 %, tą jau yra Vakarų ekonomistai pasakę ir, aš manau, Lietuvos ekonomistai aiškiai tą yra akcentavę, turi būti suteikiamos subsidijos dvejų metų laikotarpiui su sąlyga, kad per tą laikotarpį bus galima pertvarkyti energetinių išteklių naudojimą.
Pavyzdžiui, čia girdėjome irgi iš pranešėjų apie tai, kad nesikalbama su ministerija. Tiesiog yra įmonių, kurios jau sukūrė saulės jėgainių maždaug 400 megavatų pajėgumų, bet išgirdo iš „Litgrido“, sako: dar nutieskite 4 kilometrų kabelį. Tai kur yra kooperacija? Aš čia matau tokį nesusikalbėjimą arba pirmiausia prioritetų neturėjimą.
Ką tik, neseniai energetikos ministras čia mums rodė skaidres, kad 2 mlrd. su viršum yra numatyta alternatyviems energijos šaltiniams steigti, bet ateina verslininkai ir sako: ne, mes neturime netgi paramos, gaunant… kaip sakyti, energetinių tinklų infrastruktūros plėtrai. Čia akivaizdus pavyzdys iš praeitos savaitės susitikimo su kai kuriais verslininkais. Aš manau, čia ir turėtų būti prioritetas numatytas.
Kitas prioritetas turėtų būti, kaip kalbėjo Šiltnamių asociacijos atstovas, 50 % sąnaudų sudaro energetiniai ištekliai. Na, mielieji, kaip ekonomistas galiu pasakyti, jei nėra jokios pagalbos iš Vyriausybės, tada akcininkas turėtų pasakyti taip: stabdyk šiandien veiklą, kad generuotum kuo mažesnius nuostolius, nes įmonės laukia tik bankrotas. Tik bankrotas, nes kas yra, kaip sakyti, akcininkų galvose žiūrint, kaip įveikti sunkumus? Tai informacija, laikas ir rizika. Faktoriai tie.
Rizika yra didžiulė dėl tolesnės veiklos vystymo. Nesant tolesniam bendradarbiavimui ir neturėdami aiškių priemonių, kaip mes padėsime verslui? Tai yra subsidijos, gali būti dotacijos įmonių likvidumui palaikyti. Kai kurioms įmonėms, manau, pakaktų, gal išgyventų dėl greitai gaunamų paskolų, anuliuojant biurokratinius mechanizmus, beprocentinių paskolų. Aš matau, kad, nesant kitų variantų ir neturėdami finansinių instrumentų, kaip padėti įmonėms, mes tikrai įpulsime į gilią ekonomikos recesiją jau spalio mėnesio pabaigoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas Algirdai, puikiai su laiku. V. Mitalas diskutuoja. Prašau, kolega.
V. MITALAS (LF). Gerbiami kolegos, ačiū pranešėjams už įžvalgas. Čia prasidėjo diskusija, tie pasisakymai apie viešbučių, restoranų segmentą. Aš kažkodėl neabejoju, kad Seimas ras kitiems metams tą sprendimą, kad ta PVM lengvata būtų pratęsta.
Bet keletą žodžių norėjau pasakyti šiaip apie situacijos rimtumą, nes subsidijos, garantijos, mokesčių atidėjimai, na, gali būti tik trauklapis ant nutrauktos kojos ir iš esmės ne kažin ką pakeisti, jei mes nepakeisime priežasties, dėl ko Lietuva atsidūrė ten, kur atsidūrė. O priežastis yra elektros kainų žemėlapis, kuris rodo, kad Lietuvoje megavatvalandės kaina yra daugiau nei dvigubai didesnė negu Švedijoje, dvigubai didesnė negu Estijoje, kuri vis remontuoja savo jungtį su Latvija, ir todėl suomiška ir estiška elektra iki Lietuvos neatiteka, taip pat dvigubai didesnė negu toje pačioje Lenkijoje. Iš principo mes gyvename tokiame tamsiame taške, kur už elektrą mokame vokišką kainą. Jeigu Europos Sąjungos mastu tikrai nebus fiksuota dujų kaina elektros generavimui ir sutarta, kad pigią elektros gamybą turinčios, bet brangią elektrą parduodančios šalys susitaria dėl kompensacijų mechanizmo kitoms šalims, pavyzdžiui, čia mūsų dvišalė sutartis su Švedija, tai mes iš savo biudžeto matematiškai ne ką tegalėsime nuveikti šią šaltą žiemą. Čia verslo iššūkiai yra tikrai didesni negu gyventojų, nes gyventojai turi tam tikrą stabilumą, turi fiksavimą, turime išplėtotą ir taiklią socialinės apsaugos, socialinių išmokų sistemą, o verslas, deja, tokios neturi. Dėl to suprantate, kad sprendimai yra labai konkretūs ir labai aiškūs, tik, deja, jie nėra Vilniuje, jie yra Briuselyje, jie yra Berlyne, jie yra Paryžiuje ir yra tame pačiame Stokholme.
Man naujai sužiba visa diskusija dėl Europos klausimų ir Europos Vadovų Tarybos. Aš labai džiaugiuosi, kad Prezidentas užsirašo, kas yra sakoma Europos Vadovų Taryboje, ir sugeba tai perduoti ir deleguoti tuos darbus Vyriausybei. Bet šita situacija yra pernelyg rimta viešųjų ryšių žaidimams ir aukščiausi Lietuvos vadovai, pasakysiu metaforiškai, turi nenulipti nuo telefono, neatitraukti jo nuo ausies šnekėdamiesi su kitų šalių sostinėmis, bandydami sutelkti koaliciją bendram europiniam sprendimui. Aš tikiuosi, kad jie tą ir daro ir tuos rezultatus mes anksčiau ar vėliau pamatysime. Tik tada, kai tie rezultatai ir tie klausimai bus sutarti europiniu mastu, Lietuva, neturėdama elektros energijos generavimo pajėgumų, gali tikėtis iš esmės išvairuoti šitą šaltą ir tamsią žiemą būdama mažiau nukentėjusi. O jeigu to neatsitiks ir visa tai tęsis, kas dabar viešumoje vyksta, kai vieno kitam yra perduodamas kamuoliukas, bet ką kiekvienas padaro, nėra iki galo paaiškinama žmonėms, tai tada ir tie bendri sprendimai, ir elektros kaina, ir natūraliai verslo situacija bus iš tikrųjų sudėtinga. Aš linkiu, kad tas telefonas prie mūsų šalies vadovų ausies kaistų iš esmės daug ir dažnai kiekvieną dieną ir apie to rezultatus mes sužinotume.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega.
Toliau kalba J. Džiugelis. Prašau. Iš vietos galima. Prašau, kolega.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiami svečiai, socialiniai partneriai, tikrai dėkoju už išsamius pristatymus. Man atrodo, kad šitas opozicijos žanras, kuris čia vyksta, tai yra diskusija, yra gera priemonė atkreipti dėmesį. Tikrai dėkoju už konkrečius ir glaustus pristatymus, kuriuos čia išgirdome.
Visgi aš labai norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Seime jau nuo pavasario yra įkurta darbo grupė darbo rinkos problemoms spręsti. Iš tiesų, jeigu mes norėtume pasiekti tam tikrų proveržių padedant verslui išlaikyti darbo vietas ir susidoroti su tais iššūkiais, kurie dabar yra užklupę ne tiktai Lietuvą, bet ir visą Europos Sąjungą dėl energetinio karo prieš mus, man atrodo, mes turėtume diskutuoti šiek tiek dalykiškesnėje aplinkoje su konkrečiais pasiūlymais ir motyvais už ir prieš.
Aš šiandien čia kalbu dėl to, kad noriu jus pakviesti įsijungti, įsitraukti į darbo grupės veiklą. Darbo grupės veikloje nuolatos diskutuoja Verslo tarybos atstovai, taip pat profesinių sąjungų žmonės. Man atrodo, skirtingų sektorių įsitraukimas būtų sveikintinas. Aš tikrai kviečiu pasinaudoti šia proga ir dar kartą dėkoju už jūsų pasisakymus šiandien čia.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega.
Ir kviečiu M. Majauską. Prašau. Ir ruošiasi V. Ąžuolas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas Seimo pirmininke. Mieli kolegos, dėkoju už diskusiją. Turime girdėti vieni kitus. Tai, man atrodo, yra tikrai labai prasmingas žanras. Ačiū organizatoriams, ačiū pranešėjams.
Iš tiesų tai, ką turime šiandien, tai yra energetinis karas švariu pavidalu. Tai yra Rusijos karas prieš Europos Sąjungą, Rusijos karas prieš Lietuvą, siekiant sužlugdyti Lietuvos ekonomiką, suskaldyti visuomenę, siekiant pakenkti Lietuvos verslams. Karo metu šalys ginasi, jos turi ginti savo piliečius, turi ginti savo verslus ir tokiomis aplinkybėmis valstybės biudžeto deficitas yra suprantamas ir pateisinamas reiškinys. Ateinančiais metais Ukraina planuoja 22 % biudžeto deficitą ir planuoja gintis laisvų šalių padedama. Taip pat ir Lietuva, ateinančiais metais planuodama maždaug 4 % deficitą nuo bendrojo vidaus produkto, drąsiai skolinsis pinigus ir gins Lietuvos piliečius ir Lietuvos verslus.
Aš puikiai suprantu, kai mes sakome, kad planas ir biudžetas jau greitai, jau čia pat, tas žodis „greitai“ skirtingiems žmonėms labai skirtingai skamba. Matyt, ne veltui sakoma, kad minutės ilgumas priklauso nuo to, kurioje tualeto durų pusėje esi. Čia mes turime puikiai suprasti, kad kiekviena minutė, kiekvienas momentas yra svarbus, todėl ateinančių metų biudžetas bus priimtas anksčiau nei paprastai – bus priimtas lapkričio mėnesį tam, kad jau būtų konkretus aiškumas. Aš tikiu, kad Vyriausybė taip pat priims ir atitinkamus sprendimus dėl pagalbos verslui.
Kalbėdami apie pagalbą ir apie energetiką, turime koncentruoti tris pagrindines pagalbos priemones ir kryptis. Pirma, tai yra gamyba, energetinių išteklių didinimas, elektros energijos gamybos pajėgumų didinimas, kad turėtume ilgalaikį imunitetą nuo išorinių šokų.
Antra, kompensacijos ir pajamų didinimas, kai kalbama apie pensijas, minimalią mėnesinę algą, mokesčių mažinimą, neapmokestinamojo pajamų mokesčio dydžio didinimą, bazinių socialinių išmokų didinimą, iš esmės pajamų didinimą patiems pažeidžiamiausiems.
Trečias yra kainų fiksavimas. Vakar Biudžeto ir finansų komitete turėjome labai prasmingą diskusiją su VERTʼu, kur indikavo, kaip galėtų atrodyti kainos, jeigu iš esmės nieko nedarytume. Elektros kainos didėtų maždaug tris kartus, dujų kainos galėtų didėti ir keturis kartus. Šioje situacijoje valstybė tikrai nesėdės sudėjusi rankų ir imsis visų įmanomų priemonių, kad idealiu atveju kainos nedidėtų, bet konkrečius skaičiavimus galės pateikti tiktai Vyriausybė ir tai padarys jau kitą savaitę.
Mieli kolegos, kalbėdami apie verslą turime girdėti verslo rūpesčius, turime matyti situaciją ir nebijoti matyti tai, ką matome. Iš tiesų kartais susidaro įspūdis, kad tvarkydami santechnikos darbus namuose galime už lango nepamatyti cunamio bangos, kuri gali tiesiog nunešti pusę pramonės. Tai šiandien girdime iš Lietuvos verslo, todėl turime imtis atitinkamų sprendimų: pirma, mokesčio atidėjimas, antra, lengvatinės paskolos, trečia dalis yra parama investicijoms.
Taip pat, mano supratimu, prasminga yra ir diskusija dėl kainų kompensavimo verslui. Aš suprantu, kad tai yra labai brangi diskusija, suprantu, kad rezultatas gali būti ypač brangus viešiesiems finansams. Jeigu žiūrėtume suvartojimą, tai buitinių vartotojų elektros suvartojimas – 3 kilovatvalandės, komercinio sektoriaus – 7, vadinasi, pinigų reikėtų mažiausiai du kartus daugiau nei buitiniams vartotojams.
Latviai neseniai patvirtino tvarką. Gerbiamas pirmininke, tuoj pat baigiu, matau, laikas baigėsi. Latviai patvirtino tvarką: jie fiksuoja verslo elektros kainą prie 16 centų ir viską, kas virš, dalinasi per pusę valstybė… naštą, padengdama iš biudžeto. Lietuvoje mes turime taip pat diskutuoti apie galimą modelį, bet puikiai suprantu, jog taip pat atidžiai turime skaičiuoti ir mokesčių mokėtojų pinigus, nes kiekvienas išleistas centas reiškia didesnę skolą, didesnę skolą, kurią turės sumokėti mūsų vaikai. Todėl tikrai drąsiai ginsime tiek piliečių, tiek verslo interesus, bet tai darysime labai atsakingai, ne tik žiūrėdami į tai, kaip gyvename šiandien, bet galvodami ir apie mūsų vaikus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Ir V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Ką sako verslas, visiems žinoma, ir jau seniai, nes tos pačios bėdos yra ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse. Bet ką daro mūsų politikai, turbūt tai yra svarbiausia. Klausimas, kurioje durų pusėje yra verslas? Ministerijos viduje ar išorėje? Ministrai neranda laiko net susitikti, tad ką galima surasti, kokią priemonę? Turbūt jokios negalima surasti.
Žiūrint kitur, PVM, labai gerą temą palietėte, PVM, nebegalime leisti lengvatos viešbučiams, maitinimui, tada pažiūrėkime, kodėl bankai nemoka išvis PVM? Nulis! Ir pažiūrėkime į bankų pelnus – didžiausi Europoje. O ką daro valdantieji? Priima įstatymus, kad bankų pelną dar labiau didintume. Grynaisiais atsiskaityti negalima, tik pavedimu, grynųjų pinigų apribojimas – viskas banko pelnui didinti. Pasirodo, galima, kai norima.
Pakalbėkime apie elektrą. Neaišku, tas ministras miega ant to telefono ar kalba telefonu – klausimas. Turbūt miega daugiau. Pasakymas: palaukime, kol Europos Komisija kokį nors bendrą sprendimą priims ir atneš mūsų verslui. Nebūkime naivūs, visi atsipeikėkime, kovidinė situacija parodė Europos bendrystę, kaip jie stengiasi dėl visų, kad visiems būtų gerai. Vienintelį dalyką tik įstengė padaryti, tai prievarta įpiršti marmalus, kuriuos teks išmesti, ir išleisti šimtus milijonų. Tai Europos Komisija padarė. Kiekviena šalis kovoja už save, viskas, atsibuskime. Galvojate, Estijos perdavimo linija sulūžo šiaip sau? Ne, estai saugo savo elektros rinkos kainą, kad ji nekiltų. Taškas. Nebūkime naivūs. Lenkai. Lenkai daro tą patį. Kiekvienas kovoja už save, už savo verslo konkurencingumą. Jeigu mūsų ministrai, užuot atostogavę vasarą, nerado laiko susitikti, būtų dirbę, tai sprendimai jau šiandien būtų ant stalo.
Aš puikiai atsimenu kovidinę situaciją, kai teko bendrauti su verslu, šnekėti ir ieškoti priemonių, ką galima padaryti. Nesvarbu, ar tai būtų Europos lėšos, ar biudžeto lėšos, ar galimybė „Invegoje“ pasiskolinti, ar gauti kitą paramą. Įvairiais būdais galima padėti, tik tai reikia daryti. Labai geras „Invegos“ pavyzdys. Priemonė nukentėjusiems verslams, bet neduosime, nes esate nukentėję. Tai ką, politikai girdi, negali parlamentinės kontrolės? Biudžeto ir finansų komitetas negali pasikviesti „Invegos“ ir paklausti, kokį jūs čia cirką darote? Kodėl jūs teoriškai sakote, kad padedate, o praktiškai to nedarote? Reikia kiekvieną dieną to klausti. Komiteto pirmininkui siūliau, padarykime darbo grupę, kaip darėme kovido laikotarpiu. Verslas, ministerijos, ministrai, visi atstovai, nesvarbu, „Invegos“ ar kas tai bebūtų. Ką darome, išeiname su namų darbais, po savaitės susirenkame ir klausiame, ką pavyko padaryti, kas yra stabdis, kas trukdo? Bet kažkaip to nedarome.
Yra labai geras pavyzdys. Teko kalbėti su vieno verslo atstovu. Jis paklausė vieno dalyko. Jeigu jūs negalite padaryti taip, kad elektros būtų gaminama daugiau, kad ta kaina būtų reali, 20 ar 24 centai, ją verslas galėtų mokėti ir būtų konkurencingas, tai jūs nedrauskite bent jau verslui tiesiogiai pirkti elektros iš gamintojo. Kodėl draudžiate? Kodėl surišate rankas, liepiate sieti su biržos kaina, pirkti per biržą? Verslas dažnai sako, mieli politikai, jeigu negalite padėti, tai nors netrukdykite. Atriškite toje vietoje rankas, leiskite verslui pirkti tiesiogiai, nors taip išsigelbės. Bet, deja, tai nėra daroma. Ir tos kalbos, kad kažkas kažką padarys, kažkas kažką atneš. Sprendimų reikėjo vakar. O jeigu padarysime rytoj, tai bus labai gerai. O jeigu nepadarysime, vadinasi, toks tikslas ir buvo.
Ir vienas pats geriausias pavyzdys. Jau iš karto buvo aišku, kad nepaprastosios padėties įvedimas bus pražūtingas turizmui. Kiek turizmas prarado lėšų? Turbūt 100 mln. mažiausiai. Gavo kokių nors sprendimų? Nes tai buvo valdžios sprendimas amžinai tęsti nepaprastąją padėtį. Atėjo, susitiko su turizmo verslu, paklausė, kaip jūs išgyvensite, ką jums pasiūlyti, ką jums duoti, ką darysite? Negana to, šiandien stovi A. Bilotaitė ir džiūgauja, kaip gerai, sumažėjo turistų srautas, kaip smagu, kaip gera. Ir nesvarbu, kokios tautybės tie turistai, bet finalas – tai valdžios darbo pasekmės, kad tų turistų sumažėjo. Tad laukime šviesaus rytojaus, galbūt Briuselis ką nors atneš per prievartą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Diskutuojančiųjų sąrašas baigėsi. Baigėsi ir šios mūsų diskusijos laikas. Baigiamąjį žodį tars L. Savickas. Prašom. Padėkosime. Klausimų nebus, nes jau…
L. SAVICKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, džiugu matyti gausėjančią salę, tačiau šioje salėje daugiau negu valandą turėjome galimybę klausyti, tiesiogiai klausyti mūsų verslininkų, atstovaujančių restoranams, maitinimo įstaigoms, viešbučiams, Šiltnamių asociacijai, kelionių verslui, reabilitacijoms, sanatorijoms, tekstilei, medienai ir daugeliui kitų sektorių, kurių galbūt šiandien negalėjome pakviesti. Bet manau, kad savo buvimu, savo mintimis labai aiškiai pasiūlėte šiam parlamentui ir mums visiems grįžti į realybę ir ją pamatyti žiūrint akis į akį ir su jumis diskutuojant. Manau, tai yra tai, ko mums labiausiai trūko. Pradėjome šią sesiją, kaip sakome, energetikos karo sąlygomis, tačiau darbotvarkėje neturėdami konkrečių sprendimų. Jūsų liudijimai šiandien rodo, kaip kitose šalyse priimtos priemonės, taip pas mus kol kas vis dar idėjų lygmeniu vyksta diskusijos. Labai tikiuosi, kad ši diskusija bus ta kibirkštis, dėl kurios abi salės pusės galės susitarti dėl konkrečių sprendimų tam, kad šiandien galėtume jums, nelaukdami kitų metų biudžeto, artimiausių savaičių metu galėtume jums padėti priimti sprendimą: ar reikia vis dėlto toliau kartu su jumis siekti išsaugoti darbo vietas ir tęsti jūsų veiklos tęstinumą, ar vis dėlto priimti tą kartų sprendimą, kuris yra čia pat, priešais jus, apie kurį jūs kalbėjote.
Tikrai tikiuosi, kad ta kibirkštis šiandien kilo, tikiuosi, kad ta kibirkštis pasieks abi mūsų salės puses. Noriu padėkoti jums už drąsą, už jūsų skirtą laiką ir nuoširdų žodį, kurį šiandien tarėte. Ačiū jums. Lygiai taip pat norisi tarti ačiū visiems politikams, kurie šiandien visą šį laiką dalyvavo diskusijoje, nepriklausomai nuo to, kurioje salės pusėje, žiūrėjo verslininkams į akis ir ieškojo sprendimų kartu. Tikrai nuoširdžiai dėkoju jums, kad skyrėte savo laiko. Tegul tai būna ta kibirkštis, kurios visiems reikia. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas Lukai. Ačiū prelegentams. Diskusija buvo prasminga.
Dėl vedimo tvarkos – D. Kepenis per šoninį mikrofoną.
D. KEPENIS (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, tikrai galėjome pradžioje pradėti nuo klausimų, o tik paskui diskutuoti. Bet aš savo klausimą uždaviau, nors ir netekau galimybės paklausti. Aš sužinojau, kad apie 100 mln. eurų mes praradome per viešbučių sektorių, nes įvedėme nepaprastąją padėtį. Tiek kainavo – 100 mln. eurų – mūsų nepaprastoji padėtis, iš kurios vienintelė nauda – mokytojos Astros nenutrūkstamas persekiojimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega.
15.31 val.
Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1213 (pateikimas)
Tęsiame popietinę darbotvarkę. Darbotvarkės 2-2 klausimas – Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1213. Pranešėja – L. Girskienė. Prašom, gerbiama Ligita.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Iš tiesų džiaugiuosi, kad pagaliau galiu pristatyti Seimui šią savo iniciatyvą. Iniciatyva yra kilusi iš karčios praktikos. Praktika tokia, kad Klaipėdoje ir visoje Lietuvoje iš tiesų yra ta problema, žmonės apie žemės paskirties pakeitimą ir planus kaimynystėje įkurti kokią nors gamyklą ar vykdyti kitokią veiklą sužino tik po to, kai jau atvažiuoja statybininkai, atvažiuoja buldozeriai žemės sklypo tvarkybos darbus atlikti. Pagal šiandien galiojantį reglamentavimą, žemės paskirtį vienašališkai keičia administracijos direktorius.
Mano pasiūlymas, jei trumpai, negaištant laiko, yra toks: nustatyti, kad žemės paskirtis galėtų būti keičiama tik pritarus miesto tarybai, miesto ar rajono tarybai. Taip išvengtume korupcijos atvejų, taip pat gyventojai, politikai, kurie atstovauja gyventojams, sužinotų apie planus įrengti vienokį ar kitokį objektą. Pavyzdžiui, Klaipėdos rajone mes turime visai šalia gyvenamųjų namų atsiradusią aikštelę, į kurią yra atvežamas šlakas, atvežamas biokuras, atvežamos laikyti statinėse nuotekos. Taip pat yra atvejų prie pat Klaipėdos – statomos taršios gamyklos, ūkiai įkuriami gyvenamųjų namų pašonėje ir po to kyla problemų, ginčų tarp gyventojų ir verslo vystytojų. Kad būtų išvengta tokių situacijų, siūlau šį įstatymo pakeitimą. Tikiuosi palaikymo. Trumpai tiek.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. Pirma R. Baškienė. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju. Gerbiama kolege, išties labai svarbus ir, manau, reikalingas, ir sulauksiantis palaikymo įstatymo projektas, kurį, kaip jūs ir teigiate, padiktavo praktika. Praktika, kad savivaldybės pamina viešąjį interesą, pamiršta informuoti bendruomenes, informuoti net tarybos narius. Kaip pavyzdį galėčiau teikti mėšlo perdirbimo įmonės statybų epopėją Šiaulių rajone. Išties tikiuosi, kad įstatymo projektas toliau žygiuos.
Gerbiamoji kolege, Teisės departamentas parašė nemažai pastabų. Ten kalbama ir apie Vietos savivaldos įstatymo pataisas. Manau, jūs sutiksite su tuo, kad kartu reikia keisti ir Vietos savivaldos įstatymą ir atitinkamai įpareigoti, kad tarybai būtų suteiktos didesnės galios. Ačiū.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Taip, visiškai pritariu, kad būtų pakoreguotas ir Vietos savivaldos įstatymas. Iš tiesų labai džiaugiuosi, kad ir jūs pasirašėte šitą teisės aktą. Tikiuosi, kad jūsų frakcijos kolegos taip pat palaikys pateikimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Gedvilienė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Sveiki, Ligita. Aš noriu paklausti. Jūs darote procedūras dėl kaimyninių sklypų informavimo ir gerokai pailginate terminą, neprieštaravimo prašote. Ar nemanote, kad dabar po tokio pateikimo, pasiūlymų pakeisti žemės sklypo paskirtį bus beveik taip pat sudėtinga kaip pasistatyti vėjo jėgainę?
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Ne, nemanau, kad bus sudėtinga, nes tarybos renkasi reguliariai ir kiekvieną mėnesį gali būti teikiamas sąrašas, pavyzdžiui, prašymų, kur žmonės nori pakeisti žemės paskirtį. Dabar išeina taip, kad politikai, kurie atstovauja visuomenės interesui, net nesužino apie taršių ir smarvę skleidžiančių objektų atsiradimą gyvenamojoje teritorijoje.
Aš nemanau, kad užsitęs derinimas, nes dabar iš tikrųjų kyla ir didesnė korupcijos rizika, nes sprendimą priima vienašališkai administracijos direktorius. Bet kuris asmuo kreipiasi su prašymu į savivaldybės administraciją ir direktorius įsakymu tiesiog pakeičia žemės paskirtį. Tai čia yra iš tiesų labai didelė korupcijos rizika. Manau, kiekvienoje savivaldybėje surastume tokių atvejų, kai administracijos direktoriai buvo pastūmėti pakeisti žemės paskirtį.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Išties kai kurie kolegos stebisi, kad vienas deguto šaukštas gali statinę medaus sugadinti. Tai žinoma nuo seno. Kokioje nors gyvenamojoje vietovėje netyčia, tyliai, po kilimu prastumiamas projektas apkartina gyvenimą gyvenamosios vietovės visai aplinkai, visai infrastruktūrai. Todėl man, kaip ir jums, irgi nesuprantama, gal jūs man paaiškintumėte, kodėl savivaldybėje yra tokia tvarka, kad gretimų sklypų, kuriame gretimybės… nėra informuojamos apie keičiamą paskirtį iš gyvenamosios į kažkokią gamybinę, komercinę, prekybinę ir taip toliau, kodėl iki šiol negauna aiškios informacijos gretimas sklypas, turi žiūrėti kažkokias informacines laidas ar dar kažką. Aš nesuprantu iki šiol, tas įstatymas jau seniai turėjo būti priimtas.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Taip, jūs teisingai pastebėjote, iš tiesų yra svetainė, kurioje skelbiama apie pašonėje planuojamą įkurti pramonės įmonę ar apie kokios nors veiklos vykdymą. Bet žmonės yra priversti ieškoti informacijos skelbimų lentose, naršyti internete, važiuoti į savivaldybę skelbimų lentoje pasižiūrėti apie planus keisti žemės paskirtį. Būtent šiuo įstatymu ir išsprendžiu šitą klausimą, kad bent jau aplinkinių sklypų savininkai būtų informuojami, kad yra gautas prašymas pakeisti žemės paskirtį.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar nuomonės už, prieš. Už kalba K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Matau, ministras yra užsirašęs prieš, jo argumentai turbūt aiškūs, kad procedūros užtrunka tam tikrą laiką, reikia lengvinti sąlygas verslui, reikia daug gerų dalykų daryti. Bet matome, kad ta priešprieša tarp verslo ir aplinkui gyvenančių žmonių dažnai ir kyla dėl tų nesusipratimų. Todėl kai kurie dalykai tikrai turėtų būti aiškesni turbūt ir gyventojams, nes vien uždegti žalią šviesą daryti dalykus, kuriems prieštarauja aplinkiniai ir dėl to galbūt kenčia aplinkiniai, dėl tos informacijos nežinojimo po to atsiranda tokie dalykai kaip piketai, kaip bandymai sabotuoti veiklą ir visaip kitaip gyventi priešpriešoje su šalia esančiu verslu. Tikrai manau, kad tai yra seniai reikalinga pataisa. Turbūt iš klaidų reikia mokytis, nes Lietuvoje turbūt yra daugybė atvejų, ko galėjo neatsitikti, jeigu tokia nuostata būtų jau galiojanti. Tikrai, kolegos, kviečiu pritarti. Tikriausiai per svarstymą bus galima dar ką nors galbūt patobulinti, pridėti, bet tai yra turbūt pozityvus dalykas ir žmonės turi žinoti, kas vyksta šalia jų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Prieš kalba A. Petrošius. Tuoj, minutėlę. Taip, prašau.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Čia kolegos ką tik kalbėjo apie priešpriešą tarp verslo ir gyventojų. Iš esmės šis projektas yra įregistruotas asmens, kuris, mano akimis, tą priešpriešą savo praeityje ir kurdavo, tiek galimai klaidindamas gyventojus, tiek galimai ne viską pasakydamas apie verslą. Šiandien aš suprantu, kad tu gali žmogus nemėgti verslo arba būti nusistatęs prieš tam tikrą veiklą ar kokį nors subjektą, bet, kolegos, šis pakeitimas (aš noriu, kad visi girdėtumėte) liečia kiekvieną Lietuvos gyventoją, kuris turi turto.
Ar jūs skaitote, kas yra parašyta projekte? Raštu registruotu paštu informuoti kiekvieną kaimyną ir tik jam pasirašytinai patvirtinus, kad jis gavo informaciją, procedūros gali judėti toliau. Atsistokite į tą vietą, pasižiūrėkite, ar nė vienas gyvenime neturėjote piktų kaimynų, ir pažiūrėkite, kur tai gali nuvesti. Kaimynas, kuris jūsų nemėgo, bėgs per visus sklypus aplinkui ir nepriims to jūsų informacinio įspėjimo apie tuos dalykus.
Čia, kaip Aistė sakė, kartais ne tik vėjo jėgainę, bet visą vėjo jėgainių parką kai kuriuose sklypuose bus lengviau pasistatyti, nei pasikeisti paskirtį tose vietose, kur turi ne visai sutariantį su tavimi kaimyną. Šiandien šis projektas skamba būtent taip, visiškai nekvestionuojant, kokios yra intencijos.
Aš suprantu, problemų yra, bet čia sprendimo būdas pateiktas, aš neįsivaizduoju. Taip nemylėti Lietuvos žmonių, kad šitaip išpūstum biurokratinę naštą! Teisės aktai turi būti paprasti, aiškūs, suprantami, o čia perskaitykite lyginamąjį variantą ir pažiūrėkite, kas yra parašyta.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Kolegos, pavardė nebuvo paminėta, tai nepykite, negaišinsime laiko.
Kaip buvo sutarta, opozicinė darbotvarkė – balsuojame po kiekvieno pristatymo. Taigi nuomonės išsakytos. Prašau. Kas už tokį sprendimo projektą, prašau balsuoti, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Užsiregistravo 111, balsavo 110: už – 49, prieš – 17, susilaikė 44. Po pateikimo nepritarta.
Kas manote, kad reikia tobulinti, balsuojate taip, kas manote kitaip, balsuojate prieš.
Už tobulinimą balsavo 78, prieš – 28. Projektas bus tobulinamas.
Gerbiami kolegos, iš rytinės darbotvarkės dar buvo nebalsuota dėl trijų projektų. Siūlau tai dabar padaryti.
15.44 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1964 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1964.
Užsiregistravo 107, balsavo 104: už – 69, prieš – 16, susilaikė 19. Po pateikimo pritarta. Komitetai: pagrindinis – Europos reikalų komitetas, atsiprašau, Ekonomikos komitetas, papildomi – Kaimo reikalų komitetas ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas. (Balsas salėje) Sveikatos reikalų, aš vis painioju. Siūloma svarstyti gruodžio 6 dieną. Pritarta? Ačiū, pritarta.
15.45 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 191 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2036, Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2037 (pateikimo tęsinys)
Kompleksinis darbotvarkės 1-10.1 ir 1-10.2 klausimas – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 191 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2036 ir lydimasis Alkoholio kontrolės įstatymas.
Užsiregistravo 110, balsavo 109: už – 92, prieš – 2, susilaikė 15. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomas – Sveikatos reikalų komitetas ir Priklausomybių komisija. (Balsai salėje) M. Majauskas per šoninį mikrofoną. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, aš norėčiau pasiūlyti vis dėlto pagrindinį skirti Sveikatos reikalų komitetą ir vienintelį komitetą ir paaiškinsiu argumentus kodėl. Čia mes kalbame apie nelegalias svetaines, kurios prekiauja elektroninėmis cigaretėmis. Taip yra daroma internetu todėl, kad galėtų nusipirkti nepilnamečiai. Tai daro per svetaines, kurios yra registruotos ne Lietuvos teritorijoje, ir jų užblokuoti dabar negalima. Priėmus šį įstatymą tai galės padaryti Lietuvos institucijos. Tą turime padaryti kaip įmanoma greičiau. Suprasdamas, kad Ekonomikos komitetas dažnai įtraukia įvairias verslo struktūras, kurios labai priešinasi šitiems dalykams, tai mano siūlymas, mieli kolegos, skirti Sveikatos reikalų komitetą, kuris pažiūrės atsakingai ir greitai sutvarkys šitą projektą, ir neskirti jokio kito papildomo komiteto.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Gal galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ekonomikos komitetas nesutinka. Gerai, tada teikiu balsuoti kolegos M. Majausko pasiūlymą, kad pagrindiniu komitetu būtų… (Balsai salėje) Gerai, gerai, supratau. Pasiūlytas yra Sveikatos reikalų komitetas ir neskirti jokio kito komiteto, bet projekte buvo pasiūlytas Ekonomikos komitetas. Teikiu balsuoti. Pirmiausia, ar galime sutarti, kad užteks vieno komiteto, kurį jau paskirs, tas? (Balsai salėje: „Galime.“) Galime? Galime. Gerai. Tada teikiu taip: kas balsuos už, bus už Ekonomikos komitetą, kas balsuos prieš, bus už Sveikatos reikalų komitetą. (Šurmulys salėje)
Už Ekonomikos komitetą balsavo 23, už Sveikatos reikalų komitetą – 89. Pagrindiniu ir vieninteliu paskiriamas Sveikatos reikalų komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 6 dieną. Ačiū.
15.49 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Irano Islamo Respublikos vykdomos diskriminacinės politikos moterų atžvilgiu ir kitų žmogaus teisių pažeidimų pasmerkimo“ projektas Nr. XIVP-2058 (priėmimo tęsinys)
Ir dar vienas balsavimas dėl rezoliucijos. Darbotvarkės 1-12 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl Irano Islamo Respublikos vykdomos diskriminacinės politikos moterų atžvilgiu ir kitų žmogaus teisių pažeidimų pasmerkimo“ projektas Nr. XIVP-2058. Kas manote, kad reikia patvirtinti rezoliuciją be pakeitimų, balsuojate už, kas manote, kad reikia redaguoti, balsuojate prieš.
Šios rezoliucijos priėmimas
Užsiregistravo 109, balsavo 109 Seimo nariai: už – 108, prieš – 1. Rezoliucijai pritarta be pakeitimų. (Gongas)
15.50 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 5, 6, 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1994(3) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 5, 6, 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1994(3). Pranešėjas – T. Tomilinas. Pateikimas.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas J. Sabatauskas. Prašom.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, turbūt yra toks posakis, kad trečias kartas nemeluoja, bet tikiuosi, kad antrą kartą pristatant tą patį projektą per dvi savaites man pavyks jus įtikinti.
Gerbiami kolegos, šiandien nereikia išradinėti dviračio, mes turime puikiai veikiančią šildymo kompensavimo sistemą, kuri yra labai lanksti, nes laikinus finansinius sunkumus išgyvenantys žmonės gauna tam tikrą pagalbą iš valstybės ir išgyvena žiemą. Šitoje sistemoje nėra erdvės piktnaudžiavimui, savivaldybės prižiūri, kad paramą gautų tie žmonės, kurie verti tos paramos, ir daugiau paramos gauna tie, kas turi mažiau galimybių. Tai yra socialiai teisinga sistema, nes išlaidoms už šildymą viršijant 10 %, taip labai supaprastintai kalbant, atsiranda valstybės pagalbos ranka. Ir šiuo atveju mes padedame apmokėti šildymo sąskaitas, padedame apmokėti vandens sąskaitas. Ir dažniausiai tai būna net 5 eurai paramos per mėnesį, ir tai valstybė suteikia pagalbą.
Tuo tarpu dėl elektros pagalbos nėra. Mano galva, bent jau pradėti diskusiją Seime apie tai, kad pagalba, susiduriant su elektros sąskaitomis, turi būti. Kokia ji bus, priklausys nuo to, kaip komitetai tą projekto dizainą pakoreguos. Tačiau, mano galva, turint tokią sistemą, kuri pasiteisino per ankstesnę krizę 2010–2011 metais, kada valstybė iš esmės išvengė socialinio sprogimo būtent dėl to, kad egzistavo ši sistema… Ministrė M. Navickienė parodė puikią skaidrę, noriu parodyti kitą skaidrę, bet neveikia. Užpraeitą savaitę ministrė parodė puikią skaidrę, kaip sistema suveikė per praeitą krizę ir gali suveikti šiandien.
Praeitą savaitę jūs leidote pataisyti projektą. Buvo komiteto pirmininko gerbiamojo M. Lingės pastaba, kad mes siūlome per didelę pagalbą apmokant elektros sąskaitas, tai yra siūlome iki 100 kilovatų. Mes išgirdome šį priekaištą ir sumažinome tuos skaičius. Siūlome tą pirmą skaičių įrašyti 80, bet tikrai galime diskutuoti ir dėl mažesnių skaičių. Primenu, valstybė ateina į pagalbą net kai reikia 5 eurų. Čia ta skaidrė, apie kurią aš kalbėjau, gerbiamos ministrės M. Navickienės. Tikrai labai gerai parodo, kad sistema veikia taip: kai reikia pagalbos, valstybė ateina ir padeda, kai situacija normalizuojasi, viskas, nėra nei valstybės išlaidų, nei pagalbos.
Normaliu laikotarpiu, prieš keletą metų, 2–3 % žmonių naudojosi parama. Ši sistema yra santykinai nebrangi, lyginant su universaliomis priemonėmis, už kurias mes mokame milijardus. Ši parama šiandien dėl šildymo, karšto vandens kainuoja 30 mln. per metus. Gerai, jeigu mes pridėsime elektrą, gal bus dar 30 ar 40, bet tai nėra tas skaičius, dėl kurio griūna biudžetas, ypatingai auga valstybės skola ir panašiai. Bet tai yra tam tikra diskusija, kuri, man atrodo, tiesiog privalo vykti Lietuvoje tam, kad žmonės taip pat matytų, kad mes ieškome sprendimų dėl jų.
Aš drįsčiau netgi pafantazuoti, kad ši sistema, panaši sistema gali veikti verslui. Tai, aišku, sudėtinga, ją reikėtų nusižiūrėti nuo kitų šalių arba patiems sukurti, bet lygiai tas pats principas gali galioti, tik tam reikia daugiau pajėgumų ir ministerijų įsitraukimo, kad būtent taip veiktų paramos verslui sistema. Jeigu tavo išlaidos išauga tiek, kad viršija tam tikrą ribą, energetikos išlaidos, turiu omenyje, elektros išlaidos, tai ateina valstybės pagalba. Jeigu normalizuojasi sistema, viskas grįžta į mažus skaičius ir nėra išlaidų. Kam išradinėti dviratį, jei jis seniai važiuoja?
Šiame projekte taip pat yra keletas sprendimų dėl piniginės socialinės paramos nepaėmimo problemos sprendimo. Aš tiesiog primenu gerbiamiems valdantiesiems, jūsų programoje yra įrašytas šios problemos sprendimas kaip vienas iš Vyriausybės strateginių socialinės politikos tikslų. Tai yra parašyta, cituoju čia jūsų programą. Mes siūlome tam tikrus sprendimus, galime dėl jų diskutuoti, bet aš tiesiog apeliuoju į jus šiandien. Socialinė pašalpa yra tarp 100 ir 200 eurų per mėnesį. Tai yra iš tiesų žmogaus orumo riba. Tikrai negailėkime tos paramos. Neseniai buvo Socialinių darbuotojų diena. 100 ir 200 eurų tai yra tikrai orumo riba per mėnesį ir mes neturėtume sakyti, kad čia yra kažkokia per didelė parama arba kažkoks žmonių skatinimas nedirbti ar panašiai. Tikrai šie skaičiai šioje sistemoje yra labai maži, tačiau tai yra būtina, tiesiog gyvybiškai būtina pagalba žmonėms. Labai ačiū.
PIRMININKAS (J. SABATAUSKAS, LSDPF). Ačiū. Gerbiamas kolega, jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmas klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas Seimo Pirmininke. Mielas kolega, dėkoju už pristatymą. Iš tikrųjų jaučiasi, jog jums nuoširdžiai skauda, jūs ieškote sprendimų, ir man atrodo, kad siūlymas tikrai nėra blogas. Bet jo bendra apimtis, aš skaičiuoju, gali būti maždaug iki 60 mln. eurų ateinantiems metams. Vyriausybė svarsto apie elektros kainų fiksavimo paketą, kuris gali siekti milijardą eurų. Ar ne geriau, mielas kolega, būtų vis dėlto sulaukti Vyriausybės sprendimo, kokiame lygyje kainas fiksuoja, kokiam laikotarpiui, kiek tam valstybės resursų skiria, ir tuomet įsivertinti, ar reikia papildomų sprendimų. Nes čia sprendimas nėra blogas, bet iš bėdos, jei nebūtų nieko kito. Ar nesutiktumėte sulaukti Vyriausybės elektros kainų fiksavimo paketo ir tuomet žiūrėti, ar reikia papildomų dar sprendimų?
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiamas Mykolai, žinote, mes tikrai visą laiką žiūrime valstybiškai į sprendimus ir dažniausiai balsuojame ne kaip pozicija ir opozicija, bet pagal turinio esmę. Jūs puikiai žinote Seimo procedūras. Kur kas geriau yra turėti projektą, perėjusį pateikimą, ir esant, kaip jūs minite, esant poreikiui, jeigu nerandamas geresnis sprendimas, jį tiesiog toliau paleisti, o jau tada pristato patys valdantieji ir ten opozicijai išvis rolės beveik nėra.
Šiuo atveju jums patiems yra naudingiau leisti projektą, pradėti apie jį diskusiją, nuraminti tuos pačius ekspertus, kurie kartoja, kad taip, tam tikro mažo kiekio elektros energijos subsidijavimas yra tvaresnis sprendimas – tai ir skatina taupyti, ir nekainuoja superdaug pinigų, ir galės galioti ir po šios krizės, kai jau normalizuosis tos kainos ir panašiai. Kalbama apie tai, kad universali bet kokio elektros kiekio parama šiaip neskatina taupyti. Turėti projektą, perėjusį pateikimą, man atrodo, yra naudinga. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, ar ne per sudėtingą kelią siūlote? Vaiko pinigai, galbūt reikia paprasčiausiai didinti juos, o ne sieti kiekvieną kartą su kokia nors ekstrasituacija papildomai daryti išmokas vaikams. Aš manau, kad jūs esate universalistas ir visada teikėte universalius pasiūlymus. Šitas šiek tiek iškrenta iš jūsų anksčiau siūlomų pataisų. Ačiū.
T. TOMILINAS (DFVL). Labai ačiū Algiui, bet ne visai sutikčiau, nes mes kalbame apie piniginę socialinę paramą ir kompensaciją už elektros išlaidas. Šiuo atveju taip, aš sutinku, aš esu universalistas, bet ši pati sistema, vadinama testuojamų pajamų sistema, jau tokia yra. Aš jos pakeisti negaliu. Aš tiesiog galiu pridėti elektros elementą, ir tiek žinių.
Jūs paminėjote vaiko pinigus. Ta mintis suteikti elektros kompensaciją ir šeimoms, kuriose yra neįgalių vaikų, jos tą papildomą išmoką gauna – tiesiog dėl sistemos paprastumo, kam skirti, kam neskirti, kad būtų sistemai paprasčiau. Bet, taip, iš principo, Algi, jūs teisus, universalūs sprendimai yra geresni. Aš tiesiog nematau galimybės valstybėje ilgą laiką subsidijuoti elektrą totaliai visiems, na, tokių finansinių pajėgumų nėra, bet diskutuosime toliau.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš ką tik išgirdau atsakymą, ačiū, nebereikia.
PIRMININKAS. Dėkui, kolega. Jūs atsakėte į visus užduotus klausimus. Dėl balsavimo motyvų už kalba K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Iš tiesų turbūt visai neseniai Seimo priimtas nulinis PVM centralizuotam šildymui yra pagalba tik daliai žmonių. Manau, šiuo paketu būtent ir yra siekiama padaryti tą teisingą žingsnį ir suteikti pagalbą tiems žmonėms, kuriems tos pagalbos labiausiai ir reikia. Centralizuotam šildymui lengvatą gauna tiek vargšas, tiek turbūt milijonierius, nes tai yra visiems, lengvata, neišskiriant nė vienos grupės žmonių. Šiuo siūlymu turbūt yra taikoma į tuos žmones, kuriems tos pagalbos labiausiai reikia. Dabar susiklosčiusi paradoksali situacija, nes žmonės, norintys gauti lengvatą šildymui, pavyzdžiui, turi nueiti į seniūniją, rašyti prašymą, įsivaizduokite, žmonės turi atnešti savo katilo nuotraukas, katilo pirkimo dokumentus, pajėgumus ir visa kita. Tai yra žmonių vaikymas turbūt dėl to, kad jie tiesiog sušiltų vaikščiodami, nes turbūt jokio loginio sprendimo nėra. Ir tik tokiu būdu, kai pateikia visus tai įrodančius dokumentus, kokį katilą turi, kokio pajėgumo, kokiu kuru kūrenama, tik tada gali jam duoti vienokio ar kitokio dydžio nustatytą kompensaciją. Manau, tai yra tikrai nesąžininga atskiruose butuose gyvenančių ir atskiras šildymo sistemas turinčių žmonių atžvilgiu, todėl šitas projektas yra labai taiklus ir turbūt tiksliausiai apima grupes žmonių, kuriems tos pagalbos reikia. Tikrai kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš – M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Išties norisi atkreipti dėmesį, kad projektų tobulinimas išeina į naudą. Dar praeitą ketvirtadienį šis projektas buvo įkainotas, bent jau ta dalis dėl elektros, apie 120 mln., dabar jau 60 mln. Jeigu dar tektų tobulinti, gal ir dar mažiau sąnaudų kainuotų šis įgyvendinimas.
Jeigu kalbėtume šiek tiek rimčiau, nuskambėjo mintis, kad nesulaukiama pagalbos dėl išaugusių elektros kainų. Čia turbūt labiau yra metodikos klausimas, kaip ta pagalba pasiekia. Norisi priminti, kad jau bent dviem būdais elektra yra kompensuojama, tai yra subsidijuojant šį pusmetį 9 centus vartotojams. Planuojant kitų metų biudžetą, ši priemonė, tikėtina, taip pat išliks panašios apimties. Antra priemonė, ta taiklesnė ir tikslesnė, tai yra ta elektra kompensuojama, iš kurios gaminama šiluma. Kaip ir šildymo kompensacijų pavidalu, kaip ir visoms kitoms kuro rūšims, tai elektra ypač nepasiturintiems ar vidutinių pajamų gyventojams, dabar yra sukurti kompensavimo mechanizmai.
Išties ir pats administravimo faktas. Kaip ir buvo paminėta, dėl biurokratinių kliūčių sudėtinga yra įgyvendinti ir dabartines kompensacines priemones, tai iš tiesų čia dar daugiau padidėtų našta, jeigu prisidėtų dar ir elektros kainų administravimas. Manau, naudokimės tais mechanizmais, kurie yra sukurti ir kurie dar bus diskutuojami su kitų metų biudžetu.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos, nuomonės išsakytos.
Kadangi yra nuomonių už ir prieš, balsuojame dėl Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 5, 6, 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1994(3). Pateikimo stadija.
Užsiregistravo 106, balsavo 106: už – 50, prieš – 13, susilaikė 43. Po pateikimo nepritarta. Kolegos, grąžiname iniciatoriams tobulinti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Grąžiname iniciatoriams tobulinti.
16.05 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl švietimo įstaigų tinklo pertvarkos“ projektas Nr. XIVP-1369 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas projektas – Seimo rezoliucijos „Dėl švietimo įstaigų tinklo pertvarkos“ projektas Nr. XIVP-1369. Pateikimas. Pranešėjas – T. Bičiūnas.
T. BIČIŪNAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, švietimo reforma, arba pokyčiai švietimo sistemoje, į diskusijų sūkurį įtraukė visų Lietuvos savivaldybių vadovus, švietimo bendruomenes, mokytojus ir profsąjungas. Gaila, kad tose diskusijose nebuvo girdima ir įsiklausoma į tai, kas buvo sakoma, kad mokyklų pertvarkos tinklas yra orientuotas į mažųjų mokyklų naikinimą neišskiriant net tų, kurios garantavo ir garantuoja kokybišką ugdymą ir pasiekia gerų rezultatų.
Nebuvo girdima ir tai, kad nustatomas minimalus mokinių skaičius gimnazinėse klasėse paspartins mokinių skaičiaus nykimą regionų mokyklose, mokyklos turės pakeisti savo statusus, dalis mokytojų neteks darbo krūvio ir bus išstumti iš tų mokyklų, o kartu su jais išeis ir dalis mažesniųjų klasių mokinių.
Gaila, kad nebuvo girdima, jog įgyvendinama „Tūkstantmečio mokyklų“ programa didina riziką, kad teikiamų švietimo paslaugų kokybė ir mokinių pasiekimų atskirtis didės tarp tų 150 mokyklų, kurios dalyvaus programoje, ir apie 800 mokyklų, kurios nedalyvaus ir bus tik stebėtojos.
Gaila, kad negirdėjo, jog pilnėjančios miestų mokyklos, jų klasės apsunkina ir taip sudėtingą mokytojų darbą, kai reikia dirbti su įvairių ir skirtingų poreikių mokiniais, o skirti bent 1 minutę individualios pagalbos mokiniui tampa beveik neįmanoma.
Pokyčiai švietimo sistemoje lems, kad atokiau nuo mokyklos gyvenantys rajonų mokiniai, užuot galėję didžiąją savo laisvo laiko dalį skirti ir praleisti užsiėmimuose, kuriuos mėgsta, turės važinėti juos pavežėjančiais autobusiukais.
Negirdimas ir savivaldos balsas, nesudaromos galimybės savivaldybėms finansuoti norimas išsaugoti mokyklas ir klases iš savo biudžeto lėšų.
Nors švietimo reformai ir pokyčiams startas jau yra duotas, tačiau, kolegos, noriu jums pasakyti, kad niekada nevėlu, taip, kaip ir šiandien, stabtelti, padaryti nedidelę pauzę, atsižvelgti į tas problemines gaires, kurios šiandien teikiamos rezoliucijoje, priimti geriausius sprendimus ir eiti tolyn. Taigi, kviečiu palaikyti mūsų teikiamą rezoliuciją. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori klausti penki Seimo nariai. Pirmas klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, nemanote, kad čia toks pamojavimas rezoliucija į nueinančius traukinius? Nes iš tikrųjų procesas vyksta, nesuprantu, kur jūs norite grįžti. Tarkime, jau nėra tų dubliuotų 5–8 klasių, tai čia gal grįžti reikia? Kaip pedagogas, tikrai aš nesuprantu. Šiuo atveju, manyčiau, jūsų tos rezoliucijos – paprasčiausiai toks oro virpinimas, iš tikrųjų nėra konkretaus pasiūlymo ir sprendimo. Ačiū.
T. BIČIŪNAS (LSDPF). Gerbiamas kolega, jūs pasakykite tiems savo kolegoms mokytojams, mokyklų bendruomenėms, tėveliams ir kitiems, kurie mato, kad šita pertvarka yra probleminė, kurie sako, kad pilnėjančios klasės sudaro sudėtingesnes sąlygas mokytojams dirbti, kad tos mokyklos, kurios yra rajonuose, bet dirba sėkmingai, vien dėl įvestų kažkokių kiekybinių kriterijų turi būti naikinamos. Pasakykite jiems, kad traukinys nuvažiavo ir kad čia tiktai oro virpinimas. Aš manau, kad ir po dvejų metų, kai jūs pasitrauksite iš valdančiųjų ir iš Vyriausybės, bus dar ne per vėlu ištaisyti jūsų klaidas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, tikriausiai jūs irgi pasirašėte, dėl šio klausimo mes laukiame ir Konstitucinio Teismo išaiškinimo, ar nėra pažeista Konstitucija. Jūs žinote, kad iš tikrųjų surinkome reikiamą parašų skaičių ir Konstitucinis Teismas priėmė mūsų pareiškimą. Bet mane domina, gal jūs jau turite duomenis ir galbūt žinote, kiek šiais metais buvo uždaryta mokyklų, kiek yra klasių, kurios yra labai mažos?
Ir man toks vienas neaiškus klausimas, kas draudžia šiandien savivaldybėms finansuoti? Niekas nedraudžia. Aš manau, jei savivaldybės turi pakankamai pinigų, jos gali finansuoti ir mažesnes klases. Nors anksčiau buvo per pusę, bet dabar jos gali ir visiškai finansuoti.
Antras klausimas, aišku, dėl tų kriterijų. Nustatyti vienodus. Ką jūs turite omenyje dėl privačių ir valstybinių mokyklų? Ačiū.
T. BIČIŪNAS (LSDPF). Dabar, aišku, savivaldybės galėjo išlaikyti klases iš savo lėšų, bet pagal pateikiamą reformą ir projektą tokios klasės, kurios nėra pilnos komplektacijos pagal tam tikrą mokinių skaičių, nebus įtrauktos į mokinių registrą ir savivaldybės neturės galimybės tokių klasių išlaikyti iš savo lėšų.
O antras buvo dėl privačių ir valstybinių mokyklų kriterijų. Čia turima omenyje, kad jeigu privačios mokyklos gauna finansavimą ugdymui iš valstybės, kodėl jose gali būti mokinių skaičius 5 arba 8, tarkim, klasėse ir tokios klasės gali egzistuoti, ir kodėl tada negali vykti ugdymas valstybinėse mokyklose, kuriose irgi galėtų būti toks pat mokinių skaičius? Čia apie tai kalbama.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Aš sutinku, kad iš tiesų mokyklų tinklo pertvarka yra be išsamios analizės, įvairiaspektrės analizės, o orientuojamasi tik į ekonominius ir finansinius rodiklius ir vadybiškai bandoma sutvarkyti netgi už borto paliekant ugdymo mokslą. Bet dėl Konstitucinio Teismo pasakė: laukiame atsakymo, ar neprieštarauja tie sprendimai.
Mano klausimas būtų, ar iš tiesų yra logiška neleisti kitoje savivaldybėje mokiniams mokytis, jeigu yra artimesnis atstumas, nes punktas vienas iš tų yra parodomas? Ir galų gale valstybinės ir nevalstybinės mokyklos. Negalima reikalauti, kad ten, kur tėvai primoka, būtų tokio pat dydžio klasės. Ačiū.
T. BIČIŪNAS (LSDPF). Dėkoju už klausimą. Rezoliucijos tekste niekur nėra paminėta – neleisti ar leisti, yra įrašytas žodis „siekti“, kad tos savivaldybės mokiniai mokytųsi toje savivaldybėje. Čia reikėtų žiūrėti per šitokį kampą. Jeigu mes vien tik dėl kiekybinių kriterijų naikiname arba nekomplektuojame gimnazijos klasių ir būsimas gimnazistas turės važiuoti, sakykim, į artimesnę savivaldybės gimnaziją vien tik dėl to, kad jo mokykloje, kurioje jis mokėsi mažesnėse klasėse, nėra galimybės jam mokytis 11 ir 12 klasėse, tai ir sakoma, sutvarkykime tinklą taip ir siekime, padarykime galbūt išimtį arba leiskime, kaip sakiau, išlaikyti iš savivaldybės biudžeto lėšų, kad tas mokinys, kuris pasirinko mokymą savo mokykloje, mokėsi joje iki 8 klasės ir jam gerai sekėsi, ir toliau galėtų mokytis 10, 11 ir 12 klasėse savo mokykloje. Tai yra siekiamybė ir niekas čia nekalba apie kokį nors vieną ar kitą draudimą.
Jeigu nesunku, pakartokite, koks antras klausimas buvo.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia… (Balsai salėje) Atsiprašau, išsitrynė. Pateikimo stadija įvyko. Dabar diskusija. Ačiū pranešėjui. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė nori kalbėti. Prašom į tribūną. Tokios taisyklės, gerbiama ministre. Vyksta rezoliucijos svarstymas. Diskusijos iš tribūnos.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Kolegos, aš norėčiau patikslinti ir kartu atsakyti į kelis kolegos T. Bičiūno iškeltus klausimus. Pirmiausia noriu konstatuoti tokį faktą, kad tinklo stiprinimas ir tinklo pertvarka jau įvyko, 59 savivaldybės jau yra pasitvirtinusios tinklo taisykles ir įgyvendinusios šį pokytį. Pas mus tik prieš kelias dienas lankėsi EBPO vyriausiasis ekspertas, jis labai aiškiai pasakė, jog šis pokytis yra tai, ką Lietuva turėjo padaryti prieš dešimtmetį. Man atrodo, nėra normalu, kad šiandien mokyklose, gimnazijų klasėse, dar mokėsi po keturis penkis vaikus. Jie neturėjo jokių galimybių pasirinkti norimų dalykų, kuriuos jie norėtų mokytis aukščiausiu lygiu. Jie negalėjo turėti papildomų matematikos konsultacijų, o dar kai kuriais atvejais ir antros užsienio kalbos. Ar mes tai norime išsaugoti?
Dabar skaičiai. Noriu pasakyti, kad šiemet rugsėjo 1 dieną, pasitvirtinus pokyčius, mokslo metus pradėjo 948 bendrojo ugdymo mokyklos, tai yra devyniomis mokyklomis mažiau nei praėjusiais mokslo metais. Kai, kolegos, pasiklausykite, 2016–2020 metais Lietuvoje kas metus vidutiniškai buvo uždaromos 44 mokyklos. Tai kur tas pokytis? Aš jūsų klausiu, kur pokytis? Man sako, kad aš uždarau mokyklas.
Pagrindinis pokytis, aš jums ir pasakau, pagrindinis pokytis įvyko ne uždarant mokyklas. Vienas dalykas, panaikintos jungtinės klasės. Antras dalykas, sudarytos galimybės vaikams mokytis didesnėse klasėse ten, kur jos buvo neleistinai mažos, kad mokytojos turėtų visą etatą, didesnį etatą. Tam, kad turėtų visas galimybes. Ilgosios gimnazijos, klausimas dėl ilgųjų… Kolege, gal jūs man leisite pasakyti? Dėl ilgųjų egzaminų… (Balsai salėje) Gal galima…
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, netrukdykite kalbėti diskutuoti užsirašiusiems asmenims. Jūs irgi turėsite tokią galimybę.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Jūs galėsite pasisakyti, gerbiama Rita, aš jums tikrai netrukdysiu. Didžiausias pokytis įvyko gimnazijų lygmeniu. Ilgosiose gimnazijose, kur buvo nepilni komplektai, vaikai, jau ne vaikai, jau suaugę žmonės, kuriems yra po 18 metų, tiesiog yra pavežami į didesnes gimnazijas, kur gali turėti visas galimybes, kurių neturėjo savo mažose kelių klasių gimnazijose.
Trakuose, Paluknyje, buvo devyni mokiniai, dabar, jau žinau, yra tik du 12 klasėje. Iš jų vienas vaikas per penkerius metus įstojo į aukštąją mokyklą. Ar šito mes norėjome?
Aš manau, kad tai yra neleistina, ką mes iki šiandien toleravome mūsų mokyklose. Dėkui visiems ir tikiu, kad kolegos nepalaikys rezoliucijos. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijose pasisakė visi, kurie buvo užsirašę. Per šoninį mikrofoną T. Bičiūnas. Replika.
T. BIČIŪNAS (LSDPF). Dėkui. Aš norėčiau kultūringai sureaguoti ir pasakyti. Niekas nesako, kad visa švietimo reforma, kuri yra vykdoma, iš esmės bloga. Akcentai sudėti rezoliucijos tekste, kur reikėtų stabtelti ir žvilgtelti. O įdomiausia tai, kad visą laiką tais gerais dalykais yra prisidengiama ir nekreipiame dėmesio į tai, kas yra sakoma, kas galėtų būti tobulintina.
O dėl tų visų pasirinkimų, laisvės žodžio ir savivaldos patarto žodžio, kaip sakote, savivaldybės jau apsisprendė ir pasirinko. Pakabinamas 1 mln., 2 mln., 3 mln. ir sakoma: pasitvirtinkite tokį pažangos pertvarkos planą, jeigu tai padarysite, kaip mes jums pasakome, gausite tuos 3 mln. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už – R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Visi ploja katučių ir neaišku, kam ploja, nes visiškai diskriminacinė reforma, kai rugsėjo mėnesį, prasidėjus ugdymo procesui, vaikai sužino, kad jiems reikia pasirinkti kitą mokyklą. Padaryta betvarkė, kai sėdi vienoje mokykloje, o priregistruojami prie kitos mokyklos.
Ar EBPO pagyrė, kad pas mus Lietuvoje tik viename regione yra dvigubo pavaldumo mokyklos? Ministrė tų dalykų nepasakė. Jeigu čia yra savivalda, savarankiška funkcija, pas mus regione yra viename kaime dvi mokyklos. Viena priklauso savivaldybei, kita tiesiogiai ministerijai. Kaip ministerija įvykdė reformą savo pavaldumo mokyklose, neišgirdome nė karto tos informacijos.
Kalbate apie tautinių mažumų mokyklas – diskriminacinė reforma, iš viso neatsižvelgiant į išimtinumo teisę, kurią reglamentuoja tarptautiniai teisės aktai ir Tautinių mažumų teisių apsaugos konvencija, kurią Lietuva ratifikavo be išimčių, nes ministrei tokia konvencija negalioja, nors ji žino, kad jos sistemoje yra tautinių mažumų mokyklų. Ir taip padaryti, į lietuvių mokyklą surasti mokinį, suformuoti pilną lietuvių klasę, kas džiugu klasėje, ir tokiu būdu lietuvių mokykla atsisakė kartu su lenkų vyresnėmis klasėmis formuoti bendrą ugdymo planą, tai šitos puikiosios reformos pasekmė.
Tai čia ne reforma, čia pasityčiojimas iš vaikų, iš tėvų, iš jų teisėtų lūkesčių. Padaroma be pereinamojo laikotarpio, o tikėtis kitaip ir neįmanoma, nes visada kažkodėl švietimo reforma taip padaroma. Ir tik kai pamatoma, kad matematikos egzamino neišlaikė 35 % ir paskui vaikai priversti studijuoti mokamai, tai čia yra puikioji reklama visai švietimo sistemai.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš noriu patarti gerbiamai ministrei. Dar yra ketvirta vieta dėl balsavimo motyvų prieš laisva, jūs galite užsirašyti, tada jums po kiekvieno kalbėtojo nereikės replikuoti. Galite, ministre, tuo pasinaudoti.
Dėl balsavimo motyvų už – L. Jonaitis. (Balsai salėje) Atsiprašau, prieš kalba J. Džiugelis. Labai atsiprašau.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Siurrealu, kai Rinkimų akcijos kandidatė Vilniaus rajone kalba apie vaikų diskriminaciją. Siurrealu, kai taip yra nesiorientuojama realybėje, kai tris dešimtmečius lietuvių vaikai Vilniaus rajone neturi teisės mokytis todėl, kad kraštą yra uzurpavę tomaševskininkai. Siurrealu, kad ši ponia stabdo reformą, kuri atliepia konstitucines vaikų teises.
Mieli kolegos, ši Vyriausybė priėmė įtraukiojo švietimo įstatymą, kuris atliepia visų vaikų teises integruotis į bendrojo lavinimo mokyklas. Ši Vyriausybė priėmė sprendimus, kad Vilniaus rajone per pusmetį atsidarytų dešimt papildomų lietuvių kalbos klasių ir grupių. Ši Vyriausybė planuoja mokyklų plėtrą Vilniaus rajone, ir aš tikiu, kad tie pažadai bus įgyvendinti. Siurrealu yra kalbėti nesąmones, kurias šneka ponia Rita, siekdama išsaugoti savo kėdę Seime per kitus rinkimus.
Mieli kolegos, kviečiu nepritarti šitai nesąmonei, kuri yra pavadinta rezoliucija, nes visi vaikai Lietuvoje turi turėti vienodas teises mokytis, ne tik lenkai Vilniaus rajone. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos – K. Mažeika. Per šoninį mikrofoną.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tiesų ką tik buvome liudininkai, turbūt visa salė matė, kaip ministrė stovėjo prie šoninio mikrofono, bet staiga dėl motyvų prieš buvo paspausta iš jos sėdimos vietos. Tai turbūt prašymas Etikos ir procedūrų komisijai išsiaiškinti, ar kolegė iš dešinės, ar kolega iš kairės, nežinau, kas ten sėdi prie ministrės, kas ten ką spaudo, nes tai yra tikrai neetiška, kai ministrė stovi prie šoninio mikrofono, o jos pavardė atsiranda ekrane dėl motyvų. Pirmininke, prašome Etikos ir procedūrų komisijos tai įvertinti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Manau, kad Etikos ir procedūrų komisijos nariai ir pirmininkė girdėjo šitą prašymą.
Dabar, kadangi buvo paminėtas vardas, per centrinį mikrofoną – R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Paminėtas buvo vardas. Jau mygtuko paspaudimas ministrei mažai ką gelbės. Aš į J. Džiugelio frazę noriu sureaguoti, kad jūs skaičiuojate galvas ir skaičiuojate vaikus. Tai tų vaikų, ar sukursime 10 papildomų klasių, ar 15 papildomų klasių iš bendro vaikų skaičiaus… Tai jūs negalite sukurti papildomai, nes ministrė nustatė konkretų vaikų skaičių klasėje. Ir jų neatsiras, tų vaikų, nes yra konkretūs skaičiai.
O kalbant apie tautinių mažumų mokyklas, tai jiems turi būti taikomos išimtys, nes jų ir yra nedaug, jie nori ugdytis savo gimtąja kalba, turi tokią konstitucinę teisę kaip vaikai, kaip piliečiai ir kaip tautinių mažumų atstovai.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos – A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Tikrai ne dėl projekto kalbėsiu, o dėl vedimo tvarkos, nes ką tik salėje nuskambėjo labai rimtas kaltinimas, kad galimai kažkas pasinaudojo Seimo nario kortele. (Balsai salėje) Aš tikrai norėčiau sužinoti dar šią akimirką, kas taip padarė. Gal galėtų prisipažinti kaimynai arba kas matė, kas tai padarė. Būtų įdomu sužinoti.
PIRMININKAS. Kolega, kadangi buvo prašymas Etikos ir procedūrų komisijai, Etikos ir procedūrų komisija galės paimti įrašus ir pasižiūrėti. Šiandien turbūt mes to tyrimo salėje neatliksime.
Per centrinį mikrofoną – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Aš galėčiau pasakyti, kas tai padarė, bet tegul nustato Etikos ir procedūrų komisija, o pamoka turi būti Seimo nariams – nekiškite nagų prie svetimų mygtukų. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad tai nėra tas pažeidimas, kai yra balsuojama už Seimo narį ir išreiškiama jo valia. (Balsai salėje) Tik užrašyta pasisakyti. Tačiau dar kartą perspėju visus kolegas nekišti nagų prie svetimų mygtukų, Petrai, ir kiti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, aš noriu visų paprašyti, aš suprantu, kad mes vieni kitus pažįstame, galime turbūt nesustodami minėti visų vardus, bet neminėkite daugiau vardų.
Per šoninį mikrofoną – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamieji Seimo nariai, prisiminkite, praeitoje kadencijoje, kai A. Širinskienė tik užrašė R. Karbauskį kalbėti, o kaip jūs reagavote, kaip jūs reagavote?! Šiandien, kai aš esu kaltinamas pono V. T. Raskevičiaus, jo net nebuvo galbūt salėje, o vis tiek mane mato, aš pats nežinau, pamatysiu vaizdo įrašą, galėsiu arba atsiprašyti, arba sakyti, kad suklydau. Būna kartais, kiek jūs kartų prieinate patys prie mikrofono, oi, atsiprašau, ne taip pabalsavau, įskaitykite mano balsą prieš arba už. Būna – mes visi žmonės, ir tikrai iš menkniekio nedarykime problemos. Čia tikrai nėra pats didžiausias pažeidimas, aš pripažįstu. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Toliau dėl balsavimo motyvų L. Jonaitis – už.
L. JONAITIS (LSDPF). Mieli kolegos, pertvarka vyksta visose srityse ir švietime. Labai gaila, kad tiek pati švietimo ministrė, tiek jos vadovaujama ministerijos specialistų, vadovų grupė nenori įsiklausyti į regionų svarstymus, pageidavimus. Reforma tiesiog daroma kaip buldozeriu.
Aš noriu pasakyti tokį pavyzdį. Žeimelio gimnazijoje 11 klasę baigė 12 mokinių ir žeimeliečiai prašė, kad tie vaikai dar vienus metus lankytų tą pačią gimnaziją ir baigtų. Kreipėsi bendruomenė, kreipėsi savivaldybė į Vyriausybę, kreipėsi į jus ir sakė: mes galime sumokėti tuos pinigus už tą mokslą, bet jūs neleidote. Ir kas dabar iš to? Iš Žeimelio išsivažinėjo vaikai, 12 vaikų išvažiavo. Gal dabar sustokite kažkokiu laiku, įsiklausykite į savivaldybių nuomonę ir tada tęskite tą reformą. Na, negalima, skriaudžiami regionai. Aš pritariu šiai rezoliucijai, balsuokite už.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų prieš kalba E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Na, iš tikrųjų sustojame jau daug metų, sustojame, sustojame, sustojame, bet iš tikrųjų turbūt turime pripažinti, kad išsilavinimo lygis nėra toks, kokiu turėtume pasidžiaugti. Reikalingi sprendimai šiandien. Gaila, kad ši rezoliucija tiek suvirpino orą, kad vos ne tarpnacionaliniai santykiai buvo pajudinti.
Manyčiau, kad vis dėlto reikėtų pritarti gerbiamos L. Nagienės pasakymui, kad jeigu jau kreipiatės šiais reformų klausimais į Konstitucinį Teismą, galbūt iš politinės pusės neturėtumėte daryti kažkokių žingsnių, kol teismas nepasakė. Iš esmės tiems visiems sprendimams jau dabar įtaką daro politikai. Pagal teisę galėtų netgi atmesti ir nenagrinėti šio jūsų kreipimosi.
Šiaip, norėčiau pasakyti, tikrai problemų buvo. Tarkim, priekaištai dėl to, kad atsirado lietuviškos mokyklos Vilnijos krašte, tikrai ne be priežasties. Ir pačiam dar teko praeitą kadenciją spręsti tokį klausimą Bukiškyje, kai neranda bendros kalbos su vietos mokyklomis, stabdomas ikimokyklinis ugdymas. Nenorima finansuoti, norima prašyti, kad galbūt jungtų ir lenkiškas mokyklas, o taip irgi negali būti. Turbūt gyvename Lietuvoje pagal bendrus įstatymus. Jeigu darome švietimo sistemos reformą, tai negalime daryti finansuodami iš valstybės biudžeto, kad kuriai nors, tarkim, tautybei būtų tam tikri prioritetai, kad galėtume mokyti vieną vaiką vienoje klasėje. Šiuo atveju, manau, tikrai ta rezoliucija nereikalinga. Nereikia čia aistrų. Parašė tuos kreipimusis į Konstitucinį Teismą ir laukite jo atsakymo. Siūlau nepritarti šiai rezoliucijai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už – A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Valdantieji kažkaip nejaučia didelių skrupulų, kai patys rezoliucijas teikia iš esmės kiekviename posėdyje ir mes jas serijiniu būdu čia kepame ir priimame. O šiaip problema yra užprogramuota, kai dideliuose miestuose gimę ir užaugę žmonės praranda bet kokią atjautą ir supratimą, kas vyksta regionuose. O ministrės patarėjai, užuot nuvažiavę į regioną, analizuoja Pietų Korėjos, Singapūro ar Japonijos švietimo sistemas ir sako, kokios jos yra netikusios Lietuvai, nes, suprask, ten yra labai blogai, ir rašo apie tai straipsnius. Aš siūlyčiau pasikalbėti visgi su regionų mokyklų direktoriais. Jie labai aiškiai sako, kad kuriant tas stebuklingas tūkstantmečio gimnazijas kai kurioms mokykloms reikės įsteigti atskirą autobusų parką tam, kad suvežiotų vaikus tais atstumais į tas vadinamąsias tūkstantmečio gimnazijas.
O tas pasakymas, kad bus vaikai didesnėse klasėse. Gerbiama ministre, ar jums atrodo, kad labai didelė klasė yra privalumas, kai ta klasė turės dar integruoti ir vaikus su specialiaisiais poreikiais ir panašius dalykus nuveikti? Ar jūs bendravote su mokytojais, kurie turi integruoti tuos vaikus? Jie iš tikrųjų yra nusiteikę eiti lauk iš darbo, nes žino, kad nepavyks susitvarkyti su situacija klasėje, kai tuo tarpu turtingi tėvai galės savo vaiką vesti į dešimties vaikų klasę, nes turi pinigų primokėti. Jūs kuriate segregaciją, jūs kuriate socialinę neteisybę. Rezoliucija yra mažiausia, ką Seimas gali pasakyti atkreipdamas dėmesį į šią problemą.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš – A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū. Pone Veryga, segregacija jau yra sukurta ir apie 20 metų egzistuoja Vilniaus rajone. Jūs, tie, kurie dabar ranka rankon siūlote šią rezoliuciją su V. Tomaševskio atstovais, ar jūs žinote, kad kiekvieną rytą 8 tūkst. lietuvių kilmės moksleivių ir darželinukų vežami į Vilnių, nes Vilniaus rajone jiems nėra mokyklų? Nuvažiuokite į Sudervę ir pamatysite, kaip lietuvių vaikai mokosi mobiliuose vagonėliuose. Čia yra gėda!
Dar daugiau pasakysiu. Artėja savivaldos rinkimai. Jūs, ponia Tamašuniene, su savo kompanija užsukote tarptautinę kampaniją, ja diskredituojate Lietuvą ir bandote mus supykdyti su strateginiais partneriais. Gėda jums! (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Šiandien ponia Rita populiari. Per šoninį mikrofoną R. Tamašunienė. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Jeigu tai yra gėda, tai aš ja labai didžiuojuosi, gerbiamas Ažubali. Lietuvoje nuo seno yra sukurta švietimo sistema, mes turime tą gražią sistemą nuo darželinuko iki mokyklinuko ir siekiame ją išlaikyti. Tautinių mažumų vaikų yra tiek, kiek jų yra. Jie pagal tarptautinę apsaugos konvenciją privalo mokytis. Čekijoje yra trys vaikai, jiems sukuriama aplinka ugdytis. Tokia pati Skandinavijos patirtis. Pasidomėkite, kaip yra kituose kraštuose. Sukūrę sistemą, mes dabar ją griauname. Tai yra dvišalių santykių dalis. Ir labai gerai, kad čia stovi užsienio reikalų ministras. Jis paspaudė ranką Lenkijos užsienio reikalų ministrui ir pasakė, kad šie klausimai – tiek lietuvių Lenkijoje, tiek lenkų Lietuvoje – bus sprendžiami tėvų ir mokinių lūkesčių naudai. Toks ir buvo tviteryje postas ir visi suprato tiesiogiai. Pasirodo, reikia suprasti netiesiogiai.
Antras dalykas. Yra dvigubo pavaldumo mokyklos, aš noriu pasakyti, ir ministerija, užuot investavusi į lietuvių mokyklas, plėtusi savo, užsiima visai kitais dalykais, visai kitais dalykais. Jinai turi visas teises Vilniaus rajone pastatyti ir visiems suteikti…
Ir dar dėl vedimo tvarkos. Mieli konservatoriai, Vilniaus rajone gyvena miestiečiai, jie vis tiek veš į miestą vaikus, jie vis tiek veš į miestą vaikus, nes yra pasirinkimo teisė, bet sudarykime tokią teisę ir tautinių mažumų vaikams. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, aš jau jūsų prašiau neminėti vardų, nes ir taip jautrus klausimas. Duodu be eilės Ministrei Pirmininkei per šoninį mikrofoną ir bus paskutinė replika. Toliau grįšime prie darbotvarkės. Prašom, gerbiamoji.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Prieš mane kalbėjusi kolegė čia turi milijoną priekaištų Vyriausybei, bet vis dėlto, jeigu pasižiūrėtume į konkrečius darbus, tai šita Vyriausybė lenkų švietimui Lietuvoje sugebėjo padaryti tai, ko jūs būdami Vyriausybėje net nepradėjote daryti: ir valstybinį egzaminą lenkų kalba, ir vadovėlius, ir kita. (Plojimai) Dirbame, randame sprendimus, sutariame, ir aš siūlyčiau jums savo individualios politikos iš to nedaryti. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Viskas! (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos – G. Landsbergis ir E. Dobrowolska. Viskas, daugiau niekam…
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, iš tikrųjų jūs teisingai pasakėte, kad klausimas yra jautrus. Tokie klausimai, tokio formato, paprastai yra diskutuojami komitetuose, komisijose arba kokiose darbo grupėse. Kviesčiau tai ir daryti, čia išlaikant tiesiog diskusiją už, prieš, balsuoti, eiti pirmyn ir paraginti kolegas, jeigu reikia grįžti atgal, padiskutuoti tais formatais, kuriais tai yra daroma. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – E. Dobrowolska.
E. DOBROWOLSKA (LF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Dėkoju už suteiktą žodį. Tikrai neminėsiu nė vienos pavardės, diskusija neužsitęs. Aš tik… Man atrodo, jeigu atidarėme formatą, kai garsiai kalbame ir viešai kalbame apie dvišalius santykius, ir įpiname į tai tarptautines konvencijas, o tai yra vieša erdvė, kur tikrai mus stebi, tiek jus, tiek būtent pasisakančius, labai svarbu būti tiksliems. Jeigu minime tarptautines konvencijas, ypač reguliuojančias tiek švietimą, tiek gerosios praktikos ESBO dėl tautinių mažumų švietimo, atsiminkime, pagrindinis kriterijus, kuris visur egzistuoja – kokybiškas švietimas gimtąja kalba. Tai, ką jūs paminėjote, nėra pažeidžiama nė vienu dokumentu, kurį Vyriausybė priėmė. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų už – I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke, kalbėsiu trumpai. Šios rezoliucijos esminis dalykas, kiek aš matau iš teikėjų, atkreipti dėmesį į pertvarkos silpnąsias puses. Pripažinkime, kad silpnoji pusė yra vis dėlto kokybinių kriterijų šioje pertvarkoje nebuvimas. Daugiausia remiamasi kiekybiniais kriterijais, o ne kokybiniais, tai yra kiek vaikų klasėje ir taip toliau, ir taip toliau, pavėžėjimo atstumai ir kiti dalykai. Mūsų supratimu, dar nevėlu peržiūrėti ir įdėti kokybinius kriterijus tam, kad kuo daugiau regioninių mokyklų, gerų regioninių mokyklų, kurios sugeba užtikrinti aukštą ugdymo kokybę, išliktų.
Mes visi žinome, kad mokykla, kaip ir kiti kultūriniai centrai, yra tam tikri bendruomenės židiniai, kuriuose plėtojama vietinė, regioninė kultūra, formuojasi bendruomeniniai santykiai ir visa kita. Todėl galbūt ne su visais punktais išeina sutikti ir šioje rezoliucijoje, bet grįžti prie kokybinių kriterijų ir prie ugdymo kokybės kėlimo mes turėsime anksčiau ar vėliau. Todėl palaikau šią rezoliuciją, bet tikrai diskusija dar nėra baigta, kad ir kaip karštai kas nors reaguotų.
PIRMININKAS. Ir paskutinė dėl balsavimo motyvų, šį kartą prieš kalbės švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Kolegos, aš gal tik kelis dalykus. Pirmiausia noriu akcentuoti, jog Vyriausybės nutarimas dėl tinklo taisyklių buvo patvirtintas prieš gerą dešimtmetį. Jūs, kolegos, būdami Vyriausybėje, taip pat tvirtinote taisykles ir, tarkime, skaičius 12 gimnazijos klasėje nėra mūsų Vyriausybės sprendimas, tai yra jau buvusios Vyriausybės sprendimas. Aš pasakysiu labai atvirai – jis niekada nebuvo įgyvendintas. Kodėl? Todėl, kad mes leidome savivaldybėms prisimokėti. O aš jums dabar pasakysiu, ką reiškia prisimokėti ir, kaip sakoma, padengti mažų klasių finansavimą. Tai reiškia paimti iš kitų vaikų ir finansuoti kitą mažesnę mokyklą. Vadinasi, mes visada skurdinome švietimą. To negali būti.
Kitas momentas. Vakar kaip tik turėjome susitikimus su Skandinavijos ekspertais dėl įtraukaus ugdymo. Danai mums sakė: žiūrėkite, čia labai maža klasė, joje yra įvairių poreikių turinčių vaikų, viena mažiausių, tai yra 16 vaikų, įvairių poreikių turinčių vaikų. Visos klasės Danijoje yra didesnės negu 20 vaikų.
Aš nesakau, kad didelė klasė yra labai gerai, jeigu tai yra virš 30 vaikų. Mes irgi sprendžiame šitą problemą, sprendžiame abi problemas. Labai maža klasė yra blogai, nes socialinis kontekstas yra labai sudėtingas, vaikai mokosi vienas iš kito, motyvaciją gauna vienas iš kito. Pamenu, kaip viena čia kalbėjusi kolegė sakė, kad koks skirtumas, palikime tuos kelis vaikus kaime, tegu jie ten būna, jie vis tiek nestos į aukštąją mokyklą. Aš nesutinku palikti kelių vaikų. Kiekvienas vaikas, ar jis būtų lenkas, rusas pagal savo tautybę, man yra labai svarbus. Todėl aš jam noriu sudaryti visas galimybes. Ir tai yra būtent apie kokybę, būtent apie kokybę.
Kitas dalykas. Mes šiandien, tą jau sakė premjerė, 20 % daugiau finansuojame tautinių mažumų mokyklas, mes pirmą kartą tinklo taisyklėse nustatėme išimtis tautinių mažumų mokykloms. Bet jums nerūpi tautinių mažumų mokyklos, jums rūpi politinis procesas ir man dėl to labai labai gaila. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuojame dėl rezoliucijos be pataisų. Kas už tai, kad rezoliucija būtų priimta be pataisų, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Užsiregistravo 105, balsavo 105 Seimo nariai: už – 45, prieš – 47, susilaikė 13. Rezoliucijai nepritarta.
16.42 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 221 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2046, Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 221 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2047 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Seimo statuto 221 straipsnio pakeitimo projektas Nr. XIVP-2046. Pranešėjas – V. Gapšys. Tiesą sakant, mes turime dar vieną Statuto projektą, tai yra 2-11 klausimas. Jie yra gana panašūs ir pranešėjas galbūt vienu sykiu pristatytų abu. Tai yra Seimo statuto 221 straipsnio pakeitimo projektas Nr. XIVP-2047. Prašom.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, pirmininke. Šitas klausimas, manau, visiškai nejautrus, tik apie interpeliacijas, todėl čia greitai bendru sutarimu galėsime sutarti, manau, patobulinti tą Statuto straipsnį ir konstruktyviai judėti pirmyn. Du projektai registruoti tik dėl to, kad prieš tai kilo abejonių dėl konstitucingumo, įregistravus panašų projektą, todėl mes įregistravome du variantus, kurie iš esmės labai panašūs – tobulina sudarymo tvarką komisijos, kuri parengia nutarimo projektą po interpeliacijos, tiksliau, interpeliacijai.
Jeigu pažiūrėsite Seimo statutą, Vyriausybei rengiant interpeliaciją, labai aiškiai yra nustatyta, kad projekto interpeliacijos rengėjai parengia ir nutarimo projektą. Mes šiuo atveju siūlome, kad tai būtų labai panašu: kaip rengiant Vyriausybei, taip ir ministrams ar premjerui rengiant interpeliacijos nutarimo projektą parengtų arba frakcijų atstovai, kurie pasirašė interpeliaciją, arba kitas Statuto variantas, kad būtų 2/3 iš interpeliaciją pasirašiusių asmenų ir 1/3 sudarytų frakcijų atstovai iš kitų, kurie nėra pasirašę interpeliacijos. Tokiu atveju interpeliacija būtų skaidresnė, galima sakyti, aiškesnė procedūra, dažniau vyktų slaptas balsavimas ir, aš manau, tai leistų ministrams pasitempti.
Žinote, mes ir dabar matome pavyzdį, kaip šiandien pasakė turizmo asociacijų atstovai, kad neranda ministrės, tarkime, ekonomikos ir inovacijų ministrė nesugeba priimti net asociacijos atstovų. Tokiais atvejais reikia skelbti tokių ministrų paiešką, reikia skelbti interpeliacijas. Aš manau, tas instrumentas tikrai paragintų ministrus dirbti atsakingiau ir nuoširdžiau. Prašom palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūs baigėte jau? (Balsai salėje) Žalia, gerbiami kolegos, galite įsirašyti. Tuoj patikrinsime dėl motyvų. Jūsų nori klausti šeši Seimo nariai. Jau dabar liko penki. Pirmas klausia A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui, gerbiamas kolega. Dėkui ne tik už tokį glaustą pristatymą, bet ir už siūlomas Statuto pataisas, nes jūs iš principo siūlote naikinti tas nuostatas, kurios daro interpeliacijos procedūrą, kaip čia taip švelniai pasakius, labai komplikuotą arba išvis neįmanomą. Sutikime su tuo, kad Seimo nariams laisvai išreikšti savo valią dėl vieno ar kito ministro veiklos, kai už nugarų stovi politinių partijų vadovai, yra labai sudėtinga arba praktiškai neįmanoma bet kurioje politinėje partijoje, žinoma, išskyrus Darbo partiją.
Gerbiamas kolega, kaip jūs manote, jeigu vis dėlto būtų nepritarta tai Statuto pataisai čia šiandien, ar nereikėtų galvoti apie kitos Statuto pataisos registravimą, tai yra išvis naikinti interpeliacijos procedūrą kaip tokią, nes taip, kaip ji yra surėdyta dabar, jeigu nieko nebus pakeista, tenka pripažinti, iš principo yra neveikianti ir niekada nepriklausomos Lietuvos istorijoje nebuvo sėkmingai realizuota. Turbūt nebus ir artimiausiu metu, jeigu nebus jokių pokyčių.
V. GAPŠYS (DPF). Aišku, mes žinome, kad istoriškai niekada nėra įvykusi interpeliacija ministrui dėl procedūros tokio specifinio suformulavimo. Bet aš manau, iš tikrųjų kažkada ir premjerė prasitarė, kad reikėtų turbūt tada skelbti interpeliaciją Vyriausybei. Vyriausybės interpeliacijos tvarka yra šiek tiek kitokia, tai yra nutarimo projektą parengia tie, kurie teikia interpeliaciją. Tada būtų iš karto aiškus slaptas balsavimas. Aš manau, kadangi tokių interpeliacijų dabar kaupiasi, galbūt reikės pasinaudoti premjerės patarimu tiesiog rengti Vyriausybei, taip bus paprasčiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Būkite mano svečias, kaip sakoma.
V. GAPŠYS (DPF). Malonu susitikti.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Laukiu nesulaukiu. Tik niekaip negaliu suprasti, jeigu jūs Seimui pateiksite atvirkščią nutarimą, negu dabar pateikė redakcinė komisija, kodėl jūs galvojate, kad bus kitoks balsavimo rezultatas. Jeigu jūs norite pabandyti Seime, ar yra dauguma, ar jos nėra, ar jūs parašysite „pritarti“ ir dauguma bus, ar parašysite „nepritarti“ ir dauguma vis tiek bus, nes tada nubalsuos prieš jūsų nutarimą. Kur jūs čia matote kokį nors didelį skirtumą nuo to, koks yra dabar? Jūs galite pagal Statutą nors P. Gražuliui pavesti tada tą nutarimo projektą parašyti asmeniškai.
V. GAPŠYS (DPF). Mes tikrai pavesime patiems kompetentingiausiems, kurie parengė interpeliacijos tekstą, parašyti tą nutarimo projektą, bet mes žinome iš jūsų vidaus, kad jūsų Vyriausybėje yra labai daug nepatenkintų koalicijos narių. Mes matome, kaip jūs juos atidžiai prižiūrite kiekvieną sykį gale sėdėdama, kad nenuklystų balsuodami, ir tą reikia jums daryti kuo toliau, tuo dažniau. Mes norime suteikti jiems laisvę slaptai, nematant jūsų skvarbioms akims, uždėti kryžiuką ir nepritarti vienam iš jūsų ministro ar ministrės atsakymams. Man atrodo, tai sudarytų galimybę ir jums pasitikrinti, ar visada jūsų ministrai dirba teisingai.
PIRMININKAS. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mielas kolega, ar čia nėra tas atvejis, kai sunkiai sekasi pataikyti į vartus, tai bandai juos šiek tiek praplatinti, kad pavyktų, o ne, tarkime, treniruotis ar didinti kompetenciją, ieškoti argumentų, kaip įtikinti Seimo narius, jog galbūt vienas ar kitas ministras prastai dirba?
V. GAPŠYS (DPF). Jūs žinote, kad demokratijos ir autokratijos valdymo režimai skirtingi ir tie argumentai ir priemonės yra šiek tiek skirtingos. Mes bandome įtikinti demokratiškai, o jūs koaliciją suvaldote kartais autokratiniais metodais. Čia ne apie vartų dydį klausimas, o apie valdymo metodus.
Mes suprantame, kad jūs, aišku, net ir per slaptą balsavimą neleisite ateiti prie balsadėžės, bandysite juos sulaikyti kabinete, panaudoti kokius nors įtikinimo metodus, bet žinokite, prasiskverbia tie šviesos lašeliai, kaip sakyti, šviesos spindulėliai ir iš jūsų vis dažniau išgirstame, kad vis dėlto koalicijoje yra neramu, kad vieni ar kiti klausimai gali nesulaukti palaikymo ir kad ministrų darbas vertinamas kritiškai. Mes norime išlaisvinti jus, kad kuo daugiau jūsiškių galėtų savo vidinį įsitikinimą išreikšti balsuodami dėl nepasitikėjimo ministrais. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiama premjere, aš tikrai paruoščiau gal geresnį nutarimo projektą interpeliacijai nei visa opozicija. Pažiūrėkite, kokios mano paruoštos rezoliucijos dėl Kaliningrado srityje gyvenančių Lietuvos piliečių. Jums belieka tik balsuoti prieš, nes jūs neturite jokių argumentų pasisakyti prieš, todėl jūs neįtraukėte į rezoliuciją, bet Landsbergių radijas ir televizija net diskusijas tuo klausimu surengė.
Aš taip pat noriu pasakyti ponui, kolegai V. Gapšiui. Vytautai, taigi tu pats sakei, jeigu bus slaptas balsavimas, valdančioji dauguma užrakins juos kabinetuose ir neateis balsuoti. Tai tikrai problemos neišspręs. Žiūrėkite, kai opozicijos atstovai balsuodami išeina iš salės, mes galime suskaičiuoti – tą nupirko, tą nupirko, tas pabėgo iš salės, o dabar, jeigu juos nupirks slaptu balsavimu, net nežinosime, ką nusipirko iš opozicijos valdančioji dauguma.
V. GAPŠYS (DPF). Aš atsakydamas labai trumpai pasakysiu. Aišku, galime ir pajuokauti, ir visa kita, bet žiūrint ir teisiškai tai yra nenuoseklu. Vyriausybei interpeliacija visai rengiama in corpore vienokiu būdu, atskiriems ministrams ar premjerui – šiek tiek kitokiu būdu. Tai yra tam tikras nenuoseklumas, todėl aš manau, kad ir teisiškai sutvarkyti tai būtų gana logiška, juo labiau slaptas balsavimas tam tikrais personaliniais klausimais yra dažnesnis. Manau, gana logiškas sprendimas.
Todėl, atmesdamas visus tuos pajuokavimus ir tuos tam tikrus parodymus, aš manau, kad tai yra tikrai protingas pasiūlymas, kuris galėtų sulaukti ir valdančiųjų pritarimo, nes aš neabejoju, kad vis tiek mes esame demokratinė valstybė ir kada nors ir jūs organizuosite interpeliacijas ir galėsite pasinaudoti ta pačia Statuto nuostata.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinysis klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Jūs pristatėte save kaip Prometėją, nešantį Seimui šviesą. Tai aš noriu paklausti net kelių klausimų kaip Prometėjo. Jūs tikrai tikite, kad tai pagerins? Antras dalykas. Jeigu pagerins, ar tikrai bus lengviau atstatydinti Vyriausybės narį, ar tikrai jūs tada neprognozuojate, kad kitoje kadencijoje būsite valdančiojoje daugumoje ir tada mes lengvai atstatydinsime jus? Ir trečias klausimas. O kaip politologiškai? Iš tikro dažnas, net jeigu tai iš tikro pagerina atstatydinimą, dažna ministrų kaita yra gėris, tas nestabilumas yra iš tikro gėris?
V. GAPŠYS (DPF). Atsakydamas į tuos kelis klausimus jums galiu atsakyti taip. Dėl gėrio ar ne gėrio. Pirmiausia mes nekeičiame tų Statuto nuostatų, kurios neleidžia sudažninti, negu dabar yra numatyta. Tai yra tie terminai, tarpai išlieka ir nebūtų galima tam pačiam ministrui interpeliacijų daryti kas savaitę ar panašiai.
Kitas dalykas yra tai, kad mes tikime, ir aš jums pasakiau, kad ta nuostata yra svarbi ir jums. Jūs pradėjote kadenciją tokiais šviesiais šūkiais, kad mes suteiksime ir opozicijai galimybę pasisakyti, mes būsime atviri, mes pripažinsime, jeigu ministrai suklydo ir nesugeba užimti savo pareigų. Tačiau tie šūkiai išgaravo, jų nebeliko. Todėl aš manau, kad čia yra ne tik iš šiandienos perspektyvos žiūrint, bet ir žiūrint iš tų, kas bebūtų opozicijoje, tai yra galimybė organizuoti interpeliacijas, interpeliacijas organizuoti tokiu būdu, kaip yra ir kiti Statuto straipsniai. Todėl aš manau, kad projektas yra vertas dėmesio, vertas tolesnių diskusijų.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausė visi, kurie norėjo.
Dėl balsavimo motyvų už – A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiami kolegos, iš tiesų pajuokavome, pajuokavome šiek tiek, o dabar labai rimtai. Šitas klausimas nėra toks juokingas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, nes visų pirma, kai kalbame apie interpeliacijas, mes turime atsakyti sau į klausimą, koks interpeliacijos tikslas. Man atrodo, kad visiems labai aišku, kad interpeliacijos tikslas yra patikrinti, ar vienas ar kitas ministras po vienų ar kitų savo veiksmų turi arba neturi politinį palaikymą čia, Seimo salėje. Iš šiuo atveju mes prieiname prie labai svarbaus dalyko – prie balsavimo dėl personalijų arba personalijų vertinimo. Patinka mums tai ar nepatinka, bet interpeliacijos procesas yra personalijų vertinimas, individualus ministro vertinimas. Ne veltui mes dėl teisėjų, dėl visų kitų pareigūnų, generalinio prokuroro, valstybės kontrolieriaus – bet ko, ką mes čia skiriame Seime, o skiriame labai dažnai ir labai daug įvairiausių pareigūnų, visi personaliniai balsavimai yra slapti dėl labai paprastos priežasties, kad mes matytume aiškią Seimo valią – aiškią, nepriklausomą, niekieno nepaveikiamą. Tai yra labai svarbu.
Interpeliacijos tikslas yra ne išversti ministrą, kaip čia K. Masiulis sako. Žinote, Kęstuti, jeigu ministras taip dirbo ir taip tesugeba atsakyti į klausimus, kad bijo slapto balsavimo ir bijo pasitikrinti realų politinį pasitikėjimą, vadinasi, tas ministras nevertas turbūt būti. Iš tiesų politinės aplinkybės yra tokios, kad jis nevertas tęsti savo darbo, ir visiškai nesvarbu, kas yra valdančiojoje daugumoje.
Aš jums galiu drąsiai pasakyti, kad jeigu šis balsavimas būtų buvęs slaptas dėl interpeliacijų, šiandien žemės ūkio ministras K. Navickas nebūtų ministru. Šiandien mes būtume turėję kitą ministrą, nes buvo labiau negu akivaizdu, kad valdančiojoje daugumoje nėra politinės valios palaikyti šitą ministrą. Jis išsilaikė vien dėl to, kad partiniai vadai stovėjo už nugaros, kvėpavo visiems su vienmandatėmis, su sąrašais, su visais kitais svertais, kad padarytų įtaką Seimo nariams. Tai yra labai aišku visiems, net ir valdančiosios daugumos atstovams, kurie dabar žiūri sutikdami ir linguodami galvas.
Todėl mes tiesiog privalome pritarti šitai Statuto pataisai, privalome ją leisti toliau į diskusiją komitetuose, galbūt šiek tiek tobulinti ir gludinti, jeigu tai būtina daryti, bet mes privalome toliau diskutuoti tuo klausimu, nes taip, kaip yra dabar, procedūra tiesiog elementariai neveikia.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų prieš – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Kolegos, visai rimtai šnekant, yra kelių rūšių nepasitikėjimo balsavimai. Yra dėl Seimo skiriamų pareigūnų balsavimai dėl nepasitikėjimo jais, ten taikoma vienokia procedūra, ministrams – interpeliacija, arba nepasitikėjimas, yra taikoma kita procedūra, sudėtingesnė – dvipakopė. Ar tenkina atsakymai į klausimus, jeigu netenkina, tada balsavimas slaptai. Nenorėkite numažinti, nužeminti ministrų iki kokio nors Aukščiausiosios Tarybos… Seimo paskirto pareigūno lygmens. Ministrai yra politiniai pareigūnai, kurių lygmuo yra gerokai aukštesnis.
Dar vienas dalykas, į kurį noriu atkreipti dėmesį. Čia nemažai buvo kalbama apie užrakinimus kabinete ir panašiai. Užrakintas kabinete buvo kol kas šitoje kadencijoje tik vienas Seimo narys, beje, iš opozicijos, jam suplėšytos kelnės ir tai niekaip nebuvo susiję su interpeliacija ministrams.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, visos nuomonės išsakytos.
Balsuojame. Šį kartą balsuosime dėl abiejų projektų: dėl Seimo statuto 221 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2046 ir projekto Nr. XIVP-2047.
Užsiregistravo 103, balsavo 103: už – 45, prieš – 31, susilaikė 27. Projektams nepritarta.
Ar galime grąžinti iniciatoriams tobulinti? Ačiū, grąžiname iniciatoriams tobulinti. (Balsai salėje) Negalime? Balsuojame. Kas už grąžinimą iniciatoriams tobulinti, balsuoja už, kas galvoja kitaip, balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 102, balsavo 102: už – 55, prieš – 47. Grąžinta iniciatoriams tobulinti. Replika. P. Gražulis per šoninį mikrofoną.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiami Seimo nariai, aš, pavyzdžiui, tikrai nematau, kad šitos pataisos iš esmės spręstų problemą. Pavyzdžiui, konservatoriai, liberalai ir Laisvės partija nuspręstų nedalyvauti balsavime, niekas neitų balsuoti, tada net nereikėtų čia kreiptis, vaikščioti ministrams ir prašyti opozicijos, kad nepalaikytų interpeliacijos. Tikrai šitas klausimas yra niekinis, bet palaikiau tik dėl to, kad teikė opozicija.
Kitas dalykas. Gerbiama premjere, aš suprantu, kai konservatoriai ateina į valdžią, tai visos nelaimės prasideda – marai, įvairiausi karai, bet kodėl jūs turite tiek daug pagiežos? Aš visai nepykstu ant jūsų, mūsų nuomonės skiriasi, šypsausi į jus žiūrėdamas, jūsų pasisakymus žiūriu, o jūs visada tokia savyje pikta. Iš kur jūs turite tiek tokio keršto, neapykantos kitiems žmonėms?
17.01 val.
Seimo 2022 m. spalio 11 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, yra toks prašymas, kad būtų galima leisti pristatyti artimiausių posėdžių, tai yra spalio 11 dienos, darbotvarkę. Nors yra Seimo Pirmininkė, bet, deja, ji negali to padaryti. Kviečiu Seimo Pirmininko pavaduotoją P. Saudargą.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Sveiki, gerbiami kolegos. Labai keistai skamba, yra Seimo Pirmininkė, bet jinai negali to padaryti. Tikrai linkiu greičiau sveikti, taisyti balsą. Gerbiamas Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas taip pat negali dėl objektyvių priežasčių. Visi serga, tai tenka man. Iš tikrųjų spalio 11 diena bus svarbi diena valstybės gyvenime. Pirmu klausimu bus pristatytas valstybės biudžetas – Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Taip pat susiję Valstybinio socialinio draudimo fondo, Pensijų anuitetų fondo biudžeto įstatymai, mūsų jau svarstyti šiomis savaitėmis ir likę tik nemažai Elektros energetikos įstatymo priėmimų, taip pat kitų likę tik priėmimai – Ligos ir motinystės, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymų, Administracinių nusižengimų kodekso, Baudžiamojo kodekso, Religinių bendruomenių įstatymo, svarstyto taip pat šią savaitę. Dar paminėti susiję, visa puokštė, jeigu taip galima pasakyti, Privalomojo sveikatos draudimo fondo įstatymo, įskaitant ir tą, dėl kurio Seniūnų sueigoje opozicijos iniciatyva buvo taip pat sutarta, kad bus spalio 11 dieną. Ir kiti susiję su pridėtinės vertės mokesčiu, jie buvo skirtingų kolegų, ir iš valdančiųjų, ir iš opozicijos.
Vėlgi tam tikra prasme formalūs dalykai – nacionalinių finansinių ataskaitų rinkinių patvirtinimas ir kiti dalykai. Nežinau, ką čia dar būtų verta paminėti. Darbotvarkę turite, jinai taip pat bus labai ilga – iki 19 valandos, plius dar trys rezerviniai klausimai. Toks vienas įdomesnis – tai dėl Lietuvos futbolo federacijos tiesioginio valdymo. Taip pat svarstymas. Tokia būtų mūsų gana intensyvi 11 dienos darbotvarkė.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori klausti vienas Seimo narys – V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Lyg ir išgirdau, paminėjote, kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisos, jas iš šiandienos mes išbraukėme Seniūnų sueigoje, bus spalio 11 dieną?
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Neabejotina. Jūs girdėjote tiesioginį nuotoliniu būdu dalyvaujančio J. Razmos pažadą Seniūnų sueigoje. Į tai mes visi atsižvelgėme, taip pat ir Sekretoriatas, projektas yra darbotvarkėje.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau nėra norinčių klausti. Kolegos, bendru sutarimu galime pritarti? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
17.04 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 461 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1125(4) (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Pelno mokesčio įstatymo 2 ir 461 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1125(4). Pranešėjas – A. Palionis. Pateikimo stadija.
A. PALIONIS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Turiu garbės, pasikeisdamas su kolega J. Pinskumi, jau ketvirtą kartą stovėti šitoje tribūnoje ir pristatyti šitą projektą, nes, Seimo nariai, vis pasiųsdavote mus tobulinti. Labai daug nesiplėsdamas noriu pasakyti pagrindinius aspektus. Pagrindiniai aspektai yra, kad savivaldybėse, neturinčiose ekonominio augimo požymių, būtų galima investuojantiems verslams taikyti nulinį pelno mokestį. Kodėl tai siūlome? Siūlome todėl, kad atsižvelgiame į kaimynines šalis – Estija ir Latvija jau senokai taiko. Nuo 2021 metų tai pradėjo taikyti Lenkija įmonėms pirmajame etape, įmonėms, kurių apyvarta neviršija 22 mln. eurų. Tai maždaug Lenkijoje sudaro 90 % visų mokesčių mokėtojų. Mes pirminiame variante irgi orientavomės į tą patį skaičių – 90 % mokesčių mokėtojų, buvome nurodę 10 mln. apyvartą, bet suprasdami, kad tai galėtų būti didesnė našta biudžetui, dabar patobulintame variante siūlome 8 mln. apyvartą.
Taip pat noriu atkreipti Seimo narių dėmesį, nes kyla klausimų diskusijose, kodėl tik ekonominio augimo požymių neturinčiose savivaldybėse. Noriu priminti, kad mes nuo 2021 metų esame priėmę ir Lietuvos, ir užsienio investuotojams, kurie daro dideles investicijas, tai yra 20 mln. investicijas, ir sukuria ne mažiau kaip 150 naujų darbo vietų, 20 metų lengvatą pelnui. Atskirai Vilniuje – 30 mln. investicija ir ne mažiau kaip 200 sukurtų darbo vietų. Dar kuriant projektą nebuvo tai labai aktualu, bet šiomis dienomis, kai turime energijos kainų krizę, tai yra dideles energetines sąnaudas, ir viešojoje erdvėje ne kartą teko stebėti, kad užsienio investicijos aplenkia Lietuvą. Tai šitas projektas pasitarnautų tam, kad mūsų vietos verslininkai galėtų investuoti ir kurti pridėtinę vertę. Tiek trumpai.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti du Seimo nariai. Pirmas klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mielas kolega, iš tiesų žavi jūsų užsispyrimas, šį projektą teikiate jau ketvirtą kartą. Nuo tada, kai teikėte pirmą kartą, daug kas pasikeitė. Ekonomika, jos augimas pradėjo sparčiai lėtėti, palūkanos augti, infliacija taip pat muša istorines aukštumas, net ir realus eksportas pradėjo trauktis. Iš tiesų mažai kas svajoja tokiais laikais turėti pelną, ką jau kalbėti ir apie kažkokį pelno mokestį. Ar iš tiesų tai vis dar aktualus klausimas tokiu ekonominiu sunkmečiu? Ar nebūtų tikslingiau kalbėti apie elektros kainos galimus fiksavimus, kitas pagalbos priemones verslui, nei kalbėti apie pelno mokesčio lengvatas? Galbūt padėkime šį projektą į stalčių, palaukime šiek tiek geresnių laikų, kai pelnas vėl bus aktualus, ir prie jo sugrįžkime?
A. PALIONIS (LRF). Ačiū, Mykolai, už klausimą. Išgirdau du klausimas, vienas buvo nusistebėjimas. Seimo posėdžių salėje mus priverčia tobulinti, pabalsuotų, kad atmestume – mes tikrai toliau ir netobulintume. Todėl čia taip ir išeina ketvirtą kartą.
Dėl jūsų nuogąstavimo, ar tai dabar aktualus klausimas, aš manau, kad visi klausimai yra aktualūs, o verslai pas mus yra skirtingi. Vieni verslai džiaugiasi pelnais ir galvoja apie investicijas, kitiems, kuriems reikalingos didesnės energetinės sąnaudos, taip, yra sunkmetis. Ir praeitą antradienį opozicija siūlė nemažai klausimų dėl to, kas susiję su energetinių kaštų lengvata, bet nebuvo pritarta. Aš manau, kad turėtume kalbėti apie visus klausimus ir nedėti į stalčių nė vieno klausimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamas pranešėjau, aš manyčiau, kad jūs puikiai žinote, kad šiuo metu galbūt vienintelis sektorius turi milžinišką pelną, arba, kaip liaudyje vadinama, net viršpelnį, tai tie, kurie gamina elektros arba kitokią energiją. Tai ir vėjo parkai, tai ir saulės energijos parkai, nesvarbu, ir kiti šilumos gamintojai. Tai sukelia didžiulę naštą Lietuvos verslui. Ar nemanytumėte, kad galbūt reikėtų taikyti išimtį ir šitų verslų neatleisti nuo pelno mokesčio?
A. PALIONIS (LRF). Aš noriu atkreipti Petro dėmesį, kad šiame projekte yra ribojimas apyvarta. Jeigu tavo metinė apyvarta viršija 8 mln. eurų, o energetikoje apyvarta yra kur kas didesnė, jie net nepapuls į šį projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Kadangi pranešėjas pasakė, kaip mums daryti, kad nebereiktų eiti penktą kartą, tai turime daryti išvadas. Bet visiškai rimtai, gerbiamas Andriau, populiariai pasakykite, kaip jūs dešifruojate frazę „savaimio ekonominio augimo požymius turinti savivaldybė“ arba neturinti savivaldybė? Aš nepagavau.
A. PALIONIS (LRF). Jeigu labai paprastai žmoniška kalba, tai tokios savivaldybės, kai nei nuo mūsų Seimo sprendimo, nei nuo savivaldybės vietinių politikų sprendimo nepriklauso investicijų atėjimas į tas savivaldybes. Kauno miestas, Vilnius, kur yra sutelktos žmonių kompetencijos, logistikos centrai, kur jau sukurta infrastruktūra ir kur investuotojui yra patogu ateiti, čia yra pagrindas. Bet šiaip visas šis reglamentavimas yra Vidaus reikalų ministerijos nutarimu įtvirtintas ir Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikoje yra naudojamas. Čia ne kas nors surasta, čia daug, ir kiek nutolusios darbo vietos, jeigu taip smulkiau, kiek iki darbo trunka nuvažiuoti, čia daug yra argumentų.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausė visi, kurie norėjo. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Galime bendru sutarimu pritarti projektui? (Balsas salėje) Balsuojame. Kolegos, balsuojame po pateikimo dėl Pelno mokesčio įstatymo 2 ir 461 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1125(4).
Užsiregistravo 96, balsavo 96: už – 55, prieš – 20, susilaikė 21. Po pateikimo projektui pritarta. Kolegos išgirdo, ką reiktų daryti, kad nereiktų penktąkart pristatyti.
Kolegos, siūlomi komitetai: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 15 dieną. Galime pritarti dėl komiteto ir svarstymo datos? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Per centrinį mikrofoną – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Pirmininke, Vyriausybės išvados gal būtų galima?
PIRMININKAS. Taip, ir siūloma Vyriausybės išvada. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
17.14 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1612 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1612. Pranešėja – L. Girskienė. Pateikimas.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Šiuo pakeitimu siūlau atitaisyti klaidą, kurią Seimas padarė 2021 m. birželio 17 d. priimdamas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo daugybės straipsnių pakeitimus. Šiuo pakeitimu buvo leista nepavojingomis atliekomis užpildyti, pavyzdžiui, iškastas duobes, taip pat naudoti nepavojingas atliekas landšafto formavimui ir panašiai. Pakeitimais siūlau nustatyti, kad nebūtų galima naudoti atliekų landšaftui formuoti ir negalima būtų užpildyti jomis įvairių ertmių.
Kitas pakeitimas šio įstatymo yra susijęs su šlaku, nepavojingu, taip sakoma, šlaku, nors iš tiesų jis yra pavojingas, tas, kuris susidaro atliekų deginimo metu. Šiuo metu ši masė nėra apibrėžta kaip atlieka. Siūlau numatyti, kad šlakas, kuris susidaro po atliekų sudeginimo, būtų įvardijamas kaip atlieka ir jo taip pat nebūtų galima naudoti ertmėms užpildyti ir landšaftui formuoti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege, už trumpą pristatymą. Jūsų nori klausti penki Seimo nariai. Pirmas klausia A. Petrošius.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Aš net savo vardo negirdėjau, taip tyliai šnekate, pirmininke.
Iš esmės iš to, kaip jūs pristatėte šį klausimą, atrodo, kad pagrindinė problema yra, kad šlakas yra naudojamas inžineriniams statiniams, tinklams ir kitiems dalykams. Su klaidomis, aišku, tas jūsų visas aiškinamasis raštas yra surašytas, reikėtų jas išsitaisyti, bet, žiūrėkite, jeigu valstybės tikslas vis dėlto yra uždaryti tos žiedinės ekonomikos ciklą ir mes turime galimybę tą šlaką naudoti tiems inžineriniams tinklams tiesti, o jūs galvojate, kad to daryti nereikėtų, tai gal galėtumėte paaiškinti kodėl? Ir kodėl mes turėtume tuo šlaku kaip nors kitaip rūpintis, už tai turėtų kažkas mokėti pinigus?
Bet kokiu atveju tai problemos neišsprendžia. Tik sukuria jų dar daugiau, kaip šiandien kalbėjote ir apie sklypų paskirčių keitimus. Išdygsta labai daug problemų konfrontacijos su bendruomene ir kitos. Prašau patikslinti.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Taigi, gerbiamas kolega klaipėdieti, kandidate į Klaipėdos miesto merus, jūs paskaitykite tiksliai, kas yra parašyta, įsigilinkite į projektą. Visiškai ne į temą pasisakėte. Čia yra nustatoma, kad tas šlakas, kuris lieka po atliekų sudeginimo, būtų įvardijamas kaip atlieka, nes dabar iš viso neaišku, kas tai per produktas yra.
Kitas dalykas. Mes praėjusių metų birželio mėnesį leidome užkasti šiukšles iškastuose karjeruose, leidome tą šlaką kratyti į duobes ir naudoti landšaftui formuoti. Ar jūs norėtumėte, kad prie jūsų namų iš to šlako būtų supiltas kalnas ir apsodintas pušimis?
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Urbanavičius.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama Ligita, kiek aš domėjausi, dėl šlako panaudojimo buvo daromi tyrimai, ar gamtai nekenkia. Iš tikrųjų, kaip suprantu, būtų galima…
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš negirdžiu jūsų.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, labai didelis šurmulys ir pranešėja negirdi klausiančiojo.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Dėl šlako panaudojimo, kiek žinau, yra daryti tyrimai, ir gamtai jis nekenkia. Tai kaip ir galima toliau tęsti tuos darbus, užpilti ir tas ertmes, ir kelių, sakykime, tvarkymui panaudoti. Bet jeigu mes priimtume jūsų tas pataisas, kur mes jį dėtume? Vėl turbūt augtų sąvartynai. Ar tai būtų išeitis? Gal pakomentuokite tada. Ačiū.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Iš tiesų pripažinus tą šlaką atlieka būtų privaloma jį tvarkyti taip, kaip nustatyta atliekų tvarkymo taisyklėse, ir gauti atitinkamus leidimus. Čia nedraudžiama naudoti kelių statybai ir taip toliau, bet tokias atliekas… Tikrai aš nemanau, kad mes esame pasiruošę užpilti iškastus karjerus, duobes ir kitas vietas. Manyčiau, kad čia iš tiesų yra žalingas dalykas, nes Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai yra nustatę, kokia yra sudėtis to šlako. Iš tiesų ten yra labai daug sunkiųjų metalų ir kitų dalykų, kurie tikrai kenkia tiek žmonių sveikatai, tiek gamtai tuo labiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiama Ligita, aš gal tokį vertybinį klausimą norėčiau paklausti. Gal jau jūs supratote, kad jūs klystate, nes jūs nuosekliai bandote įrodyti, kad šlakas yra kažkas pavojingo. Pavyzdžiui, prieš metus, 2021 metų vasarį, jūs registravote projektą, kuriame šlaką pavadinote pavojinga medžiaga. Projektas atmestas.
Dabar jūs ateinate su kitu projektu, kuriame dėl šlako bandote vėl kažkaip nugąsdinti. Gerbiamas R. Juška važinėja po savo vienmandatę Jurbarke, kelias veikia, paklota 9 tūkst. tonų šlako. Neimportavome nei baltarusiško, nei skandinaviško dolomito ar granito. Puikūs pavyzdžiai!
Kam ta bergždžia kova su vėjo malūnais? Kur jūs matote problemą? Jūsų politinė veikla visada paremta yra kažkur ieškoti priešo – kogeneracinės jėgainės priešas, dar kažkas priešas. Kokia problema yra? Kokią jūs čia dėl to šlako įžvelgiate problemą, nes projektas po projekto? Mes matome, kad nei mokslinio pagrindimo jūs turite, nei kokios tarptautinės praktikos. Tiesiog jūs sugalvojate, parašote aiškinamąjį raštą, ateinate į tribūną ir politiškai manote. Kur problema yra?
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas kolega, aš stoviu šitoje tribūnoje todėl, kad mes turime ministrą aplinkos priešą, kuris leidžia laidoti atliekas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Teko užsiimti tokia veikla, kai iš Olandijos atvežtos atliekos Lietuvoje buvo pripažintos neatliekomis ir buvo panaudota kelių tiesimui. Dabar čia bandoma uždaryti. Bet pasižiūrėkime kitus dalykus. Kai jūs kalbate apie ertmių užpildymą, skamba tai beveik įtikinamai, nes ten gruntiniai vandenys. Bet kraštovaizdžio keitimas yra ir terikonų formavimas. Pavyzdžiui, susiformavę terikonai prie „Lifosos“ 110 metrų aukščio. Belchatuve, Lenkijoje, yra 150 metrų aukščio iš atliekų suformuoti terikonai su įrengtomis kalnų slidinėjimo trasomis ir taip toliau. Jeigu taip kraštovaizdžio specialistai, poveikio aplinkai vertintojai nusprendžia, tai iš to gaunama ir aplinkosauginė nauda, ir socialinė, rekreacinė nauda. Gal čia per riebiai užsimojote – ne tik ertmių užpildymą, bet ir bet kokį kraštovaizdžio formavimą norite panaikinti?
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš paprašysiu, gal šlako turėtojai, tvarkytojai atveš į jūsų sklypą pakratyti kokią priekabą šito šlako. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių kelių mokslo laboratorija atliko komunalinių atliekų deginimo, pelenų, šlako mišinio cheminės sudėties tyrimą. Aš pacituosiu: „(…) ir nustatė, kad mišinyje yra žmonių sveikatai ir aplinkai pavojingų metalų, tokių kaip titanas, chromas, manganas, nikelis, varis, cinkas, švinas. Pastebėta, kad metalų kiekiai, esantys smulkiosios frakcijos sudėtyje, yra 1,9 karto ir netgi iki 3,16 karto didesni už esančius mažesnėje frakcijoje“. Taigi, aš cituoju mokslininkų tyrimo rezultatus, kuriuose yra aiškiai parašyta, kad tai yra daugybę sunkiųjų metalų turinti masė, kuri net nėra niekaip įvardinta šiuo metu. Tai bent jau įvardinkime ją kaip atlieką, kuri yra likusi po deginimo.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege, jūsų paklausė visi norintys.
Dėl balsavimo motyvų už kalba P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiami Seimo nariai, atlieka atliekai nelygi. Kiek supratau, Ligita kalbėjo, kad jeigu šitomis atliekomis užpiltume kažkokius griovius ar landšaftą, tai ten augtų labai vešlios pušys. Jeigu tos pušys augtų, tai gal nėra labai kenksminga ir ta atlieka?
Aš dabar pagalvojau, kai važiuoji į Jonavą, tai ten tikrai jau galima, kiek yra nuo perdirbimo trąšų supilta kalnų, ten gali tikrai dideles slidinėjimo trasas įrengti. Ten yra gamybos atliekos. Ar jos kenksmingos, ar jos nekenksmingos, nežinau, bet kadangi pristatinėja Ligita Kernagienė… Oi, Ligita, ne Kernagienė – mano patarėja yra Kernagienė. (Juokas salėje) Mano patarėja Kernagienė. Ligita yra iš opozicijos ir kandidatė į Klaipėdos merus. Nors turiu daug abejonių, vis dėlto remiu šį projektą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolega, pristatinėjo Ligita Girskienė, jūsų dėmesiui.
Dėl balsavimo motyvų prieš – A. Petrošius.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Kažkaip čia taip jau buvo akcentuota, kad kai kandidatai į merus užsiima teisėkūra ir daro tai be skaičiaus, norėtųsi, kad tai darytų bent jau kokybiškai. Šiandien mes turime dar vieną ydingos, paviršutinės teisėkūros pavyzdį, kai sprendžiama yra kažkas, nežinoma kaip, svarbiausia sprendžiama, nėra įvertinamas sistemiškumas ir sąsajos su kitais teisės aktais. Iš esmės joks poveikis nėra atliekamas, bet yra užsidedama varnelė, kad štai, žiūrėkite, aš pateikiau individualų arba neindividualų teisės aktą.
Jeigu mes siekiame kažko neleisti, tai šios problemos neišsprendžiame, jeigu mes siekiame ką nors įgalinti, irgi problemos neišsprendžiame. Šiandien su šlaku tikrai turime unikalią galimybę uždaryti žiedinės ekonomikos ciklą iki galo, tai yra nuo kažkokios medžiagos išgavimo, pagaminimo, suvartojimo iki pat pabaigos, tai yra panaudoti šlaką kelių tiesimui, tačiau užsiimame kažkokiomis beletristikomis ir bandome paskandinti visus dalykus procedūromis.
Per šoninį mikrofoną sako, kad ne apie tai, bet nė į vieną klausimą šiandien tribūnoje gerbiama prelegentė neatsakė, visi atsakymai buvo nukreipti į asmenis, uždavusius klausimus, ir tai atrodė kraupokai.
Iš tikrųjų turėtume susikoncentruoti, kaip spręsti tas problemas, užsiimti ta kokybiška teisėkūra ir baigti tas visas nesąmones, kurios čia yra daromos.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame dėl įstatymo projekto. Replikos bus po balsavimo. Balsuojame dėl Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1612. Pateikimo stadija.
Užsiregistravo 100, balsavo 99: už – 40, prieš – 38, susilaikė 21. Po pateikimo projektui nepritarta. Kolegos, galima pritarti bendru sutarimu, kad būtų tobulinama? (Balsai salėje) Ne, balsuojame. Kas už tai, kad tobulintume, balsuoja už, kas prieš, balsuoja prieš.
Užsiregistravo 97, balsavo 97: už – 44, prieš – 53. Per šoninį mikrofoną – repliką L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Kalbėjo mano jaunasis kolega, kuris per dvejus metus nė vieno teisės akto savarankiškai neregistravo. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Aš norėčiau paprašyti to jaunojo kolegos vis dėlto Klaipėdos mero rinkimus perkelti į Klaipėdą, o ne Seimo posėdžių salę, nes tikrai, gerbiamas jaunasis kolega, labai jaučiasi, kad jums norisi būti Klaipėdos meru, bet greičiausiai už jus čia balsuojančių nebus. Gal agitaciją vykdykite kitur.
PIRMININKAS. Per centrinį mikrofoną – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, aš į Klaipėdos merus nepretenduoju, aš jau buvau du kartus Klaipėdos meru, bet aš esu gamtos mokslų daktaras, esu dirbęs Ekosistemų tyrimo institute ir jeigu aš paklausiu dalykiško klausimo, nereikia pradėti kalbėti, kad į mano kiemą atvešite ir subersite. Jeigu kas nors kitas paklausia, nereiškia, kad jis yra gamtos priešas.
Gerbiama kolege, norėtųsi pagarbos iš jūsų žmonėms, kurie pabando dalykiškai sužinoti, ar tikrai negalima kaip nors kitaip panaudoti. Tyčiotis iš kitų galima, bet tada nedejuokite, kad valdantieji tyčiojasi iš opozicijos – tai jūs tyčiojatės iš valdančiųjų.
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną – B. Matelis.
B. MATELIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau atkreipti visų kolegų dėmesį į paties įstatymo pristatymo formą. Įsivaizduokite, buvo užduodamas klausimas.
Reikėtų kaip nors atsakingiau pasiruošti pristatyti savo projektą. Klausimas užduodamas, aplinkos ministras išvadinamas priešu, tiesiog pavadinamas priešu ir daugiau atsakymų nėra. Toliau klausimą užduoda kolega Eugenijus, jam pasiūlo atvežti visą sunkvežimį atliekų į kiemą. Užduoda klausimą kolega A. Petrošius, jį išvadina kandidatu į merus. Ir netgi priėjęs prie mikrofono vėlgi kalba ne apie įstatymo projektą, bet apie tai, kad kažkas įstatymus pateikė ar nepateikė. Būkime malonūs, jeigu pristatome įstatymą, tai pristatykime įstatymą ir atsakykime į klausimus, bet nevadinkime vieni kitų priešais ir nevežkime atliekų į kiemą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. P. Gražulis per šoninį mikrofoną.
P. GRAŽULIS (LRF). Norėčiau paklausti E. Gentvilo, tikrai jūs esate specialistas. Jūs man paaiškinkite, atliekos deginamos maždaug 1 tūkst. laipsnių temperatūroje. Tai kas gali likti, kokios kenksmingos atliekos, sudegintos 1 tūkst. laipsnių temperatūroje? Kas ten lieka? Man atrodo, kad ten tikrai neturėtų likti jokių kenksmingų medžiagų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Tik vienas prašymas. Nepaverskime Seimo salės tokia ne argumentų kalba, o ad hominem kalba. Iš tikrųjų nelabai gražiai klausosi.
17.32 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. XIV-49 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2057 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės projektas. Kolegos, jeigu jūs leisite pristatyti rezervinį 2 klausimą. Mums reikia išspręsti procedūrinį klausimą dėl komisijų pirmininkų ir pavaduotojų. Šiuo atveju Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininko pavaduotoju išrinktas Seimo narys T. Tomilinas. Aš pristatau nutarimo projektą, kad būtų galima priimti tokį nutarimą, kad komisija galėtų būti visos sudėties, su visais paskirtais asmenimis.
Norinčių klausti nėra. Svarstymas. Dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Galime balsuoti dėl priėmimo? Atsiprašau, po pateikimo. Ar bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu. Ačiū. Svarstymas. Nėra norinčių…
Priėmimas. Nutarimas yra iš vieno straipsnio. Kas už tai, kad priimtume tą vieną straipsnį? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Balsuojame dėl viso nutarimo, kad paskirtume Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininko pavaduotoju Seimo narį T. Tomiliną. Balsuojame. Balsuojame dėl rezervinio 2 klausimo – projekto Nr. XIVP-2057.
Šio nutarimo priėmimas
Ačiū. Užsiregistravo 93, balsavo 93 Seimo nariai: už – 93, prieš ir susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas. (Gongas)
Dėl vedimo tvarkos – A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Dėl vedimo tvarkos. Aš norėčiau pirmininko paklausti argumentų, kodėl mes čia vėl blaškomės po tą darbotvarkę, džiazuojame ne iš eilės.
PIRMININKAS. Viskas, daugiau nesiblaškysime.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Bet jūs gal galite paaiškinti argumentus, kodėl dabar buvo balsuota ne iš eilės?
PIRMININKAS. Tiesiog pasitaikė toks momentas nuraminti aistras. Aš manau, kad tai labai gerai suveikė. (Plojimai)
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Aš atsiprašau, dabar ne pilnatis.
17.34 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1992(2) (pateikimas)
PIRMININKAS. Kitas darbotvarkės klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. L. Kukuraitis vietoj L. Savicko.
Replika po balsavimo – V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Tiesiog valdančiųjų vardu prašau opozicijos vienybės. Vienybės. Tikrai galime vieningai. Ačiū.
PIRMININKAS. Be to, negi jūs prieštaraujate, kad opozicijos atstovas būtų paskirtas komisijos pirmininko pavaduotoju? Taigi, prašom, gerbiamas kolega.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiame patobulintą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, jį praeitą savaitę Seimas įpareigojo mus pataisyti. Tai ir darome. Tai yra apie NPD sulyginimą su MMA. NPD didinimo reikšmė mažas pajamas uždirbantiems žmonėms, progresyvumui darbo užmokesčio srityje ir šešėliui mažinti valstybėje yra visiems aiški. Apie NPD didinimą ir jo prilyginimą minimaliam mėnesiniam atlygiui kalbame visi ir sutariame, kad tai reikia daryti. Klausimas tik, kada tai daryti? Nes ne kartą esu girdėjęs ir valdančiuosius, kad tai reikia daryti. Tai klausimas mums visiems: kada, jeigu ne dabar? Kada, jeigu ne dabar? Kai turime istorinę infliaciją, turime energijos kainų šuolį, gresiantį ekonomikos susitraukimą, taip pat turime Vyriausybės 2023 metams siūlomą beveik 50 eurų mažesnį MMA, negu apskaičiuojama pagal bendrai sutartą objektyvią MMA skaičiavimo formulę.
Galima suprasti argumentus, tačiau šis įstatymas, jeigu mes jį priimtume bent jau pateikimo stadijoje, įsileistume į Seimą, būtų labai aiški žinia mažiausias pajamas gaunantiesiems, kad, nepaisant sudėtingos krizinės situacijos, tų, kurie dirba, pajamos augs. Šie žmonės norės lįsti iš šešėlio ir uždirbti legalius atlyginimus. Dalis žmonių norės lįsti iš šešėlio ir uždirbti legalius atlyginimus. Tai būtų ir jūsų, valdantieji, nuoseklios krizių valdymo politikos – didinti žmonių pajamas – tęstinumas, didinti žmonių pajamas.
Patobulintame projekte siūlome NPD didinti palaipsniui ir galiausiai 2025 metais jį prilyginti minimaliam mėnesiniam atlygiui. Siūlome, kad 2023 metais sudarytų 80 %, kad 2024 metais sudarytų 90 % MMA ir jau 2025 metais būtų 100 % MMA. Taip pat siūlome NPD, taikomą socialiai jautrioms asmenų grupėms, suvienodinti, nediferencijuoti pagal turimos negalios lygį.
Dėl galimai didelių pinigų, nes tai buvo argumentas praėjusią savaitę. Iš karto sakau, kitiems metams reikės labai nedaug lėšų, labai nedaug lėšų. Mes skaičiuojame, kad iki 5 mln., jeigu lygintume su Vyriausybės įvardintu 625 NPD dydžiu. Mūsų skaičiavimais, kaip sakiau, 2023 metams reikia iki 5 mln. Ar tai yra dideli pinigai? Ar dėl to negalime visi susitarti, kad nuramintume visuomenę ir mažiausias pajamas iš darbo užmokesčio gaunančiuosius, kad laukia lengvesnė ir geresnė ateitis? Manau, kad tikrai galime.
Dar kartą dėkui už dėmesį ir kviečiu visus sutarti, kad NPD 2025 metais bus lygus MMA.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys – M. Majauskas.
L. KUKURAITIS (DFVL). Nėra.
PIRMININKAS. Jo nematau. Ką tik buvo savo darbo vietoje. Taigi, nėra norinčių klausti.
Dėl balsavimo motyvų prieš – Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Kaip sakoma telefonų skambučiuose: ačiū už jūsų gerumą, kai yra skambinama paaukoti kam nors pinigų. Bet jūs puikiai žinote, kad Vyriausybė yra pateikusi pasiūlymą ir dėl minimalios algos, ir dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio. Ateinančiais metais pagal sudėliotą biudžeto planą vienu atveju didėtų 15 %, tai yra minimali alga, o neapmokestinamasis pajamų dydis – 16 %. Tai yra įtraukta į ateinančių metų biudžeto projektą, atitinkamai suskaičiuoti asignavimai, pajamų prognozės ir visa kita, tai yra priderinta prie visų kitų darbo užmokesčio pokyčių.
Aš suprantu, kad visada galima sakyti, kad kažkoks vienas atskirai paimtas dalykas yra labai nedaug. Išties mes kalbame apie maždaug 8 eurų skirtumą į rankas žmogui, uždirbančiam minimalią algą. Bet, mielas kolega, vis dėlto gal būtų gerai svarstyti jūsų pasiūlymus jau tuomet, kai Vyriausybė bent jau turės galimybę savo pasiūlymus pristatyti, o ne be konteksto, taip sakant, nuspręsti, kad štai bus pateiktas šis projektas ir dabar mes svarstykime šitą projektą. Yra biudžetas, yra daugiau dalykų biudžete, ne vien minimali alga ir neapmokestinamasis pajamų dydis. Žmonių, uždirbančių minimalią algą, ateinančiais metais pajamos ir taip augs gana ženkliai dėl abiejų sprendimų. Jūs dabar čia kalbėjote tribūnoje, atrodo, kad niekas tiems žmonėms nedidės ir reikia čia dabar padidinti, jūs padidinsite, labai rūpestingi. Aš vis dėlto siūlyčiau svarstyti biudžeto visame kontekste, svarstyti Vyriausybės pasiūlymus. Turėsite dėl jų kokių nors savo pasiūlymų, patikslinimų, Seime balsuosime, bet nesivelkime į keleto projektų tuo pačiu klausimu svarstymą tuo pačiu metu, kai skirtumas tarp tų dviejų projektų yra 8 eurai. Ačiū.
PIRMININKAS. Kadangi nėra bendro sutarimo, balsuojame dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1992(2). Pateikimo stadija.
Užsiregistravo 89, balsavo 89: už – 41, prieš – 22, susilaikė 26. Projektui nepritarta.
Ar galime grąžinti iniciatoriams tobulinti? (Balsai salėje) Ne. Balsuojame. Kas balsuoja už, balsuoja už grąžinimą tobulinti, kas prieš, – už atmetimą.
Užsiregistravo 86, balsavo 86: už – 43, prieš – 43.
Kolegos, vis dėlto grąžiname iniciatoriams tobulinti? (Balsai salėje) Grąžiname. (Balsai salėje) Tai kad lygu. Jums taip patinka balsuoti! Balsuojame. Tai bent pasistenkite, kad būtų vienas balsavimas.
Užsiregistravo 88, balsavo 88: už – 43, prieš – 45. Atmesta.
17.43 val.
Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1375(2) (svarstymas)
Kitas projektas – Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1375(2). Svarstymo stadija. Nematau T. Tomilino. J. Urbanavičius pristatys komiteto išvadą.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Seimo Aplinkos apsaugos komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti, dėl motyvų taip pat. Galime pritarti bendru sutarimu projektui po svarstymo? Ačiū, pritarta bendru sutarimu Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo.
17.43 val.
Civilinio proceso kodekso Nr. IX-743 282 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1848 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1848. Pateikimo stadija. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, gal pristatant šį įstatymą ir diskutuojant aistrų bus mažiau, nes jis nesusijęs nei su biudžetu, nei su pinigais, o su žmogaus teisėmis ir galimybėmis išreikšti savo teises teisėtai organizuojant streiką.
Jeigu aš jūsų paklausčiau, kas gali atsakyti, kada Lietuvoje buvo teisėtas, legalus streikas? Ar gali kuris nors atsakyti? (Balsai salėje) Opozicija nesiskaito, čia neteisėtas buvo. (Balsai salėje) Taigi, mieli kolegos, mes gyvename demokratinėje valstybėje, mes turime Konstitucijos 51 straipsnį, kuris leidžia žmonėms streikuoti. Deja, kai žmonės pamato, kad yra daug neteisybės ir jie nori savo teises realizuoti, pradeda veikti teisminiai procesai ir visą šį reikalą ilgam palaidoja.
Aš noriu priminti tokį kuriozinį atvejį, kai alus buvo gyvybiškai būtinas produktas, kai Klaipėdos pirmosios instancijos teismas pripažino ir uždraudė „Švyturio“ darbuotojams streikuoti, nes alus buvo gyvybiškai būtinas. Aišku, aukštesnio lygio teismas panaikino tą sprendimą, bet tai įvyko po gerų 3 savaičių.
Aišku, kad galimybės realizuoti savo teises streikuoti Lietuvoje yra beveik nulinės, bent jau šioje situacijoje. Jūs turbūt žinote, Vilniaus viešasis transportas niekaip negali realizuoti savo teisės streikuoti, nors viską daro pagal įstatymą pusantrų metų, „Achemos“ gamykla – metus ir taip toliau, ir taip toliau.
Todėl yra siūlymas paprasčiausiai ne toliau ten detalizuoti Darbo kodekse, nes, kiek suprantame, dėl Darbo kodekso visada Trišalė taryba, darbdaviai su savo pasiūlymais, o pakeisti Civilinio proceso kodeksą, kad netgi kai yra pateikiamas skundas dėl streiko, streikas galėtų vykti ir jo procesas nebūtų sustabdomas. Tai yra paprastas pasiūlymas.
Aš labai viliuosi, kolegos, kad jūs bent jau po pateikimo pritarsite ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas, ir Vyriausybė į tai sureaguos, nes tikrai mes iš demokratinės valstybės daromės visiškai užreguliuota valstybe, kur piliečiai tada perka bilietą į vieną pusę ir išvažiuoja dirbti į kitas valstybes. Sudarykime sąlygas čia išreikšti savo poziciją, kaip tai daro britai, kaip tai daro vokiečiai, kaip tai daro lenkai ir visi kiti piliečiai šalių, į kurias mes vis rodome pirštu arba norime lygiuotis į jas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori klausti penki Seimo nariai. Pirmas klausia J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, be abejo, kad streikas yra viena iš demokratijos išraiškų, man atrodo, bet prisiminkime atvejį 1986 metais – Niujorke pradėjo streikuoti šiukšlių vežėjai ir ištiko humanitarinė krizė. Aišku, buvo išspręstas tas klausimas, bet nuo to laiko Niujorke šiukšlių vežėjai tapo prestižine profesija.
Norėjau pasiteirauti, ar tos įstatymo pataisos iš esmės neprisidės prie tam tikrų piktnaudžiavimų? Aš suprantu, kad profsąjungos įgaus tam tikrą svertą, bet ar tas svertas nebus naudojamas perteklinai? Ar negalvojate, kad tai yra pernelyg geras botagas profsąjungoms tartis su darbdaviais?
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas mano kolega, ar jūs bandėte kada organizuoti streiką Lietuvoje? Jeigu jūs pabandytumėte organizuoti, perskaitytumėte įstatymą… Mes nekeičiame taisyklių. Taisyklės lieka tos pačios, tai yra visuotinis balsavimas, surinkti reikiamą balsų skaičių. Jeigu pasižiūrėsite, kiek įvyko streikų arba bandymų organizuoti, tai yra vienetai, nes yra labai griežtas įstatymas reguliuoti.
Aš jums galėčiau ne Niujorką priminti. Man teko būti Kopenhagoje, kai streikavo SID’o darbuotojai, tai yra tie patys šiukšlininkai, ir visa Kopenhaga skendo šiukšlėse. Bet tam ir buvo. Jie reikalavo vienų reikalavimų, darbdaviai – kitų. Vyriausybė priėmė sprendimą, kai jau nesusitariama, bet tai yra kolektyvinių derybų pasekmė, jeigu nesusitariama, streikuojama. Mes dabar uždraudžiame žmonėms siekti geresnių rezultatų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia B. Matelis.
B. MATELIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, iš daugiau nei 30 nepriklausomybės metų bene 20 metų vienokia ar kitokia forma valdžioje buvo socialdemokratai. Sakykite, kodėl jūs, būdami valdžioje, kūrėte totalitarinę valstybę ir neleidote žmonėms streikuoti? Kodėl jūs nepriėmėte tų įstatymų, kad jie galėtų streikuoti ir išreikšti savo nuomonę, bet dabar kažkaip susirūpinote? Aišku, gerai, kad susirūpinote, bet kodėl tik po 20 metų? Kodėl jums valdant buvo gerai, o dabar blogai?
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Jeigu jūs pasidomėsite, mūsų laikais buvo streikų ir, taip sakant, teismai, o pirmiausia darbdaviai taip neišsidirbinėjo, liaudiškai pasakysiu, nes darbdaviai apskundžia sprendimą. Čia, sakau, dar kartą kartoju, niekas nesikeičia tvarkose, bet darbdaviai žinodami (kas gali paneigti?), žaisdami kartu tenisą, plaukiodami jachtomis, kaip „Švyturio“ atveju… kodėl nesusitarti? Buvo streikai, buvo palapinių miesteliai, mūsų laikais buvo priimtas Darbo kodeksas po 13 metų diskusijų Lietuvoje. Tai kad buvo padaryta. Ir griežtas. Liberalizuotas buvo vėliau irgi socdemų dėka, dėl ko mes pralošėme rinkimus, kai liberalizavome Darbo kodeksą. Ir streikų reguliavimas nebuvo pakeistas, nebuvo labiau liberalizuotas darbuotojų atžvilgiu.
Todėl priimu jūsų kritiką, kad ne viskas buvo padaryta, bet anais laikais darbdaviai šiek tiek kitaip žiūrėjo ir į darbuotojų teises, ir galimybes. Ir tokių kuriozų, kad pusantrų metų reikia organizuoti streiką, Lietuvoje tais laikais nebuvo.
PIRMININKAS. Klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Mielas kolega, šnekate apie anuos laikus, bet „Švyturio“ alaus istorija irgi buvo anais laikais, dar iki jūsų atėjimo į valdžią, iki Darbo kodekso priėmimo. Geras pavyzdys, kuris gadina, kaip sakoma, medaus statinę ir duoda jums pagrindą tą kalbėti. Bet gal aš ne visai teisingai suprantu ir žiūriu iš kitos pusės, iš kitos varpinės. Ar čia nėra teisinės valstybės principų tam tikras pažeidimas, kad va, darykite, o paskui teisingumas savo pasakys, teismai savo pasakys. Dabartinė sistema leidžia priimti teisminės institucijos sprendimą ir galbūt užkirsti kelią arba atverti kelią. Tai, ką jūs dabar sakote, teisingumas luktels, pirmiausia profsąjungos interesas daryti streiką, o paskui gali paaiškėti, kad tai buvo neteisėtas streikas, bet tai bus jau paskui. Ar čia viskas gerai su teisine valstybe?
A. SYSAS (LSDPF). Nuo 2016 metų, jeigu streikas buvo organizuotas teisėtai, laikantis įstatymų, nėra nė vieno aukštesnio teismo sprendimo panaikinti. Vadinasi, mūsų reguliavimo klausimų nekyla. Kyla vilkinimo klausimų, todėl ir siūloma. Ir šiandien šitas straipsnis nusako, kokiais atvejais nereikia vykdyti, nesustabdomas procesas, kol teismas sprendžia. Čia nėra kas nors išskirtinio profsąjungoms, tai yra jau kitos institucijos gali tuo naudotis, ir mes siūlome, kad ir profsąjungos, jeigu jos teisiškai viską organizavo. Nes noriu priminti: profesinės sąjungos atsako savo turtu ir visomis kitomis išplaukiančiomis pasekmėmis už streiko organizavimą, todėl pas mus nėra savižudžių, kurie organizuoja streiką dėl to, kad nori organizuoti. Tai yra kolektyvinių pirmiausia derybų pasekmė, jeigu nesusitariama, jeigu nevykdoma kolektyvinė sutartis. Aš noriu, kad jūs žiūrėtumėte į tuos pavyzdžius, kurie šiandien yra, o ne grynai teorinį pagrindą, todėl iš to, kas vyksta Lietuvoje, ir kilo šitas pasiūlymas. Čia niekas piktybiškai nenori padaryti blogiau kam nors.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Paskutinis klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš manau, kad streikai yra demokratijos dalis, ir nežinau, kodėl yra tiek prieštaraujančių prieš šitą jūsų projektą…
A. SYSAS (LSDPF). Pamatysim.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). …kuris iš tikrųjų yra teisingas. Pasižiūrėkime į Šveicariją, Prancūziją – mes galime pamatyti kone kiekvieną mėnesį tuos streikus. Tačiau tauta gali išsireikalauti tai, ko valdžia nedaro žmonių naudai. Manau, tas kolegų iš anos pusės prieštaravimas yra, nežinau, šiek tiek sutrikęs, jeigu galima taip pasakyti. Aš jūsų šitai minčiai tikrai pritariu, nes darbdaviai… Tiek autobusų vairuotojų, tiek „Achemos“ tie streikai užsitęsė net pusantrų metų, metus. Tai yra neteisingas požiūris į žmones. Ačiū jums.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Aš nesutikčiau su jumis, kad kolegos iš pozicijos prieštarauja. Aš manau, kad tai yra normalus žanras klausti, ne kiekvienas domisi ir gerai žino visas problemas. Todėl šitas žanras ir reikalingas, kad paaiškintume, kokia yra reali situacija, ką mes galime pakeisti, kad atrodytume, taip sakant, ir europiniame kontekste šiek tiek dailiau. Jūs pasakėte – streikai negali prasidėti. Jie neprasidėjo, jie neturi jokio teisinio pagrindo pradėti streiką, nes jie žino, kad jiems reikės atsakyti. Čia ir esmė, leiskite žmonėms išreikšti savo valią. Ačiū, kolegos.
PIRMININKAS. Ačiū. Paklausė visi norintys paklausti. Dėl balsavimo motyvų už –V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, man tikrai gyvenime teko organizuoti streikus ir, tiesą sakant, Lietuvoje iki šiol alus yra prioritetas prieš žmogaus gerovę, bet tai yra daugiau ne įstatymo, o teismų praktikos problema, kai teismai, pavyzdžiui… Aš nežinau, ar šitas įstatymas padės pakeisti tą teismų praktiką. Aišku, šis įstatymas leis vykdyti, pavyzdžiui, pirmos instancijos sprendimus, kaip suprantu, neįsiteisėjusius. Tai mažytis žingsnis į priekį.
Bet kalbant apie derybų galią šis žingsnis yra svarbus, nes derybų galia reiškia ne privilegiją, derybų galia reiškia žmogaus gerovę. Tai yra darbo santykių dalyvių gebėjimą susitarti. Pavyzdžiui, matai, jog Lietuvoje alus yra svarbiau už žmogaus gerovę, o tuo metu pamatai, kaip pažangios Europos šalyse dėl streikų lėktuvų, skrydžių kompanijų stoja veikla ir niekas dėl to nenukenčia, kaip tik laimi, tad vis dėlto atrodo, kad mes esame labai toli ir mums reikia, ko gero, padėti visuomenei įgyvendinti tą derybų galią, kuri lemtų tiesioginę gerovę, ne kompensacijomis spręsti žmonių klausimą, kažkokiomis pašalpomis, o leisti žmonėms tartis.
Aš tikrai dėkoju ponui A. Sysui už šitą projektą. Tai būtų gera pradžia mums visiems susitarti – ir kairei, ir dešinei, ir įgalinti žmones.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš – J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš iš esmės pritariu, kad streikas yra demokratijos išraiška. Ir, be abejo, darbuotojai turi siekti geresnių ir oresnių darbo sąlygų. Tačiau ši priemonė, man atrodo, yra perteklinė. Įsivaizduokite paprastą pavyzdį: kas būtų, jeigu Susirinkimų įstatymą panašiai koreguotume? Tada galėtų susirinkti gatvėse aibės nepatenkintų vienu ar kitu klausimu žmonių ir neturėtų jokios teisinės atsakomybės už tai. Iš esmės aš manau, kad dabartinis teisinis reguliavimas Civiliniame kodekse atliepia subalansuotą poziciją. Darbuotojai gali kelti streikus, bet ne daugiau negu 50 % žmonių. Jeigu mes iš esmės panaikintume šitą saugiklį, kaip yra siūloma šiuo įstatymo projektu, kai kuriuose sektoriuose galėtume sukelti humanitarines katastrofas, nes kai kurie sektoriai, siekdami nebūtinai pagrįstai geresnių darbo sąlygų, galėtų tiesiog piktnaudžiauti šia nuostata. Ir tuomet kiekvienu atveju teks įsikišti nacionalinėms valdžios institucijoms. Aš manau, kad dabartinis Civilinis kodeksas veikia gerai, yra subalansuotas, o ši nuostata būtų perteklinė teisine prasme. Kviesčiau nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, išsakytos visos nuomonės. Balsuojame, kad gal galėtų komitetas pradėti svarstyti, nes tikrai įdomus klausimas. Ačiū.
Užsiregistravo 91, balsavo 91: už – 59, prieš – 2, susilaikė 30. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 22 dieną. Turbūt K. Masiulis siūlys dėl Vyriausybės išvados?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gal ir pasiūlysiu, iš tikro norėčiau, kad ji būtų. Kolegos, būčiau balsavęs žaliai, už, bet girdžiu argumentą, kad nuo streiko niekas nenukenčia. Žinote, neskridai, na ir kas, kad neskridai. Autobusai nevažiuoja, nenuvažiavai, na ir kas. Į darbą taksi važiuoji. Na, niekas nenukentėjo. Žinote, argumentai tai tokie va.
PIRMININKAS. Kolega, turbūt tas streikų pasekmes pajutote kokiame nors Frankfurte, Paryžiuje ar kur nors kitur. Lietuvoje tokių dalykų turbūt nėra buvę. Replika – Petras… Atsiprašau, A. Sysas per šoninį mikrofoną.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš dar kartą gerbiamam J. Džiugeliui. Šis įstatymas ne apie tai, ką jūs kalbėjote. Streiko organizavimo klausimai lieka tie patys. Tai yra streiko pradžios klausimas, tik tai sprendžia. Jeigu teisiškai viską padarai, gali streikuoti. Darbdavys kreipiasi į teismą ir sustabdo penkioms, po to dar penkioms, po to mėnesiui, ir viskas. Štai šios pataisos esmė. O jūs kalbate apie visiškai kitus dalykus.
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Aš vėl taip labai atsargiai pabalsavau. Balsavau tik dėl to, kad opozicija siūlė. Bet, žiūrėkite, ne visada opozicija bus opozicijoje. Tikriausiai kitą kadenciją bus konservatoriai. (Balsai salėje) Kadangi konservatoriai užvaldę žiniasklaidą, tai bus vien tik streikai, nedirbs Lietuvoje jokia įmonė, gal net ir Seimas.
PIRMININKAS. Kolegos, pabaigiame procedūras. Taigi kaip pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstymas – gruodžio 22 dieną. Galime pritarti? Ačiū, bendru sutarimu pritarta.
18.02 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 69 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2041, Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 16, 49 ir 691 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2024 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-12 klausimas – Elektros energetikos įstatymo 69 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2041. Pateikimas. P. Gražulis – pranešėjas. Prašom.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, yra daugiau mano pataisų dėl to paties įstatymo, tai gal aš galėčiau jas visas pristatyti? Ne. Tai nežinau. Na, gerai. Šiandien mano pagrindinis tikslas… Kaip žinote, šiandien diskutavo įvairių šakų asociacijų verslininkai ir jie aiškiai pabrėžė, kokia yra sunki būklė dėl aukštų energetinių kainų. Todėl mano siūlymas, atsižvelgiant į kitų Europos Sąjungos…
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, gerbiamas pranešėjau. Jūs prašėte pristatyti kartu ir kitą energetikos.
P. GRAŽULIS (LRF). Taip.
PIRMININKAS. Bet jeigu jūs prašote, tada mes balsuosime dėl abiejų iš karto.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerai.
PIRMININKAS. Sutarėme. Kolega taip pat pristatys ir kitą – Elektros energetikos įstatymo 16, 49 ir 691 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2024.
P. GRAŽULIS (LRF). Taip, kadangi tikrai konservatoriams užteks vieno balsavimo atmesti visus mano projektus, bet vis tiek, kaip sakoma, sutaupysime kažkiek laiko. Matote, koks esu geranoriškas aš jums. (Balsai salėje) Bet aš norėčiau, kad mes truputėlį padiskutuotume gana geranoriškai. Šiandien ypač elektros kainos tikrai pakilusios 5–6 kartus. Verslai išgyvena labai sunkius laikus. Gali daugelis verslų neišgyventi. Štai ką tik po pietų diskutavo įvairių verslų atstovai. Buvo kavinių, viešbučių, taip pat medžio perdirbimo atstovų. Jie šaukia: mes neišgyvensime, mes bankrutuosime. Mano yra pasiūlymas. Jeigu po pateikimo jūs pritartumėte, aš būčiau linkęs diskutuoti.
Štai vienas iš tokių siūlymų. Jeigu įmonė sumoka daugiau, reikia jai sumokėti daugiau nei 5 % už energetinius išteklius nuo jos apyvartos, virš dengia jau valstybė. Žinoma, aš sutikčiau, bet čia jau ne mano kompetencija, kad tai diferencijuotų Vyriausybė. Galima būtų tobulinti. Įvairūs verslai, vieni labiau imlūs energetiniams ištekliams, kiti mažiau imlūs energetiniams ištekliams. Tačiau jeigu Vyriausybė vis dėlto imtųsi gelbėti verslus, kaip, vis dėlto reikia pripažinti, surado nemažai priemonių kompensuoti augančias elektros energijos kainas gyventojams – to nė vienas net iš opozicijos nepaneigs, bet verslams šiandien vien tik skolintis, imti paskolas. Ir taip paskolas duoda tik tada, jeigu įmonės gana gera ekonominė būklė. Todėl vienas iš siūlymų – galima diferencijuoti pagal šakas, kad jeigu įmonė už energiją ar energetinius išteklius sumoka daugiau nei 5 % nuo apyvartos, tokiu atveju virš to skaičiaus, virš to procento sumoka, kompensuoja Vyriausybė.
Antras mano siūlymas. Man labai keista, kodėl vis dėlto mes fiksavome 2 tūkst. kilovatvalandžių, išduodami leidimus atsinaujinančios energijos šaltiniams? Pasirodo, dabar aiškėja, kad jau priimant šitą įstatymą, fiksuojant tą sumą buvo didelė dalis atsinaujinančios energijos išteklių išdalinta įmonėms. Ne toms įmonėms, kurios nori apsirūpinti savo reikmėms, gauti leidimus saulės jėgainėms, vėjo jėgainėms, o buvo faktiškai išdalinta be jokių lubų didžiausi kiekiai įmonėms, kurios užsiima perpardavimu. Todėl mano siūlymas yra, kad reikėtų pakelti lubas, vietoj 2 tūkst. gal turėtų būti 4 tūkst. kilovatvalandžių, tokiu atveju visas galias išdalintume įmonėms, kad apsirūpintų atsinaujinančios energijos šaltiniais savo reikmėms. Pavyzdžiui, labai lengva pažiūrėti pagal praeitais metais suvartotą kiekį. Tai būtų tikrai didžiulė pagalba. Žinoma, ne šiandien, bet po metų, po dvejų tos įmonės galėtų įsirengti saulės ir vėjo jėgaines.
Deja, kaip sako, Vyriausybė nuėjo kitu keliu ir pasiėmė tas galias įmonės, kurios nesiruošė apsirūpinti savo reikmėms, o užsiims bizniu. Kodėl toks sprendimas? Aš ir ministro D. Kreivio klausiau, atsakymo mes negauname. Kodėl? Ekonomikos ministras aiškina, kad imsimės priemonių, iš tų, kurie užsirezervavo dideles galias ir jų nepanaudos, po pusmečio mes atimsime ir išdalinsime kitiems. Bet pusmetis labai ilgas laikotarpis. Aš manau, kad tikrai reikėtų ieškoti kitų sprendimų. Vienas iš mano sprendimų, siūlymų yra toks.
Dar yra kitas mano siūlymas dėl to paties įstatymo, rėmiausi Estijos variantu. Žinote, tai galioja šiandien ir fiziniams elektros vartotojams, kad aš sudaręs sutartį galiu bet kada tą sutartį nutraukti be jokių pasekmių ir pasirinkti kitą elektros tiekėją. Verslas, kuris yra sudaręs ilgalaikes sutartis, daugiausia pastaruoju metu sudaro tokias sutartis, įvarytas į kampą sudaro dešimčiai metų sutartis, aštuoneriems metams sutartis, gal šiek tiek šiuo metu mažiau mokėdamas. Jūs klausykite – aštuoneriems metams. Jis neturi pasirinkimo: arba bankrutuoti, arba šiek tiek mažesne kaina negu rinkoje sudaryti sutartis. Todėl aš siūlau, kaip ir Estijoje priimtas įstatymas, Lietuvoje tai galioja fiziniams asmenims, kad juridiniai asmenys galėtų be jokių pasekmių, be jokių baudų nutraukti ilgalaikes sutartis su elektros tiekėjais.
Dar vienas mano siūlymas yra, kad faktiškai įmonės, kurios gamina elektros energiją, perparduoda elektros energiją arba užsiima kitomis elektros energijos gamybos priemonėmis, negalėtų nusistatyti didesnio kaip 10 % antkainio. Yra Vyriausybės siūloma ir apribota valstybės įmonėms 5 % pelno, bet, jūs žinote, pelną pakavoti darant įvairiausias investicijas yra labai lengva. Todėl aš siūlau daug paprastesnį kelią, kad paprasčiausiai įmonės, kurios gamina elektros energiją, tiekia, perparduoda, negalėtų sau nustatyti didesnio nei 10 % antkainio. Tikiu gera konservatorių valia, kad po pateikimo šitiems mano įstatymams jūs pritarsite, juos patobulinsite ir tikrai priimsite. Visas verslas bus jums dėkingas, kitoje kadencijoje jūs turėsite absoliučią valdančiąją daugumą ir nereikės jums nei liberalų, nei Laisvės partijos, jokios koalicijos nereikės sudaryti. Matote, kaip aš rūpinuosi jūsų ateitimi.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Aš noriu paklausti gerbiamo Petro tik vieno dalyko. Jūs čia pateikėte gerų norų įstatymą. Ar jūs skaičiavote, kiek tai galėtų kainuoti? Mūsų biudžetas yra maždaug 15 mlrd. eurų. Jau dabar 1 mlrd. eurų bus įvairioms energijos paramoms išdalintas. Kiek jūsų dar čia milijardų kainuos?
P. GRAŽULIS (LRF). Žinoma, pripažinsiu, tai yra labai sudėtinga suskaičiuoti. Bet man specialistai, kurie teikė įstatymo pataisas, primetė, kad gal tikrai reikėtų apie 1 mlrd. eurų. Taip, dideli pinigai, bet jeigu verslas nebankrutuotų per tą… Galima šitas įstatymo nuostatas taikyti metus, dvejus metus. Aš tikrai linkęs diskutuoti. Jeigu verslas išsaugos darbo vietas, tai tikrai šitos visos investicijos atsipirks dešimteriopai. Aš manau, čia reikia tik ryžtingo ir principingo žingsnio.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Kolegos, balsuojame. Kiek suprantu, vis dėlto turėsime balsuoti atskirai dėl abiejų projektų.
Dabar balsuojame dėl Elektros energetikos įstatymo 69 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2041. Pateikimo stadija.
Užsiregistravo 85, balsavo 85: už – 32, prieš – 39, susilaikė 14. Projektui nepritarta. Galima grąžinti iniciatoriams tobulinti? Ne.
Balsuojame. „Už“ – balsuojame už grąžinimą, „prieš“ – už atmetimą.
Užsiregistravo 86, balsavo 86: už – 34, prieš – 52. Atmesta.
Kitas projektas – Elektros energetikos įstatymo 16, 49 ir 691 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2024. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuojame. Pateikimo stadija.
Užsiregistravo 88, balsavo 88: už – 35, prieš – 42, susilaikė 11. Nepritarta.
Balsuojame, ką toliau veiksime su tuo projektu, ar grąžinti iniciatoriams tobulinti, ar atmesti.
Galima. Neleidžia? (Šurmulys salėje)
Užsiregistravo 87, balsavo 87: už – 34, prieš – 53. Ir šis projektas atmestas.
18.15 val.
Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2027, Angliavandenilių išteklių mokesčio įstatymo Nr. I-2944 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2028, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2029, Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2030 (pateikimas)
Kitas kompleksinis darbotvarkės 2-13 klausimas, susidedantis iš keturių projektų, – Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo, Angliavandenilių išteklių mokesčio įstatymo, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo ir Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo projektų. Pateikimo stadija. Pateikėja – L. Girskienė.
Toliau pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas J. Jarutis.
Atsiprašau, prieš pateikimą replika po balsavimo. Ligita, manau, nesupyks. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš taip norėjau nuoširdžiai padėti konservatoriams išlikti dar vieną kadenciją. Nepaisant mano žavumo, mūsų Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkei tikrai norėjau nuoširdžiai padėti ir prisidėti, bet jūs patys nenorite sau pagelbėti.
PIRMININKAS (J. JARUTIS, LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega. Aš vėl grįžau, pabandykime susisukti per valandą. Trumpi pristatymai, dar trumpesni klausimai. Gerai, prašom.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Jau pusę minutės iš manęs pavogėte.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020 m. lapkričio 3 d. priėmė nutarimą, kuriame konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos angliavandenilių išteklių mokesčio įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos rėmimo programos įstatymo, Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo, Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo tam tikrų punktų nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Nors nutarimas priimtas dar 2020 m. lapkričio 3d., iki šiol Lietuvos Respublikos Vyriausybė nėra priėmusi teisės aktų, kurie ištaisytų teisinio reguliavimo spragas, todėl šiuo metu specialiosios aplinkos apsaugos rėmimo programos veikia antikonstituciškai ir kyla abejonių dėl lėšų naudojimo ir paskirstymo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Šiuo metu (bandysiu trumpinti, kiek įmanoma) mokesčiai už teršalų išmetimą į aplinką, mokesčiai už valstybinius išteklius ir mokesčiai, sumokėti už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą, yra skirstomi procentiškai dalimis valstybei ir savivaldybei. Mokestis už aplinkos teršimą iš stacionariųjų ir mobiliųjų taršos šaltinių skirstomas tokia proporcija: 30 % į valstybės biudžetą ir 70 % į savivaldybės biudžetą. Mokesčiai, sumokėti už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą, paskirstomi 50 % savivaldybei ir 50 % valstybei. Angliavandenilių išteklių mokestis įskaitomas 90 % į valstybės biudžetą ir 10 % į savivaldybės. Taip pat nustatyta bauda yra įskaitoma 90 % į valstybės biudžetą ir 10 % į savivaldybės biudžetą. Mokestis už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, įskaitomas 80 % į valstybės biudžetą, o 20 % į savivaldybės biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai finansuoti. Didesnio tarifo mokestis už valstybinius gamtos išteklius įskaitomas 90 % į valstybės biudžetą ir 10 % į savivaldybės biudžetą. Mokestis už medžiojamų gyvūnų išteklius įskaitomas 50 % mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius į savivaldybės biudžetą ir 50 % į valstybės biudžetą.
Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos tikslas yra finansuoti savivaldybių vykdomas aplinkos apsaugos priemones, siekiant kurti sveiką ir darnią aplinką savivaldybės teritorijoje. Programos lėšos laikomos atskiroje kaupiamojoje sąskaitoje ir naudojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymu bei kitais teisės aktais. Šitos lėšos pagal nustatytą tvarką gali būti naudojamos aplinkos kokybės gerinimo ir aplinkos apsaugos priemonėms savivaldybių teritorijoje, atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtros priemonėms, aplinkos monitoringo, prevencinės aplinkos atkūrimo priemonėms, visuomenės švietimo ir mokymo aplinkosaugos klausimais priemonėms, želdymų ir želdinių apsaugos tvarkymo, būklės stebėsenų, želdynų kūrimo, želdinių veisimo, inventorizacijos priemonėms, medžiojamų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonėms ir panašiai, taip pat su Medžioklės įstatymu susijusioms priemonėms finansuoti.
Svarbu paminėti, kad Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas būtina perskirstyti. Ir aš šitais savo pakeitimais siūlau paskirstyti savivaldybės ir valstybės dalis taip. Mokesčiai už teršalų išmetimą į aplinką 100 % turėtų atsidurti savivaldybės pajamų dalyje. Mokestis už valstybinius gamtos išteklius šiuo metu yra 80 % ir 20 %, o aš siūlau 100 % skirti į savivaldybės biudžetą. Mokesčiai, sumokėti už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą, taip pat 100 % turėtų atitekti savivaldybei. Didesnio tarifo mokestis už gamtos išteklius, mokestis už angliavandenilio išteklius, baudos už nuslėptus ir nedeklaruotus teršalus vietoj šiuo metu esančių dalių 90 ir 10 turėtų būti paskirstomi po 50 % į savivaldybės biudžetą ir 50 % į valstybės biudžetą. Taip pat mano pasiūlymais numatoma panaikinti Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančią nuostatą, kad specialiosios programos lėšos, nepanaudotos einamaisiais biudžetiniais metais, naudojamos kitiems metams numatytoms priemonėms finansuoti.
Trumpai tiek apie projektą. Atsakysiu į klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Pirma L. Nagienė. Ruošiasi S. Gentvilas.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama Ligita, labai gaila, nedirbote savivaldybėje, tai tikriausiai nežinote, kaip ir kur yra panaudojamos lėšos. Dar 20 % šitų lėšų nuo visų bendrų atitenka sveikatai, savivaldybėje yra Sveikatos fondas. Taip taip, nepurtykite galvos. Mano klausimas: kokios funkcijos dabar bus praplėstos savivaldai pagal jūsų pateiktą projektą?
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiama kolege, jūs ne taip supratote. Kaip tik aš siūlau visus tuos išvardintus mokesčius skirti savivaldybėms, būtų naudojama pagal Aplinkos apsaugos specialiąją programą. Ir šitos lėšos negali būti naudojamos niekam kitam, išskyrus apraše numatytoms priemonėms. Tai paliudys ir aplinkos ministras, jeigu jūs netikite. Aš siūlau vietoj to ankstesnio buvusio paskirstymo, kuris prieštarauja Konstitucijai, kaip nustatė Konstitucinis Teismas, po 100 % įvairių mokesčių atiduoti savivaldybėms. Tai yra savivaldybės gautų daugiau pinigų aplinkosauginėms priemonėms vykdyti.
PIRMININKAS. Ačiū, klausia…
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Tarp kitko, aš dirbau savivaldybėje ir taryboje buvau, ir dirbau tam tikruose komitetuose.
PIRMININKAS. J. Urbanavičius. Prašom.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Aš atsisakau.
PIRMININKAS. B. Matelis.
B. MATELIS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, sakykite, jūs išvardijote, jūs 100 % pasiimsite visus pinigėlius, kurie mokami kaip baudos, ir visa kita. Tai aš suprantu, kad jūs siūlote, kad savivaldybė iš tiesų perimtų visas tas funkcijas. Įvyks kokia nors ekologinė avarija, reikės kažkokių sudėtingų tyrimų, viską pasidarys pati savivaldybė, Aplinkos ministerijos nereikės, nes visas lėšas pasiima savivaldybė. Bus tokia kaip caro… Nes negali būti taip, kad jūs pasiimsite pinigus, bet funkcijas deleguosite Vyriausybei. Prašom nevadinti manęs priešu ir nevežti į mano kiemą šiukšlių. Ačiū.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Nevešiu nei šiukšlių, nei priešu nelaikau. Iš tiesų ne taip suprantate jūs mano pasiūlymą. Yra Aplinkos ministerijoje viena eilutė, būtent skirta Aplinkos apsaugos specialiosios programos lėšoms, ir tos lėšos yra naudojamos pagal griežtai nustatytą tvarką. Konstitucinis Teismas pasisakė, kad tos lėšos anksčiau būdavo paskirstomos neteisingai, tai yra prieštaravo Konstitucijai. Aš siūlau atitaisyti, kaip yra nurodęs Konstitucinis Teismas, nes Aplinkos ministerija kol kas dar neteikė šio projekto. Aš atlieku šį darbą ir siūlau mokesčius paskirstyti taip, kaip pasakė Konstitucinis Teismas.
PIRMININKAS. Klausia V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Tikėjausi, kad dar ministras pasisakys. Žinote, aš prisidedu prie tų, ne taip suprantančių jūsų projektą, ir klausimų jums neturiu.
PIRMININKAS. Aišku, ačiū. Klausiančių nebėra. Nuomonės už, prieš. Ačiū jums, Ligita. Viskas, jūs atlikote savo darbą. Prieš kalba K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš taip supratau projektą, todėl kalbu prieš, nes noriu paaiškinti, kam prieštarauja Konstitucija ir kas bandoma pataisyti. Tikrai nuo to niekas nepasikeis. Reikia turbūt paskaityti iki galo, kad išgirstumėte ir suprastumėte, kad iš principo Konstitucinis Teismas pasisakęs, kad tokių programų neturėtų būti. Tai reiškia, kad nei Aplinkos ministerija, nei savivaldos tokių programų neturėtų turėti ir lėšos turėtų būti skiriamos tiesiai iš biudžeto. Tačiau turbūt sugriūtų visa iki šiol tikrai neblogai veikianti sistema. Iš principo, paskyrus visus 100 %, visas lėšas savivaldai, turbūt įvyktų neprognozuojami procesai, žinant, kad Aplinkos ministerija iš tiesų atsakinga. Vien tik kalbant apie pajamas iš, tarkime, žvejų ar medžiotojų, visos įžuvinimo programos faktiškai nutrūktų, nes jos yra finansuojamos iš šitos programos.
Toliau. Pusė medžiotojų lėšų, kurias sumoka, yra kompensuojama iš ministerijos. Dabar, žinote – stumbrų padaryta žala, taip pat vilkų padaryta žala, turbūt užsikurtų tokie neprognozuojami procesai, kokie iki šiol buvo valdomi tiek ministerijos, tiek savivaldos tarpusavio bendradarbiavimu. Tikrai manau, kad iš principo Konstitucinio Teismo iškeltų būtent probleminių situacijų, kad reikia panaikinti, tai neišspręstų – sukurtų dar daugiau chaoso.
Aišku, iš kitos pusės kalbant, jūs čia taip su kolega iš Klaipėdos tiems merų rinkimams ruošiatės ir bandote pagerinti tą savivaldos finansinę būklę, kaip sakau, bet tai tikrai nepadėtų nei savivaldai, o juo labiau turbūt daugiau būtų žalos negu naudos.
Tikrai, kolegos, šiuo atveju, manau, verta susilaikyti ir galbūt tobulinti, bet tikrai ne taip drastiškai. Kviečiu susilaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, gerbiamas kolega. Už kalba A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Na, kolegos, jeigu jau vėluoja Konstitucinio Teismo nutarimo įgyvendinimas, aš siūlau pritarti ir gavus Vyriausybės išvadą tiesiog tą projektą tobulinti. Ten jau galima diskutuoti, kokie ten nuošimčiai, kam ir kur eina. Bet išties Konstitucinio Teismo nutarimus reikėtų įgyvendinti. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Balsuojame dėl Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2027 ir lydimųjų.
Balsavo 84: už – 24, prieš – 35, susilaikė 25. Atmesta. Tobuliname ar atmetame? Kas nori tobulinti, balsuoja „plius“, kas nori atmesti, balsuoja prieš.
Pagal balsavimo rezultatus aiškiai matyti, kad atmesta galutinai iki kito karto. Ačiū. Už – 29, prieš – 51.
18.30 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 711 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1884 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-14 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 711 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1884. Kviečiu pranešėją A. Butkevičių. Prašau, gerbiamas Algirdai.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, teikiu Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 711 straipsnio pakeitimo projektą. Šio PVM įstatymo projekto esmė yra ta, kad jeigu šiuo metu, aišku, daugiausia smulkieji verslininkai per metus iš Europos Sąjungos šalių įsiveža prekių už 14 tūkst. eurų, bet iš įmonių, kurios užsienyje moka PVM, tai jie PVM mokesčio nemoka. Bet jeigu per metus Lietuvos verslininkai įsiveš prekių iš Europos Sąjungos šalių daugiau kaip už 14 tūkst. eurų ir jas čia parduos, tada jie automatiškai tampa PVM mokėtojais ir jiems PVM mokestis yra apskaitomas dėl sumokėjimo į biudžetą nuo metų pradžios.
Šio įstatymo projekto tikslas yra didinti šitą ribą nuo 14 tūkst. eurų iki 30 tūkst. eurų. Matome, infliacija sparčiai auga, kainos kyla ne tik energetinių išteklių, bet ir kitų prekių. Toks yra įstatymo projekto tikslas.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti pora kolegų. M. Majauskas. Prašau. Nėra Mykolo. Tada A. Palionis.
A. PALIONIS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tik norėjau pasitikslinti dėl mūsų Lietuvos verslo iki 14 tūkst. Ar jiems yra per didelė našta? Aš taip įsivaizduoju, kad verslui kaip tik geriau tapti PVM mokėtoju, jeigu jie importuoja, galėtų atskaityti PVM. Kur ta nauda jiems nesiregistruoti PVM mokėtoju? Aš nesupratau iki galo.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Galiu pasakyti, kad šitas įstatymo projektas iš esmės yra parengtas gavus kreipimąsi iš smulkiųjų Lietuvos verslo atstovų. Jų asociacijai vadovauja Z. Sorokienė. Jie išdėstė motyvus. Iš esmės dėl to, kad kai kurie smulkieji rajonuose ir jiems vis dėlto tiktų toliau būti PVM nemokėtojais. Klausimas geras. Gal dėl to, kad paprastesnė buhalterinė apskaita.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonė už – I. Šimonytė. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Čia tam, kad niekas nesakytų, kad mes niekada jokiems geriems projektams nepritariame. Aš tikrai siūlyčiau šiam projektui pritarti po pateikimo ir paprašyti Vyriausybės išvados. Kadangi dabar Finansų ministerijoje yra rengiami ir kiti PVM įstatymo pakeitimai ir čia, Seime, yra įregistruotų dėl pagrindinės PVM registracijos ribos, tai problema yra, kaip sakė gerbiamas buvęs premjeras A. Butkevičius, kokia ta riba būtų teisingiausia ir pagal ką čia būtų taikliausia ją indeksuoti. Matyt, dar reikia truputėlį padiskutuoti ir paskaičiuoti, bet siūlyčiau įstatymo projektui pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Balsuojame. (Balsai salėje) Gal bendru sutarimu galime? Ačiū, bendru sutarimu.
Siūlomi komitetai. Biudžeto ir finansų komitetas. Ir Vyriausybės išvada. (Balsai, juokas salėje) Pritarta. Svarstymo data – lapkričio 15 diena. Ačiū.
Kitas darbotvarkės 2-15 klausimas – Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1912. Bet nematau G. Palucko. Tada praleidžiame.
18.34 val.
Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1886 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-17 klausimas – Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1886. A. Kubilienė. Prašau.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Vyriausybei paskelbus nepaprastąją padėtį, kai kuriems žmonėms buvo apribotos kai kurios teisės. Tuo tarpu ministrams, Vyriausybės nariams iš tikrųjų nei darbo, nei poilsio režimas nepasikeitė. Mano pasiūlymas yra būtent toks, kad minimalios kasmetinės atostogos Vyriausybės nariams nesuteikiamos, jei valstybėje paskelbta karo ar nepaprastoji padėtis. Iš tikrųjų jokių apribojimų dėl atostogų šiuo metu Vyriausybės įstatyme nėra. Suprantu ir pritariu, kad teisė į poilsį yra konstitucinė teisė, tačiau, kaip ir visos konstitucinės teisės, ji yra neabsoliuti. Jeigu yra kokios nors ypatingos sąlygos, jos gali būti proporcingai ribojamos. Manau, kad karas ir nepaprastoji padėtis būtent ir yra tokios aplinkybės, kurios gali riboti šitas teises. Manau, kad sutiksite, kad yra labai svarbu, kad būtų užtikrintas Vyriausybės darbas tuo metu, kad būtų siekiama apsaugoti valstybės Nepriklausomybę, ūkio stabilumą, šalinant ir slopinant grėsmes, kurios yra karo ir nepaprastosios padėties metu. Galiu atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū už pristatymą. Yra norinčių jūsų paklausti. I. Pakarklytė. Prašau. Ruošiasi B. Matelis.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Norėčiau, kad pranešėja patikslintų, jeigu būtų tikslinės atostogos, kaip nėštumo ir gimdymo, tėvystės, mokymosi, nemokamos? Pavyzdžiui, nėštumo ir gimdymo, ar irgi šiuo atveju tuomet kaip nors reikėtų negimdyti, ar koks būtų čia sprendimas?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Matau, kolege, jūs nesate susipažinusi su projektu, tai dar kartą pacituosiu – minimalios kasmetinės atostogos.
PIRMININKAS. Aišku. Ačiū. Ir B. Matelis.
B. MATELIS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, aš norėčiau… Prisimenu praėjusią kadenciją, kai per pandemiją, kai iš tiesų buvo labai sudėtinga situacija, tam tikra prasme nepaprastoji padėtis buvo, ir kai reikėjo rengti naują pandemijos suvaldymo planą rudenį, tuometis ministras kolega A. Veryga išėjo 3 savaitėms atostogų, nepaisant to, kad ir Prezidentas reiškė nepasitenkinimą. Aš suprantu, kad buvo pavargęs, matyt, reikėjo pailsėti, bet kodėl jūs tuo metu neieškojote A. Verygos, kad grįžtų? Reikia Lietuvai, nepaprastoji padėtis, reikia rengti planą kovai su pandemija. Dabar jūs prisiminėte šitą.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Iš dalies sutikdama su jūsų išsakytais argumentais, vis dėlto noriu patikslinti, kad mes išgyvename šiuo metu visiškai kitą laikotarpį, tai yra laikotarpį, kai iš tikrųjų esame ant karo slenksčio. Tai iš esmės labai daug keičia, tai mane ir pastūmėjo parengti šitą įstatymo projektą. Šiaip, aš manau, akivaizdu, kad tokiu atveju išvis nereikėtų jokio kažkokio projekto, bet žinojimas, kad karui iš esmės stovint ant mūsų slenksčio ministrai išvažiuoja į užsienį atostogauti, buvo tikriausiai paskutinis lašas, kuris mane ir pastūmėjo parengti šitą projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausti norinčių nebėra. Nuomonių taip pat nėra. Gal galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje: „Ne.“) Kadangi nemačiau išsakytų nuomonių, tai… Gerai, balsuojame. Kas už tokį sprendimą, prašau balsuoti. Ministrė padedama atėjo balsuoti.
Užsiregistravo 85, balsavo 85: už – 31, prieš – 37, susilaikė 17. Atmesta.
Kas manote, kad reikia tobulinti, spaudžiate už, kas manote, kad reikia visiškai atmesti, spaudžiate prieš.
Už tobulinimą – 31, prieš – 52. Atmesta.
Replika po balsavimo – A. Kubilienė. Prašom.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau repliką po balsavimo. Iš tikrųjų, gerbiami valdantieji, šiuo savo balsavimu parodėte visai tautai, kad vienos taisyklės yra jums, o kitos taisyklės yra tautai. Lygiai taip pat kaip ir Alkoholio vartojimo įstatymas. Mes žinome, kad negalima darbo vietoje vartoti alkoholinių gėrimų, bet čia, Seime, turėsime tokį dalyką. Vienos taisyklės yra jums, kitos taisyklės yra tautai.
PIRMININKAS. Ačiū. Turėsime, neturėsime, bus matyti. B. Matelis, prašom.
B. MATELIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šiandien turime iš tikrųjų tobulą opozicijos darbotvarkę ir dabar, kaip tradiciškai jau yra įprasta, jūs pateikiate įstatymus ir patys nedalyvaujate juos priimant. Ar jūs susitarėte specialiai taip elgtis, kad būtų galima apkaltinti, po to sako: jūs, konservatoriai, tokie ir anokie, geriate alkoholį ir visa kita. O patys į darbą nevaikštote, už ką jūs gaunate atlyginimą? Susirinkite, balsuokite ir laimėsite rinkimus.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Gal užtenka tų moralų čia. Visi mes turime ką vienas kitam pasakyti, bet tiesiog… Ačiū.
18.41 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 91 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-2020 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-18 klausimas – Žemės įstatymo Nr. I-446 91 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-2020(2). V. Bakas. Prašom.
V. BAKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke.
PIRMININKAS. Pateikimas.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 91 straipsnio papildymo įstatymo projektas pateiktas atsižvelgiant į daugelio daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkų iškeltą klausimą. Iš esmės dėl praeitais metais priimtų Žemės įstatymo pataisų mes sukūrėme situaciją, kad, bent jau kiek man žinoma, dalyje savivaldybių stringa automobilių stovėjimo aikštelių prie daugiabučių namų įrengimas. Kodėl taip atsitinka?
Pagal dabar galiojantį įstatymą tam, kad bendruomenė, tai yra žmonės, gyvenantys daugiabutyje, galėtų įsirengti aikštelę, jie, aišku, surenka savo lėšas tiems darbams, medžiagoms ir panašiai. Dalį tokių projektų finansuoja savivalda, bet štai atsiranda pareiga, be tų kaštų, kuriuos jie patiria įrengdami, mokėti atlyginimą už galimybę statyti statinius valstybės nuomojamoje žemėje. Šitas atlyginimas, pavyzdžiui, 365 kv. metrų plotas, kuriame norima įrengti aikšteles, kainuoja žmonėms beveik 21 tūkst. eurų, vidutiniškai po 1 tūkst. eurų vienam žmogui. Iš tiesų žmonėms, gyvenantiems daugiabučiuose, šita suma yra didelė, ypač žmonėms, kurie gauna pensijas, neįgaliesiems. Apskritai šita suma, mano nuomone, nėra teisinga netgi vertinant nekilnojamojo turto, priklausančio valstybei, naudojimo principą, kad jis turi tarnauti viešajam interesui.
Aš suprantu (mes nagrinėjome genezę), kodėl šita nuostata atsirado. 2021 metais mes čia, Seime, priėmėme pataisas. Iš esmės mūsų pagrindiniai argumentai buvo tokie. Pavyzdžiui, verslą, kai jis įkuria, tarkime, automobilių stovėjimo aikšteles arba kokius nors statinius, iš kurių jis gauna pajamų, buvo siekiama apmokestinti. Bet, kaip sakoma, norėdami apmokestinti ir gauti naudą, mes apmokestinome ir visus paprastus žmones iš esmės papildomu mokesčiu, kuris yra neteisingas. Jo valstybė negauna ir dėl jo stringa, kaip minėjau, aikštelių įrengimas.
Be kita ko, dabar galiojantis įstatymas yra ir kliūtis įrengti vaikų žaidimo aikšteles, kiek aš girdžiu, ir, tarkim, sporto aikšteles prie namų. Todėl, gerbiami kolegos, mes teikiame kartu su kolegomis įstatymo 91 straipsnio pataisas, kurių esmė yra tokia. Pavyzdžiui, jeigu žmonės nori įrengti aikšteles arba kitus statinius, kurie ne ūkinės, komercinės veiklos tikslais, būtų atleidžiami nuo to vadinamojo atlyginimo už galimybę statyti statinius valstybei priklausančioje žemėje. Atsakyčiau į klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Bet jūsų klausti niekas nenori. Ačiū už pristatymą. Nuomonių nori. Jeigu visos nuomonės už, gal nekalbame. Siūlau pritarti bendru sutarimu. Po pateikimo pritarta bendru sutarimu. Ačiū. Siūlomi komitetai. (Balsai salėje) Kaip sakote? Supratau. Kaip pagrindinis siūlomas Kaimo reikalų komitetas, papildomas – Audito komitetas. Siūloma Vyriausybės išvada. Aplinkos apsaugos komitetas? Papildomas dar vienas, trečias papildomas? Čia parašyta: Audito komitetas. Aplinkos apsaugos komitetas. Pataisome, gerai. Pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas, papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Taip pat Vyriausybės išvada. Svarstymo data – lapkričio 22 diena. Galime bendru sutarimu? Minutėlę. B. Matelis.
B. MATELIS (TS-LKDF). Čia juk kalbama apie visas savivaldybes. Tai yra savivaldybių žemės, jos ten planuoja, bendrauja su gyventojais. Jeigu nebus Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, bent jau kaip papildomo, tai…
PIRMININKAS. Pasiūlymą supratome. V. Pranckietis. Prašom.
V. PRANCKIETIS (LSF). Dėl Vyriausybės išvados, nežinau, kokia prasmė ją siūlyti, nes tai nesusiję su kokiomis papildomomis išlaidomis iš biudžeto.
PIRMININKAS. Mes jau pritarėme bendru sutarimu, blogiau dėl to nebus. Ar bus blogiau?
V. PRANCKIETIS (LSF). Dar nepritarėme, dar susilaikėme nuo pritarimo.
PIRMININKAS. Jūs kvestionuojate, nereikia Vyriausybės išvados, taip? Tvarka.
V. PRANCKIETIS (LSF). Aš siūlau, nes tai bus tik proceso nutęsimas.
PIRMININKAS. Gerai. Tvarka. Gerbiami kolegos, kad Kaimo reikalų komitetas, pritarėme, kad papildomas Aplinkos apsaugos komitetas, pritarėme. Dabar yra pasiūlymas, kad dar papildomas komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Galime bendru sutarimu? Galime. Kolega V. Pranckietis sako, kad nereikia Vyriausybės išvados. Balsuojame? Gerai, balsuojame dėl Vyriausybės išvados. Kas mano, kad reikia, balsuoja už, kas mano priešingai, balsuoja prieš. Už – jeigu reikia, jeigu nereikia – prieš.
Už Vyriausybės išvadą – 73, prieš – 10. Prašome Vyriausybės išvados. Svarstymo data – 2022 m. lapkričio 22 d.
18.48 val.
Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo Nr. XIII-1281 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1837 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-19 klausimas – Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo Nr. XIII-1281 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1837. L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų praėjusią kadenciją Seimas buvo priėmęs labai gerą įstatymą, būtent finansinė paskata atsirado pirmajam būstui jaunoms šeimoms. Tikslas buvo plėtra į regionus. Ir ta paskata buvo skiriama jaunoms šeimoms, tiems, kurie ruošėsi įsigyti būstą regione.
Šiandien šis teisės aktas, sakyčiau, yra visiškai neblogas, bet yra kai kuriais atvejais uždedama finansinė našta ir tas reglamentavimas dešimčiai metų. Jeigu, tarkime, aš noriu pagerinti būstą, jeigu norėčiau pagerinti anksčiau, atsirado man tokios aplinkybės, gimė, tarkim, neįgalus vaikas, aš negaliu pagerinti vien dėl to, kad yra nepraėjęs dešimties metų laikotarpis.
Todėl mes siūlome įstatymo pataisą – išplėsti atvejus, kai subsidija neturi būti grąžinama, ir papildomai į sąrašą įtraukti, kad nereikia grąžinti, jeigu siekiama pakeisti būstą į didesnį toje pačioje savivaldybėje, akcentuoju, jei būstas yra per mažas, pagal Paramos būstui įstatymą, nes tai yra prieštaravimas. Tai nebuvo numatyta ankstesniame įstatyme. Ir ar išsinuomoti, kai yra numatyta tenkantį vienam šeimos nariui… kai būsto naudingasis plotas vienam šeimos nariui yra mažesnis negu 14 kv. metrų.
Taip pat privalu atsižvelgti, kad būtų suteikta galimybė turėti atskirus kambarius neįgaliesiems asmenims, sergantiems sunkiomis lėtinių ligų, įrašytų į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, formomis, tėvams ir vyresniems vaikams kaip 9 metų, kai yra skirtingų lyčių. Iš tikrųjų mes pagerintume. Yra šeimų, kurios tikrai laukė ir turėjo finansinę galimybę įsigyti didesnį, bet jos turėjo grąžinti subsidiją, kurią suteikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Todėl kviesčiau palaikyti šitą projektą. Mes tikrai toliau padėtume šeimoms, jos toliau, kaip sakoma, kuria ir gėrį, ir tos šeimos tvirtėja. Nes kartais gyvenime dviejų kambarių butą nusipirkai ir turi dešimt metų pragyventi dviejų kambarių bute. Tai tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Jūsų nori paklausti pora kolegų. Klausia E. Gentvilas, ruošiasi E. Pupinis.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiama Laima, aš tikrai palaikysiu šį įstatymo projektą, tačiau man atrodo, kad jis yra nukreiptas į vieną pusę, kaip dažniausiai būna, jaunos šeimos gausėja, didėja. Tačiau jūs apribojate tuos atvejus, kad jeigu, na, pavyzdžiui, atsitiko bėda šeimoje, sumažėjo ši šeima, išsiskyrė ir galbūt nori išsikeisti į mažesnį būstą, tai jūsų įstatymo projektas jau tokios galimybės nenumato. Jeigu komitetas svarstydamas numatytų ir tokią galimybę, ar jūs labai prieštarautumėte? Šiaip visiškai teisinga logika, bet būna kartais ir kitaip, kad tenka ieškoti mažesnio būsto.
L. NAGIENĖ (DFVL). Taip, gerbiamas Eugenijau, sutinku su jumis. Komitete aš pati dalyvausiu, stengsiuosi prisijungti prie komiteto, kai bus svarstymas, ir tikrai išimtis pasižiūrėsime, taip pat dėl kai kurių atvejų, galbūt dėl subsidijos dydžių. Teko kalbėti ir su ministerija. Tai irgi kai kuriuos straipsnius galbūt pasižiūrėtume.
PIRMININKAS. Ir klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama kolege, iš tikrųjų kiekvienas, gaunantis būstą, sumažina šansą kitam, kuris stovi eilėje, laukia būsto. Nes jeigu jūs keisite vieną būstą iš esmės žmogui, tai vis tiek reikės tam tikrų finansinių resursų. Tai dabar kyla klausimas, ir taip kai kurie žmonės šiuo metu negauna tam tikro finansavimo, tai jūs, suteikdama geresnį būstą, atimsite iš kažko galimybę gauti paramą pirmam būstui.
L. NAGIENĖ (DFVL). Nieko neatimame, realiai nieko neatimame. Mes džiaugiamės, kad žmonėms Lietuvoje yra galimybė praplėsti ir geriau gyventi. Aš tik tiek. Mes neatimame. Ir finansinių paskatų, papildomai lėšų net nereikia dėl šio teikiamo projekto. Papildomai lėšų tikrai nereikia.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonių prieš, už nėra. Gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galime. Pritarta. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. M. Lingė. Prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Norėtume paprašyti Vyriausybės išvados. Kadangi šiuo metu „Strata“ atlieka šios programos vertinimą, tai, matyt, nereikėtų labai skubinti Vyriausybės, nes gruodžio pradžioje numatyta įvertinti šią programą, o paskui jau, matyt, pagal tai formuluoti Vyriausybės poziciją.
PIRMININKAS. Dėl Vyriausybės išvados taip pat pritariame? Taip. Svarstyti siūloma lapkričio 15 dieną. (Balsai salėje) Siūlykite datą tada. Šiaip tai Vyriausybė turi tam tikrą terminą, per kiek laiko turi…
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gal galima būtų paprašyti gruodžio mėnesį svarstymo, nes kol sulauksime „Stratos“…
PIRMININKAS. Gerai, gruodžio 15 dieną. Reikia pažiūrėti dabar. Gruodžio 15 diena tinka? Ačiū, pritarta.
18.54 val.
Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1740 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-20 klausimas – Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1740. K. Vilkauskas. Pateikimas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mielieji kolegos, šis projektas teikiamas visų frakcijų atstovų vardu, visų frakcijų pasirašė. Jis yra ekonomiškai naudingas tiek miškų urėdijoms, tiek visuomenei. Mažiau išleisime pinigų, daugiau padarysime kelių. Ir urėdijos, kurios turi 218 mažų karjerų, galų gale viltingai galės pilti toliau žvyro kelius miškuose ir padėti kartu savivaldai, nes kai kuriose gyvenvietėse gyvena žmonės, kuriems reikia važiuoti per tuos miškus į savo nutolusias vietoves. Taigi siūlau pritarti teikiamam projektui. Ačiū. Laukiu klausimų.
PIRMININKAS. Puikus pristatymas, trumpas, aiškus. J. Urbanavičius vis tiek nori pasitikslinti kažką.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Aš jau lyg ir atsisakiau, tik tiesiog palaikau šį projektą. Pasižiūrėkime į šį klausimą ūkiškai ir ekonomiškai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Viskas, Justinas nebekalbės. Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. (Balsai salėje) Ne? Na, gerai, tada balsuojame. Stop, nutraukiame balsavimą.
Nori J. Urbanavičius pasisakyti už. Prašom. Na, buvome nusiteikę, kad bus bendru sutarimu, dabar žiūriu, kad neišeina. Prašau, prašau, Justinai.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Mieli kolegos, aš dar kartą pakartosiu, tikrai vertinkime šį klausimą ūkiškai. Šiandien išžvalgyta yra teritorijų, yra nedidelių karjerų miškų teritorijose ir ūkininkaudami miškininkai turi pirkti žvyrą galbūt ir kitose savivaldybėse, didelius atstumus vežti, kad sutvarkytų kelius. Šiandien jie galėtų tą išteklių, pusės hektaro plotą, panaudoti keliams tvarkyti ir tikrai ekonomiška būtų tiek urėdijai, neterštume gamtos, tiek keliai nebūtų apkrauti.
Tai labai svarbus projektas. Aš noriu pasakyti, kad urėdijos turi savo techniką tam. Pasakysiu dar vieną dalyką – tas žvyras nebūtų pardavinėjimas, jis būtų naudojamas tik vidinėms reikmėms. Tikrai labai svarbus projektas ir būčiau dėkingas už palaikymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame. Užsiregistravo 81, balsavo 80: už – 51, prieš – 1, susilaikė 28. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 8 dieną.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau paprašyti Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Na, negi mes negalime nuspręsti be Vyriausybės tokio smulkaus klausimo? (Balsai salėje) Gerai, supratau. Galime bendru sutarimu pritarti? Gerai, pritarta, dėl Vyriausybės išvados taip pat. (Balsai salėje) Svarstymo datą jau pasakiau, gruodžio 8 diena.
18.58 val.
Loterijų įstatymo Nr. IX-1661 28 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1184 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1913(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-21 klausimas – Loterijų įstatymo Nr. IX-1661 28 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1184 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1913(2). A. Palionis. Prašom.
A. PALIONIS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau pradėti nuo to, kas paskatino šį įstatymo projektą. Šių metų gegužės 25 dieną Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje atliekant parlamentinę kontrolę, Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktorius komiteto nariams pateikė Lošimų priežiūros tarnybos sukauptą informaciją apie skirtumų pagal pateikimo būdą, formą, turinį bei prasilošimo galimybes tarp internetinių lošimų ir internetu teikiamų momentinių loterijų nebuvimą. Priežiūros tarnybos direktorius akcentavo, jog loterijų žaidimų gamintojai ir teikėjai yra tie patys subjektai, kurie gamina žaidimus lošimus organizuojančioms bendrovėms, taip pat priežiūros tarnybos direktoriaus poziciją palaikė ir tarnybos specialistas, psichologas, dirbantis su Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registru bei konsultuojantis prašymus teikiančius asmenis.
Taip pat pažymėtina, kad Europos Sąjungos teisės aktuose pabrėžiama, kad lošimų paslaugos – tai bet kurios paslaugos, kurios apima pinigų sumos statymą sėkmės žaidimuose, įskaitant loterijas ar lažybų sandorius, ir yra teikiamos fiziniu arba nuotoliniu būdu elektroninėmis priemonėmis atskiru paslaugų gavėjo prašymu. Daugumoje Europos Sąjungos šalių loterijos yra azartinis lošimas. Tai nėra laikoma azartiniu lošimu tik trijose Europos Sąjungos šalyse, tai Lietuvoje, Latvijoje ir Slovėnijoje. Interneto ryšio loterijos iš esmės atkartoja nuotolinių lošimų paslaugų turinį ir turi neribotą teikiamų paslaugų sklaidą, nuolat vykdo intensyvias loterijų paslaugų skatinimo kampanijas visuomenės informavimo priemonėse, žiniasklaidoje, televizijoje.
Šiuo projektu mes siūlome suvienodinti. Praeitų metų pavasarį Seimas priėmė ir praeitų metų liepos 1 dieną įsigaliojo Azartinių lošimų įstatyme, kad negalima bet kuria forma ar bet kokiomis priemonėmis skleisti informacijos ir atlikti įtikinėjimo veiksmų, įskaitant ir paties loterijų organizatoriaus organizuojamus specialius renginius, bandomuosius žaidimus, akcijas, nuolaidas, dovanas ir panašaus pobūdžio skatinamąsias priemones, skatinančias dalyvauti interneto ryšio loterijose.
Dar norėčiau atkreipti dėmesį, kad mes nepainiotume, kas yra internetinė prekyba loterijos bilietais ir kas yra momentinė loterija. Internetinė prekyba loterijos bilietais lygiai taip pat, kaip ir prekybos centre jūs įsigyjate, kada nors įvyks tas žaidimas, jo reikia sulaukti, o momentinė loterija yra sekundžių reikalas, kai jūs pastatote ir arba išlošiate, arba pralošiate. Jeigu žiūrėtume, tame pačiame komiteto posėdyje dalyvavo rinkos atstovai, tai tie internetiniai momentiniai lošimai visoje loterijos pajamų struktūroje sudaro, gegužės mėnesio duomenimis, 10 % visų parduodamų bilietų.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti K. Masiulis. Prašau. Prašau, kolega.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Nebenoriu.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimų nėra. Nuomonės už, prieš. Bendru sutarimu ar balsuojame? (Balsai salėje) Balsuojame. Gerai. Balsuojame. Pageidaujama balsuoti.
Užsiregistravo 72, balsavo 71: už – 53, prieš – 4, susilaikė 14. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 15 dieną. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
19.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektas Nr. XIVP-893(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-22 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektas Nr. XIVP-893(2). Svarstymas. Žmogaus teisių komiteto išvadą pristatys gerbiamas A. Valinskas. Prašau.
A. VALINSKAS (TS-LKDF). Labas vakaras, gerbiami kolegos. Žmogaus teisių komitetas praeitų metų gruodžio 15 dieną svarstė nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektą ir jam pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Bendroji diskusija. Prašau. Turbūt likite tribūnoje, galite išsakyti savo nuomonę svarstymo metu. Prašau.
A. VALINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tiesų galbūt kiek keista, jog jau svarstome šį klausimą, nors dar nesame priėmę paties Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pataisų, jos patį procesą kiek sutvarkytų. Pati iniciatyva šio pakartotinio projekto yra vis dėlto kaip ir Žmogaus teisių komiteto. Ne opozicijos, bet jūsų teisė rinktis, ką teikti. Suprasdamas šio klausimo tam tikrą problemiškumą, stengsiuosi remtis tais argumentais, kuriuos savo nutarime išdėstė Europos Žmogaus Teisių Teismas. Dėl jo sprendimo šis klausimas vėl sugrįžo į mūsų darbotvarkę.
Vienas iš esminių prieštaravimų pripažinimui suteikti buvo idėja, kad „Romuvos“ veikla apskritai nėra religinė. Tai yra etnografinis būrelis ar kažkas panašaus. Kaip savo sprendime pažymėjo Europos Žmogaus Teisių Teismas, valstybės teisė vertinti religinių idėjų tikrumą, pagrįstumą yra labai siaura. Seimas, užsiimdamas tam tikra religijotyros saviveikla, pažeidė valstybei keliamus neutralumo ir nešališkumo kriterijus šioje itin jautrioje srityje.
Tiesą sakant, šitas klausimas jau seniai yra išspręstas ir jis yra išspręstas ne užsienyje, o čia, Lietuvoje. „Romuva“ jau beveik 30 metų turi jai Teisingumo ministerijos suteiktą religinės bendrijos statusą ir, kaip pažymėjo Europos Žmogaus Teisių Teismas, iki tol, kol „Romuva“ nepaprašė valstybės pripažinimo, niekam nebuvo kilę klausimų dėl būtent tokio jos statuso. Argumentas, apie kurį dabar kalbu, baigėsi niekuo kitu, kaip tik paradoksu, kad religinei bendrijai „Romuva“ negali būti suteiktas valstybės pripažinimas, nes jinai nėra religinė bendrija. Teismas taip pat pažymėjo, kad (cituoju): „Vienas iš parlamentinio svarstymo metu išsakytų argumentų buvo tariamas ryšis tarp pareiškėjos bendrijos veiklos ir KGB ar Kremliaus politikos. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad tokio įtarimo nepalaikė nė viena susijusi vidaus institucija.“ Šis kaltinimas pasižymėjo dideliu spekuliatyvumu ir selektyvumu, jo pagrindu nebuvo imtasi jokių tolesnių veiksmų „Romuvos“ atžvilgiu. Juk jeigu iš tiesų religinė bendrija kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, tuomet tiesiog nesuteikti jai valstybės pripažinimo, tačiau leisti toliau laisvai veikti yra absurdas. Jos keliama grėsmė privalo būti aiškiai įrodyta, įvertinta ir tuomet jos veikla privalo būti arba apribota, arba nutraukta iš viso.
Nepaisant visų „Romuvai“ mestų kaltinimų, niekas iš šios veiksmų grandinės atlikta nebuvo. Tiesa, „Romuvos“ prašymas kone išimtine tvarka buvo nagrinėjamas praeitos kadencijos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, kuris pripažinimo prašymui pritarė nė vienam komiteto nariui nebalsavus prieš. Gali būti, kad apie „Romuvos“ keliamą grėsmę atsirado kokių nors naujų duomenų, juos vis dėlto reikėtų įvertinti, tuomet juos reikia pateikti ir būtent tai su jais atlikti.
Galiausiai buvo mestas kaltinimas, kad pripažinimo „Romuvai“ suteikimas kažkokiu neaiškiu būdu kenktų kitoms religinėms bendrijoms arba krikščionybei apskritai. Yra keista girdėti tokį kaltinimą, kuomet vien tradicinių religinių bendrijų sąraše Lietuvoje mes turime katalikus, protestantus, ortodoksus, musulmonus, žydus, karaimus – religijas, kurių tarpusavio istoriniai santykiai, švelniai tariant, būdavo labai įvairūs. Katalikų Bažnyčios dominavimo Lietuvoje nesugriovė nei tradiciškumo statuso dalijimasis su aštuoniomis kitomis religinėmis bendrijomis, nei valstybės pripažinimo suteikimas papildomoms keturioms religinėms bendrijoms.
Teiginys, kad pripažinimą turinčių bendrijų skaičiaus pakeitimas iš 13 į 14 staiga sugriaus visą sistemą, nepykite, primena labiau isteriją negu nuoširdų argumentą. Verta pacituoti visą EŽTT atsakymą dėl šio kaltinimo: „Teismas pakartotinai pabrėžė, kad tikro religinio pliuralizmo puoselėjimas yra gyvybiškai svarbus demokratinei visuomenei išlikti, o valdžios vaidmuo – ne pašalinti įtampos priežastį panaikinant pliuralizmą, o užtikrinti, kad konkuruojančios grupės toleruotų viena kitą.“
Tai nėra pirmas klausimas, kuomet dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo mums reikia priimti galbūt asmeniškai ir sudėtingus sprendimus. Juk dar visai neseniai šitas Seimas pritarė Konstitucijos pakeitimui, siekdamas įgyvendinti vadinamosios R. Pakso bylos nutarimą. Jei Seimas, kaip įstatymų leidėjas, sugebėjo dėl priesaiką šiurkščiai pažeidusio žmogaus pakeisti Konstituciją, tačiau nesutiks religinei bendrijai, oficialiai jokių įstatymų nepažeidusiai, tiesiog suteikti pripažinimo, tai kur kas daugiau pasakys ne apie vieną ar kitą religinę bendriją, o apie patį Seimą. Jei neturime kitų argumentų, kaip tik tuos, kuriais grįsta Lietuvos pozicija jau buvo atmesta, tuomet siūlau tiesiog nebelikti klaidoje, atidėti į šalį asmeniškumus ir išspręsti šį klausimą būdu, derančiu su žmogaus teisėmis ir tam tikra prasme su šios institucijos garbe, ir pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir R. Šarknickas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ko gero, kolega faktiškai viską pasakė, kartotis tikrai nesinori, aišku, ką pasakė Europos Žmogaus Teisių Teismas. Gal tokia likimo ironija yra būtent „Romuvos“ religinei bendruomenei, kuri jau tada, prieš 60–70 metų, kalbėjo apie Lietuvą, apie Lietuvos pamatines vertybes, tai, dėl ko atėjo ir Sąjūdis, ir laisvė. Jie šventė tas šventes, kurios buvo draudžiamos, kaip Rasos šventė ir kitos tradicinės šventės, kurios yra giliai lietuvio širdyje. Norėčiau pacituoti žodžius ir visų pirma noriu dar pasakyti, kad aš pats esu krikščionis, tikintis žmogus. Beje, ir popiežius yra pasakęs, kad mes visi tilpsime šitoje žemėje, visi skirtumai telpa. Tokie žodžiai: mes siekiame, kad žmoguje ir bendruomenėje viešpatautų santarvė, darna, žmogiškumas ir pagarba protėvių papročiams. Tikime, kad šios žmogiškosios dvasinės vertybės būdingos ir kitoms Lietuvos valstybės pripažintoms religinėms bendrijoms.
Kviečiu ištaisyti šią istorinę klaidą, nes 30 metų – vis dėlto daug praėjo ir žmonės turi teisę turėti savo skirtumus, ir gerbti tai, ką jie sukūrė iš protėvių. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Už nori kalbėti A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). „Romuvos“ byla, manau, Žmogaus Teisių Teisme praėjusią kadenciją tiesiog neturėjo būti, nes religinė bendruomenė tapo įkaite labai daugelio dalykų: tiek nesupratimo, tiek noro atkeršyti. Beje, Žmogaus Teisių Teismas pabrėžė, kad praėjusios kadencijos Seimo sprendimas buvo tam tikras politinis kerštas vienam asmeniui, kurio aš neminėsiu. Išties žmonės buvo paversti įkaitais. Kai jiems pavyko laimėti Žmogaus Teisių Teismą, jie turėjo laukti dar gana ilgus metus, faktiškai dvejus metus jie laukė.
Tikrai labai raginu pritarti ir padėti tašką šitoje istorijoje. O tiems, kurie nori pademonstruoti savo išskirtinį lojalumą krikščionybei, palinkėčiau tai padaryti tuomet, kai jūs balsuosite dėl Partnerystės įstatymo.
PIRMININKAS. Prieš kalba V. Aleknaitė-Abramikienė. Prašom.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Manau, kad per 1 minutę negalėčiau išdėstyti, kaip čia vienas kolega minėjo, mėgėjiškų teologinių argumentų. Tačiau atsimenu vieną knygą – būtent dabar dažnai minimo V. Putino ideologo A. Dugino 1995 metais išleistą knygą „Geopolitinė Rusijos ateitis“. Būdama jauna politikė, aš ją perskaičiau ir nepamiršau to puslapio, kuriame rašoma, kad vienas didžiausių Kremliaus priešų Lietuvoje yra Katalikų Bažnyčia ir kad Maskva ir Kremlius visomis išgalėmis turi remti tuos, kurie nepalaiko Katalikų Bažnyčios. Ten yra atskirai minima ir pagoniška pakraipa.
Tuo aš visai nenoriu pasakyti, kad reikia kelti kažkokias bylas „Romuvai“. Tačiau mano kolegų praeitoje kadencijoje abejonė dėl tam tikrų sąsajų, dėl tam tikrų galimų palaikymų iš anos pusės turėjo konkretų pagrindą – Kremliaus ideologo A. Dugino teoriją. Kas jis yra, šiandien tikrai niekam nereikia aiškinti, nors anais laikais dar nedaug kas buvo skaitę ir susidurdavau su tam tikru nesusipratimu. Todėl aš balsuodama negalėsiu pamiršti A. Dugino ir jo raginimų Lietuvoje silpninti krikščionybę. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, nuomonės išsakytos, balsuojame.
Užsiregistravo 72, balsavo 71 Seimo narys: už – 34, prieš – 19, susilaikė 18. Po svarstymo atmesta. Atsiprašau, nepritarta. Po svarstymo nepritarta.
Dėl vedimo tvarkos – V. Bakas. Prašom.
V. BAKAS (DFVL). Aš iš tikrųjų neplanavau pasisakyti, bet, gerbiama Vilija, po to, ką jūs pasakėte, privalau reaguoti ir apginti žmones, kuriems mestas visiškai nepagrįstai visokių duginų ir Rusijos šešėlis. Ir štai kodėl.
Praėjusią kadenciją šį projektą svarstė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kaip papildomas. Dėl tokių pasakymų ir dėl tokių įtarimų buvo pakviestos atsakingos institucijos, labai rimtai visas komitetas į jį pasižiūrėjo, tiek pozicija, tiek opozicija, ir noriu pasakyti: nustokime klijuoti etiketes. Įsitikinimai svarbu, bet negalima klijuoti ir švaistytis etiketėmis. Negalima kiršinti visuomenės, jei nėra tam jokio pagrindo.
Todėl tikrai norėdamas apginti bendruomenę, kurios atžvilgiu nėra jokių duomenų, kad būtų susijusi su kokio nors Kremliaus ar kita ideologija, tikrai noriu jūsų paprašyti kaip ir buvusios europarlamentarės vis dėlto rinktis žodžius.
PIRMININKAS. Žinoma, per šoninį mikrofoną – V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Prieš mane kalbėjęs kolega padarė dvi klaidas. Pirmoji klaida, kad aš niekada neturėjau laimės būti Europos Parlamento nare. Gal būčiau ir nieko prieš, bet nebuvau.
Antroji klaida – aš neteikiau jokių kaltinimų šiai bendruomenei. Aš tik pasakiau, kad skaičiau A. Dugino požiūrį, išdėstytą jo knygoje, kuri vadinasi „Geopolitinė Rusijos ateitis“. Ši knyga yra visos dabartinės Rusijos ideologijos pagrindas. Ir tebūnie tai laikoma mano emocine reakcija į knygą, net labai individualia ir subjektyvia, aš pasakiau, kad aš negaliu jos pamiršti ir balsuosiu atitinkamai. Nieko daugiau aš ir nepasakiau.
PIRMININKAS. Ačiū. T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Aš noriu atkreipti dėmesį kolegų, buvusių mano partijos ir kitų, kas norėjo, kad šis projektas pereitų. Jūsų balsavimas sutapo tikriausiai ir su T. V. Raskevičiaus nuomone. Taigi taip būna, sutampa nuomonės. O šiaip jums noriu pasakyti, kad Lietuvos krikštas įvyko XIV amžiuje, Žemaitijos, rodos, – XV amžiaus pradžioje.
PIRMININKAS. E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji, vis dėlto noriu pasakyti, kad išgirdęs šią kalbą pajutau begalinį nusivylimą. Žinote, tokiu būdu veikti ir tokias insinuacijas daryti, tai čia galima labai toli nukeliauti. Mes galime supriešinti bet ką su bet kuo, galime uždėti šešėlį bet kam ir nė už ką. Taigi atleiskite, bet seniai buvau patyręs tokį nusivylimą.
PIRMININKAS. K. Masiulis. Prašom. Sakė, trumpai.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Vieną sakinį. Kolegos, nei R. Paksas, nei „Romuva“ man simpatijų nekelia, bet Žmogaus Teisių Teismo sprendimus reikėtų gerbti.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Širinskienė. Tuoj.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Vis tiek, kolegos, situacija yra tokia neeilinė, kai turime Žmogaus Teisių Teismo bylą. Matyt, aš taip spėčiau, kad bendruomenė, jei kreipėsi vieną kartą, kreipsis greičiausiai ir antrą kartą, gindama savo teises. Aš vis dėlto siūlyčiau posėdžio pirmininkui pasiremti 261 straipsniu ir sugrįžti prie balsavimo, gal kai kurie kolegos persigalvos.
PIRMININKAS. Grįšime. R. Tamašunienė. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Aš vis dėlto nesiūlau grįžti prie balsavimo, nes, kaip daug kas čia deklaravo, kad yra katalikai arba krikščionys, tai tikrai balsavo vien dėl to, kad neturi „kitų dievų, tik mane“, yra Dievo įsakymas. Ir tikriausiai dėl to toks mūsų ir balsavimas. Vis dėlto palikime taip, kaip nubalsavome. Labai dėkoju, kad taip ir atsitiko.
PIRMININKAS. Ačiū. Na, ir paskutinis – R. Šarknickas. Prašom. Tikiuosi, paskutinis.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš norėčiau pasakyti kolegei, kuri minėjo, kad Maskva labai stengiasi susidoroti su Bažnyčia, bet prie tribūnos aš aiškiai irgi pasakiau, kad būtent religinė bendruomenė „Romuva“ buvo taip pat persekiojama, kad nebūtų švenčiamos lietuviškos šventės, tradicijos ir panašiai. Turi būti adekvatu. Jeigu jau kalbame tą tiesą, tai kalbėkime atvirai, kaip yra iš tikrųjų. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Kolegos, nuomonės išsakytos, bet vis tiek turime išspręsti tą situaciją. 153 straipsnis numato tris galimybes, kada po svarstymo yra nepritarta: 153 straipsnio 3 dalis sako, grąžinti projektą pagrindiniam komitetui tobulinti, 5 dalis sako, grąžinti iniciatoriams projektą tobulinti iš esmės ir 6 dalis sako, atmesti projektą. Trys alternatyvos. (Balsai salėje) Gerai, galiu įvardinti. Jeigu spaudžiame balsą už, balsuojame už tai, kad grąžiname projektą pagrindiniam komitetui tobulinti, jeigu spaudžiame minusą, neigiamą – grąžiname iniciatoriams projektą, jeigu spaudžiame „susilaikome“ – atmetame projektą. Stabdome balsavimą, pasirodo, dar neaišku. Kolegos, stabdome balsavimą. (Balsai salėje) Minutėlę!
Dėmesio, kolegos! Aš tuoj dar kartą pakartosiu alternatyvų balsavimą iš trijų variantų. Kas balsuojate už, balsuojate už tai, kad grąžintume projektą pagrindiniam komitetui tobulinti, kas balsuojate prieš, balsuojate už tai, kad grąžintume iniciatoriams projektą tobulinti iš esmės, kas balsuojate susilaikydami, balsuojate už tai, kad atmestume projektą visiškai. Balsuojame dar kartą.
Pagal balsavimo rezultatus nuspręsta, kad projektas gražinamas tobulinti pagrindiniam komitetui.
19.23 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1789 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-23 klausimas – Miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1789(2). Pranešėja – R. Baškienė. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mielieji ištvermingieji kolegos, labai paprastas įstatymo projektas. Nacionalinės žemės tarnybos specialistai pamatė tiesiog spragą įstatyme, kad reikia supaprastinti dokumentų išdavimo procedūrą, sumažinti administracinę naštą, kai yra paveldimas miškas. Šiuo atveju Žemės įstatymas sudaro galimybę tokią, kad pažymos iš Nacionalinės žemės tarnybos jau nereikia, ir žmogus, atėjęs derinti savo turtinius veiksmus pas notarą, nebevaikomas į Nacionalinę žemės tarnybą. Kaip jau minėjau, paveldint mišką šitos procedūros reikia, jis eina į tarnybą, jis sumoka 11 eurų už pažymą ir taip toliau, ir taip toliau. Prašome suvienodinti šituos teisės aktus ir pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausti niekas nenori, turbūt ir už, prieš… (Balsai salėje) Taigi, bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, kaip papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 6 dieną.
Dėl vedimo tvarkos – R. Tamašunienė. Ne? Atsiprašau.
19.24 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1953 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-24 klausimas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1953. R. Tamašunienė. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Mieli kolegos, nuo širdgėlos – prie vieškelių. Aš teikiu Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Šiuo metu yra taip, dvi dalys sudaro visą programą: 67 % Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų naudojimo sąmatoje yra skiriama Lietuvos automobilių kelių direkcijai ir 33 % savivaldybėms. Dalinama pagal kriterijus. Iš tų 33 %, skirtų savivaldybėms, paliekamas rezervas valstybės svarbiems objektams, tai yra vietinės reikšmės keliams, kurie tampa valstybės svarbiais objektais. Aš siūlau valstybės svarbių objektų finansavimą perkelti į 67 % sąmatos dalį – tai yra, mano vertinimu, daug teisingiau. Visoms savivaldybėms padidės suma, kuri šiuo metu pagal šių metų programą yra 16 mln. – tai tikrai ženkli suma, bet aš siūlau, jeigu toks rezervas reikalingas ir tokių objektų yra, tą rezervą formuoti būtent taip: 67 % Lietuvos automobilių kelių direkcijai skirtos sumos ir jį formuoti mažesnį, nes ta suma didesnė, 5 %, bet proporciją išlaikyti panašią, tai yra apie 18 mln. eurų.
Aš nesiūlau keisti programos apimties, aš nesiūlau taikyti jokių išimčių, o, sakykime, rezervas, kaip jis buvo paskirstytas dabar, tikrai skirtas buvo viso labo septynioms savivaldybėms. Tai yra didieji miestai. Didieji miestai dar turi proporcinį dalijimą savo savivaldybių programos viduje. Taip pat didieji miestai gali pretenduoti į Ekonomikos ir inovacijų ministerijos programą, tai yra kelių investicinės būklės gerinimas gerinant infrastruktūrą. Mano vertinimu, tai reikšminga suma visoms savivaldybėms pataisyti infrastruktūrą ir vietinės reikšmės kelius. Tiek trumpai.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Toks klausimas, šiek tiek duriantis: jūs buvote praeitos Vyriausybės ministre. Nespėjote padaryti šitokio gero darbo?
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Metus buvau ministre. Kažkaip labai visiems patikau, matyt, nes metus buvau, o visi darbai kažkodėl man nurašomi, net Kelių programa.
Iš tikrųjų iš esmės buvo keista KPP programa. Mes patvirtinome naują įstatymą ir šiais metais jis buvo visai kitoks. Taip? Aš kovojau, kad būtų palikta žiedinėms savivaldybėms, priemiestinėms savivaldybėms, kur eismo intensyvumas didelis. Bet mes nematuojame eismo intensyvumo, o šioje programoje mes skirstome lėšas pagal kelių ilgį ir gyventojų skaičių.
Aš nekeičiu nei proporcijų, nei paskirstymo, tiktai manau, kad teisingesnis variantas – ne iš mažesnės dalies savivaldybės rezervą formuoti, o iš tos didesnės Kelių direkcijai skirtos dalies formuoti rezervą, jeigu tokio išvis reikia. Gal komitetas nuspręs, kad jo visai nereikia.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausiančių nėra. Už nori kalbėti K. Mažeika. Prašau.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tiesų vertinant projekto reikšmę savivaldai yra tikrai didžiulė reikšmė. Aš stebiu tuos, kurie užsirašė prieš, kolegos kandidatai į merus, gal pavardžių neminėsiu, gal apsigalvos, atsiims savo žodį, bet tai yra tikrai savivaldybei išsigelbėjimo šiaudas vertinant ir taip mažėjančius pinigų srautus. Tikrai siūlau visiems – oponentams ar kolegoms, įsivertinti. Tai agitacijoje galėsite panaudoti ir parodyti, kaip jūsų kandidatas į merus balsavo dėl priemonės, kurią panaudojant tikrai galima padaryti didžiulį proveržį remontuojant, asfaltuojant, sutvarkant savivaldybių kelius. Tikrai žinoma, kaip sudėtinga prisibelsti į Kelių direkciją netgi Seimo nariams, o merams iš esmės labai sudėtinga. Todėl tikrai įsivertinkite, gerbiami kandidatai, balsuodami šiuo atveju už šį projektą.
PIRMININKAS. Prieš kalba A. Petrošius.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Panašu, kad kandidatuojant artėjančiuose rinkimuose greitai nebebus galima išreikšti jokios pozicijos Seime – tiesioginiame savo darbe. Iš tiesų ne tiek toli nuėjome nuo šio klausimo svarstymo ir visai neseniai perėjome prie naujos sistemos, atsisakėme tų visų kišenių, kurios, manėme, yra ydingos. Šiandien sklido tų visokių kalbų, kad tas fondas, kuris yra sudarytas, bus panaudojamas neskaidriai. Pasirodo, buvo kitaip. Pakankamai normali procedūra įvyko ir tie pinigai buvo paskirstyti ne vienai ir ne dviem savivaldybėms.
Manau, kad yra per mažai laiko praėję, kad mes šituos dalykus keistume. Kol kas atrodo kaip pasiteisinusi praktika, manau, kad tikrai ne šiandien prie šito klausimo reikia sėdėti. O jeigu ateityje pasirodys, kad galima padaryti ką nors geriau, tada galbūt bus galima apie tai galvoti, bet šiandien turime pasiteisinusią praktiką. Siūlau nepalaikyti šios pataisos.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Balsuojame. (Balsai salėje)
Balsavo 77: už – 30, prieš – 30, susilaikė 17. Po pateikimo nepritarta. Tobuliname ar atmetame? Balsuojame. (Triukšmas salėje) Replikuokite vienas kitam, kolegos, po posėdžio.
Balsavimo rezultatai rodo, kad visiškai atmesta, neleidžiama tobulinti. Už – 31, prieš – 43.
19.31 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1950 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-25 klausimas – Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1950. Prašom. V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Spalio 1 diena yra minima kaip Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. Tiesiog siūloma papildyti besimokančių senjorų diena. Kodėl? Trečiojo amžiaus universitetų Lietuvoje yra 70, asociacijų – 49, jie prašo, kad atsirastų tokia diena. Jeigu tai yra akstinas pagyvenusiems žmonėms, virš 65 metų šiandien jų yra 19,9 %, matyt, reikėtų mokslo metų pradžios proga jiems įteikti tokią dovaną. Siūlau palaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti visgi pora Seimo narių. K. Masiulis. Ruošiasi K. Mažeika.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ar jums nekliūva tai, kad šis Atmintinų dienų įstatymas yra pats populiariausias ir čia Seimo nariai tiesiog demonstruoja savo išmintį? Kai kurie per ketverius metus tik tą ir teveikia – siūlo tokius dalykus.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Jeigu jūs man taikote, aš tikrai esu daugiau projektų pateikusi. O kreipėsi ir į jūsų kolegę P. Kuzmickienę, ir į mane Trečiojo amžiaus universitetų asociacija ir pavieniai žmonės. Kodėl nepadarius jiems malonumo ir nesuteikus tokios progos? Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū. Gerbiama profesore, tikiuosi, kad gerbiamas profesorius Kęstutis lygiai taip pat palaikys žmones, siekiančius mokslo visą gyvenimą. Tai tikrai puiki dovana tai bendruomenei, todėl manau, kad tie, kurie bent kiek mokėsi, mokosi ir dar ruošiasi mokytis, tikrai palaikys šitą projektą. Todėl didžiausios sėkmės jums.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Taigi, reikia laikytis mokymosi visą gyvenimą nuostatos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės. Už kalba V. Rakutis. Prašom.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji, šis klausimas nėra toks nišinis ir nesvarbus, kaip daug kas galvoja. Žmonės, studijuojantys trečiojo amžiaus universitetuose, išlieka aktyviais visuomenės nariais ir nuveikia daug gerų darbų. Šiuos žmones palaikyti nieko nekainuojančia priemone, tiesiog prie Pagyvenusių žmonių dienos prirašyti štai šiuos studijuojančius, tikrai nėra didelis dalykas, bet tiems žmonėms, čia jų iniciatyva, būtų didelis palaikymas. Aš labai pritariu.
PIRMININKAS. Prieš kalba K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, jau ketvirtą kadenciją aš stebiu šį kūrybinį proveržį kuriant įvairias atmintinas dienas. Aš visada nuosekliai sakydavau, reikėtų visą šitą įstatymą kaip tokį panaikinti. Kas draudžia pagyvenusiems žmonėms, siekiantiems išsilavinimo, imti ir siekti to išsilavinimo? Niekas nedraudžia. Jeigu nutars kokia nors asociacija spalio 1 dieną švęsti tokią dieną, tegul švenčia – mes netrukdysime. Jeigu jie paprašys lėšų, tegu paprašo, ko gero, gaus. Jeigu kokia nors kita bendruomenė norės švęsti kitokią dieną – tegu švenčia, juk tai gražu, tikrai niekas tam netrukdo. Kodėl mes turime užsiimti tokia įstatymų leidyba, kuri pagal savo turinį yra tuščia? Ji nesukuria pridėtinės vertės. Sukuria vienintelę pridėtinę vertę – kad ta proga galime paprašyti pinigų iš biudžeto, bet galima ir be progos paprašyti pinigų.
PIRMININKAS. Gerai, nuomonės išsiskyrė. Balsuojame. Negaliu teikti, buvo skirtingos nuomonės.
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 59, prieš – 3, susilaikė 4. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas. Siūloma svarstyti spalio 27 dieną. Galime bendru sutarimu? Galime. Pritarta. Replika po balsavimo – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Labai trumpai kolegai. Iš tikrųjų turint tokį laipsnį kalbėti apie žmones, kad jiems reikia drausti švęsti arba kaip nors kitaip paminėti tą dieną… Manau, kad jūs prieštaraujate pats sau. Pats ne kartą darėte parodą Seimo vienoje ar kitoje salėje, galerijoje ir kvietėte žmones, tai lygiai taip pat sakykite – kam to reikia, kam čia rodyti. Galbūt tai yra tam tikra alternatyva, leiskime žmonėms tai paminėti, turėti tam tikrą saviraiškos formą ir tai turi turėti tam tikrą prasmę.
PIRMININKAS. M. Maldeikis dar turi… Gerai, gerbiamas Kęstuti, neduosiu. Pavardė nebuvo paminėta. Prašom. (Balsai salėje: „Duokit žodį!“) Dabar kalba M. Maldeikis.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Aš tik dėl žanro. Mes pasidarome darbotvarkę, tai yra opozicijos darbotvarkė, sėdime iki 21 valandos, visi sėdime ir dabar balsuoja 66 žmonės, nes faktiškai visos opozicijos nėra salėje. Aš tiesiog norėjau pakviesti, kai kitą kartą opozicija sudarinės darbotvarkę, kaip nors dėl to padirbėti.
PIRMININKAS. Pamokų čia mes pakankamai… Nebe. Nepyk. (Balsai salėje: „Duokit, duokit!“) Finalizuojame. Finalizuojame šios dienos darbotvarkę, jeigu leisite. (Balsai salėje) Nebuvo paminėta pavardė. (Balsai salėje) Prašom. Dieve brangus!
K. MASIULIS (TS-LKDF). Melavo.
PIRMININKAS. Prašom, Kęstuti.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Pirmininke, man neleidžiate atsakyti į melą ir šmeižtą. Ar aš bent viename sakinyje draudžiau? Aš sakiau – elkitės liberaliai. Tegu švenčia bet kokia bendruomenė kada nori. O sako, kad aš draudžiau. Žiūrėkite, čia yra bilietai, kažkada dėsčiau egzaminų kurse… (Plojimai)
PIRMININKAS. Eugenijus nenori? Eugenijus.
E. GENTVILAS (LSF). Čia replikavo kolega, kad mažai sėdi opozicijos. Kam opozicijai sėdėti, jeigu mes balsuojame dėl jų projektų už juos? (Juokas, plojimai salėje)
19.08 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIV-30 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2056 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS. Puiku. Ačiū. Galutinis, paskutinis šios dienos sprendimas. Rezervinis 1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIV-30 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2056. Pateikimas. Yra du straipsniai. Gerai, prašom, V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Šviesiausias Seime, didelė garbė pristatyti jums paskutinį šiandien projektą su pasiūlymu sudaryti nuolatinę Jūrų reikalų komisiją. (Juokas salėje) Gerbiamieji, linksmai – tai linksmai. Didžiąją dalį žemės rutulio sudaro jūra, mes visą laiką pabaigiame su pliažu. Tai gal pereikime per tą svarbią ribą? O dabar rimtai.
PIRMININKAS. Ša! Prašom ramybės.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Kuo skiriasi šita komisija nuo tos komisijos, kuri buvo iki 2016 metų? Yra šiokių tokių pakeitimų ir aš juos norėčiau pabrėžti. Dingsta žodis „žuvininkystės“, nes dabar aplinkos apsauga perėmė šitą temą ir mes nebandysime su jais konkuruoti. Bet apie dalykus, kurie yra susiję su uostu, su laivyba, žinoma, kalbėsime. Taip pat atsiranda naujas segmentas – gynybos ir saugumo segmentas, nes per jūrą ateina visa pagrindinė mums pagalba ir šio sektoriaus sustiprinimas yra didelis prioritetas.
Visiškai baigdamas pasakysiu, koks pagrindinis artimiausias tikslas šios komisijos, jeigu ji bus sukurta. Tai Lietuvos nacionalinės jūrinės strategijos ir kitų strateginių dokumentų rengimas, taip pat dirbsime prie to, kas ateina pas mus – vėjo energetika jūroje. Trumpas pristatymas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausti nori E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Labai toks smulkiaburžuaziškai asmeniškas klausimas. Asmeniškai sakiau, kad aš eičiau dirbti į šią komisiją. Galų gale pateikėme raštu mūsų frakcijos teikimą dėl mano dalyvavimo tos komisijos darbe, kažkaip reikia paredaguoti ir įtraukti. Mūsų frakcijos nė vieno žmogaus nėra įtraukta, tai siūlomės. Mes turime teisę turėti šioje komisijoje narį ir pateikėme net raštu siūlymą. Tai jeigu sutiktumėte. Ar ignoruosite ir eisite taip, kaip parašyta?
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamas Eugenijau, priežastis, dėl ko yra vienintelė frakcija, nedalyvaujanti šiame projekte. Todėl, kad atsakymas buvo toks: kai bus įsteigta, tada ir prisijungsime.
E. GENTVILAS (LSF). Atsiprašau, bet tai natūralu. Mes negalime teikti kandidato į komisiją, kurios dar nėra. Kai pamatėme šiandien darbotvarkėje, tai raštu teikiame. Prašau neignoruoti mūsų frakcijos.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamas Eugenijau, visiškai pritariu jūsų nuomonei. Manau, kad mūsų procedūrose yra klaidų, nes pirmiausia reikia komisiją įsteigti, o paskui jau atrinkti į ją kandidatus. Manau, kad iš tikrųjų Seimo valdyba ras būdų, kaip pataisyti šitą problemą. Net buvo kalbama, kad mes jau turime ir nuostatus atsinešti. Kaip mes galime atsinešti, jeigu neaišku, kas ką čia turėtų daryti. Visiškai pritariame jūsų loginiam mąstymui ir tikrai paprašysime, kad Liberalų sąjūdžio žmonės, konkrečiai jūs, atsirastumėte šitos komisijos dokumentuose pačią pirmą sekundę, kai tik tai bus galima padaryti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Daugiau klausiančių nėra. Noriu atsiklausti, ar Liberalų sąjūdis deleguoja oficialiai E. Gentvilą į šią komisiją? (Balsai salėje: „Taip.“) Taip. Taigi yra du straipsniai. Ar pritariame po pateikimo? Toks formalus klausimas. Aš taip supratau, kad seniai pritarta viskam, tik…
Svarstymas su pataisa, kad kaip 12 narys įtraukiamas E. Gentvilas, Liberalų sąjūdžio atstovas. Taip?
A. Petrošius norėjo kažką. Taip, per šoninį.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Negalima užsirašyti kalbėti. Ten mano vardas įrašytas su klaida, tai veikiausiai irgi turite pakoreguoti.
PIRMININKAS. Pataisysime.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Dėkui.
PIRMININKAS. Dar viena pastaba: ne Andrius, bet Audrius Petrošius.
Tai 1 straipsnio priėmimas. 1 straipsniui – 12 narių – pritarta? (Balsai salėje: „Pritarta.“)
2 straipsnis su vardo pataisymu ir E. Gentvilo įrašymu. Komisijai iš 12 narių pritarta? Pritarta. Balsuojame. Kas už tokią komisiją, balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 71 Seimo narys: už – 69, prieš – 1, susilaikė 1. Komisija patvirtinta. (Gongas)
Skelbiu 2022 metų… (Balsai salėje) Jau buvo dabar registracija, ką tik balsavome. Skelbiu 2022 m. rugsėjo 29 d. popietinį posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.