LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ PRIEŽIŪROS IR PLĖTROS PROGRAMOS FINANSAVIMO ĮSTATYMO NR. VIII-2032 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 9¹ STRAIPSNIU

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4747GR

2020-06-17 Nr. 109-P-25

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Andrius Palionis (nuotoliniu), Gintarė Skaistė, Rasa Budbergytė (nuotoliniu), Viktoras Rinkevičius (nuotoliniu), Vida Ačienė, Mykolas Majauskas, Rita Tamašunienė (nuotoliniu), Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Dalia Mudėnienė, Jolanta Žaltkauskienė, Jolanta Dzikaitė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Negauta.

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020 m. birželio 15 d.				Atsižvelgdami į tai, kad Respublikos Prezidento 2020 m. birželio 11 d. dekretu Nr. 1K-316 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimtų Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891 4, 5, 7, 9, 10, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2992, Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 9-1 straipsniu įstatymo Nr. XIII-2993, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 1, 6, 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2994, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 1 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2995, Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo Nr. IX-2499 9 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2996, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2997 grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti“ Lietuvos Respublikos Seimo priimtas Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 9-1 straipsniu įstatymo Nr. XIII-2993 grąžinamas Seimui pakartotinai svarstyti ir šiam įstatymui neteikiami siūlymai, pastabų neturime.	Atsižvelgti.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020 m. birželio 15 d.

Atsižvelgdami į tai, kad Respublikos Prezidento 2020 m. birželio 11 d. dekretu Nr. 1K-316 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimtų Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891 4, 5, 7, 9, 10, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2992, Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 9-1 straipsniu įstatymo Nr. XIII-2993, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 1, 6, 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2994, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 1 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2995, Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo Nr. IX-2499 9 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2996, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2997 grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti“ Lietuvos Respublikos Seimo priimtas Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 9-1 straipsniu įstatymo Nr. XIII-2993 grąžinamas Seimui pakartotinai svarstyti ir šiam įstatymui neteikiami siūlymai, pastabų neturime.

Atsižvelgti.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos Respublikos Prezidento 2020 m. birželio 11 d. dekretas Nr. 1K-316					1 straipsnis. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio pirmąja dalimi, g r ą ž i n u Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891 4, 5, 7, 9, 10, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2992 (toliau – ir Kelių įstatymo pakeitimo įstatymas) ir su juo susijusius Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 9¹ straipsniu įstatymą Nr. XIII-2993 (toliau – ir KPPPFĮ pakeitimo įstatymas), Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 1, 6, 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII‑2994 (toliau – ir SEAKĮ pakeitimo įstatymas), Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 1 priedo pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2995 (toliau – ir NSUSOAĮ pakeitimo įstatymas), Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo Nr. IX-2499 9 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2996 (toliau – ir TVĮ pakeitimo įstatymas), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2997 (toliau – ir ANK pakeitimo įstatymas) dėl šių motyvų: 1) Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Pagal Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad valstybės turtas nėra savitikslis, bet turi duoti naudą visuomenei, turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai tvarkomas (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2008 m. kovo 20 d., 2019 m. balandžio 16 d. nutarimai). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas, naudojamas, juo būtų disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai ir šis turtas netarnautų viešajam interesui, visuomenės poreikiui, tautos gerovei (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatų turinys aiškintinas sistemiškai, viso konstitucinio reguliavimo kontekste, be kita ko, atsižvelgiant ir į kitas Konstitucijos nuostatas, įskaitant jos 46 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis, kuriose nustatyta, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, jog ji tarnautų bendrai tautos gerovei, kad įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. 2) Pagrindinis Kelių įstatymo pakeitimo įstatymo ir susijusių įstatymų (KPPPFĮ pakeitimo įstatymo, SEAKĮ pakeitimo įstatymo, NSUSOAĮ pakeitimo įstatymo, TVĮ pakeitimo įstatymo, ANK pakeitimo įstatymo) tikslas – pertvarkyti subjektą, kuris turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja valstybei priklausančiais valstybinės reikšmės keliais. Priėmus Kelių įstatymo pakeitimo įstatymą, biudžetinė įstaiga Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos būtų pertvarkyta į valstybės įmonę Lietuvos automobilių kelių direkciją (toliau – ir VĮ LAKD). 3) Šių Kelių įstatymo pakeitimo įstatymo ir susijusių įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad VĮ LAKD vykdytų įvairias su administracine ir komercine veikla susijusias funkcijas valstybinės reikšmės kelių priežiūros, atnaujinimo, plėtros, jų naudojimo, saugaus eismo jais užtikrinimo ir su tuo susijusiose srityse. Pažymima, kad VĮ LAKD būtų sudarytos galimybės kelių plėtrą ir priežiūrą finansuoti ne tik valstybės biudžeto, bet ir kitų finansinių šaltinių lėšomis. Tikimasi, kad VĮ LAKD galėtų sukurti didesnę pridėtinę vertę transporto infrastruktūros naudotojams ir visai visuomenei, papildomus pajamų šaltinius veiklos plėtrai. Numatoma veiklos sritis ir pobūdis lemia būtinybę užtikrinti, kad VĮ LAKD veikla būtų vykdoma laikantis skaidrumo, profesionalumo ir efektyvumo standartų, kuriais būtų grindžiami VĮ LAKD sprendimai. 4) Vienas iš esminių elementų siekiant skaidrios, profesionalios ir efektyvios valstybės valdomų įmonių valdysenos tikslo – valstybės įmonių valdymo organų profesionalumas ir nepriklausomumas nuo valstybės politiką formuojančių institucijų. Valstybės valdomų įmonių valdymo organų profesionalumas ir politinis nešališkumas pripažįstamas viena iš svarbių skaidrios ir efektyvios valstybės valdomų įmonių veiklos prielaidų remiantis gerąja valstybės valdomų įmonių valdysenos praktika, įskaitant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO), kurios narė yra Lietuvos Respublika, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, kuri pagal Konstitucijos 134 straipsnio 1 dalį prižiūri, ar teisėtai valdomas ir naudojamas valstybės turtas, rekomendacijas. 5) Siekdamas įgyvendinti EBPO rekomendacijas ir didinti valstybės ir savivaldybės įmonių valdybų savarankiškumą, Seimas 2018 m. balandžio 10 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 10 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo pakeistame Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad valstybės ir savivaldybės įmonių valdybose turi būti ne mažiau kaip 1/2 nepriklausomų valdybos narių, t. y. tokių asmenų, kurie nebūtų valstybės tarnautojai ar darbuotojų atstovai, ir kandidatai, kurie, remiantis šio straipsnio 8 dalimi, būtų parinkti personalo paieškos (atrankos) paslaugas teikiančių asmenų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 6) Tačiau Kelių įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 5 straipsnis papildomas 3¹ dalimi, numatančia, kad VĮ LAKD valdybos daugumą turi sudaryti valstybės tarnautojai. Ši nuostata neatitinka Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bendros visų valstybės ir savivaldybės įmonių valdybų formavimo taisyklės, pagal kurią daugumą valdybos narių turi sudaryti ne valstybės tarnautojai, o nepriklausomi skaidrios atrankos procedūros būdu atrinkti asmenys. 7) Pažymėtina, kad Kelių įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo pakeitimas, kad VĮ LAKD valdybos narių dauguma turi būti sudaryta iš valstybės tarnautojų, numato kitokius nei visų kitų valstybės ir savivaldybės įmonių reikalavimus valdybų sudėčiai, neatitinka gerosios valstybės valdomų įmonių valdysenos praktikos ir sudaro prielaidas neefektyviam ir neskaidriam VĮ LAKD valdymui, šiai įmonei palankesnių veiklos sąlygų sudarymui ribojant konkurenciją rinkoje. Papildomai pažymėtina, kad VĮ LAKD valdybos daugumą sudarantys valstybės tarnautojai gali susidurti su interesų, kylančių iš valstybės tarnybos ir su jais susijusių tarnybinio pavaldumo santykių, ir interesų, kylančių iš valdybos narių pareigos veikti VĮ LAKD naudai, konfliktu, kuris gali daryti neigiamą įtaką VĮ LAKD veiklos efektyvumui, skaidrumui, politiniam neutralumui ir nepriklausomumui nuo politiką formuojančių institucijų. VĮ LAKD ir jos vykdoma su valstybinės reikšmės kelių naudojimu, priežiūra ir plėtra susijusi veikla, negali būti išnaudojama politiniams tikslams siekti ar kitiems tik pavienių asmenų ar jų grupių interesams arba poreikiams tenkinti. 8) Tokia VĮ LAKD valdysena neužtikrintų, kad valstybės turtas ir su jo valdymu, naudojimu ir disponavimu susiję šioje valstybės įmonėje priimami sprendimai atitiktų viešąjį interesą, visuomenės poreikius ir prisidėtų prie tautos gerovės. Todėl Kelių įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios, kad VĮ LAKD valdybos daugumą turi sudaryti valstybės tarnautojai, turi būti atsisakyta, o šios valstybės įmonės valdyba turi būti sudaroma laikantis bendrų reikalavimų ir tvarkos, numatytos Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose. 2 straipsnis. S i ū l a u pakeisti Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891 4, 5, 7, 9, 10, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2992 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija organizuoja ir koordinuoja valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą, taip pat: 1) atlieka valstybinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų užsakovo funkcijas; 2) atlieka valstybinės reikšmės kelių būklės ir eismo tyrimus; 3) tvarko ir analizuoja duomenis apie valstybinės reikšmės kelius; 4) teikia Susisiekimo ministerijai pasiūlymus dėl valstybinės reikšmės kelių tinklo plėtros, modernizavimo ir priežiūros užtikrinimo programų rengimo; 5) atlieka planuojamų valstybinės reikšmės kelių tiesimo, statybos ir rekonstrukcijos projektų analizę; 6) atlieka valstybinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų, kurie finansuojami valstybės biudžeto lėšomis ar iš kitų finansavimo šaltinių, kokybės vertinimą, kokybės kontrolinius patikrinimus ir techninę, ekonominę ir aplinkos apsaugos stebėseną.“ 2. Pripažinti netekusia galios 5 straipsnio 5 dalį.“ 3 straipsnis. P a v e d u Respublikos Prezidento vyriausiajam patarėjui Jaroslav Neverovič, o jam negalint dalyvauti – Respublikos Prezidento vyriausiajam patarėjui Simonui Krėpštai, pateikti šį dekretą Lietuvos Respublikos Seimui.	Nepritarti.	Atsižvelgiant į tai, kad Seime yra užregistruotas įstatymo projektas Nr. XIIIP-4084, kurio pateikimui Seimas pritarė, ir į tai, kad pagal tarptautinių organizacijų (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) ir kt.) rekomendacijas ir vertinimus turi būti nuolat stebimos tendencijos valstybės ir savivaldybių įmonių valdyme ir dedamos nuolatinės pastangos siekiant užtikrinti maksimaliai skaidrų, efektyvų ir atsakingą valstybės ir savivaldybių įmonių valdymą. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme numatytą reguliavimo modelį valstybės ir savivaldybių įmonių valdybos turi itin plačius svarbiausių įmonių sprendimų priėmimo įgaliojimus (nustato įmonės struktūrą; teikia įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai išvadas dėl įmonės veiklos strategijos projekto, dėl įmonės paskirstytino pelno (nuostolių) paskirstymo projekto, dėl įmonės metinių pajamų ir išlaidų sąmatų, metinių turto įsigijimo ir skolinimosi planų, taip pat dėl ataskaitinių finansinių metų įmonės veiklos ataskaitos; tvirtina įmonės darbuotojų apmokėjimo ir skatinimo taisykles; nustato įmonės veiklos rodiklius, jeigu šiuos rodiklius nustatyti įstatuose nėra priskirta įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kompetencijai; priima sprendimus dėl įmonės filialų ir atstovybių steigimo ir jų veiklos nutraukimo). Todėl nuo įmonių valdybų narių sprendimų visiškai ir tiesiogiai priklauso visi pagrindiniai įmonių veiklos aspektai. Dėl nurodytos priežasties labai svarbu tinkamai sureguliuoti įmonių valdybų sudarymo principus atsižvelgiant į OECD gairėse (angl. „OECD Guidelines on Corporate Governance of State-Owned Enterprises, 2015) numatomą rekomendaciją įtraukti į valdybas nepriklausomų narių (OECD gairės nekelia konkretaus narių skaičiaus reikalavimo, nes kiekvienas atvejis yra individualus), OECD valdymo principuose (angl. „OECD Principles of Corporate Governance, 2004) numatytą reikalavimą užtikrinti įmonės savininko teisę savo nuožiūra skirti valdybos narius, bei įvertinant, kad įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija gali geriausiai įvertinti, kokia valdybos sudėtis (valstybės tarnautojų, nepriklausomų valdybos narių ir darbuotojų atstovų skaičiaus santykis valdyboje) yra optimaliausia. Neneigiant būtinybės šį santykį reguliuoti įstatymo lygmeniu, imperatyvus reguliavimas turėtų būti minimalus, nes valstybės ir savivaldybės įmonės veikia skirtingose aplinkose, susiduria su skirtingais iššūkiais, o vienodas imperatyvus reguliavimas reikštų neproporcingą ir neefektyvų veiklos varžymą. Didesnė atsakomybė šiais klausimais turėtų būti perkeliama įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, kuriais būtų numatoma pareiga ne tik išrinkti valdybos narius, bet ir nustatyti (atsižvelgiant į minimalius imperatyvius reikalavimus) optimalią valdybos sudėtį (optimalų valstybės tarnautojų, nepriklausomų valdybos narių ir darbuotojų atstovų skaičiaus santykį valdyboje), kuri galėtų keistis keičiantis įmonės situacijai ir iššūkiams. Atsižvelgiant į valdybos funkcijų svarbumą įmonės veikloje, šiuo metu esantis valdybos narių sudėties sudarymas yra kritikuotinas, kadangi jis gali sukelti realią grėsmę būtent efektyviam, produktyviam ir skaidriam įmonės valdymui, kadangi daugumą sudarys ,,nepriklausomi‘‘ valdybos nariai.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos Respublikos Prezidento 2020 m. birželio 11 d. dekretas Nr. 1K-316

1 straipsnis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio pirmąja dalimi,

g r ą ž i n u Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891 4, 5, 7, 9, 10, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2992 (toliau – ir Kelių įstatymo pakeitimo įstatymas) ir su juo susijusius Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 9¹ straipsniu įstatymą Nr. XIII-2993 (toliau – ir KPPPFĮ pakeitimo įstatymas), Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 1, 6, 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII‑2994 (toliau – ir SEAKĮ pakeitimo įstatymas), Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 1 priedo pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2995 (toliau – ir NSUSOAĮ pakeitimo įstatymas), Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo Nr. IX-2499 9 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2996 (toliau – ir TVĮ pakeitimo įstatymas), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2997 (toliau – ir ANK pakeitimo įstatymas) dėl šių motyvų:

1) Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Pagal Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad valstybės turtas nėra savitikslis, bet turi duoti naudą visuomenei, turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai tvarkomas (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2008 m. kovo 20 d., 2019 m. balandžio 16 d. nutarimai). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas, naudojamas, juo būtų disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai ir šis turtas netarnautų viešajam interesui, visuomenės poreikiui, tautos gerovei (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatų turinys aiškintinas sistemiškai, viso konstitucinio reguliavimo kontekste, be kita ko, atsižvelgiant ir į kitas Konstitucijos nuostatas, įskaitant jos 46 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis, kuriose nustatyta, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, jog ji tarnautų bendrai tautos gerovei, kad įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę.

2) Pagrindinis Kelių įstatymo pakeitimo įstatymo ir susijusių įstatymų (KPPPFĮ pakeitimo įstatymo, SEAKĮ pakeitimo įstatymo, NSUSOAĮ pakeitimo įstatymo, TVĮ pakeitimo įstatymo, ANK pakeitimo įstatymo) tikslas – pertvarkyti subjektą, kuris turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja valstybei priklausančiais valstybinės reikšmės keliais. Priėmus Kelių įstatymo pakeitimo įstatymą, biudžetinė įstaiga Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos būtų pertvarkyta į valstybės įmonę Lietuvos automobilių kelių direkciją (toliau – ir VĮ LAKD).

3) Šių Kelių įstatymo pakeitimo įstatymo ir susijusių įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad VĮ LAKD vykdytų įvairias su administracine ir komercine veikla susijusias funkcijas valstybinės reikšmės kelių priežiūros, atnaujinimo, plėtros, jų naudojimo, saugaus eismo jais užtikrinimo ir su tuo susijusiose srityse. Pažymima, kad VĮ LAKD būtų sudarytos galimybės kelių plėtrą ir priežiūrą finansuoti ne tik valstybės biudžeto, bet ir kitų finansinių šaltinių lėšomis. Tikimasi, kad VĮ LAKD galėtų sukurti didesnę pridėtinę vertę transporto infrastruktūros naudotojams ir visai visuomenei, papildomus pajamų šaltinius veiklos plėtrai. Numatoma veiklos sritis ir pobūdis lemia būtinybę užtikrinti, kad VĮ LAKD veikla būtų vykdoma laikantis skaidrumo, profesionalumo ir efektyvumo standartų, kuriais būtų grindžiami VĮ LAKD sprendimai.

4) Vienas iš esminių elementų siekiant skaidrios, profesionalios ir efektyvios valstybės valdomų įmonių valdysenos tikslo – valstybės įmonių valdymo organų profesionalumas ir nepriklausomumas nuo valstybės politiką formuojančių institucijų. Valstybės valdomų įmonių valdymo organų profesionalumas ir politinis nešališkumas pripažįstamas viena iš svarbių skaidrios ir efektyvios valstybės valdomų įmonių veiklos prielaidų remiantis gerąja valstybės valdomų įmonių valdysenos praktika, įskaitant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO), kurios narė yra Lietuvos Respublika, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, kuri pagal Konstitucijos 134 straipsnio 1 dalį prižiūri, ar teisėtai valdomas ir naudojamas valstybės turtas, rekomendacijas.

5) Siekdamas įgyvendinti EBPO rekomendacijas ir didinti valstybės ir savivaldybės įmonių valdybų savarankiškumą, Seimas 2018 m. balandžio 10 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 10 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo pakeistame Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad valstybės ir savivaldybės įmonių valdybose turi būti ne mažiau kaip 1/2 nepriklausomų valdybos narių, t. y. tokių asmenų, kurie nebūtų valstybės tarnautojai ar darbuotojų atstovai, ir kandidatai, kurie, remiantis šio straipsnio 8 dalimi, būtų parinkti personalo paieškos (atrankos) paslaugas teikiančių asmenų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

6) Tačiau Kelių įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 5 straipsnis papildomas 3¹ dalimi, numatančia, kad VĮ LAKD valdybos daugumą turi sudaryti valstybės tarnautojai. Ši nuostata neatitinka Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bendros visų valstybės ir savivaldybės įmonių valdybų formavimo taisyklės, pagal kurią daugumą valdybos narių turi sudaryti ne valstybės tarnautojai, o nepriklausomi skaidrios atrankos procedūros būdu atrinkti asmenys.

7) Pažymėtina, kad Kelių įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo pakeitimas, kad VĮ LAKD valdybos narių dauguma turi būti sudaryta iš valstybės tarnautojų, numato kitokius nei visų kitų valstybės ir savivaldybės įmonių reikalavimus valdybų sudėčiai, neatitinka gerosios valstybės valdomų įmonių valdysenos praktikos ir sudaro prielaidas neefektyviam ir neskaidriam VĮ LAKD valdymui, šiai įmonei palankesnių veiklos sąlygų sudarymui ribojant konkurenciją rinkoje. Papildomai pažymėtina, kad VĮ LAKD valdybos daugumą sudarantys valstybės tarnautojai gali susidurti su interesų, kylančių iš valstybės tarnybos ir su jais susijusių tarnybinio pavaldumo santykių, ir interesų, kylančių iš valdybos narių pareigos veikti VĮ LAKD naudai, konfliktu, kuris gali daryti neigiamą įtaką VĮ LAKD veiklos efektyvumui, skaidrumui, politiniam neutralumui ir nepriklausomumui nuo politiką formuojančių institucijų. VĮ LAKD ir jos vykdoma su valstybinės reikšmės kelių naudojimu, priežiūra ir plėtra susijusi veikla, negali būti išnaudojama politiniams tikslams siekti ar kitiems tik pavienių asmenų ar jų grupių interesams arba poreikiams tenkinti.

8) Tokia VĮ LAKD valdysena neužtikrintų, kad valstybės turtas ir su jo valdymu, naudojimu ir disponavimu susiję šioje valstybės įmonėje priimami sprendimai atitiktų viešąjį interesą, visuomenės poreikius ir prisidėtų prie tautos gerovės. Todėl Kelių įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios, kad VĮ LAKD valdybos daugumą turi sudaryti valstybės tarnautojai, turi būti atsisakyta, o šios valstybės įmonės valdyba turi būti sudaroma laikantis bendrų reikalavimų ir tvarkos, numatytos Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose.

2 straipsnis.

S i ū l a u pakeisti Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891 4, 5, 7, 9, 10, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2992 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija organizuoja ir koordinuoja valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą, taip pat:

1) atlieka valstybinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų užsakovo funkcijas;

2) atlieka valstybinės reikšmės kelių būklės ir eismo tyrimus;

3) tvarko ir analizuoja duomenis apie valstybinės reikšmės kelius;

4) teikia Susisiekimo ministerijai pasiūlymus dėl valstybinės reikšmės kelių tinklo plėtros, modernizavimo ir priežiūros užtikrinimo programų rengimo;

5) atlieka planuojamų valstybinės reikšmės kelių tiesimo, statybos ir rekonstrukcijos projektų analizę;

6) atlieka valstybinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų, kurie finansuojami valstybės biudžeto lėšomis ar iš kitų finansavimo šaltinių, kokybės vertinimą, kokybės kontrolinius patikrinimus ir techninę, ekonominę ir aplinkos apsaugos stebėseną.“

2. Pripažinti netekusia galios 5 straipsnio 5 dalį.“

3 straipsnis.

P a v e d u Respublikos Prezidento vyriausiajam patarėjui Jaroslav Neverovič, o jam negalint dalyvauti – Respublikos Prezidento vyriausiajam patarėjui Simonui Krėpštai, pateikti šį dekretą Lietuvos Respublikos Seimui.

Nepritarti.

Atsižvelgiant į tai, kad Seime yra užregistruotas įstatymo projektas Nr. XIIIP-4084, kurio pateikimui Seimas pritarė, ir į tai, kad pagal tarptautinių organizacijų (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) ir kt.) rekomendacijas ir vertinimus turi būti nuolat stebimos tendencijos valstybės ir savivaldybių įmonių valdyme ir dedamos nuolatinės pastangos siekiant užtikrinti maksimaliai skaidrų, efektyvų ir atsakingą valstybės ir savivaldybių įmonių valdymą.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme numatytą reguliavimo modelį valstybės ir savivaldybių įmonių valdybos turi itin plačius svarbiausių įmonių sprendimų priėmimo įgaliojimus (nustato įmonės struktūrą; teikia įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai išvadas dėl įmonės veiklos strategijos projekto, dėl įmonės paskirstytino pelno (nuostolių) paskirstymo projekto, dėl įmonės metinių pajamų ir išlaidų sąmatų, metinių turto įsigijimo ir skolinimosi planų, taip pat dėl ataskaitinių finansinių metų įmonės veiklos ataskaitos; tvirtina įmonės darbuotojų apmokėjimo ir skatinimo taisykles; nustato įmonės veiklos rodiklius, jeigu šiuos rodiklius nustatyti įstatuose nėra priskirta įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kompetencijai; priima sprendimus dėl įmonės filialų ir atstovybių steigimo ir jų veiklos nutraukimo).

Todėl nuo įmonių valdybų narių sprendimų visiškai ir tiesiogiai priklauso visi pagrindiniai įmonių veiklos aspektai. Dėl nurodytos priežasties labai svarbu tinkamai sureguliuoti įmonių valdybų sudarymo principus atsižvelgiant į OECD gairėse (angl. „OECD Guidelines on Corporate Governance of State-Owned Enterprises, 2015) numatomą rekomendaciją įtraukti į valdybas nepriklausomų narių (OECD gairės nekelia konkretaus narių skaičiaus reikalavimo, nes kiekvienas atvejis yra individualus), OECD valdymo principuose (angl. „OECD Principles of Corporate Governance, 2004) numatytą reikalavimą užtikrinti įmonės savininko teisę savo nuožiūra skirti valdybos narius, bei įvertinant, kad įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija gali geriausiai įvertinti, kokia valdybos sudėtis (valstybės tarnautojų, nepriklausomų valdybos narių ir darbuotojų atstovų skaičiaus santykis valdyboje) yra optimaliausia. Neneigiant būtinybės šį santykį reguliuoti įstatymo lygmeniu, imperatyvus reguliavimas turėtų būti minimalus, nes valstybės ir savivaldybės įmonės veikia skirtingose aplinkose, susiduria su skirtingais iššūkiais, o vienodas imperatyvus reguliavimas reikštų neproporcingą ir neefektyvų veiklos varžymą. Didesnė atsakomybė šiais klausimais turėtų būti perkeliama įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, kuriais būtų numatoma pareiga ne tik išrinkti valdybos narius, bet ir nustatyti (atsižvelgiant į minimalius imperatyvius reikalavimus) optimalią valdybos sudėtį (optimalų valstybės tarnautojų, nepriklausomų valdybos narių ir darbuotojų atstovų skaičiaus santykį valdyboje), kuri galėtų keistis keičiantis įmonės situacijai ir iššūkiams.

Atsižvelgiant į valdybos funkcijų svarbumą įmonės veikloje, šiuo metu esantis valdybos narių sudėties sudarymas yra kritikuotinas, kadangi jis gali sukelti realią grėsmę būtent efektyviam, produktyviam ir skaidriam įmonės valdymui, kadangi daugumą sudarys ,,nepriklausomi‘‘ valdybos nariai.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: Nėra.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: nepritarti Lietuvos Respublikos Prezidento 2020 m. birželio 11 d. dekretu Nr. 1K-316 grąžintiems Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891 4, 5, 7, 9, 10, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2992, Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 9-1 straipsniu įstatymo Nr. XIII-2993, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 1, 6, 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2994, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 1 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2995, Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo Nr. IX-2499 9 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2996, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2997 projektams Nr. XIIIP-4746GR, XIIIP-4747GR, XIIIP-4748GR, XIIIP-4749GR ir XIIIP-4750GR su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais.

8. Balsavimo rezultatai: už –7, prieš –3, susilaikė –0.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas

Biudžeto ir finansų komiteto biuro vyriausioji specialistė Agnė Gedraitytė