1.
|
Lietuvos Respublikos Prezidento 2020 m. birželio 11 d. dekretas Nr. 1K-316
|
|
|
|
|
1 straipsnis.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 71 straipsnio pirmąja dalimi,
g r ą ž i n u Lietuvos
Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos kelių įstatymo
Nr. I-891 4, 5, 7, 9, 10, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr.
XIII-2992 (toliau – ir Kelių įstatymo pakeitimo įstatymas) ir su juo susijusius
Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo
įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 straipsniu
įstatymą Nr. XIII-2993 (toliau – ir KPPPFĮ pakeitimo įstatymas),
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043
1, 6, 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII‑2994
(toliau – ir SEAKĮ pakeitimo įstatymas), Lietuvos Respublikos nacionaliniam
saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132
1 priedo pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2995 (toliau – ir NSUSOAĮ pakeitimo
įstatymas), Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo Nr. IX-2499 9 ir
18 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2996 (toliau – ir TVĮ pakeitimo
įstatymas), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589
straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2997 (toliau – ir ANK pakeitimo
įstatymas) dėl šių motyvų:
1) Pagal Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį valstybinės reikšmės keliai
išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Pagal Konstitucijos
128 straipsnio 2 dalį valstybinio turto valdymo, naudojimo ir
disponavimo tvarką nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis
Teismas yra konstatavęs, kad valstybės turtas nėra savitikslis, bet turi
duoti naudą visuomenei, turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai
tvarkomas (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2008 m. kovo 20 d.,
2019 m. balandžio 16 d. nutarimai). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje
konstatuota, kad negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį
valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas, naudojamas,
juo būtų disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės
ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai ir šis turtas netarnautų viešajam
interesui, visuomenės poreikiui, tautos gerovei (Konstitucinio Teismo 1999 m.
spalio 6 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas
2003 m. rugsėjo 30 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijos 128
straipsnio 2 dalies nuostatų turinys aiškintinas sistemiškai, viso
konstitucinio reguliavimo kontekste, be kita ko, atsižvelgiant ir į kitas
Konstitucijos nuostatas, įskaitant jos 46 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis, kuriose
nustatyta, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens
ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą
taip, jog ji tarnautų bendrai tautos gerovei, kad įstatymas draudžia
monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę.
2) Pagrindinis Kelių
įstatymo pakeitimo įstatymo ir susijusių įstatymų (KPPPFĮ pakeitimo įstatymo,
SEAKĮ pakeitimo įstatymo, NSUSOAĮ pakeitimo įstatymo, TVĮ pakeitimo įstatymo,
ANK pakeitimo įstatymo) tikslas – pertvarkyti subjektą, kuris turto
patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja valstybei priklausančiais
valstybinės reikšmės keliais. Priėmus Kelių įstatymo pakeitimo įstatymą,
biudžetinė įstaiga Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo
ministerijos būtų pertvarkyta į valstybės įmonę Lietuvos automobilių kelių direkciją
(toliau – ir VĮ LAKD).
3) Šių Kelių įstatymo
pakeitimo įstatymo ir susijusių įstatymų projektų aiškinamajame rašte
nurodyta, kad VĮ LAKD vykdytų įvairias su administracine ir komercine veikla
susijusias funkcijas valstybinės reikšmės kelių priežiūros, atnaujinimo,
plėtros, jų naudojimo, saugaus eismo jais užtikrinimo ir su tuo susijusiose
srityse. Pažymima, kad VĮ LAKD būtų sudarytos galimybės kelių plėtrą ir
priežiūrą finansuoti ne tik valstybės biudžeto, bet ir kitų finansinių
šaltinių lėšomis. Tikimasi, kad VĮ LAKD galėtų sukurti didesnę pridėtinę
vertę transporto infrastruktūros naudotojams ir visai visuomenei, papildomus
pajamų šaltinius veiklos plėtrai. Numatoma veiklos sritis ir pobūdis lemia
būtinybę užtikrinti, kad VĮ LAKD veikla būtų vykdoma laikantis skaidrumo,
profesionalumo ir efektyvumo standartų, kuriais būtų grindžiami VĮ LAKD
sprendimai.
4) Vienas iš esminių
elementų siekiant skaidrios, profesionalios ir efektyvios valstybės valdomų
įmonių valdysenos tikslo – valstybės įmonių valdymo organų profesionalumas ir
nepriklausomumas nuo valstybės politiką formuojančių institucijų. Valstybės
valdomų įmonių valdymo organų profesionalumas ir politinis nešališkumas
pripažįstamas viena iš svarbių skaidrios ir efektyvios valstybės valdomų įmonių
veiklos prielaidų remiantis gerąja valstybės valdomų įmonių valdysenos
praktika, įskaitant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos
(toliau – EBPO), kurios narė yra Lietuvos Respublika, taip pat Lietuvos
Respublikos valstybės kontrolės, kuri pagal Konstitucijos 134 straipsnio 1
dalį prižiūri, ar teisėtai valdomas ir naudojamas valstybės turtas,
rekomendacijas.
5) Siekdamas
įgyvendinti EBPO rekomendacijas ir didinti valstybės ir savivaldybės įmonių
valdybų savarankiškumą, Seimas 2018 m. balandžio 10 d. priėmė Lietuvos
Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 10 straipsnio
pakeitimo įstatymą, kuriuo pakeistame Lietuvos Respublikos valstybės ir
savivaldybių įmonių įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad
valstybės ir savivaldybės įmonių valdybose turi būti ne mažiau kaip 1/2
nepriklausomų valdybos narių, t. y. tokių asmenų, kurie nebūtų valstybės
tarnautojai ar darbuotojų atstovai, ir kandidatai, kurie, remiantis šio
straipsnio 8 dalimi, būtų parinkti personalo paieškos (atrankos) paslaugas
teikiančių asmenų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
6) Tačiau Kelių
įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi Lietuvos Respublikos kelių
įstatymo 5 straipsnis papildomas 31 dalimi, numatančia, kad
VĮ LAKD valdybos daugumą turi sudaryti valstybės tarnautojai. Ši nuostata
neatitinka Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje
įtvirtintos bendros visų valstybės ir savivaldybės įmonių valdybų formavimo
taisyklės, pagal kurią daugumą valdybos narių turi sudaryti ne valstybės
tarnautojai, o nepriklausomi skaidrios atrankos procedūros būdu atrinkti
asmenys.
7) Pažymėtina, kad
Kelių įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo pakeitimas, kad VĮ LAKD
valdybos narių dauguma turi būti sudaryta iš valstybės tarnautojų, numato
kitokius nei visų kitų valstybės ir savivaldybės įmonių reikalavimus valdybų
sudėčiai, neatitinka gerosios valstybės valdomų įmonių valdysenos praktikos
ir sudaro prielaidas neefektyviam ir neskaidriam VĮ LAKD valdymui, šiai
įmonei palankesnių veiklos sąlygų sudarymui ribojant konkurenciją rinkoje.
Papildomai pažymėtina, kad VĮ LAKD valdybos daugumą sudarantys valstybės
tarnautojai gali susidurti su interesų, kylančių iš valstybės tarnybos ir su
jais susijusių tarnybinio pavaldumo santykių, ir interesų, kylančių iš
valdybos narių pareigos veikti VĮ LAKD naudai, konfliktu, kuris gali daryti
neigiamą įtaką VĮ LAKD veiklos efektyvumui, skaidrumui, politiniam
neutralumui ir nepriklausomumui nuo politiką formuojančių institucijų. VĮ
LAKD ir jos vykdoma su valstybinės reikšmės kelių naudojimu, priežiūra ir
plėtra susijusi veikla, negali būti išnaudojama politiniams tikslams siekti
ar kitiems tik pavienių asmenų ar jų grupių interesams arba poreikiams
tenkinti.
8) Tokia VĮ LAKD
valdysena neužtikrintų, kad valstybės turtas ir su jo valdymu, naudojimu ir
disponavimu susiję šioje valstybės įmonėje priimami sprendimai atitiktų
viešąjį interesą, visuomenės poreikius ir prisidėtų prie tautos gerovės.
Todėl Kelių įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatos,
numatančios, kad VĮ LAKD valdybos daugumą turi sudaryti valstybės
tarnautojai, turi būti atsisakyta, o šios valstybės įmonės valdyba turi būti
sudaroma laikantis bendrų reikalavimų ir tvarkos, numatytos Valstybės ir
savivaldybės įmonių įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose.
2 straipsnis.
S i ū l a u pakeisti Lietuvos
Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891 4, 5, 7, 9, 10, 18 ir 20 straipsnių
pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2992 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. 5 straipsnio
pakeitimas
1. Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį ir ją
išdėstyti taip:
„3. Valstybės įmonė Lietuvos
automobilių kelių direkcija organizuoja ir koordinuoja valstybinės reikšmės
kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą, taip pat:
1) atlieka valstybinės reikšmės kelių
projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir
priežiūros darbų užsakovo funkcijas;
2) atlieka valstybinės reikšmės kelių
būklės ir eismo tyrimus;
3) tvarko ir analizuoja duomenis apie
valstybinės reikšmės kelius;
4) teikia Susisiekimo ministerijai
pasiūlymus dėl valstybinės reikšmės kelių tinklo plėtros, modernizavimo ir
priežiūros užtikrinimo programų rengimo;
5) atlieka planuojamų valstybinės
reikšmės kelių tiesimo, statybos ir rekonstrukcijos projektų analizę;
6) atlieka valstybinės reikšmės kelių
projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir
priežiūros darbų, kurie finansuojami valstybės biudžeto lėšomis ar iš kitų
finansavimo šaltinių, kokybės vertinimą, kokybės kontrolinius patikrinimus ir
techninę, ekonominę ir aplinkos apsaugos stebėseną.“
2. Pripažinti netekusia galios 5
straipsnio 5 dalį.“
3 straipsnis.
P a v e d u Respublikos Prezidento
vyriausiajam patarėjui Jaroslav Neverovič, o jam negalint dalyvauti –
Respublikos Prezidento vyriausiajam patarėjui Simonui Krėpštai, pateikti šį
dekretą Lietuvos Respublikos Seimui.
|
Nepritarti.
|
Atsižvelgiant į tai, kad Seime
yra užregistruotas įstatymo projektas Nr. XIIIP-4084, kurio pateikimui Seimas
pritarė, ir į tai, kad pagal tarptautinių organizacijų (Ekonominio
bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) ir kt.) rekomendacijas ir
vertinimus turi būti nuolat stebimos tendencijos valstybės ir savivaldybių
įmonių valdyme ir dedamos nuolatinės pastangos siekiant užtikrinti maksimaliai
skaidrų, efektyvų ir atsakingą valstybės ir savivaldybių įmonių valdymą.
Pagal Lietuvos Respublikos valstybės
ir savivaldybės įmonių įstatyme numatytą reguliavimo modelį valstybės ir savivaldybių įmonių valdybos turi
itin plačius svarbiausių įmonių sprendimų priėmimo įgaliojimus (nustato
įmonės struktūrą; teikia įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai
institucijai išvadas dėl įmonės veiklos strategijos projekto, dėl įmonės paskirstytino
pelno (nuostolių) paskirstymo projekto, dėl įmonės metinių pajamų ir išlaidų
sąmatų, metinių turto įsigijimo ir skolinimosi planų, taip pat dėl
ataskaitinių finansinių metų įmonės veiklos ataskaitos; tvirtina įmonės
darbuotojų apmokėjimo ir skatinimo taisykles; nustato įmonės veiklos
rodiklius, jeigu šiuos rodiklius nustatyti įstatuose nėra priskirta įmonės
savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kompetencijai;
priima sprendimus dėl įmonės filialų ir atstovybių steigimo ir jų veiklos
nutraukimo).
Todėl nuo įmonių valdybų narių
sprendimų visiškai ir tiesiogiai priklauso visi pagrindiniai įmonių veiklos
aspektai. Dėl nurodytos priežasties labai svarbu tinkamai sureguliuoti įmonių
valdybų sudarymo principus atsižvelgiant į OECD gairėse (angl. „OECD Guidelines on
Corporate Governance of State-Owned Enterprises, 2015) numatomą rekomendaciją
įtraukti į valdybas nepriklausomų narių (OECD gairės nekelia konkretaus narių
skaičiaus reikalavimo, nes kiekvienas atvejis yra individualus), OECD valdymo
principuose (angl. „OECD Principles of Corporate Governance, 2004) numatytą
reikalavimą užtikrinti įmonės savininko teisę savo nuožiūra skirti valdybos
narius, bei įvertinant, kad įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija
gali geriausiai įvertinti, kokia valdybos sudėtis (valstybės tarnautojų,
nepriklausomų valdybos narių ir darbuotojų atstovų skaičiaus santykis
valdyboje) yra optimaliausia. Neneigiant būtinybės šį santykį
reguliuoti įstatymo lygmeniu, imperatyvus reguliavimas turėtų būti minimalus,
nes valstybės ir savivaldybės įmonės veikia skirtingose aplinkose, susiduria
su skirtingais iššūkiais, o vienodas imperatyvus reguliavimas reikštų
neproporcingą ir neefektyvų veiklos varžymą. Didesnė atsakomybė šiais
klausimais turėtų būti perkeliama įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai
institucijai, kuriais būtų numatoma pareiga ne tik išrinkti valdybos narius,
bet ir nustatyti (atsižvelgiant į minimalius imperatyvius reikalavimus)
optimalią valdybos sudėtį (optimalų valstybės tarnautojų, nepriklausomų
valdybos narių ir darbuotojų atstovų skaičiaus santykį valdyboje), kuri
galėtų keistis keičiantis įmonės situacijai ir iššūkiams.
Atsižvelgiant į valdybos
funkcijų svarbumą įmonės veikloje, šiuo metu esantis valdybos narių sudėties
sudarymas yra kritikuotinas, kadangi jis gali sukelti realią grėsmę būtent
efektyviam, produktyviam ir skaidriam įmonės valdymui, kadangi daugumą sudarys
,,nepriklausomi‘‘ valdybos nariai.
|