LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO, LIETUVOS APELIACINIO TEISMO, APYGARDŲ TEISMŲ ĮSTEIGIMO, APYGARDŲ TEISMŲ VEIKLOS TERITORIJŲ NUSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS REFORMAVIMO“ NR. I-497 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2823

2024-06-12 Nr. 102-P-21

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Gabrielių Landsbergį pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Marius Matijošaitis, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

Seimo narys J. Razma, teisingumo viceministrė J. Greičienė, Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupė: vadovė J. Šlikienė, patarėja S. Delekaitė, Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas A. Kabišaitis, Nacionalinės teismų administracijos atstovai: direktoriaus pavaduotojas A. Jatkevičius, patarėja V. Struckienė, Plungės apylinkės teismo teisėja, l.e.p teismo pirmininko pareigas A. Volskytė, Lietuvos savivaldybių asociacijos l.e. prezidento pareigas, Plungės rajono savivaldybės meras A. Klišonis.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-05	1			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatytą Klaipėdos apygardos teismo veiklos teritoriją, išbraukiant Plungės apylinkės teismo teritoriją. Taigi, Klaipėdos apygardos teismo veiklos teritorija neapimtų Plungės apylinkės teismo, kuris atsižvelgiant į teikiamą įstatymo projektą lydinčiojo Apylinkių teismų reorganizavimo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-2825 (toliau – projektas reg. Nr. XIVP-2825) nuostatas, būtų reorganizuotas išdalijimo būdu ir nuo 2024 m. sausio 1 d. pasibaigtų po reorganizavimo, veiklos teritorijos. Pagal projekto reg. Nr. XIVP-2825 3 straipsnio 3 ir 4 dalyse siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą Plungės apylinkės teismo teisės ir pareigos, susijusios su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmais ir Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmais, pereitų Telšių apylinkės teismui. Atkreipiame dėmesį, kad Telšių apylinkės teismo veiklos teritorija pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatas priskirtina Šiaulių apygardos teismo veiklos teritorijai. Pažymėtina, kad tiek iš teikiamo įstatymo projekto, tiek iš jį lydinčiųjų įstatymų projektų nuostatų turinio nėra aišku, kuris apygardos teismas po įstatymo įsigaliojimo apeliacine tvarka turėtų nagrinėti iki 2023 m. gruodžio 31 d. Klaipėdos apygardos teismui pateiktus apeliacinius ir atskiruosius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų ir Skuodo rūmų sprendimų, nuosprendžių, nutarimų ir nutarčių, jeigu jų nagrinėjimas iki įstatymo įsigaliojimo, t. y. 2024 m. sausio 1 d., Klaipėdos apygardos teisme dar nebūtų užbaigtas ar, pavyzdžiui, net nepradėtas nagrinėti. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Ta pati pastaba taikytina ir dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų veiklos teritorijos priskyrimo Tauragės apylinkės teismui (kartu su projektu teikiamo Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-2824 1 straipsnyje dėstomo Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo 1 straipsnio 4 ir 7 punktai), nes siūlomu teisiniu reguliavimu Jurbarko rūmų veiklos teritorija patektų jau ne į Kauno apygardos teismo veiklos teritoriją, o į Klaipėdos apygardos teismo veiklos teritoriją.	Pritarti	Patikslintas projekto 2 straipsnis.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-06-05

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatytą Klaipėdos apygardos teismo veiklos teritoriją, išbraukiant Plungės apylinkės teismo teritoriją. Taigi, Klaipėdos apygardos teismo veiklos teritorija neapimtų Plungės apylinkės teismo, kuris atsižvelgiant į teikiamą įstatymo projektą lydinčiojo Apylinkių teismų reorganizavimo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-2825 (toliau – projektas reg. Nr. XIVP-2825) nuostatas, būtų reorganizuotas išdalijimo būdu ir nuo 2024 m. sausio 1 d. pasibaigtų po reorganizavimo, veiklos teritorijos. Pagal projekto reg. Nr. XIVP-2825 3 straipsnio 3 ir 4 dalyse siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą Plungės apylinkės teismo teisės ir pareigos, susijusios su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmais ir Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmais, pereitų Telšių apylinkės teismui. Atkreipiame dėmesį, kad Telšių apylinkės teismo veiklos teritorija pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatas priskirtina Šiaulių apygardos teismo veiklos teritorijai. Pažymėtina, kad tiek iš teikiamo įstatymo projekto, tiek iš jį lydinčiųjų įstatymų projektų nuostatų turinio nėra aišku, kuris apygardos teismas po įstatymo įsigaliojimo apeliacine tvarka turėtų nagrinėti iki 2023 m. gruodžio 31 d. Klaipėdos apygardos teismui pateiktus apeliacinius ir atskiruosius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų ir Skuodo rūmų sprendimų, nuosprendžių, nutarimų ir nutarčių, jeigu jų nagrinėjimas iki įstatymo įsigaliojimo, t. y. 2024 m. sausio 1 d., Klaipėdos apygardos teisme dar nebūtų užbaigtas ar, pavyzdžiui, net nepradėtas nagrinėti. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą.

Ta pati pastaba taikytina ir dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų veiklos teritorijos priskyrimo Tauragės apylinkės teismui (kartu su projektu teikiamo Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-2824 1 straipsnyje dėstomo Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo 1 straipsnio 4 ir 7 punktai), nes siūlomu teisiniu reguliavimu Jurbarko rūmų veiklos teritorija patektų jau ne į Kauno apygardos teismo veiklos teritoriją, o į Klaipėdos apygardos teismo veiklos teritoriją.

Pritarti

Patikslintas projekto 2 straipsnis.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti				Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.
1.	Teisėjų taryba 2023-06-15				Teisėjų taryba iš Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto gavo prašymą pateikti pastabas ir pasiūlymus Seimo nutarimo „Dėl apylinkių teismų reorganizavimo“ projektui (Nr. XIVP-2822), Įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų teismų veiklos teritorijų nustatymo ir Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ Nr. I-1497 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (Nr. XIVP-2823), Apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo Nr. I-2375 pakeitimo įstatymo projektui (nauja redakcija) (Nr. XIVP-2824), Apylinkių teismų reorganizavimo įstatymo projektui (Nr. XIVP-2825), Teismų įstatymo Nr. I-480 57, 101 ir 119 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (Nr. XIVP-2826), Civilinio proceso kodekso 621, 304 ir 441 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 622 ir 623 straipsniais įstatymo projektui (Nr. XIVP-2827) (toliau – Įstatymų projektai). Teisėjų taryba, susipažinusi su pateiktais Įstatymų projektais, palaikydama siekiamą tikslą – didinti lėšų, skiriamų teismams išlaikyti, panaudojimo efektyvumą, ypač tam tikruose regionuose, optimizuoti, balansuoti darbo krūvio pasiskirstymą teismuose, esančiuose didžiuosiuose miestuose, kur didesnė verslo ir gyventojų koncentracija, ir regionuose, atsižvelgiant į numatomus gyventojų pokyčių tendencijas, gerinti teisingumo vykdymo kokybę, didinant teisėjų specializacijos galimybes, pastabų ir pasiūlymų pateiktiems derinti Įstatymų projektams neturi. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai darbine tvarka pateikti siūlymai dėl Įstatymų projektuose numatomų įsigaliojimo terminų, į kuriuos buvo atsižvelgta. Siūlytina teismų tinklo peržiūrą vykdyti dviem etapais: 1) dėl neefektyviai valdomų teismo pastatų ir jiems tenkančių didelių išlaidų, 2024 m. sausio 1 d. atsisakyti 5 teismo rūmų (Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų, Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų, Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų, Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų, Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų); 2) dėl teismų veikloje naudojamų sistemų (Lietuvos teismų informacinės sistemos, Buhalterinės apskaitos ir finansų valdymo sistemos ir kt.) pritaikymo, likusių apylinkių teismų ir jų rūmų pertvarkos ir kitų susijusių pakeitimų įsigaliojimą numatyti 2024 m. liepos 1 d. Atsižvelgiant į tai, siūlytina numatyti dvi skirtingas Apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo redakcijas, kurios įsigaliotų atitinkamai 2024 m. sausio 1 d. ir 2024 m. liepos 1 d.		Pritarti
5.	Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijai 2023-06-15				Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos valdyba, susipažinusi su teisės aktų projektais Nr. XIVP-2822 - XIVP-2827, įvertinusi asociacijos narių pateiktas pastabas, Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų darbuotojų 2023 m. gegužės 4 d. rašte, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjų 2023 m. birželio 8 d. rašte ir Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjų 2023 m. birželio 14 d. rašte pateiktus duomenis ir argumentus, siūlo svarstant teisės aktų projektus, be kita ko, atkreipti dėmesį į šiuos klausimus: 1. Dėl siūlymo reorganizuoti Plungės apylinkės teismą išdalijimo būdu, šio teismo teises ir pareigas išdalijant Klaipėdos apylinkės teismui ir Telšių apylinkės teismui (XIVP-2822 – XIVP-2825): 1.1. Dėl siūlymo reorganizuoti vieną iš dvylikos šiuo metu veikiančių apylinkių teismų esmės: 1.1.1. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2020 m. birželio 22 d. valstybinio audito ataskaitoje „Teismų sistema“ nustatė, kad Lietuva neturi teismų sistemos tobulinimo vizijos. Teisėjų tarybos 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimu patvirtinta Lietuvos teismų 2023-2033 m. vystymosi vizija (žr. www.teismai.lt/data/public/uploads/2022/12/vizija-pilna-versija.pdf), kurioje, be kita ko, numatyta priemonė – „Racionalaus ir efektyvaus teismų sistemos valdymo modelio (teismų tinklo) sukūrimas“ ir šios priemonės siektini rezultatai: 1) patvirtintas peržiūrėtas teismų tinklo modelis, atitinkantis finansavimą ir visuomenės lūkesčius; 2) sukurtas modelis (reformos projektas), apibrėžiantis bendro teisėjų etatų skaičiaus, besispecializuojančių teisėjų skaičiaus, teismų žemėlapio ir teismų struktūrų nustatymo kriterijus; 3) modelis aprobuotas teismų sistemos viduje ir pristatytas visuomenei; <...>. Ar siūlymas reorganizuoti vieną iš dvylikos šiuo metu veikiančių apylinkių teismų yra vienetinis veiksmas, kurį įgyvendinus (kartu su kitais projektuose numatytais siūlymais) finansavimą ir visuomenės lūkesčius atitinkantis teismų tinklo modelis bus laikomas sukurtu ir teisės aktų projektų aiškinamajame rašte nurodyti apylinkių teismų optimizavimo tikslai bus laikomi visiškai pasiektais, ar tai yra tik viena iš platesnės apimties teismų tinklo modelio kūrimo dalių (stadijų)? 1.1.2. ar vieno iš dvylikos šiuo metu veikiančių apylinkių teismų reorganizavimas yra būtina ir proporcinga (kaštų ir naudos aspektu) priemonė aiškinamajame rašte išdėstytiems teisės aktų projektų tikslams (didinti lėšų, skiriamų teismams išlaikyti, panaudojimo efektyvumą, optimizuoti, balansuoti apylinkių teismų, teismų rūmų, jų teisėjų darbo krūvį, didinti teisėjų specializacijos galimybes ir kt.) pasiekti? Ar šių tikslų neįmanoma pasiekti kitais būdais (pvz., tik panaikinant atitinkamus teismų rūmus, kurių veikla nėra efektyvi, atsisakant dalies teismų rūmų infrastruktūros ir kt.)? 1.1.3. ar aiškinamajame rašte nurodyti galimybių optimizuoti teismus kriterijai (teismo geografinis išsidėstymas, gyventojų skaičius, bylų srautai ir darbo krūvis, teismo sudėtis ir žmogiškieji ištekliai, teismo infrastruktūra ir jos išlaikymas ir kt.) yra tinkami (pakankami) sprendžiant tiek dėl konkretaus teismo reorganizavimo, tiek dėl galutinio siektino teismų tinklo modelio sukūrimo? Pavyzdžiui, ar į kriterijų sąrašą nuturėtų būti įtraukti tokie kriterijai kaip kitų teisėsaugos institucijų (prokuratūros, policijos) teritorinis pasiskirstymas, atitinkamo miesto (rajono) gyventojų ir verslo subjektų į valstybės biudžetą sumokamų mokesčių dydis, savivaldybių gerovės indeksas, sveikos demografijos komponentas ir kt.? 1.2. Dėl siūlymo reorganizuoti būtent Plungės apylinkės teismą pagrįstumo: ar siūlymas atitinka aiškinamajame rašte išdėstytus teisės aktų projektų tikslus ir galimybių optimizuoti teismus kriterijus? Pirma, Plungės apylinkės teismo veiklos teritorijoje gyvena net didesnis gyventojų skaičius nei Telšių apylinkės teismo veiklos teritorijoje^{^[1]}. Antra, iš aiškinamojo rašto matyti, kad 2021 m. mažesnis darbo krūvis nei Plungės apylinkės teisme buvo Utenos, Alytaus, Tauragės apylinkės teismuose. Pagal šių metų duomenis (2023 m. birželio 12 d.), Plungės apylinkės teisme išnagrinėtos 216 baudžiamosios bylos, 3273 civilinės bylos, kai per tą patį laikotarpį Telšių apylinkės teisme atitinkamai 222 ir 3055 bylos. 2022 m. lapkričio mėn. duomenimis Plungės apylinkės teisme bylų srautai (skaičius), priešingai nei kituose teismuose, padidėjo net 20,5 procento. Trečia, projektais nemažai visuomenės daliai būtų apsunkinamas teismo paslaugų prieinamumas, nes, pvz., Plungės m. gyventojams atstumai tarp teismų padidėja: jeigu byla nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme, proceso dalyviui vykstant iš Plungės m. į Klaipėdos m. tenka įveikti 56 km atstumą, o nagrinėjant bylą Šiaulių apygardos teisme atstumas nuo Plungės m. iki Šiaulių m. būtų 98,3 km. Ketvirta, Plungės apylinkės teisme dirba 17 teisėjų, todėl apjungus Plungės apylinkės teismo veikiančių rūmų veiklos teritorijas ir bylas skirstant bendrai visiems rūmų teisėjams, nebūtų jokių kliūčių teisėjų specializacijai. 1.3. Dėl siūlymo ta apimtimi, kuria Plungės apylinkės teismo teisės ir pareigos, susijusios su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmais ir Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmais, pereitų ne Klaipėdos, o Telšių apylinkės teismui: 1.3.1. ar nurodytas siūlymas atitinka teismo paslaugų prieinamumo tikslą, nes, pvz., Plungės m. gyventojams atstumai tarp teismų padidėja: jeigu byla nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme, proceso dalyviui vykstant iš Plungės m. į Klaipėdos m. tenka įveikti 56 km atstumą, o nagrinėjant bylą Šiaulių apygardos teisme atstumas nuo Plungės m. iki Šiaulių m. būtų 98,3 km. 1.3.2. ar nurodytas siūlymas nesukels sunkumų dėl darbo organizavimo, atsižvelgiant į tai, kad teismų ir prokuratūros, policijos bei probacijos tarnybų veiklos teritorijos nebesutaptų? <...>		Nepritarti	2023 m. birželio 29 d. Seimas nutarimu Nr. XIV-2135 „Dėl apylinkės teismo reorganizavimo“ pritarė Plungės apylinkės teismo reorganizavimo išdalijimo būdu procedūrų pradėjimui, šio teismo teises ir pareigas išdalijant Klaipėdos apylinkės teismui ir Telšių apylinkės teismui.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai 2023-06-14				Susipažinę su Lietuvos Respublikos Seimui pateiktu nutarimo projektu „Dėl apylinkių teismų reorganizavimo“, pagal kurį numatoma pradėti apylinkių teismų reorganizavimo išdalijimo būdu procedūras, Plungės apylinkės teismo teises ir pareigas išdalijant Klaipėdos apylinkės teismui ir Telšių apylinkės teismui11 bei Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo Nr. 1-2375 pakeitimo įstatymo projektu, pagal kurį Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai veiktų kaip Telšių apylinkės teismo Plungės rūmai, o Plungės rūmų veiklos teritorija apimtų Plungės rajono ir Skuodo rajono savivaldybių teritorijas, Rietavo savivaldybės teritoriją, kreipiamės dėl įstatymų projektų, susijusių su teismo reorganizavimu, tikslinimo. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjų nuomone, netikslinga reorganizuoti išdalijimo būdu šiuo metu veikiantį Plungės apylinkės teismą, susidedantį iš Plungės, Skuodo, Palangos ir Kretingos rūmų dėl žemiau nurodytų priežasčių: 1. Teismų reformos įstatymo paketo aiškinamajame rašte nėra jokių kriterijų, pagrindžiančių tokio reorganizavimo būtinumą, todėl nėra aišku, dėl kokių priežasčių Plungės apylinkės teismas turėtų būti reorganizuojamas išdalijimo būdu. Jeigu kaip galimą kriterijų laikyti gyventojų skaičių, tai šiuo metu veikiančio Plungės apylinkės teismo veiklos teritorijoje gyvena 110 584 gyventojai, iš jų 37 415 Kretingos r. savivaldybėje, 16 945 Palangos m., 15 774 Skuodo r. savivaldybėje, 7 247 Rietavo savivaldybėje ir 33 203 Plungės r. savivaldybėje (2022 m. duomenys, https://osp.stat.gov.lt/lietuvos-regionai-2020/lietuvos-apskritys). Telšių apylinkės teismo veiklos teritorijoje gyvena 105 219 gyventojų (atitinkamai 51 507, 39 483 ir 19 229 Mažeikių, Telšių ir Akmenės r. savivaldybėse). Pagal šiuos duomenis Plungės apylinkės teismo veiklos teritorijoje gyvena net didesnis skaičius gyventojų nei Telšių apylinkės teismo veiklos teritorijoje, todėl nesuprantamas tikslas reorganizuoti Plungės apylinkės teismą išdalijimo būdu, dalį teismo teisių ir pareigų išdalijant tokio paties dydžio pagal veiklos teritoriją to paties dydžio Telšių apylinkės teismui. Plungės apylinkes teismo Plungės rūmai g® L 2. Diskusijose dėl numatomo Plungės apylinkės teismo reorganizavimo išsakyta nuomonė dėl Plungės apylinkės teismo neefektyvumo, tačiau iš aiškinamojo rašto matyti, kad 2021 m. mažesnis darbo krūvis nei Plungės apylinkės teisme buvo Utenos, Alytaus, Tauragės apylinkės teismuose, tačiau siūloma reorganizuoti būtent Plungės apylinkės teismą. Pagal šių metų teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (2023 m. birželio 12 d.), Plungės apylinkės teisme išnagrinėtos 216 baudžiamosios bylos, 3273 civilinės bylos, kai per tą patį laikotarpį Telšių apylinkės teisme atitinkamai 222 ir 3055 bylos. Vertinant šiuos duomenis, matyti, kad darbo krūvis iš esmės tiek Plungės apylinkės teisme, tiek Telšių apylinkės teisme yra toks pat, 2022 m. lapkričio mėn. duomenimis Plungės apylinkės teisme bylų skaičius priešingai nei kituose teismuose net padidėjo 20,5 procento (informacija iš aiškinamojo rašto), dėl ko negalima daryti išvados, kad Plungės apylinkės teismas dirba neefektyviai ir dėl to būtina dalį teismo prijungti prie Telšių apylinkės teismo. Tik nustačius teisėjo optimalų darbo krūvį, įvertinus bylų srautus, juos siejant su numatomais teisėjų skaičiaus pokyčiais, galėtų būti vertinamas vieno ar kito teismo darbo efektyvumas. 3. Pritardami numatomos teismų reformos tikslui sudaryti galimybę teisėjams specializuotis, pažymime, kad Plungės apylinkės teisme dirba 17 teisėjų, todėl apjungus Plungės apylinkės teismo veikiančių rūmų veiklos teritorijas ir bylas skirstant bendrai visiems rūmų teisėjams, nebūtų jokių kliūčių teisėjų specializacijai. 4. Atkreipiame dėmesį, jog po numatomo Plungės apylinkės teismo reorganizavimo gali kilti tam tikrų sunkumų organizuojant darbą dėl nebesutapsiančios prokuratūros, policijos, probacijos tarnybų veiklos teritorijos. 4. Atkreipiame dėmesį, jog po numatomo Plungės apylinkės teismo reorganizavimo gali kilti tam tikrų sunkumų organizuojant darbą dėl nebesutapsiančios prokuratūros, policijos, probacijos tarnybų veiklos teritorijos. 5. Projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad planuojama reforma bus užtikrintas teismo paslaugų prieinamumas žmogui, sudarant galimybes atlikti procesinius veiksmus kuo arčiau asmens gyvenamosios vietos, tačiau faktiškai numatomais projektais paslaugų prieinamumas apsunkinamas, teisminės paslaugos nutolinamos, nes atstumai tarp teismų padidėja. Pav., jeigu byla nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme, proceso dalyviui tenka įveikti 56 km atstumą, vykstant iš Plungės m. į Klaipėdos m., o nagrinėjant bylą Šiaulių apygardos teisme atstumas nuo Plungės m. iki Šiaulių m. padidėja iki 98,3 km. Be to, pagal susiklosčiusias tradicijas gyventojų srautai nukreipti ne į Šiaulių m., bet į Klaipėdos m., kur įsikūrusios pagrindinės sveikatos įstaigos, aptarnaujančios Klaipėdos regiono gyventojus, kultūros, švietimo įstaigos ir pan. Tai galbūt lėmė ir 1919-1947 m. buvęs administracinis paskirstymas, kai dalis šiuo metu Plungės r. savivaldybės teritorijos (Kulių ir Platelių mst.), buvo Kretingos apskrities valsčiais (Kretingos apskritis - Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)). 6. Diskutuotinos projekto aiškinamojo rašto nuostatos dėl efektyvesnio finansinių išteklių naudojimo. Rašte teigiama, kad teismai kaip atskiri juridiniai vienetai greta teisėjų išlaiko kiekvienas savo atskirą administracinį personalą, kas anot projekto rengėjų, nėra efektyvu, vertinant valdymo aspektu. Teisėjo komandos narių skaičius dėl teismo reorganizavimo nepasikeis, todėl administracinio personalo būtinybė išliks. Apjungus teismus, padidės bendras darbuotojų skaičius, dėl ko aptarnaujančio personalo (finansininkų, personalo specialistų, vertėjų, vairuotojų ir kt.) skaičius mažės nežymiai arba iš viso nesikeis. Galbūt vietoj teismo pirmininko, reikės pirmininko pavaduotojo, padidėjus teisėjų skaičiui sujungtame teisme. Mūsų nuomone, pateiktas įstatymų paketas dėl Plungės apylinkės teismo reorganizavimo yra skubotas, be aiškių kriterijų, nepristačius jo teismo bendruomenei, kitiems suinteresuotiems asmenims, siūlome svarstyti Plungės apylinkės teismo reorganizavimo tikslingumą.	Nepritarti	2023 m. birželio 29 d. Seimas nutarimu Nr. XIV-2135 „Dėl apylinkės teismo reorganizavimoׅ“ pritarė Plungės apylinkės teismo reorganizavimo išdalijimo būdu procedūrų pradėjimui, šio teismo teises ir pareigas išdalijant Klaipėdos apylinkės teismui ir Telšių apylinkės teismui.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai

2023-06-14

Susipažinę su Lietuvos Respublikos Seimui pateiktu nutarimo projektu „Dėl apylinkių teismų reorganizavimo“, pagal kurį numatoma pradėti apylinkių teismų reorganizavimo išdalijimo būdu procedūras, Plungės apylinkės teismo teises ir pareigas išdalijant Klaipėdos apylinkės teismui ir Telšių apylinkės teismui11 bei Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo Nr. 1-2375 pakeitimo įstatymo projektu, pagal kurį Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai veiktų kaip Telšių apylinkės teismo Plungės rūmai, o Plungės rūmų veiklos teritorija apimtų Plungės rajono ir Skuodo rajono savivaldybių teritorijas, Rietavo savivaldybės teritoriją, kreipiamės dėl įstatymų projektų, susijusių su teismo reorganizavimu, tikslinimo.

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjų nuomone, netikslinga reorganizuoti išdalijimo būdu šiuo metu veikiantį Plungės apylinkės teismą, susidedantį iš Plungės, Skuodo, Palangos ir Kretingos rūmų dėl žemiau nurodytų priežasčių:

1. Teismų reformos įstatymo paketo aiškinamajame rašte nėra jokių kriterijų, pagrindžiančių tokio reorganizavimo būtinumą, todėl nėra aišku, dėl kokių priežasčių Plungės apylinkės teismas turėtų būti reorganizuojamas išdalijimo būdu. Jeigu kaip galimą kriterijų laikyti gyventojų skaičių, tai šiuo metu veikiančio Plungės apylinkės teismo veiklos teritorijoje gyvena 110 584 gyventojai, iš jų 37 415 Kretingos r. savivaldybėje, 16 945 Palangos m., 15 774 Skuodo r. savivaldybėje, 7 247 Rietavo savivaldybėje ir 33 203 Plungės r. savivaldybėje (2022 m. duomenys, https://osp.stat.gov.lt/lietuvos-regionai-2020/lietuvos-apskritys). Telšių apylinkės teismo veiklos teritorijoje gyvena 105 219 gyventojų (atitinkamai 51 507, 39 483 ir 19 229 Mažeikių, Telšių ir Akmenės r. savivaldybėse). Pagal šiuos duomenis Plungės apylinkės teismo veiklos teritorijoje gyvena net didesnis skaičius gyventojų nei Telšių apylinkės teismo veiklos teritorijoje, todėl nesuprantamas tikslas reorganizuoti Plungės apylinkės teismą išdalijimo būdu, dalį teismo teisių ir pareigų išdalijant tokio paties dydžio pagal veiklos teritoriją to paties dydžio Telšių apylinkės teismui. Plungės apylinkes teismo Plungės rūmai g® L

2. Diskusijose dėl numatomo Plungės apylinkės teismo reorganizavimo išsakyta nuomonė dėl Plungės apylinkės teismo neefektyvumo, tačiau iš aiškinamojo rašto matyti, kad 2021 m. mažesnis darbo krūvis nei Plungės apylinkės teisme buvo Utenos, Alytaus, Tauragės apylinkės teismuose, tačiau siūloma reorganizuoti būtent Plungės apylinkės teismą. Pagal šių metų teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (2023 m. birželio 12 d.), Plungės apylinkės teisme išnagrinėtos 216 baudžiamosios bylos, 3273 civilinės bylos, kai per tą patį laikotarpį Telšių apylinkės teisme atitinkamai 222 ir 3055 bylos. Vertinant šiuos duomenis, matyti, kad darbo krūvis iš esmės tiek Plungės apylinkės teisme, tiek Telšių apylinkės teisme yra toks pat, 2022 m. lapkričio mėn. duomenimis Plungės apylinkės teisme bylų skaičius priešingai nei kituose teismuose net padidėjo 20,5 procento (informacija iš aiškinamojo rašto), dėl ko negalima daryti išvados, kad Plungės apylinkės teismas dirba neefektyviai ir dėl to būtina dalį teismo prijungti prie Telšių apylinkės teismo. Tik nustačius teisėjo optimalų darbo krūvį, įvertinus bylų srautus, juos siejant su numatomais teisėjų skaičiaus pokyčiais, galėtų būti vertinamas vieno ar kito teismo darbo efektyvumas.

3. Pritardami numatomos teismų reformos tikslui sudaryti galimybę teisėjams specializuotis, pažymime, kad Plungės apylinkės teisme dirba 17 teisėjų, todėl apjungus Plungės apylinkės teismo veikiančių rūmų veiklos teritorijas ir bylas skirstant bendrai visiems rūmų teisėjams, nebūtų jokių kliūčių teisėjų specializacijai. 4. Atkreipiame dėmesį, jog po numatomo Plungės apylinkės teismo reorganizavimo gali kilti tam tikrų sunkumų organizuojant darbą dėl nebesutapsiančios prokuratūros, policijos, probacijos tarnybų veiklos teritorijos.

4. Atkreipiame dėmesį, jog po numatomo Plungės apylinkės teismo reorganizavimo gali kilti tam tikrų sunkumų organizuojant darbą dėl nebesutapsiančios prokuratūros, policijos, probacijos tarnybų veiklos teritorijos.

5. Projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad planuojama reforma bus užtikrintas teismo paslaugų prieinamumas žmogui, sudarant galimybes atlikti procesinius veiksmus kuo arčiau asmens gyvenamosios vietos, tačiau faktiškai numatomais projektais paslaugų prieinamumas apsunkinamas, teisminės paslaugos nutolinamos, nes atstumai tarp teismų padidėja. Pav., jeigu byla nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme, proceso dalyviui tenka įveikti 56 km atstumą, vykstant iš Plungės m. į Klaipėdos m., o nagrinėjant bylą Šiaulių apygardos teisme atstumas nuo Plungės m. iki Šiaulių m. padidėja iki 98,3 km. Be to, pagal susiklosčiusias tradicijas gyventojų srautai nukreipti ne į Šiaulių m., bet į Klaipėdos m., kur įsikūrusios pagrindinės sveikatos įstaigos, aptarnaujančios Klaipėdos regiono gyventojus, kultūros, švietimo įstaigos ir pan. Tai galbūt lėmė ir 1919-1947 m. buvęs administracinis paskirstymas, kai dalis šiuo metu Plungės r. savivaldybės teritorijos (Kulių ir Platelių mst.), buvo Kretingos apskrities valsčiais (Kretingos apskritis - Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)).

6. Diskutuotinos projekto aiškinamojo rašto nuostatos dėl efektyvesnio finansinių išteklių naudojimo. Rašte teigiama, kad teismai kaip atskiri juridiniai vienetai greta teisėjų išlaiko kiekvienas savo atskirą administracinį personalą, kas anot projekto rengėjų, nėra efektyvu, vertinant valdymo aspektu. Teisėjo komandos narių skaičius dėl teismo reorganizavimo nepasikeis, todėl administracinio personalo būtinybė išliks. Apjungus teismus, padidės bendras darbuotojų skaičius, dėl ko aptarnaujančio personalo (finansininkų, personalo specialistų, vertėjų, vairuotojų ir kt.) skaičius mažės nežymiai arba iš viso nesikeis. Galbūt vietoj teismo pirmininko, reikės pirmininko pavaduotojo, padidėjus teisėjų skaičiui sujungtame teisme.

Mūsų nuomone, pateiktas įstatymų paketas dėl Plungės apylinkės teismo reorganizavimo yra skubotas, be aiškių kriterijų, nepristačius jo teismo bendruomenei, kitiems suinteresuotiems asmenims, siūlome svarstyti Plungės apylinkės teismo reorganizavimo tikslingumą.

Nepritarti

2023 m. birželio 29 d. Seimas nutarimu Nr. XIV-2135 „Dėl apylinkės teismo reorganizavimoׅ“ pritarė Plungės apylinkės teismo reorganizavimo išdalijimo būdu procedūrų pradėjimui, šio teismo teises ir pareigas išdalijant Klaipėdos apylinkės teismui ir Telšių apylinkės teismui.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: Pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų teismų veiklos teritorijų nustatymo ir Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ Nr. I-497 6 straipsnio pakeitimo

įstatymo projektui Nr. XIVP-2823 ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkė Irena HaaseIr

Komiteto biuro patarėja I. Leonavičiūtė

[1] Plungės apylinkės teismo teisėjų pateiktais duomenimis, šiuo metu veikiančio Plungės apylinkės teismo veiklos teritorijoje gyventojų skaičius siekia 110 584 žmones, iš jų 37 415 Kretingos r. savivaldybėje, 16 945 Palangos m., 15 774 Skuodo r. savivaldybėje, 7 247 Rietavo savivaldybėje ir 33 203 Plungės r. savivaldybėje (žr. https://osp.stat.gov.lt/lietuvos-regionai-2020/lietuvos-apskritys). Telšių apylinkės teismo veiklos teritorijoje gyvena 110 219 gyventojų (atitinkamai 51 507, 39 483 ir 19 229 Mažeikių, Telšių ir Akmenės r. savivaldybėse).