AIŠKINAMASIS RAŠTAS

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 46, 50, 67, 70, 82 IR 85 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 360 IR 362 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, Lietuvos respublikos bausmių vykdymo kodekso 39, 41, 42, 43, 46, 47, 48, 54, 55, 57, 60, 61, 62, 69, 70, 73, 74, 75, 76, 79, 80, 81, 82, 83, 85, 86, 87, 91, 92, 94, 95, 96, 102, 103, 104, 105, 110, 111, 112, 115, 116, 118, 119, 120, 121, 123, 125, 128, 130, 132, 133, 137, 138, 140, 141, 142, 143, 144, 145, 146, 147, 152, 154, 155, 156, 157, 159, 164, 167, 168, 173, 174, 180, 181 ir 182 straipsnių pakeitimo, kodekso papildymo 1371 straipsniu ir 40, 44, 45, 49, 89, 146 straipsnių BEI kodekso 1 priedo pripažinimo netekusiais galios ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SUĖMIMO VYKDYMO ĮSTATYMO NR. I-1175 2, 7, 8, 10, 11, 12, 22, 24, 27, 28, 29, 32, 33, 34, 35, 37, 38, 41, 42 IR 44 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS PROBACIJOS ĮSTATYMO NR. XI-1860 2, 5, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 21, 25, 30, 31 ir 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ

 

 

 

1.    Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai

 

Europos žmogaus teisių teismas byloje Varnas prieš Lietuvą pripažino, kad teisiniu reguliavimu, pagal kurį suimtiesiems nėra leidžiami pasimatymai su sutuoktiniu (sugyventiniu) nedalyvaujant pataisos įstaigos atstovui, pažeidžiamos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos teisės. Minėtu teismo sprendimu Lietuva įpareigota nediskriminuoti (lyginant su nuteistaisiais) suimtų asmenų ir numatyti galimybę pastariesiems gauti tokius pasimatymus.

Europos Tarybos Komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (toliau – CPT) delegacijos 2012 metų vizito Lietuvoje ataskaitoje raginama sudaryti galimybes nuteistųjų trumpalaikius pasimatymus su šeimos nariais organizuoti be stiklinės pertvaros, sudaryti palankesnes galimybes palaikyti ryšius su artimaisiais ir kitais asmenimis (daugiau pasimatymų, telefoninių skambučių). Kartu CPT ragina Lietuvos Respubliką atsisakyti asmenų perkėlimo iš tardymo izoliatorių į policijos areštines iki 15 parų praktikos ir numatyti, kad galimi tik išimtiniai ir kuo trumpesni tokio perkėlimo į policijos areštines atvejai ir tik teismo sprendimu..

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2012-2014 m. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai teikė rekomendacijas inicijuoti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) pakeitimus dėl aiškesnio suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų perduoti ir turėti daiktų reglamentavimo, laisvės atėmimo vietų įstaigų pareigūnų veiksmų tiek individualaus, tiek ir kolektyvinio nuteistųjų badavimo atvejais nustatymo.

Šiuo metu BVK nenumato galimybės pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose laikomus nuteistuosius užrakinti jų gyvenamosiose patalpose (jie gali būti užrakinami tik nakties metu). Dėl to minėtų įstaigų viduje sudėtinga veiksmingai užkardyti nuteistųjų tarpusavio konfliktus, tarpusavio smurto atvejus ir kitus teisės pažeidimus.

BVK ir SVĮ numato, kad laisvės atėmimo vietų įstaigų administracija turi teisę (bet neprivalo) patikrinti į minėtas įstaigas įeinančius ir išeinančius asmenis, įvažiuojančias ir išvažiuojančias transporto priemones. Todėl, siekiant dar labiau apriboti suimtiesiems ir nuteistiesiems draudžiamų turėti daiktų patekimo į įkalinimo įstaigas galimybes, būtina užtikrinti, kad visi į minėtas įstaigas įeinantys ir išeinantys asmenys (įvažiuojančios ir išvažiuojančios transporto priemonės) būtų privalomai tikrinami šių įstaigų pareigūnų.

Lygių galimybių kontrolierius konstatavo, kad atskiroms suimtųjų ir nuteistųjų kategorijoms nustatytos didesnės maitinimo normos yra Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo pažeidimas, o skirtingos maitinimo normos gali būti nustatomos tik atsižvelgiant į asmenų sveikatos būklę ir fiziologinius poreikius.

Praktikoje pasitaiko atvejų, kai nuteistieji, kuriems paskirta viešųjų darbų bausmė, nesutinka jų vykdyti. Tokiu būdu bausmę vykdančios institucijos privalo kreiptis į teismą, prašant viešųjų darbų bausmę pakeisti kitos rūšies bausme. Atsižvelgiant į tai, sutikimo atlikti viešųjų darbų bausmę klausimas turėtų būti išspręstas bausmės skyrimo metu, atitinkamai patikslinant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) nuostatas.

Dalis BVK ir SVĮ nuostatų nėra tarpusavyje suderintos, taip pat neatitinka galiojančiuose įstatymuose vartojamų sąvokų ir terminų.

BVK nustatytoje lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo tvarkoje nėra aiškių šio instituto taikymo kriterijų, lygtinį paleidimą taikantys subjektai dubliuoja savo veiklą. Šios priežastys iš esmės lemia mažą lygtinai paleidžiamų iš pataisos įstaigų asmenų skaičių (per 2013 m. lygtinai paleista apie 34,4 proc. nuo visų iš pataisos įstaigų paleidžiamų asmenų, kai 2007-2010 m. buvo lygtinai paleidžiama apie 50 proc. nuteistųjų).

Kartu Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39, 41, 42, 43, 46, 47, 48, 54, 55, 57, 60, 61, 62, 69, 70, 73, 74, 75, 76, 79, 80, 81, 82, 83, 85, 86, 87, 91, 92, 94, 95, 96, 102, 103, 104, 105, 110, 111, 112, 115, 116, 118, 119, 120, 121, 123, 125, 128, 130, 132, 133, 137, 138, 140, 141, 142, 143, 144, 145, 146, 147, 152, 154, 155, 156, 157, 159, 164, 167, 168, 173, 174, 180, 181 ir 182 straipsnių pakeitimo, kodekso papildymo 1371 straipsniu ir 40, 44, 45, 49, 89, 146  straipsnių bei kodekso 1 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektu (toliau – BVK projektas) siekiama sukurti veiksmingą laisvės atėmimo bausmes atliekančių asmenų resocializacijos planavimo sistemą, susijusią su šių asmenų nusikalstamą elgesį lėmusių kriminogeninių veiksnių mažinimu ir taip sudaryti sąlygas nusikaltusių ir paskirtą bausmę atlikusių asmenų resocializacijai ir geresniam įsiliejimui į visuomenės gyvenimą. Nuteistųjų resocializacijos optimizavimas numatytas Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 473 punkte, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 228 patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių 363 punkte.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai atlikus probacijos efektyvumo ir vykdymo stebėseną (2014 m. vasario 11 d. pažyma Nr. 5R-23 (http://www.tm.lt/tm/ stebesenospazymos/) buvo nustatyti Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – PĮ) teisinio reguliavimo trūkumai, t.y. dėl šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punkto suderinamumo su BK nuostatomis, perteklinio reikalavimo dėl probuojamojo atsakomybės už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, kai probuojamajam, turinčiam polinkį vartoti tokias medžiagas, probacijos sąlygos gali būti keičiamos pagal kitas PĮ nuostatas, ir kt.

 

Parengtų projektų tikslai:

-   įgyvendinti tarptautinių ir nacionalinių žmogaus teisių apsaugą vykdančių institucijų rekomendacijas, didinti laisvės atėmimo vietų įstaigų saugumą, gerinti šių įstaigų valdymą, suderinti BVK, BK ir SVĮ atitinkamas nuostatas su galiojančiais teisės aktais ir išspręsti kitas praktikoje kylančias problemas;

-   optimizuoti probacijos vykdymą;

-   sudaryti palankias sąlygas nusikaltusių ir paskirtą bausmę atlikusių asmenų resocializacijai ir pilnaverčiam įsiliejimui į visuomenės gyvenimą;

 

Parengtų projektų uždaviniai:

-   nustatyti tarptautinių ir nacionalinių žmogaus teisių apsaugą vykdančių institucijų rekomendacijas atitinkančias bausmių atlikimo sąlygas;

-   įtvirtinti laisvės atėmimo vietų saugumą ir valdymą geriančias priemones;

-    nustatyti materialiuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo pagrindus, kurie leistų objektyviai įvertinti šio instituto taikymo tikslingumą nuteistajam;

-    perskirstyti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų komisijų ir teismų kompetencijas sprendžiant klausimus dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų, kad sumažinti šių subjektų veiklos dubliavimą;

-    įtvirtinti laisvės atėmimo bausmes atliekančių asmenų resocializacijos planavimo sistemą, paremtą nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu ir kriminogeninių veiksnių, lėmusių asmens nusikalstamą elgesį, šalinimu;

-    suderinti BK, BPK, BVK, SVI ir PĮ nuostatas.

 

2.    Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai

 

Įstatymų projektus pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 1R-223 ir 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-304 sudarytų darbo grupių, siūlymus, taip pat atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių rekomendacijas, Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 473 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 228 patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių 363 punktą, o taip pat atliktą probacijos efektyvumo ir vykdymo stebėseną (2014 m. vasario 11 d. pažyma Nr. 5R-23) parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento direktorė Simona Mesonienė, tel. 8 5 266 2873, el. p. [email protected]; Baudžiamosios justicijos skyriaus vedėjas Marius Rakštelis, tel. 8 5 266 2874, el. p. [email protected]; Baudžiamosios justicijos skyriaus vyriausiasis specialistas Rimvydas Laukis, tel. 8 5 266 2897, el. p. [email protected] ir šio skyriaus vyriausiasis specialistas Tauras Rutkūnas tel. 8 5 219 1895, el. p. [email protected]).

 

3.    Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai

 

 Šiuo metu nustatyta, kad viešųjų darbų bausmė vykdoma tik rašytiniu nuteistojo sutikimu (BVK 39 straipsnis). Už dorą elgesį ir stropų darbą, pavyzdingą draudimų laikymąsi bei įpareigojimų vykdymą viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmes atliekantys nuteistieji gali būti skatinami (BVK 45 ir 49 straipsniai).

BVK 54, 115 straipsniuose ir SVĮ 11 straipsnyje nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų įstaigų administracija turi teisę patikrinti įeinančių į areštinę ir išeinančių iš jos asmenų daiktus ir drabužius, išskyrus Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo, ar Vyriausybės narių, teisėjų, advokatų, prokurorų, Seimo skiriamų kontrolierių bei kitų areštinių veiklos kontrolę atliekančių pareigūnų, dvasininkų daiktus ir drabužius, taip pat teisę patikrinti įvažiuojančias ir išvažiuojančias transporto priemones.

BVK nenustato maksimalios pinigų sumos, už kurią suimtajam ar nuteistajam per mėnesį leidžiama pirkti maisto produktų laisvės atėmimo vietų įstaigoje veikiančioje parduotuvėje. Nuteistiesiems (ir suimtiesiems) draudžiamų turėti daiktų sąrašas nustatytas BVK 1 priede.

BVK 69 straipsnyje numatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje, o iš vienos pataisos įstaigos į kitą perkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą leidžiama dėl ligos arba kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje.

Pataisos namų lengvajai grupei priskirti nuteistieji šiuo metu turi teisę per du mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą, paprastajai grupei priskirti nuteistieji – per tris mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą, o drausmės grupei priskirti nuteistieji neturi teisės į ilgalaikius ir trumpalaikius pasimatymus. Ilgalaikių pasimatymų trukmė – iki dviejų parų, trumpalaikių – iki 4 valandų (BVK 94 straipsnis). Trumpalaikiai nuteistųjų pasimatymai vyksta be fizinio nuteistojo ir į pasimatymą atvykusių asmenų kontakto (per stiklinę pertvarą), išskyrus išimtinius atvejus kalėjime laikomiems nuteistiesiems. Pažymėtina, kad suimtiesiems taip pat nėra numatyta galimybė pasimatyti su sutuoktiniu, sugyventiniu ar artimaisiais giminaičiais ne per stiklinę pertvarą.

Nepilnamečių pataisos namuose nuteistieji, kuriems suėjo aštuoniolika metų ir kurie yra aiškiai ėmę taisytis, gali būti palikti iki bausmės laiko pabaigos, bet ne ilgiau kaip iki to laiko, kai jiems sueis dvidešimt vieneri metai (BVK 81 straipsnis).

BVK 104 – 105, 130 straipsniuose nėra numatytos galimybės nuteistojo atostogų, trumpalaikės išvykos į namus ar išvykos už pataisos įstaigos ribų metu jo elgesį kontroliuoti elektroninio stebėjimo priemonėmis.

BVK 144 straipsnis numato, kad nuteistojo, kuriam paskirta nuobauda – uždaryti į baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį, taip pat perkelti į kamerų tipo patalpas, sveikatą privalo patikrinti gydytojas.

BVK 157 straipsnyje nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo sąlygos. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Kaip nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir elgėsi bausmės atlikimo metu galima patikrinti pagal šio nuteistojo asmens byloje esančią informaciją, o taip pat ši informacija pateikiama socialinio tyrimo išvadoje. Nusikalstamo elgesio rizika vertinama pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) adaptuotą nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodiką OASys, kurios rezultatai taip pat pateikiami socialinio tyrimo išvadoje. Tačiau BVK nustatyta lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo sąlyga – kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nuteistieji laikysis įstatymų ir nenusikals – yra abstrakti ir argumentavimui dėl šios sąlygos buvimo arba nebuvimo sukuria prielaidas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų klausimą sprendžiantiems subjektams naudoti įvairius argumentus, pavyzdžiui, didelė neatliktos bausmės dalis, visuomenės interesas, visuomenės saugumo pusiausvyra, nusikaltimo padarymo aplinkybės ir pobūdis, ankstesni teistumai, teisingumo principo įgyvendinimas, kaltės pripažinimas ir kt. tai lemia skirtingos praktikos formavimąsi taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų.

BVK 157 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistieji gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos faktiškai atlikę šią minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip 4 mėnesius – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija šešerių metų, kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo; 4) tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija penkiolika metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 157 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji, kurie buvo nukreipti atlikti likusią nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, gali būti teikiami lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų praėjus vieneriems metams nuo teismo nutarties dėl pasiuntimo į pataisos įstaigą vykdymo pradžios, kai jie yra faktiškai atlikę šią minimalią nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį: 1) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija dešimties metų laisvės atėmimo; 2) tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo; 3) keturis penktadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija penkiolika metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Pagal šias nuostatas faktinis nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos galėtų būti jau tą pačią ar kitą dieną, kai jis atliko minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Tačiau praktikoje, iki priimamas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistasis jau būna atlikęs didesnę bausmės dalį, nei nustatyta įstatymu. Tai negatyviai įtakoja nuteistųjų elgesį pataisos įstaigose.

BVK 157 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų likus šešiems mėnesiams iki jų galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų. Šia nuostata buvo siekiama dažnesnio lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo, užtikrinant maksimalią nuteistųjų elgesio kontrolę. Tačiau per 2012 m. II pusmetį ir 2013 m. iš 5410 nuteistųjų, pateikusių prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, tik apie 7 proc. (391) jų prašė būti paleisti 6 mėn. anksčiau. Mažą nuteistųjų, pageidaujančių išeiti iš pataisos įstaigos anksčiau, skaičių galėjo lemti palyginus nedidelis nustatytas terminas, kada nuteistasis gali būti lygtinai paleistas.

Pagal BVK 157 ir 164 straipsnius sprendimus dėl lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigų priima du subjektai: Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ir teismas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija:

1) nagrinėja nuteistųjų prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadas, taip pat teismo nutartis atsisakyti patvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, vertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo tikslingumo;

2) priima sprendimą taikyti arba netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos; nustato auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytas pareigas, kurias tikslinga nustatyti lygtinai paleidžiamam iš pataisos įstaigos nuteistajam, ir laiką, per kurį nuteistasis privalo įvykdyti paskirtas auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, arba priima sprendimą dėl intensyvios priežiūros lygtinai paleidžiamam iš pataisos įstaigos nuteistajam nustatymo;

3) teikia rekomendacijas pataisos įstaigai ir (ar) nuteistajam dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, nustato šių rekomendacijų įgyvendinimo terminus ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų datą.

Teismas:

1) priima sprendimus patvirtinti arba nepatvirtinti Komisijos nutarimus taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos;

2) nagrinėja nuteistųjų skundus ir prokurorų atsiliepimus dėl Komisijų nutarimų (ne)taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Priimdamas sprendimus patvirtinti arba nepatvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijų nutarimus taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam, teismas įvertina tas pačias aplinkybes, kurias vertino Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija. Tokiu būdu teismas iš esmės dubliuoja komisijos veiklą. Be to, tiek Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos, tiek teismai, priimdami sprendimus dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, skirtingai vertina tas pačias faktines aplinkybes. Dėl skirtingo vertinimo teismai patvirtinta tik apie 59-60 proc. komisijų sprendimų taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kas atitinkamai sumažina lygtinai paleidžiamų iš pataisos įstaigų asmenų skaičių.

BVK 138 straipsnyje nustatyta viena iš psichologinių tarnybų, veikiančių pataisos įstaigose, veiklos sričių – išvadų dėl nuteistojo perkėlimo į kitą grupę ir dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės pateikimas. Kadangi BVK projekte nuteistųjų socialinę reabilitaciją siekiama susieti su nusikalstamo elgesio rizikos valdymu, papildomų psichologų išvadų teikimas iš esmės tampa pertekliniu.

BVK nenustato reikalavimo dėl nuteistojo, pradėjusio atlikti laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio įvertinimo ir kriminogeninių veiksnių, lėmusių nusikalstamą elgesį nustatymo. Todėl nuteistojo pataisos procesas pataisos įstaigose planuojamas ne tiek atsižvelgiant į veiksnių, lėmusių asmens nusikalstamą elgesį, šalinimą, kiek į priemonių, kuriomis disponuoja pataisos įstaiga, vykdymą. Tai mažina pataisos įstaigų vykdomos nuteistųjų socialinės reabilitacijos efektyvumą ir nuteistųjų pasirengimą išėjimui į laisvę.

SVĮ šiuo metu nenumato galimybės, kad suimtieji patys mokėtų už jų turimų elektros prietaisų sunaudotą elektros energiją. SVĮ taip pat įtvirtinta, kad asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti iki penkiolikos parų perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areštinę.

BK 46 straipsnyje įtvirtinta, kad jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu. Kartu BK 50 straipsnyje numatyta, kad bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą.

PĮ 21 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad probuojamiesiems teismo paskirtos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytos pareigos – dalyvauti elgesio pataisos programoje, vykdymas gali būti kontroliuojamas elektroninio stebėjimo priemonėmis. Tačiau elektroninį stebėjimo priemonių naudojimą būtų tikslingiau nustatyti BK 75 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytos pareigos – nesilankyti tam tikrose vietose arba nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis, kontrolei.

PĮ 21 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad probuojamiesiems teismo paskirtos BK 75 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytos pareigos –  nesilankyti tam tikrose vietose arba nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis, vykdymas gali būti kontroliuojamas tikrinant specialiosiomis techninėmis priemonėmis. Tačiau specialiąsias technines priemones būtų tikslingiau naudoti BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytos nuteistiesiems skirtinos pareigos – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kontrolei.

PĮ 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdo auklėjamojo poveikio priemones ar baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, tačiau padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus taikytos administracinės nuobaudos, ir (ar) vartoja psichiką veikiančias medžiagas arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių. Pagal šią nuostatą, probuojamajam vien tik už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą turėtų būti skiriamos papildomos baudžiamojo poveikio priemonės ar pareigos. Tačiau PĮ nenustato pareigos probuojamiesiems nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (išskyrus PĮ 27 straipsnio 2 punkte nustatytą draudimą probuojamiesiems intensyvios priežiūros metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas). Atsižvelgiant į tai, atsakomybė neturėtų būti taikoma už tai, ko probuojamasis neprivalo laikytis. Be to, jei tinkamai vykdyti probaciją trukdo probuojamojo polinkis vartoti psichiką veikiančias medžiagas, jam pagal PĮ 29 straipsnį gali būti pakeistos probacijos sąlygos.

PĮ 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad probacijos tarnybos direktoriaus veiksmai ir sprendimai, susiję su nuosprendžio ar nutarties vykdymo teisiniais santykiais, skundžiami apylinkės teismui Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka. Tačiau BPK tokia tvarka nenustatyta.

 

4.    Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

 

Siūloma įtvirtinti, kad viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą bausmę vykdanti institucija parinktų pagal sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitų valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų paraiškas (BVK 39, 41 straipsniai), o jei nuteistasis dėl ligos ar kitų pateisinamų priežasčių nustatyto darbo valandų skaičiaus neišdirbo, bausmę vykdanti institucija, o ne teismas, galėtų pratęsti viešųjų darbų laiką, kol nuteistasis išdirbs paskirtas valandas (BVK 42 straipsnis).

Siūloma atsisakyti BVK reglamentuoti darbdavių, pas kuriuos atliekama viešųjų darbų bausmė, pareigas (BVK 44 straipsnis), kadangi šias pareigas darbdavys privalo atlikti vadovaudamasis darbo teisę reglamentuojančiais teisės aktais (pvz. aprūpinti asmenis darbo įrankiais ir darbo drabužiais, tvarkyti darbo laiko apskaitą ir pan.). Be to, atsižvelgiant į tai, kad praktikoje viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems nėra skiriamos nuobaudos ar paskatinimo priemonės, siūloma šios galimybės atsisakyti (BVK 45, 49 straipsniai). Dėl trumpo arešto bausmės atlikimo termino (iki 90 parų) taip pat siūlytina atsisakyti galimybės šia bausme nuteistiems asmenims skirti paskatinimo priemones – padėką ir galiojančios nuobaudos panaikinimą prieš terminą, kadangi praktikoje šios priemonės taip pat nėra taikomos.

BVK 54, 115 ir SVĮ 11 straipsniuose siūlytina įtvirtinti laisvės atėmimo vietų įstaigų pareigūnų pareigą tikrinti visų į šias įstaigas įeinančių ir išeinančių asmenų daiktus ir drabužius (išskyrus Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo, Europos Parlamento ar Vyriausybės narių, teisėjų ir Kalėjimų departamento direktoriaus įgalioto pareigūno, vykdančio kriminalinės žvalgybos veiklą), taip pat visas įvažiuojančias ir išvažiuojančias transporto priemones. Pažymėtina, kad daugelyje Europos šalių (pavyzdžiui, Vokietija, Prancūzija, Estija ir kt.) taip pat egzistuoja tokia praktika, kai be patikros į įkalinimo įstaigas įeiti ir išeiti gali tik aukščiausi valstybės pareigūnai ir bausmių vykdymo sistemos pareigūnai, vykdantys kriminalinę žvalgybą. Taigi, ši priemonė ženkliai prisidėtų prie nuteistiesiems ir suimtiesiems draudžiamų turėti daiktų patekimo į įkalinimo įstaigas užkardymo, o kartu, padidintų ir šių įstaigų bei juose besilankančių asmenų saugumą. Pastebėtina, kad, pavyzdžiui, analogiška praktika taikoma ir atliekant orlaiviais keliaujančių asmenų kontrolę (dėl pačių keliaujančiųjų saugumo), o išimtis tikrinant keleivius daroma tik itin svarbiems asmenims.

Atsižvelgiant į tarptautinių organizacijų ir žmogaus teisių stebėjimo institucijų rekomendacijas (CPT, Seimo kontrolierių įstaigos ir kt.), kuriose akcentuojama būtinybė sudaryti sąlygas kuo dažniau (bet nebūtinai kuo ilgiau) suimtiesiems ir nuteistiesiems palaikyti socialinius ryšius su laisvėje esančiais asmenimis, BVK 55, 73, 74, 75, 79, 80, 85 ir 86 straipsniuose siūlytina padidinti nuteistiesiems tenkančių ilgalaikių ir (ar) trumpalaikių pasimatymų skaičių bei teisės paskambinti telefonu skaičių. Teisę į trumpalaikius pasimatymus siūloma numatyti ir pataisos namų drausmės grupėje laikomiems nuteistiesiems. Kartu siūlytina nustatyti, kad nuteistiesiems gali būti suteikiami iki vienos paros trukmės ilgalaikiai pasimatymai ir iki trijų valandų trumpalaikiai pasimatymai. Taip pat siūloma trumpalaikius suimtųjų ir nuteistųjų pasimatymus su sutuoktiniu, sugyventiniu, artimaisiais giminaičiais arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių, arba papildomus trumpalaikius pasimatymus socialiniams ryšiams palaikyti vykdyti neizoliuojant nuteistojo ar suimtojo ir į trumpalaikį pasimatymą atvykusių asmenų (BVK 94, SVĮ 22 straipsniai).

Dėl šiuo metu nustatyto liberalaus suimtųjų ir nuteistųjų asmeninių daiktų turėjimo ir naudojimo bausmės atlikimo metu teisinio reguliavimo (BVK 1 priede įtvirtintas tik draudžiamų daiktų sąrašas), šie asmenys linkę įsigyti ir laikyti didelius kiekius ne pirmo būtinumo daiktų (pvz., draudžiamiems turėti daiktams gaminti ar juose slėpti), kurie, be kita ko, yra naudojami retai arba iš viso nenaudojami. Tokiu būdu sudėtinga užtikrinti suimtųjų ir nuteistųjų higienos reikalavimų laikymąsi ir elementarią gyvenamųjų patalpų, kurios panašėjo į daiktų sandėlius, tvarką. Be to, didelis daiktų kiekis tik dar labiau sumažina suimtųjų gyvenamųjų patalpų plotus, o tai lemia jų teisės į žmogiškas laikymo sąlygas pažeidimus. Esant dideliam daiktų kiekiui, taip pat sudėtinga atlikti gyvenamųjų patalpų ir daiktų apžiūras (patikrinimus) siekiant užkardyti teisės pažeidimus (narkotikų ir kitų draudžiamų daiktų turėjimą), vykdyti suimtųjų turimų daiktų apskaitą ir kontrolę. Atsižvelgiant į tai, siūlytina įtvirtinti taisyklę, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti (ir įsigyti) daiktų sąrašą nustato teisingumo ministras. Tokiu būdu būtų sudarytos sąlygos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti tik tuos daiktus, kurie jiems yra reikalingi suėmimo metu ar atliekant laisvės atėmimo bausmę.

BVK 69 straipsnyje siūloma nustatyti, kad iš vienos pataisos įstaigos į kitą nuteistasis galėtų būti perkeltas ir dėl palankesnių sąlygų jo socialinei reabilitacijai, be to, iš pataisos namų tęsti bausmės atlikimo nuteistieji (jų sutikimu) galėtų būti perkelti ir į kalėjimą.

Siekiant didinti nuteistųjų ir pataisos įstaigų personalo saugumą ir palaipsniui pereiti prie kamerinio tipo pataisos įstaigų, BVK 70 straipsnyje siūloma nustatyti, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse būtų nustatyta tvarka dėl nuteistųjų rakinimo jų gyvenamosiose patalpose.

BVK 81 straipsnyje siūlytina numatyti, kad nuteistieji, kuriems sukako 18 metų, paliekami tęsti bausmės atlikimą nepilnamečių pataisos namuose, bet ne ilgiau, negu jiems sukaks 24 metai. Šie asmenys iš nepilnamečių pataisos namų galės būti perkelti, tik tada, jei pažeis šioje įstaigoje nustatytus režimo reikalavimus arba pačių prašymu. Tokiu būdu siekiama kad net ir sukakę pilnametystės jaunuoliai iš esmės galėtų baigti atlikti bausmę toje pačioje įstaigoje (maksimalus nepilnamečiams galimos skirti laisvės atėmimo bausmės terminas – 10 metų). Tokiu būdu būtų iš esmės išvengiama atvejų, kai pilnametystės sulaukę nuteistieji privalo būti perkeliami į pataisos namus, kurių aplinka gali neigiamai paveikti šių asmenų socialinės reabilitacijos rezultatus. 

Siekiant apriboti pataisos įstaigų subkultūros apraiškas, nustatyti nuteistųjų teisinės padėties standartus ir atsižvelgiant į užsienio šalių praktiką, siūloma nustatyti maksimalią pinigų sumą, už kurią nuteistieji per mėnesį galėtų pirktis maisto produktų laisvės atėmimo vietų įstaigose veikiančiose parduotuvėse. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistieji yra maitinami visaverčiu ir fiziologines mitybos normas atitinkančiu maistu, papildomų maisto produktų įsigijimas susijęs tik su papildomu šių asmenų poreikių tenkinimu. Todėl, atsižvelgiant į nuteistųjų elgesį bausmės atlikimo metu (t.y. diferencijuojant pagal grupę, kuriai jie yra priskirti), siūloma, kad jie galėtų per mėnesį pirkti maisto produktus už 1-3 bazinių socialinių išmokų dydžio pinigų sumą (BVK 92 straipsnis), o suimtieji – iki 2 bazinių socialinių išmokų dydžio pinigų sumą (SVĮ 28 straipsnis).

Pažymėtina, kad, skirtingai nei nuteistieji, suimtieji šiuo metu nemoka už savo turimų elektros prietaisų suvartotą elektros energiją. Atsižvelgiant į tai, SVĮ 27 straipsnyje siūloma nustatyti, kad suimtieji taip pat prisidėtų prie jų turimų elektros prietaisų sunaudotos elektros energijos išlaidų apmokėjimo pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintas taisykles. Kartu siūloma, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti elektros prietaisų sąrašą nustatytų teisingumo ministras.

Siekiant racionaliau organizuoti pareigūnų darbą ir taupiau naudoti valstybės biudžeto lėšas siūloma BVK 104 – 105 ir 130 straipsniuose numatyti galimybę nuteistojo atostogų, trumpalaikės išvykos į namus ar išvykos už pataisos įstaigos ribų metu jo elgesį kontroliuoti elektroninio stebėjimo priemonėmis. Tokiu būdu atsakingiems pareigūnams nereikės fiziškai tikrinti, ar iš pataisos įstaigos išvykęs nuteistasis iš tikrųjų yra nustatytoje vietoje, kas prisidės prie asmenų, kuriems suteikiama teisė laikinai išvykti iš pataisos įstaigos, skaičiaus didinimo.

CPT vizitų (2008, 2012 m.) Lietuvoje ataskaitose itin griežtai kritikuojama šiuo metu SVĮ įtvirtinta galimybė perkelti suimtuosius ir nuteistuosius iš tardymo izoliatorių į policijos areštines ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti bei itin ilgas tokio perkėlimo galimas terminas (iki 15 parų). Pavyzdžiui, 2012 m. CPT vizito Lietuvoje ataskaitoje pažymima, kad Lietuva privalo užtikrinti, kad toks perkėlimas būtų taikomas tik išskirtiniais atvejais ir kaip įmanoma trumpiau, kadangi praktikoje dažni atvejai, kai asmuo į policijos areštinę atvežamas tik pasirašyti procesinį dokumentą ir dėl to policijos areštinėje turi praleisti 15 parų. Analogiškos pozicijos laikosi ir Jungtinių Tautų Komitetas prieš kankinimą (CAT), savo 3-je periodinėje ataskaitoje apie Lietuvą (2014 m.) rekomendavęs neatidėliotinai užtikrinti teisėkūros pokyčius, užtikrinančius, kad suimtieji iš tardymo izoliatorių nebebūtų grąžinami į policijos areštines. Atsižvelgiant į tai, SVĮ siūloma iki 5 parų sutrumpinti asmenų, iš tardymo izoliatorių perkeltų į policijos areštines, laikymo jose terminą ir nustatyti, kad tokie perkėlimai galimi tik ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi ir tik dėl bylų nagrinėjimo teisme. Kartu siūloma atsisakyti praktikos, kai minėti asmenys į policijos areštines perkeliami ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti, kadangi didžiąją šių ikiteisminio tyrimo veiksmų dalį realiai galima atlikti ir tardymo izoliatoriuose, asmenų papildomai neperkeliant į policijos areštines. Siūlomu pakeitimu kartu būtų sukurtos paskatos kompetentingiems pareigūnams racionaliau organizuoti bei atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus.

BVK 137 straipsnį siūloma papildyti nauja nuteistųjų socialinės reabilitacijos forma – nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo ir kriminogeninių veiksnių šalinimo priemonių vykdymu. Kadangi ši socialinės reabilitacijos forma apimtų ir ilgalaikę nuteistųjų visuomeninio elgesio korekciją, atitinkamai šios socialinės reabilitacijos formos projekte siūloma atsisakyti.

BVK siūloma papildyti 1371 straipsniu, kuriame nustatoma individualaus socialinės reabilitacijos plano sudarymo tvarka. Pagal šią tvarką plane būtų nustatyta nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir kriminogeniniai veiksniai, individualizuotos socialinės reabilitacijos formos ir jų įgyvendinimo terminai, priemonės, padėsiančios nuteistajam laikytis pataisos įstaigų režimo, juridiniai ir fiziniai asmenys, vykdantys nuteistojo socialinę reabilitaciją, kitos priemonės. Planas būtų sudaromas kartu su nuteistuoju, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo nuteistojo atvykimo į pataisos įstaigą. Šios nuostatos sudarytų prielaidas laisvės atėmimo vietose vykdyti individualizuotą nuteistųjų socialinę reabilitaciją, orientuotą į veiksnių, lėmusių nuteistųjų nusikalstamą elgesį, mažinimą ir individualius nuteistųjų socialinius poreikius. Pažymėtina, kad iš esmės analogiška nuteistųjų socialinės reabilitacijos planavimo sistema nustatyta PĮ ir nuo 2012 m. liepos 1 d. taikoma probacijos tarnybose. Pagal šią planavimo sistemą dirbant su nuteistaisiais pastebima teigiamų rezultatų, t.y. mažėja lygtinai paleistų asmenų, vengiančių vykdyti probacijos sąlygas ir darančių naujas nusikalstamas veikas (2007 m. 22,1 proc. lygtinai paleistų nuteistųjų vengė vykdyti probacijos sąlygas arba probacijos vykdymo metu buvo nuteisti už naują nusikalstamą veiką, 2008 m. – 21,9 proc., 2009 m. – 19,5 proc., 2010 m. – 17,6 proc., 2011 m. – 18 proc., 2012 m. I pusmetį – 13,7 proc., 2012 m. II pusmetį – 12,8 proc., 2013 m. – 12,3 proc.). Atsižvelgiant į teigiamus pokyčius probacijos tarnybose, o taip pat į tai, kad apie 65 proc. nuteistųjų, išeinančių iš pataisos įstaigų, nepatenka į probacijos tarnybų priežiūrą, tikėtina, kad ir laisvės atėmimo vietose įdiegus individualizuotą socialinės reabilitacijos planavimo sistemą, paremtą veiksnių, lėmusių nuteistųjų nusikalstamą elgesį, identifikavimu ir mažinimu, nuteistųjų integracija į visuomenę po bausmės atlikimo bus sėkmingesnė.

BVK 138 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kuriame nustatyta psichologinių tarnybų, veikiančių pataisos įstaigose, funkcija – išvadų dėl nuteistojo perkėlimo į kitą grupę ir dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės pateikimas, siūloma pripažinti netekusiu galios, kadangi 1371 straipsniu nuteistųjų socialinė reabilitacija susiejama su nusikalstamo elgesio rizikos valdymu.

BVK 157 straipsnyje siūloma patikslinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo sąlygas:

BVK 157 straipsnio 1 dalyje:

- vietoj sąlygos, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu būtų įvykdęs visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, siūloma įrašyti reikalavimą nuteistajam šias priemones vykdyti, kadangi kai kurių priemonių vykdymas gali būti tęsiamas ir nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos (pvz., mokymasis, dalyvavimas elgesio pataisos programose ir t.t.);

- vietoj sąlygos dėl nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu ir kitų reikšmingų aplinkybių (nebaigtinio aplinkybių sąrašo), siūloma nustatyti, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos būtų vertinama ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką (kai nuteistajam nustatoma maža, vidutinė ar didelė nusikalstamo elgesio rizika). Atkreiptinas dėmesys, kad vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, įvertinamas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bei jo įtaka nusikalstamo elgesio rizikai, todėl papildomai nurodyti, kad turi būti vertinamas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu netikslinga.

BVK 157 straipsnio 2, 3 ir 8 dalyse vietoj formalios sąlygos, kada nuteistieji gali būti lygtinai paleisti, siūloma nustatyti, kada nuteistasis gali pateikti prašymą svarstymui dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, t.y. ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki jie faktiškai bus atlikę atitinkamą pakirtos bausmės dalį. Nuteistųjų prašymus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų turės išnagrinėti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos, kurios kartu priims sprendimus dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (ne)taikymo. Procesinių terminų nustatymas leis užtikrinti sklandų ir savalaikį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymą. Kartu BVK 157 straipsnio 3 dalyje siūloma numatyti galimybę nuteistiesiems, sutinkantiems kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, prašytis anksčiau būti lygtinai paleistiems, nei nustatyta BVK šiuo metu, kas, tikimasi, paskatintų intensyvios priežiūros taikymą.

Siekiant sumažinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijų ir teismų veiklos dubliavimąsi, taip pat atsižvelgiant į reguliuojamų visuomeninių santykių specifiškumą ir į tai, kad esminiai lygtinio paleidimo modelio pakeitimai turėtų būti atliekami palaipsniui, kiekvieną kartą įvertinus kokią įtaką praktikoje turi pasikeitimai, BVK 157 straipsnio 4 ir 5 dalyse siūloma nustatyti, kad lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų nuteistiesiems už neatsargius, nesunkius ir apysunkius nusikaltimus, taip pat nuteistiesiems laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už sunkius nusikaltimus taiko Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos, o lygtinį paleidimą pavojingiausius nusikaltimus padariusiems nuteistiesiems – teismas, patvirtindamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Tai sudarys prielaidas spartesniam lygtinio paleidimo taikymo procesui, kartu mažės prokurorų ir teismų darbo krūvis. Šie pakeitimai leis padaryti lygtinio paleidimo instituto taikymą efektyvesnį, didės lygtinai paleidžiamų iš pataisos įstaigų nuteistųjų skaičius (preliminariai apie 500-600 asmenų per artimiausius metus). Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos savarankiškos veiklos priežiūrą atliks teismai, kurie pagal prokuroro, nuteistojo, jo gynėjo ar atstovo, skundus galės pakeisti šių komisijų sprendimus.

BVK 157 straipsnio 6 ir 7 dalyse siūloma nustatyti, kad tiek Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos, tiek teismai lygtinai paleidžiamiesiems galėtų nustatyti pareigas, nustatytas BK 75 (nepilnamečiams – įpareigojimus ir draudimus, nustatytus BK 87 straipsnyje). Kartu siūloma nustatyti, kad tiek komisija, tiek teismas gali taikyti ir kitas pareigas (įpareigojimus ar draudimus).

BVK 152, 159 ir 164 straipsnių nuostatos pagal siūlomus BVK 157 straipsnio pakeitimus.

BVK 173 ir SVĮ 44 straipsniuose siūloma patikslinti, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems racionalus maitinimas skiriamas tik pagal medicinines indikacijas, be to, maistas šiems asmenims turėtų, kiek įmanoma, atitikti jų religinius įsitikinimus.

Siekiant išvengti atvejų, kai nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, nesutinka jų atlikti ir minėta bausmė turi būti keičiama į kitą bausmės rūšį, t.y. norint išvengti papildomo teisminio proceso ir taip prisidėti prie teismų darbo krūvio mažinimo, BK 46 straipsnyje siūloma nustatyti, kad viešuosius darbus teismas skiria tik tuo atveju, jeigu nuteistasis sutinka juos atlikti.

Šiuo metu teismo nuosprendžiu gali būti nustatoma, kokią bausmės dalį nuteistasis turi atlikti įvairiuose pataisos įstaigose (pvz. 10 metų kalėjime ir 10 metų pataisos namuose). Tokiu būdu nuteistųjų teisinės padėties švelninimas nėra susijęs su nuteistųjų elgesiu bausmės atlikimo metu, t.y. bausmės atlikimo režimo reikalavimus sistemingai pažeidinėjantis nuteistasis teismo nuosprendyje nurodytu laiku privalo būti perkeltas iš kalėjimo į pataisos namus, o pavyzdingai besielgiančiam nuteistajam jo teisinė padėtis negali būti švelninama anksčiau, nei nurodyta teismo nuosprendyje. Atsižvelgiant į tai, BK 50 straipsnyje siūloma įtvirtinti, kad teismas nuteistajam parenka tik pradinę bausmės atlikimo vietą. Tokiu būdu, klausimas dėl bausmės atlikimo vietos pakeitimo būtų sprendžiamas BVK nustatyta tvarka, t.y. gerai besielgiantis nuteistasis iš kalėjimo galėtų būti perkeltas į pataisos namus, iš jų – į atvirąją koloniją ir atvirkščiai, nebūtų švelninama režimo reikalavimus pažeidinėjančių nuteistųjų teisinė padėtis.

BK 67 ir 82 straipsnių pakeitimais siekiama šių straipsnių nuostatas suderinti su siūlomais BVK 157 straipsnio pakeitimais.

BVK ir SVĮ vartojamas sąvokas taip pat siūloma suderinti su Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose teisės aktuose vartojamomis sąvokomis.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio pakeitimais siekiama šio straipsnio nuostatas suderinti su siūlomais BVK 157 straipsnio pakeitimais. Be to, BPK 360 straipsnio pakeitimuose siūloma nustatyti teisę prokurorui teikti atsiliepimą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos sprendimo. Tai leis sumažinti prokurorų darbo krūvį, kadangi atsiliepimus dėl šių komisijų nutarimų prokurorai galės teikti tik tuo atveju, jei pastebės akivaizdžius šios komisijos veiklos trūkumus, o ne dėl kiekvieno komisijos sprendimo, kaip yra pagal šiuo metu nustatytą teisinį reguliavimą. Kartu, atsižvelgiant į BPK spragą dėl klausimų nagrinėjimo pagal PĮ nuostatas, BPK 362 straipsnyje siūloma nustatyti, kad klausimus, numatytus PĮ, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo Nr. XI-1860 2, 5, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 21, 25, 30, 31 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte (toliau – PĮ projektas):

1) 10 straipsnyje siūloma PĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktų nuostatas suderinti su BK 75 ir 87 straipsnių nuostatomis, nustatant elektroninio stebėjimo ir specialiųjų techninių priemonių naudojimą nuteistiesiems pagal šių priemonių technines charakteristikas, paskirtį. Be to, atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam gali būti paskiriamos ir kitos, įstatymų nenumatytos pareigos (įpareigojimai ar draudimai), kurių vykdymo kontrolei taip pat efektyviau būtų naudoti elektroninio stebėjimo ar specialiąsias technines priemones, PĮ 21 straipsnio 2 dalyje siūloma numatyti, kad šios priemonės gali būti naudojamos ir kitais atvejais, jei jos padėtų užtikrinti efektyvesnę nuteistojo elgesio kontrolę;

2) 12 straipsnyje siūloma PĮ 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte atsisakyti perteklinio reikalavimo dėl probuojamojo atsakomybės už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, kadangi probuojamajam, turinčiam tokį polinkį, probacijos sąlygos gali būti keičiamos pagal kitas PĮ nuostatas, pavyzdžiui, pagal PĮ 29 straipsnį, kuriame nustatyta, kad probacijos tarnybos gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusiojo asmens interesus.

Kiti PĮ projekte siūlomi pakeitimai yra iš esmės techniniai, kad PĮ nuostatas suderinti su BVK ir BPK projektuose siūlomomis nuostatomis.

Siūloma, kad dalis keičiamų BK, BPK, BVK, SVĮ ir PĮ straipsnių įsigaliotų 2015 m. liepos 1 d., kita straipsnių dalis, kurių sklandžiam įgyvendinimui reikalingas ilgesnis pasirengimo laikotarpis, įsigaliotų 2016 m. sausio 1 d., o nuostatos, reglamentuojančios maksimalias nuteistųjų įsigyjamiems maisto produktams išleidžiamas pinigų sumas – nuo 2017 m. sausio 1 d.

 

5.    Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

 

Priėmus įstatymų projektus galimai bus sulaukta suimtųjų ir nuteistųjų nepasitenkinimo, kolektyvinio badavimo akcijų ir pan. Tačiau šis nepasitenkinimas būtų tik laikinas, kadangi nuteistieji dar nebus praktikoje susipažinę ir pasinaudoję įstatymų projektuose numatytomis naujomis bausmės atlikimo sąlygomis. Be to, pasikeitusi lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų tvarka, padidėjęs pasimatymų ir nuteistųjų trumpalaikių išvykų už pataisos įstaigos ribų skaičius  taip pat turėtų kompensuoti nuteistųjų reiškiamus nuogąstavimus, kas atitinkamai sumažins prielaidas ir nuteistųjų nepasitenkinimams. Todėl pataisos įstaigos, kartu su Kalėjimų departamentu turės vykdyti nuolatinį nuteistųjų informavimą apie laukiamus teigiamus įstatymų projektų rezultatus, stebėti, įgyvendinamų įstatymų praktiką ir, esant poreikiui, nedelsiant kreiptis dėl galimų tikslintinų nuostatų.

Be to, Kalėjimų departamentui reikės aktyviai betarpiškai bendradarbiauti su Viešojo saugumo tarnyba ir policija, siekiant užtikrinti, kad suimtųjų ir nuteistųjų reiškiamų nepasitenkinimų metu nebūtų pakenkta kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, valstybės turtui ir būtų užtikrinta viešoji tvarka pataisos įstaigose.

 

6.    Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

 

Numatoma, kad įstatymų projektai turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai, nes sudarys sąlygas užtikrinti nuteistųjų laisvės atėmimo vietose ir asmenų, kuriems paskirta probacija, veiksmingą resocializaciją. Veiksmingos resocializacijos dėka mažės nusikalstamų veikų recidyvas ir laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų skaičius.

Nustačius griežtesnius į laisvės atėmimo vietų įstaigas įeinančių ir išeinančių asmenų bei įvažiuojančių (išvažiuojančių) transporto priemonių tikrinimo reikalavimus, tai turės teigiamos įtakos kovai su korupcija.

 

7.    Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

 

Įstatymų projektų įgyvendinimas nesusijęs su verslo sąlygomis ir jo plėtra.

 

8.        Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar panaikinti netekusiais galios

 

Projektai teikiami kompleksiškai, todėl papildomų įstatymų priimti ar pakeisti nereikės.

 

9.        Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

 

Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

 

10.    Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus

 

Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais.

 

11.    Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti

 

Teisingumo ministrui ir Kalėjimų departamento direktoriui reikės pakeisti teisės aktus, kurie buvo priimti atsižvelgiant į šiuo metu galiojančias BVK ir PĮ nuostatas.

 

12.    Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)

 

Įstatymų projektams įgyvendinti laisvės atėmimo vietų įstaigoms papildomai reikės skirti 15 273 tūkst. litų. Šios lėšos būtų naudojamos papildomų suimtųjų ir nuteistųjų pasimatymų kambarių, laisvės atėmimo vietų įstaigų kontrolės ir praleidimo punktų patalpų įrengimui, tikrinimo įrangos įsigijimui, visų nuteistųjų gyvenamųjų patalpų pataisos namuose užraktams įrengti. Dėl suimtųjų naudojamų elektros prietaisų apmokestinimo per metus laisvės atėmimo vietų įstaigos iš viso galėtų gauti vidutiniškai apie 50 tūkst. Lt pajamų.

 

13.    Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

 

Įstatymų projektai derinti su Teisėjų taryba, Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

 

14.    Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis  

 

Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: kalinys, lygtinis paleidimas, nusikalstamumo prevencija, socialinė integracija, socialinė pagalba, teisminis tyrimas.

 

 

 

 

 

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.

 

Nėra

 

Teisingumo ministras                                                                                                 Juozas Bernatonis

_____________