Eil.
Nr.
|
Pasiūlymo
teikėjas, data
|
Siūloma
keisti
|
Pastabos
|
Pasiūlymo
turinys
|
Komiteto
nuomonė
|
Argumentai,
pagrindžiantys
nuomonę
|
str.
|
str.
d.
|
p.
|
1.
|
Seimo nariai
Paulius Saudargas,
Kęstutis Masiulis,
Virginija Vingrienė,
Kęstutis Mažeika,
2017-04-18
|
|
|
|
|
Argumentai:
Elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminančių
vartotojų – juridinių asmenų saulės šviesos elektrinėms yra numatytas galios
apribojimas – iki 50 kW. Tai labai nedidelė galia smulkaus ir vidutinio
verslo objektams ir labai apriboja saulės energetikos panaudojimą. Įstatyme
jau yra numatytas labai aiškus apribojimas: „neviršija
gaminančio vartotojo objektui suteiktos leistinosios naudoti galios dydžio“.
Be to, tinklo operatorius, nesant techninių galimybių priimti gaminamą saulės
elektrą, turi teisę apriboti įrengiamų elektrinių galią išduodamas
prisijungimo sąlygas. Todėl galios ribojimas įstatymu yra akivaizdžiai
perteklinė norma.
Įstatymo pataisas reikia priimti kuo anksčiau, kad gaminantys
vartotojai jomis galėtų pasinaudoti dar šiais metais: kadangi nustatytas dvipusės
apskaitos laikas yra nuo balandžio 1 d. iki kovo 31 d., tai vėlesnis įstatymo
priėmimas saulės elektrinių įrengimą šiais metais daro ekonomiškai
nebenaudingu ir šių elektrinių plėtrą atideda metams.
Pasiūlymai:
Pakeisti Įstatymo
projekto 12 straipsnio 7 dalimi keičiamo 20 straipsnio 12 dalį ir ją
išdėstyti taip:
„12. Elektros energiją iš atsinaujinančių energijos
išteklių gaminančių vartotojų (toliau – gaminantys vartotojai), kaip jie yra
apibrėžti Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, fizinių asmenų
saulės šviesos energijos elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip
10 kW ir neviršija gaminančio vartotojo objektui suteiktos leistinosios
naudoti galios dydžio, o juridinių asmenų saulės šviesos energijos
elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 50 kW ir
neviršija gaminančio vartotojo objektui suteiktos leistinosios naudoti galios
dydžio sudarius elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su nepriklausomu
tiekėju, pagaminto elektros energijos kiekio apskaita tvarkoma pagal elektros
energijos apskaitos prietaisų, fiksuojančių suvartotą ir pagamintą elektros
energiją, rodmenis. Jų pagrindu nustatoma:
1) per
kalendorinį mėnesį gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros
energijos kiekis ir iš elektros tinklų suvartotos elektros energijos kiekis;
2) per
laikotarpį nuo einamųjų metų balandžio 1 dienos iki kitų metų kovo 31 dienos
(toliau – kaupimo laikotarpis) gaminančio vartotojo į elektros tinklus
patiektos elektros energijos kiekio ir iš elektros tinklų suvartotos elektros
energijos kiekio santykis: jeigu gaminantis vartotojas per einamąjį
kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiekia daugiau elektros energijos
negu suvartoja, tai tarp patiektos į elektros
tinklus ir suvartotos elektros energijos susidaręs elektros energijos
skirtumas perkeliamas į kitą kalendorinį mėnesį kaip gaminančio vartotojo į
elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis, kuris yra kaupiamas
kaupimo laikotarpiu; jeigu gaminantis vartotojas per einamąjį kalendorinį
mėnesį į elektros tinklus patiekia mažiau elektros energijos negu suvartoja,
tai tarp per einamąjį kalendorinį mėnesį patiektos į elektros tinklus ir
suvartotos elektros energijos susidaręs elektros energijos skirtumas yra
atimamas iš per kaupimo laikotarpį gaminančio vartotojo sukaupto į elektros
tinklus patiektos elektros energijos kiekio; jeigu pasibaigus kalendoriniam
mėnesiui gaminančio vartotojo suvartotos elektros energijos kiekis yra
didesnis negu jo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis, už
šį skirtumą gaminantis vartotojas moka pagal gaminančio vartotojo ir elektros
tiekėjo sudarytoje elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytą
įkainį; per kaupimo laikotarpį gaminančio vartotojo suvartotą elektros
energiją viršijantis į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis į
kitą kaupimo laikotarpį nėra perkeliamas ir už šį kiekį gaminančiam
vartotojui nėra mokama.“
2. Įstatymas įsigalioja 2017 m. gegužės 2 d.
|
Nepritarti
|
Atsižvelgiant į
tai, kad saulės elektrinių galios ribojimų atsisakymas apsunkintų elektros
tinklų plėtros planavimą, sudarytų sąlygas pertekliniams elektros energijos
generavimo pajėgumams, kurie turėtų neigiamos įtakos bendrai elektros
energijos sistemai.
Siekiant tvarios
elektros energiją gaminančių vartotojų plėtros, kompleksiškai mažinant apribojimus,
taikomus elektros energiją gaminantiems vartotojams, siūloma nustatyti, kad juridinių
asmenų saulės, vėjo ir biomasės elektrinės galia negali būti didesnė 100 kW.
|
2.
|
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė,
2017-06-08
|
|
|
|
|
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į
Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimo
Nr. SV-S-46 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 6, 7 ir 8 punktus, Lietuvos
Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos elektros
energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 3, 4, 6, 7, 9, 10, 18, 31,
34, 39, 40, 41, 43, 44, 49, 51, 52, 58, 67, 70, 71, 72, 74, 75 straipsnių
ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 391 straipsniu įstatymo
projektui Nr. XIIP-4598 (toliau – Elektros energetikos įstatymo
projektas), Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 6, 9, 21,
25, 30 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4599 (toliau –
Energetikos įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių
išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 15, 17, 18,
19, 20, 21, 30, 40, 41, 42, 49, 54, 56, 58, 65 straipsnių pakeitimo,
aštuntojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 33 straipsnio pripažinimo
netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIIP-4600 (toliau – Atsinaujinančių
išteklių energetikos įstatymo projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai)
ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos tobulinti, atsižvelgiant į šias
pastabas ir pasiūlymus:
|
Pritarti
|
|
3.
|
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė,
2017-06-08
|
6
|
1
|
|
|
1. Siekiant aiškiai nustatyti Valstybinės kainų ir energetikos
kontrolės komisijos (toliau – Komisija) ir tinklų operatorių teises ir
pareigas nustatant elektrinės prijungimo prie elektros tinklų išankstinių prijungimo sąlygų parengimo,
elektros energijos persiuntimo ir (ar) tiekimo nutraukimo, apribojimo,
atnaujinimo ir elektros apskaitos prietaiso rodmenų nuskaitymo paslaugų
įkainius ir atsižvelgiant į tai, kad Komisija, derindama nurodytus įkainius
ir jų apskaičiavimo metodikas, turės visas galimybes visapusiškai įvertinti
jų teisingumą ir nesudarys prielaidų taikyti skirtingas skaičiavimo metodikas
valstybės mastu skirtingoms įmonėms, o nustačiusi neatitikimų turės teisę
nederinti tinklų operatorių pateiktų projektų, taip pat į tai, kad tinklų
operatoriai, vykdydami veiklą ir pastebėję reikšmingų pasikeitimų, galės
operatyviai patikslinti metodikas ir įkainius, pateikdami juos derinti
Komisijai, siūlome tikslinti Elektros energetikos įstatymo projekto 6
straipsnį – pakeisti šiuo straipsniu pildomo Lietuvos Respublikos elektros
energetikos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 21 punkto nuostatą ir nustatyti,
kad Komisija „derina tinklų operatorių
apskaičiuotus šių operatorių išduodamų prijungimo sąlygų, išankstinių prijungimo sąlygų parengimo,
elektros energijos persiuntimo ir (ar) tiekimo nutraukimo, apribojimo,
atnaujinimo ir elektros apskaitos prietaiso rodmenų nuskaitymo paslaugų
įkainius, kurie nustatomi pagal tinklų operatorių parengtą, su Komisija suderintą
ir tinklų operatorių patvirtintą šių įkainių apskaičiavimo metodiką“.
|
Pritarti
|
|
4.
|
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė,
2017-06-08
|
|
|
|
|
2. Atsižvelgdami į tai, kad Komisija reguliuoja elektros energijos
skirstymo paslaugos kainas ir jai tikslinga turėti duomenis apie finansavimo
šaltinius investicijoms, skirtoms skirstomųjų tinklų infrastruktūrai, siūlome tikslinti Elektros energetikos įstatymo projekto
12 straipsnį – pakeisti šiuo straipsniu pildomo Lietuvos Respublikos
elektros energetikos įstatymo 391 straipsnio 2 dalies 2 punkto
nuostatą, numatančią, kad 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo ir
modernizavimo investicijų plane turi būti nurodoma „bendroji investicijų programa (apimanti finansavimo šaltinius
investicijoms, skirtoms skirstomųjų tinklų infrastruktūrai per planuojamą 10
metų laikotarpį), dėl kurios jau priimtas sprendimas, ir nauji investicijų
rodikliai (apimtys), kurių bus siekiama per planuojamą 10 metų laikotarpį“.
|
Pritarti
|
|
5.
|
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė,
2017-06-08
|
|
|
|
|
3. Siekiant užtikrinti vartotojų teisę laiku gauti informaciją,
susijusią su garantiniu elektros energijos tiekimu, ir atsižvelgiant į galimus
atvejus, kad nepriklausomas tiekėjas gali nutraukti ne tik savo
veiklą, bet ir elektros energijos
pirkimo–pardavimo sutartį, reikėtų tikslinti Elektros
energetikos įstatymo projekto 16 straipsnį – pakeisti šiuo straipsniu keičiamo
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 44 straipsnio 2 dalies 1
punkto nuostatą ir atitinkamai patikslinti Lietuvos Respublikos elektros
energetikos įstatymo 2 straipsnio 14 dalies, 44 straipsnio 1 dalies bei 49 straipsnio 2 dalies 3 punkto
nuostatas. Tikslinant Elektros energetikos įstatymo projekto 16 straipsnį,
pakeičiant šiuo straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos elektros energetikos
įstatymo 44 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą, siūlome numatyti, kad
„garantinis elektros energijos tiekimas vartotojui užtikrinamas, kai vartotojas, gavęs nepriklausomo tiekėjo
rašytinį įspėjimą ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki nutraukiamos veiklos
arba elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, per 2 savaites nuo nepriklausomo tiekėjo pranešimo apie nutraukiamą
veiklą ar elektros energijos
pirkimo–pardavimo sutartį gavimo dienos
nepasirenka kito nepriklausomo tiekėjo ar paaiškėja šio straipsnio 3 dalyje
nurodytos aplinkybės, – tokiais atvejais vartotojų su nepriklausomu tiekėju
sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis laikoma nutraukta. Vartotojas, kuriam užtikrinamas garantinis elektros energijos
tiekimas, sudaręs elektros energijos pirkimo–pardavimo
sutartį su nepriklausomu tiekėju, privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per 3
darbo dienas nuo sutarties sudarymo, raštu pranešti apie tai garantinio
tiekimo funkciją atliekančiam asmeniui, o šis ne vėliau kaip per 3 savaites
nuo tokio pranešimo gavimo dienos nutraukia garantinį elektros energijos
tiekimą. Garantinio elektros energijos
tiekimo trukmė – ne ilgiau kaip 6 mėnesiai. Jeigu per 6 mėnesius vartotojas
nepasirenka naujo nepriklausomo tiekėjo, visuomeninis tiekėjas įgyja teisę
nutraukti elektros energijos tiekimą vartotojui. Apie garantinio tiekimo nutraukimą
visuomeninis tiekėjas įspėja vartotoją ne vėliau kaip prieš 3 savaites iki
nutraukimo dienos“. Tuo pačiu tikslu siūlome tikslinti Elektros
energetikos įstatymo projekto 16 straipsnį – pakeisti šiuo straipsniu pildomo
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 44 straipsnio
4 dalyje numatytą terminą ir numatyti, kad nepriklausomas
tiekėjas privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo šio
straipsnio 3 dalyje nustatytų aplinkybių atsiradimo, savo vartotojams ir
atitinkamam visuomeniniam tiekėjui pranešti apie garantinio elektros
energijos tiekimo pradžią ir pagrindą, o vartotojams – ir apie visuomeninį
tiekėją, vykdysiantį garantinį elektros energijos tiekimą, bei jo
kontaktinius duomenis.
|
Pritarti
|
|
6.
|
Lietuvos Respublikos
Vyriausybė,
2017-06-08
|
|
|
|
|
4. Siekiant užtikrinti elektros energijos vartotojų interesus ir teisę
nemokamai gauti visų rūšių sąskaitas (įskaitant popierines) už suvartotą
elektros energiją, siūlome atsisakyti Elektros energetikos įstatymo projekto
18 straipsnio 2 dalimi keičiamos Lietuvos Respublikos elektros energetikos
įstatymo 51 straipsnio 4 dalies nuostatos, kurioje nustatyta, kad, vartotojui
pageidaujant gauti popierines sąskaitas, tiekėjai ir tinklų operatoriai turi
teisę taikyti vartotojui tokios sąskaitos pateikimo mokestį. Atsižvelgdami į
šį siūlymą, taip pat siūlome atsisakyti Elektros energetikos įstatymo
projekto 19 straipsnio 1 dalimi pildomo Lietuvos Respublikos elektros
energetikos įstatymo 52 straipsnio 2 dalies 6 punkto.
|
Pritarti
|
|
7.
|
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė,
2017-06-08
|
|
|
|
|
5. Atsižvelgdami į tai, kad paskirtoji įmonė su perdavimo sistemos
operatoriumi sudaro ne tik gamybos prognozavimo, bet ir atsiskaitymo už
balansavimo elektros energiją sutartį, todėl atskira sutartis dėl
informacijos mainų nesudaroma, siūlome tikslinti Elektros energetikos
įstatymo projekto 20 straipsnį – pakeisti šiuo straipsniu pildomo Lietuvos
Respublikos elektros energetikos įstatymo 58 straipsnio 5 dalies 5 punkto
nuostatą ir nustatyti, kad „įmonė
įsipareigoja sudaryti elektros energijos, gaminamos naudojant
atsinaujinančius energijos išteklius, gamybos prognozavimo ir atsiskaitymo
už balansavimo elektros energiją sutartį
su perdavimo sistemos ir (ar) skirstomųjų tinklų operatoriumi, atsakingu už
elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių,
balansavimą“.
|
Pritarti
|
|
8.
|
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė,
2017-06-08
|
|
|
|
|
6. Siekiant užtikrinti vartotojų interesus, kai dėl tinklų
operatoriaus kaltės susidaro
ekstremalioji padėtis, o nuostoliai vartotojui neatlyginami, siūlome
tikslinti Elektros energetikos įstatymo projekto 23 straipsnį – pakeisti šiuo
straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 71
straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatą ir nustatyti, kad tinklų operatorius
vartotojui neatlygina jo patirtų nuostolių, kai elektros energijos
persiuntimas nutraukiamas arba apribojamas Valstybinei energetikos
inspekcijai prie Energetikos ministerijos (toliau – Valstybinė energetikos
inspekcija) nustačius tokius vartotojo elektros įrenginių ir (ar) jų
eksploatacijos trūkumus, dėl kurių gresia avarija, gedimai, sutrikimai ar
kyla pavojus žmonių gyvybei ir saugumui, taip pat tais atvejais, kai tai
būtina siekiant išvengti ekstremaliosios padėties ar susiklosčius energetikos
sistemoje ar tinklų operatoriaus elektros tinkle ne dėl tinklų operatoriaus
kaltės ekstremaliajai padėčiai, kuri kelia grėsmę sistemos ar elektros tinklo
funkcionavimui ir stabilumui, taip pat susidarius generavimo galios ar
elektros energijos deficitui ir tuomet, kai elektros energijos persiuntimo
nutraukimas arba apribojimas yra būtinas atliekant elektros tinklų priežiūros
darbus, taip pat vykdant naujų elektros energijos vartotojų ir (ar) gamintojų
įrenginių prijungimo prie elektros tinklų darbus.
|
Pritarti
|
|
9.
|
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė,
2017-06-08
|
|
|
|
|
7. Siekiant nustatyti protingumo kriterijus atitinkantį terminą, per
kurį vartotojas gali kreiptis dėl nuostolių, patirtų laikinai nutraukus
elektros energijos persiuntimo paslaugą, siūlome tikslinti Elektros
energetikos įstatymo projekto 23 straipsnį – pakeisti šiuo straipsniu
keičiamo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 71 straipsnio 4
dalies 3 punkto nuostatą – numatyti, kad „prašymą
dėl nuostolių atlyginimo vartotojas turi teisę pateikti tinklų operatoriui ne
vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nuostolių atsiradimo dienos. Tinklų
operatorius privalo vartotojo prašymą išnagrinėti ne vėliau kaip per 30
kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo“.
|
Pritarti
|
|
10.
|
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė,
2017-06-08
|
|
|
|
|
8. Pažymėtina, kad remtinos elektros energijos, pagamintos
termofikaciniu režimu bendrojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo
elektrinėse, metinis mastas nuo 2014 metų
palaipsniui buvo mažinamas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1083 „Dėl viešuosius
interesus atitinkančių paslaugų teikėjų ir viešuosius interesus atitinkančių
paslaugų teikimo apimties 2016 metams nustatymo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2016 m. lapkričio 23 d. nutarimu Nr. 1178 „Dėl viešuosius interesus
atitinkančių paslaugų teikėjų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų
teikimo apimties 2017 metams nustatymo“ 2016 ir 2017 metams remtinos elektros
energijos gamybos apimtys aptariamai paslaugai nebuvo nustatytos.
2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos
2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos
direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos
2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL 2012 L 315, p. 1),
preambulės 35 dalyje nurodyta, kad didelio naudingumo kogeneracija
suteikia daug pirminės energijos taupymo galimybių, kurios Europos Sąjungoje
iš esmės nėra išnaudotos. Direktyvos 2012/27/ES 14 straipsnio 11
dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad Europos Sąjungos valstybės narės
užtikrina, jog teikiant bet kokią paramą kogeneracijai būtų nustatyta sąlyga,
kad elektros energija būtų pagaminta didelio naudingumo kogeneracijos būdu, o
atliekinė šiluma efektyviai naudojama siekiant sutaupyti pirminės energijos.
Šios aplinkybės sudaro prielaidas keisti Elektros energetikos įstatymo
projekto 25 straipsniu siūlomą keisti Lietuvos Respublikos elektros
energetikos įstatymo 74 straipsnio 2 dalies 2 punktą
ir jame nustatyti, kad viešuosius interesus atitinkančia paslauga laikytina
ne elektros energijos gamyba termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros
energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse, kai šios elektrinės tiekia
šilumą į aprūpinimo šiluma sistemas ir yra sutaupomas toks pirminės energijos
kiekis, kad bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą galima laikyti
efektyvia, o elektros energijos gamyba elektrinėse, kuriose elektros energija
gaminama didelio naudingumo kogeneracijos būdu, kaip tai apibrėžta Lietuvos
Respublikos elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje.
Taip pat siūlome papildyti Elektros energetikos įstatymo projekto 28
straipsnį – nustatyti, kad Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo
74 straipsnio 2 dalies 2 punktas
taikomas tik po šio įstatymo įsigaliojimo leidimą plėtoti elektros energijos
gamybos pajėgumus gavusiems elektros energijos gamintojams ir Lietuvos
Respublikos energetikos ministerijai atlikus konsultacijas su Europos
Komisija dėl galimos valstybės pagalbos, kuri turi atitikti 2014 m. birželio
28 d. Europos Komisijos komunikato „2014–2020 m. Valstybės pagalbos aplinkos
apsaugai ir energetikai gairės“ (2014/C 200/01) numatytus reikalavimus.
|
Pritarti
|
|
11.
|
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė,
2017-06-08
|
|
|
|
|
9. Siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją, tikslinga numatyti, kad
rinkos dalyviams, kurie teiks viešuosius interesus atitinkančias paslaugas,
būtų taikoma konkurencinga atrankos (vertinimo) procedūra. Taip pat,
atsižvelgdami į tai, kad veikia nuolatinės srovės tarpsisteminės elektros
jungtys su Švedija bei Lenkija ir nebenustatomos elektros energijos gamybos
apimtys viešuosius interesus atitinkančioms paslaugoms (elektros energijos
gamybai termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos
gamybos ciklo elektrinėse, kai šios elektrinės tiekia šilumą į aprūpinimo
šiluma sistemas ir yra sutaupomas toks pirminės energijos kiekis, kad bendrą
šilumos ir elektros energijos gamybą galima laikyti efektyvia, ir energijos
gamybai nustatytose elektrinėse, kuriose elektros energiją gaminti būtina
elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti), su kuriomis buvo sietini
ekonominio pagrįstumo, mažiausių sąnaudų ir poveikio elektros energijos
kainai galutiniams vartotojams principai, siūlome tikslinti Elektros
energetikos įstatymo projekto 25 straipsnį – pakeisti šiuo straipsniu
keičiamo Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio 3
dalies pirmąjį sakinį ir numatyti, kad, tvirtindama
viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo apimtis ateinantiems
kalendoriniams metams ir nustatydama įpareigojimus teikti viešuosius
interesus atitinkančias paslaugas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė vadovaujasi viešaisiais interesais
elektros energetikos sektoriuje ir užtikrina konkurencingą viešuosius
interesus atitinkančias paslaugas teiksiančių asmenų atrankos procedūrą,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės
patvirtinta atrankos procedūrų vykdymo tvarka. Atitinkamai siūlome tikslinti Elektros
energetikos įstatymo projekto 25 straipsniu keičiamo
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio 1 dalies
pirmąjį sakinį.
|
Pritarti
|
|
12.
|
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė,
2017-06-08
|
|
|
|
|
10. Atsižvelgdami į tai, kad skirstomųjų tinklų operatoriui numatyta
pareiga rengti 10 metų skirstomųjų
tinklų plėtros, atnaujinimo ir modernizavimo investicijų planą, o elektros tinklų operatoriams – sudaryti galimybę nepriklausomiems
tiekėjams naudotis automatinėse duomenų nuskaitymo, ar išmaniosios energijos
apskaitos sistemose esančiais elektros vartojimo duomenimis, ir šių veiksmų
atlikimas reikalauja specialaus pasirengimo, siūlome papildyti Elektros
energetikos įstatymo projekto 28 straipsnį – nustatyti išimtį dėl šio
projekto 12 straipsnio ir 18 straipsnio 3 dalies įsigaliojimo ir nustatyti
vėlesnę šių nuostatų įsigaliojimo datą – 2018 m. sausio 1 dieną.
|
Pritarti
|
|
13.
|
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė,
2017-06-08
|
|
|
|
|
11. Atsižvelgdami į tai, kad dėl Elektros energetikos įstatymo projekto
16 ir 25 straipsnių įsigaliojimo taip
pat reikės parengti / pakeisti įgyvendinamuosius teisės aktus, siūlome
Elektros energetikos įstatymo projekto 28 straipsnio 1 dalyje nenumatyti
išimties dėl šių straipsnių įsigaliojimo
|
Pritarti
|
|
14.
|
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė,
2017-06-08
|
7
|
8
|
|
|
12. Siūlome atsisakyti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo
projekto 7 straipsniu keičiamo Lietuvos
Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 14 straipsnio 8 dalies nuostatos, kurioje įtvirtinta, kad, statyti ar
įrengti elektrinę planuojančiam asmeniui pageidaujant, elektros tinklų
operatorius privalo pateikti išsamią su elektrinės prijungimu prie elektros
tinklų susijusių sąnaudų sąmatą, pagrįstą ir tikslų elektrinės prijungimo
prie elektros tinklų prašymų pateikimo ir svarstymo grafiką, pagrįstą
orientacinį siūlomo elektrinės prijungimo prie elektros tinklų grafiką,
atsižvelgiant į tai, kad tinklų operatoriaus išduodamos išankstinės
prijungimo sąlygos – tai preliminarios projektavimo sąlygos, kuriose
nustatomi privalomieji energetikos tinklų tiesimo, pertvarkymo ir (ar)
plėtros reikalavimai, prijungiant šio asmens elektrinę prie energetikos
tinklų operatoriaus valdomų tinklų, ir tinklų operatoriai, kol nėra parengtas
ir suderintas elektrinės prijungimo prie tinklų techninis projektas, neturi
reikiamų duomenų ir galimybių pateikti išsamią su elektrinės prijungimu prie
elektros tinklų susijusių sąnaudų sąmatą, pagrįstą ir tikslų elektrinės
prijungimo prie elektros tinklų prašymų pateikimo ir svarstymo grafiką,
pagrįstą orientacinį siūlomo elektrinės prijungimo prie elektros tinklų
grafiką. Elektrinės prijungimo prie elektros tinklų kaina ir terminai
pateikiami elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartyje,
kurios projektas pateikiamas statyti ar įrengti elektrinę planuojančiam
asmeniui po to, kai yra parengtas ir suderintas elektrinės prijungimo prie
elektros tinklų techninis projektas.
|
Pritarti
|
|
15.
|
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė,
2017-06-08
|
7
|
14
|
|
|
13. Siūlome tikslinti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo
projekto 7 straipsnį – numatyti šiuo straipsniu keičiamo Lietuvos
Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 14 straipsnio 14
dalyje, kad elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų
protokole (toliau – ketinimų protokolas) nurodomas terminas, per kurį asmuo
įsipareigoja pastatyti elektrinę, baigti savo elektros tinklų dalyje
susijusius darbus ir pateikti reikalingus dokumentus Valstybinės energetikos
inspekcijos elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo aktui-pažymai
gauti, pratęsiamas dėl šioje dalyje numatytų priežasčių, tačiau laikotarpis,
kuriam pratęsiamas nurodytas terminas, neturi viršyti leidimo plėtoti
elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo termino. Vadovaujantis Elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros
tinklų ketinimų protokolo pavyzdinės formos, patvirtintos Valstybinės
kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m.
liepos 1 d. nutarimu Nr. O3-163 „Dėl Elektros gamybos įrenginių prijungimo
prie elektros tinklų ketinimų protokolo pavyzdinės formos patvirtinimo“, 2.2
papunkčiu, asmuo, laimėjęs skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną,
privalo per 3 mėnesius nuo aukciono laimėjimo kreiptis dėl leidimo plėtoti
elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo. Vadovaujantis Lietuvos
Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 12 dalies 1 punkto
nuostatomis, vienas iš dokumentų šiam leidimui gauti yra tinklų operatoriaus pateiktas galimybės prijungti
elektros įrenginius prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų patvirtinimas.
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą įgyvendinančių Veiklos
elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių, patvirtintų
Lietuvos Respublikos elektros energetikos ministro 2013 m. spalio 22 d.
įsakymu Nr. 1-212 „Dėl Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų
išdavimo taisyklių patvirtinimo“, 20.1 papunktyje numatyta, kad tuo atveju,
kai asmuo yra laimėjęs skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną, prie prašymo
gauti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus jis turi pateikti
ketinimų protokolo kopiją. Įvertinus tai, kad elektrinė turi būti
pastatyta per leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo
terminą ir šis terminas yra ribotas, tikslinga susieti nurodyto leidimo
galiojimo terminą ir ketinimų protokole nurodytą terminą, per kurį asmuo
įsipareigoja pastatyti elektrinę, baigti savo elektros tinklų dalyje
susijusius darbus ir pateikti reikalingus dokumentus Valstybinės energetikos
inspekcijos elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo aktui-pažymai
gauti.
|
Pritarti
|
Komiteto
pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo
projekto 7 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Šio
straipsnio 11 dalies 2 punkte nurodytas terminas pratęsiamas dėl šioje dalyje nurodytų priežasčių, tačiau
laikotarpis, kuriam pratęsiamas nurodytas terminas, neturi viršyti leidimo
plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo termino: “
|
16.
|
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė,
2017-06-08
|
14
|
|
|
|
14.
Įvertindami aiškinamajame rašte nurodytus Lietuvos Respublikos
atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo keitimo tikslus ir tai, kad
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte nenumatomas biodujų
supirkimo laikotarpis ir superkami kiekiai, siūlome panaikinti Valstybinės
kainų ir energetikos kontrolės komisijos kompetenciją nustatyti biodujų
supirkimo tarifus ir pripažinti Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo
30 straipsnio 3 dalį netekusia galios.
|
Pritarti
|
Komiteto
pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo
projekto 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„14
straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 30 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,1. Biodujų
gamyba yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga. Biodujas superka dujų sistemų operatoriai..“
2. Pripažinti netekusia galios 30 straipsnio 3 dalį:
,,3. Biodujų supirkimo
tarifus nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.“
|
17.
|
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė,
2017-06-08
|
1
|
3,
4
|
|
|
15. Atsižvelgdami į tai, kad Lietuvos
Respublikos elektros energetikos įstatyme ir Lietuvos Respublikos statybos
įstatyme yra vartojamos sąvokos „prijungimo sąlygos“, „prisijungimo sąlygos“,
siūlome patikslinti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto 1
straipsnio 3 ir 4 dalis ir nustatyti, kad „Elektrinės išankstinės
prijungimo prie energetikos tinklų sąlygos (toliau – išankstinės
prijungimo sąlygos) – statyti ar įrengti elektrinę planuojančiam asmeniui
išduodamos preliminarios prijungimo sąlygos, kuriose nustatomi privalomieji
energetikos tinklų tiesimo, pertvarkymo ir (ar) plėtros reikalavimai,
prijungiant šio asmens elektrinę prie energetikos tinklų operatoriaus valdomų
tinklų ar teikiant kitas teisės aktuose nustatytas paslaugas“ ir „Elektrinės
prijungimo prie energetikos tinklų sąlygos (toliau – prijungimo
sąlygos) – techninės sąlygos, kuriose nustatomi privalomieji
energetikos tinklų tiesimo, pertvarkymo ir (ar) plėtros reikalavimai,
prijungiant elektrinę prie energetikos tinklų operatoriaus valdomų tinklų ar
teikiant kitas teisės aktuose nustatytas paslaugas.“
|
Pritarti
|
Komiteto
pasiūlymas:
1. Pakeisti
įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Pakeisti 2
straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16.
Elektrinės išankstinės prijungimo prie energetikos tinklų išankstinės projektavimo
sąlygos (toliau – išankstinės prijungimo sąlygos)
– energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojui statyti ar
įrengti elektrinę planuojančiam asmeniui išduodamos preliminarios projektavimo
prijungimo sąlygos, kuriose
nustatomi privalomieji energetikos tinklų tiesimo, pertvarkymo ir (ar)
plėtros reikalavimai, prijungiant šio gamintojo asmens elektrinę
prie energetikos tinklų operatoriaus valdomų tinklų ar teikiant kitas teisės
aktuose nustatytas paslaugas.“
2. Pakeisti
įstatymo projekto 1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Pakeisti 2 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:
„17. Elektrinės
prijungimo prie energetikos tinklų projektavimo prijungimo sąlygos
(toliau – prijungimo sąlygos) – techninės sąlygos, kuriose
nustatomi privalomieji energetikos tinklų tiesimo, pertvarkymo ir (ar)
plėtros reikalavimai, prijungiant energijos iš atsinaujinančių išteklių
gamintojo elektrinę prie energetikos tinklų operatoriaus valdomų tinklų
ar teikiant kitas teisės aktuose nustatytas paslaugas.“
|
18.
|
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė,
2017-06-08
|
|
|
|
|
16. Atsižvelgdami į tai, kad Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo
27 straipsnio 5 dalis yra pripažinta netekusia galios, siūlome tikslinti
Energetikos įstatymo projekto 3 straipsnį – pakeisti šiuo straipsniu
keičiamo Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies
3 punkto nuostatą ir numatyti, kad Valstybinė energetikos inspekcija
„organizuoja šio įstatymo 27 straipsnio
6 dalyje nustatytų sistemų energijos vartojimo efektyvumo patikrinimą“.
|
Pritarti
|
|
19.
|
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė,
2017-06-08
|
|
|
|
|
17.
Atsižvelgdami į tai, kad energetikos įmonės, kurių veiklai taikomos valstybės
reguliuojamos kainos, prekes ir paslaugas
įsigyja ne tik iš
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio
5 dalyje (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo
Nr. I-1491 naujos redakcijos 10 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai)
nurodytų subjektų, bet ir iš kitų asmenų, o
tokia informacija Komisijai reikšminga įsitikinant iš tokių asmenų gaunamų
prekių ir paslaugų kainų pagrįstumu, siūlome tikslinti Energetikos įstatymo
projekto 5 straipsnį – pakeisti šiuo straipsniu pildomo Lietuvos
Respublikos energetikos įstatymo 25 straipsnio 6 dalį ir numatyti,
kad „Fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys Komisijos prašymu teikia jai
informaciją apie energetikos įmonėms suteiktų paslaugų teikimo ar parduotų
prekių tiekimo sąnaudas, pajamas, sutartinius įsipareigojimus ir kainodaras,
kurie turi įtakos valstybės reguliuojamoms kainoms, kai energetikos įmonės,
kurių veiklai taikomos valstybės reguliuojamos kainos, su fiziniais ir (ar)
juridiniais asmenimis sudaro paslaugų teikimo ar prekių pirkimo sandorius.
Komisija, naudodamasi teise gauti iš fizinių ir (ar) juridinių asmenų informaciją,
privalo užtikrinti gautos informacijos ar duomenų konfidencialumą, jeigu juos
pateikęs asmuo to prašo, tačiau ši pareiga neapriboja galimybės Komisijai
skelbti ar kitaip naudoti apibendrintą ar nuasmenintą informaciją arba
duomenis, kai iš pateikiamos informacijos ar duomenų negalima nustatyti konkrečių
asmenų.“
|
Pritarti
|
|
20.
|
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė,
2017-06-08
|
|
|
|
|
18. Siūlome nustatyti vėlesnę Elektros
energetikos įstatymo projekto, Energetikos įstatymo projekto ir Atsinaujinančių išteklių energetikos
įstatymo projekto įsigaliojimo datą – 2017 m.
lapkričio 1 d., atitinkamai patikslinti Įstatymų projektų įgyvendinimą
reglamentuojančias nuostatas ir numatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos institucijos įgyvendinamuosius teisės
aktus, susijusius su ūkio subjektų veiklos ar priežiūros reguliavimu, turi
priimti iki 2017 m. liepos 31 dienos.
|
Pritarti iš dalies
|
Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo
projekto 25 straipsnio formuluotę.
|