AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO NR. i-464
6, 13, 18, 22, 24, 26, 291, 30, 311, 38, 45 IR 46 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-1371 9 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 81 STRAIPSNIU
ĮSTATYMO PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1316 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-1370 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 6, 13, 18, 22, 24, 26, 291, 30, 311, 38, 45 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1371 9 ir 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projektas (toliau – VĮ pakeitimo projektas) ir Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – VTĮ pakeitimo projektas) parengti siekiant užtikrinti darnų valstybės valdymą - atsakingą politikų ir valstybės tarnautojų darbą, vadovaujantis aukščiausiais etikos ir veiksmingumo standartais. Darnaus valstybės valdymo tikslas – piliečių gerovė, teisingumas, valstybės saugumas. Darnus valstybės valdymas reikalauja politikų ir valstybės tarnautojų atskaitomybės už veiklos rezultatus visuomenei, visų valstybės valdymo grandžių priimamų sprendimų skaidrumo ir atvirumo.
Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme Nr. I-464 6, 13, 18, 22, 24, 26, 291, 30, 311, 38, 45 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1371 11 str. numatyta, kad Vyriausybės kancleris yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos vadovas, pavaldus Ministrui Pirmininkui. Vyriausybės kancleris yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, kurį priima į pareigas ir atleidžia iš jų Ministras Pirmininkas.
Atitinkamai nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiame Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo Nr. I-56 13 straipsnio pakeitimo įstatyme Nr. XIII-1379 numatyta, kad Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai vadovauja Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris, kuris yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas (jį priima į pareigas ir iš pareigų atleidžia Lietuvos Respublikos Prezidentas). Iki šiol Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka konkurso būdu buvo priimamas ir atleidžiamas iš jų Lietuvos Respublikos Prezidento.
2018 m. birželio 15 d. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pateikė Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2325, kuriuo buvo siūloma nustatyti, kad Seimo kancleris yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas. Tačiau tokio reguliavimo atsisakyta, nes Seimo statuto 31 str. 4 d. numatyta, kad Seimo kanclerio pareigos yra nesuderinamos su dalyvavimu politinės partijos ar politinės organizacijos veikloje. Be to, Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017 m. birželio 18 d. išvadoje Nr. XIIIP-2325 ir 2018 m. birželio 29 d. išvadoje Nr. XIIIP-1596(3) nurodė, kad: „siekiant suvienodinti Seimo kanclerio statusą su Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerio ir Vyriausybės kanclerio statusu atkreiptinas dėmesys, kad tai neatitinka skirtingos Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės, kaip institucijų, prigimties. Respublikos Prezidento institucija yra vienasmenė, todėl logiška, kad šią instituciją aptarnaujančios įstaigos Respublikos Prezidento kanceliarijos vadovą - Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerį – į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu skiria Respublikos Prezidentas. Nors Vyriausybė yra kolegiali institucija, kurią sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai, Vyriausybės kanceliarija de facto daugiausiai padeda savo įgaliojimus realizuoti ne visiems Vyriausybės nariams, o Ministrui Pirmininkui, nes ministrams jų įgaliojimus realizuoti padeda kitos institucijos – ministerijos. Atsižvelgiant į tai, nuostata, kad Vyriausybės kanclerį į pareigas skiria Ministras Pirmininkas, vertintina kaip logiška ir proporcinga.“
VĮ ir VTĮ pakeitimų projektais siūloma nustatyti, kad ministerijos kancleris yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, kurį priima į pareigas ir atleidžia iš jų ministras, ir kuris yra pavaldus ministrui. Ministerijos kancleriui įstatymai nėra numatę apribojimų numatant pareigų nesuderinamumą su dalyvavimu politinės partijos ar politinės organizacijos veikloje. Be to, ministerijos kancleris padeda realizuoti įgaliojimus ne kolegialiam organui, o vienasmeniškai vienam valstybės politikui - ministrui. Pažymėtina ir tai, kad ministro politinis (asmeninis) pasitikėjimas į pareigas skiriamu ministerijos kancleriu būtų ideologiškai ir politiškai vienalytis.
Pagal nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo (2018 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 1 str.) (toliau – VTĮ) 13 straipsnio 1 dalį, į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas priimama be konkurso valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos pasirinkimu. VTĮ 10 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kokie valstybės politikai ir kokios kolegialios institucijos priima į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus; VTĮ 1 priede nustatomas išsamus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių sąrašas. Pažymėtina, kad didžioji dalis politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų priimami į pareigas vienasmeniu valstybės politiko (Respublikos Prezidento, Ministro Pirmininko, ministro ir kitų) pasirinkimu ir sprendimu, vienintelė kolegiali institucija, priimanti į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu yra Vyriausybė. Todėl ministerijų kanclerių skyrimas į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu atitiktų visus aukščiau VTĮ išvardytus reikalavimus.
Teikiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 6, 13, 18, 22, 24, 26, 291, 30, 311, 38, 45 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1371 (toliau – VĮ) projektą Seimui, šio teisės akto projekto aiškinamajame rašte buvo akcentuojamas kadencijų (ne ilgesnių kaip 4 metų) ministerijų kancleriams nustatymas, tam kad užtikrinti dažnesnę ir nuolatinę ministerijų kanclerių rotaciją. Pažymėtina, kad toks reikalavimas numatytas ir VĮ pakeitimo projekte, nes buvimas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, suponuoja, kad kadencija sutampa su asmenį pasirinkusio politiko ar kolegialios institucijos įgaliojimų laikotarpiu.
Be to, VĮ buvo siūloma nustatyti kadencijas ministerijų kancleriams, nes ministerijos kancleris pagal įstatymą yra ministerijos administracijos vadovas, kontroliuoja ministerijos administracinę – ūkinę veiklą, ministro pavedimu priima į pareigas ir atleidžia iš jų ministerijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, atlieka kitas ministro nustatytas funkcijas, taigi iš esmės vykdo įstaigos vadovo veiklą. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojančio Vyriausybės įstatymo 26 str. 3 d. (2018-06-29 d. pakeitimai) numato, kad ministerijai vadovauja ministras, kuris sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus, nustato ministerijos kanclerio administravimo sritis, įstatymų nustatyta tvarka priima, atleidžia, skatina, skiria pašalpas ir tarnybines nuobaudas, priima sprendimus dėl darbo pareigų pažeidimo ministerijos valstybės tarnautojams, darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, ir įstaigų vadovams (įstaigų prie ministerijų vadovams ir kt.). Todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad ministerijos kancleris iš esmės vykdo įstaigos vadovo veiklą. Ministras gali pavesti ministerijos kancleriui vykdyti nurodytas funkcijas personalo ir kitose srityje, bet neprivalo. Pažymėtina ir tai, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. ministrą laikinai pavaduojantis kitas ministras galės atlikti ir Vyriausybės įstatymo 26 str. 13 - 15 p. nurodytas funkcijas, todėl ministerijos kanclerio funkcijos galės būti dar labiau apribojamos. Atsižvelgiant į pasakytą ir į tai, kad ministerijos kancleris turi tik ministro nustatytas atitinkamas administravimo sritis (vadovauja ministerijos administracijai), tik ministro pavedimu gali dalyvauti ir atstovauti ministeriją politikos formavimo, teisėkūros procese (Vyriausybės posėdžiuose, Vyriausybės pasitarimuose, tarpinstituciniuose pasitarimuose), vadovauti ministerijos politiką formuojantiems padaliniams - siūloma nustatyti, kad ministerijos kancleris yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas.
Net jeigu ir pripažinus ministerijų kanclerius įstaigų vadovais, atkreiptinas dėmesys, kad jie taip pat, kaip ir įstaigų vadovai – Prezidentūros kanceliarijos kancleris, Vyriausybės kancleris – užtikrina sklandų atitinkamos valstybės valdžios institucijos aptarnaujančio aparato darbą, glaudžiai bendradarbiauja su juos į pareigas priėmusiais politikais – ministrais (analogiškai, kaip Prezidentūros kanceliarijos kancleris, Vyriausybės kancleris glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos Prezidentu, Ministru Pirmininku). Atsižvelgiant į šių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, atsakomybę ir darbo su juos priimančiais politikais pobūdį, ministerijų kanclerių paskyrimas į pareigas turėtų vykti tokia pačia tvarka, kaip ir Prezidentūros kanceliarijos kanclerio, Vyriausybės kanclerio paskyrimas, t. y. politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu.
Teikiant VTĮ projektą buvo siūloma nustatyti kadencijas ministerijų kancleriams vien tik tuo pagrindu, kad jie iš esmės vykdo įstaigos vadovo veiklą (pvz., šiuo metu galiojančio Vyriausybės įstatymo 30 str. 5 d. numato, kad įstaigos prie ministerijos vadovas ne politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka priimamas 4 metų kadencijai ir gali eiti įstaigos vadovo pareigas ne daugiau kaip 2 kadencijas iš eilės). Tačiau nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio VTĮ 14 str. ir VĮ 8 str. numato, kad asmenys į įstaigų vadovų pareigas galės būti priimami 5 metų kadencijai konkurso būdu, ar įstatymų nustatytais atvejais be konkurso, ir toks asmuo negali eiti daugiau kaip 2 kadencijas iš eilės, t. y. pasikeitė iki šiol buvęs įstaigų vadovų statuso teisinis reguliavimas, o ministerijos kanclerio statuso reglamentavimas liko priderintas prie senesnės įstatymo redakcijos. Be to, nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiame VTĮ 10 str. 2 d. nenumatyta, kad ministras priima ministerijos kanclerį į įstaigos vadovo pareigas. VTĮ 10 str. 2 d. 2 p. nurodoma, kad tik Prezidento kanceliarijos kanclerį ir Vyriausybės kanclerį į įstaigų vadovų pareigas priima Lietuvos Respublikos Prezidentas ar Vyriausybė. Todėl pagal VTĮ 10 str. 1 d. 1 p. ir 10 str. 3 d. 5 p. ministerijos kancleris galėtų būti arba karjeros valstybės tarnautojas, arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas. Atsižvelgiant į tai, kad Prezidento kanceliarijos kanclerio, Vyriausybės kanclerio ir ministerijų kanclerių pareigybių funkcijos savo prigimtimi, turiniu ir apimtimi yra panašios (padeda vienasmeniam politikui ar kolegialiam organui formuoti politines nuostatas ir prioritetus, priimti sprendimus ir juos įgyvendinti), manytina, kad turėtų būti numatytas ir panašus šių pareigybių teisinis reguliavimas - ministerijos kancleris turėtų būti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, o ne karjeros valstybės tarnautojas. Pažymėtina ir tai, kad karjeros valstybės tarnautojams VTĮ numatomas politinio neutralumo veiklos ir tarnybinės etikos principas (valstybės tarnautojas turi būti neutralus politinio proceso dalyvių atžvilgiu ir privalo užtikrinti viešojo intereso tęstinumą). Ministerijos kancleris vadovaudamas ministerijos politiką formuojantiems padaliniams, koordinuodamas ir kontroliuodamas įstaigų prie ministerijų veiklą, dalyvaudamas ministro patariamosios institucijos veikloje (ministerijos kolegijoje), organizuodamas ministerijos strateginių planų rengimą ir įgyvendinimą, dalyvaudamas organizuojant ir koordinuojant Ministro pirmininko ir Vyriausybės pavedimų vykdymą, teisės aktų projektų rengimą ir derinimą ministrui pavestose valdymo srityse (pvz., Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka: rengiant teisės aktų projektus ir juos pateikiant Vyriausybei ministro pavedimu kancleris pasirašo teikimo raštus, vizuoja teisės aktų projektus ir lydimuosius dokumentus bei įforminamus Vyriausybės nutarimus; ministro pavedimu vizuoja Vyriausybės sprendimų ir rezoliucijų projektus, LR pozicijas ir apibendrinančią medžiagą), ministro pavedimu atstovaudamas Vyriausybės posėdžiuose ir pasitarimuose, tarpinstituciniuose pasitarimuose (pristatant ir aptariant ministro politines nuostatas bei sprendimus visuomenei), dalyvaudamas formuojant valstybės politiką ministrui pavestose valdymo srityse – negalėtų užtikrinti politinio neutralumo veiklos ir tarnybinės etikos principo laikymosi.
Sistemiškai vertinant šiuo metu galiojančio Vyriausybės įstatymo 24 str. 2 d. 3 ir 4 p., 26 str. 3 d. 13 p. ir 311 str. 2 d. 6 p. nuostatas, akivaizdu, kad ministras tam tikras savo funkcijas (priimti į pareigas ir atleisti iš jų valstybės tarnautojus ir darbuotojus, juos skatinti, skirti pašalpas, skirti tarnybinės nuobaudas ar priimti sprendimus dėl pareigų pažeidimo) gali pavesti vykdyti ministerijos kancleriui (kuris yra ne politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas) ir jos yra tokios pačios, kurias Vyriausybės kancleriui gali pavesti Ministras pirmininkas (kuris yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas). Šiuo metu galiojančiame Vyriausybės įstatymo 311 str. 2 d. yra nurodytos šešios ministerijos kanclerio funkcijos, iš kurių keturios funkcijos yra susijusios su politikos formavimu, padėjimu ministrui suformuoti politines nuostatas ir prioritetus, priimti sprendimus ir juos įgyvendinti. Be to, jos savo turiniu yra beveik identiškos Vyriausybės kanclerio vykdomoms funkcijoms (VĮ 11 str. (keičiamo įstatymo 45 str. 2 d. 2, 5, 8, 9 p.)). Tuo pačiu palyginus šiuo metu galiojančių Vyriausybės kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos ir ministerijų nuostatų turinį, bei ministerijų kanclerių, Vyriausybės kanclerio, Prezidento prezidentūros kanclerio pareigybių aprašymus, akivaizdu, kad šių valstybės tarnautojų funkcijos yra panašios. Todėl atsižvelgiant į pasakytą, tikslinga numatyti, kad ministerijos kancleris, kaip ir Vyriausybės kancleris ar Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris būtų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, taip užtikrinant tiesioginio vadovo- ministro – valią atitinkamose pareigose turėti asmenį, kurio darbo rezultatai jį tenkina (t. y. tokiu reguliavimu būtų eliminuoti atvejai, kai naujai paskirti ministrai, būtų priversti dirbti su ministerijų kancleriais, paskirtais ankstesnių ministrų, ar net kurie tiko kitoms politinėms daugumoms).
Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu Prezidento prezidentūros kancleris neturi pavaduotojų, o Prezidento kanceliarijos nuostatai numato, kad į Prezidento kanceliarijos kanclerio, laikinai negalinčio eiti pareigų, pareigas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka Respublikos Prezidento potvarkiu gali būti perkeltas kitas valstybės tarnautojas, iki grįš negalintis eiti pareigų Prezidento kanceliarijos kancleris. Kitais atvejais laikinai perkeltas į Prezidento kanceliarijos kanclerio pareigas valstybės tarnautojas negali būti ilgiau negu vienerius metus per penkerius tarnybos metus. Atitinkamai panašus teisinis reguliavimas galėtų būti taikomas ir pavaduojant nesantį ministerijos kanclerį, kaip politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautoją. Be to, atsižvelgiant į tai, kad visų ministerijų kanclerių funkcijos savo teisinio reguliavimo turiniu yra tos pačios ir tai yra lygiavertės pareigos, ministerijų kanclerių pavadavimas galėtų būti užtikrintas laikinai pavedant kitos ministerijos kancleriui atlikti nesančiojo ministerijos kanclerio funkcijas.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai – Seimo nariai...................................
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 6, 13, 18, 22, 24, 26, 291, 30, 311, 38, 45 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1371 9 str. 1 d. numatyta, kad ministerijos kancleris yra karjeros valstybės tarnautojas, ministerijos administracijos vadovas, pavaldus ministrui. Užsienio reikalų ministerijos kancleris gali būti ir diplomatas. Ministerijos kanclerį ketverių metų kadencijai konkurso būdu Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų ministras arba, kai Užsienio reikalų ministerijos kancleriu skiriamas diplomatas, – jį ketverių metų kadencijai į pareigas skiria ir iš jų atšaukia užsienio reikalų ministras. Ministerijos kancleris gali būti priimamas (ar skiriamas) eiti tos pačios ministerijos kanclerio pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Be to, įstatymo Nr. XIII-1371 13 str. 3 d. numato, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas neterminuotai priimtiems ministerijų kancleriams nuo šio įstatymo įsigaliojimo nustatoma ketverių metų kadencija eiti atitinkamos ministerijos kanclerio pareigas ir laikoma pirma kadencija.
Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio naujos redakcijos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede (2018 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 1 str.) nurodoma, kad ministerijos kanclerio pareigybė priskirtina įstaigų vadovų ir karjeros tarnautojų pareigybių grupei.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Siūloma nustatyti, kad ministerijos kancleris yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, kurį priima į pareigas ir atleidžia iš jų ministras, t. y. kuris yra pavaldus ministrui. Siūloma nereglamentuoti kadencijos trukmės, nes buvimas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, suponuoja, kad kadencija sutampa su asmenį pasirinkusio politiko ar kolegialios institucijos įgaliojimų laikotarpiu.
Siekiant užtikrinti pareigas einančio ministerijos kanclerio teisėtus lūkesčius, nustatoma, kad ministerijos kancleris, iki įstatymo Nr. XIII-1371 įsigaliojimo neterminuotai priimtas į pareigas ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną ėjęs ministerijos kanclerio pareigas, toliau eina pareigas iki ministro kadencijos pabaigos. Ministerijos kancleris būtų atleidžiamas paskutinę ministro kadencijos dieną Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.
Siūloma nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio naujos redakcijos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede numatyti, kad ministerijos kanclerio pareigybė priskirtina politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių grupei.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamų pasekmių priėmus teikiamų įstatymų pataisas nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Įstatymų projektų pataisos įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymų projektai nesusiję su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Įstatymų projektams įgyvendinti kitų įstatymų pataisos nereikalingos.
9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. Įstatymų projektuose naujos sąvokos ir terminai nesiūlomi.
10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymų projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja.
11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikės įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Priėmus įstatymų projektus, Vyriausybė turės pakeisti ministerijų nuostatus, patvirtintus Vyriausybės nutarimais.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įgyvendinant įstatymų nuostatas papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.
13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis: „ministerijos kancleris“, „politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas“.
Seimo nariai:
Guoda Burokienė
Aušrinė Norkienė
Raimundas Martinėlis
Vida Ačienė
Jonas Jarutis