PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 72 IR 589 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP-3765(2)

2024-06-20

Vilnius

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

(72)

(6)

Argumentai: Administracinių nusižengimų kodekso 72 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3765(2) (toliau – ANK projektas) yra lydimasis projektas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 19, 30, 36, 36³, 36⁴, 45 ir 50 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 36⁶ straipsniu projektui Nr. XIVP-3764(3) (toliau – VTAPĮ projektas).

VTAPĮ projektu siekiama įtvirtinti draudimą asmenims, kaltinamiems padarius nusikalstamas veikas žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaiko išnaudojimo pornografijai, pelnymosi iš nepilnamečio asmens prostitucijos, nepilnamečio asmens įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimo arba pardavimo, taip pat kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus arba analogiškas veikas, nurodytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose (toliau – Asmenys, kaltinami padarius nusikalstamas veikas), būtent:

- dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis socialines, kultūros, švietimo, sporto ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose;

- dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis kitose, nei nurodyta šios dalies 1 punkte, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, jeigu šis darbas, savanoriška veikla, praktika ar stažuotė tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susiję su vaikais;

- verstis individualia veikla ar teikti paslaugas juridiniams ar fiziniams asmenims, taip pat, vykdyti bet kokią kitą veiklą, jei ši veikla, paslaugos ar juridinio asmens, kuriam teikiamos paslaugos, veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusios su vaikais (toliau bendrai apie šiuos tris punktus – Veikla, susijusi su vaikais).

Pažymėtina, jog Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 6 dalyje (kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas šio Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu).

Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų. Tai pamatinis teisingumo vykdymo baudžiamųjų bylų procese principas, svarbi žmogaus teisių ir laisvių garantija. Nekaltumo prezumpcija neatskiriamai susijusi su kitų žmogaus konstitucinių teisių ir laisvių, taip pat įgytų teisių gerbimu ir apsauga. Ypač svarbu, kad nekaltumo prezumpcijos laikytųsi valstybės institucijos ir pareigūnai (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. ir kt. nutarimai)

Akcentuojant nekaltumo prezumpcijos svarbą pabrėžtina, jog tol, kol nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, jokiam asmeniui negali kilti jokių neigiamų padarinių, įskaitant jo teisę laisvai pasirinkti darbą (Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis).

Pagal Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 30straipsnio 1 dalyje siekiamą įtvirtinti teisinį reguliavimą, asmenims, kaltinamiems padarius nusikalstamas veikas, būtų draudžiama vykdyti bet kokią Veiklą, susijusią su vaikais. Vadinasi, nesant apkaltinamojo nuosprendžio asmeniui galėtų atsirasti tam tikri ribojimai, kas įtakotų asmens galimybę dirbti, taip pat atsirastų kiti ribojimai, kurie turėtų būti taikomi išimtinai nuteistiems asmenims. Taigi, tokiam asmeniui, nesant jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio, kiltų analogiški padariniai kaip ir teistam asmeniui.

Be to, Baudžiamojo proceso kodekso 157 straipsnio nuostatos numato galimybę asmenį laikinai nušalinti nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas paskirtas pagrindiniu komitetu VTAPĮ projektui svarstyti. Komitetas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus, 2024-06-20 posėdyje pritarė Seimo narių P. Kuzmickienės ir R. Baškienės 2024-06-19 pasiūlymui VTAPĮ projekte atsisakyti nuostatų, numatančių ribojimus Asmenims, kaltinamiems padarius nusikalstamas veikas vykdyti Veiklą, susijusią su vaikais.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, atitinkamai siūlome patikslinti ir lydintįjį, ANK projektą, suvienodinant vartojamas formuluotes.

Pasiūlymas. Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 72 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Socialines, kultūros, švietimo, sporto ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančių įstaigų, įmonių ir organizacijų, kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų, jei jose dirba, užsiima savanoriška veikla, stažuojasi ar atlieka praktiką asmenys, kurių darbas, savanoriška veikla, praktika ar stažuotė tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susiję su vaikais, taip pat juridinių asmenų, pasitelkiančių asmenis teikti paslaugas, jei šios paslaugos ar juridinių asmenų, kuriems teikiamos paslaugos, veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusios su vaikais, priimančiųjų organizacijų pareigos, nurodytos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 5, 6 dalyse, nevykdymas arba pareigų, nurodytų Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 9 dalyje, nevykdymas, jei šioje dalyje nurodytose įstaigose, įmonėse, organizacijose dirba, užsiima savanoriška veikla, atlieka praktiką, stažuojasi ar teikia paslaugas asmuo, ~~dėl kurio priimtas kaltinamasis aktas, kuriuo asmuo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nurodytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje, arba~~ kuris apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, nurodytų Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje, arba asmuo, kuris yra padaręs Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas, bet atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais,

užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.“