PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 PAKEITIMO ĮSTATYMO projektO Nr. XIVP-1625 (3)

2022-06-28

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	str.	str. d.	p.
	7 7 7 23	1 4 11 8	2	Argumentai: Įstatymo projekto 2 straipsniu dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto (įsigaliosiančio 2024-01-01) nuostata, pagal kurią savivaldybės yra ne tik miestų, bet ir miestelių teritorijose esančios valstybinės žemės patikėtinės, apsunkins šios žemės valdymą naudojimą ir disponavimą ja. Miesteliuose vyrauja žemės ūkio paskirties žemės sklypai ar žemės ūkio veiklai naudojami valstybinės žemės plotai. Užstatyta teritorija sudaro mažąją dalį visos miestelio teritorijos. Pagal preliminarius skaičiavimus miesteliuose 85 proc. visos teritorijos sudaro žemės ūkio veiklai naudojama žemė (privačios – 54 tūkst. ha, valstybinės – 8 tūkst. ha). Remiantis 2021 m. viešai skelbiamais Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje yra 252 miesteliai, kurių gyventojų skaičius svyruoja nuo 2928 iki 49 (pvz.: didžiausias miestelis Akademija 2021 m. turėjo  – 2928 gyventojus, Kačerginė – 739, Seredžius – 461, Rudamina – 197, Stakiai – 139, Žemoji Panemunė – 58, Labanoras – 49). Miesteliai priskiriami kaimo gyvenamosioms vietovėms,  miestelių teritorijose vyrauja žemės ūkio paskirties žemė. Iš 252 miestelių tik 99 turi nuo 500 iki 3000 gyventojų, o visi kiti 153 miesteliai turi nuo 49 iki 499 gyventojų, todėl jie labiau laikytini/priskirtini kaimo gyvenamajai teritorijai su žymiai daugiau kaimo gyvenamai teritorijai būdingu žemės naudojimu, nei miesto žemės naudojimo ypatumais. Nustačius, kad valstybinę žemę, esančią miestelių teritorijose, valdo savivaldybės, ūkininkui, kitam potencialiam žemės ūkio paskirties žemės naudotojui bus apsunkintas valstybinės žemės naudojimo įgyvendinimas: dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų naudojamų tam pačiam ūkiui,  kai žemės sklypai bus kaimo gyvenamosiose vietovėse, asmenys turės kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą, dėl miestelių teritorijose esančių žemės ūkio paskirties žemės sklypų – į savivaldybes. Toks teisinis reguliavimas neišvengiamai didins administracinę naštą, didės klaidų tikimybė, įneš painiavos žemės valdyme. Be to, būtina įvertinti tai, kad nėra baigti privatizuoti asmeninio ūkio žemės sklypai. Atkreiptinas dėmesys, kad asmeninio ūkio žemės privatizavimas pasižymi ypatinga specifika (asmenio ūkio žemės išnuomojimą ir privatizavimą reglamentuoja specialūs teisės aktai, sudaromi atskiri asmeninio ūkio naudojimo planai). Asmeninio ūkio žemės perdavimo asmenims procedūra būtų padalijama tarp skirtingų institucijų. Savivaldybėms patikėjimo teise perdavus miesteliams priskirtą žemę, būtų apsunkintas asmeninio ūkio žemės sklypų privatizavimas, kurį vykdytų Nacionalinė žemės tarnyba, o asmenio ūkio žemės sklypus nuomotų savivaldybės. Be to, liktų neišspręstas ir žemės ūkio paskirties žemės laikino naudojimo, kurią ūkininkai laikinai naudodamiesi deklaruoja ir gauna paramą, klausimas. Nacionalinė žemės tarnyba pagal savo patvirtintas taisykles yra iš viso suteikusi laikinai naudotis  daugiau kaip 38 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės. Perdavus miestelių teritorijose esančią valstybinę žemę savivaldybėms valdyti patikėjimo teise, tokie žemės plotai nebegalės būti suteikiami laikinai naudotis ūkininkams. Pažymėtina, kad miestelių administracinės ribos dažnu atveju nėra tiksliai nustatytos, programuojami ginčai tarp valstybinės žemės patikėtinių – savivaldybių ir valstybės institucijų, sprendžiant klausimus dėl valstybinės žemės paėmimo visuomenės poreikiams, dėl valstybinės žemės paėmimo valstybei svarbiems ar pripažintiems stambiais projektams įgyvendinti, nustatant, kuri institucija įgaliota priimti atitinkamus sprendimus dėl žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 17 dalimi nauja redakcija dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą, numatant, kad savivaldybėms perduodama patikėjimo teise valdyti tik miestų teritorijose esanti valstybinė žemė: „2) savivaldybės – savivaldybės teritorijoje esančių miestų ir miestelių valstybinės žemės, perduotos Vyriausybės nutarimu, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, ir valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis;“ Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 17 dalimi nauja redakcija dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 4 dalį: „4. Valstybinę žemę miestų ir miestelių administracinėse ribose patikėjimo teise perduodant šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam patikėtiniui (savivaldybėms), parengiamas Vyriausybės nutarimas, kuriame nurodomos visos savivaldybės su joms perduodama valstybine žeme, esančia tų savivaldybių miestų ir miestelių teritorijų administracinėse ribose, kartu su nutarimu kiekvienai savivaldybei yra parengiami ir valstybinės žemės sklypų, perduodamų patikėjimo teise šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam subjektui, priėmimo–perdavimo aktai. Priėmimo–perdavimo aktuose nurodomi perduodami savivaldybių miestų teritorijose esantys valstybinės žemės sklypai, o perduodamos nesuformuotos valstybinės žemės teritorijos nurodomos priėmimo–perdavimo aktų prieduose. Valstybės poreikiams reikalinga valstybinė žemė, kuri neperduodama patikėjimo teise naudoti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam patikėtiniui, identifikuojama ir valstybinės žemės perdavimo patikėjimo teise naudoti procesas nustatomas Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis. Vyriausybės nutarimą ir priėmimo–perdavimo aktus rengia Aplinkos ministerija, juos suderindama su Nacionaline žemės tarnyba ir savivaldybėmis.“ Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 17 dalimi nauja redakcija dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 11 dalį: „11. Patikėjimo teise savivaldybėms perduodama valstybinės žemės teritorija, esanti miestuose ir miesteliuose, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, yra identifikuojama priėmimo–perdavimo akte, nurodytame šio straipsnio 4 ir 10 dalyse, ir nurodoma priėmimo–perdavimo akto priede. Suformavus naujus valstybinės žemės sklypus, kurie patenka į priėmimo–perdavimo akto priede nurodytą valstybinės žemės teritoriją, savivaldybės apie šiuos valstybinės žemės sklypus turi paskelbti viešai savo oficialiose interneto svetainėse ir nurodyti patikslintą nesuformuotos valstybinės žemės plotą. Valstybinės žemės sklypo patikėtinis per 3 mėnesius nuo naujo valstybinės žemės sklypo suformavimo mieste ar miestelyje turi įregistruoti patikėjimo teises į valstybinės žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre.“ Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 21 dalimi nauja redakcija dėstomo Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalį: ,,8. Savivaldybės joms patikėjimo teise perduotų, miestų ir miestelių teritorijų administracinėse ribose esančių miškų pertvarkymą (keičiant žemės sklypo ribas, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, paverčiant miško žemę kitomis naudmenomis) gali vykdyti tik gavusios Vyriausybės pritarimą.“ Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 29 dalį: „29. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, vadovaudamasis susitarimu, sudarytu su Vyriausybe, ir esant galiojančiam Vyriausybės nutarimui bei žemės sklypų priėmimo–perdavimo aktui, kuriais valstybinė žemė, esanti miestų ir miestelių teritorijų administracinėse ribose, perduodama savivaldybėms, nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. vasario 1 d. pakeičia valstybinės žemės sklypų, kurių patikėtinis – Nacionalinė žemės tarnyba, registro duomenis, įrašydamas miestuose ir miesteliuose esančių valstybinių žemės sklypų registro įraše patikėjimo teisės turėtoją – atitinkamą savivaldybę, kurios teritorijoje yra miestas ir miestelis. Valstybinės žemės sklypų, kurių registro įraše padaryta žyma apie juridinio fakto – žemės sklypo priskyrimo teritorijai žemės sklypo konsolidacijos projektui rengti – įregistravimą, patikėtiniu vietoj Valstybės žemės fondo įrašo valstybės įmonę Žemės ūkio duomenų centrą arba atitinkamai kitą valstybinės žemės patikėtinį.“ Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 30 dalį: „30. Nuo 2023 m. sausio 2 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. sudarytose, bet nepasibaigusiose galioti sutartyse, susijusiose su valstybinės žemės sklypų, esančių miestų ir miestelių teritorijų administracinėse ribose, naudojimu, arba iki 2023 m. gruodžio 31 d. sudarytose, bet nepasibaigusiose galioti sutartyse valstybinės žemės patikėtinio teises ir pareigas iš Nacionalinės žemės tarnybos nuo 2024 m. sausio 1 d. perima atitinkamos savivaldybės dėl Vyriausybės nutarimu perduotų valstybinės žemės sklypų, esančių miestų ir miestelių teritorijų administracinėse ribose, ir perduotų valdyti patikėjimo teise.“

Teikia

Seimo narys                                                                                                  Justinas Urbanavičius