LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MĖGĖJŲ ŽVEJYBOS ĮSTATYMO NR. Ix-2389 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2021-04-06 Nr. XIVP-381

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1 straipsniu siūloma Mėgėjų žvejybos įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 3 straipsnį papildyti 7 dalimi ir nustatyti, kad „Mėgėjų žvejyba draudžiama Kuršių mariose ir Nemuno regioninio parko teritorijoje mėgėjiškais žvejybos įrankiais kiekvienais metais nuo balandžio 20 d. iki gegužės 31 d., išskyrus Nemuno deltos regioniniame parke esančius polderius“. Šios projekto nuostatos svarstytinos ir tikslintinos šiais aspektais:

Pirma, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad vienas iš pagrindinių įstatymo projekto uždavinių yra „sustabdyti bet kokią žvejybą Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje žuvų neršto laikotarpiu“. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad „Mėgėjų žvejyba leidžiama visuose žuvininkystės vandens telkiniuose, kuriuose ši žvejyba nėra ribojama įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Aplinkos ministerijos ar Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka žvejyba draudžiama ar ribojama žuvų nerštavietėse, migracijos keliuose, saugomų ir globojamų žuvų rūšių buveinėse“, o šio straipsnio 5 dalies 1 punktas nustato, kad vienos iš pagrindinių mėgėjų žvejybos reguliavimo priemonių yra „draudimas žvejoti tam tikru laiku ir (arba) tam tikrose vietose“. Atsižvelgiant į tai, svarstytinas projektu nustatomo draudimo tikslingumas, nes skirtingų rūšių žuvų mėgėjų žvejybos draudimas šių žuvų neršto metu tam tikrose vietose yra nustatomas poįstatyminiuose teisės aktuose.

Antra, projekto nuostatų formuluotė, kad „mėgėjų žvejyba draudžiama <...> Nemuno regioninio parko teritorijoje“ nėra pakankamai aiški. Visų pirma turėtų būti tikslinamas regioninio parko pavadinimas, po žodžio „Nemuno“ įrašant žodį „deltos“, o antra, reikėtų nustatyti, kad minėta žvejyba draudžiama ne Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje, o šiame parke esančiuose vandens telkiniuose.

Trečia, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžtos sąvokos „mėgėjų žvejyba“ turinį, manytina, kad siūlomose projekto nuostatose formuluotė „mėgėjiškais žvejybos įrankiais“ yra perteklinė, todėl reikėtų jos atsisakyti. Jei šiai pastabai nebūtų pritarta, tai, siekiant įstatyme suvienodinti sąvokų vartojimą, vietoj sąvokos „mėgėjiškais žvejybos įrankiais“ įrašytina sąvoka „mėgėjų žvejybos įrankiais“.

Ketvirta, uždraudus projekte nurodytu laikotarpiu žvejybą Kuršių mariose ir Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje, atitinkamai sumažėtų žvejų mėgėjų įsigyjamų mėgėjų žvejybos leidimų skaičius. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatyta, kad už mėgėjų žvejybos leidimą, kai žvejojama valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, mokama į valstybės biudžetą teisės aktų nustatyta tvarka Aplinkos apsaugos rėmimo programai finansuoti. Kiek pajamų netektų valstybės biudžetas projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projektu siūlomą teisinį reguliavimą reikėtų įvertinti ir aukščiau nurodytu aspektu.

2. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projektas tikslintinas:

2.1. projekto 1 straipsnio pavadinime vietoj žodžio „papildymas“ įrašytinas žodis „pakeitimas“;

2.2. įstatymą pasirašančio asmens pareigos rašytinos iš didžiosios raidės, mažosiomis raidėmis.

3. Nors projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės priimti arba keisti, tačiau, svarstytina, ar, įstatyme nustačius naują mėgėjų žvejybos draudimą, nereikėtų keisti, pavyzdžiui, Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų 2013-01-04 aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-14 „Dėl mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių patvirtinimo“. Atsižvelgiant į tai, reikėtų įvertinti, ar įstatymo įgyvendinimui reikės keisti poįstatyminius teisės aktus ir, jei reikės, tai tokiu atveju projektą papildyti atskiru straipsniu, reglamentuojančiu vėlesnį įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą.

4. Atsižvelgiant į keičiamame įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją, bei į tai, kad Vyriausybė pagal įstatymus yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą.

5. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Seimo statuto pataisos, kuriomis Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalis, reglamentuojanti reikalavimus aiškinamajam raštui, buvo papildyta nauju 8 punktu (atsirado papildomas reikalavimas aiškinamajame rašte nurodyti ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams). Šio reikalavimo pateiktame aiškinamajame rašte nesilaikyta.

6. Atkreipiame dėmesį, kad Seime yra įregistruoti Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo Nr. IX-2389 2, 3, 4, 5, 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-170), Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo Nr. IX-2389 6 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-4443), Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo Nr. IX-2389 6 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-345), todėl atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalies nuostatas.

Departamento direktorius                                                                                              Andrius Kabišaitis

N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]

S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]