LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKIMŲ KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO KONSTITUCINIO ĮSTATYMO PROJEKTO
2022-03-08 Nr. XIVP-1279(2)
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
I. Dėl konstitucinio įstatymo, kuriuo kodifikuojama rinkimų teisė, reguliavimo dalyko
1. Pagal Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalį konstituciniai įstatymai priimami, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių, o keičiami ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, įstatymo įtraukimas į konstitucinių įstatymų sąrašą pagal Konstituciją reiškia, kad toks įstatymas turi būti priimtas ir jame nustatytas teisinis reguliavimas turi būti keičiamas sudėtingesne (palyginti su kitų įstatymų priėmimu ir pakeitimu) tvarka, taip kartu siekiant sudaryti prielaidas užtikrinti šio teisinio reguliavimo stabilumą (2019 m. vasario 15 d., 2020 m. liepos 30 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, jog iš Konstitucijos, inter alia jos 69 straipsnio 3 dalies, 72 straipsnio 2 dalies nuostatų, kuriomis įtvirtinta sudėtingesnė konstitucinių įstatymų priėmimo ir keitimo tvarka, matyti, kad konstituciniais įstatymais turėtų būti reguliuojamos konstituciškai svarbios visuomeninių santykių sritys, ypač reikšmingi valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimai (2020 m. liepos 30 d. nutarimas).
Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo preambulėje taip pat nustatyta, kad jis priimtas pripažįstant būtinumą konstituciniais įstatymais reglamentuoti ypač reikšmingus visuomeninius santykius ir taip užtikrinti jų stabilumą.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar konstituciniu įstatymu su rinkimų organizavimu ir vykdymu susiję santykiai turėtų būti reguliuojami taip detaliai ir smulkmeniškai, kaip siūloma vertinamame Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projekte. Mūsų nuomone, dėl sudėtingesnės konstitucinio įstatymo keitimo tvarkos, kuria užtikrinamas didesnis juo reguliuojamų santykių stabilumas, jame turėtų būti nustatytos tik svarbiausios rinkimų organizavimo ir vykdymo taisyklės, kuriomis būtų sureguliuoti reikšmingiausi rinkimų santykių aspektai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, Seimui priėmus konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinį įstatymą, t. y. 3/5 Seimo narių balsų dauguma nusprendus, kokie visuomeniniai santykiai dėl jų ypatingos svarbos ir poreikio užtikrinti didesnį jų reguliavimo stabilumą turi būti reguliuojami konstituciniais įstatymais, tie santykiai negali būti reguliuojami žemesnės galios teisės aktais – įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais, tačiau tai nereiškia, kad pagal Konstituciją Seimas negali priimti įstatymų, skirtų konstituciniams įstatymams įgyvendinti, ar kad poįstatyminiuose aktuose negali būti detalizuojamos konstituciniuose įstatymuose įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės (Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimas).
Taigi, mūsų nuomone, konstituciniu įstatymu nustačius svarbiausias rinkimų organizavimo ir vykdymo taisykles, detalus rinkimų ir su jais susijusių santykių reguliavimas galėtų būti įtvirtintas paprastuosiuose (ordinariniuose) įstatymuose, kuriuos galima lengviau pakeisti, o kai kurie klausimai galėtų būti sureguliuoti ir poįstatyminiu lygmeniu. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad konstitucinių įstatymų sąraše yra įrašytas Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinis įstatymas, pažymėtina, jog kodeksais yra sistemiškai reguliuojamos plačios visuomeninių santykių sritys, jie pasižymi teisinio reguliavimo kompleksiškumu ir išsamumu. Visi Lietuvos Respublikoje galiojantys kodeksai turi paprastojo įstatymo galią, taigi Rinkimų kodeksas vienintelis Lietuvos teisės sistemoje išsiskirtų iš kitų kodeksų aukštesne teisine galia, nors dėl procedūrinių teisės normų gausos rinkimų teisei yra būdingas dar didesnis detalumas nei kitoms kodifikuotoms teisės sritims.
Dėl šių priežasčių svarstytina atsisakyti rinkimų teisės kodifikavimo konstitucinio įstatymo lygmeniu. Pakeitus konstitucinių įstatymų sąrašą jame galėtų būti įrašytas, pavyzdžiui, Rinkimų pagrindų konstitucinis įstatymas, kuriuo būtų sureguliuoti tik patys reikšmingiausi rinkimų santykių aspektai (arba Rinkimų ir referendumo pagrindų konstitucinis įstatymas), o daugelį vertinamame projekte siūlomų teisės normų, kuriomis būtų reglamentuojamas rinkimų organizavimo ir vykdymo procesas, būtų galima nustatyti paprastuosiuose įstatymuose (arba, juos kodifikavus, – paprastojo įstatymo galią turinčiame Rinkimų kodekse), kuriuos, prireikus, pakeisti būtų gerokai lengviau negu konstitucinį įstatymą (taip pat žr. Teisės departamento 2021 m. birželio 29 d. išvadą dėl Referendumo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-658). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalyje, 105 straipsnio 3 dalies 1 punkte yra minimi „rinkimų įstatymai“, taigi iš Konstitucijos nekyla būtinybė juos kodifikuoti.
2. Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektu teikiamame patvirtinti Rinkimų kodekse (toliau – Kodeksas) siūloma kodifikuoti ne tik visus rinkimų įstatymus, bet ir Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymą. Šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) statusą, uždavinius, sudarymą, darbo organizavimo ir sprendimų priėmimo tvarką, komisijos narių teises, pareigas, veiklos garantijas ir kita, yra mechaniškai perkeltos į Kodeksą (konstitucinį įstatymą). Vertinant šio įstatymo nuostatų perkėlimą į Kodeksą (konstitucinį įstatymą) pažymėtina, kad:
1) Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas, reglamentuojantis VRK statusą, uždavinius, sudarymą, darbo organizavimo ir sprendimų priėmimo tvarką, komisijos narių teises, pareigas, veiklos garantijas ir kita, iš esmės nėra rinkimų įstatymas. Rinkimų įstatymų paskirtis – reglamentuoti politinių atstovaujamųjų institucijų (Seimo, savivaldybių tarybų, Europos Parlamento), valstybės vadovo, kitų renkamų institucijų (pavyzdžiui, savivaldybių merų) rinkimų tvarką. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 55 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas, yra pažymėjęs, jog „ši konstitucinė nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas turi pareigą įstatymu įtvirtinti Seimo narių rinkimų sistemą, nustatyti rinkimų organizavimo pagrindus ir tvarką, apimančią inter alia kandidatų į Seimo narius kėlimą, rinkimų agitaciją, balsavimo tvarką, rinkimų rezultatų nustatymą, rinkimų ginčų nagrinėjimo procedūras, reguliuoti kitus Seimo narių rinkimų santykius“ (2004 m. lapkričio 5 d., 2008 m. lapkričio 7 d. išvados). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad šios oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos mutatis mutandis taikytinos ir savivaldybių tarybų rinkimų santykių teisiniam reguliavimui (2007 m. vasario 9 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo kodifikavimas Kodekse (konstituciniame įstatyme) nebūtų konstituciškai pagrįstas ir neatitiktų ne tik rinkimų įstatymų, bet ir konstitucinių įstatymų paskirties. Kaip minėta, konstituciniais įstatymais turėtų būti reguliuojamos konstituciškai svarbios visuomeninių santykių sritys, ypač reikšmingi valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimai (Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimas);
2) nei Lietuvos teisės tradicijoje, nei teisės sistemoje nėra pavyzdžių, kai įstatymus vykdančios valstybės institucijos statusas, uždaviniai, darbo organizavimo ir sprendimų priėmimo tvarka, veiklos garantijos ir kita būtų reglamentuojama konstituciniu įstatymu. Net Konstitucijoje nustatytų valstybės valdžios institucijų (Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės, teismų) statusą, struktūrą, darbo organizavimo ir įgaliojimų vykdymo tvarką, veiklos garantijas – tiek, kiek jų eksplicitiškai nereguliuoja Konstitucija, – reguliuoja Seimo statutas, turintis įstatymo galią, Prezidento įstatymas, Vyriausybės įstatymas, Teismų įstatymas, Konstitucinio Teismo įstatymas, taip pat bylų nagrinėjimo teismuose procesą reglamentuojantys Civilinio proceso, Baudžiamojo proceso kodeksai, Administracinių bylų teisenos įstatymas. Visi šie įstatymai ir Seimo statutas turi paprastųjų (ordinarinių) įstatymų galią (žemesnę nei Konstitucijos ir konstitucinių įstatymų) ir yra priimami, keičiami, pripažįstami netekusiais galios Konstitucijos 69 straipsnio 2 dalyje bei Seimo statuto 113 straipsnio 1 dalyje nustatyta Seimo narių balsų dauguma (išskyrus Seimo statuto 262 straipsnyje nustatytus Seimo statuto keitimo ypatumus);
3) konstitucinių įstatymų svarstymo ir priėmimo procedūra yra žymiai sudėtingesnė nei paprastųjų įstatymų: konstitucinis įstatymas priimamas, jeigu už jį balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių, o keičiamas ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių (t. y. bent 85 Seimo narių) balsų dauguma; konstitucinių įstatymų projektai negali būti svarstomi ir priimami skubos ar ypatingos skubos tvarka; nepriimtas konstitucinis įstatymas Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiamas ne anksčiau kaip po 9 mėnesių ir kt. (Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalis, Seimo statuto 1712–1714 straipsniai);
4) jeigu VRK statusas, sudarymas, komisijos narių teisės, pareigos, veiklos garantijos ir kita būtų reglamentuojama Kodekse (konstituciniame įstatyme), ši komisija įstatymus vykdančių valstybės institucijų sistemoje būtų vienintelė, kurios statuso ir veiklos reglamentavimas būtų iškeltas į konstitucinio įstatymo lygmenį. Iškilus būtinybei pakeisti Kodekse (konstituciniame įstatyme) nustatytą teisinį reguliavimą, operatyviai to padaryti nebūtų įmanoma dėl sudėtingos konstitucinio įstatymo keitimo tvarkos, ir už pakeitimą turėtų balsuoti ne mažiau kaip 85 Seimo nariai. Pažymėtina, kad Seimo galimybes pakeisti Kodekso (konstitucinio įstatymo) nuostatas, reglamentuojančias VRK statusą, uždavinius, sudarymą, darbo organizavimą, kitus šios komisijos veiklos aspektus, ribotų ne vien konstitucinių įstatymų keitimo tvarka, bet ir tai, kad šių nuostatų nebūtų galima keisti visą rinkimų politinės kampanijos laikotarpį;
5) VRK yra ne tik rinkimų, bet ir referendumų organizavimo bei vykdymo institucija, taip pat institucija, vykdanti Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatyme (kuris pagal Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo 2 dalies 7 punktą turėtų būti priimtas kaip konstitucinis įstatymas) nustatytas funkcijas, vadinasi, jos uždaviniai ir funkcijos būtų nustatyti ne visi kartu viename institucijos statusą apibrėžiančiame įstatyme, o atskiruose rinkimų, referendumo, piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įgyvendinimo procesus reguliuojančiuose įstatymuose. Be to, kai kurie VRK uždaviniai ir jų įgyvendinimas patenka į Europos Sąjungos teisės reguliavimo sritį (žr. Kodekso priede nurodytus Europos Sąjungos teisės aktus). Pakeitus šiuos teisės aktus arba priėmus naujus Europos Sąjungos teisės aktus, dėl sudėtingos Kodekso (konstitucinio įstatymo) keitimo tvarkos būtų sunkiau operatyviai juos įgyvendinti (nustatyti naujus VRK uždavinius arba pakeisti esamas funkcijas).
Atsižvelgiant į visa tai ir siekiant tinkamai inkorporuoti Kodeksą į teisės sistemą, reikėtų atsisakyti Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo kodifikavimo konstituciniame įstatyme, kuriame kodifikuojamas rinkimų santykių teisinis reguliavimas.
3. Kodekse (konstituciniame įstatyme) taip pat siūloma kodifikuoti Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą tiek, kiek būtų reguliuojami rinkimų politinės kampanijos finansavimo ir jo kontrolės santykiai (Kodekso VIII, XI ir XII skyriai). Atkreipiame dėmesį į tai, kad šis įstatymas, kuriuo yra reguliuojami ne tik rinkimų politinės kampanijos, bet ir referendumo politinės kampanijos finansavimo ir jo kontrolės santykiai, įsigaliojus Kodeksui netektų galios (Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projekto 3 straipsnio 6 punktas), o referendumo politinės kampanijos finansavimo ir jo kontrolės santykiai turėtų būti reguliuojami Referendumo konstituciniame įstatyme. Taigi politinių kampanijų finansavimo ir jo kontrolės teisinis reguliavimas būtų išskaidytas į atskirus konstitucinius įstatymus (Kodeksą ir Referendumo konstitucinį įstatymą). Šį teisinį reguliavimą būtų sunku pakeisti dėl sudėtingos konstitucinių įstatymų keitimo tvarkos ir jiems pakeisti reikalingos Seimo narių balsų daugumos (ne mažiau kaip 85 Seimo narių balsų). Be to, pažymėtina, kad rinkimų politinės kampanijos finansavimo ir jo kontrolės teisinio reguliavimo nebūtų galima keisti visą rinkimų politinės kampanijos laikotarpį.
Atsižvelgdami į tai, siūlytume konstituciniame įstatyme, kuriame kodifikuojamas rinkimų santykių teisinis reguliavimas, nekodifikuoti Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo nuostatų ir neišskaidyti šiame įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo į atskirus konstitucinius įstatymus (Kodeksą ir Referendumo konstitucinį įstatymą). Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo nuostatas pakeisti būtų paprasčiau nei pakeisti Kodeksą pagal sudėtingą konstitucinių įstatymų keitimo tvarką ir paisant draudimo keisti rinkimų teisinį reguliavimą rinkimų politinės kampanijos metu.
4. Rinkimų kodekso pavadinimas suponuoja, kad juo reguliuojami rinkimų santykiai. Toks reguliavimo dalykas nurodytas ir Kodekso 1 straipsnyje. Tačiau Kodekso XVI skyriuje reguliuojami, be kita ko, su Kodekso reguliavimo dalyku tiesiogiai nesusiję santykiai – renkamų valstybės ir savivaldybės politikų pareigų nesuderinamumas su kitomis pareigomis (Kodekso 173 straipsnis) ir išrinktų valstybės bei savivaldybės politikų įgaliojimų nutrūkimas (Kodekso 176 straipsnis). Atsižvelgiant į Kodekso paskirtį, darytina išvada, kad pareigų nesuderinamumo ir įgaliojimų nutrūkimo santykiai turėtų būti reguliuojami ne Kodekse, o atitinkamų valstybės ar savivaldybės politikų statusą reglamentuojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Pažymime, kad Seimo nario pareigų nesuderinamumas su kitomis pareigomis reglamentuojamas Seimo statuto 6 straipsnyje, o Seimo nario įgaliojimų nutrūkimas – šio statuto 8 straipsnyje. Atitinkami Respublikos Prezidento teisinio statuso aspektai turėtų būti reguliuojami Prezidento įstatyme, Europos Parlamento nario –Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatyme, o savivaldybės tarybos nario ir mero – Vietos savivaldos įstatyme. Kodekse turėtų būti reguliuojami tik tie pareigų nesuderinamumo ir mandato netekimo ar įgaliojimų nutrūkimo aspektai, kurie yra tiesiogiai susiję su rinkimų organizavimu ir vykdymu, t. y. Kodekse turėtų būti nustatyta pareigų nesuderinamumo (apibrėžto valstybės ar savivaldybės politiko statusą reglamentuojančiame įstatyme) išsprendimo procedūra (Kodekso 173 straipsnio 8–11 dalys, kurios pataisius numeraciją turėtų būti 7–10 dalys, 174, 175 straipsniai), taip pat atsiradusios laisvos vietos užėmimas, kai pagal atitinkamo politiko statusą reglamentuojantį įstatymą nutrūksta jo įgaliojimai (Kodekso 177, 178 straipsniai).
II. Dėl projekto nuostatų prieštaravimo Konstitucijai
5. Pagal Kodekso 57 straipsnio 4 dalį asmenys, turintys teisę rinkti savivaldybių tarybų (turėtų būti – savivaldybių tarybų ir merų) rinkimuose, bet neturintys gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, gali būti įrašyti į rinkėjų sąrašą toje savivaldybėje, „kurioje toks asmuo yra nuolatinis gyventojas“ arba „kurioje buvo deklaruota paskutinė jo gyvenamoji vieta“. „Nuolatinis savivaldybės gyventojas“ yra apibrėžtas Kodekso 8 straipsnio 3 dalyje, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu asmuo savo gyvenamąją vietą atitinkamos savivaldybės teritorijoje deklaravo mažiau nei prieš 60 dienų iki rinkimų dienos, „jis teisę rinkti savivaldybės tarybos narius įgyvendina toje savivaldybėje, kurios teritorijoje jis buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą arba buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą likus ne mažiau kaip 60 dienų iki rinkimų dienos“.
Pažymėtina, kad vietos savivalda yra įstatymo numatytų valstybės teritorijos administracinių vienetų bendruomenių, t. y. teritorinių bendruomenių, kurias sudaro šių vienetų nuolatiniai gyventojai (Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai gyventojai), savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2005 m. liepos 8 d., 2007 m. vasario 9 d. nutarimai). Taigi teisę rinkti savivaldos institucijas, per kurias įgyvendinama savivaldybės bendruomenės savivaldos teisė, gali turėti tik šiai bendruomenei priklausantys asmenys, t. y. asmenys, nuolat gyvenantys tos savivaldybės teritorijoje.
Manome, kad Kodekso 8 straipsnio 3 dalies nuostata „jis teisę rinkti savivaldybės tarybos narius įgyvendina toje savivaldybėje, kurios teritorijoje jis buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą arba buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą likus ne mažiau kaip 60 dienų iki rinkimų dienos“, suteikianti teisę asmeniui, nedeklaravusiam savivaldybėje gyvenamosios vietos, rinkti tos savivaldybės tarybos narius, ir 57 straipsnio 4 dalies nuostata, kad į rinkėjų sąrašą gali būti įrašytas asmuo, kurio deklaruota paskutinė gyvenamoji vieta buvo toje savivaldybėje, nepaisant to, kad jis ten negyvena ir nėra tos savivaldybės bendruomenės narys, prieštarauja Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai.
6. Pagal Konstitucijos 141 straipsnį ir oficialiąją konstitucinę doktriną draudimas būti renkamiems Seimo nariais ir Respublikos Prezidentu taikomas visiems tikrąją karo tarnybą atliekantiems asmenims. Pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą tikroji karo tarnyba yra Lietuvos Respublikos piliečių privalomoji karo tarnyba, profesinė karo tarnyba, savanoriška nenuolatinė karo tarnyba, kariūnų tarnyba (2 straipsnio 34 dalis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Kodekso 11 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nenustatyta, kad Seimo nariu ir Respublikos Prezidentu negali būti renkamas karys, atliekantis savanorišką nenuolatinę karo tarnybą ar kariūnų tarnybą, prieštarauja Konstitucijos 141 straipsniui.
7. Kodekso 32 straipsnio 1 dalies 10 punktas, kuriame nustatyti VRK įgaliojimai duoti sutikimą patraukti kandidatą baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę, prieštarauja Konstitucijai, kurioje (jos 62 straipsnio 1, 2 dalyse, 86 straipsnio 1 dalyje, 100 straipsnyje, 104 straipsnio 4 dalyje, 114 straipsnio 2 dalyje) imunitetai yra nustatyti tik tam tikras pareigas einantiems asmenims. Pagal Konstituciją imunitetas yra tam tikros papildomos asmens neliečiamumo garantijos, būtinos jo pareigoms tinkamai atlikti, kad būtų užkirstas kelias galimam neigiamam poveikiui. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, jog Respublikos Prezidentui, Seimo nariams, Vyriausybės nariams ir teisėjams tam, kad galėtų vykdyti jiems Konstitucijoje nustatytas funkcijas įgyvendinant valstybės valdžią, Konstitucijoje yra nustatytas ypatingas teisinis statusas, inter alia yra expressis verbis įtvirtinti imunitetai: asmens neliečiamybė, ypatinga patraukimo baudžiamojon ir (arba) administracinėn atsakomybėn tvarka (2003 m. gegužės 30 d., 2013 m. gegužės 2 d. nutarimai). Konstitucijoje nustatyta, kad Respublikos Prezidento asmuo neliečiamas, kol eina savo pareigas, jis negali būti suimtas, patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn (86 straipsnio 1 dalis); Seimo nario asmuo neliečiamas, be Seimo sutikimo jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė (62 straipsnio 1, 2 dalys); Ministras Pirmininkas ir ministrai negali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti, negali būti kitaip suvaržyta jų laisvė be išankstinio Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesijų – be išankstinio Respublikos Prezidento sutikimo (100 straipsnis); Konstitucinio Teismo teisėjai turi tokią pat asmens neliečiamybės teisę kaip ir Seimo nariai (104 straipsnio 4 dalis); teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų – be Respublikos Prezidento sutikimo (114 straipsnio 2 dalis). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad jokie kiti asmenys, dirbantys institucijose, per kurias vykdomos valstybės funkcijos, pagal Konstituciją neturi minėtų imunitetų (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas, 2013 m. gegužės 2 d. sprendimas), taip pat kad pagal Konstituciją šių imunitetų neturi savivaldybių tarybų nariai (2002 m. gruodžio 24 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai). Kaip matyti iš Konstitucinio Teismo jurisprudencijos, Konstitucijoje įtvirtintų imunitetų apimtis negali būti aiškinama plečiamai (žr. 2007 m. gruodžio 17 d., 2020 m. kovo 9 d. nutarimus).
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Konstitucijoje expressis verbis nustatytų subjektų, turinčių imunitetus, rato plėtimas įstatymais yra konstituciškai nepagrįstas, su funkcijų įgyvendinant valstybės valdžią vykdymu siejami imunitetai negali būti suteikiami asmenims, įgyvendinantiems pasyviąją rinkimų teisę, todėl VRK negali turėti įgaliojimų duoti sutikimą patraukti kandidatą baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.
8. Kodekso 32 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 176 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimus įstatymo nustatytais atvejais priimti motyvuotą sprendimą dėl Seimo nario įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais nesuėjus terminui.
Pažymėtina, kad pagal Konstituciją tik Seimas turi įgaliojimus priimti šiuos sprendimus (Seimo nutarimus), kuriems įsigaliojus Seimo nario įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui:
– panaikinti Seimo nario mandatą apkaltos proceso tvarka (Konstitucijos 63 straipsnio 5 punktas, 74 straipsnis);
– nutraukti Seimo nario įgaliojimus, paaiškėjus kad davęs priesaiką Seimo narys perėjo dirbti arba neatsisakė darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis (Konstitucijos 63 straipsnio 7 punktas, Konstitucinio Teismo 2005 m. vasario 10 d., 2011 m. vasario 23 d. sprendimai).
Pagal Konstitucijos 59 straipsnio 3 dalį Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato; dėl to Seimas priima nutarimą.
Šių Konstitucijoje (jos 59 straipsnio 3 dalyje, 63 straipsnio 5 ir 7 punktuose, 74 straipsnyje) expressis verbis nustatytų Seimo įgaliojimų negali vykdyti jokia kita valstybės institucija. Jų vykdymo tvarka reglamentuojama Seimo statute (žr. 5 straipsnį, 8 straipsnio 1 dalies 5, 7 punktus, 2 dalį, 78 straipsnio 1 dalies 13, 14 punktus, 2, 3 dalis, VIII skyrių, kuriame reglamentuojamas apkaltos procesas Seime). Pagal Konstituciją Seimo statuto nustatyta tvarka priimtas ir pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo (6 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 19 straipsnio 2 dalies) reikalavimus Teisės aktų registre oficialiai paskelbtas Seimo nutarimas sukelia teisines pasekmes – Seimo nario mandato netekimą arba Seimo nario įgaliojimų nutrūkimą nesuėjus terminui minėtais konstituciniais pagrindais. Šie teisiniai faktai pagal Konstituciją neturi ir negali būti „pripažįstami“ jokių institucijų, tarp jų Vyriausiosios rinkimų komisijos, sprendimais.
Taigi Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai turėtų būti formuluojami ne kaip įgaliojimai pripažinti Seimo nario įgaliojimus nutrūkusiais, o kaip pareiga, Seimui pripažinus, kad neprisiekęs arba prisiekęs su išlyga Seimo narys neteko mandato Konstitucijos 59 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu, arba Seimui panaikinus Seimo nario mandatą Konstitucijos 74 straipsnyje nustatyta tvarka ir jo įgaliojimams nutrūkus Konstitucijos 63 straipsnio 5 punkte nustatytu pagrindu, arba Seimui nutraukus Seimo nario įgaliojimus dėl to, kad šis perėjo dirbti arba neatsisakė darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis, ir jo įgaliojimams nutrūkus Konstitucijos 63 straipsnio 7 punkte nustatytu pagrindu, per Kodekse nustatytą terminą nuo atitinkamo Seimo nutarimo įsigaliojimo dienos priimti ir Teisės aktų registre paskelbti sprendimą, kuriame būtų konstatuojama, kad atsirado laisva Seimo nario vieta, ir, jeigu Seimo narys buvo išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje, skelbiami nauji arba pirmalaikiai Seimo nario rinkimai, arba, jeigu Seimo narys buvo išrinktas daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pripažįstama, kad Seimo nariu tampa kandidatų sąraše, pagal kurį buvo išrinktas buvęs Seimo narys, įrašytas pirmasis Seimo nario mandato negavęs kandidatas.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Kodekso 32 straipsnio 2 dalies 4 punktas ir 176 straipsnio 1 dalis tiek, kiek jais sudaromos prielaidos Vyriausiajai rinkimų komisijai „įstatymo nustatytais atvejais“ priimti sprendimus, kuriais būtų „pripažįstami“ Seimo nutarimų, priimtų jam įgyvendinant savo konstitucinius įgaliojimus, sukelti teisiniai padariniai, prieštarauja Konstitucijai, būtent:
– tiek, kiek pagal juos Vyriausiajai rinkimų komisijai galėtų būti suteikti įgaliojimai pripažinti Seimo nario įgaliojimus nutrūkusiais Konstitucijos 63 straipsnio 5 punkte (ir Kodekso 176 straipsnio 2 dalies 4 punkte) nustatytu pagrindu (kai Seimas panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka), – prieštarauja Konstitucijos 63 straipsnio 5 punktui, 74 straipsniui;
– tiek, kiek pagal juos Vyriausiajai rinkimų komisijai galėtų būti suteikti įgaliojimai pripažinti Seimo nario įgaliojimus nutrūkusiais Konstitucijos 63 straipsnio 7 punkte (ir Kodekso 176 straipsnio 2 dalies 5 punkte) nustatytu pagrindu (kai jis pereina dirbti arba neatsisako darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis), – prieštarauja Konstitucijos 63 straipsnio 7 punktui;
– tiek, kiek pagal juos Vyriausiajai rinkimų komisijai galėtų būti suteikti įgaliojimai pripažinti Seimo nario įgaliojimus nutrūkusiais Kodekso 176 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu (kai Seimo narys įstatymo nustatyta tvarka neprisiekė arba prisiekė su išlyga), – prieštarauja Konstitucijos 59 straipsnio 3 daliai, 63 straipsniui.
Nurodyti prieštaravimai Konstitucijai būtų pašalinti, jeigu, atsižvelgus į šios išvados 4 pastabą apie tai, kad valstybės ir savivaldybės politikų įgaliojimų nutrūkimo santykiai yra nesusiję su Kodekso reguliavimo dalyku ir turėtų būti reguliuojami ne Kodekse, o tų politikų statusą reglamentuojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose, Kodekso 176 straipsnio 1–5 dalių būtų atsisakyta, arba – jeigu nepaisant šios pastabos Kodekso 176 straipsnyje būtų nustatyti Seimo narių įgaliojimų nutrūkimo pagrindai – Kodekso 32 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatoje, kad Vyriausioji rinkimų komisija įstatymo nustatytais atvejais priima ir skelbia sprendimus dėl Seimo nario įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais, vietoj žodžio „įstatymo“ įrašius žodžius „šio kodekso“, o Kodekso 176 straipsnio 1 dalyje nustačius teisinį reguliavimą, pagal kurį Vyriausioji rinkimų komisija motyvuotu sprendimu pripažintų Seimo nario įgaliojimus nutrūkusiais nesuėjus terminui tik Konstitucijos 63 straipsnio 2–4 ir 8 punktuose (Kodekso 176 straipsnio 2 dalies 1–3 ir 6 punktuose) nustatytais pagrindais.
9. Pagal Konstitucijos 59 straipsnio 3 dalį Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato; dėl to Seimas priima nutarimą. Konstitucinis Teismas, atskleisdamas Seimo nario konstitucinį statusą, yra pažymėjęs, kad „tol, kol išrinktas Seimo narys neprisiekia, jis neturi visų Tautos atstovo teisių – toks išrinktas Seimo narys dar nėra Tautos atstovas, jis dar neturi Seimo nario įgaliojimų ir dar negali jų vykdyti“ (2004 m. liepos 1 d. nutarimas). Taigi Seimo nariui neprisiekus arba prisiekus su išlyga jo įgaliojimai negali nutrūkti, nes jis jų nėra įgijęs, todėl Konstitucijos 63 straipsnyje ir nėra tokio Seimo nario įgaliojimų nutrūkimo pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Kodekso 176 straipsnio 2 dalies 7 punktas, kuriame nustatytas Seimo nario įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais nesuėjus terminui pagrindas – įstatymo nustatyta tvarka Seimo narys neprisiekė arba prisiekė su išlyga, prieštarauja Konstitucijos 59 straipsnio 3 daliai, 63 straipsniui.
10. Kodekso 176 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimus įstatymo nustatytais atvejais motyvuotu sprendimu pripažinti Respublikos Prezidento įgaliojimus nutrūkusiais nesuėjus terminui.
Pažymėtina, kad pagal Konstituciją tik Seimas turi įgaliojimus priimti šiuos sprendimus (Seimo nutarimus), kuriems įsigaliojus Respublikos Prezidento įgaliojimai nutrūksta nepasibaigus laikui, kuriam jis buvo išrinktas:
– Respublikos Prezidentą pašalinti iš pareigų apkaltos proceso tvarka (Konstitucijos 74 straipsnis, 86 straipsnio 2 dalis, 88 straipsnio 5 punktas);
– atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išvadą konstatuoti, kad Respublikos Prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti savo pareigų (Konstitucijos 88 straipsnio 6 punktas).
Šių Konstitucijoje (jos 74 straipsnyje, 86 straipsnio 2 dalyje, 88 straipsnio 5, 6 punktuose) expressis verbis nustatytų Seimo įgaliojimų negali vykdyti jokia kita valstybės institucija. Jų vykdymo tvarka reglamentuojama Seimo statute (žr. 291, 293 straipsnius, VIII skyrių, kuriame reglamentuojamas apkaltos procesas Seime). Pagal Konstituciją Seimo statuto nustatyta tvarka priimtas ir pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo (6 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 19 straipsnio 2 dalies) reikalavimus Teisės aktų registre oficialiai paskelbtas ir įsigaliojęs Seimo nutarimas sukelia teisines pasekmes – Respublikos Prezidento įgaliojimų nutrūkimą vienu iš nurodytų konstitucinių pagrindų, nepasibaigus laikui, kuriam jis buvo išrinktas. Šis teisinis faktas pagal Konstituciją neturi ir negali būti „pripažįstamas“ jokios institucijos, taigi ir Vyriausiosios rinkimų komisijos, sprendimu.
Pagal Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalį Respublikos Prezidentui mirus, atsistatydinus, pašalinus jį iš pareigų apkaltos proceso tvarka ar tada, kai Seimas nutaria, kad Respublikos Prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti pareigų, Seimas ne vėliau kaip per 10 dienų privalo paskirti Respublikos Prezidento rinkimus; Seimui negalint susirinkti ir paskelbti Respublikos Prezidento rinkimų, juos skelbia Vyriausybė.
Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, kiekviena iš Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių pagal Konstitucijos 88 straipsnio 3, 4, 5 arba 6 punktą nutrūksta Respublikos Prezidento įgaliojimai, yra teisinis faktas, kuris, kad kiltų Konstitucijoje numatytos teisinės pasekmės, turi būti nustatytas laikantis deramos teisinės procedūros; tai, be kita ko, – Respublikos Prezidento akto, kuriuo jis pareiškia apie savo atsistatydinimą, įsigaliojimas (Konstitucijos 88 straipsnio 3 punktas) ir Respublikos Prezidento mirties fakto nustatymas įstatymų nustatyta tvarka (Konstitucijos 88 straipsnio 4 punktas) (2002 m. birželio 19 d. nutarimas).
Taigi įsigaliojęs Respublikos Prezidento aktas (dekretas) dėl atsistatydinimo iš pareigų yra teisės aktas, kuriuo išreikšta Respublikos Prezidento valia; Respublikos Prezidentas neturi patvirtinti šios savo valios jokiu Vyriausiajai rinkimų komisijai teikiamu pareiškimu ar aiškinti savo sprendimo motyvų. Respublikos Prezidento pasirašytas ir pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą Teisės aktų registre oficialiai paskelbtas dekretas dėl atsistatydinimo iš pareigų sukelia teisines pasekmes – Respublikos Prezidento įgaliojimų nutrūkimą, ir jokia valstybės institucija neturi įgaliojimų nei pakeisti ar panaikinti šio teisinio fakto, nei jo „pripažinti“ ar kitaip patvirtinti. Vyriausioji rinkimų komisija dėl Respublikos Prezidento dekrete išreikštos valios atsistatydinti negali priimti jokio sprendimo.
Respublikos Prezidento mirtis yra teisinis faktas (įvykis), kurį patvirtina Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka išduotas civilinės būklės akto (mirties) įrašą liudijantis išrašas. Šis teisinis faktas pats savaime lemtų Respublikos Prezidento įgaliojimų nutrūkimą. Vyriausioji rinkimų komisija dėl Respublikos Prezidento mirties neturėtų ir negalėtų priimti jokio sprendimo.
Šiame kontekste pažymėtina, kad, pagal Seimo statuto 291 straipsnio 3 dalį, Seimui gavus įstatymų nustatyta tvarka išduotą civilinės būklės akto įrašo nuorašą, patvirtinantį Respublikos Prezidento mirtį, arba įsigaliojus Respublikos Prezidento dekretui dėl jo atsistatydinimo iš pareigų, sesijos metu nedelsiant šaukiamas nenumatytas Seimo posėdis, o laikotarpiu tarp sesijų – neeilinė sesija, kad būtų priimtas šio straipsnio 7 dalyje nurodytas Seimo nutarimas (kuriuo Seimo Pirmininkui pavedama laikinai eiti Respublikos Prezidento pareigas, o Seimo Pirmininko pavaduotojui pavedama laikinai eiti Seimo Pirmininko pareigas).
Kaip minėta, pagal Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalį joje nurodyti teisiniai faktai lemia Seimo pareigą ne vėliau kaip per 10 dienų nuo atitinkamo Seimo nutarimo arba Respublikos Prezidento dekreto įsigaliojimo, arba nuo Respublikos Prezidento mirties fakto nustatymo paskirti Respublikos Prezidento rinkimus (Seimui negalint susirinkti ir jų paskelbti, tokia pareiga kyla Vyriausybei). Vyriausioji rinkimų komisija šiais atvejais privalėtų rengti bei vykdyti Seimo (arba, jeigu Seimas negalėtų susirinkti, – Vyriausybės) paskelbtus Respublikos Prezidento rinkimus.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Kodekso 176 straipsnio 1 dalis tiek, kiek pagal ją Vyriausioji rinkimų komisija įstatymo nustatytais atvejais galėtų ne vėliau kaip per 15 dienų pripažinti Respublikos Prezidento įgaliojimus nutrūkusiais nesuėjus terminui, prieštarauja Konstitucijos 88 straipsniui, 89 straipsnio 1 daliai.
Šis prieštaravimas Konstitucijai būtų pašalintas, jeigu, atsižvelgus į šios išvados 4 pastabą apie tai, kad valstybės ir savivaldybės politikų įgaliojimų nutrūkimo santykiai yra nesusiję su Kodekso reguliavimo dalyku ir turėtų būti reguliuojami ne Kodekse, o tų politikų statusą reglamentuojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose, Kodekso 176 straipsnio 1–5 dalių būtų atsisakyta, arba – jeigu nepaisant šios pastabos Kodekso 176 straipsnyje būtų nustatyti Respublikos Prezidento įgaliojimų nutrūkimo pagrindai – šio straipsnio 1 dalyje išbraukus žodžius „Respublikos Prezidento“.
11. Kodekso 102 straipsnis tiek, kiek jame nenustatyta, kad renkant rinkėjų parašus draudžiama papirkti rinkėjus, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų parašus, dovanomis, paslaugomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėją pasirašyti rinkėjų parašų rinkimo lape, taip pat žadėti už parašą atsilyginti po rinkimų, turint tikslą paveikti rinkėjų valią pasirašyti ar nepasirašyti rinkėjų parašų rinkimo lape už konkretų išsikėlusį ar keliamą kandidatą arba kandidatų sąrašą, ir 79 straipsnio 4 dalis tiek, kiek joje nenustatyta, kad skaičiuojant surinktus rinkėjų parašus neįskaičiuojami parašai tų rinkėjų, kurie renkant parašus buvo tiesiogiai ar netiesiogiai papirkti, dovanomis, paslaugomis ar kitokiu atlyginimu skatinami pasirašyti rinkėjų parašų rinkimo lape, taip pat rinkėjų, kuriems buvo žadama už parašą atsilyginti po rinkimų, turint tikslą paveikti rinkėjų valią pasirašyti ar nepasirašyti rinkėjų parašų rinkimo lape už konkretų išsikėlusį ar keliamą kandidatą arba kandidatų sąrašą, prieštarauja Konstitucijos 34 straipsnio 1, 2 dalims, demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, inter alia rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, principams.
Demokratiški rinkimai yra svarbi piliečių dalyvavimo valdant valstybę forma, kartu ir būtinas valstybės politinių atstovaujamųjų institucijų formavimo elementas; rinkimai negali būti laikomi demokratiškais, o jų rezultatai – legitimiais ir teisėtais, jeigu jie vyksta paminant Konstitucijoje įtvirtintus demokratinių rinkimų principus, pažeidžiant demokratines rinkimų procedūras (Konstitucinio Teismo 2004 m. lapkričio 5 d. išvada, 2008 m. spalio 1 d. nutarimas, 2008 m. lapkričio 7 d. išvada). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad „masinis ir (arba) sisteminis rinkėjų papirkimas, inter alia dovanomis ar kitokiu atlyginimu, skatinant dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą kandidatą, vykstant rinkimų procesui (inter alia rinkimų agitacijos kampanijos, balsavimo laikotarpiu) laikytinas šiurkščiu demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, inter alia rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, principų pažeidimu“ (2012 m. spalio 26 d., 2012 m. lapkričio 10 d. išvados); oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos dėl masinio ir (arba) sisteminio rinkėjų papirkimo taikytinos ir rinkėjų papirkimui skatinant balsuoti už arba prieš vienos ar kitos politinės partijos kandidatų sąrašą ir (arba) tam tikru būdu reitinguoti sąraše esančius kandidatus (2012 m. lapkričio 10 d. išvada). Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad masiniu rinkėjų ar rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimu vykstant rinkimų procesui laikytinas ir vienkartinis prekių, pinigų ar kitokių dovanų dalijimas ir (arba) neatlygintinis paslaugų teikimas daugeliui rinkėjų per susirinkimą ar kitokį visuomenei ar tam tikrai jos daliai skirtą renginį skatinant dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą kandidatą (2012 m. spalio 26 d. išvada).
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad rinkėjų parama išsikėlusiems ir (arba) keliamiems kandidatams, kurią patvirtina surinktas tam tikras rinkėjų parašų kiekis, taip pat turi būti reiškiama teisėtai, sąžiningai ir skaidriai, renkant parašus negalima paveikti rinkėjų valios, tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų parašų, kad nekiltų abejonių dėl kandidato ar kandidatų sąrašo registravimo ir dalyvavimo rinkimuose teisėtumo.
12. Kodekso 17 straipsnyje numatytas Pasaulio lietuvių vienmandatės rinkimų apygardos (tam tikrais atvejais – dviejų apygardų) sudarymas. Galima preziumuoti (nors Kodekse tai ir nenurodyta), kad tokia rinkimų apygarda būtų sudaroma tik Seimo rinkimams. Viena Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda būtų sudaroma, jeigu paskutiniuose rinkimuose dalyvavusių ir Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose balsavusių užsienyje esančių rinkėjų skaičius būtų didesnis negu 0,9 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus, o antra tokia rinkimų apygarda galėtų būti sudaryta, jeigu minėtas užsienyje balsavusių rinkėjų skaičius viršytų dviejų vienmandačių rinkimų apygardų vidutinį rinkėjų skaičių. Analizuojant Kodekso nuostatas akivaizdu, kad šios rinkimų apygardos (arba apygardų) sudarymas būtų siejamas ne su rinkėjų, įrašytų į rinkėjų sąrašus tuose rinkimuose, kuriems ji sudaroma, skaičiumi, o su anksčiau vykusiuose rinkimuose užsienyje balsavusių rinkėjų skaičiumi. Tai reiškia, kad konkrečiuose Seimo rinkimuose į Pasaulio lietuvių vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus galėtų būti įrašytas ir balsuoti iš esmės bet koks rinkėjų skaičius, niekaip nesiejamas su vidutiniu rinkėjų skaičiumi vienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje būtent tuose Seimo rinkimuose. Be to, pagal Kodekso 17 straipsnio 2 dalį, sudarant Pasaulio lietuvių vienmandatę rinkimų apygardą, į jos rinkėjų sąrašą būtų įrašomi visi kitose valstybėse esantys Lietuvos Respublikos piliečiai. Pagal Užsienio reikalų ministerijos ir Migracijos departamento duomenis, 2019 m. tokių piliečių buvo apie 510 000.[1]
Konstitucinis Teismas 2015 m. spalio 20 d. nutarime pažymėjo, kad „iš Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalies, kurioje įtvirtinta inter alia lygi rinkimų teisė, įstatymų leidėjui kyla pareiga, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės rinkimų apygardų sudarymui aplinkybes (inter alia rinkėjų migraciją, kitus demografinius veiksnius, rinkimų apygardų vientisumą), nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį rinkimų apygardos būtų sudaromos taip, kad jose būtų užtikrintas tolygus, kiek tai įmanoma, rinkėjų skaičiaus pasiskirstymas; tai yra svarbi prielaida užtikrinti visų rinkėjų balsų lygiavertiškumą ir vienodą visų rinkėjų balsų reikšmę nustatant balsavimo rezultatus“. Konstitucinis Teismas šiame nutarime taip pat konstatavo, kad Lietuvos sąlygomis 10 proc. rinkėjų skaičiaus nuokrypis nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus būtų optimalus ir kad Lietuvoje nėra aplinkybių, kurias teritorijos vientisumo ar joje gyvenančių tam tikrų asmenų grupių aspektu būtų galima traktuoti kaip ypatingas ir dėl to būtų būtina taikyti didesnį nei 10 proc. rinkėjų skaičiaus nuokrypį. Taigi, tokia situacija, jeigu rinkėjų skaičius Pasaulio lietuvių vienmandatėje rinkimų apygardoje daugiau nei 10 procentų skirtųsi nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus (kuris yra apie 35 000), – turint mintyje tai, kad po Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo Lietuvoje neatsirado naujų ypatingų aplinkybių, – neatitiktų oficialiosios konstitucinės doktrinos, Konstitucinio Teismo suformuotos aiškinant Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą lygią rinkimų teisę.
13. Kodekso 10 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų. Pagal galiojančios Konstitucijos 56 straipsnio 1 dalį Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų.
Kodekso 11 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo, apkaltos proceso tvarka pašalintas iš pareigų arba netekęs Seimo nario mandato, gali būti renkamas Seimo nariu ar Respublikos Prezidentu, kai nuo Seimo sprendimo, kuriuo jis buvo pašalintas iš užimamų pareigų ar panaikintas jo Seimo nario mandatas, yra praėję ne mažiau kaip 10 metų. Pagal galiojančią Konstituciją asmuo, apkaltos proceso tvarka pašalintas iš pareigų arba netekęs Seimo nario mandato, negali užimti pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.
Kodekse taip pat siūloma įtvirtinti savivaldybių merų tiesioginių rinkimų institutą. Kodekso 2 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad merai būtų renkami vienmandatėse rinkimų apygardose, sutampančiose su savivaldybių teritorijomis, pagal daugumos atstovavimo (mažoritarinę) sistemą; pagal Kodekso 10 straipsnio 4 dalį meru galėtų būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris yra nuolatinis šios savivaldybės gyventojas. Konstitucinio Teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarime pažymėta, kad, nepakeitus Konstitucijos 119 straipsnio, įstatymu negali būti nustatyta teritorinės bendruomenės tiesiogiai renkama vienasmenė savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo institucija (be kita ko, mero pavadinimu). Šiame nutarime konstatuota ir tai, kad Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalyje nėra nustatytas Lietuvos Respublikos pilietybės reikalavimas aktyviajai ir pasyviajai rinkimų teisei įgyvendinti savivaldybių tarybų rinkimuose.
Atsižvelgiant į tai, kad Seimas yra pradėjęs atitinkamų Konstitucijos pataisų, kurios sudarytų konstitucinį pagrindą nurodytam projektu siūlomam teisiniam reguliavimui nustatyti, priėmimo procesą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tol, kol šios pataisos nėra priimtos antru balsavimu Seime ir Respublikos Prezidento pasirašytos ir oficialiai paskelbtos, Kodeksas su jame numatytu teisiniu reguliavimu, neatitinkančiu galiojančios Konstitucijos, negali būti priimamas (t. y. dėl jo priėmimo negali būti balsuojama anksčiau nei bus priimtos ir promulguotos Konstitucijos pataisos). Jeigu kuri nors Konstitucijos pataisa nebūtų priimta, projektą reikėtų atitinkamai pakeisti.
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu būtų priimta ir įsigaliotų Konstitucijos pataisa, kuria būtų nustatytas tik Lietuvos Respublikos pilietybės reikalavimas pasyviajai rinkimų teisei įgyvendinti savivaldybių merų rinkimuose, o reikalavimas būti nuolatiniu atitinkamos savivaldybės gyventoju kandidatams į savivaldybių merus nebūtų keliamas (žr. Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-640(2) 2 straipsniu siūlomo pakeisti Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalį), Kodekso 10 straipsnio 4 dalies nuostata, pagal kurią meru galėtų būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, būtų konstituciškai neleistinai apribota pasyvioji rinkimų teisė savivaldybių merų rinkimuose.
III. Dėl projekto nuostatų tarpusavio suderinamumo ir santykio su kitais teisės aktais
14. Kodekse asmens gyvenamoji vieta siejama arba su Gyventojų registro duomenimis (10, 53, 129, 176 straipsniai), arba su gyvenamosios vietos deklaravimu ar „gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaita“ (8, 10, 33, 54, 55, 57, 59, 61, 76 straipsniai). Pažymime, kad pagal Gyventojų registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punktą Gyventojų registre tvarkomi duomenys apie asmens gyvenamąją vietą, o pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį asmuo laikomas deklaravusiu gyvenamąją vietą nuo deklaravimo duomenų įrašymo į Gyventojų registrą dienos. Svarstytina, ar Kodekso nuostatos neturėtų būti suvienodintos gyvenamąją vietą siejant arba su gyvenamosios vietos deklaravimu (gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaita), arba su atitinkamais Gyventojų registro duomenimis. Suvienodinimas, be kita ko, leistų vienodai nustatyti, kuris teisinis faktas (jo atsiradimo momentas) pagal Kodeksą yra reikšmingas – ar gyvenamosios vietos deklaracijos pateikimas nustatytąja tvarka, ar duomenų apie gyvenamąją vietą įtraukimas į Gyventojų registrą.
Kodekso 8 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 5 dalyje, 54 straipsnio 1 dalies 5 punkte vartojama sąvoka „gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaita“ keistina Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme įtvirtinta sąvoka „gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaita“, o Kodekso 57 ir 59 straipsniuose vartojama formuluotė „asmenys, neturintys deklaruotos gyvenamosios vietos“ keistina formuluote „gyvenamosios vietos nedeklaravę asmenys“.
15. Kodekso 8 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad asmuo laikomas nuolatiniu savivaldybės gyventoju, be kita ko, ir tais atvejais, kai jo gyvenamosios vietos „deklaravimas įstatymų nustatyta tvarka buvo panaikintas“. Pažymime, kad vadovaujantis Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatomis panaikinamas ne „deklaravimas“, o „deklaravimo duomenys“; jie gali būti panaikinami ir tais atvejais, kai asmuo netenka teisės gyventi Lietuvos Respublikoje. Manome, kad asmuo, netekęs teisės gyventi Lietuvos Respublikoje, nebegalėtų būti laikomas ir nuolatiniu savivaldybės gyventoju.
16. Kodekso 9 straipsnyje, kuriame nustatomi aktyviosios rinkimų teisės apribojimai, ir 11 straipsnyje, kuriame nustatomi pasyviosios rinkimų teisės apribojimai, turėtų būti įtvirtintas papildomas ribojimas dalyvauti rinkimuose į Europos Parlamentą – jeigu atitinkama teisė (teisė rinkti arba teisė būti renkamam) yra apribota asmens pilietybės valstybėje narėje, kaip tai numatyta 1993 m. gruodžio 6 d. Tarybos direktyvoje 93/109/EB su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 2013/1/ES.
17. Kodekso 12 straipsnio 3 dalies formuluotėje „Jeigu likus keturiems mėnesiams iki savivaldybių tarybų narių, merų įgaliojimų pabaigos Seimas nepaskelbia savivaldybių tarybų, merų rinkimų datos“ sąlyga „Seimas nepaskelbia“ suformuluota nekorektiškai, esą Seimas gali nevykdyti savo konstitucinių įgaliojimų. Atkreipiame dėmesį į tai, kad pagal Konstitucijos 67 straipsnio 12 punktą Seimas „skiria savivaldybių tarybų rinkimus“ (šioje formuluotėje rinkimai neskirstomi į eilinius, pakartotinius ar pirmalaikius), o jeigu būtų priimtas ir promulguotas Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIVP-640(2)), – skirtų ir merų rinkimus. Konstitucijoje nėra expressis verbis nustatyta, kad šiuos Seimo įgaliojimus (tuo atveju, jeigu „Seimas nepaskelbia“ nurodytų rinkimų), galėtų vykdyti kita valstybės institucija – VRK. Kodekso 14 straipsnio (taip pat 32 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 182 straipsnio 2 dalies) nuostatos, pagal kurias VRK turi įgaliojimus tam tikrais atvejais skelbti pakartotinius rinkimus, taip pat diskutuotinos, ypač dėl pakartotinių Seimo ar Respublikos Prezidento rinkimų, jeigu Seimas (gavęs Konstitucinio Teismo išvadą, kad per Seimo ar Respublikos Prezidento rinkimus buvo pažeistas šis kodeksas) priimtų sprendimą „pripažinti negaliojančiais Seimo ar Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus, jeigu pagal balsų skaičiavimo protokolus negalima nustatyti tikrųjų rinkimų rezultatų“ (192 straipsnio 4 dalies 1 punktas), arba pati VRK pripažintų Seimo, Respublikos Prezidento rinkimų arba rinkimų į Europos Parlamentą rezultatus negaliojančiais. Pažymėtina, kad Konstitucijoje nustatyti šių valstybės valdžios institucijų įgaliojimai skelbti rinkimus: Seimas skiria savivaldybių tarybų rinkimus (67 straipsnio 12 punktas; kaip minėta, jeigu būtų priimta ir įsigaliotų atitinkama Konstitucijos pataisa, skirtų ir merų rinkimus); Seimas gali paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus (58 straipsnis), skelbia eilinius, pakartotinius ir pirmalaikius Respublikos Prezidento rinkimus (67 straipsnio 4 punktas, 81, 87, 89 straipsniai); Vyriausybė, esant Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalyje nurodytai aplinkybei (Seimui negalint susirinkti ir paskelbti rinkimų), skelbia pirmalaikius Respublikos Prezidento rinkimus; Respublikos Prezidentas – eilinius Seimo rinkimus (84 straipsnio 20 punktas), taip pat gali paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus (Konstitucijos 58 straipsnio 2 dalis). Konstitucinis Teismas 2019 m. vasario 15 d. nutarime pažymėjo, kad „tikslios eilinių rinkimų dienos nustatymas Konstitucijoje ir nuožiūros parinkti pakartotinių ar pirmalaikių rinkimų dieną ir trukmę ribojimas pagal Konstituciją užkerta kelią valstybės valdžios institucijoms, pagal Konstituciją turinčioms įgaliojimus skelbti rinkimus, piktnaudžiauti šiais įgaliojimais, inter alia juos įgyvendinant daryti įtaką rinkimų rezultatams“. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, mūsų nuomone, tik Seimas turi įgaliojimus skelbti eilinius rinkimus į Europos Parlamentą Lietuvos Respublikoje ir pakartotinius šios institucijos rinkimus, jeigu VRK pripažintų eilinių rinkimų rezultatus negaliojančiais. VRK yra universali rinkimus organizuojanti institucija (Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d. išvada), kuri turi užtikrinti, kad valstybės valdžios institucijų pagal kompetenciją paskelbti rinkimai būtų surengti ir įvykdyti. Taigi diskutuotina, ar iš Konstitucijos implicitiškai kyla galimybė Kodekso 12 straipsnio 3 dalyje numatyti atvejį, kad „jeigu Seimas nepaskelbia“ eilinių savivaldybių tarybų ir merų rinkimų, juos skelbia VRK. Jeigu taip būtų nuspręsta, VRK įgaliojimai skelbti eilinius savivaldybių tarybų ir merų rinkimus turėtų būti formuluojami su sąlyga „jeigu Seimas negali susirinkti ir paskelbti“.
Šioje dalyje žodis „datos“ išbrauktinas (nes skelbiami rinkimai ir nustatoma jų vykdymo data). Šiuo aspektu taisytina ir šio straipsnio 4 dalies nuostata dėl eilinių rinkimų į Europos Parlamentą vykdymo datos skelbimo.
Kodekso 14 straipsnio (taip pat 32 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 182 straipsnio 2 dalies) nuostatos dėl VRK įgaliojimų skelbti pakartotinius rinkimus taip pat turėtų būti tikslinamos atsižvelgiant į valstybės valdžios institucijų įgaliojimus skelbti atitinkamos institucijos rinkimus ir atribojant VRK įgaliojimus skelbti rinkimus tam tikrais atvejais: pakartotinius Seimo nario rinkimus vienmandatėje rinkimų apygardoje, naujus Seimo nario rinkimus vienmandatėje rinkimų apygardoje (jeigu vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktas Seimo narys netektų mandato Konstitucijos 59 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju), pakartotinius savivaldybės tarybos rinkimus, pakartotinius mero rinkimus 168 straipsnio 4 dalies 5 punkte nurodytu atveju, panaikinus rinkimų rezultatus vienmandatėje rinkimų apygardoje ar mero įgaliojimams nutrūkus prieš terminą.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad Kodekso 12 straipsnio 1 dalyje yra nustatomas reikalavimas Respublikos Prezidento dekrete nurodyti eilinių Seimo rinkimų dieną, kitose šio straipsnio dalyse nustatytinas analogiškas reikalavimas: šio straipsnio 2 dalyje įrašytina nuostata „Seimo nutarime dėl eilinių Respublikos Prezidento rinkimų turi būti nurodoma Respublikos Prezidento rinkimų diena“; šio straipsnio 3 dalyje – nuostata „Seimo nutarime dėl eilinių savivaldybių tarybų ir merų rinkimų turi būti nurodoma savivaldybių tarybų ir merų rinkimų diena“; šio straipsnio 4 dalyje – nuostata „Šių rinkimų data nurodoma Seimo nutarime, kuris turi būti priimtas ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki nurodyto laikotarpio sekmadienio“.
18. Kodekso 13 straipsnio 4 dalies nuostata „Pirmalaikiai savivaldybių tarybų rinkimai rengiami pasibaigus laikinojo tiesioginio valdymo įvedimo savivaldybės teritorijoje terminui, išskyrus atvejus, kai laikinasis tiesioginio valdymo įvedimas buvo susijęs su nepaprastosios padėties įvedimu“ ir jos santykis su Kodekso 182 straipsnio 10 dalimi diskutuotinas. Pagal Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo 3 straipsnio 4 dalį Seimas, priimdamas sprendimą įvesti tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje arba pratęsdamas tiesioginį valdymą, nustato naujų savivaldybės tarybos rinkimų datą. Atsižvelgiant į tai, kad Kodekse siūloma įtvirtinti ir savivaldybių merų rinkimus (jeigu būtų priimta ir įsigaliotų atitinkama Konstitucijos pataisa), šiuo aspektu reikėtų pakeisti Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, o Kodekso 13 straipsnio 4 dalyje vietoj formuluotės „savivaldybių tarybų rinkimai“ įrašyti formuluotę „savivaldybės tarybos ir mero rinkimai“.
19. Kodekso 14 ir 182 straipsnių, pavadintų tuo pačiu pavadinimu „Pakartotiniai rinkimai“, nuostatos iš dalies dubliuojasi, iš dalies yra tarpusavyje nesuderintos. Atsižvelgiant į tai, kad tame pačiame teisės akte neturėtų būti dviejų vienodai pavadintų straipsnių, kurių reguliavimo dalykas didžiąja dalimi sutampa (plg. 14 straipsnio 1 dalį su 182 straipsnio 1 dalimi, 14 straipsnio 2 dalį su 182 straipsnio 2 dalimi, 14 straipsnio 3 dalį su 182 straipsnio 7 dalimi), svarstytina, ar vieno iš tų straipsnių atsisakytina, ar suderinus jų nuostatas taip, kad jos nesidubliuotų, tikslintinas 182 straipsnio pavadinimas.
Atkreiptinas dėmesys ir į Kodekso 182 straipsnio nuostatų tarpusavio nesuderinamumą. Pavyzdžiui, šio straipsnio 2 dalies nuostatose (ir analogiškose 14 straipsnio 2 dalies nuostatose) numatyti terminai nedera su 6 dalies 1 punkte, 8, 9 dalyse numatytais terminais. Kodekso 182 straipsnio 2 dalies, 6 dalies 1 punkto ir 8 dalies nuostatos nedera ir su 192 straipsnio 5 dalimi, kurioje įtvirtinta nuostata apskritai vertintina kaip perteklinė, nes pakartotinių rinkimų rengimo terminai nustatyti Kodekso 182 straipsnyje.
Pažymėtina ir tai, kad Kodekso 182 straipsnyje nėra reguliuojami pakartotiniai merų rinkimai, nors jie numatyti 168 straipsnio 4 dalies 5 punkte. Atsižvelgiant į tai, kad 182 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, jog pakartotiniai Seimo rinkimai nerengiami, jeigu skelbtina rinkimų data patenka į laikotarpį, kai iki eilinių Seimo rinkimų datos yra likę mažiau kaip vieni metai, taip pat į tai, kad pagal 13 straipsnio 5 dalį pirmalaikiai mero rinkimai nerengiami, jeigu skelbtina jų data patenka į laikotarpį, kai iki eilinių savivaldybių tarybų ir merų rinkimų datos yra likę mažiau kaip vieneri metai, svarstytina, ar analogiškas reguliavimas neturėtų būti nustatytas ir dėl pakartotinių merų rinkimų.
Kodekso 14 straipsnio 3 dalies nuostatos „Pakartotiniai rinkimai užsienyje, laivuose (išskyrus atvejį, kai užsienyje gyvenantys rinkėjai ar laivuose esančios įgulos įrašytos į tos rinkimų apygardos, kurioje rengiami pakartotiniai rinkimai, rinkėjų sąrašus) nerengiami“ ir 182 straipsnio 7 dalies nuostatos „Pakartotiniuose Seimo rinkimuose balsavimas užsienyje, laivuose nerengiamas“ tarpusavio santykis diskutuotinas. Pažymėtina, kad nėra tokių pakartotinių rinkimų kaip pakartotiniai rinkimai užsienyje ar laivuose, o reguliuojant balsavimo pakartotiniuose rinkimuose organizavimą užsienyje ir laivuose, būtina aiškiai nustatyti, kokių institucijų rinkimuose toks balsavimas būtų organizuojamas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Kodekso 14 straipsnio 3 dalyje vartojama formuluotė „laivuose esančios įgulos“ skiriasi nuo Kodekso 147 straipsnio 1 dalyje vartojamos formuluotės „laivo įgulos nariai ir keleiviai, esantys su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose“.
Neaišku, koks santykis yra ir tarp Kodekso 182 straipsnio 8 dalies, kurioje minimas tik vienas pagrindas rengti pakartotinius Respublikos Prezidento rinkimus – pripažinus Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus negaliojančiais, bei 168 straipsnio 3 dalies 4 punkto, pagal kurį, jeigu rinkimuose dalyvavo ne daugiau kaip du kandidatai ir nė vienas nesurinko reikiamo balsų skaičiaus, rengiami pakartotiniai Respublikos Prezidento rinkimai.
20. Kodekso 16 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „savivaldybių tarybų rinkimai organizuojami vienmandatėje ir daugiamandatėje rinkimų apygardose: 1) savivaldybės tarybos narių rinkimai organizuojami daugiamandatėje rinkimų apygardoje, kuri sutampa su savivaldybės teritorija; 2) mero rinkimai organizuojami vienmandatėje rinkimų apygardoje, kuri sutampa su savivaldybės teritorija“. Tokia šių nuostatų konstrukcija suponuoja, viena vertus, kad savivaldybių tarybų rinkimai apima vienmandatėje rinkimų apygardoje organizuojamus merų rinkimus, taigi merai įeina į savivaldybių tarybų sudėtį (analogiškos nuostatos, kuriose minimi „savivaldybių tarybų rinkimai vienmandatėje rinkimų apygardoje“, įtvirtintos ir 65 straipsnio 7 dalyje, 168 straipsnio 4 dalyje, 179 straipsnio 5 dalyje), kita vertus, priešingai, kad merai nėra savivaldybių tarybų nariai, nes vieni nuo kitų yra atriboti atskiruose punktuose. Pažymėtina, kad Kodekso 16 straipsnio 4 dalies nuostatos ne tik turi šį vidinį prieštaringumą, bet ir nesiderina su kitomis šio Kodekso nuostatomis, pagal kurias savivaldybių tarybų narių ir merų pareigos yra aiškiai atskirtos: Kodekso 2 straipsnio 4 ir 5 dalyse savivaldybių tarybų narių ir merų rinkimai reglamentuojami atskirai, kaip skirtingi rinkimai, o 173 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatyta, kad savivaldybės tarybos nario pareigos yra nesuderinamos su mero pareigomis.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, kuriomis atskleistas savivaldybės tarybos narių, kaip atitinkamos teritorinės bendruomenės atstovų, konstitucinis statusas. Konstitucinis Teismas 2021 m. balandžio 19 d. nutarime pažymėjo: kad ir kokią savivaldybių tarybų rinkimų sistemą pasirinktų, įstatymų leidėjas, įstatymu reguliuodamas savivaldybių tarybų rinkimų santykius, privalo paisyti Konstitucijoje įtvirtintų demokratinių rinkimų principų, be kita ko, lygios rinkimų teisės reikalavimų, inter alia nustatyti vienodus iš Konstitucijos kylančius ir jai neprieštaraujančius reikalavimus kandidatams į savivaldybių tarybų narius. Šiame nutarime taip pat konstatuota: savivaldos teisė įgyvendinama per demokratinį atstovavimą; vienas iš atstovaujamosios demokratijos principų yra politinių atstovaujamųjų institucijų narių mandato (statuso) lygybė, suponuojanti lygias atitinkamų institucijų narių teises ir pareigas; savivaldybių tarybų narių lygaus mandato (statuso) principas suponuoja tai, kad konstitucinis visų savivaldybės tarybos narių statusas yra vienodas, nepaisant to, ar jie išrinkti taikant vieną (proporcinę arba mažoritarinę) rinkimų sistemą, ar skirtingas rinkimų sistemas; tai reiškia, kad pagal Konstituciją kiekvienas savivaldybės tarybos narys atstovauja visai atitinkamai teritorinei bendruomenei, visi savivaldybės tarybos nariai yra lygūs, jie turi turėti vienodas galimybes dalyvauti savivaldybės tarybos darbe, inter alia vienodas teises būti išrinkti į pareigas savivaldybės taryboje. Konstitucinis Teismas pažymėjo ir tai, kad jeigu būtų imamasi Konstitucijos 119 straipsnio peržiūros, turėtų būti paisoma Konstitucijoje įtvirtintų vietos savivaldos principų, inter alia atstovaujamosios demokratijos, vykdomųjų institucijų atskaitingumo atstovaujamajai institucijai (savivaldybės tarybai), savivaldybės tarybos viršenybės kitų savivaldybės institucijų atžvilgiu ir kt.
Taigi, pagal konstitucinį savivaldybių tarybų narių lygaus mandato (statuso) principą, savivaldybės taryboje negali būti išskirtinį statusą turinčių narių, vadinasi, savivaldybės bendruomenės tiesiogiai renkamas meras galėtų būti savivaldybės tarybos nariu tik jeigu jo statusas būtų visiškai lygus kitų savivaldybės tarybos narių statusui, t. y., be kita ko, jis negalėtų būti tiesiogiai renkamu savivaldybės tarybos vadovu (kaip minėta, savivaldybių tarybų narių mandato (statuso) lygybė suponuoja tai, kad visi savivaldybės tarybos nariai turi turėti vienodas teises būti išrinkti į pareigas savivaldybės taryboje, taigi ir į savivaldybės tarybos vadovo pareigas). Be to, kadangi pagal lygios rinkimų teisės principą kandidatams į savivaldybių tarybų narius rinkimuose turi būti keliami vienodi reikalavimai, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-640(2) yra numatyti skirtingi reikalavimai kandidatams į savivaldybių tarybų narius (reikalavimas būti nuolatiniu atitinkamos savivaldybės gyventoju) ir kandidatams į savivaldybių merus (Lietuvos Respublikos pilietybės reikalavimas), taigi ši Konstitucijos pataisa lemtų mero kaip atskiros savivaldos institucijos, o ne savivaldybės tarybos nario, konstitucinį statusą.
Atsižvelgiant į tai, Kodekso 16 straipsnio 4 dalies, 65 straipsnio 7 dalies, 168 straipsnio 4 dalies, 179 straipsnio 5 dalies nuostatos taisytinos taip, kad būtų aišku, jog vienmandatėse rinkimų apygardose, sutampančiose su savivaldybių teritorijomis, vyksta merų (o ne savivaldybių tarybų) rinkimai, ir neliktų prielaidų klaidingai suprasti tas nuostatas kaip suponuojančias, kad merai yra savivaldybių tarybų nariai.
21. Kodekso 17 straipsnyje nustatoma, kad sudarant Pasaulio lietuvių vienmandatę rinkimų apygardą (apygardas) reikšmingas „paskutiniuose rinkimuose dalyvavusių ir Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose balsavusių užsienyje esančių rinkėjų skaičius, kuris nustatomas iki Seimo rinkimų likus vieneriems metams“. Ši nuostata diskutuotina keliais aspektais:
– nuostata neapibrėžia, pagal kokią rinkimų rūšį toks rinkėjų skaičius nustatomas. Skirtinguose rinkimuose į rinkėjų sąrašus įrašoma ir užsienyje balsuoja skirtinga rinkėjų imtis. Savivaldybių tarybų rinkimuose balsavimas užsienyje diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose nevykdomas (pagal šiuos paskutinius rinkimus užsienyje balsavusių rinkėjų skaičius būtų lygus nuliui), Seimo rinkimuose ir Respublikos Prezidento rinkimuose balsuoja Lietuvos Respublikos piliečiai, rinkimuose į Europos Parlamentą – Lietuvos Respublikos piliečiai ir Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai. Taigi, skirtingų rūšių rinkimuose balsavusių rinkėjų imtis gali būti nevienoda ir nekoreliuoti su rengiamais Seimo rinkimais;
– skirtingų rūšių rinkimai skiriasi ne tik rinkėjų imtimi bei balsavimo užsienyje galimybėmis, bet ir rinkėjų aktyvumu. Svarstytina, ar būtų teisinga sieti Seimo rinkimų organizavimą ir rinkimų teritorijų sudarymą su buvusių kitos rūšies rinkimų rinkėjų aktyvumu;
– galiojantys rinkimų įstatymai numato balsavimą ne tik Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose, bet ir papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos.
22. Kodekso 17 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad esant tam tikroms sąlygoms „gali būti sudaroma antra Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda, atitinkamai sumažinant Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių vienmandačių rinkimų apygardų skaičių“. Ši nuostata diskutuotina keliais aspektais:
– kelia abejonių nuostatos dispozityviškumas, nes nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis turėtų būti priimtas sprendimas sudaryti antrą Pasaulio lietuvių vienmandatę rinkimų apygardą, ar jos nesudaryti. Svarstytina, ar konstituciniame įstatyme neturėtų būti apibrėžti aiškūs ir išsamūs kriterijai, lemiantys Seimo rinkimų vienmandačių apygardų sudarymą;
– nėra aišku, kodėl užsienyje esančių ir balsavusių rinkėjų skaičiui viršijus dviejų vienmandačių rinkimų apygardų vidutinį rinkėjų skaičių, turėtų būti sudaroma tik viena papildoma – antroji Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda, t. y. kodėl rinkėjų skaičiui viršijus trijų vienmandačių rinkimų apygardų vidurkį neturėtų būti sudaroma atitinkamai trečia tokia apygarda ir t. t.;
– sudarant daugiau nei vieną Pasaulio lietuvių vienmandatę rinkimų apygardą lieka neaišku, kokiais principais ir kriterijais vadovaujantis užsienyje balsuojantys rinkėjai būtų priskiriami skirtingoms rinkimų apygardoms. Manome, kad aiškiais kriterijais pagrįstas ir skaidrus rinkėjų priskyrimas rinkimų teritorijoms (įrašymas į konkrečius rinkėjų sąrašus) turėtų būti reglamentuotas įstatyme, nes kitaip galėtų kilti abejonių dėl rinkimų viešumo, skaidrumo ir rinkėjų lygiateisiškumo principų užtikrinimo.
23. Kodekso VI skyriaus pirmajame skirsnyje „Rinkimų komisijų veiklos bendrosios nuostatos“ dėstomos bendro pobūdžio nuostatos, taikomos visoms be išimties rinkimų komisijoms, tačiau kai kuriais aspektais jos nedera su šio skyriaus antrojo skirsnio nuostatomis, kuriomis reglamentuojama Vyriausiosios rinkimų komisijos veikla:
– Kodekso 26 straipsnio 7 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta asmens nelaikymo esančiu nepriekaištingos reputacijos sąlyga – „per rinkimus arba referendumą atleistas iš rinkimų komisijos už šio kodekso ar kitų įstatymų pažeidimą“, vertintinas kaip nepakankamas ir neapimantis atleidimo iš Vyriausiosios rinkimų komisijos ne rinkimų ar referendumo organizavimo ir vykdymo metu;
– Kodekso 26 straipsnio 8 dalis nepritaikyta Vyriausiajai rinkimų komisijai ir nedera su Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymą ir jos narių įgaliojimų pabaigą reglamentuojančiomis nuostatomis.
24. Kodekso 32 straipsnio paskirtis – nustatyti Vyriausiosios rinkimų komisijos funkcijas, todėl šio straipsnio 1 dalies 22 punkte turėtų būti nustatyta tik informacijos skelbimo funkcija, o nuostatos, reglamentuojančios skelbtinos informacijos apimtį ir skelbimo tikslus, turėtų būti dėstomos atskirame straipsnyje (straipsniuose) – pavyzdžiui taip, kaip Kodekso 85 straipsnyje, kuriame išsamiai reglamentuojamas kandidato duomenų skelbimas.
25. Kodekso 32 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata, pagal kurią VRK „pripažįsta naujų Seimo narių, išrinktų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, įgaliojimus“, keistina, nes nėra tokio Seimo nario įgaliojimų įgijimo pagrindo, kaip Seimo nario įgaliojimų pripažinimas VRK sprendimu. Pagal Konstituciją išrinkto Seimo nario įgaliojimų įgijimas yra siejamas su priesaika (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas). Neprisiekęs ar su išlyga prisiekęs Seimo narys netenka mandato Seimo nutarimu (Konstitucijos 59 straipsnio 3 dalis). Taigi VRK sprendimu nustatant galutinius Seimo rinkimų rezultatus yra nustatoma, kurie kandidatai yra išrinkti Seimo nariais (jiems pripažįstamas Seimo nario mandatas). Jeigu daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinktas Seimo narys iki priesaikos Seime atsisakytų Seimo nario mandato arba Seimas panaikintų jo mandatą Konstitucijos 59 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu, arba daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinkto Seimo nario įgaliojimai nutrūktų nesuėjus terminui, ir atsirastų laisva Seimo nario vieta, ją užimtų kandidatų sąraše, pagal kurį buvo išrinktas buvęs Seimo narys, įrašytas pirmasis mandato negavęs kandidatas, kuriam VRK savo sprendimu pripažintų Seimo nario mandatą (žr. Kodekso 178 straipsnio 1 dalį).
26. Kodekso 32 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostata, pagal kurią VRK pripažįsta naujų savivaldybės tarybos narių, išrinktų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, įgaliojimus, keistina. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnį išrinkto savivaldybės tarybos nario įgaliojimų pradžia siejama su jo priesaika. Jeigu išrinktas savivaldybės tarybos narys atsisakytų mandato iki priesaikos, VRK turėtų konstatuoti laisvos savivaldybės tarybos nario vietos atsiradimą ir Kodekso nustatyta tvarka pripažinti mandatą porinkiminiame kandidatų sąraše įrašytam pirmajam mandato negavusiam kandidatui (Kodekso 175 straipsnio 1 dalis). Jeigu nesuėjus terminui nutrūktų jau prisiekusio savivaldybės tarybos nario įgaliojimai (Kodekso 176 straipsnio 4 dalis), atsiradusią laisvą vietą VRK sprendimu užimtų porinkiminiame kandidatų sąraše įrašytas pirmasis mandato negavęs kandidatas, t. y. jam būtų pripažintas atitinkamos savivaldybės tarybos nario mandatas (Kodekso 178 straipsnio 1 dalis).
Šio punkto nuostata, pagal kurią VRK „pripažįsta mero, išrinkto vienmandatėje rinkimų apygardoje, įgaliojimus“, išbrauktina, nes nėra tokio savivaldybės mero įgaliojimų įgijimo pagrindo, kaip jo įgaliojimų pripažinimas VRK sprendimu. VRK sprendimu nustatant galutinius merų rinkimų rezultatus yra nustatoma, kuris kandidatas išrinktas savivaldybės meru, ir jokio papildomo sprendimo dėl mero įgaliojimų pripažinimo VRK neturi ir negali priimti.
27. Kodekso 32 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostata, pagal kurią VRK vykdo politinių kampanijų finansavimo auditą, yra diskutuotina. Pagal šios dalies 1 punktą VRK nustato rinkimų politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės ir audito metodus, pagal Kodekso 68 straipsnio 8 dalies 4 punktą – skelbia rinkimų politinės kampanijos audito įmonės, jeigu ji yra, pavadinimą ir kitus duomenis, pagal šio Kodekso 123 straipsnio 2 dalį – kontroliuoja, kaip naudojamos rinkimų politinei kampanijai skirtos lėšos, ir vykdo šių lėšų naudojimo auditą. Nei iš šių nuostatų, nei iš Kodekso 120 straipsnio 4 dalies 3 punkto, 123 straipsnio 1 dalies 8 punkto, kitų nuostatų nekyla tai, kad VRK pati vykdytų „politinių kampanijų finansavimo auditą“.
28. Kodekso 33 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata, pagal kurią VRK turi teisę „reikalauti iš šiame kodekse ir įstatymuose nustatytų asmenų pateikti šiame kodekse ir įstatymuose numatytas ataskaitas dėl rinkimų politinių kampanijų finansavimo ir politinės reklamos“, taisytina, nes Kodekse nėra numatyta ataskaitų „dėl politinės reklamos“. Kodekso 98 straipsnio 4 dalyje yra numatyta Viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo deklaracija – Vyriausiajai rinkimų komisijai privalomas pateikti dokumentas, kuriuo viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas deklaruoja paskleistą politinę reklamą, nurodo jos kainą, įkainius, skelbimo laiką (plotą) ir asmenį, kurio interesais politinė reklama buvo paskleista, taip pat asmenį, užsakiusį parengti ar paskleisti politinę reklamą, ir asmenį, sumokėjusį už politinės reklamos paskleidimą.
29. Kodekso 34 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose siūloma įtvirtinti VRK sudarymo tvarką ir terminus. Pagal šią tvarką, Seimas gali nutraukti VRK įgaliojimus, „vadovaudamasis šio kodekso 35 straipsnio 1 dalies 9 punktu“ (ši nuoroda neteisinga, ji turėtų būti padaryta į 37 straipsnio 1 dalies 9 punktą), t. y. pagal Konstitucinio Teismo išvadą, kad VRK sprendimu, priimtu pasibaigus balsavimui, ar kita veika, padaryta pasibaigus balsavimui, buvo pažeistos šio kodekso nuostatos (žr. pastabą dėl Kodekso 37 straipsnio 1 dalies 9 punkto). Šiuo atveju naujos sudėties VRK turėtų būti sudaroma ne anksčiau kaip po 140 dienų (beveik 5 mėnesių) ir ne daugiau kaip po 200 dienų (beveik 7 mėnesių) nuo Seimo nutarimo nutraukti VRK įgaliojimus įsigaliojimo dienos. Tai reikštų, kad jeigu Seimas, remdamasis Konstitucinio Teismo išvada, jog per Seimo ar Respublikos Prezidento rinkimus buvo pažeistas šis kodeksas, pripažintų rinkimų rezultatus negaliojančiais (Kodekso 192 straipsnio 4 dalies 1 punktas), pakartotinius Seimo ar Respublikos Prezidento rinkimus turėtų rengti ir vykdyti tos pačios sudėties VRK. Diskutuotina, ar toks teisinis reguliavimas atitiktų teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principus.
30. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kodekso 36 straipsnio pavadinime yra minimi Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojai, bet tame straipsnyje nuostatų apie jiems taikomus ribojimus nėra. Svarstytina, ar Kodekso 39 straipsnio 2 dalies nuostata, kad, kai Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojai pagal pareigas dirba vien šioje komisijoje, jiems taikomi tokie pat kaip Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkui nustatyti apribojimai, neturėtų būti įtvirtinta Kodekso 36 straipsnio 1 dalyje (arba Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojai neturėtų būti minimi 36 straipsnio pavadinime).
31. Siūlome patikslinti Kodekso 37 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatą, kad Seimas priima nutarimą nutraukti Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimus pagal Konstitucinio Teismo išvadą, kad „Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyti esminiai rinkimų rezultatai yra neteisingi arba kad jos veikla neatitinka šio kodekso“, atsižvelgiant į tai, kad pagal Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas teikia išvadą, ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus, o pagal Kodekso 192 straipsnio 3 dalį Konstitucinis Teismas tiria ir vertina tik Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą arba jos atsisakymą nagrinėti skundą dėl šio kodekso pažeidimų tais atvejais, kai sprendimas buvo priimtas ar Vyriausiosios rinkimų komisijos veika buvo padaryta pasibaigus balsavimui (pavyzdžiui, „<...> pagal Konstitucinio Teismo išvadą, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, priimtu pasibaigus balsavimui, ar kita veika, padaryta pasibaigus balsavimui, buvo pažeistos šio kodekso nuostatos“, ar pan.).
32. Kodekso 38 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko įsakymai ir jo arba jo įgalioto šios komisijos nario sprendimai skelbiami Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka ir skundžiami šiame kodekse nustatyta tvarka, diskutuotina. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad į Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje numatytų administracinių sprendimų (teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei) apibrėžtį patenka ir VRK pirmininko personalo valdymo klausimais priimti įsakymai dėl konkrečių VRK sekretoriato darbuotojų skyrimo į pareigas ar atleidimo iš jų, darbuotojų priėmimo į darbą pagal darbo sutartis, taip pat VRK pirmininko įsakymai dėl VRK narių tarnybinių komandiruočių ir VRK pirmininko pavaduotojų kasmetinių atostogų (šio straipsnio 1 dalies 5, 7 ir 8 punktai). Diskutuotina, ar tokio pobūdžio įsakymų skelbimas derėtų su jų paskirtimi ir juose esančių darbuotojų asmens duomenų apsaugos reikalavimais. Kartu pažymėtina, kad VRK pirmininko priimti įsakymai (pavyzdžiui, dėl darbuotojo neteisėto nušalinimo ar atleidimo iš darbo, valstybės tarnautojo nušalinimo, atleidimo iš pareigų ar tarnybinės nuobaudos skyrimo ir kt.) skundžiami ne šio kodekso, o atitinkamai Darbo kodekso, Valstybės tarnybos įstatymo, Administracinių bylų teisenos nustatyta tvarka ir kt. Taigi formuluotė dėl VRK pirmininko įsakymų skelbimo Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka ir apskundimo šiame kodekse nustatyta tvarka taisytina.
Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad VRK pirmininkas (arba jo įgaliotas VRK narys) priima ir kitus vienasmenius sprendimus – registruoja arba atsisako registruoti rinkimų politinės kampanijos dalyvius (Kodekso 68 straipsnio 6, 7 dalys). Šių sprendimų apskundimo ir skundų nagrinėjimo tvarka reglamentuojama šio Kodekso 184 straipsnyje, 186 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pagal Kodekso 68 straipsnio 9 dalį sprendimai įregistruoti rinkimų politinės kampanijos dalyvį būtų skelbiami VRK interneto svetainėje; sprendimų atsisakyti įregistruoti asmenį rinkimų politinės kampanijos dalyviu paskelbimas VRK interneto svetainėje nenumatytas; Kodekso 68 straipsnio 8 dalyje, be kita ko, numatytas asmenų, kuriuos atsisakyta registruoti rinkimų politinės kampanijos dalyviais, sąrašų paskelbimas. Taigi nurodytos Kodekso nuostatos šiuo aspektu yra tarpusavyje nesuderintos.
33. Pagal Kodekso 44 straipsnio 2 dalį Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai būtų skelbiami „šio kodekso ir Reglamento nustatyta tvarka“. Pažymėtina, kad Kodekse nėra nustatyta nuoseklios ir aiškios Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų skelbimo tvarkos, atskirai nurodyti tik kai kurių sprendimų paskelbimo šaltiniai ir terminai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad konstituciniu įstatymu patvirtintas Kodeksas turėtų aukštesnę galią nei Teisėkūros pagrindų įstatymas, kuriame yra sistemiškai reguliuojamas teisės aktų skelbimas, taigi šio įstatymo nuostatos Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų skelbimui būtų taikomos tiek, kiek neprieštarautų Kodeksui. Pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalį Teisės aktų registre turėtų būti skelbiami visi Vyriausiosios rinkimų komisijos, kaip kolegialios institucijos, norminiai teisės aktai (11 punktas) ir teisės taikymo aktai, kuriuos skelbti Teisės aktų registre privaloma pagal teisės aktus (18 punktas). Taigi, siekiant teisės sistemos nuoseklumo ir teisinio aiškumo, projektu siūlomas Kodekso nuostatas dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų skelbimo Teisės aktų registre reikėtų suderinti su Teisėkūros pagrindų įstatymu. Turėtų būti nustatyta nuosekli ir aiški oficialaus šios komisijos sprendimų skelbimo tvarka, kad rinkimų politinės kampanijos dalyviams, rinkėjams, visuomenės informavimo priemonėms, kitiems asmenims būtų prieinami visi jos sprendimai dėl rinkimų organizavimo bei vykdymo ir kad asmenys, turintys teisę skusti tuos sprendimus teismui, galėtų laiku įgyvendinti šią teisę. Visi svarbiausi Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai (pavyzdžiui, dėl kandidatų, jų sąrašų registravimo; kandidatų, jų sąrašų registravimo panaikinimo; galutinių rinkimų rezultatų nustatymo; rinkimų pripažinimo negaliojančiais; mandato netekimo; įgaliojimų nutrūkimo nesuėjus terminui; mandato į atsiradusią laisvą vietą pripažinimo; pirmalaikių Seimo nario, mero rinkimų vienmandatėje rinkimų apygardoje) turėtų būti skelbiami ne tik jos interneto svetainėje, bet ir Teisės aktų registre. Jeigu su Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų, skelbiamų abiejuose šaltiniuose, oficialiu paskelbimu yra siejami jų apskundimo teismui terminai, turėtų būti aiškiai nurodoma, kad terminas skaičiuojamas nuo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre.
34. Kodekso VIII skyriuje įtvirtintas rinkimų politinės kampanijos dalyvio (toliau – ir kampanijos dalyvis) institutas. Nors pati kampanijos dalyvio sąvoka nėra pateikiama, yra nustatoma galimybė būti kampanijos dalyviais (65 straipsnis), nustatomos jų teisės ir pareigos (67 straipsnis), reglamentuojama registravimo tvarka (68 straipsnis) ir statuso praradimas (69 straipsnis). Kampanijos dalyvio statusas Kodekse iš esmės siejamas su rinkimų politinės kampanijos finansavimu – aukų priėmimu, įsipareigojimų prisiėmimu, teise į rinkimų užstato grąžinimą.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad, skirtingai nei galiojančiuose rinkimų įstatymuose, politinės kampanijos statuso įgijimas nėra siejamas su kandidato ar kandidatų sąrašo registravimu ir pasyviosios rinkimų teisės įgyvendinimu, t. y. šios dvi sąvokos – kandidato ir kampanijos dalyvio – nėra tapačios, o kandidatas gali ir nebūti registruotas politinės kampanijos dalyviu. Tokiu atveju jis neturėtų teisės rinkti aukų, prisiimti su rinkimų politine kampanija susijusių įsipareigojimų (67 straipsnis), negalėtų apmokėti su rinkimų politine kampanija susijusios atlygintinos politinės reklamos (96 straipsnis). Tačiau kandidato, nesančio kampanijos dalyviu, atžvilgiu negaliotų apribojimai skleisti jį kompromituojančią medžiagą, jei neužtikrinamas atsakomosios nuomonės skelbimas (98 straipsnio 2 dalis), lygiateisiškumo reikalavimas skleidžiant neatlygintiną informaciją (98 straipsnio 3 dalies 2 punktas), kandidatams nebūtų taikomi kampanijos dalyviams skirti rinkimų agitacijos draudimai (104 straipsnis), sankcijos už nepriimtinų aukų priėmimą (112 straipsnis), neturėdamas teisės prisiimti įsipareigojimų dėl rinkimų politinės kampanijos, neprivalėtų teikti ir šios kampanijos finansavimo ataskaitų (120 straipsnis). Kartu Vyriausioji rinkimų komisija neturėtų teisės prižiūrėti, kaip kampanijos dalyviu nesantis kandidatas laikosi Kodekso reikalavimų (122 straipsnis), o jo padaryti bet kokie rinkimų politinės kampanijos finansavimo pažeidimai nebūtų laikomi šiurkščiais Kodekso pažeidimais pagal 194 straipsnį.
Projekto, kuriuo teikiamas Kodeksas, aiškinamajame rašte nėra pateikta paaiškinimų, kodėl pasirinkta iš esmės atskirti kandidato statusą nuo politinės kampanijos dalyvio statuso, todėl nėra galimybės išsamiai įvertinti šį siūlomą teisinį reguliavimą. Vis dėlto, manome, kad dėl siūlomų esamo teisinio reguliavimo pakeitimų būtų apribota rinkimų politinės kampanijos finansavimo proceso kontrolė, sumažėtų finansavimo skaidrumas ir galėtų būti neigiamai paveiktas visas rinkimų rengimo ir vykdymo procesas.
35. Kodekso 70 straipsnio „Kandidatų į Seimo narius kėlimas“ 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad tam tikromis aplinkybėmis – be kita ko, „kai visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba jos dalyje įvesta nepaprastoji padėtis; įstatymo nustatyta tvarka paskelbta ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis“ – vienmandatėje rinkimų apygardoje kandidatu į Seimo narius išsikėlusį Lietuvos Respublikos pilietį parašais turėtų paremti dvigubai mažiau nei įprastai tos rinkimų apygardos rinkėjų. Toks teisinis reguliavimas diskutuotinas, atsakingai įvertinant, ar tikrai visais atvejais Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje (pavyzdžiui, pasienio zonoje) įvesta nepaprastoji padėtis arba visoje teritorijoje arba jos dalyje paskelbta ekstremalioji situacija (pavyzdžiui, dėl Gedimino kalno griūties rizikos arba sausros) būtinai pasunkintų rinkėjų parašų rinkimą, ypač kitose Lietuvos Respublikos teritorijos dalyse esančiose apygardose, ir dėl to tikrai yra būtina nustatyti mažesnį nurodytomis aplinkybėmis surinktinų rinkėjų parašų skaičių. Šio punkto nuostatas dėl karantino ir ribojimų taip pat reikėtų patikslinti tuo atžvilgiu, kad karantinas turėtų būti paskelbtas ir ribojimai nustatyti būtent toje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, kurioje yra atitinkama rinkimų apygarda. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad ekstremalusis įvykis nėra skelbiamas – jam įvykus gali būti skelbiama ekstremalioji situacija; taisytina formuluotė „ribojimus, kurie riboja“; prieš žodį „apygardos“ reikėtų įrašyti žodį „rinkimų“ (šiame punkte dukart); žodis „paremia“ keistinas žodžiais „turi paremti“.
Atitinkamai taisytina šio straipsnio 3 dalis, taip pat 72 straipsnio 4 dalies 3 punktas, pagal kurį reikalavimas parašais paremti kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą ir (arba) kandidatą į merus nurodytomis aplinkybės būtų apskritai netaikomas, bei 73 straipsnio 3 dalies 2 punktas, kuriame siūlomas analogiškas reguliavimas dėl reikalavimo parašais paremti kandidatų į Europos Parlamento narius sąrašą netaikymo.
36. Pagal Kodekso 70 straipsnio 3 dalį, partijos keliamam kandidatui vienmandatėje Seimo rinkimų apygardoje reikalavimas surinkti ne mažiau kaip 1000 jį remiančių tos rinkimų apygardos rinkėjų parašų netaikomas, jeigu partija tuose Seimo rinkimuose kelia kandidatų sąrašą. Kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, rinkimai yra atsakingas politinis procesas, todėl pripažįstamas pagrįstu reikalavimas, kad pretendentai į parlamento narius įrodytų turintys tam tikrą politinę visuomenės paramą, kurią patvirtina surinktas tam tikras rinkėjų parašų kiekis (2008 m. spalio 1 d., 2012 m. kovo 29 d. nutarimai). Pažymėtina, jog vien tai, kad partija daugiamandatėje rinkimų apygardoje kelia kandidatų sąrašą, savaime anaiptol nereiškia, kad vienmandatėje rinkimų apygardoje jos keliamas kandidatas turi tos apygardos rinkėjų paramą. Juolab kad pagal Kodekso 70 straipsnį Seimo rinkimuose partijos keliamo kandidatų sąrašo rinkėjai taip pat neturi paremti parašais, kitaip nei savivaldybių tarybų rinkimuose (plg. su Kodekso 72 straipsnio 3 dalimi) ir rinkimuose į Europos Parlamentą (plg. su Kodekso 73 straipsnio 3 dalimi).
Pagal Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalį Seimo nariai renkami remiantis lygia rinkimų teise. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad lygios rinkimų teisės principas yra vienas iš Konstitucijoje įtvirtintų visuotinai pripažintų demokratinių rinkimų į politines atstovaujamąsias institucijas principų; įstatymų leidėjui pasirinkus vadinamąją mišrią parlamento rinkimų sistemą, jungiančią proporcinę ir mažoritarinę rinkimų sistemas, rinkimai daugiamandatėje ir vienmandatėse rinkimų apygardose privalo būti vykdomi taikant tuos pačius demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų standartus, o į politinių partijų sąrašus įrašytiems kandidatams ir vienmandatėse rinkimų apygardose kandidatuojantiems pavieniams asmenims turi būti keliami vienodi reikalavimai (2012 m. lapkričio 10 d. išvada, 2015 m. spalio 20 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, jog yra svarbu, kad rinkimų sistema nebūtų palanki tik kai kuriems pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems subjektams (2012 m. kovo 29 d., 2015 m. spalio 20 d. nutarimai), ir ne kartą pabrėžęs pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų sąžiningos konkurencijos svarbą politinių atstovaujamųjų institucijų rinkimuose.
Atsižvelgdami į tai, manome, kad Seimo rinkimuose save keliantiems ir partijų keliamiems kandidatams turėtų būti nustatytos vienodos dalyvavimo rinkimuose sąlygos, be kita ko, taikomas vienodas reikalavimas surinkti nustatytą rinkėjų parašų kiekį. Šiuo aspektu reikėtų koreguoti Kodekso 70 straipsnio 3 dalies pirmąjį sakinį, taip pat šios dalies trečiajame sakinyje atsisakytina nuostatos, pagal kurią rinkėjų paramos parašais nereikėtų partijų keliamiems kandidatams vienmandatėje rinkimų apygardoje per pirmalaikius ir pakartotinius Seimo nario rinkimus, jeigu prieš tai vykusiuose eiliniuose Seimo rinkimuose partija kėlė kandidatų sąrašą. Mūsų nuomone, lygios rinkimų teisės nepažeistų šios dalies nuostata „Šie reikalavimai netaikomi pakartotiniuose Seimo nario rinkimuose siekiantiems dalyvauti Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie prieš tai neįvykusiuose arba pripažintuose negaliojančiais rinkimuose toje vienmandatėje rinkimų apygardoje buvo įregistruoti kandidatais“.
37. Kodekso 71 straipsnio „Kandidatų į Respublikos Prezidentus kėlimas“ 1 dalis taisytina, atsižvelgiant į tai, kad pagal Konstitucijos 79 straipsnio 1 dalį 20 tūkstančių parašų turi surinkti visi asmenys, pretenduojantys tapti kandidatais į Respublikos Prezidentus, taigi ne tik tie, kurie išsikelia patys, bet ir tie, kuriuos kelia partijos. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad žodį „Kandidatais“ šioje dalyje reikėtų pakeisti žodžiu „Kandidatu“.
38. Kodekso 72 straipsnio „Kandidatų į savivaldybių tarybų narius, merus kėlimas“ 4 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad pirmalaikiuose ir pakartotiniuose mero rinkimuose partijos keliamam kandidatui reikalavimas paremti parašais būtų netaikomas, jeigu prieš tai vykusiuose „eiliniuose mero rinkimuose partija kėlė merą ir kandidatų sąrašą“. Atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, pagal kurią asmuo kandidatu į merus gali būti iškeltas partijos ar rinkimų komiteto, ir į kandidatus rinkimuose keliančių kolektyvinių subjektų lygybės ir sąžiningos konkurencijos konstitucinius principus, akivaizdu, kad šioje nuostatoje turėtų būti kalbama ne apie partijos, o apie politinės organizacijos keliamą kandidatą (akivaizdu ir tai, kad mero rinkimuose negali būti keliamas kandidatų sąrašas; taip pat reikėtų išbraukti žodį „joje“ ir perteklinę formuluotę „pagal šio kodekso numatytą tvarką“). Tačiau, mūsų nuomone, nurodytos 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatos apskritai reikėtų atsisakyti, vadovaujantis tuo, kad save keliantiems ir politinių organizacijų keliamiems kandidatams pagal lygios rinkimų teisės principą turėtų būti nustatytos vienodos dalyvavimo rinkimuose sąlygos, be kita ko, taikomas vienodas reikalavimas surinkti nustatytą rinkėjų parašų kiekį. Manome, kad lygios rinkimų teisės nepažeistų šio punkto nuostata, pagal kurią reikalavimas paremti parašais būtų netaikomas pakartotiniuose mero rinkimuose siekiantiems dalyvauti Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie prieš tai neįvykusiuose arba pripažintuose negaliojančiais rinkimuose toje vienmandatėje rinkimų apygardoje buvo įregistruoti kandidatais.
39. Pagal Kodekso 72 straipsnio 4 dalies 2 punktą reikalavimas paremti parašais būtų netaikomas partijos (turėtų būti – „politinės organizacijos“) keliamam kandidatui mero rinkimuose ir kandidatų sąrašui savivaldybės tarybos rinkimuose, jeigu paskutiniuose merų ir savivaldybių tarybų rinkimuose atitinkamoje savivaldybėje ta pati partija (turėtų būti – „politinė organizacija“) taip pat kėlė kandidatą mero rinkimuose ir kandidatų sąrašą savivaldybės tarybos rinkimuose. Manome, kad šios nuostatos taip pat turėtų būti atsisakyta. Be jau nurodytų argumentų, aktualių merų rinkimams, būtent kad save keliantiems ir politinių organizacijų keliamiems kandidatams pagal lygios rinkimų teisės principą turėtų būti nustatytos vienodos dalyvavimo rinkimuose sąlygos (taigi ir vienodas reikalavimas surinkti nustatytą rinkėjų parašų kiekį) ir kad kandidatų sąrašo kėlimas daugiamandatėje rinkimų apygardoje niekaip nerodo rinkėjų paramos vienmandatėje rinkimų apygardoje tos politinės organizacijos keliamam kandidatui, pažymėtina ir tai, kad eiliniuose rinkimuose apskritai neturėtų būti taikomas ankstesniuose rinkimuose surinktų rinkėjų parašų „užskaitymas“, preziumuojant politinės organizacijos ar jos keliamo kandidato tebeturimą visuomenės paramą, nes nuo praėjusių rinkimų ta parama gali būti labai pasikeitusi ar net visiškai išnykusi. Preziumuojant, kad ankstesniuose rinkimuose dalyvavusi politinė organizacija, siekianti dalyvauti naujuose eiliniuose rinkimuose, tebeturi visuomenės paramą, ir dėl to netaikant jos keliamam kandidatui ar kandidatų sąrašui reikalavimo surinkti nustatytą rinkėjų parašų kiekį, ne tik sudaromos palankesnės dalyvavimo rinkimuose sąlygos palyginti su naujomis politinėmis organizacijomis ir jų keliamais kandidatais, bet ir iškreipiama pati rinkėjų paramos parašais instituto esmė.
40. Pagal Kodekso 73 straipsnio „Kandidatų į Europos Parlamento narius kėlimas“ 3 dalies 1 punktą reikalavimas, kad kandidatų sąrašą parašais paremtų ne mažiau kaip 10 000 rinkėjų, netaikomas partijų, kurios dalyvavo paskutiniuose Europos Parlamento rinkimuose ir surinko daugiau rinkėjų balsų nei šiame straipsnyje numatytas reikiamas minimalus [kandidatų] sąrašą remiančių rinkėjų parašų kiekis, keliamiems [kandidatų] sąrašams. Atsižvelgiant į to paties straipsnio 1 dalį, pagal kurią kandidatus į Europos Parlamento narius gali kelti partija arba rinkimų komitetas, ir į kandidatus rinkimuose keliančių kolektyvinių subjektų lygybės ir sąžiningos konkurencijos konstitucinius principus, akivaizdu, kad šioje nuostatoje turėtų būti kalbama ne apie partijų, o apie politinių organizacijų keliamus kandidatų sąrašus. Tačiau šios nuostatos taip pat siūlytume atsisakyti, nes, mūsų nuomone, per eilinius rinkimus preziumuojant, kad politinė organizacija, ankstesniuose rinkimuose gavusi tam tikrą rinkėjų balsų kiekį, tebeturi tokią pat visuomenės paramą, kuri iš tiesų gali būti jau labai pasikeitusi, ir netaikant jos kandidatų sąrašui reikalavimo surinkti nustatytą rinkėjų parašų kiekį, ne tik sudaromos palankesnės dalyvavimo rinkimuose sąlygos palyginti su naujomis politinėmis organizacijomis ir jų keliamais kandidatais, bet ir iškreipiama pati rinkėjų paramos parašais instituto esmė.
41. Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 8 punkte siūloma nustatyti, kad jeigu asmuo, siekiantis tapti kandidatu, kandidato anketoje įrašo, jog jis yra arba buvo kitos valstybės (kitų valstybių) pilietis, „Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimu“ jis turėtų pateikti Lietuvos Respublikos, kitos valstybės (kitų valstybių) kompetentingų institucijų išduotą dokumentą apie kitos valstybės (kitų valstybių) pilietybės atsisakymą ar jos netekimą, taip pat rašytinį sutikimą, kad Vyriausioji rinkimų komisija galėtų gauti duomenis iš minėtų institucijų apie kandidatų į Seimo narius, Respublikos Prezidentus ar merus turimą ar turėtą kitos valstybės (kitų valstybių) pilietybę, jos atsisakymą ar netekimą.
Pažymėtina, kad informacija apie asmens, siekiančio tapti kandidatu, turimos (turėtos) kitos valstybės (kitų valstybių) pilietybės atsisakymą ar netekimą yra aktuali tik Seimo ir Respublikos Prezidento rinkimuose, kuriuose yra taikomas konstitucinis reikalavimas būti nesusijusiam priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei. Asmenims, siekiantiems tapti kandidatais į savivaldybės tarybos narius, merus, Europos Parlamento narius iš Konstitucijos nekyla draudimas turėti dvigubą (daugybinę) pilietybę, todėl reikalauti iš jų pateikti dokumentą apie kitos valstybės (kitų valstybių) pilietybės atsisakymą ar jos netekimą, taip pat rašytinį sutikimą, kad Vyriausioji rinkimų komisija galėtų pati gauti tokius duomenis iš kompetentingų institucijų, būtų konstituciškai nepagrįsta.
Tačiau Seimo ir Respublikos Prezidento rinkimuose ši informacija yra būtina, nes pagal Konstituciją Seimo nariu ir Respublikos Prezidentu negali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris kartu yra kitos valstybės pilietis. Todėl šiuose rinkimuose atitinkami duomenys ir dokumentai turėtų būti pateikiami ne Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimu, o visais atvejais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad to paties straipsnio 2 dalies 3 punkte yra nustatytas reikalavimas asmeniui, siekiančiam tapti kandidatu į Respublikos Prezidentus, anketoje „papildomai įrašyti duomenis [apie] Lietuvos Respublikos, kitos valstybės (valstybių) kompetentingų institucijų išduotą dokumentą apie kitos valstybės (valstybių) pilietybės atsisakymą ar jos netekimą“ (siūlytume formuluoti reikalavimą anketoje įrašyti duomenis, ar jis nėra priesaika ar pasižadėjimu susijęs su užsienio valstybe, ir, jeigu turėjo kitos valstybės (valstybių) pilietybę, pateikti dokumentą apie jos atsisakymą ar netekimą arba rašytinį sutikimą, kad Vyriausioji rinkimų komisija gautų atitinkamus duomenis iš kompetentingų Lietuvos Respublikos, kitų valstybių institucijų).
Atsižvelgiant į tai, šio straipsnio 1 dalies 8 punkte vietoj sąlygos „Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimu“ reikėtų nustatyti asmeniui, siekiančiam tapti kandidatu į Seimo narius, taikytiną reikalavimą anketoje įrašyti, ar jis nėra priesaika ar pasižadėjimu susijęs su užsienio valstybe, ir, jeigu turėjo kitos valstybės (valstybių) pilietybę, pateikti dokumentą apie jos atsisakymą ar netekimą arba rašytinį sutikimą, kad Vyriausioji rinkimų komisija gautų atitinkamus duomenis iš kompetentingų Lietuvos Respublikos, kitų valstybių institucijų (svarstytina, ar tokie bendri (vienodi) reikalavimai kandidatams į Seimo narius ir Respublikos Prezidentus neturėtų būti nustatyti kartu tame pačiame Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 8 punkte).
42. Pagal Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punktą kandidato anketoje kandidatas privalo įrašyti, „ar ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“; rinkimų plakate turi būti pažymėta „Ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“. Sąlygą „ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis“ šiose nuostatose siūlome išbraukti kaip beprasmę kalbant apie bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis. Ši sąlyga niekada nebuvo ir nėra numatyta Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatyme, pagal kurį asmenys prisipažino arba buvo pripažinti bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis; rinkimų įstatymuose ji buvo siejama su anksčiau buvusia nustatyta kandidatų pareiga paskelbti apie bendradarbiavimą su kitų valstybių (ne buvusios SSRS) specialiosiomis tarnybomis, ir liko neišbraukta, kai reikalavimas paskelbti apie bendradarbiavimą su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis įstatymuose panaikintas. Ši sąlyga taip pat išbrauktina 81 straipsnio 6 dalyje ir šio straipsnio 7 dalyje, kurioje ji paminėta triskart.
Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punkte taip pat išbrauktina išlyga „išskyrus kandidatus, kurie yra nuolat Lietuvoje gyvenantys kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, bendradarbiavę su savo kilmės valstybės narės specialiosiomis tarnybomis (tarnyba)“, nes ji niekaip nesusijusi su reikalavimu pateikti duomenis apie bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis (Kodekse nenumatoma kandidatų pareiga pateikti duomenis apie bendradarbiavimą su jokių kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis).
Šio punkto antrojo sakinio pradžioje, prieš nuostatą „Vyriausiosios rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta <...>“, įrašytina tikslinanti sąlyga „Jeigu kandidatas anketoje įrašo, kad yra sąmoningai bendradarbiavęs su nurodytomis tarnybomis,“. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal galiojantį Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą (žr. 36 straipsnio 14 dalį, 37 straipsnio 5 dalį), rinkimų plakatus leidžia ne Vyriausioji rinkimų komisija, o savivaldybės rinkimų komisija, todėl įvertintina, ar nurodytoje nuostatoje nereikėtų išbraukti žodžio „Vyriausiosios“.
Šiame punkte vietoj žodžių „šioje dalyje“ įrašytina „šiame punkte“.
43. Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 12 punkte išbrauktina nuostata „Šioje dalyje numatytos informacijos nurodyti neprivaloma, jeigu asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei“, nes pagal ši punktą kandidato anketoje privalo būti pateikiama informacija tik apie po 1990 m. kovo 11 d. įsiteisėjusius Lietuvos Respublikos arba užsienio valstybės teismų nuosprendžius.
Šiame punkte taip pat vietoj žodžių „šioje dalyje“ įrašytina „šiame punkte“, o vietoj žodžių „teismo sprendimu“ – „teismo nuosprendžiu (sprendimu)“.
44. Svarstytina, ar Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostata dėl rinkimų komisijos pareigos rinkimų plakate pažymėti apie kandidato sąmoningą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir analogiška šios dalies 12 punkto nuostata dėl rinkimų komisijos pareigos rinkimų plakate pažymėti apie tai, kad kandidatas po 1990 m. kovo 11 d. teismo yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, neturėtų būti įtvirtintos ne 76 straipsnyje, kurio reguliavimo dalykas yra kandidato anketa, bet kitame, pavyzdžiui, 85 straipsnyje, arba naujame atskirame straipsnyje.
45. Pagal Kodekso 76 straipsnio 4 dalies (pataisius numeraciją – 3 dalies) 2 punktą asmuo, esantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, siekiantis tapti kandidatu į Europos Parlamento narius, kandidato anketoje turi nurodyti, ar jo pasyvioji rinkimų teisė nėra apribota valstybėje narėje, kurios pilietis jis yra. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kodekse nėra numatytos teisinės pasekmės, kurios turėtų kilti paaiškėjus, kad Europos Parlamento nariu išrinkto asmens pasyvioji rinkimų teisė yra apribota valstybėje narėje, kurios pilietis jis yra (plg. su Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 971 straipsniu).
46. Pagal Kodekso 78–80 straipsnių eiliškumą pirmiausia, 78 straipsnyje, būtų reguliuojamas rinkėjų parašų rinkimas, po to, 79 straipsnyje, – rinkėjų parašų rinkimo lapų ir pareiškinių dokumentų tikrinimas, ir tik paskiausiai, 80 straipsnyje, būtų nustatyta, kuriai rinkimų komisijai turi būti teikiami pareiškiniai dokumentai, kuriuos gavusios rinkimų komisijos išduoda rinkėjų parašų rinkimo lapus. Svarstytina, ar 80 straipsnis, atsižvelgiant į jo reguliavimo dalyką, neturėtų būti perkeltas prieš 78 straipsnį.
47. Kodekso 81 straipsnio „Kandidatų registravimas“ 4–7 dalių nuostatų tarpusavio santykis nėra aiškus, jos iš dalies persidengia, kartoja vienos kitas, kita vertus, numatomas teisinis reguliavimas atrodo neišsamus (nenuoseklus). Šio straipsnio 4 dalies punktuose yra išvardytos aplinkybės, kai kandidatas ir (arba) kandidatų sąrašas neregistruojamas arba jų registravimas panaikinamas. To paties straipsnio 5 dalies nuostatoje, kad „jeigu po kandidato ar kandidatų sąrašo registravimo Vyriausioji rinkimų komisija nustato, kad kandidatas ar kandidatų sąrašas neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, Vyriausioji rinkimų komisija sprendimu panaikina tokio kandidato ar kandidatų sąrašo registravimą“, iš esmės nėra jokio naujo, palyginti su 4 dalimi, norminio turinio (išskyrus tai, kad yra nurodyta sprendimą dėl kandidato ar kandidatų sąrašo registravimo panaikinimo priimanti institucija –Vyriausioji rinkimų komisija, bet ji galėtų būti nurodyta ir 4 dalyje). Neaiškus yra ir 4 bei 5 dalių santykis su to paties straipsnio 6 dalimi: joje iš dalies dubliuojamas minėtų anksčiau išdėstytų nuostatų norminis turinys (plg. 4 dalies 1 punktą su 6 dalyje numatyta aplinkybe, kad kandidatas neatitinka šio kodekso 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų; 4 straipsnio 2, 3 punktus – su 6 straipsnio nuostatomis, kad kandidatas atsisako pateikti šio kodekso 75 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus dokumentus arba šiuos dokumentus pateikia klaidingus ar jų nepateikia Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytu laiku); kita vertus, nors 4 dalyje pateiktas aplinkybių sąrašas atrodo baigtinis, 6 dalyje nurodomos ir kai kurios papildomos aplinkybės, kai panaikinamas kandidato ir (arba) kandidatų sąrašo registravimas (jeigu partija, rinkimų komitetas, kandidatas šiurkščiai pažeidė draudimą papirkti rinkėjus, politinių kampanijų finansavimo taisykles arba kandidatas pažeidė reikalavimą pateikti informaciją apie bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis), tačiau tai daroma nenuosekliai: konkrečiai įvardijus atvejį, kad kandidato registravimas panaikinamas, jeigu jis anketoje nepateikia duomenų apie savo bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis (nors šį atvejį iš esmės apimtų plačiau suformuluota aplinkybė „jeigu kandidatas pateikia klaidingus pareiškinius dokumentus“), reikėtų įvardyti ir kitą rinkėjams reikšmingos informacijos nepateikimo anketoje atvejį, kai turėtų kilti tokios pat pasekmės, – jeigu kandidatas nenurodo apie po 1990 m. kovo 11 d. priimtą teismo nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 6 dalyje nustatyta norma, pagal kurią kandidato registravimas panaikinamas, jeigu jis anketoje nenurodo apie savo bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, visa apimtimi yra atkartota ir to paties straipsnio 7 dalyje. Be to, neaišku, kuo tarpusavyje skiriasi Vyriausiosios rinkimų komisijos atliktini veiksmai, nurodyti šio straipsnio 6 dalies nuostatoje, pagal kurią Vyriausioji rinkimų komisija po rinkimų dienos panaikina kandidato registravimą arba atšaukia kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) paskelbimą, o iki galutinių rezultatų patvirtinimo dienos priima sprendimą dėl kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimo ar kandidato registravimo panaikinimo po rinkimų dienos; atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad reikėtų vartoti sąvoką „kandidatų sąrašo registravimo panaikinimas“ (vartojamą to paties straipsnio 4 ir 5 dalyse), o ne „kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimas“ (atitinkamai reikėtų pataisyti ir 44 straipsnio 2 dalį).
Atsižvelgiant į visa tai, Kodekso 81 straipsnio 4–7 dalių nuostatos derintinos tarpusavyje, panaikinant jų dubliavimąsi, vidines prieštaras ir 4–6 dalis išdėstant naujai. Siekiant teisinio aiškumo, tai darant reikėtų:
– atskirti aplinkybes, kai neregistruojamas kandidatas (arba jo registravimas panaikinamas), ir aplinkybes, kai neregistruojamas kandidatų sąrašas (arba jo registravimas panaikinamas), kad tos aplinkybės, dėl kurių negalėtų būti registruojamas kandidatas (pavyzdžiui, 4 dalies 1 punkte nurodyta aplinkybė, kad kandidatas neatitinka šio kodekso nustatytų reikalavimų), nelemtų viso kandidatų sąrašo, į kurį jis įrašytas, registravimo panaikinimo;
– aiškiai, vienoje vietoje, nedubliuojant, išvardyti visas aplinkybes, dėl kurių kandidatas neregistruojamas arba jo registravimas panaikinamas, ir atitinkamai – aplinkybes, dėl kurių kandidatų sąrašas neregistruojamas arba jo registravimas panaikinamas;
– aplinkybių, dėl kurių kandidatas neregistruojamas arba jo registravimas panaikinamas, sąraše įrašyti abu rinkėjams reikšmingos informacijos nepateikimo atvejus, t. y. kai kandidato anketoje nepateikiama Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodyta informacija apie kandidato sąmoningą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir kai nepateikiama šios dalies 12 punkte nurodyta informacija apie po 1990 m. kovo 11 d. priimtą teismo nuosprendį, kuriuo kandidatas pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo;
– įvertinti, ar šiame aplinkybių sąraše neturėtų būti nurodyta ir bendro pobūdžio aplinkybė – „kai pareiškiniuose dokumentuose pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija“;
– Kodekso 81 straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodytą aplinkybę patikslinti, atsižvelgiant į tai, kad partija, rinkimų komitetas gali kelti ne tik kandidatą, bet ir kandidatų sąrašą, kurio registravimas taip pat turėtų būti panaikintas, partijai ar rinkimų komitetui praradus rinkimų politinės kampanijos dalyvio statusą.
48. Kodekso 81 straipsnio 5 ir 6 dalyse siūloma nustatyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl kandidato arba kandidatų sąrašo registravimo panaikinimo gali priimti likus ne mažiau kaip 12 dienų iki rinkimų dienos arba po rinkimų dienos. Teisės normos, pagal kurią, jeigu pagrindas panaikinti kandidato arba kandidatų sąrašo registravimą nustatomas likus mažiau kaip 12 dienų iki rinkimų dienos, tai nebegali būti daroma ir yra leidžiama dalyvauti rinkimuose, nors iš anksto žinoma, kad po rinkimų to kandidato arba kandidatų sąrašo registravimas bus panaikintas, prasmė yra visiškai nesuprantama. Mūsų nuomone, Vyriausioji rinkimų komisija turi turėti įgaliojimus panaikinti kandidato arba kandidatų sąrašo registravimą, nesvarbu, kiek dienų yra likę iki rinkimų dienos, taip pat po rinkimų iki galutinių rinkimų rezultatų nustatymo (šiuo aspektu 81 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatas taip pat reikėtų patikslinti).
49. Kodekso 81 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad panaikinus kandidato registravimą už jį paduoti rinkimų reitingo balsai arba rinkėjų balsai už kandidatą į merus pripažįstami negaliojančiais. Kadangi, panaikinus kandidato registravimą, už jį paduoti rinkėjų balsai turėtų būti pripažįstami negaliojančiais ne tik merų, bet ir kituose rinkimuose, vykdomuose vienmandatėse rinkimų apygardose, atitinkamą 81 straipsnio 6 dalies nuostatą siūlome formuluoti taip: „Panaikinus kandidatų sąrašo registravimą, už jį paduoti rinkėjų balsai, o panaikinus kandidato registravimą – už jį vienmandatėje rinkimų apygardoje paduoti rinkėjų balsai ir (arba) daugiamandatėje rinkimų apygardoje jo gauti rinkimų reitingo balsai pripažįstami negaliojančiais.“
50. Kodekso 81 straipsnio 7 dalyje siūloma įtvirtinti Vyriausiosios rinkimų komisijos pareigą iki rinkimų dienos patikrinti kandidatų, anketoje nenurodžiusių apie bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, duomenis šiuo aspektu. Svarstytina, ar šiai pareigai įvykdyti neturėtų būti nustatytas ankstesnis terminas, kad, prireikus, kandidato registravimas galėtų būti panaikinamas dar iki rinkimų, o ne jau po jų.
Šios dalies nuostatos „Jeigu galioja teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas (arba šį faktą įstatymų nustatyta tvarka yra patvirtinęs pats kandidatas), kad šis asmuo ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“ išbrauktinos, nes, pirma, pakaktų šioje dalyje numatytos jas apimančios bendros sąlygos „Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija iš kompetentingos institucijos gauna duomenų apie asmens bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“, be to, tos nuostatos yra ne itin tikslios ir aiškios (jose yra minimas tik teismo sprendimas, nors pagal Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymą asmuo, neprisipažinęs apie savo bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, bendradarbiavusiu su šiomis tarnybomis pripažįstamas tarpžinybinės Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo komisijos sprendimu, kuris gali, bet neprivalo būti skundžiamas teismui; taip pat neaišku, ar formuluotė „šį faktą įstatymų nustatyta tvarka yra patvirtinęs pats kandidatas“ turėtų būti suprantama taip, kad jis pagal minėtą įstatymą yra prisipažinęs dėl bendradarbiavimo ir įrašytas į asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, įskaitą, ar kaip nors kitaip; be to, formuluotė „ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis“ yra išbrauktina sąlyga, nenumatyta minėtame įstatyme ir neturinti prasmės kalbant apie bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, o rinkimų įstatymuose įrašyta siejant ją su anksčiau buvusia nustatyta kandidatų pareiga paskelbti apie bendradarbiavimą su kitų valstybių (ne buvusios SSRS) specialiosiomis tarnybomis, ir likusi neišbraukta, kai šis reikalavimas įstatymuose panaikintas, – žr. pastabą dėl Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punkto).
Kodekso 81 straipsnio 7 dalies paskutiniame sakinyje siūloma nustatyti norma, atsižvelgiant į jos reguliavimo dalyką (tačiau pakoregavus formuluotę), turėtų būti perkelta į 194 straipsnį, kuriame nurodyta, kas laikoma šiurkščiais šio kodekso pažeidimais; koreguojant formuluotę atkreiptinas dėmesys į tai, kad nėra svarbu, kada (iki rinkimų, iki galutinių rinkimų rezultatų nustatymo ar po jų nustatymo) paaiškėja (yra nustatoma arba pripažįstama), kad asmuo bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, – šiurkštus šio kodekso pažeidimas yra Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytos informacijos apie sąmoningą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis nepateikimas kandidato anketoje. Manytina, kad šiurkščiu šio kodekso pažeidimu reikėtų laikyti (ir nurodyti Kodekso 194 straipsnyje) ir reikalavimo anketoje pateikti 76 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodytą informaciją apie po 1990 m. kovo 11 d. priimtą teismo nuosprendį, kuriuo kandidatas pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, pažeidimą.
51. Kodekso 102 straipsnio „Draudimas papirkti rinkėjus“ 1 dalies, taip pat 32 straipsnio 4 dalies 2 punkto, 45 straipsnio 1 dalies, 75 straipsnio 3 dalies 6 punkto ir 194 straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostatos, kuriose minimas „rinkėjų“ papirkimas, yra nesuderintos su 32 straipsnio 4 dalies 3 punkto ir 102 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kuriose kalbama apie „rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų“ papirkimą (sąvokų „rinkėjai“ ir „rinkimų teisę turintys asmenys“ tarpusavio santykis šiame kontekste nėra aiškus).
Diskutuotina, ar Kodekso 102 straipsnyje, kuriame nustatytas draudimas papirkti rinkėjus ir apibrėžtas papirkimo turinys, neturėtų būti įtvirtintas ir draudimas papirkti kandidatais keliamus ar išsikeliančius asmenis ir kitus rinkimų politinės kampanijos dalyvius. Mūsų nuomone, teisingų, skaidrių ir sąžiningų rinkimų principai turi būti užtikrinami visose rinkimų proceso stadijose, taigi ir tuo metu, kai yra registruojami rinkimų politinės kampanijos dalyviai ir keliami arba save kelia kandidatai. Jeigu toks draudimas būtų nustatomas, reikėtų atitinkamai pakoreguoti Kodekso 102 straipsnio pavadinimą ir 1, 4 dalių nuostatas, taip pat 32 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktų, 45 straipsnio 1 dalies, 75 straipsnio 3 dalies 6 punkto, 194 straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostatas.
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kodekso 32 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostata, jog VRK nagrinėja asmenų pranešimus dėl rinkėjų papirkimo, nedera su Kodekso 102 straipsnio 4 dalies nuostatomis, pagal kurias rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimo faktus tiria apygardų, savivaldybių rinkimų komisijos, o VRK nagrinėja skundus dėl šių komisijų tiriant tuos faktus priimtų sprendimų, todėl siūlytume šią 32 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatą išbraukti.
Kodekso 32 straipsnio 4 dalies 3 punkte nuoroda turėtų būti daroma ne į 102 straipsnio 3 dalį, o į 4 dalį, tačiau svarstytina, ar šio punkto nereikėtų atsisakyti, nes jame dubliuojama Kodekso 102 straipsnio 4 dalies nuostata.
52. Atsižvelgiant į Kodekso 152 straipsnio nuostatų turinį, jį reikėtų arba išskaidyti – 2 dalies nuostatą, neatitinkančią XV skyriaus antrojo skirsnio („Balsavusių rinkimų dieną rinkimų apylinkėje balsų skaičiavimas“) reguliavimo dalyko, perkelti į šio skyriaus ketvirtąjį skirsnį („Balsavimo rezultatų rinkimų apylinkėje skaičiavimas“) (žr. pastabą dėl 158 straipsnio), o 1 dalies nuostatą perkelti į 153 straipsnio pradžią arba palikti 152 straipsnyje, atitinkamai patikslinus jo pavadinimą, – arba visą 152 straipsnį perkelti į XV skyriaus pirmąjį skirsnį („Bendrosios nuostatos“).
53. Atsižvelgiant į Kodekso 153 straipsnio „Balsadėžėje rastų rinkimų biuletenių skaičiavimas“ ir 154 straipsnio „Balsų, paduotų rinkimų apylinkėje, skaičiavimas“ pavadinimus ir šiuose straipsniuose siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, svarstytina, ar rinkimų biuletenių skaičiavimą reikėtų atskirti nuo paduotų balsų skaičiavimo, nes šie procesai iš dalies sutampa. Nepaisant 153 straipsnio pavadinimo, balsadėžėje rastų rinkimų biuletenių skaičiavimą siūloma reguliuoti ne šiame, o 154 straipsnyje (jo 1–6 dalyse). Manytina, kad Kodekso 153 ir 154 straipsniuose (išskyrus 154 straipsnio 8 dalį) numatytas teisinis reguliavimas turėtų būti išdėstytas viename straipsnyje, kuris galėtų būti pavadintas, pavyzdžiui, „Balsadėžėje rastų rinkimų biuletenių ir rinkėjų paduotų balsų skaičiavimas“.
Jeigu į pastabą dėl Kodekso 153 straipsnio ir 154 straipsnio 1–6 dalių sujungimo į vieną straipsnį nebūtų atsižvelgta, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, atsižvelgiant į antrojo skirsnio pavadinimą („Balsavusių rinkimų dieną rinkimų apylinkėje balsų skaičiavimas“), nėra aišku, ar 154 straipsnio pavadinime („Balsų, paduotų rinkimų apylinkėje, skaičiavimas“) turimi omenyje tik rinkimų dieną balsavusių rinkėjų balsai; jeigu taip, šio straipsnio pavadinimą reikėtų atitinkamai patikslinti, nes projektu siūloma formuluotė apima ir iki rinkimų dienos balsavusiųjų balsus, kurių skaičiavimas reglamentuojamas tik kitame skirsnyje.
Kodekso 154 straipsnio 8 dalies (pataisius klaidingą numeraciją – 7 dalies) nuostatos perkeltinos į to paties skyriaus trečiojo skirsnio („Balsavusių iki rinkimų dienos apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimas“) pradžią (155 straipsnio 1 dalį).
Atsižvelgiant į Kodekso 154 straipsnio 9 dalies (pataisius klaidingą numeraciją – 8 dalies) nuostatų turinį (pirmumo balsų skaičiavimo taisyklės), kyla klausimas, koks yra jų santykis su 159 straipsniu „Pirmumo balsų, paduotų už kandidatus, skaičiavimas“ ir kodėl jos nustatomos ne tame straipsnyje; svarstytinas šios dalies nuostatų perkėlimas į 159 straipsnį. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios dalies paskutiniame sakinyje prieš žodį „balsas“ reikėtų įrašyti žodį „pirmumo“.
54. Nepaisant Kodekso XV skyriaus trečiojo skirsnio pavadinimo („Balsavusių iki rinkimų dienos apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimas“), šiame skirsnyje reglamentuojamas tik rinkimų biuletenių skaičiavimas, o balsų skaičiavimas – kitame skirsnyje, 158 straipsnio 1 dalyje. Manytina, kad rinkimų biuletenių skaičiavimo nereikėtų atskirti nuo paduotų balsų skaičiavimo, nes šie procesai iš dalies sutampa, ir kad 158 straipsnio 1 dalies nuostata, atsižvelgiant į jos reguliavimo dalyką (balsavimo vokuose rastuose rinkimų biuleteniuose paduotų rinkėjų balsų skaičiavimas), turėtų būti perkelta į trečiąjį skirsnį (pavyzdžiui, į 156 straipsnį), o į jos vietą galėtų būti perkelta 152 straipsnio 2 dalies nuostata (žr. pastabą dėl 152 straipsnio).
(Kartu svarstytina, ar 158 straipsnio 2 dalies nuostata nėra perteklinė, nes 160 straipsnio 2 dalyje yra išvardyti visi duomenys, kurie turi būti įrašomi į rinkimų apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą, įskaitant rinkėjų paduotus balsus.)
55. Kodekso 155 straipsnio 2 dalies 4 punkte pirmiau išdėstytinos aplinkybės (nurodytos šio punkto antrojo sakinio pradžioje: jeigu informaciniame rinkėjo lapelyje įrašytas asmuo, kurio nėra rinkėjų sąraše, arba rinkėjų sąraše yra rinkėjo parašas, liudijantis, kad jis jau balsavo rinkimų apylinkėje, arba yra įrašas, nurodantis, kad rinkėjas balsavo kitoje rinkimų apylinkėje, arba yra gautas kitas to paties rinkėjo balsavimo vokas, arba išoriniame voke nėra informacinio rinkėjo lapelio, arba išoriniame voke yra įdėta daugiau kaip vienas vidinis balsavimo vokas), kurias reikia patikrinti prieš antspauduojant balsavimo vokus ir kurioms paaiškėjus rinkimų apylinkės antspaudas ant vidinio balsavimo voko nededamas, voke esantis rinkimų biuletenis laikomas negaliojančiu ir neskaičiuojamas, – ir tik po to, pavyzdžiui, atskirame 5 punkte, nustatytina, kad jeigu patikrinus duomenis nenustatoma šios dalies 4 punkte nurodytų aplinkybių, vidinis balsavimo vokas antspauduojamas rinkimų apylinkės antspaudu ir įmetamas į balsadėžę.
Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, kartu čia reikėtų įtvirtinti ir 156 straipsnio 1 dalyje siūlomą nuostatą, kad „apylinkės rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas gautas balsavimo voke, pavardės įrašoma „balsavo vokais“ arba „BV“, rinkimų apylinkėse, prisijungusiose prie elektroninio rinkėjų sąrašo, elektroniniame rinkėjų sąraše nurodoma, kad rinkėjas balsavo“. (Jeigu tai būtų padaryta, 156 straipsnio 1 dalies atsisakytina, nes antroji šios dalies nuostata kartoja nustatytąją 155 straipsnio 2 dalies 4 punkte.)
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kodekso 155 straipsnio 2 dalies 3 punkte prieš žodį „vokai“ reikėtų įrašyti „balsavimo“, o vietoj žodžio „išimama“ – „išimamas“. Šios dalies 4 punkte išbrauktini skliaustuose esantys pertekliniai žodžiai „(vidinių)“ ir „(vokų)“. Šios dalies 5 punkto atsisakytina, nes jame kartojama tas pat, kas nustatyta tos pačios dalies 4 punkte.
56. Kodekso 156 straipsnyje „Balsavimo vokų žymėjimas ir balsavimo vokuose gautų rinkimų biuletenių skaičiavimas“ nėra nuostatų, kuriomis būtų reglamentuojamas balsavimo vokų žymėjimas, todėl iš straipsnio pavadinimo išbrauktini žodžiai „Balsavimo vokų žymėjimas ir“.
Be to, kaip minėta, rinkimų biuletenių skaičiavimo nereikėtų atskirti nuo paduotų balsų skaičiavimo, todėl į šį straipsnį turėtų būti perkelta 158 straipsnio 1 dalies nuostata dėl balsavimo vokuose rastuose rinkimų biuleteniuose paduotų rinkėjų balsų skaičiavimo, ir straipsnis galėtų būti pavadintas „Balsavimo vokuose gautų rinkimų biuletenių ir rinkėjų paduotų balsų skaičiavimas“.
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kodekso 156 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „nustatyta tvarka“ įrašytina „nustatytu eiliškumu“. Šio straipsnio 6 dalyje žodį „išorinio“ reikėtų pakeisti žodžiu „išorinius“, o jungtuką „ir“ – jungtukais „ir (arba)“.
57. Kodekso 163 straipsnio pavadinimas („Apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos įgaliojimai“) yra tapatus 47 straipsnio pavadinimui. Atsižvelgiant į tai, kad Kodekso 47 straipsnyje yra nustatytas visas apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos įgaliojimų sąrašas, o 163 straipsnyje įtvirtinti tik su balsavimo rezultatų nustatymu susiję šios komisijos įgaliojimai, 163 straipsnio pavadinimą reikėtų patikslinti.
Neaišku, koks yra Kodekso 164 straipsnio „Apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos kompetencija skaičiuojant balsavimo rezultatus“ santykis su 163 straipsniu, svarstytinas šių dviejų straipsnių nuostatų sujungimas į vieną straipsnį.
58. Kodekso 173 straipsnio 4 dalyje siūloma įtvirtinti nuostata dėl Europos Parlamento nario pareigų nesuderinamumo su Respublikos Prezidento, Seimo nario, Vyriausybės nario, savivaldybės tarybos nario, mero pareigomis, taip pat su pareigomis Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytose Europos Sąjungos institucijose skiriasi nuo Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurią „Europos Parlamento nario pareigos, išskyrus jo pareigas Europos Parlamente, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybės institucijose ar įstaigose“. Atsižvelgus į tai, kad šios nuostatos tarpusavyje nedera, taip pat į tai, kad Europos Parlamento nario statusas (įskaitant jo pareigų nesuderinamumą su kitomis pareigoms) yra ne Kodekso, o Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymo reguliavimo dalykas, Kodekso 173 straipsnio 4 dalyje pakaktų nurodyti, kad Europos Parlamento nario pareigų nesuderinamumą su kitomis pareigomis nustato Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymas.
59. Svarstytina, ar Kodekso 173 straipsnio 11 dalies (pataisius numeraciją – 10 dalies) nuostatos neturėtų būti perkeltos po 175 straipsnio, nes projektu siūloma pirmiau nustatyti sprendimo dėl mandato netekimo apskundimo tvarką ir tai, per kiek laiko skundas turėtų būti išnagrinėtas, ir tik po to (174 straipsnio 2 dalyje, 175 straipsnio 1, 3, 4 dalyse) reguliuojamas to sprendimo priėmimas.
60. Kodekso 176 straipsnio 4 dalyje dėstomi unifikuoti savivaldybės tarybos nario ir mero įgaliojimų nutrūkimo nesuėjus terminui pagrindai. Atkreipiame dėmesį į tai, kad ne visi šioje dalyje nustatyti pagrindai galėtų būti taikomi merui (pavyzdžiui, šios dalies 1, 2, 3, 5, 6 punktai). Pagal Kodekso 10 straipsnio 4 dalį meru gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 18 metų ir jis yra nuolatinis šios savivaldybės gyventojas. Kandidatams į merus reikalavimas būti Lietuvos Respublikos piliečiu būtų nustatytas Konstitucijoje, o reikalavimas būti nuolatiniu atitinkamos savivaldybės gyventoju nebūtų keliamas (žr. Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-640(2) 2 straipsniu siūlomo pakeisti Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalį). Jeigu tokia Konstitucijos pataisa būtų priimta ir promulguota, Kodekso 176 straipsnyje (arba mero teisinį statusą reglamentuojančiame Vietos savivaldos įstatyme) nustatytini ir šie mero įgaliojimų nutrūkimo pagrindai: Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas, atsistatydinimas (šioje išvadoje minėta, kad nurodyta Konstitucijos pataisa lemtų mero kaip atskiros savivaldos institucijos, o ne savivaldybės tarybos nario, konstitucinį statusą) ir kt.
61. Kodekso 176 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti teisinius padarinius, kurie kiltų, jeigu asmuo kandidato anketoje nepateiktų Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytos informacijos apie sąmoningą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, o „po rinkimų“ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įstatymų nustatyta tvarka pripažintų jį sąmoningai bendradarbiavus su nurodytomis tarnybomis.
Atkreiptinas dėmesys į šio teisinio reguliavimo santykį su 81 straipsnio „Kandidatų registravimas“ 6, 7 dalių nuostatomis, pagal kurias Vyriausioji rinkimų komisija, gavusi duomenų, kad kandidatas, kuris anketoje to nenurodė, yra sąmoningai bendradarbiavęs su minėtomis tarnybomis, turi įgaliojimus iki galutinių rinkimų rezultatų nustatymo panaikinti jo registravimą. Tačiau jeigu tai paaiškėtų jau nustačius galutinius rinkimų rezultatus, išrinkto asmens mandatas negalėtų būti panaikintas (įgaliojimai negalėtų būti nutraukti), nes pagal 176 straipsnio 6 dalį pagrindas tam atsirastų tik jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas po galutinių rinkimų rezultatų nustatymo pripažintų asmenį sąmoningai bendradarbiavus su minėtomis tarnybomis, bet ne tuo atveju, jeigu paaiškėtų anksčiau, iki rinkimų, nustatytas bendradarbiavimo faktas, apie kurį Vyriausiajai rinkimų komisijai iki galutinių rinkimų rezultatų nustatymo nebuvo žinoma). Nors Kodekso 81 straipsnio 7 dalyje yra numatyta Vyriausiosios rinkimų komisijos pareiga kreiptis į kompetentingą valstybės instituciją ir patikrinti kandidatų duomenis dėl bendradarbiavimo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, svarstytina, ar teisinis reguliavimas gali būti grindžiamas prielaida, kad tokia situacija, kai tie duomenys dėl kokių nors priežasčių laiku nebūtų gauti, yra visiškai neįmanoma.
Be to, Kodekso 176 straipsnio 6 dalyje siūlomu teisiniu reguliavimu neatsižvelgiama į tai, kad pagal Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymą asmuo, neprisipažinęs apie savo bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, bendradarbiavusiu su šiomis tarnybomis pripažįstamas tarpžinybinės Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo komisijos sprendimu, kuriuo yra Teisės aktų registre paskelbiami duomenys apie asmens bendradarbiavimą (4 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 8 straipsnio 4 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal nurodyto įstatymo 9 straipsnio 4 dalį tokio šios komisijos sprendimo paskelbimas yra pagrindas Vyriausiajai rinkimų komisijai per 14 dienų pripažinti Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimus nutrūkusiais nepasibaigus nustatytam terminui.
Šios dalies formuluotė „ne pagal savo pilietybės valstybės narės užduotis“ yra nesuderinta su 76 straipsnio 1 dalies 11 punkto, 81 straipsnio 6, 7 dalių nuostatomis, tačiau, kaip pažymėta šioje išvadoje, sąlygos „ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis“ taip pat atsisakytina kaip nenumatytos minėtame įstatyme, kuriuo reguliuojamas asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimas, ir beprasmės kalbant apie šį bendradarbiavimą (žr. pastabą dėl Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punkto).
Atsižvelgdami į visa tai, siūlome Kodekso 176 straipsnio 6 dalies pirmajame sakinyje numatytų Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimų įgyvendinimo teisinį pagrindą apibrėžti taip: „Jeigu po galutinių rinkimų rezultatų nustatymo paaiškėja arba įstatymų nustatyta tvarka pripažįstama, kad savivaldybės tarybos narys, meras, Europos Parlamento narys yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis“. Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimus pripažinti savivaldybės tarybos narį, merą, Europos Parlamento narį netekusiu mandato (arba pripažinti jo įgaliojimus nutrūkusiais) siūlytume patikslinti, papildant žodžiais „dėl šiurkštaus šio kodekso pažeidimo“; taip pat reikėtų išbraukti žodžius „po teismo sprendimo įsiteisėjimo“ ir vietoj žodžių „Vyriausioji rinkimų komisijos“ įrašyti „Vyriausiosios rinkimų komisijos“.
Šios dalies antrasis sakinys tikslintinas, atsižvelgiant į tuos pačius išdėstytus argumentus, taip pat į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas asmens bendradarbiavimo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis fakto nustatymo klausimu nepriima nuosprendžio, į tai, kad Vyriausioji rinkimų komisija neturi įgaliojimų inicijuoti apkaltos proceso, ir į Konstitucijos 63 straipsnio 6 punkte nustatytą Seimo nario įgaliojimų nutrūkimo pagrindą „kai šiurkščiai pažeidžiamas rinkimų įstatymas“ (pavyzdžiui, taip: „Jeigu nustačius galutinius rinkimų rezultatus paaiškėja arba yra nustatomas asmens, išrinkto Seimo nariu arba Respublikos Prezidentu, bendradarbiavimo su nurodytomis tarnybomis faktas, Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų perduoda šią informaciją Seimui, kad šis spręstų įgaliojimų nutrūkimo, šiurkščiai pažeidus rinkimų įstatymą, arba apkaltos taikymo klausimą.“; kartu svarstytina, ar 15 dienų terminas nėra per ilgas informacijai perduoti).
62. Kodekso 176 straipsnio 7 dalies nuostata taisytina, vietoj žodžių „po rinkimų“ įrašant „po galutinių rinkimų rezultatų nustatymo“, taip pat suderinant paaiškėjusios informacijos apie teismo nuosprendį, kuriuo kandidatas pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, turinį („yra įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo nuosprendis, kuriuo asmuo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, arba yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo asmuo bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo“) su 76 straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostatomis, kuriomis yra įtvirtinta kandidato pareiga anketoje nurodyti, ar jis „po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas“.
Be to, šios dalies formuluotė „Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų teismo nuosprendžio dėl asmens pripažinimo kaltu ir kandidato anketos nuorašus perduoda Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kad šis priimtų sprendimą, kuriuo asmuo pripažįstamas pažeidusiu šio kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punkto reikalavimus“ koreguotina šiais atžvilgiais: pirma, į teismą kreipiamasi tam tikru procesiniu dokumentu, o ne „perduodant nuorašus“; antra, tik pats teismas sprendžia, kokį sprendimą jis turi priimti; trečia, į teismą turėtų būtų kreipiamasi ne dėl bet kurio rinkimuose dalyvavusio, o tik dėl į pareigas išrinkto asmens; ketvirta, nuoroda turi būti daroma ne į 11, o į 12 punktą (pavyzdžiui, „Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų kreipiasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl asmens, išrinkto Seimo nariu, Respublikos Prezidentu, savivaldybės tarybos nariu, meru, Europos Parlamento nariu, pripažinimo pažeidusiu šio kodekso 76 straipsnio 1 dalies 12 punkto reikalavimą (padariusiu šiurkštų šio kodekso pažeidimą)“).
63. Kodekso 176 straipsnio 8 dalies pirmajame sakinyje vietoj žodžio „asmenį“ įrašytina „savivaldybės tarybos narį, merą, Europos Parlamento narį“; nuoroda turėtų būti daroma ne į 11, o į 12 punktą; po žodžių „netekusiu mandato“ įrašytina „(arba pripažinti jo įgaliojimus nutrūkusiais) dėl šiurkštaus šio kodekso pažeidimo“.
Šios dalies antrojo sakinio formuluotę „Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų teismo nuosprendžio ir kandidato į Seimo narius ar Respublikos Prezidentus anketos nuorašus perduoda Seimui, kad Seimas priimtų sprendimą dėl apkaltos proceso pradžios“, remdamiesi argumentais, analogiškais išdėstytiesiems dėl 176 straipsnio 6 dalies, siūlytume pakeisti formuluote „Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo perduoda jį Seimui, kad šis spręstų įgaliojimų nutrūkimo, šiurkščiai pažeidus rinkimų įstatymą, arba apkaltos taikymo klausimą“; įvertintina, ar 15 dienų terminas nėra per ilgas sprendimui perduoti.
64. Kartu svarstytina, ar apskritai yra būtina įtvirtinti naują Vyriausiosios rinkimų komisijos kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl asmens, išrinkto Seimo nariu, Respublikos Prezidentu, savivaldybės tarybos nariu, meru, Europos Parlamento nariu, pripažinimo pažeidusiu Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 12 punkto reikalavimą (padariusiu šiurkštų šio kodekso pažeidimą) institutą. Mūsų nuomone, jeigu po galutinių rinkimų rezultatų nustatymo paaiškėtų, kad į nurodytas pareigas išrinktas asmuo kandidato anketoje nepateikė Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodytos informacijos apie po 1990 m. kovo 11 d. priimtą teismo nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, Vyriausioji rinkimų komisija, turinti įgaliojimus iki rinkimų rezultatų nustatymo panaikinti kandidato registravimą, taip pat turėtų turėti įgaliojimus pati pripažinti savivaldybės tarybos narį, merą, Europos Parlamento narį netekusiu mandato (pripažinti jo įgaliojimus nutrūkusiais) dėl šiurkštaus šio kodekso pažeidimo, o dėl Seimo nario ir Respublikos Prezidento – perduoti informaciją Seimui, kad šis spręstų įgaliojimų nutrūkimo, šiurkščiai pažeidus rinkimų įstatymą, arba apkaltos taikymo klausimą.
65. Kodekso XVII skyriuje reglamentuojamas rinkimų rezultatų nustatymas. Šio skyriaus 179 straipsnio 1 dalyje rinkimų rezultatai apibrėžiami kaip „išrinktų kandidatų nustatymas pagal balsavimo rezultatus“. Su rinkimų rezultatų paskelbimu Kodekse siejamas rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolų perdavimas saugoti (32 straipsnio 1 dalies 15 punktas), Vyriausiosios rinkimų komisijos ataskaitos pateikimas (38 straipsnio 1 dalies 10 punktas), politinių kampanijų finansavimo ir politinės reklamos stebėsenos laikotarpis (47 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 126 straipsnio 1 dalis), rinkimų politinės kampanijos laikotarpis ir jos etapai (64 straipsnio 2 dalis, 3 dalies 6 punktas), kandidato rinkimų numerio galiojimas (83 straipsnio 4 dalis), rinkimų užstato grąžinimas (89 straipsnio 5 dalies 2 punktas), atstovo rinkimams įgaliojimai (92 straipsnio 8 dalies 2 punktas), reikalavimai politinės reklamos žymėjimui, skleidimui, išorinės politinės reklamos nuėmimui (96 straipsnio 4 dalis, 97 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 4 dalis), viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo deklaracijos pateikimas (98 straipsnio 5 dalis), rinkimų kampanijos dalyvio finansavimo ataskaitų bei kitų dokumentų teikimas (121 straipsnio 3 dalis, 124 straipsnio 1 dalis), finansavimo ir politinės reklamos stebėsenos atlikimas (126 straipsnio 1 dalis).
Tik su rinkimų rezultatų nustatymu siejamos ir Kodekso IX skyriaus „Rinkimų ginčai“ antrojo skirsnio nuostatos dėl rinkimų biuletenių ir (arba) rinkimų dokumentų perskaičiavimo, Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų apskundimo teismui, paklausimo Konstituciniam Teismui dėl Kodekso pažeidimų Respublikos Prezidento ar Seimo rinkimuose.
Pažymime, kad rinkimų procesas baigiasi ne tik nustačius galutinius rinkimų rezultatus ir juos paskelbus, bet ir Kodekso 181 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka rinkimų rezultatus pripažinus negaliojančiais. Be to, Kodekso 168 straipsnio 2 dalies 5 punktas ir 3 dalies 4 punktas nustato atvejus, kai rinkimai laikomi neįvykusiais. Abiem šiais atvejais pagal Kodekso 182 straipsnio 1 dalies nuostatas rengiami pakartotiniai rinkimai. Sistemiškai vertinant Kodekso nuostatas (dėl rinkimų datos paskelbimo, kitų Kodekso nuostatų taikymo), pakartotiniai rinkimai nelaikytini neįvykusių rinkimų, ar rinkimų, kurių rezultatai pripažinti negaliojančiais, proceso dalimi, o traktuotini kaip atskiri rinkimai.
Manytume, kad nurodytos Kodekso nuostatos dėl tam tikrų veiksmų atlikimo ar procesų terminų bei nuostatos dėl rinkimų ginčų turėtų būti siejamos ne tik su galutinių rinkimų rezultatų nustatymu ir paskelbimu, bet ir su sprendimu dėl rinkimų rezultatų pripažinimo negaliojančiais ar neįvykusių rinkimų. Abiem šiais atvejais konkrečių rinkimų procesas yra iš esmės užbaigiamas, ir abu šie atvejai turi esminės įtakos renkamų valstybės valdžios ar savivaldybių institucijų sudarymui bei įgaliojimams, todėl pasekmių požiūriu turėtų būti traktuojami vienodai. Pažymime, kad toks traktavimas yra įgyvendintas tik Kodekso 195 straipsnyje, kuriame nustatytas Kodekso keitimo draudimas siejamas ne tik su galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo, bet ir su rinkimų rezultatų pripažinimo negaliojančiais data (nors tokias pat pasekmes turintis sukelti sprendimas dėl neįvykusių rinkimų ir šioje normoje nėra nurodomas).
66. Kodekso 179 straipsnio 1 dalyje rinkimų rezultatai apibrėžiami kaip „išrinktų kandidatų nustatymas pagal rinkimų rezultatus“. Galutinius rinkimų rezultatus rinkimų apygardose nustato ir skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (179 straipsnio 2, 3 dalys). Tai reiškia, kad nustatyti ir paskelbti gali būti būtent galutiniai rinkimų rezultatai, nes kitokių (ne galutinių) rinkimų rezultatų nustatymo ir skelbimo Kodeksas nenumato.
Kodekse rinkimų rezultatų paskelbimo sąvoka vartojama trejopai: „rinkimų rezultatų paskelbimas“ (pavyzdžiui, 38 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 83 straipsnio 4 dalis), „galutinių rinkimų rezultatų paskelbimas“ (pavyzdžiui, 32 straipsnio 1 dalies 15 punktas, 126 straipsnio 1 dalis), „galutinių rinkimų rezultatų oficialus paskelbimas“ (89 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 192 straipsnio 1 dalis). Kodekse vartojama terminija turėtų būti suvienodinta, visais atvejais nurodant „galutinių rinkimų rezultatų paskelbimą“, nes Kodeksas nenumato „oficialaus“ ar „neoficialaus“ galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo, o kaip jau minėta, negalutiniai rinkimų rezultatai nėra nustatomi ar skelbiami.
67. Kodekso 194 straipsnio 1 dalyje dėstomas baigtinis šiurkščių šio kodekso pažeidimų sąrašas, į kurį mechaniškai perkelti pažeidimai, nurodyti galiojančio Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 23 straipsnyje (neskaitant draudimo papirkti rinkėjus pažeidimo). Mūsų nuomone, šiurkščių šio kodekso pažeidimų sąrašas neturėtų būti baigtinis, ir tokiais pažeidimais neturėtų būti laikomi tik rinkimų politinės kampanijos finansavimo reikalavimų pažeidimai. Į Kodekso 194 straipsnio 1 dalyje nustatytą šiurkščių šio kodekso pažeidimų sąrašą turėtų būti įtraukti Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 ir 12 punktuose nustatytų reikalavimų kandidato anketoje pateikti informaciją apie sąmoningą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir apie po 1990 m. kovo 11 d. priimtą teismo nuosprendį, kuriuo kandidatas pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, pažeidimai, sukeliantys Kodekse numatytas teisines pasekmes. Jeigu Kodekso 102 straipsnyje būtų įtvirtintas draudimas papirkti kandidatais keliamus ar išsikeliančius asmenis ir kitus rinkimų politinės kampanijos dalyvius (žr. pastabas dėl Kodekso 102 straipsnio), šio draudimo pažeidimas taip pat turėtų būti nurodytas Kodekso 194 straipsnio 1 dalyje.
68. Kodekso 195 straipsnio nuostata „Šis kodeksas negali būti keičiamas nuo eilinių Seimo, Respublikos Prezidento, eilinių savivaldybių tarybų, merų rinkimų ir rinkimų į Europos Parlamentą datos paskelbimo dienos iki rinkimų galutinių rezultatų paskelbimo arba rinkimų rezultatų pripažinimo negaliojančiais dienos, išskyrus atvejus, kai būtina pašalinti šio kodekso ar jo dalies prieštaravimą Konstitucijai įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą arba kai reikia įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktą“ yra diskutuotina. Pažymime, kad reglamentuojant rinkimų politinės kampanijos santykius rinkimų politinės kampanijos metu (nepaisant to, ar rengiami ir vykdomi eiliniai, pakartotiniai ar pirmalaikiai rinkimai, ar pakartotinis balsavimas) turi būti paisoma teisinės valstybės principo, iš kurio kyla teisinio stabilumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos imperatyvai. Rinkimų politinė kampanija nesibaigia paskelbus galutinius rinkimų rezultatus arba juos pripažinus negaliojančiais. Pagal Kodekso 64 straipsnio 3 dalies 6 punktą rinkimų politinės kampanijos baigiamasis etapas prasideda nuo balsavimo pabaigos ir tęsiasi iki praėjus 100 dienų nuo galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo; šio etapo metu teikiamos finansavimo ataskaitos (nurodytos Kodekso 120 straipsnyje), grąžinamas rinkimų užstatas jį sumokėjusioms politinėms organizacijoms ir kandidatams (pagal užstato grąžinimo sąlygas ir taisykles, nustatytas Kodekso 89 straipsnyje), ir kt. Kai rinkimuose vykdomas pakartotinis balsavimas, baigiamasis etapas prasideda nuo balsavimo pakartotinio balsavimo dieną pabaigos iki praėjus 100 dienų nuo rinkimų galutinių rezultatų paskelbimo. Taigi esminės Kodekso nuostatos neturėtų būti keičiamos visos rinkimų politinės kampanijos metu. Atsižvelgiant į tai, Kodekso 195 straipsnio nuostata keistina, pavyzdžiui, taip: „Šis kodeksas negali būti keičiamas rinkimų politinės kampanijos metu, išskyrus atvejus, kai būtina įgyvendinti Konstitucinio Teismo aktą arba Europos Sąjungos teisės aktą.“
IV. Dėl projekto nuostatų atitikties teisės technikos taisyklėms ir kitos pastabos
69. Konstitucinių įstatymų sąraše įrašyto Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pavadinimas suponuoja, kad šiame įstatyme turėtų būti reguliuojamas, be kita ko, Kodekso įgyvendinimas, tačiau teikiamame projekte jo įgyvendinimo teisinis reguliavimas nėra numatytas.
70. Svarstytina, ar projekto 2 straipsnyje turėtų būti nustatyta Kodekso, ar Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo įsigaliojimo data.
71. Atsižvelgiant į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) 178 punktą, projekto 3 straipsnio formuluotė „netenka galios šie teisės aktai“ keistina formuluote „pripažįstami netekusiais galios šie įstatymai“, o po kiekvieno pripažįstamo netekusiu galios įstatymo pavadinimo nurodytinas to įstatymo numeris ir įrašytina formuluotė „su visais pakeitimais ir papildymais“.
72. Dėl aukštesnės konstitucinio įstatymo teisinės galios paprastieji įstatymai privalo būti su juo suderinti (negali jam prieštarauti). Kadangi kartu su vertinamu projektu Seimui yra teikiami tik du įstatymų projektai – Politinių organizacijų įstatymo projektas Nr. XIVP-1280 ir Administracinių nusižengimų kodekso 12, 85, 86, 88, 89, 92, 93, 544 ir 545 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1281, – pažymėtina, kad su Kodekso nuostatomis reikėtų derinti ir daugiau įstatymų (pavyzdžiui, Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje, Nepaprastosios padėties, Karo padėties, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos, Viešųjų ir privačių interesų derinimo, Administracinių bylų teisenos ir kitus įstatymus, taip pat Seimo statutą). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekte nereikėtų įtvirtinti nuostatos, kuria Vyriausybė būtų įpareigota pateikti Seimui reikalingų įstatymų pakeitimų projektus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokiam pavedimui įvykdyti nustatytinas ankstesnis nei Kodekso įsigaliojimo data terminas, kad reikalingi įstatymai galėtų būti priimti ir įsigalioti kartu su juo.
73. Kodekso pradžioje pateiktas jo turinys išbrauktinas, nes Teisėkūros pagrindų įstatyme tokia įstatymo struktūrinė dalis nėra numatyta.
74. Rekomendacijų 112 punkte nustatyta, kad jei teisės akto, institucijos ir pan. pavadinimas, prasidedantis žodžiais „Lietuvos Respublikos“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“, papildomai neįvedant trumpinio; vieną kartą tekste nurodžius sutrumpintą pavadinimą, toliau tekste jis turi būti rašomas nuosekliai be žodžių „Lietuvos Respublikos“.
Atsižvelgiant į tai, Kodekso 1 straipsnio 1 dalyje išbrauktini trumpiniai „(toliau – Seimas)“, „(toliau – savivaldybių tarybų)“, „(toliau – Vyriausioji rinkimų komisija)“, o vietoj žodžių „Respublikos Prezidento“ įrašytinas visas institucijos pavadinimas „Lietuvos Respublikos Prezidento“; Kodekso 2 straipsnio 2 dalyje išbrauktinas trumpinys „(toliau – Seimo nariai)“; Kodekso 10 straipsnio 1 dalyje išbrauktinas trumpinys „(toliau – Gyventojų registras)“, o 33 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 176 straipsnio 4 dalies 5 punkte Gyventojų registro pavadinimas rašytinas be žodžių „Lietuvos Respublikos“; Kodekso 13 straipsnio 3 dalies 2 punkte išbrauktinas trumpinys „(toliau – Vyriausybė)“, o 173 straipsnio 4 dalyje Vyriausybės pavadinimas rašytinas be žodžių „Lietuvos Respublikos“; Kodekso 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte Vyriausiosios rinkimų komisijos pavadinimas rašytinas be žodžių „Lietuvos Respublikos“; Kodekso 20 straipsnio 1 dalyje išbrauktinas trumpinys „(toliau – Konstitucija)“; Kodekso 37 straipsnio 1 dalies 9 punkte išbrauktinas trumpinys „(toliau – Konstitucinis Teismas)“; Kodekso 118 straipsnio 2 dalyje Civilinio kodekso pavadinimas rašytinas be žodžių „Lietuvos Respublikos“; Kodekso 192 straipsnio 1 dalyje dukart paminėtas institucijos pavadinimas „Seimas“ rašytinas be žodžių „Lietuvos Respublikos“.
75. Kodekso 1 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad Kodeksas nustato, be kita ko, politinių kampanijų finansavimo pagrindus ir tvarką, nors Kodekso VIII, XI, XII skyriuose siūloma reglamentuoti ne visų politinių kampanijų, o tik rinkimų politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės santykius. Be to, šios dalies nuostata, kad Kodeksas nustato Vyriausiosios rinkimų komisijos statusą, veiklos principus, uždavinius ir funkcijas, sudarymo bei darbo organizavimo tvarką, taisytina atsižvelgiant į tai, kad pagal Kodeksą rinkimus organizuoja ir vykdo ne tik VRK, bet ir kitos rinkimų komisijos, kurių veiklos principus, uždavinius ir funkcijas, sudarymo bei darbo organizavimo tvarką taip pat siūloma reglamentuoti Kodekse.
76. Kodekse vartojamos įvairios formuluotės rinkimų procesui apibūdinti (2 straipsnio 1 dalyje – „rinkimai organizuojami“, 12–14 straipsniuose – „rengiami“, 16 straipsnio 2 dalyje – „organizuojami ir vykdomi“ ir t. t.). Siūlome visame Kodekso tekste, atsižvelgiant į kontekstą, nuosekliai vartoti formuluotes „rinkimai rengiami“ ir „rinkimai rengiami ir vykdomi“.
77. Kodekso 2 straipsnio 4 dalyje vietoj formuluotės „daugiamandatėje rinkimų apygardoje, kuri sutampa su savivaldybės teritorija“ įrašytina formuluotė „daugiamandatėse rinkimų apygardose, kurios sutampa su savivaldybių teritorijomis“.
78. Kodekso 2 straipsnio 5 dalyje vietoj formuluotės „vienmandatėje rinkimų apygardoje, kuri sutampa su savivaldybės teritorija“ įrašytina formuluotė „vienmandatėse rinkimų apygardose, kurios sutampa su savivaldybių teritorijomis“; po žodžio „(mažoritarinę)“ įrašytina „rinkimų“.
79. Kodekso 3 straipsnyje išdėstytą rinkimų principų sąrašą siūlytume papildyti Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodytais rinkimų principais, taikytinais viešosios valdžios institucijų rinkimuose: politinės atstovaujamosios institucijos formavimui turi būti taikomi skaidrumo, viešumo reikalavimai (2010 m. lapkričio 9 d. nutarimas); rinkimų procesas turi būti grindžiamas skaidrumo, teisingumo principais (2011 m. lapkričio 17 d. nutarimas), rinkimų kampanijų, esančių rinkimų proceso dalimi, sąžiningumo ir finansavimo skaidrumo reikalavimais (2012 m. kovo 29 d. nutarimas), pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų sąžiningos konkurencijos ir rinkėjams reikšmingos informacijos apie juos viešumo reikalavimais (2011 m. lapkričio 17 d., 2012 m. kovo 29 d. nutarimai).
80. Kodekso 5 straipsnio 1 dalyje siūlytume įrašyti tokį pirmąjį sakinį: „Rengiant ir vykdant rinkimus visi rinkėjai traktuojami vienodai.“ Šios dalies nuostatą „Kiekvieno rinkėjo balsas yra lygiavertis kiekvieno kito rinkėjo balsui“ siūlome papildyti žodžiais „ir turi vienodą reikšmę nustatant balsavimo rezultatus“.
81. Kodekso 5 straipsnio 5 dalyje atskleidžiant kandidatų lygybės principą įrašytina nuostata „Tuose pačiuose rinkimuose į politinių organizacijų keliamų kandidatų sąrašus įrašytiems kandidatams ir vienmandatėse rinkimų apygardose kandidatuojantiems asmenims keliami vienodi reikalavimai“ (Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvada).
82. Kodekso III skyriaus pavadinime žodis „TEISĖS“ keistinas žodžiu „TEISĖ“.
83. Kodekso 8 straipsnio 3 dalyje ir 10 straipsnio 5 dalyje nustatomos trys nuolatiniais savivaldybės gyventojais laikomų asmenų grupės – Lietuvos Respublikos piliečiai, Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai ir kiti asmenys. Visų trijų grupių atveju atskirai pakartojamos identiškos sąlygos, apibrėžiančios jų gyvenamąją vietą, tačiau siekiant teisės akto glaustumo ir aiškumo, šios sąlygos kiekviename minėtame straipsnyje turėtų būti nurodomos vieną kartą ir apimti visas asmenų grupes, kurioms taikomos.
84. Kodekso 8 straipsnio 3 dalies paskutiniajame sakinyje po žodžių „savivaldybės tarybos narius“ turėtų būti įrašyta „ir merą“ (plg. su šios dalies pirmuoju sakiniu).
85. Kodekso 9 straipsnio 1 dalies nuostatoje, kad teisės rinkti Lietuvos Respublikoje neturi asmuo, teismo pripažintas neveiksniu „rinkimų teises ribojančiose srityse“, formuluotę „rinkimų teises ribojančiose srityse“ siūlome pakeisti formuluote „su rinkimų teisės įgyvendinimu susijusiose srityse“. Atitinkamai taisytini Kodekso 11 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 37 straipsnio 1 dalies 6 punktas.
86. Kodekso 9 straipsnio 3 dalies nuostata, kad teisės rinkti Europos Parlamento narius Lietuvos Respublikoje neturi asmuo, kuris rinkimų komisijos prašymu atsisako deklaruoti, „ar jis atitinka šio kodekso reikalavimus“, tikslintina, nes nėra visiškai aišku, kokius „šio kodekso reikalavimus asmuo turi atitikti“. Atitinkamai patikslintina ir Kodekso 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata.
87. Pagal Kodekso 10 straipsnio 1 dalį nuolat gyvenančiu Lietuvos Respublikoje laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, kurio duomenys apie gyvenamąją vietą įrašyti Gyventojų registre. Atkreipiame dėmesį į tai, kad šis nuolat gyvenančio Lietuvos Respublikoje piliečio požymis skiriasi nuo šio straipsnio 5 ir 7 dalyse (taip pat Kodekso 8 straipsnio 3 ir 5 dalyse) nurodyto nuolatinio gyventojo požymio – gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje deklaravimo. Diskutuotina, ar nuolatinio gyventojo požymis – duomenų apie gyvenamąją vietą įrašymas Gyventojų registre – neturėtų sutapti reguliuojant pasyviosios ir aktyviosios rinkimų teisės įgyvendinimą visuose rinkimuose.
88. Iš Kodekso 10 straipsnio 1 dalies nuostatų nėra aišku, ar Seimo nariu galėtų būti renkamas asmuo, įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą.
89. Kodekso 10 straipsnio 5 dalyje nurodomos trys nuolatinių savivaldybės gyventojų kategorijos – „asmuo“, „teisę gyventi Lietuvos Respublikoje turintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis“ ir „kitas asmuo, kuris turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje“. Kadangi pirmoji kategorija apima visus asmenis, svarstytina ar vietoje „asmens“ neturėtų būti nurodytas „Lietuvos Respublikos pilietis“ (analogiškai Kodekso 8 straipsnio 3 dalies nuostatoms).
90. Kodekso 11 straipsnio 2 dalies 4 punkte žodis „specialius“ išbrauktinas.
91. Taisytina Kodekso 11 straipsnio 2 dalies punktų numeracija – po 4 punkto turėtų būti 5 punktas.
92. Kodekso 11 straipsnio 3 dalyje formuluotę „Seimo nariu ar Respublikos Prezidentu gali būti renkamas asmuo, kai“ siūlome pakeisti formuluote „Asmuo, apkaltos proceso tvarka pašalintas iš pareigų arba netekęs Seimo nario mandato, gali būti renkamas Seimo nariu ar Respublikos Prezidentu, kai“. Nepatikslinus Kodekso 11 straipsnio 3 dalies taip, kad ji būtų taikoma tik asmenims, pašalintiems iš pareigų apkaltos proceso tvarka, ji galėtų būti suprantama kaip nepagrįstai ir neproporcingai ribojanti kitų asmenų, kuriuos Seimas gali atleisti iš pareigų (pavyzdžiui, Seimo skiriamų ar renkamų pareigūnų, kurie pagal Konstitucijos 75 straipsnį atleidžiami iš pareigų, kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma pareiškia jais nepasitikėjimą), pasyviąją rinkimų teisę; tokia šios nuostatos samprata neatitiktų Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalies.
93. Kodekso 11 straipsnio 4 dalies nuostatą „Tas pats asmuo Respublikos Prezidentu gali būti renkamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės“ siūlome koreguoti atsižvelgiant į tai, kaip Konstitucijos 78 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos tokios pat nuostatos turinys yra atskleistas Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarime: „Respublikos Prezidentu negali būti renkamas asmuo, kuris du kartus iš eilės (dvi kadencijas iš eilės) buvo Respublikos Prezidentu.“
94. Kodekso 11 straipsnio 5 dalies nuostata „Bet kokie kiti tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos piliečių rinkimų teisės apribojimai – dėl kilmės, įsitikinimų ar pažiūrų, socialinės ir turtinės padėties, tautybės, neįgalumo, kalbos, lyties, rasės, išsilavinimo, tikėjimo, veiklos užsiėmimo rūšies ir pobūdžio – draudžiami“ dėstoma kaip baigtinis diskriminavimo pagrindų sąrašas, be to, ja draudžiami tik pasyviosios rinkimų teisės apribojimai ir neatsižvelgiama į tai, kad pasyviąją rinkimų teisę rinkimuose į Europos Parlamentą bei savivaldybių tarybų rinkimuose turi ne tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Siūlytume arba atitinkamą draudimą riboti rinkimų teisę nustatyti ir Kodekso 9 straipsnyje, kuriame yra numatyti aktyviosios rinkimų teisės ribojimai, arba šią nuostatą išbraukti, nes Konstitucija yra tiesiogiai taikomas aktas, jos 29 straipsnyje įtvirtintas visų asmenų lygybės principas apima ir diskriminavimo draudimą.
95. Kodekso 12 straipsnio 3 dalyje ir kitur Kodekso tekste vartojamą formuluotę „savivaldybių tarybų, merų rinkimai“ siūlome pakeisti Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-640(2) 1 straipsniu siūlomame pakeisti Konstitucijos 67 straipsnio 12 punkte numatyta formuluote „savivaldybių tarybų ir merų rinkimai“.
96. Kodekso 12 straipsnio 5 dalies nuostatoje „Šiuo atveju rinkimai turi būti rengiami ne vėliau kaip po trijų mėnesių karui pasibaigus“ žodis „rengiami“ keistinas žodžiu „skiriami“ (toks žodis vartojamas Konstitucijos 143 straipsnyje, ir jo prasmė, mūsų nuomone, nesutampa su žodžio „rengiami“ prasme).
97. Kodekso 13 straipsnio 3 dalies 2 punktas papildytinas nuostatomis, kad „Seimo nutarime dėl pirmalaikių Respublikos Prezidento rinkimų paskelbimo nurodoma Respublikos Prezidento rinkimų diena“ ir kad „Vyriausybės nutarime dėl pirmalaikių Respublikos Prezidento rinkimų paskelbimo nurodoma Respublikos Prezidento rinkimų diena“.
98. Kodekso 13 straipsnio 5 dalyje formuluotė „savivaldybių tarybų rinkimų“ keistina formuluote „savivaldybių tarybų ir merų rinkimų“. Atitinkamai taisytinos 32 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 46 straipsnio 5, 10 dalių, 57 straipsnio 4 dalies, 58 straipsnio 6 dalies, 64 straipsnio 1 dalies, 65 straipsnio 5 ir 6 dalių, 92 straipsnio 8 dalies 4 punkto, 111 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų, 157 straipsnio 3 dalies, 190 straipsnio 5 dalies, 193 straipsnio 1 dalies nuostatos.
99. Kodekso 13 straipsnio 6 dalies formuluotė yra ydinga ir keistina. Pažymėtina, kad pirmalaikiai Seimo nario rinkimai vienmandatėje rinkimų apygardoje gali būti skelbiami, rengiami ir vykdomi tik tuo atveju, jeigu toje rinkimų apygardoje išrinkto Seimo nario įgaliojimai nutrūksta nepasibaigus terminui (šio straipsnio 2 dalis).
100. Kodekso 15 straipsnio 1 dalyje žodį „tapatų“ siūlytume pakeisti žodžiais „tokį patį“.
101. Kodekso 16 straipsnio 2 dalies 2 punkte vietoj žodžių „teritorijų padalijimą“ įrašytinas žodis „suskirstymą“.
102. Kodekso 16 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas reikalavimas, kad rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus, tačiau 17 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios Pasaulio lietuvių vienmandatės apygardos (apygardų) sudarymą, neužtikrina šio reikalavimo įgyvendinimo.
103. Kodekso 16 straipsnio 6 dalyje apibūdinant rinkimų komisijų veiklos vietą vartojama sąvoka „buveinė“, o 18 straipsnio 2 dalyje, 47 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 133 straipsnio 5 dalyje – „būstinė“. Siūlytume vartoti kurią nors vieną sąvoką.
104. Kodekso 16 straipsnio 6 dalis ir 18 straipsnio 2 dalies antrasis sakinys derintini tarpusavyje.
105. Kodekso 17 straipsnyje reglamentuojant Pasaulio lietuvių vienmandatės rinkimų apygardos (apygardų) sudarymą turėtų būti nurodoma, kad ji sudaroma tik Seimo rinkimuose, nes Respublikos Prezidento rinkimuose sudaroma tik viena vienmandatė rinkimų apygarda, apimanti visą Lietuvos Respublikos teritoriją, savivaldybių tarybų rinkimuose vienmandatės rinkimų apygardos (kuriose renkami merai) visada sutampa su savivaldybių teritorijomis, o rinkimuose į Europos Parlamentą vienmandatės rinkimų apygardos nėra sudaromos.
106. Kodekso 17 straipsnio 2 dalyje turėtų būti nustatyta, kad sudarius vieną Pasaulio lietuvių vienmandatę rinkimų apygardą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių vienmandačių rinkimų apygardų skaičius taip pat atitinkamai turi būti mažinamas.
107. Kodekso 18 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „direktoriaus“ įrašytinas žodis „direktorius“.
108. Kodekso 18 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos dėl reikalavimų savivaldybės administracijos direktoriaus teikimo tvirtinti savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes turiniui yra iš esmės identiškos. Jos skiriasi tik tuo, kad pagal 4 dalį šiame teikime turi būti nurodytos ir apylinkės ribų koordinatės. Vienos iš šių dalių nuostatos išbrauktinos.
109. Atsižvelgiant į tai, kad Kodekso 20 straipsnio 1 dalyje yra įvestas trumpinys „Reglamentas“, jis vartotinas Kodekso 32 straipsnio 1 dalies 16 punkte.
110. Kodekso 22 straipsnio 1 dalyje po žodžio „nepriklausoma“ siūlytume įrašyti nuostatą „nuo valstybės ir savivaldybių institucijų, pareigūnų, politinių ir visuomeninių organizacijų, kitų asmenų“.
111. Kodekso 22 straipsnio 2 dalį siūlytume performuluoti, pavyzdžiui, taip: „Rinkimų komisijoms negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams.“
112. Kodekso 24 straipsnio 1 dalį siūlytume performuluoti, pavyzdžiui, taip: „Rinkimų komisijų veikla ir priimami sprendimai, rengiant ir vykdant rinkimus, yra vieši.“
113. Kodekso 24 straipsnio 2 dalies pradžią siūlome išdėstyti taip: „Rinkimų komisijos posėdžius gali stebėti <...>“.
114. Kodekso 24 straipsnio 2 dalies nuostata „Kiekvienas kandidatas ar jo atstovas turi teisę dalyvauti rinkimų komisijos posėdyje, jeigu jame sprendžiama dėl jo veiklos ar dėl tiesiogiai su juo susijusių aplinkybių arba jeigu jį dalyvauti posėdyje pakvietė rinkimų komisijos pirmininkas“ tiek, kiek nenustatoma kitų rinkimų politinės kampanijos dalyvių (politinės organizacijos ar jos iškelto kandidato arba kandidato sąrašo) atstovų teisė dalyvauti rinkimų komisijos posėdžiuose kai atstovaujama minėtų dalyvių interesams, yra nesuderinta su Kodekso 92 straipsnio 1 dalimi.
115. Kodekso 24 straipsnio 3 dalyje žodis „visuomenei“ išbrauktinas, nes VRK interneto svetainėje paskelbta informacija apie rinkimų komisijos posėdį yra vieša ir nereikia nurodyti, kad ji skirta visuomenei. Siūlytume šią dalį išdėstyti taip: „Apie rinkimų komisijos posėdį paskelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje ir rinkimų komisijos nariams bei kitiems posėdyje dalyvaujantiems asmenims pranešama <...>“.
116. Svarstytina, ar projekto 24 straipsnio 4 dalyje greta transliacijos „per radiją ar televiziją“ neturėtų būti numatyti ir kiti transliavimo būdai, pavyzdžiui, internetu.
117. Kodekso 26 straipsnio 3 dalyje pirmą kartą minint Lietuvos teisininkų draugiją, reikėtų nurodyti visą šios draugijos pavadinimą ir įvesti trumpinį „Teisininkų draugija“, kuris nuosekliai vartotinas toliau tekste (visas pavadinimas ir skliaustuose įvestas trumpinys perkeltini iš 34 straipsnio 2 dalies 3 punkto). Šios dalies nuostatą, kuria būtų įtvirtinti teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos, savivaldybės administracijos direktoriaus į rinkimų komisijų narius siūlomų asmenų politinės veiklos apribojimai, siūlytume išdėstyti taip: „Teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos (toliau – Teisininkų draugija), savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu paskirti rinkimų komisijų nariai, jeigu jie yra politinių organizacijų nariai, prieš pradėdami eiti pareigas rinkimų komisijoje privalo sustabdyti savo narystę politinėje organizacijoje ir negali dalyvauti jos veikloje tol, kol eina pareigas rinkimų komisijoje.“
118. Kodekso 26 straipsnio 4 dalies nuostatą, kuria siūloma įtvirtinti unifikuotus rinkimų komisijos nario pareigų nesuderinamumo su kitomis pareigomis ar statusu pagrindus, siūlytume patobulinti, papildant šiais apribojimais: būti kitos rinkimų ar referendumo komisijos pirmininku ar nariu, Lietuvos Respublikos piliečių iniciatyvinės grupės referendumui surengti nariu, rinkimų ar referendumo stebėtoju, atstovu rinkimams ar referendumui. Be to, siūlytume nustatyti ir apribojimus rinkimų komisijos nariui užsiimti veikla, susijusia su rinkėjų, remiančių kandidatą ar kandidatų sąrašą, parašų rinkimu pagal šio Kodekso 78 straipsnį, taip pat Lietuvos Respublikos piliečių, remiančių referendumo paskelbimą, parašų rinkimu.
119. Kodekso 26 straipsnio 6 dalyje nuoroda darytina ne į šio straipsnio 1–6 dalis, o į 1–5 dalis. Šios dalies formuluotė „pašalinamas iš rinkimų komisijos narių, jeigu buvo juo paskirtas“ keistina formuluote „atleidžiamas iš rinkimų komisijos narių“.
120. Kodekso 26 straipsnio 7 dalies 2 punkte po žodžių „iš rinkimų“ įrašytini žodžiai „ar referendumo“.
121. Kodekso 27 straipsnio 3 dalyje siūlytume nustatyti ne du, o vieną rinkimų komisijos nario rašytinio pasižadėjimo tekstą: „Aš, (vardas, pavardė), pasižadu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas rinkimų komisijoje. Tepadeda man Dievas!“ – ir nurodyti sąlygą, kad galima pasižadėti be paskutinio sakinio.
122. Kodekso 27 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „asmuo“ įrašytina „komisijos pirmininkas ar narys“.
123. Atsižvelgiant į tai, kad į konstitucinių įstatymų sąrašą yra įrašytas Referendumo konstitucinis įstatymas, ir į Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimą, kuriuo pripažinta, kad Referendumo įstatymas pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijai, o pagal formą – Konstitucinių įstatymų sąrašo konstituciniam įstatymui, Kodekso 29 straipsnio 1 dalyje nuorodos turėtų būti daromos ne į Referendumo įstatymą, o į Referendumo konstitucinį įstatymą.
Šioje dalies pirmajame sakinyje minimo rezervo pavadinimas taisytinas – turėtų būti „apylinkių rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervas“ (žr. šio straipsnio pavadinimą).
124. Kodekso 29 straipsnio 2 dalyje išbrauktinas žodis „atitinkamų“, o šio straipsnio 3 dalyje išbrauktini žodžiai „konkrečių“ ir „šių“.
125. Kodekso 30 straipsnio 1 dalyje žodžiai „Konstitucijoje numatyta“ išbrauktini kaip pertekliniai. Šios dalies antrąjį sakinį, kuriame nurodoma su rinkimų rengimu ir vykdymu nesusijusi VRK kompetencija, reikėtų, išbraukus žodžius „Be to“, išdėstyti atskiroje šio straipsnio dalyje.
126. Kodekso 30 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos išbrauktinos, nes VRK veikla grindžiama tais pačiais principais, kurie taikomi visų rinkimų komisijų veiklai (pagal Kodekso 20 straipsnio 2 dalį „Rinkimų komisijų veikla turi būti skaidri ir grindžiama teisėtumo, nepriklausomumo, kolegialumo, viešumo ir nešališkumo principais“).
127. Kodekso 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte žodžiai „vadovaujantis Konstitucija ir demokratinių rinkimų principais“ išbrauktini kaip pertekliniai, nes VRK, kaip ir kitų rinkimų komisijų, veiklos pagrindai yra nurodyti Kodekso 20 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią rinkimų komisijos savo veikloje vadovaujasi Konstitucija, šiuo kodeksu, kitais įstatymais, Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklos reglamentu ir kitais teisės aktais.
128. Kodekso 31 straipsnio 2 punkte prieš žodžius „rinkimų rezultatus“ įrašytina „galutinius“. Analogiškai tikslintinas Kodekso 32 straipsnio 2 dalies 1 punktas.
129. Kodekso 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte žodis „rengia“ išbrauktinas, nes teisiškai reikšmingas yra VRK sprendimų, kuriais tvirtinami šiame kodekse nurodyti aprašai ir nustatomi rinkimų biuletenių, kitų rinkimuose naudojamų dokumentų, pažymėjimų, antspaudų formos bei pavyzdžiai (šios dalies 2 punktas), priėmimas; atsižvelgdami į tai, siūlome šiuos punktus sujungti į vieną.
130. Kodekso 32 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj formuluotės „Pasaulio lietuvių apygardą“ įrašytina formuluotė „Pasaulio lietuvių vienmandatę rinkimų apygardą“.
131. Kodekso 32 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostata, kad VRK registruoja rinkimų politinės kampanijos dalyvius, yra identiška šio straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatai, ir jos abi neatitinka Kodekso 68 straipsnio 6 dalies nuostatos, pagal kurią sprendimą dėl registravimo rinkimų politinės kampanijos dalyviu priima VRK pirmininkas arba jo įgaliotas šios komisijos narys.
132. Kodekso 32 straipsnio 1 dalies 9 punkte prieš žodį „parašų“ reikėtų įrašyti „rinkėjų“.
133. Kodekso 32 straipsnio 1 dalies 17 punkte vietoj žodžių „internetinį puslapį“ įrašytini žodžiai „interneto svetainę“.
134. Kodekso 32 straipsnio 1 dalies 21 punkte žodžius „paaukotas sumas“ siūlome pakeisti žodžiais „paaukotų aukų vertes“, nes aukos gali būti ir nepiniginės; vietoj žodžio „partijų“ įrašytina „politinių organizacijų“.
135. Kodekso 32 straipsnio 1 dalies 22 punkte po formuluotės „piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos“ ir po formuluotės „Europos Sąjungos piliečių iniciatyvos“ įrašytinas žodis „įgyvendinimo“; žodžiai „rinkimų ir referendumų“ prieš žodį „procesų“ išbrauktini (nes tai jau pasakyta šio punkto pradžioje); po žodžio „tikslais“ vietoj „Vyriausiosios rinkimų komisijos“ įrašytinas žodis „savo“; vietoj „stebėtojų, atstovų“ reikėtų įrašyti „rinkimų stebėtojų, atstovų rinkimams“ (šiame punkte dukart).
136. Kodekso 32 straipsnio 2 dalies 3 punkte išbrauktini žodžiai „pirmalaikius savivaldybių tarybų narių“, nes pagal Kodekso 13 straipsnio 6 dalį Vyriausioji rinkimų komisija skelbia tik pirmalaikius Seimo nario rinkimus vienmandatėje rinkimų apygardoje ir pirmalaikius mero rinkimus, o atsiradusi laisva savivaldybės tarybos nario vieta užimama pagal kandidatų sąrašą, pirmalaikiai savivaldybės tarybos nario rinkimai apskritai nerengiami.
137. Kodekso 32 straipsnio 2 dalies 5 punkte vietoj „savivaldybių tarybos narių“ įrašytina „savivaldybės tarybos narių“.
138. Kodekso 32 straipsnio 4 dalies 2 punkte vietoj žodžių „politinių partijų“ įrašytina „politinių organizacijų“.
139. Kodekso 33 straipsnio 1 dalies 1 punkte žodis „partijų“ keistinas žodžiais „politinių organizacijų“.
140. Kodekso 34 straipsnio 1 dalies 2 punkte nuoroda turėtų būti ne į 35, o į 37 straipsnio 1 dalies 9 punktą.
141. Kodekso 34 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostata patikslintina, prieš žodį „gavusių“ įrašant „per paskutinius Seimo rinkimus“ (atitinkamai tikslintina ir šio straipsnio 3 dalies nuostata); vietoj formuluotės „rinkimų komisijose, organizuojančiose ir vykdančiose Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų, merų rinkimus, rinkimus į Europos Parlamentą, referendumą,“ siūlome įrašyti „rinkimų ar referendumo komisijose“.
142. Kodekso 34 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „atstovą“ reikėtų įrašyti žodį „kandidatūrą“, nes partijų (jų koalicijų) pasiūlyti Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai nėra jų atstovai šioje komisijoje.
143. Kodekso 34 straipsnio 6 dalyje po žodžių „Vyriausiosios rinkimų komisijos sekretoriatas“ reikėtų įrašyti trumpinį „(toliau – Sekretoriatas)“, kuris vartojamas toliau tos pačios dalies tekste ir kitose Kodekso nuostatose (pavyzdžiui, 38 straipsnio 1 dalies 7 punkte, 2 dalyje).
144. Kodekso 35 straipsnio 2 dalyje siūlytume nustatyti ne du, o vieną Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko, nario priesaikos tekstą: „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas Vyriausiojoje rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir žmogaus teises. Tepadeda man Dievas!“ – ir nurodyti sąlygą, kad prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo sakinio.
145. Taisytina Kodekso 35 straipsnio dalių numeracija – po 2 dalies turėtų būti 3–6 dalys.
146. Kodekso 35 straipsnio 3 dalyje (pataisius numeraciją – 4 dalyje) vietoj žodžio „asmuo“ įrašytina „Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ar narys“.
147. Kodekso 36 straipsnio pavadinime yra nurodyti Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojai, nors šio straipsnio tekste jie neminimi. Svarstytina, ar reikėtų pakoreguoti straipsnio pavadinimą, ar į šį straipsnį perkelti 39 straipsnio 2 dalies nuostatą apie Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojams, dirbantiems vien šioje komisijoje, taikomus ribojimus.
148. Kodekso 36 straipsnio 1 dalies 3 punkto formuluotė „turi sustabdyti savo narystę politinėse organizacijose ir negali dalyvauti jų veikloje“ keistina formuluote „jeigu jis yra politinės organizacijos narys, prieš pradėdamas eiti šias pareigas privalo sustabdyti savo narystę politinėje organizacijoje ir negali dalyvauti jos veikloje tol, kol eina pareigas Vyriausiojoje rinkimų komisijoje“.
149. Kodekso 36 straipsnio 2 dalies nuostata „Teisingumo ministro, Respublikos Prezidento ir Teisininkų draugijos siūlymu paskirti Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai, jeigu jie yra politinių organizacijų nariai, turi sustabdyti savo narystę politinėse organizacijose ir negali dalyvauti jų veikloje“ keistina nuostata „Teisingumo ministro, Respublikos Prezidento ir Teisininkų draugijos siūlymu paskirti Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai, jeigu jie yra politinių organizacijų nariai, prieš pradėdami eiti pareigas turi sustabdyti savo narystę politinėje organizacijoje ir negali dalyvauti jos veikloje to, kol eina pareigas Vyriausiojoje rinkimų komisijoje“.
150. Kodekso 36 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas negali būti rinkimų komiteto nariu, ir šio straipsnio 3 dalies nuostata, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos narių pareigos nesuderinamos su rinkimų komiteto nario statusu, galėtų būti aktualios tik tuo atveju, jeigu ši politinė organizacija nenutoltų nuo galiojančiuose Savivaldybių tarybų rinkimų ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymuose įtvirtintos rinkimų komiteto, kaip konkretiems rinkimams ad hoc susiburiančios ir Vyriausiosios rinkimų komisijos registruojamos palyginti nedidelės rinkėjų grupės, turinčios teisę kelti kandidatų sąrašą tuose rinkimuose, sampratos. Jeigu rinkimų komiteto statusas būtų toks, koks yra numatytas kartu teikiamame Politinių organizacijų įstatymo projekte Nr. XIVP-1280 (nuolat veikiantis didelį steigėjų bei narių skaičių turintis juridinis asmuo), Kodekso 36 straipsnio 1 dalies 5 punkte išbrauktini žodžiai „rinkimų komiteto nariu“, o šio straipsnio 3 dalies nuostatoje „Vyriausiosios rinkimų komisijos narių pareigos nesuderinamos su pareigomis kitose rinkimų komisijose, taip pat su kandidato, rinkimų komiteto nario, kandidato atstovo rinkimams ir rinkimų stebėtojo statusu“ išbrauktini žodžiai „rinkimų komiteto nario“, nes pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 2 dalį Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko ir nurodytų šios komisijos narių, kurie yra politinių organizacijų nariai, pareigų ėjimas siejamas su reikalavimu sustabdyti savo narystę politinėje organizacijoje (taigi ir rinkimų komitete) ir draudimu dalyvauti jos veikloje tol, kol eina savo pareigas Vyriausiojoje rinkimų komisijoje.
151. Kodekso 36 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktų, 3 dalies nuostatos nesuderintos su 4 dalimi, pagal kurią Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko ir narių pareigos nesuderinamos ne tik su pareigomis kitose rinkimų komisijose, bet ir su referendumo komisijos nario pareigomis, taip pat ne tik su rinkimų stebėtojo ir atstovo rinkimams statusu, bet ir su piliečių iniciatyvinės grupės referendumui surengti nario, referendumo stebėtojo, atstovo referendumui statusu. Šio straipsnio 3 dalyje prieš žodį „atstovo“ išbrauktinas žodis „kandidato“, nes atstovas rinkimams gali būti ne tik kandidato, bet ir politinės organizacijos, o Vyriausiosios rinkimų komisijos nario pareigos nesuderinamos su atstovo rinkimams statusu nepriklausomai nuo to, kam jis atstovauja (plg. su šio straipsnio 1 dalies 5 punktu).
152. Kodekso 37 straipsnio 1 dalies 10 ir 11 punktų nuostatos tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad pagal Kodekso 34 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir šio straipsnio 3 dalį teisę pasiūlyti kandidatūras į Vyriausiosios rinkimų komisijos narius turi tik partijos, o ne visos politinės organizacijos, taip pat į tai, kad partijų (jų koalicijų) pasiūlyti Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai nėra jų atstovai šioje komisijoje (siūlome 10 punkte formuluotę „pagal politinės organizacijos (jų koalicijos) motyvuotą teikimą atšaukti pasiūlytą atstovą“ pakeisti formuluote „pagal jį į šias pareigas pasiūliusios partijos (jų koalicijos) motyvuotą teikimą“, o 11 punkte vietoj formuluotės „delegavusią politinę organizaciją“ įrašyti formuluotę „pasiūliusią partiją“).
153. Kodekso 38 straipsnio 1 dalies 7 punkte vietoj žodžių „skiria į pareigas“ įrašyti žodžius „priima į pareigas“, nes pagal Valstybės tarnybos įstatymą valstybės tarnautojai yra priimami, o ne skiriami į pareigas.
154. Kodekso 38 straipsnio 1 dalies 10 punkte prieš žodžius „rinkimų rezultatų“ reikėtų įrašyti žodį „galutinių“. Analogiškai tikslintini Kodekso 47 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 64 straipsnio 2 dalis ir 3 dalies 6 punktas (šis punktas – dukart), 83 straipsnio 4 dalis, 121 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktai.
155. Kodekso 39 straipsnio 2 dalyje žodį „priima“ siūlytume pakeisti formuluote „gali priimti“.
156. Kodekso 39 straipsnio 6 dalies nuostata „Vyriausiosios rinkimų komisijos sekretorius pasirašo Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių protokolus“ ir Kodekso 42 straipsnio 7 dalies nuostata „Posėdžio protokolą pasirašo Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžio pirmininkas ir šio posėdžio sekretorius“ yra tarpusavyje nesuderintos.
157. Kodekso 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte vietoj formuluotės „teisės aktų, reglamentuojančių rinkimų organizavimą ir vykdymą bei politinių organizacijų ar politinių kampanijų finansavimo reikalavimų“ įrašytina formuluotė „teisės aktų, reglamentuojančių rinkimų organizavimą ir vykdymą bei politinių organizacijų ar politinių kampanijų finansavimą, reikalavimų“.
158. Kodekso 40 straipsnio 2 dalyje po žodžio „valstybės“ įrašytina „ir savivaldybių“.
159. Kodekso 41 straipsnio pavadinime žodis „pirmininkas“ keistinas žodžiu „pirmininko“.
160. Kodekso 41 straipsnio 1–4 dalių formuluotės „įstatymo nustatyta tvarka“, „nustato įstatymas“, „įstatymo nustatyta pareiginė alga“ yra deklaratyvios, reikėtų įvardyti konkrečius įstatymus, kuriais reguliuojami atitinkami santykiai, kaip šio straipsnio 3 dalyje yra įvardytas Darbo kodeksas (plg. su 120 straipsnio 1 dalimi, 123 straipsnio 1 dalimi, kuriose smulkmeniškai dėstomi konkretūs Vyriausiosios rinkimų komisijos priimamų poįstatyminių teisės aktų pavadinimai).
161. Kodekso 41 straipsnio 4 dalyje vietoj formuluotės „už darbą po darbo valandų“ vartotina formuluotė „už viršvalandinį darbą“, kad ji būtų suderinta su Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 6 straipsnyje nustatytomis vienkartinės priemokos mokėjimo valstybės pareigūnams sąlygomis.
162. Kodekso 42 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos yra perteklinės, atsižvelgiant į 28 straipsnio 2 dalį.
163. Kodekso 42 straipsnio 4 dalies nuostata, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių salėje esantys asmenys iš savo vietų gali įrašinėti, stenografuoti ar užrašinėti posėdį, fotografuoti ar filmuoti, daryti vaizdo įrašus, yra perteklinė, atsižvelgiant į 24 straipsnio 4 dalį; nuostata, kad posėdžių salėje esantys asmenys gali tiesiogiai transliuoti posėdžius per radiją ir televiziją, yra nesuderinta su 24 straipsnio 4 dalimi.
164. Kodekso 42 straipsnio 6 dalies nuostata yra perteklinė, atsižvelgiant į 28 straipsnio 5 dalį.
165. Kodekso 42 straipsnio 1 dalyje ir 43 straipsnyje reglamentuojamas Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių organizavimas nuotoliniu arba mišriu būdu. Pažymime, kad „mišrus“ posėdžių organizavimo būdas iš esmės nėra atskiras posėdžio organizavimo būdas ir turėtų būti priskirtas nuotoliniu būdu organizuojamiems posėdžiams, nes nors vienam posėdžio dalyviui dalyvaujant nuotoliniu būdu, tokiam posėdžiui turėtų būti taikomi visi nuotoliniu būdu organizuojamiems posėdžiams keliami reikalavimai. Kodekse galėtų būti nustatyta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai nuotoliniu būdu organizuojamuose posėdžiuose gali dalyvauti ir tiesiogiai.
Be to, svarstytina, ar Kodekse neturėtų būti nustatyti bendro pobūdžio pagrindai, leidžiantys organizuoti posėdį nuotoliniu būdu (pavyzdžiui, prieš tam tikrą laiką išreiškus pageidavimą bent vienam komisijos nariui), ir tokio posėdžio organizavimo pagrindas (sprendimas) bei jį priimantis subjektas (Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas).
Kaip tokio reguliavimo pavyzdį galima pateikti Seimo statuto 33 straipsnio 5 dalies nuostatas, kuriomis reglamentuojami analogiški Seimo valdybos posėdžio organizavimo aspektai.
166. Kodekso 43 straipsnio 2 dalies nuostata yra perteklinė ir iš dalies nesuderinta su 24 straipsnio 3 dalimi.
167. Kodekso 43 straipsnio 5 dalyje išbrauktinas perteklinis žodis „viešai“.
168. Kodekso 43 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžių „šio įstatymo“ įrašytina „šio kodekso“; žodis „įprastam“ keistinas žodžiais „posėdžių salėje vykstančiam“ (plg. su 42 straipsnio 1 dalimi).
169. Kodekso 44 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai priimami atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių šios komisijos narių balsų dauguma ir kad, balsams pasidalijus po lygiai, lemia Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko balsas, yra perteklinės, atsižvelgiant į 28 straipsnio 3 dalį.
170. Kodekso 44 straipsnio 2 dalies formuluotė „sprendimus dėl atsisakymo kandidatą registruoti, kandidato registravimo panaikinimo“ tikslintina – „sprendimus dėl atsisakymo registruoti šiai partijai (koalicijai) priklausantį kandidatą, tokio kandidato registravimo panaikinimo“.
171. Kodekso 45 straipsnio 1 dalies formuluotė „Vyriausiajai rinkimų komisijai nagrinėjant asmenų pranešimus, tiriant rinkimų bei politinių organizacijų ir politinių kampanijų finansavimo, politinės reklamos, rinkėjų papirkimo ir dėl kitų pažeidimų, susijusių su rinkimais, pažeidimus“ yra neaiški, ji galėtų būti taisoma taip: „Vyriausiajai rinkimų komisijai nagrinėjant asmenų pranešimus ir tiriant rinkimų ir politinių organizacijų bei politinių kampanijų finansavimo, politinės reklamos reikalavimų pažeidimus, rinkėjų papirkimo atvejus ir kitus su rinkimais susijusius pažeidimus“.
172. Kodekso 46 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose dėl didesnio teisinio aiškumo siūlytume patikslinti, kurios komisijos kuriuose rinkimuose yra sudaromos: 1 punkte po žodžio „apygardose“ įrašytina „sudaromos apygardų rinkimų komisijos“, o 2 punkte po žodžio „savivaldybėje“ įrašytina „sudaroma savivaldybės rinkimų komisija“.
173. Kodekso 46 straipsnio 2 dalies 4 punkte prieš žodį „gavo“ reikėtų įrašyti patikslinimą „per paskutinius Seimo rinkimus“. Analogiškai tikslintini šio straipsnio 3 dalies 4 punktas ir 4 dalies 4 punktas.
174. Kodekso 46 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktų formuluotė „savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai“ yra ydinga, nes ja neatsižvelgta į tai, kad Respublikos Prezidento rinkimai vykdomi vienmandatėje rinkimų apygardoje, apimančioje visą Lietuvos Respublikos teritoriją, o rinkimai į Europos Parlamentą – daugiamandatėje rinkimų apygardoje, apimančioje visą Lietuvos Respublikos teritoriją.
175. Kodekso 46 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktų ir 4 dalies 1, 2 punktų nuostatos, kad teisingumo ministras ir Lietuvos teisininkų draugija į savivaldybės rinkimų komisiją siūlo „toje savivaldybėje gyvenančius ar dirbančius asmenis“ ir kad pirmenybė teikiama asmenims, kurie „gyvena ar dirba savivaldybės teritorijoje“, nedera tarpusavyje.
176. Kodekso 46 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktų formuluote „savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai“ neatsižvelgta į tai, kad savivaldybių tarybų rinkimuose daugiamandatės rinkimų apygardos sutampa su savivaldybių teritorijomis.
177. Kodekso 46 straipsnio 5 dalyje patikslintina, kiek kandidatūrų į savivaldybių rinkimų komisijas rinkimuose į Europos Parlamentą ir savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose gali siūlyti rinkimų komitetas, jų koalicija; žodis „gavę“ taisytinas į „gavo“.
178. Kodekso 46 straipsnio 6 dalyje prieš žodžius „rinkimų komisijas“ įrašytina „apygardų, savivaldybių“.
179. Kodekso 46 straipsnio 7 dalyje vietoj pirmą kartą minimos neapibrėžtos sąvokos „parlamentinė partija“ reikėtų vartoti formuluotę „partija, per paskutinius Seimo rinkimus gavusi Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje“, o vietoj antrą kartą minimos tos pačios sąvokos galėtų būti pavartota trumpesnė formuluotė „partija, gavusi Seimo narių mandatų“ (kadangi ši sąvoka daugiau niekur Kodekso tekste nevartojama, trumpinio įvesti nevertėtų). Prieš žodžius „rinkimų komisijas“ įrašytina „apygardų, savivaldybių“. Vietoj formuluotės „savo atstovą (toliau – kandidatūra)“ reikėtų įrašyti žodį „kandidatūrą“, nes partijų (jų koalicijų) pasiūlyti rinkimų komisijos nariai nėra jų atstovai šioje komisijoje.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal šią dalį partija į apygardų, savivaldybių rinkimų komisijas turi teisę pasiūlyti po vieną kandidatūrą, formuluotėje „ji kandidatūras siūlo tik pagal vieną iš šių galimybių pasirinktinai. Jeigu viena iš partijų, dalyvavusių koalicijoje, kandidatūrų nepasiūlo arba atsisako jas siūlyti“ žodžiai „kandidatūras“, „kandidatūrų“, „jas“ keistini žodžiais „kandidatūrą“, „kandidatūros“, „ją“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje dalyje nėra visiškai aiškiai reglamentuota, kiek kandidatūrų gali siūlyti partijų koalicijos – vieną bendrą, ar kiekviena koalicijos narė – po vieną.
180. Kodekso 46 straipsnio 8 dalyje prieš žodžius „rinkimų komisijas“ įrašytina „apygardų, savivaldybių“; vietoj žodžių „šio įstatymo“ siūlytume rašyti „šio kodekso“.
181. Atsižvelgiant į Kodekso 46 straipsnio 9 dalies pirmąjį sakinį, antrasis yra perteklinis.
182. Kodekso 46 straipsnio 10 dalies formuluotę „Jeigu tą pačią dieną kartu vyksta arba Seimo, arba Respublikos Prezidento, arba Europos Parlamento, arba savivaldybių tarybų rinkimai“ siūlome dėstyti lakoniškiau – „Jeigu tą pačią dieną turi būti vykdomi skirtingi rinkimai“. Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad šioje dalyje nėra sureguliuota galima situacija, kai tą pačią dieną būtų vykdomi rinkimai ir referendumas.
183. Kodekso 46 straipsnio 14 dalyje nuoroda turėtų būti daroma ne į 18, o į 17 straipsnį.
184. Kodekso 47 straipsnio 1 dalies 6 punkto formuluotę „išsikelti kandidatais nusprendusių asmenų“ siūlome pakeisti formuluote „kandidatais save keliančių asmenų“.
185. Kodekso 47 straipsnio 1 dalies 8 punkte vietoj neapibrėžtos sąvokos „socialinės rūpybos ir globos įstaigos“ vartotina Socialinių paslaugų įstatyme apibrėžta sąvoka „socialinės globos įstaigos“. Atitinkamai tikslintini Kodekso 50 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 63 straipsnio pavadinimas ir 2 dalis, 129 straipsnio 2 dalis, 133 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalies 2 punkto b papunktis, 138 straipsnio 1 dalis.
186. Kodekso 47 straipsnio 1 dalies 8 punkte vietoj neapibrėžtos sąvokos „bausmių vykdymo įstaigos“ vartotina Bausmių vykdymo kodekse įtvirtinta sąvoka „pataisos įstaigos“. Atitinkamai tikslintini Kodekso 50 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 59 straipsnio 3 dalis ir 129 straipsnio 2 dalis.
187. Kodekso 48 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „partijų (partijų koalicijų)“ įrašytina „politinių organizacijų (jų koalicijų)“.
188. Kodekso 48 straipsnio 9 dalies formuluotė „Jeigu partijos, rinkimų komiteto, koalicijų kandidatūrų nebuvo pasiūlyta“ keistina formuluote „Jeigu partija, rinkimų komitetas, jų koalicija nepasiūlė kandidatūrų“. Šios dalies antrajame sakinyje išbrauktinas žodis „konkrečios“.
189. Kodekso 48 straipsnio 10 dalies nuostata „Savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apylinkė, administracijos direktoriaus siūlomi asmenys, jeigu jie yra politinių organizacijų nariai, turi sustabdyti narystę jose iki apylinkės rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos“ yra perteklinė ir išbrauktina, nes Kodekso 26 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu paskirti rinkimų komisijų nariai, jeigu jie yra politinių organizacijų nariai, prieš pradėdami eiti pareigas rinkimų komisijoje privalo sustabdyti savo narystę politinėje organizacijoje ir negali dalyvauti jos veikloje tol, kol eina pareigas rinkimų komisijoje (žr. pastabą dėl Kodekso 26 straipsnio 3 dalies).
190. Kodekso 49 straipsnio l dalyje išbrauktina antrą kartą pavartota formuluotė „pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos“ (prieš „89 straipsnio 1 dalį“). Analogiškai taisytina ir šio straipsnio 4 dalis.
191. Kodekso 49 straipsnio l dalyje vietoj žodžių „per du mėnesius“ įrašytina „po dviejų mėnesių“, nes formuluotė „per du mėnesius“ reiškia bet kokį terminą iki dviejų mėnesių, o iš konteksto matyti (plg. su šio straipsnio 4 dalimi), kad turimas omenyje maksimalus terminas – būtent du mėnesiai. Šioje dalyje vietoj žodžių „komisija sudaroma“ reikėtų įrašyti „komisijos sudaromos“. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad chronologiškai pirmiau turėtų būti reguliuojamas apygardų, savivaldybių rinkimų komisijų sudarymas (ne vėliau kaip likus 60 dienų iki pirmalaikių rinkimų dienos), o tik po to – jų įgaliojimai nustatyti apylinkių rinkimų komisijų narių skaičių (ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki pirmalaikių rinkimų dienos).
192. Neaišku, kodėl Kodekso 49 straipsnio 2 dalyje minimos tik finansuojamos partijos (plg. su 48 straipsnio 5 dalimi), be to, Seimo ir Respublikos Prezidento rinkimuose rinkimų komitetai neturi teisės siūlyti kandidatūrų į apylinkių rinkimų komisijų narius. Atsižvelgdami į tai, kad subjektai, turintys teisę siūlyti kandidatūras į apylinkių rinkimų komisijų narius, nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas (jie nurodyti 48 straipsnio 5 dalyje), šią dalį siūlome formuluoti lakoniškiau: „Kandidatūros į apylinkių rinkimų komisijų narius apygardos, savivaldybės rinkimų komisijoms turi būti pateiktos ne vėliau kaip likus 42 dienoms iki pirmalaikių rinkimų dienos.“
193. Kodekso 49 straipsnio 4 dalyje formuluotė „anksčiau kaip per du mėnesius“ keistina formuluote „anksčiau kaip po dviejų mėnesių“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tas pats terminas Kodekso 80 straipsnyje rašomas ne žodžiu, o skaitmeniu.
194. Atsižvelgiant į Kodekso 52 straipsnio pavadinimą, šiame straipsnyje turėtų būti nuostatų ir apie papildomas balsavimo vietas užsienyje. Šio straipsnio 3 dalyje žodžiai „partijų pasiūlytų asmenų“ išbrauktini, nes šioje dalyje reglamentuojamas ne rinkimų, o balsavimo komisijų sudarymas.
195. Kodekso 53 straipsnio 4 dalyje išbrauktini žodžiai „ir šio sąrašo“.
196. Neaišku, kodėl Kodekso 54 straipsnio „Asmenų, turinčių teisę rinkti, sąraše tvarkomi duomenys“ 1 dalies 5 punkte įrašyta nuostata „rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše gyvenamosios vietos adresas nurodomas tik rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priede“ (rinkėjų sąrašai ir jų tvarkymas yra ne šio straipsnio reguliavimo dalykas).
197. Kodekso 54 straipsnio 2 dalies 8 punkte vietoj žodžio „parado“ įrašytina „prarado“; formuluotę „iš jo neatimta balsavimo teisė“ siūlytume pakeisti formuluote „jam nėra apribota balsavimo teisė“.
198. Kodekso 55 straipsnio 1 dalies 3 punkte prieš žodį „apylinkių“ įrašytina „rinkimų“.
199. Kodekso 55 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas sudaromas pagal Asmenų, turinčių teisę rinkti, sąrašo duomenis, į jį perkeliant tuos asmenis, kurie turi teisę rinkti atitinkamuose rinkimuose. Šio straipsnio 4 dalyje nustačius, kad kiekvienas į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą įtrauktas asmuo priskiriamas rinkimų apygardai ir rinkimų apylinkei pagal deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, lieka neaišku, kaip rinkimų apygardai ir rinkimų apylinkei būtų priskiriami rinkėjai, nedeklaravę gyvenamosios vietos. Įrašymas į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą neturėtų būti besąlygiškai ir automatiškai siejamas su įrašymu ir į rinkimų apygardos bei rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašus, nes pastarieji sąrašai sietini su rinkimų teritorija, kurioje konkretus rinkėjas balsuoja (nedeklaravę gyvenamosios vietos rinkėjai į juos gali būti įtraukiami pareiškine tvarka, kaip numatyta galiojančiuose rinkimų įstatymuose ir Kodekse), o Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas, be kita ko, yra reikšmingas ir nustatant rinkimų rezultatus, priklausančius nuo bendro rinkėjų skaičiaus.
200. Kodekso 55 straipsnio 4 dalyje kalbama apie asmenis, įrašytus į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą, todėl sąvoka „asmuo, turintis teisę rinkti“ keistina sąvoka „rinkėjas“.
Atsižvelgiant į tai, kad rinkimuose į Europos Parlamentą, Respublikos Prezidento rinkimuose rinkimų apygarda apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją, šios dalies nuostata apie kiekvieno rinkėjo priskyrimą rinkimų apygardai tikslintina.
201. Kodekso 55 straipsnio 5 dalies nuostatos tikslintinos, nes jomis neatsižvelgta į tai, kad apygardų rinkimų komisijos sudaromos tik Seimo rinkimuose, o savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose, vykdomuose su savivaldybių teritorijomis sutampančiose rinkimų apygardose, yra sudaromos savivaldybių rinkimų komisijos.
202. Kodekso 55 straipsnio 6 dalies paskutiniame sakinyje prieš žodį „Respublikos“ įrašytinas žodis „Lietuvos“; vietoj žodžių „saugoma ir naudojama“ įrašytini žodžiai „saugomas ir naudojamas“.
203. Kodekso 56 straipsnio 1 dalies nuostata, kad rinkėjų sąrašus tvarko Vyriausioji rinkimų komisija, neatsižvelgta į tai, kad pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis rinkėjų sąrašus gali tvarkyti ir kitos komisijos.
204. Kodekso 57 straipsnio 3 ir 4 dalių formuluotės tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad asmenys gali būti įrašomi į rinkėjų sąrašą, o ne į rinkimų apylinkę.
205. Kodekso 58 straipsnio 1 dalyje prieš žodį „apygardos“ įrašytinas žodis „rinkimų“. Be to, šios dalies nuostata tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda pagal Kodekso 17 straipsnio 2 dalį sudaroma ne visada.
206. Kodekso 58 straipsnio 3 ir 5 dalyse žodis „pakartotino“ keistinas žodžiu „pakartotinio“.
207. Kodekso 58 straipsnio 7 dalyje po žodžių „diplomatinė atstovybė“ įrašytini žodžiai „arba konsulinė įstaiga“, o po žodžių „diplomatinėje atstovybėje“ – „arba konsulinėje įstaigoje“ (plg. su šio straipsnio 3 dalimi).
208. Kodekso 59 straipsnio 2 dalyje formuluotė „deklaravo gyvenamosios vietos adresą“ keistina formuluote „deklaravo gyvenamąją vietą“.
209. Kodekso 64 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta sąvoka „rinkimų politinė kampanija“. Atsižvelgiant į tai, kad kitose Kodekso nuostatose dažnai yra vartojamos sutrumpintos sąvokos „politinė kampanija“ ir „rinkimų kampanija“, pažymėtina, kad, neįvedus atitinkamo trumpinio, Kodekso tekste reikėtų nuosekliai vartoti visą sąvoką „rinkimų politinė kampanija“.
210. Kodekso 64 straipsnio 2 dalį siūlytume formuluoti taip: „Rinkimų politinė kampanija prasideda nuo rinkimų datos paskelbimo ir baigiasi praėjus 100 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo, kuriuo nustatomi galutiniai rinkimų rezultatai arba rinkimai pripažįstami negaliojančiais, įsigaliojimo. Jos metu registruojami rinkimų politinės kampanijos dalyviai, kandidatai, kandidatų sąrašai, vykdoma rinkimų agitacija, rinkimų politinės kampanijos finansavimo ir politinės reklamos stebėsena ir kontrolė.“
211. Neaišku, kodėl pagal Kodekso 65 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir šio straipsnio 4 dalį kandidatų sąrašas rinkimų politinės kampanijos dalyviu gali būti tik savivaldybių tarybų rinkimuose.
212. Kodekso 65 straipsnio 3 dalyje žodis „turintys“ keistinas žodžiu „turintis“.
213. Kodekso 65 straipsnio 4 dalyje vietoj „politinių partijų“ turėtų būti įrašyta „politinių organizacijų“.
214. Neaišku, kodėl pagal Kodekso 65 straipsnio 5 dalį politinė partija negali būti registruojama rinkimų politinės kampanijos dalyve Respublikos Prezidento rinkimuose (plg. su Kodekso 71 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią politinės partijos gali kelti kandidatus į Respublikos Prezidentus, taip pat su kartu teikiamo Politinių organizacijų įstatymo projekto Nr. XIVP-1280 13 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią politinės partijos turi lygias teises dalyvauti, be kita ko, Respublikos Prezidento rinkimuose).
215. Kodekso 65 straipsnio 6 dalies nuostata, pagal kurią rinkimų politinės kampanijos dalyviu rinkimuose į Europos Parlamentą ir savivaldybių tarybų (turėtų būti – ir merų) rinkimuose galėtų būti registruojamas rinkimų komitetas, įregistruotas ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų, taip pat 72 straipsnio 1, 2 dalių ir 73 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl rinkimų komitetų teisės kelti šiuose rinkimuose kandidatus yra iš esmės analogiškos kartu teikiamo Politinių organizacijų įstatymo projekto Nr. XIVP-1280 13 straipsnio 4 dalies nuostatai, pagal kurią rinkimuose galėtų dalyvauti tik politinė organizacija, įsteigta ne vėliau nei 180 dienų iki rinkimų, ir kuri yra nurodytame projekte siūlomo nustatyti rinkimų komiteto statuso (kaip nuolat veikiančio didelį steigėjų bei narių skaičių turinčio juridinio asmens) elementas, todėl atkreipiame dėmesį į tai, kad Teisės departamento 2022 m. kovo 1 d. išvadoje dėl projekto Nr. XIVP-1280 rinkimų komitetų steigimo ir veiklos teisinis reguliavimas įvertintas kaip toks, kuriuo asmenų, nesančių politinių organizacijų nariais ir nesusaistytų su jomis jokiais ryšiais, galimybės įgyvendinti savo pasyviąją rinkimų teisę savivaldybių tarybų rinkimuose ir rinkimuose į Europos Parlamentą būtų neproporcingai pasunkintos, taigi kaip galintis prieštarauti Konstitucijai.
216. Kodekso 65 straipsnio 7 dalis išbrauktina kaip perteklinė, nes jos nuostatose nėra jokio naujo norminio turinio, palyginti su šio straipsnio 2–4 dalių nuostatomis.
217. Neaišku, kodėl Kodekso 68 straipsnio, skirto rinkimų politinės kampanijos dalyvių registravimui, 2 dalyje apibrėžiama rinkimų politinės kampanijos sąskaita. Svarstytina, ar ši nuostata, kuria įtvirtinta savarankiško rinkimų politinės kampanijos dalyvio pareiga turėti specialią šiai kampanijai skirtą sąskaitą, negalėtų būti perkelta į 67 straipsnį, kuriame nustatytos rinkimų politinės kampanijos dalyvio teisės ir pareigos šios kampanijos finansavimo srityje.
218. Kodekso 68 straipsnio 8 dalies 5 punkto nuostata, atsižvelgiant į jos turinį, turėtų būti dėstoma ne kaip vienas iš šios dalies punktų, kuriuose yra išvardyti Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami duomenys, o kitoje dalyje.
219. Kodekso 68 straipsnio 9 dalyje žodžiai „priėmimo ir“ išbrauktini, nes rinkimų politinės kampanijos dalyvio statuso įgijimas turėtų būti siejamas tik su viena aplinkybe – sprendimo paskelbimu Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje. Šioje dalyje prieš žodį „svetainėje“ įrašytina „interneto“.
220. Kodekso 69 straipsnio 1 dalies 7 punkte vietoj žodžio „politinė“ įrašytina „politinės“, o prieš žodį „kampanijos“ taip pat reikėtų įrašyti „politinės“.
221. Kodekso 70 straipsnio 1 dalies 1 punkte vietoj žodžio „dienoms“ įrašytinas žodis „dienų“.
222. Svarstytina, ar siekiant didesnio teisinio aiškumo Kodekso 70 straipsnio 2 dalies nuostata, kad „daugiamandatėje rinkimų apygardoje partija kandidatus į Seimo narius kelia pateikdama kandidatų sąrašą“, negalėtų būti patikslinta, po žodžio „sąrašą“ įrašant „Vyriausiajai rinkimų komisijai“ arba „šio kodekso 80 straipsnio 1 dalyje nurodytai rinkimų komisijai“ (kartu atkreiptinas dėmesys į šioje išvadoje pateiktą pastabą dėl Kodekso 80 straipsnio perkėlimo į kitą vietą).
223. Kodekso 71 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „kelti, remti“ siūlome įrašyti žodžius „kelti ir remti“, kad šioje dalyje minima partijos parama jos keliamam kandidatui aiškiau atsiskirtų nuo šio straipsnio 3 dalyje numatytos partijų paramos kandidatams, kurių jos nekelia.
224.Kodekso 72 straipsnio 1 dalyje prieš žodžius „į merus“ įrašytinas žodis „kandidatu“; žodis „neturintys“ keistinas žodžiu „neturinčių“; vietoj žodžių „ar rinkimų komiteto“ įrašytini žodžiai „arba likviduojamo rinkimų komiteto“. Dėl šios dalies nuostatos, kad asmenį kandidatu į merus gali iškelti rinkimų komitetas, įregistruotas ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų, žr. pastabą, pateiktą dėl Kodekso 65 straipsnio 6 dalies.
225. Atsižvelgiant į Kodekso 72 straipsnio 1 dalies ir 73 straipsnio 1 dalies nuostatas, manytina, kad ir Kodekso 72 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius „partija arba rinkimų komitetas“ reikėtų įrašyti patikslinimą „šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys“, tačiau kartu atkreiptinas dėmesys į pastabą, pateiktą dėl Kodekso 65 straipsnio 6 dalies.
Šioje dalyje prieš žodį „pateikdami“ dėl didesnio teisinio aiškumo siūlytume įrašyti „šio kodekso 80 straipsnio 3 dalyje nurodytai rinkimų komisijai“ (atkreiptinas dėmesys ir į šioje išvadoje pateiktą pastabą dėl Kodekso 80 straipsnio perkėlimo į kitą vietą); žodis „bendrą“ išbrauktinas.
226. Kodekso 73 straipsnio 1 dalyje prieš žodžius „ne vėliau“ reikėtų įrašyti žodį „įregistruoti“ (tačiau kartu dėl šios dalies nuostatos, kad kandidatus į Europos Parlamento narius gali kelti rinkimų komitetas, įregistruotas ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų, atkreiptinas dėmesys į pastabą, pateiktą dėl Kodekso 65 straipsnio 6 dalies).
Šioje dalyje žodis „atitinkančių“ keistinas žodžiu „atitinkantys“; vietoj žodžių „ar rinkimų komiteto“ įrašytini žodžiai „arba likviduojamo rinkimų komiteto“; prieš žodį „pateikdami“, siekiant didesnio teisinio aiškumo, įrašytina „Vyriausiajai rinkimų komisijai“ arba „šio kodekso 80 straipsnio 4 dalyje nurodytai rinkimų komisijai“ (atkreiptinas dėmesys ir į šioje išvadoje pateiktą pastabą dėl Kodekso 80 straipsnio perkėlimo į kitą vietą).
227. Atsižvelgiant į Kodekso 75 straipsnio „Pareiškiniai dokumentai“ pavadinimą ir nuostatas, sąvoka „pareiškiniai dokumentai“ (be žodžio „rinkimų“) nuosekliai vartotina ir kitose Kodekso nuostatose.
228. Kodekso 75 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata galėtų būti patikslinta, atsižvelgiant į tai, kad savivaldybių tarybų rinkimuose sudaroma ne viena daugiamandatė rinkimų apygarda („daugiamandatėje (-se) rinkimų apygardoje (-se) keliamų kandidatų sąrašas (-ai)“).
229. Kodekso 75 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad vienmandatėje rinkimų apygardoje politinė organizacija gali kelti tik vieną kandidatą, todėl sąrašas gali būti tik „vienmandatėse rinkimų apygardose“ keliamų kandidatų („kandidatų, keliamų vienmandatėse rinkimų apygardose, sąrašas“,“).
230. Kodekso 75 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 2 dalies 7 punkte ir 3 dalies 9 punkte vietoj žodžio „veikiančiame“ įrašytinas žodis „veikiančio“.
231. Kodekso 75 straipsnio 2 dalies formuluotė „Kandidatų, keliamų vienmandatėse rinkimų apygardose ir daugiamandatėje rinkimų apygardoje“, atsižvelgiant į tai, kad asmuo, teikiantis pareiškinius dokumentus, dar nėra kandidatas, ir derinant ją su šio straipsnio 3 dalimi, keistina formuluote „Asmens, keliamo kandidatu vienmandatėje arba daugiamandatėje rinkimų apygardoje“.
232. Kodekso 75 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 dalies 2 punkte yra nurodytas asmenų, keliamų arba keliančių save kandidatais, pareiškinio dokumento pavadinimas „anketa“, tačiau Kodekso 76 straipsnio pavadinime ir daugelyje kitų Kodekso nuostatų šis dokumentas vadinamas „kandidato anketa“; siūlome sąvoką „kandidato anketa“ nuosekliai vartoti visame Kodekso tekste.
233. Kodekso 75 straipsnio 2 dalies 2 punkte pirmą kartą minint instituciją, reikėtų nurodyti visą jos pavadinimą „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“ ir įvesti trumpinį „Valstybinė mokesčių inspekcija“, kuris nuosekliai vartotinas toliau tekste (visas pavadinimas ir skliaustuose įvestas trumpinys perkeltini iš 122 straipsnio 4 dalies).
234. Kodekso 75 straipsnio 2 dalies 6 punkte vietoj žodžio „sutikimą“ įrašytinas žodis „sutikimas“, o žodis „šios“ išbrauktinas.
235. Kodekso 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 3 dalies 8 punkte žodis „fotonuotrauka“ keistinas žodžiais „kandidato nuotrauka“ (arba „kandidato fotografija“), o prieš žodį „biografija“ įrašytinas žodis „kandidato“.
236. Kodekso 75 straipsnio 3 dalies formuluotė „Asmens, nusprendusio išsikelti kandidatu“ keistina formuluote „Asmens, keliančio save kandidatu“.
237. Pažymėtina, kad nei Kodekso 75 straipsnio 3 dalyje, nei kitose Kodekso nuostatose nėra nurodyti asmens, keliančio save kandidatu į Respublikos Prezidentus, pareiškiniai dokumentai. Jeigu šiuo atžvilgiu būtų papildyta Kodekso 75 straipsnio 3 dalis ir jos 1 punktas, reikėtų atitinkamai pakoreguoti ir šios dalies 10 punktą (kadangi Respublikos Prezidento rinkimai vyksta vienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje, asmeniui, keliančiam save kandidatu į Respublikos Prezidentus, atstovaujama Vyriausiojoje rinkimų komisijoje).
238. Pagal Kodekso 75 straipsnio 3 dalies 7 punktą vienas iš asmens, keliančio save kandidatu, pareiškinių dokumentų yra pasirašytas įsipareigojimas, jeigu bus išrinktas į pareigas, nutraukti su jomis nesuderinamą veiklą. Neaišku, kodėl šio straipsnio 2 dalyje toks reikalavimas nėra nustatytas asmeniui, keliamam kandidatu. Šio straipsnio 3 dalies 7 punkte žodis „paties“ išbrauktinas kaip perteklinis, o formuluotė „veiklą, nesuderinamą su išrinkto nario statusu“ tikslintina, vietoj „išrinkto nario statuso“ nurodant konkrečias Seimo nario, mero, galbūt ir Respublikos Prezidento pareigas.
239. Kodekso 76 straipsnio 1 dalyje vietoj sąvokos „kandidatas“ siūlytume vartoti sąvoką „asmuo, siekiantis tapti kandidatu“.
240. Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 5 punkte po žodžio „tapatybę“ įrašytini žodžiai „ir pilietybę“ (plg. su 85 straipsnio 4 dalimi).
241. Kodekso 76 straipsnio 1 dalies 8 punkte prieš žodį „pateikti“ reikėtų įrašyti „turi“.
242. Kodekso 76 straipsnio 2 dalyje vietoj sąvokos „kandidatas į Respublikos Prezidentus“ siūlytume vartoti sąvoką „asmuo, siekiantis tapti kandidatu į Respublikos Prezidentus“.
243. Kodekso 76 straipsnio 2 dalies 2 punkte po žodžio „trejus“ reikėtų įrašyti žodį „pastaruosius“, o formuluotę „deklaravęs savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje“ siūlytume pakeisti, pavyzdžiui, taip: „turėjęs nuolatinę gyvenamąją vietą, kaip ji suprantama pagal Civilinį kodeksą, Lietuvos Respublikoje“.
244. Taisytina Kodekso 76 straipsnio dalių numeracija – po 2 dalies turėtų būti 3 ir 4 dalys.
245. Kodekso 76 straipsnio 4 dalies (pataisius numeraciją – 3 dalies) 1 punkte (ir 85 straipsnio 2 dalyje; žr. pastabą dėl 85 straipsnio 2 dalies) vartojama neapibrėžta sąvoka „kilmės valstybė narė“ yra nesuderinta su šios dalies 2 punkte vartojama sąvoka „valstybė narė, kurios pilietis jis yra“ ir 54 straipsnio 2 dalies 8 punkte vartojama sąvoka „pilietybės Europos Sąjungos valstybė narė“. Siūlome visose šiose nuostatose vartoti vieną pasirinktą sąvoką, kurioje būtų minimas teisiškai tikslesnis pilietybės, o ne kilmės požymis.
246. Kodekso 77 straipsnio 4 dalyje vietoj formuluotės „Ta pati partija, rinkimų komitetų <...> sudarydama“ įrašytina „Ta pati partija, tas pats rinkimų komitetas <...> sudarydami“ arba vietoj „Ta pati partija, rinkimų komitetų“ įrašytina „Ta pati politinė organizacija“.
247. Kodekso 77 straipsnio 6 dalies formuluotę „partijos kandidatų sąrašas, jeigu jame yra du ir daugiau kandidatų, priklausančių kitai partijai, rinkimų komitetui ar kitoms partijoms ir rinkimų komitetams“ reikėtų patikslinti ir kartu išdėstyti lakoniškiau: „politinės organizacijos kandidatų sąrašas, jeigu jame yra du ar daugiau kandidatų, priklausančių kitai politinei organizacijai ar kitoms politinėms organizacijoms“.
248. Atsižvelgiant į Kodekso 78 straipsnio „Rinkėjų parašų rinkimas“ pavadinimą ir 1–5 dalių nuostatas, kuriose vartojama sąvoka „rinkėjų parašų rinkimo lapas“, visame Kodekso tekste reikėtų nuosekliai vartoti sąvokas „rinkėjų parašų rinkimas“ ir „rinkėjų parašų rinkimo lapas“, nebent būtų įvesti trumpiniai „parašų rinkimas“ ir „parašų rinkimo lapas“.
249. Kodekso 78 straipsnio 1 dalyje formuluotė „priima motyvuotą atsisakymą juos išduoti“ keistina formuluote „priima motyvuotą sprendimą atsisakyti juos išduoti“.
250. Kodekso 78 straipsnio 2 dalyje siūlomas nustatyti rinkėjų parašų rinkimo lapo tekstas tikslintinas taip:
– po žodžio „sąrašą“ reikėtų įrašyti žodžius „(vardai, pavardės)“, nes renkant rinkėjų parašus rinkėjams turi būti atskleista ne tik tai, kuri politinė organizacija kelia kandidatų sąrašą, bet ir tai, kurie asmenys yra į jį įrašyti (plg. su Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 36 straipsnio 6 dalimi, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 39 straipsnio 4 dalimi);
– vietoj „ir (arba)“ įrašytina „(arba)“, nes tame pačiame rinkėjų parašų rinkimo lape negali būti renkami parašai ir už kandidatų sąrašą, ir už kandidatą (rinkėjas turi turėti galimybę savo parašu paremti tik vieną iš jų);
– vietoj „(kandidato vardas, pavardė)“ įrašytina „keliamą (išsikėlusį) kandidatą (vardas, pavardė)“;
– formuluotė „rinkimuose į (Respublikos Prezidentus, Seimo narius, (savivaldybės pavadinimas) savivaldybės tarybos narius, (savivaldybės pavadinimas) merus, Europos Parlamento narius)“ keistina formuluote „(Respublikos Prezidento, Seimo, (savivaldybės pavadinimas) savivaldybės tarybos, (savivaldybės pavadinimas) mero) rinkimuose (arba – rinkimuose į Europos Parlamentą“.
251. Kodekso 78 straipsnio 5 dalyje skliaustuose prieš „ir“ įrašytinas žodis „rinkimus“.
252. Kodekso 79 straipsnio pavadinime vietoj žodžio „rinkimų“ įrašytinas žodis „rinkimo“.
253. Kodekso 79 straipsnio 1 dalies pirmasis sakinys ir šio straipsnio 3 dalis derintini tarpusavyje, nes iš dalies dubliuojasi.
254. Kodekso 79 straipsnio 2 dalies trečiajame sakinyje vietoj žodžio „Parašus“ įrašytina „Rinkėjų parašų rinkimo lapus“ (arba – „Parašų rinkimo lapus“, jeigu būtų įvestas toks trumpinys); žodžius „rinkimų apygardos“ siūlytume išbraukti (nes rinkimuose į Europos Parlamentą, Respublikos Prezidento rinkimuose rinkimų apygarda apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją); žodis „šio“ išbrauktinas; formuluotę „piliečio išsikėlimą ar partijos, rinkimų komiteto iškeltą kandidatų sąrašą (kandidatą)“ siūlome pakeisti formuluote „kandidatą ar kandidatų sąrašą“; vietoj konstrukcijos „suskaičiuoja <...> parašų skaičių“ įrašytina „suskaičiuoja šio kodekso nustatytus reikalavimus atitinkančius <...> parašus“.
255. Kodekso 79 straipsnio 4 dalies 2 punkte prieš žodį „apygardos“ įrašytina „rinkimų“.
256. Kodekso 79 straipsnio 4 dalies 5 punkte vietoj žodžių „to paties kandidato“ įrašytina „tą patį kandidatą“, o vietoj žodžio „kandidato“ – „kandidatų“.
257. Kodekso 79 straipsnio 4 dalies 6 punkte vietoj žodžio „duomenis“ įrašytina „duomenų“. Neaišku, kokia „šiame straipsnyje tokiais atvejais numatyta duomenų įrašymo tvarka“ turima omenyje, nes šiame straipsnyje tokia tvarka nenustatyta.
258. Taisytina Kodekso 79 straipsnio dalių numeracija – po 4 dalies turėtų būti 5–7 dalys.
259. Kodekso 79 straipsnio 6 dalyje (pataisius numeraciją – 5) formuluotę „terminą, bet ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų dienos trūkumams pašalinti“ siūlome pataisyti taip: „terminą trūkumams pašalinti, ne vėlesnį kaip 65 dienos iki rinkimų dienos“.
260. Kodekso 79 straipsnio 7 ir 8 dalių (pataisius numeraciją – 6 ir 7) nuostatos tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad jos neapima tų situacijų, kai pareiškiniai dokumentai teikiami ir rinkėjų parašų rinkimo lapai grąžinami Vyriausiajai rinkimų komisijai (Respublikos Prezidento rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą ir iš dalies Seimo rinkimuose).
261. Kodekso 80 straipsnį siūlytume pavadinti „Pareiškinių dokumentų pateikimas“.
262. Kodekso 80 straipsnio 1 dalyje formuluotė „asmuo, nusprendęs išsikelti kandidatu“ keistina formuluote „asmuo, keliantis save kandidatu“; žodis „savivaldybės“ išbrauktinas, nes Seimo rinkimuose savivaldybių rinkimų komisijos nesudaromos.
263. Neaišku, kodėl Kodekso 80 straipsnio 3 dalyje nenurodoma valanda, kurią baigiamas pareiškinių dokumentų pateikimas savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose (plg. su šio straipsnio 1, 2, 4 dalimis). Siūlome vietoj formuluotės „ne vėliau kaip likus 70 dienų“ įrašyti „ne vėliau kaip iki 17 valandos likus 70 dienų“, vietoj „ne vėliau kaip likus 65 dienoms“ – „ne vėliau kaip iki 17 valandos likus 65 dienoms“. Šios dalies paskutiniame sakinyje vietoj „teikiami savivaldybės rinkimų komisijai likus 83 dienoms ir baigiami likus 65 dienoms iki rinkimų dienos“ siūlome įrašyti „pateikiami savivaldybės rinkimų komisijai ne vėliau kaip iki 17 valandos likus 65 dienoms iki rinkimų dienos“ (pareiškinių dokumentų teikimo pradžios terminas jau nurodytas šios dalies pirmajame sakinyje).
Šioje dalyje vietoj žodžių „nusprendusio išsikelti“ įrašytina „keliančio save“.
264. Taisytina Kodekso 80 straipsnio dalių numeracija – po 4 dalies turėtų būti 5–7 dalys.
265. Kodekso 80 straipsnio 3 dalyje (pataisius numeraciją – 5) išbrauktina antrą kartą pakartota formuluotė „Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos“ (prieš „89 straipsnio 1 dalį“). Vietoj formuluotės „per 2 mėnesius“ įrašytina „po 2 mėnesių“, nes iš konteksto matyti, kad turimas omenyje ne bet koks terminas iki 2 mėnesių, o maksimalus terminas – būtent 2 mėnesiai; formuluotė „anksčiau kaip per 2 mėnesius“ keistina formuluote „anksčiau kaip po 2 mėnesių“.
266. Kodekso 80 straipsnio 5 dalies (pataisius numeraciją – 7) siūloma įtvirtinti vienintelį pareiškinių dokumentų pateikimo būdą – „elektroniniu būdu“. Atkreipiame dėmesį į tai, kad rinkimų metu elektroninio ryšio priemonių veikimas gali sutrikti dėl įvairių priežasčių: gamtinių, techninių, susijusių su pareiškinių dokumentų teikimo intensyvumu, pateiktų dokumentų apdorojimo ir išsaugojimo informacinėse sistemose galimybėmis, ir kt. Rinkimų metu tokie sutrikimai gali sukelti tam tikrų abejonių dėl rinkimų proceso organizavimo tinkamumo ar pan. Siekiant užtikrinti įvairias galimybes pateikti pareiškinius dokumentus rinkimų komisijoms, jų pateikimas elektroniniu būdu nustatytinas kaip alternatyva įprastam popierinių dokumentų pateikimui.
Šios dalies antrasis sakinys išbrauktinas, nes rinkėjų parama parašais nėra šio straipsnio, skirto pareiškinių dokumentų pateikimui, reguliavimo dalykas, o atitinkama teisės norma yra įtvirtinta 78 straipsnio 6 dalyje.
267. Kodekso 81 straipsnio 7 dalyje prieš žodį „Prezidentus“ įrašytinas žodis „Respublikos“, o prieš žodžius „instituciją“, „institucijos“ – žodis „valstybės“.
268. Kodekso 82 straipsnio pavadinimas „Kandidatų į Respublikos Prezidentus rinkimų politinės kampanijos dalyvio registravimo, pareiškinių dokumentų pateikimo, parašų rinkimo sutrumpinti terminai“ tikslintinas, pavyzdžiui, taip: „Respublikos Prezidento rinkimų politinės kampanijos dalyvio registravimo, pareiškinių dokumentų pateikimo, rinkėjų parašų rinkimo sutrumpinti terminai“.
269. Kodekso 82 straipsnyje išbrauktina antrą kartą pakartota formuluotė „Respublikos Prezidento rinkimai pagal Konstitucijos“ (prieš „89 straipsnio 1 dalį“); formuluotė „anksčiau kaip per du mėnesius“ keistina formuluote „anksčiau kaip po dviejų mėnesių“ (atkreiptinas dėmesys į tai, kad tas pats terminas Kodekso 80 straipsnyje rašomas ne žodžiu, o skaitmeniu); konstrukcijoje „negali būti nustatytas <...> ne trumpesnis kaip 20 dienų terminas“ dalelytė „ne“ išbrauktina.
270. Kodekso 83 straipsnio 3 dalyje neatsižvelgta į tai, kad koalicijas gali sudaryti ne tik partijos, bet ir rinkimų komitetai; prieš žodį „numerį“ įrašytina „rinkimų“; formuluotėje „partijos – koalicijos dalyvėms“ vietoj žodžio „partijos“ turėtų būti žodis „partijoms“.
271. Iš Kodekso 83 straipsnio 4 dalyje siūlomo teisinio reguliavimo nėra visiškai aišku, kaip nustatomi kandidatų rinkimų numeriai vienmandatėse rinkimų apygardose (iš 130 straipsnio 3 dalies galima suprasti, kad jie nustatomi pagal abėcėlę, bet dėl teisinio aiškumo tai galėtų būti nustatyta 83 straipsnyje). Neaišku ir tai, ar šios dalies antrajame sakinyje turimas omenyje daugiamandatėje rinkimų apygardoje politinės organizacijos keliamų kandidatų sąrašas, ar visų vienmandatėje rinkimų apygardoje iškeltų ir (arba) išsikėlusių kandidatų sąrašas.
272. Pagal Kodekso 84 straipsnį Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje turėtų skelbti, be kita ko, kandidatus ir kandidatų sąrašus, tačiau nei šiame straipsnyje, nei 81 straipsnyje „Kandidatų registravimas“ nėra numatyta, kokia tvarka turėtų būti oficialiai skelbiami Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai dėl kandidatų ir kandidatų sąrašų registravimo, taip pat dėl jų registravimo panaikinimo.
273. Kodekso 84 straipsnio 1 dalyje formuluotę „kandidatų sąrašų kandidatų“ reikėtų pakeisti formuluote „šiuose sąrašuose įrašytų kandidatų“. Neaišku, kodėl šioje dalyje nėra numatytas vienmandatėse rinkimų apygardose iškeltų arba išsikėlusių kandidatų rinkimų numerių skelbimas.
274. Kodekso 85 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kokia informacija „pagal partijos ar rinkimų komiteto pateiktus pareiškinius ir kitus dokumentus“ būtų neterminuotai skelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje. Ši formuluotė tikslintina, nes pagal ją nėra pagrindo skelbti išsikėlusių kandidatų duomenų. Atsakingai įvertintina, ar visą šioje dalyje nurodytą informaciją būtina skelbti neterminuotai.
275. Taisytina Kodekso 85 straipsnio 1 dalies punktų numeracija (po 1 punkto turėtų būti 2–4 punktai).
276. Kodekso 85 straipsnio 1 dalies 1 punkte taisytinas žodis „kuriuoje“.
277. Kodekso 85 straipsnio 1 dalies 3 punkte (pataisius numeraciją – 2 punkte) taisytina formuluotė „deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, <...> išrašai, patvirtinti tos mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo pateiktos“.
278. Kodekso 85 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti duomenys, Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami iki rinkimų politinės kampanijos laikotarpio pabaigos, tarp jų – duomenys apie tai, ar kandidatui „kilmės valstybėje narėje nėra atimta teisė būti kandidatu“. Siūlome šią nuostatą patikslinti, atsižvelgiant į 76 straipsnio 4 dalies (pataisius numeraciją – 3 dalies) 2 punktą, pagal kurį asmuo, siekiantis tapti kandidatu, anketoje turi nurodyti, ar jo pasyvioji rinkimų teisė nėra apribota valstybėje narėje, kurios pilietis jis yra.
Kodekso 85 straipsnio 2 dalies formuluotėje „paskutinį gyvenamosios vietos adresas“ vietoj žodžio „paskutinį“ turėtų būti žodis „paskutinės“.
279. Kodekso 85 straipsnio 3 dalyje vietoj neapibrėžtos sąvokos „priešrinkiminis numeris“ įrašytina „eilės numeris kandidatų sąraše prieš rinkimus“; vietoj neapibrėžtos sąvokos „porinkiminis numeris“ įrašytina „eilės numeris kandidatų sąraše po rinkimų“ arba „eilės numeris kandidatų sąraše, suskaičiavus pirmumo balsus“; vietoj žodžių „gauti mandatai“ – žodžiai „gautas mandatas“.
280. Kodekso 85 straipsnio 4 dalies formuluotė „paso arba kito pilietybę patvirtinančio dokumento numeris“, atsižvelgiant į 76 straipsnio 1 dalies 5 punktą, tikslintina taip: „asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento, teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento numeris“.
281. Kodekso 86 ir 87 straipsnių pavadinimuose išbrauktinas žodis „rinkimų“.
282. Svarstytina, ar Kodekso 87 straipsnio 1 dalyje nereikėtų patikslinti, kad politinės organizacijos, jų koalicijos pareiškimas atšaukti savo ar iškelto kandidato pareiškinius dokumentus turėtų būti teikiamas tai rinkimų komisijai, kuriai buvo pateikti pareiškiniai dokumentai (pavyzdžiui, po žodžio „pareiškimu“ įrašant „teikiamu rinkimų komisijai, kuriai buvo pateikti pareiškiniai dokumentai“).
283. Taisytina Kodekso 87 straipsnio dalių numeracija – po 1 dalies turėtų būti 2 ir 3 dalys.
284. Kodekso 87 straipsnio 4 dalyje (pataisius numeraciją – 3 dalyje) po žodžių „savivaldybių tarybų rinkimuose“ išbrauktinas perteklinis žodis „kandidatų“.
285. Neaišku, kodėl Kodekso 88 straipsnyje „Rinkimų užstatas“ nėra numatytas rinkimų užstatas rinkimuose į Europos Parlamentą (plg. su Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 42 straipsniu).
286. Kodekso 88 straipsnio 1 dalyje vietoj trumpinio „VMDU“, kurio turinys iki tol tekste neatskleistas, turėtų būti nurodyta visa sąvoka ir įvestas atitinkamas trumpinys „(toliau – VMDU)“, o formuluotės „(toliau – rinkimuose taikomas VMDU dydis)“ atsisakytina kaip perteklinės.
287. Taisytina Kodekso 88 straipsnio dalių numeracija – po 1 dalies turėtų būti 2–8 dalys.
288. Kodekso 88 straipsnio 1 dalyje (pataisius numeraciją – 2 dalyje) vietoj formuluotės „taikomų VMDU dydžių“ turėtų būti „taikomi VMDU dydžiai“.
289. Kodekso 88 straipsnio 2 dalį (pataisius numeraciją – 3 dalį) reikėtų patikslinti, kad būtų aišku, ar ji taikytina tik Seimo rinkimuose, apie kuriuos kalbama šio straipsnio 1 ir 3 dalyse (pataisius numeraciją – 2 ir 4 dalyse), ar visuose rinkimuose, kuriuose renkama daugiamandatėse rinkimų apygardose (šiuo atveju svarstytina, ar nuostatos nereikėtų perkelti į kitą šio straipsnio vietą).
290. Kodekso 88 straipsnio 4 dalyje (pataisius numeraciją – 5 dalyje) prieš žodį „sumokėtas“ įrašytina „turi būti“.
291. Kodekso 88 straipsnio 5 dalyje (pataisius numeraciją – 6 dalyje), po žodžio „vienam“, vietoj „kandidatų sąrašui“ įrašytina „kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašui“; išbrauktini pertekliniai žodžiai „vienoje savivaldybėje“.
292. Neaišku, kodėl pagal Kodekso 88 straipsnio 6 dalį (pataisius numeraciją – 7 dalį) tik savivaldybių tarybų rinkimuose siūloma taikyti dvigubai didesnį rinkimų užstatą už kandidatą, einantį su savivaldybės tarybos nario pareigomis nesuderinamas pareigas, o analogiško teisinio reguliavimo dėl didesnio rinkimų užstato kituose rinkimuose nesiūloma nustatyti. Šios dalies pirmasis sakinys derintinas su 89 straipsnio 3 dalimi, kurioje yra daroma nuoroda į Kodekso 88 straipsnio 6 dalį (pataisius numeraciją – 7 dalį) ir kurioje yra numatytas užstato, sumokėto ne tik už kandidatą į savivaldybės tarybos narius, bet ir už kandidatą į merus, grąžinimas (taip pat žr. pastabą dėl 89 straipsnio 3 dalies).
Šios dalies antrasis sakinys išbrauktinas, nes savo turiniu kartoja pirmąjį sakinį ir yra suformuluotas netiksliai.
Šios dalies paskutinis sakinys išbrauktinas, nes rinkimų užstato grąžinimas yra ne šio, o 89 straipsnio reguliavimo dalykas ir jo straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta ta pati nuostata.
293. Kodekso 88 straipsnio 7 dalyje (pataisius numeraciją – 8 dalyje) vietoj žodžio „partijai“ turėtų būti įrašyta „politinei organizacijai“, o vietoj žodžio „partijos“ – „politinės organizacijos“.
294. Kodekso 89 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata turėtų būti formuluojama taip, kad kandidatams būtų keliama sąlyga būti nepadarius nė vieno iš šiame punkte nurodytų pažeidimų, o ne tik vieno iš jų (vietoj jungtukų „arba“ turėtų būti „ir“).
295. Kodekso 89 straipsnio 3 dalyje daroma nuoroda į 88 straipsnio 6 dalį tikslintina, atsižvelgiant į to straipsnio dalių numeracijos keitimą. Šios dalies nuostatos derintinos su 88 straipsnio dalies, į kurią daroma nuoroda, nuostata tuo aspektu, kad joje nenumatytas didesnis užstatas mero rinkimuose, jeigu kandidatas į merus eina su mero pareigomis nesuderinamas pareigas.
296. Kodekso 89 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžio „jų“ įrašytina „juos“, o šios dalies 2 punkte išbrauktina perteklinė formuluotė „grąžina rinkimų užstatus jų sumokėjusioms partijoms, rinkimų komitetams ir kandidatui“ (tas pat nustatyta 5 dalies pradžioje).
297. Kodekso 89 straipsnio 6 dalies 5 punkte vietoj žodžio „koalicijų“ turėtų būti žodis „koalicijos“, o vietoj formuluotės „sąrašo kandidatų“ – „kandidatų sąrašo“.
298. Taisytina Kodekso straipsnių, išdėstytų po 89 straipsnio, numeracija.
299. Kodekso 91 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „Šios“ turėtų būti žodis „Šio“.
300. Kodekso 92 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „jiems“ įrašytini žodžiai „jos keliamiems kandidatams“, o vietoj žodžio „partiją“ – „politinei organizacijai“ (nes pagal Kodekso 80 straipsnio 4 dalį rinkimuose į Europos Parlamentą rinkimų komitetas savo pareiškinius dokumentus, įskaitant įgaliojimą atstovui rinkimams, teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai).
301. Kodekso 92 straipsnio 5 dalies nuostata, kad vienmandatėje rinkimų apygardoje išsikėlę kandidatai pranešimus apie atstovų rinkimams paskyrimą atstovauti jiems rinkimų komisijose Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikia kartu su pareiškiniais dokumentais, yra nesuderinta su 80 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią Seimo rinkimuose asmuo, keliantis save kandidatu, pareiškinius dokumentus teikia apygardos rinkimų komisijai, ir 3 dalimi, pagal kurią merų rinkimuose asmens, keliančio save kandidatu į merus, pareiškiniai dokumentai teikiami savivaldybės rinkimų komisijai.
302. Kodekso 92 straipsnio 6 dalyje prieš žodį „įregistruoja“ įrašytinas žodis „jį“.
303. Atsižvelgiant į Kodekso 93 straipsnio „Rinkimų stebėtojai“ pavadinimą ir nuostatas, visame Kodekso tekste reikėtų nuosekliai vartoti sąvoką „rinkimų stebėtojas“, o ne „stebėtojas“.
304. Kodekso 93 straipsnio 1 dalies antrasis sakinys tikslintinas, nes jame neatsižvelgta į tai, kad rinkimuose į Europos Parlamentą, Respublikos Prezidento rinkimuose rinkimų apygarda apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją. Prieš žodį „administracijos“ reikėtų įrašyti žodį „savivaldybės“.
305. Kodekso 93 straipsnio 4 dalies 2 punkte prieš žodžius „apygardos, savivaldybės teritorijoje“ reikėtų įrašyti tikslinančius žodžius „atitinkamos rinkimų“ (nes rinkimuose į Europos Parlamentą, Respublikos Prezidento rinkimuose rinkimų apygarda apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją).
306. Kodekso 93 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžio „partijų“ turėtų būti „politinių organizacijų“.
307. Kodekso 93 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „šio įstatymo“ įrašytina „šio kodekso“, o 7 dalyje vietoj „šiame įstatyme“ – „šiame kodekse“.
308. Kodekso 94 straipsnio 1 dalies antrasis sakinys išbrauktinas kaip perteklinis, nes jame nėra jokio naujo norminio turinio, palyginti su šios dalies pirmuoju sakiniu.
309. Kodekso 94 straipsnio 2 dalyje formuluotė „viešosios informacijos priemonėse“ keistina visame Kodekso tekste vartojama sąvoka „visuomenės informavimo priemonėse“.
310. Kodekso 95 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovų ar jų įgaliotų asmenų pareigą „padėti kandidatams organizuoti susitikimus su rinkėjais, gauti reikiamą informaciją, išskyrus informaciją, kurios teikimas apribotas pagal įstatymus ir kitus teisės aktus“. Neaišku, kokia būtent pagalba kandidatams turima omenyje, ir diskutuotina, kaip ji derėtų su Kodekso 103 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu draudimu valstybės politikams, pareigūnams, Europos Sąjungos pareigūnams, valstybės ir kitiems tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose naudotis tarnybine padėtimi – sudaryti sau ar kitiems išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas.
311. Kodekso 96 straipsnio 1 dalies formuluotę „partijos, partijos nario, rinkimų komiteto, rinkimų komiteto nario“ siūlytume išdėstyti glausčiau – „politinės organizacijos, jos nario“; formuluotė „partija, partijos narys, rinkimų komiteto, rinkimų komiteto narys“ keistina formuluote „politinė organizacija, jos narys“.
312. Kodekso 97 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje žodį „taikytinus“ siūlytume pakeisti žodžiu „taikomus“.
313. Kodekso 98 straipsnio 5 dalyje išbrauktinas perteklinis žodis „nuolat“ (nes deklaracija privalo būti pildoma ne nuolat, o kai paskleidžiama politinė reklama). Šios dalies nuostatos iš dalies kartoja šio straipsnio 4 dalies nuostatas (pavyzdžiui, pirmajame sakinyje išbrauktina formuluotė „kurioje nurodomi duomenys apie paskleistą politinę reklamą“, nes tai apibrėžta 4 dalyje), taip pat dubliuojasi tarpusavyje (neaiškūs skirtumai tarp pirmojo ir antrojo sakinių).
314. Kodekso 99 straipsnio 1 dalies formuluotė, kuria apibrėžiama išorinė politinė reklama – „specialiomis (stendai, skydai, stulpai, vitrinos ir panašiai) ar pritaikytomis (pastatų sienos, stogai, laikinieji statiniai, transporto priemonės ir panašiai) vaizdo ar garso priemonėmis viešai skleidžiama politinė reklama“, – turėtų būti patikslintina (nes skliaustuose vardijami objektai nėra vaizdo ir garso priemonės), pavyzdžiui, taip: „ant reklamai skleisti skirtų specialių pateikimo priemonių (stendų, skydų, stulpų, vitrinų ir pan.) arba šiam tikslui pritaikytų objektų (pastatų sienų, stogų, laikinųjų statinių, transporto priemonių ir pan.) įrengtomis vaizdo ar garso priemonėmis viešai skleidžiama politinė reklama“ (plg. su 3 dalies 6 punktu). Atsižvelgiant į tai, kad šios dalies pirmajame sakinyje išorinė politinė reklama apibrėžta kaip ne patalpose viešai skleidžiama reklama, reikėtų patikslinti šios dalies antrojo sakinio žodžius „viešose vietose, pastatuose“, nes nėra aišku, ar jie reiškia, kad išorine reklama taip pat laikoma reklama, skelbiama viešose patalpose, ar ką kita. Patikslintina ir žodžių „transporto priemonėse“ prasmė, nes nėra visiškai aišku, ar čia turimas omenyje viešojo transporto priemonių vidus, ar kas kita (plg. su 3 dalies 2 punktu).
315. Kodekso 100 straipsnio 2 dalies 1 punkto formuluotė „kandidatų sąrašų atstovai Seimo rinkimų daugiamandatėje apygardoje“ keistina formuluote „Seimo rinkimų daugiamandatėje apygardoje iškeltų kandidatų sąrašų atstovai“.
316. Kodekso 100 straipsnio 2 dalies 3 punkto formuluotė „kandidatų sąrašų atstovai rinkimuose į Europos Parlamentą“ keistina formuluote „rinkimuose į Europos Parlamentą iškeltų kandidatų sąrašų atstovai“.
317. Kodekso 100 straipsnio 3 dalies 1 punkte po žodžio „iškelti“ įrašytina „ar išsikėlę“.
318. Neaišku, kodėl Kodekso 100 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad regioninio lygmens specialiose laidose dalyvauja partijų ir rinkimų komitetų, iškėlusių kandidatų sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje savivaldybių tarybų rinkimuose, atstovai, o ne savivaldybių tarybų rinkimuose iškeltų kandidatų sąrašų atstovai (plg. su šio straipsnio 2 dalies 1, 3 punktais).
319. Kodekso 100 straipsnio 4 dalies nuostatoje „Nacionalinio lygmens specialias laidas nemokamai rengia ir transliuoja Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ reikėtų išbraukti žodį „nemokamai“ ir šią nuostatą papildyti, nurodant, iš kokių lėšų tai finansuojama (pavyzdžiui, „<...> iš Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai skirtų valstybės biudžeto lėšų“ arba „<...> iš Vyriausiajai rinkimų komisijai rinkimams organizuoti ir vykdyti skirtų valstybės biudžeto asignavimų“).
320. Kodekso 100 straipsnio 5 dalies paskutiniame sakinyje žodį „finansuojamos“ reikėtų pakeisti žodžiu „finansuojamas“, o po žodžių „Vyriausiajai rinkimų komisijai“ įrašyti „rinkimams organizuoti ir vykdyti“.
321. Kodekso 100 straipsnio 7 dalyje išbrauktini pertekliniai žodžiai „laikydamiesi ir“.
322. Svarstytina, ar Kodekso 101 straipsnio 1 dalies formuluotė „paskelbus kandidatų sąrašus“ neturėtų būti patikslinta – „paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus“. Šios dalies 4 sakinyje po formuluotės „Reikalavimas paskelbti atsakomąją nuomonę taip pat gali būti netenkinamas, jeigu“ reikia dvitaškio, kitaip nėra aišku, kad toliau nustatyta ne viena sąlyga.
323. Neaišku, kaip tarpusavyje dera Kodekso 101 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje numatyti 6 dienų ir 5 dienų iki rinkimų dienos terminai. Šios dalies trečiajame sakinyje vietoj žodžio „informaciją“ turėtų būti „informacijos“.
324. Kodekso 102 straipsnio 1 dalyje formuluotę „Prasidėjus rinkimų politinei kampanijai, tai yra nuo rinkimų datos paskelbimo“ siūlytume pakeisti formuluote „Nuo rinkimų politinės kampanijos pradžios“.
325. Kodekso 102 straipsnio 2 dalyje skliaustuose vardijamus informacinės medžiagos pavyzdžius siūlome dėstyti kilmininko linksniu ir prieš žodį „biografijų“ įrašyti žodį „kandidatų“; vietoj formuluotės „0,002 VMDU“ turėtų būti „0,002 rinkimuose taikomo VMDU dydžio,“.
326. Kodekso 107 straipsnyje vietoj „kandidatų, sąrašų“ turėtų būti „kandidatų sąrašų“.
327. Kodekso 108 straipsnio 1 dalyje prieš žodį „dalyviui“ įrašytinas patikslinimas „rinkimų politinės kampanijos“. Kadangi Kodekso 110 straipsnio „Nepiniginės aukos“ 1 dalyje yra išvardytos visos nepiniginės aukos, 108 straipsnio 1 dalyje apibrėžiant sąvoką „auka“ jų vardyti nereikėtų, pakaktų nuorodos į tą straipsnį (pavyzdžiui, „pinigai arba šio kodekso 110 straipsnio 1 dalyje nurodyta nepinigine forma suteikta nauda, skirti rinkimų politinei kampanijai“, ar pan.).
328. Svarstytina, ar Kodekso 108 straipsnio 2 dalis nėra perteklinė, nes tai, kad aukos gali būti piniginės arba nepiniginės, akivaizdžiai matyti iš šio straipsnio 1 dalies ir 110 straipsnio 1 dalies.
329. Taisytina Kodekso 109 straipsnio dalių numeracija – po 1 dalies turėtų būti 2–6 dalys.
330. Kodekso 110 straipsnio 6 dalies nuostata yra perteklinė, nes iš dalies kartoja šio straipsnio 1 dalies nuostatą, iš dalies – 114 straipsnio 4 dalį.
331. Kodekso 111 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „taikomo“ turėtų būti „taikomų“.
332. Kodekso 111 straipsnio 3 dalyje vietoj „20 VMDU“ turėtų būti „20 rinkimuose taikomų VMDU“.
333. Kodekso 111 straipsnio 5 dalyje vietoj formuluotės „už praeitus kalendorinius metus“ reikėtų įrašyti „už užpraeitus kalendorinius metus“ (plg. su Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi).
334. Kodekso 111 straipsnio 6 dalyje vietoj formuluotės „paskutinių praėjusių kalendorinių metų“ įrašytina formuluotė „už paskutinius praėjusius kalendorinius metus“, o vietoj formuluotės „užpraeitų kalendorinių metų“ – formuluotė „už užpraeitus kalendorinius metus“.
335. Kodekso 111 straipsnio 8 dalies nuostata „Bet kokie susitarimai tarp aukotojo ir aukos gavėjo yra draudžiami“ yra pernelyg abstrakti ir tikslintina.
336. Kodekso 112 straipsnio 1 dalies ketvirtame sakinyje atsisakytina klaidinančių perteklinių žodžių „Šioje dalyje nustatyta tvarka“, nes šioje dalyje nėra nustatytos aukų grąžinimo sustabdymo tvarkos. Šiame sakinyje skliaustuose esantis žodis „vyksta“ keistinas žodžiu „vykdomas“, arba jo atsisakytina kaip perteklinio.
Vietoj šios dalies ketvirtame ir paskutiniame sakiniuose pavartoto žodžio „partijos“ įrašytini žodžiai „politinės organizacijos“ (atsižvelgiant į kartu su vertinamu projektu teikiamo Politinių organizacijų įstatymo projekto Nr. XIVP-1280 29 straipsnį „Politinės organizacijos veiklos tyrimas“). Analogiškai taisytina Kodekso 123 straipsnio 3 dalis.
337. Kodekso 112 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „šį įstatymą“ įrašytina „šį kodeksą“, o 5 dalyje vietoj „šio įstatymo“ – „šio kodekso“.
338. Kodekso 113 straipsnio 2 dalyje tikslintina nelabai aiški formuluotė „ar anksčiau praradus rinkimų politinės kampanijos dalyvio statusą“ („arba po to, kai rinkimų politinės kampanijos dalyvis neteko šio statuso“, ar pan.).
339. Kodekso 113 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „jį“ turėtų būti „jam“.
340. Taisytina Kodekso 113 straipsnio 7 dalies numeracija – tai turėtų būti 5 dalis.
341. Kodekso 114 straipsnio 3 dalį siūlytume patikslinti, po žodžių „atstovaujamąjį dalyvį“, po kablelio, įrašant „kuriam auka skirta“. Atitinkamai tikslintina ir šio straipsnio 6 dalis.
342. Kodekso 114 straipsnio 4 dalyje išbrauktinas perteklinis žodis „juos“.
343. Kodekso 115 straipsnio 3 ir 4 dalyse po žodžio „didžiausias“ išbrauktinas žodis „išlaidų“; šio straipsnio 3 dalyje po žodžio „finansuoti“ įrašytinas žodis „apskaičiuojamas“ (plg. su šio straipsnio 4 dalimi).
344. Kodekso 115 straipsnio 4 dalyje dukart pavartota formuluotė „10 rinkimuose taikomo VMDU dydžiai“ taisytina taip: „10 rinkimuose taikomų VMDU dydžių“.
345. Kodekso 115 straipsnio 5 dalyje vietoj formuluotės „ne mažiau kaip vieną kandidatų sąrašą (sąrašus)“ siūlome įrašyti „bent vieną kandidatų sąrašą“.
346. Kodekso 115 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžio „taikomo“ turėtų būti „taikomą“.
347. Kodekso 115 straipsnio 8 dalies 1 punkte išbrauktinas žodis „rinkimų“, nes Kodekso 96 straipsnyje yra įtvirtinta ir apibrėžta sąvoka „politinė reklama“ (be žodžio „rinkimų“).
348. Kodekso 115 straipsnio 8 dalies 9 punkte formuluotę „kandidato kelionėms (transporto ir apgyvendinimo išlaidoms) į rinkimų apygardą“ siūlome pakeisti formuluote „kandidato kelionėms į rinkimų apygardą (transporto ir apgyvendinimo išlaidoms) apmokėti“.
349. Kodekso 115 straipsnio 9 dalyje žodis „šioje“ keistinas žodžiu „toje“.
350. Kodekso 115 straipsnio 10 dalyje prieš žodį „dalyvio“ įrašytina „rinkimų politinės kampanijos“. Manytina, kad išlyga šioje dalyje turėtų būti daroma ne dėl 8 dalies 7 ir 9 punktų, o dėl 7 ir 8 punktų.
351. Neaišku, kodėl Kodekso, skirto rinkimų santykiams reguliuoti, 115 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti referendumo organizavimo finansavimo taisykles. Šioje dalyje reikėtų išbraukti žodžius „visuomeniniams“ ir „visuomeniniais“, atsižvelgiant į tai, kad pagal kartu su vertinamu projektu teikiamą Politinių organizacijų įstatymo projektą Nr. XIVP-1280 politinės organizacijos pavadinimas yra „rinkimų komitetas“; atitinkamai taisytinas ir 186 straipsnio 2 dalies 3 punktas.
352. Manytina, kad Kodekso 115 straipsnio 12 dalyje (triskart) ir šio straipsnio 13 dalyje nuorodos turėtų būti daromos ne į 8 dalies 7 ir 9 punktus, o į 7 ir 8 punktus. Šiose dalyse prieš žodį „padaliniai“ įrašytinas žodis „jų“.
353. Kodekso 115 straipsnio 13 dalyje patikslintina, kokią pažymą turi pateikti nurodyti subjektai, tarp jų valstybių narių piliečiai.
354. Kodekso 115 straipsnio 14 dalyje formuluotę „sumą, lygią nedeklaruotų politinės kampanijos išlaidų dydžio sumai“ siūlome pakeisti formuluote „nedeklaruotų rinkimų politinės kampanijos išlaidų dydžio sumą“. Šioje dalyje vietoj žodžių „šio įstatymo“ įrašytina „šio kodekso“.
355. Kodekso 115 straipsnio 15 dalies nuostata, kad asmenys, nevykdantys Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų, atsako įstatymų nustatyta tvarka, yra labai bendro pobūdžio, todėl neaišku, kodėl ją siūloma nustatyti straipsnyje apie rinkimų politinės kampanijos išlaidas ir jų limitus.
356. Kodekso 116 straipsnio pavadinime žodis „skolas“ keistinas žodžiu „įsiskolinimus“, nes būtent šis žodis vartojamas visame šio straipsnio tekste.
357. Kodekso 117 straipsnyje formuluotė „nepanaudotos lėšos gali būti skirtos tik partijos veiklai finansuoti“ tikslintina taip: „politinei kampanijai nepanaudotos lėšos gali būti skirtos tik tų politinių organizacijų veiklai finansuoti“.
358. Kodekso 118 straipsnio nuostatos derintinos su nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliosiančiomis Finansinės apskaitos įstatymo nuostatomis (sąvoka „buhalterinė apskaita“ pakeista sąvoka „finansinė apskaita“ ir kt.). Atitinkamai tikslintini Kodekso 119 straipsnio 3 dalies 4 punktas bei 134 straipsnio 2 dalies 4 punktas.
359. Kodekso 119 straipsnio 2 dalies 4 punkte, derinant Kodekse vartojamas sąvokas, formuluotė „neveiksniu ar ribotai veiksniu“ keistina formuluote „neveiksniu su rinkimų teisės įgyvendinimu arba finansų tvarkymu susijusiose srityse“ ar pan.
360. Kodekso 119 straipsnio 3 dalies 1 punkte formuluotė „skolos įsipareigojimus“ keistina formuluote „prisiimtus finansinius įsipareigojimus“ (plg. su Kodekso 120 straipsnio 1–3 dalimis).
361. Kodekso 119 straipsnio 3 dalies 2 punkte vietoj žodžio „numeris“ turėtų būti „numerio“.
362. Kodekso 120 straipsnio 4 dalies pradžioje po žodžio „Kiekvienas“ siūlome įrašyti patikslinimą „savarankiškas“.
363. Kodekso 120 straipsnio 5 dalyje, atsižvelgiant į tai, kad pagal Kodekso 113 straipsnio 4 dalį piniginės aukos galėtų būti renkamos tik elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, o priimti tokias aukas grynaisiais pinigais būtų draudžiama, žodžius „jei tokios naudotos“ reikėtų išbraukti; kartu kaip pertekliniai išbrauktini ir žodžiai „elektroninėmis mokėjimo priemonėmis“.
364. Kodekso 121 straipsnio 1 dalyje išbrauktini pertekliniai antrą kartą pakartoti žodžiai „rinkimų politinės kampanijos“.
365. Kodekso 121 straipsnio 2 dalyje numatyta iždininko pareiga per 10 darbo dienų paskelbti duomenis apie rinkimų politinės kampanijos metu gautas aukas yra detaliai reglamentuota Kodekso 114 straipsnio „Aukų apskaita“ 6 dalyje, todėl abejotina, ar ją reikia kartoti 121 straipsnio 2 dalyje.
366. Kodekso 122 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „suteikta kompetencija leidžia patikrinti“ siūlome rašyti „suteikta kompetencija tikrinti“.
367. Kodekso 123 straipsnio 1 dalies 3 punkte po „VMDU“ įrašytina „dydį“.
368. Kodekso 123 straipsnio 1 dalies 9 punkte vietoj žodžio „taikytiniems“ įrašytina „taikomiems“, o 11 punkte vietoj žodžio „taikytini“ – „taikomi“.
369. Kodekso 124 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „70 rinkimuose taikomo VMDU dydžio“ turėtų būti „70 rinkimuose taikomų VMDU dydžių“, o šio straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „70 ir mažesnę rinkimuose taikomo VMDU dydžio pajamų sumą“ turėtų būti „70 rinkimuose taikomų VMDU dydžių arba mažesnę pajamų sumą“.
370. Kodekso 124 straipsnio 4 dalies 1 punkte minimos auditoriaus ataskaitos dėl pastebėtų faktų pavadinimas kitose Kodekso nuostatose rašomas pradedant mažąja raide. Šios ataskaitos turinį atskleidžianti formuluotė „kurioje auditorius pateikia savarankiško dalyvio nepriklausomo patikrinimo rezultatus“ šiame punkte išbrauktina kaip perteklinė, nes tokia pat formuluotė yra ir šio straipsnio 5 dalyje, skirtoje auditoriaus ataskaitos dėl pastebėtų faktų sampratai apibrėžti.
371. Kodekso 124 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „šio įstatymo“ turėtų būti „šio kodekso“.
372. Kodekso 125 straipsnio 3 dalyje žodį „etapu“ siūlytume pakeisti žodžiu „laikotarpiu“, o vietoj „viešos ir teikiamos“ reikėtų įrašyti „vieši ir teikiami“ (nes tarp tokių dokumentų yra ne tik deklaracijos ir ataskaitos, bet ir žiniaraščiai). Kita vertus, visi šioje dalyje išvardyti dokumentai pagal kitas Kodekso nuostatas yra skelbiami Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje, todėl nuostata, kad šie dokumentai yra vieši, yra perteklinė, o nuostatos dėl jų teikimo prasmė neaiški.
373. Kodekso 126 straipsnio pavadinimas iš dalies neatspindi šio straipsnio turinio (jame reguliuojama ne tik politinės reklamos, bet ir rinkimų politinių kampanijų finansavimo stebėsena).
374. Kodekso 128 straipsnio 1 dalies trečiajame sakinyje išdėstytos nuostatos prasmė yra visiškai neaiški, siūlome šią nuostatą išbraukti (tokia nuostata galiojančiuose rinkimų įstatymuose yra likusi iš anksčiau buvusio nustatyto teisinio reguliavimo apie rinkėjo kortelę, kuri buvo vardinis pakvietimas dalyvauti rinkimuose).
375. Kodekso 128 straipsnio 2 dalies 2 punkto formuluotė „vienmandatės rinkimų apygardos“, tinkanti tik Seimo ir merų rinkimams, tikslintina.
376. Kodekso 129 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią „pranešimų apie rinkimus platinimo <...> tvarka nustatoma šio kodekso 138 ir 146 straipsniuose“, tikslintina, nes straipsniuose, į kuriuos daroma nuoroda, pranešimų apie rinkimus platinimo rinkėjams tvarka nėra nustatyta.
377. Kodekso 129 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „kartu yra paskelbti arba Respublikos Prezidento rinkimai, arba rinkimai į Europos Parlamentą, arba savivaldybių tarybų, merų rinkimai, arba referendumas, arba rengiamas pakartotinis balsavimas“ (kurioje nepaminėtas Seimas) siūlome įrašyti glaustesnę formuluotę „kartu yra paskelbti keli skirtingi rinkimai arba rinkimai ir referendumas“; formuluotė „pranešimas apie rinkimus“ tikslintina – „pranešimas apie rinkimus (arba apie rinkimus ir referendumą)“.
378. Kodekso 129 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „šiai“ turėtų būti „šios“.
379. Atsižvelgiant į Kodekso 130 straipsnio „Rinkimų biuleteniai“ pavadinimą ir nuostatas, visame Kodekso tekste reikėtų nuosekliai vartoti sąvoką „rinkimų biuleteniai“, todėl šio straipsnio 6 dalyje prieš žodį „biuleteniai“ įrašytinas žodis „Rinkimų“.
380. Kodekso 132 straipsnio 3 dalies 5 punkte vietoj žodžio „rinkimų“ įrašytina „šiuo“.
381. Kodekso 133 straipsnio 1 dalyje po žodžio „biudžetų“ įrašytina „lėšų“.
382. Kodekso 133 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje po žodžio „biudžeto“ įrašytina „lėšų“, o po žodžio „darbas“ reikia išbraukti tašką ir antrą kartą pakartotą tą pačią formuluotę „Iš valstybės biudžeto lėšų apmokamos rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti“.
383. Diskutuotina, ar Kodekso 133 straipsnio 4 dalyje neturėtų būti įtvirtinta, kad iš valstybės biudžeto lėšų apmokamos ir balsavimo su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose organizavimo išlaidos.
384. Kodekso 133 straipsnio 5 dalyje formuluotėje „savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų“ vietoj žodžio „savivaldybių“ įrašytina „apygardų, savivaldybių“.
385. Kodekso 133 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžio „biudžeto“ turėtų būti „biudžetų“.
386. Kodekso 134 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „atidarytą Vyriausiosios rinkimų komisijos“ įrašytina „Vyriausiosios rinkimų komisijos atidarytą“.
387. Kodekso 135 straipsnio 2 dalies 2 punkto c papunktyje vietoj jungtuko „ar“ turėtų būti jungtukas „ir“.
388. Kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte vietoj žodžių „rinkėjo namuose (toliau – namuose)“ įrašytinas žodis „namuose“.
389. Kodekso 136 straipsnio 1 dalyje po žodžio „apygardos“, po kablelio, įrašytina „savivaldybės“.
390. Kodekso 136 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „biuleteniais“ įrašytina „biuleteniu (biuleteniais)“, nes Respublikos Prezidento rinkimuose ir rinkimuose į Europos Parlamentą rinkėjas pildo tik vieną biuletenį.
391. Kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte vietoj žodžio „biuletenius“ įrašytina „biuletenį (biuletenius)“, o šios dalies 2 punkte vietoj žodžių „užpildytus rinkimų biuletenius“ – „užpildytą (užpildytus) rinkimų biuletenį (biuletenius)“.
392. Kodekso 136 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „esančiais rinkimų biuleteniais“ reikėtų įrašyti žodžius „esančiu (esančiais) rinkimų biuleteniu (biuleteniais)“, o šio straipsnio 6 dalyje vietoj žodžio „biuletenius“ – „biuletenį (biuletenius)“.
393. Kodekso 138 straipsnio 2 dalies trečiajame sakinyje žodžius „krašto apsaugos ministro teikimu“ reikėtų perkelti prieš žodžius „Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka“. Šiame sakinyje skliaustuose įrašyta nuostata tikslintina, nes nėra aiški.
394. Kodekso 138 straipsnio 3 dalyje nuoroda turėtų būti daroma ne į Kodekso 136 straipsnio 4 dalį, o į 135 straipsnio 4 dalį.
395. Kodekso 139 straipsnio 1 dalyje vartojama neapibrėžta sąvoka „speciali situacija“. Svarstytina, ar vietoj šios sąvokos, kurios turinys atskleistas tik kitame straipsnyje, negalėtų būti padaryta nuoroda į Kodekso 140 straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes.
396. Kodekso 139 straipsnio 2 dalies antrajame sakinyje vietoj formuluotės „gyvenančių konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje“ reikėtų įrašyti „įrašytų į rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą“.
397. Kodekso 140 straipsnio 3 dalyje išbrauktini žodžiai „ar ekstremalųjį įvykį“, nes ekstremalusis įvykis nėra skelbiamas – jam įvykus gali būti skelbiama ekstremalioji situacija.
398. Kodekso 140 straipsnio 3 dalies nuostata, kad kai „dėl rinkėjų galimybės atvykti balsuoti ribojimo nėra galimybės organizuoti rinkimų įprasta tvarka arba gali kilti grėsmė rinkimų organizavimui ir vykdymui <...>, balsavimo patalpose balsuojantys rinkėjai turi būti aprūpinami būtinosiomis apsaugos priemonėmis“ tikslintina, nes nėra aišku, kaip piliečiai balsuotų balsavimo patalpose, jeigu jų galimybė atvykti balsuoti būtų ribojama.
399. Kodekso 140 straipsnio 3 dalyje siūlomas trumpinys „paskelbus specialią situaciją“ diskutuotinas, nes jo turinys nėra visiškai aiškus, jis apima ne tik nurodytas „skelbiamas“ padėtis, bet ir tam tikras papildomas vertinamąsias aplinkybes, taigi galėtų klaidinti. Atsižvelgdami į tai, kad įvedus šį trumpinį jis toliau Kodekso tekste pavartotas tik vieną kartą, siūlytume jo atsisakyti, o šios dalies antrajame sakinyje vietoj žodžių „Paskelbus specialią situaciją“ įrašyti, pavyzdžiui, „Esant tokioms aplinkybėms“, ar pan.
400. Kodekso 140 straipsnio 3 dalyje žodžiai „šiose rinkimų apylinkėse gyvenantys“ išbrauktini, nes yra pertekliniai (be to, neaišku, kokios apylinkės yra „šios“, o rinkėjai turėtų būti apibūdinami ne kaip „apylinkėse gyvenantys“, o kaip į įrašyti apylinkės rinkėjų sąrašą).
401. Kodekso 140 straipsnio 3 dalyje po žodžio „apygardos“, po kablelio, įrašytina „savivaldybės“ (dukart).
402. Kodekso 143 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „išduodami rinkimų biuleteniai“ reikėtų įrašyti žodžius „išduodamas (išduodami) rinkimų biuletenis (biuleteniai)“.
403. Kodekso 143 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžio „balsavimo“ įrašyti žodį „rinkimų“.
404. Kodekso 144 straipsnio 1 dalies 1 punkte išbrauktinas antrasis, perteklinis žodis „už“.
405. Kodekso 144 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj žodžių „sąrašo kandidatų“ įrašytini žodžiai „kandidatų, įrašytų į kandidatų sąrašą“, o vietoj „šio sąrašo kandidatų“ – „į šį sąrašą įrašytų kandidatų“.
406. Kodekso 144 straipsnio „Rinkimų biuletenių pildymas“ 2 dalies paskutiniame sakinyje įtvirtinta teisės norma reguliuojamas ne rinkimų biuletenio pildymas, o balsų skaičiavimas, todėl kyla klausimas, koks šios nuostatos santykis su Kodekso 154 straipsnio „Balsų, paduotų rinkimų apylinkėje, skaičiavimas“ 9 dalimi ir 159 straipsniu „Pirmumo balsų, paduotų už kandidatus, skaičiavimas“ (taip pat žr. pastabą dėl 154 straipsnio 9 dalies).
407. Kodekso 144 straipsnio 3 dalies antrajame ir trečiajame sakiniuose įtvirtintomis teisės normomis reguliuojamas ne rinkimų biuletenio pildymas, o balsų skaičiavimas, šios normos yra iš esmės tapačios toms, kurias siūloma nustatyti Kodekso 154 straipsnio 9 dalyje, todėl kyla klausimas, koks yra jų santykis su 154 straipsnio 9 dalimi ir 159 straipsniu (taip pat žr. pastabą dėl 154 straipsnio 9 dalies).
408. Kodekso 144 straipsnio 5 dalyje yra pažodžiui pakartota to paties straipsnio 4 dalies paskutinė nuostata, todėl viena iš šių nuostatų išbrauktina.
409. Kodekso 144 straipsnio 6 dalyje siūlome kaip perteklines išbraukti skliaustuose pateiktas daugiskaitos formas.
410. Kodekso 146 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „jose“ turėtų būti „joje“.
411. Kodekso 146 straipsnio 5 dalyje vietoj formuluotės „ar papildomoje balsavimo vietoje“ įrašytina formuluotė „ir papildomose balsavimo vietose“.
412. Kodekso 146 straipsnio 7 dalyje išbrauktinas žodis „atitinkamai“ ir brūkšnys po jo. Vietoj šios dalies dviejų paskutinių sakinių siūlytume įrašyti tokią nuostatą: „Išlaidos, susijusios su balsavimo organizavimu, yra apmokamos iš Vyriausiajai rinkimų komisijai rinkimams organizuoti ir vykdyti skirtų valstybės biudžeto lėšų pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos su Užsienio reikalų ministerija sudarytą valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti naudojimo sutartį.“
413. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Kodekso 147 straipsnį balsavimas organizuojamas „su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose“, atitinkamai reikėtų patikslinti ir kitas Kodekso nuostatas dėl balsavimo organizavimo laivuose: 14 straipsnio 3 dalį, 54 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 58 straipsnio pavadinimą ir 5 dalį, 130 straipsnio 5 dalį, 131 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 7 dalį.
414. Kodekso 147 straipsnio 1 dalyje po žodžio „esantys“ išbrauktinas žodis „laive“ ir kablelis po jo. Šioje dalyje vietoj formuluotės „ne anksčiau kaip prieš 4 dienas“ turėtų būti įrašyta „likus ne mažiau kaip 4 dienoms“ (plg. su Rinkimų į Europos Parlamentą 70 straipsnio 1 dalimi, Seimo rinkimų įstatymo 69 straipsnio 1 dalimi, Referendumo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-658 58 straipsnio 1 dalimi).
415. Kodekso 147 straipsnio 4 dalyje po brūkšnio esantis patikslinimas „Lietuvos Respublikos piliečiai“ išbrauktinas kaip perteklinis, atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalies pirmąją nuostatą, pagal kurią balsavimas organizuojamas tuose su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose, kurių kapitonai yra Lietuvos Respublikos piliečiai.
416. Kodekso 148 straipsnio 2 dalyje žodį „balsavo“ reikia pakeisti žodžiu „balsavimo“.
417. Kodekso 148 straipsnio 4 dalies nuostatą siūlytume formuluoti taip: „Balsai turi būti skaičiuojami taip, kad rinkimų stebėtojai, visuomenės informavimo priemonių atstovai galėtų matyti šią procedūrą, rinkėjų žymas rinkimų biuleteniuose ir įsitikinti, jog rinkėjų balsai skaičiuojami sąžiningai ir teisingai.“
418. Atsižvelgiant į Kodekso 48 straipsnio 12 dalies nuostatą, pagal kurią apylinkės rinkimų komisija pirmajame posėdyje išsirenka šios komisijos pirmininko pavaduotoją, Kodekso 149 straipsnio 1 dalyje formuluotė „jį pavaduojantis asmuo“ keistina žodžiais „jo pavaduotojas“.
419. Kodekso 150 straipsnio pavadinime žodį „tvarka“ siūlome pakeisti žodžiu „eiliškumas“.
420. Kodekso 150 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, atsižvelgiant į tai, kad kai kuriuose rinkimuose balsuojama tik vienmandatėje arba tik daugiamandatėje rinkimų apygardoje, vietoj jungtuko „ir“ įrašytini jungtukai „ir (arba)“.
421. Kodekso 150 straipsnio 1 dalies 4 punktas patikslintinas, prieš žodį „skaičiuojami“ įrašant sąlygą „jeigu balsuojama daugiamandatėje rinkimų apygardoje,“. Šiame punkte prieš žodžius „pirmumo balsai“ įrašytinas žodis „gauti“.
422. Kodekso 150 straipsnio 2 dalis išbrauktina kaip neturinti jokio papildomo norminio turinio palyginti su šio straipsnio 1 dalimi, be to, neaiški (nuoroda į 161 straipsnį nesuprantama).
423. Kodekso 151 straipsnio 2 dalyje formuluotę „pagal rinkėjų parašus apylinkės rinkėjų sąraše, pavirtinančius biuletenio gavimą“ siūlytume pakeisti formuluote „pagal rinkimų biuletenio gavimą pavirtinančius rinkėjų parašus apylinkės rinkėjų sąraše“.
424. Kodekso 153 straipsnio 2 dalyje jungtukas „ar“ keistinas jungtuku „ir“.
425. Kodekso 153 straipsnio 3 dalyje reikėtų patikslinti, kokį sprendimą priima apylinkės rinkimų komisija, jeigu yra požymių, kad balsadėžė iki balsavimo pabaigos buvo pažeista.
426. Kodekso 153 straipsnio 4 dalies 1 punkte žodį „skaičiuoti“ reikėtų pakeisti žodžiu „suskaičiuoti“.
427. Kodekso 153 straipsnio 4 dalies 2 punkte formuluotę „priimti sprendimą, kad rinkimų biuletenius skaičiuos apygardos, savivaldybės rinkimų komisija“, siūlome pakeisti formuluote „nuspręsti pati suskaičiuoti rinkimų biuletenius“.
428. Kodekso 153 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „priima sprendimus“ įrašytina „sprendžia“; nuoroda turėtų būti daroma ne į 159 straipsnį, o į 157 straipsnį; antrajame sakinyje prieš žodžius „komisijos pirmininkas“ išbrauktinas žodis „komisija“.
429. Kodekso 154 straipsnio 6 dalyje formuluotę „į specialų voką (vokus), kuris (kurie) užklijuojamas (užklijuojami) ir laikomas (laikomi) saugiai“ siūlytume pakeisti glaustesne formuluote – „į specialius vokus, kurie užklijuojami ir laikomi saugiai“. Atitinkamai taisytina Kodekso 161 straipsnio 1 dalis („į specialius vokus“).
430. Taisytina Kodekso 154 straipsnio dalių numeracija – po 6 dalies turėtų būti 7 ir 8 dalys.
431. Kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte išbrauktina nuostata „arba kuriuose pagal padarytą žymą neįmanoma nustatyti rinkėjo valios“, nes tokia pati nuostata yra įtvirtinta šios dalies 3 punkte.
432. Taisytina Kodekso 157 straipsnio 1 dalies punktų numeracija – po 4 punkto turėtų būti 5–7 punktai.
433. Atsižvelgiant į Kodekso 160 straipsnio „Rinkimų apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokolas“ pavadinimą ir nuostatas, visame Kodekso tekste reikėtų nuosekliai vartoti sąvoką „rinkėjų balsų skaičiavimo protokolas“, o ne „balsų skaičiavimo protokolas“,
434. Kodekso 160 straipsnio 2 dalies formuluotė „vienmandatės ir daugiamandatės rinkimų apygardos rinkėjų balsų skaičiavimo protokolų pirmojoje dalyje“ tikslintina taip: „vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjų balsų skaičiavimo protokole ir daugiamandatės rinkimų apygardos rinkėjų balsų skaičiavimo protokolo pirmojoje dalyje“.
435. Pagal Kodekso 160 straipsnio 2 dalies 3 punktą rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokole, be kita ko, turėtų būti įrašomas sugadintų ir nepanaudotų rinkimų biuletenių skaičius, o pagal šios dalies 4 punktą – anuliuotų rinkimų biuletenių skaičius. Atsižvelgiant į Kodekso 151 straipsnio 5 dalies nuostatą, kad nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius apylinkės rinkimų komisija „anuliuoja nukirpdama dešinįjį viršutinį kampą“, neaišku, kokie dar, jeigu ne sugadintieji ir nepanaudotieji, anuliuoti rinkimų biuleteniai yra turimi omenyje 160 straipsnio 2 dalies 4 punkte.
436. Kodekso 160 straipsnio 2 dalies 7 punkte nėra visiškai aišku, ką reiškia formuluotė „šio kodekso reikalavimų neatitinkantys“ rinkimų biuleteniai – nenustatyto pavyzdžio, neantspauduoti rinkimų komisijos antspaudu, negaliojantys, ar kita.
437. Kodekso 160 straipsnio 2 dalies 10 punkto formuluotė „už kandidatų sąrašą ar už kiekvieną kandidatą vienmandatėje rinkimų apygardoje“ tikslintina taip: „už kiekvieną kandidatą (vienmandatėje rinkimų apygardoje) arba už kiekvieną kandidatų sąrašą (daugiamandatėje rinkimų apygardoje)“.
438. Kodekso 160 straipsnio 2 dalies 11 punkte žodžiai „ir specialiuose balsavimo punktuose“ yra pertekliniai, nes balsavusieji iki rinkimų dienos apima balsavusiuosius specialiuose balsavimo punktuose.
439. Kodekso 160 straipsnio 2 dalies 14 punktas išbrauktinas, nes jame kartojama šios dalies 10 punkte įtvirtinta nuostata. (Kita vertus, jeigu protokole turėtų būti atskirai nurodomi rinkėjų balsai, paduoti balsadėžėje rastais biuleteniais, ir balsai, paduoti balsavimo vokais, tai turėtų būti aiškiai nustatyta; be to, tokiu atveju atskirame punkte turėtų būti nustatytas reikalavimas įrašyti bendrus, susumuotus balsų skaičius.)
440. Kodekso 160 straipsnio 3 dalies 5 punkte prieš žodį „balsai“ įrašytina „pirmumo“.
441. Kodekso 161 straipsnio 1 dalies formuluotė „Į rinkimų apylinkės vienmandatės ir daugiamandatės rinkimų apygardos rinkėjų balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį“ tikslintina taip: „Į rinkimų apylinkės vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą ir daugiamandatės rinkimų apygardos rinkėjų balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį“.
442. Kodekso 161 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, kad į protokolus „įrašomi visi duomenys“, prasmė nėra aiški, nes tai, kokie duomenys turi būti įrašomi į balsų skaičiavimo protokolą, nustatyta 160 straipsnio 2 dalyje. Galbūt turima omenyje tai, kad „įrašius visus duomenis“ rinkimų biuleteniai sudedami į antspauduotus paketus ir į specialiuosius vokus. Tikslintina ir šių dalių formuluotė „visi rinkimų biuleteniai“, nes jeigu pagal 1 dalį į antspauduotus paketus sudedami visi rinkimų biuleteniai, neaišku, kokie visi rinkimų biuleteniai turimi omenyje 2 dalyje.
443. Kodekso 163 straipsnio 1 dalyje išbrauktinas perteklinis žodis „visus“.
444. Kodekso 163 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius „apylinkės rinkėjų“ įrašytina „rinkimų“.
445. Kodekso 165 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „skaičiuoja taip: susumuoja“ įrašytina „skaičiuoja susumuodama“.
446. Kodekso 165 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 3 punkte skliaustuose vietoj jungtuko „ir“ įrašytini jungtukai „ir (arba)“, nes kai kuriuose rinkimuose balsuojama tik vienmandatėje arba tik daugiamandatėje rinkimų apygardoje.
447. Kodekso 165 straipsnio 2 dalies 4 punkte prieš žodžius „balsų skaičių“ įrašytina „rinkėjų“, o po žodžių „rinkėjų balsų“ įrašytina „skaičių“.
448. Kodekso 165 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „sektorius“ reikėtų įrašyti „sekretorius“.
449. Kodekso 167 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „savivaldybių ir apygardų“ įrašytina „apygardų, savivaldybių“.
450. Pagal Kodekso 168 straipsnio 2 dalies 1 punktą nustatant balsavimo rezultatus Seimo rinkimuose vienmandatėje rinkimų apygardoje, kitaip nei Respublikos Prezidento ir merų rinkimuose, nebūtų atsižvelgiama į rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių. Neaišku, kuo yra grindžiamas šis siūlomas Seimo rinkimų ypatumas palyginus su kitais vienmandatėse rinkimų apygardose vykstančiais rinkimais.
451. Kodekso 168 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad jeigu Seimo rinkimų vienmandatėje rinkimų apygardoje pirmajame rate „daugiausia balsų gavo daugiau kaip du kandidatai, pakartotiniame balsavime dalyvauja visi daugiausia balsų gavę kandidatai“. Šią nuostatą reikėtų patikslinti, nes nėra aišku, ką reiškia „daugiausia balsų“ ir kiek kandidatų, surinkusių „daugiausia balsų“, gali dalyvauti pakartotiniame balsavime. Jeigu turima omenyje tokia situacija, kai pakartotiniame balsavime dalyvauja trys kandidatai, nes du kandidatai surinko po vienodą balsų skaičių, mažesnį tik už daugiausia balsų gavusio kandidato gautų balsų skaičių, tai ir turėtų būti aiškiai nustatyta.
452. Kodekso 168 straipsnio 3 dalies pradžioje ir šios dalies 4 punkte prieš žodį „Prezidento“ įrašytina „Respublikos“.
453. Kodekso 168 straipsnio 3 dalies 3 punkte vietoj „1 punkte“ turėtų būti „1 arba 2 punkte“.
Svarstytina, ar šio punkto nuostatos, kad išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs daugiau balsų, nereikėtų patikslinti, papildant žodžiais „neatsižvelgiant į rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių“ (kaip siūloma Seimo rinkimų atveju). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiame punkte nėra sureguliuota situacija, jeigu abu kandidatai gautų po vienodą balsų skaičių. Tos pačios pastabos taikytinos ir šio straipsnio 4 dalies 4 punktui.
454. Kodekso 168 straipsnio 4 dalies 5 punkte vietoj formuluotės „rinkimuose į merus“ įrašytina „mero rinkimuose“.
455. Kodekso 169 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 3 dalies 2 punkte, 4 dalies 2 punkte (kiekviename iš jų abiejuose skliaustuose) vietoj jungtuko „ir“ įrašytinas jungtukas „ar“. Šio straipsnio 4 dalies 2 punkte skliaustuose esanti formuluotė „(ar jam prilygintas)“ perkeltina po žodžio „jungtinis“.
456. Kodekso 171 straipsnio 2 dalyje formuluotę „mandatų skaičius nustatomas taip: to kandidatų sąrašo gautas rinkėjų balsų skaičius padalijamas iš rinkimų kvotos“ siūlytume pakeisti formuluote „mandatų skaičius nustatomas to kandidatų sąrašo gautą rinkėjų balsų skaičių padalijant iš rinkimų kvotos“.
457. Kodekso 171 straipsnio 7 dalies nuostata, kad mandatai kandidatams skirstomi pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą galutinę kandidatų eilę sąraše, derintina su Kodekso 172 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią galutinę kandidatų eilę sąrašuose savivaldybių tarybų rinkimuose nustato savivaldybės rinkimų komisijos.
Šios dalies formuluotę „galutinę kandidatų sąrašo reitingo eilę“ siūlome pakeisti formuluote „galutinę kandidatų eilę sąraše“ (ši eilė nustatoma pagal apskaičiuotą kiekvieno kandidato, o ne jų sąrašo, rinkimų reitingą).
458. Kodekso 172 straipsnio 3 dalies paskutiniame sakinyje po žodžių „Daugiamandatėje rinkimų apygardoje“ įrašytini patikslinantys žodžiai „nustatant galutinę kandidatų eilę“.
459. Kodekso 172 straipsnio 4 dalyje reikėtų patikslinti, kur turi būti skelbiamas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas dėl galutinės kandidatų eilės sąraše nustatymo.
460. Kodekso 173 straipsnio pavadinimas „Mandato nesuderinamumas su kitomis pareigomis“ keistinas į „Pareigų nesuderinamumas“.
461. Neaišku, kodėl Kodekso 173 straipsnio nuostatos apie pareigų nesuderinamumą pradedamos dėstyti nuo nesuderinamumo su savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario pareigomis. Šio straipsnio 1 dalies nuostata perkeltina į straipsnio pabaigą ir tikslintina taip, kad būtų nustatyta, jog Respublikos Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario, savivaldybės tarybos nario, mero pareigos yra nesuderinamos su visų tikrąją karo tarnybą (taigi ne tik savanorišką nenuolatinę, bet ir privalomąją, profesinę karo tarnybą bei kariūnų tarnybą) atliekančių karių pareigomis.
462. Atsižvelgiant į Konstitucijos 60 straipsnio 2 dalį, Kodekso 173 straipsnio 2 dalies nuostata dėl Seimo nario pareigų nesuderinamumo su kitomis pareigomis ir kitu darbu turėtų būti papildyta išlyga, kad Seimo narys gali būti skiriamas Ministru Pirmininku ar ministru.
Šioje dalyje vietoj formuluotės „valstybės įstaigose ir organizacijose“ įrašytina „valstybės ar savivaldybės institucijose, įstaigose ir organizacijose“ (plg. su šio straipsnio 3 dalimi).
463. Kodekso 173 straipsnio 3 dalies nuostata, kad asmuo, išrinktas Respublikos Prezidentu, turi sustabdyti savo veiklą politinėse organizacijose iki naujos Respublikos Prezidento rinkimų politinės kampanijos pradžios, išbrauktina kaip perteklinė, nes ji yra analogiška nuostatai, įtvirtintai Prezidento įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje, kurioje, be to, yra nustatyta ir nurodytos pareigos įgyvendinimo tvarka.
464. Kodekso 173 straipsnio 5 dalies 2 punkte išbrauktinas perteklinis žodis „pareigomis“.
465. Kodekso 173 straipsnio 5 dalies 6 punkte žodis „apskrityje“ išbrauktinas, atsižvelgiant į tai, kad Savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme yra nustatyta „Vyriausybės atstovo“, o ne „Vyriausybės atstovo apskrityje“ pareigybė.
466. Neaišku, kodėl Kodekso 173 straipsnio 6 dalyje savivaldybės tarybos nario pareigų nesuderinamumas siejamas su kadencija, kai daugelyje šios dalies punktų nurodytos pareigos, kurioms nėra nustatyta kadencijų. Siūlome žodžius „tos kadencijos“ išbraukti kaip perteklinius, nes akivaizdu, kad pareigos būtų nesuderinamos, jeigu jos būtų einamos tuo pačiu (savivaldybės tarybos nario kadencijos) metu. Abejotina ir tai, ar savivaldybės tarybos nario pareigos gali būti suderinamos su kitos savivaldybės mero ar kitomis pareigomis.
467. Kodekso 173 straipsnio 6 dalies 1 punkte po žodžio „mero“ įrašytina „pareigomis“.
468. Taisytina Kodekso 173 straipsnio dalių numeracija – po 6 dalies 13 punkto turėtų būti 7–10 dalys.
469. Svarstytinas Kodekso 173 straipsnio 8, 9, 10 dalių (pataisius numeraciją – 7, 8, 9 dalių) nuostatų sujungimas į vieną bendrą dalį.
470. Kodekso 173 straipsnio 9 dalyje (pataisius numeraciją – 8 dalyje) reikėtų patikslinti nuorodą, nes ji apima ir Europos Parlamento narius, nors jie šioje dalyje neminimi, o su savivaldybės tarybos nario pareigomis nesuderinamos pareigos yra nurodytos ir šio straipsnio 6 dalyje.
471. Kodekso 174 straipsnio pavadinimą siūlytume formuluoti taip: „Europos Parlamento nario mandato nesuderinamumo su kitomis pareigomis išsprendimo procedūros“.
472. Kodekso 174 straipsnio 2 dalyje nėra nustatyta Vyriausiosios rinkimų komisijos pareiga pranešti Europos Parlamentui, kai išrinktas į Europos Parlamentą asmuo netenka mandato neatsisakęs su juo nesuderinamų pareigų. Neaišku, kodėl apie Europos Parlamento nario mandato netekimą Europos Parlamentui turėtų būti pranešama ne visais atvejais (plg. su Kodekso 176 straipsnio 6, 8 dalimis).
473. Kodekso 175 straipsnio pavadinimą siūlytume formuluoti taip: „Savivaldybės tarybos nario, mero mandato nesuderinamumo su kitomis pareigomis išsprendimo procedūros“.
474. Kodekso 175 straipsnyje iš esmės liko nesureguliuotas mero mandato arba su juo nesuderinamų pareigų atsisakymas, išskyrus vienintelį 3 dalyje nurodytą atvejį, kai meras išrenkamas pirmalaikiuose rinkimuose.
475. Kodekso 175 straipsnio 1 dalyje pavartotos neapibrėžtos sąvokos „porinkiminis kandidatų sąrašas“ atsisakytina (ji apibrėžta tik Kodekso 178 straipsnyje), formuluotę „Porinkiminio kandidatų sąrašo kandidatai“ siūlytume pakeisti formuluote „Į kandidatų sąrašą įrašyti kandidatai“.
476. Kodekso 175 straipsnio 2 dalyje žodį „pareiga“ reikėtų pakeisti žodžiu „pareigos“, o žodį „netaikomi“ – žodžiu „netaikoma“.
477. Kodekso 175 straipsnio 3 dalyje žodį „nesuderinamumų“ reikėtų pakeisti žodžiu „nesuderinamumą“.
478. Kodekso 175 straipsnio 4 dalyje po žodžių „savivaldybės tarybos nario“, po kablelio, įrašytinas žodis „mero“.
479. Kodekso 176 straipsnio pavadinimas „Įgaliojimų nutrūkimo pagrindai“ neatitinka šio straipsnio 1–5 dalių turinio, nes jose yra nurodyti ne visi valstybės ir savivaldybės politikų įgaliojimų nutrūkimo pagrindai, o tik jų nutrūkimo nepasibaigus įgaliojimų laikui pagrindai.
480. Kodekso 176 straipsnio 2 dalyje nenurodyti Konstitucijos 63 straipsnio 1 ir 6 punktuose nustatyti Seimo nario įgaliojimų nutrūkimo nepasibaigus įgaliojimų laikui pagrindai – kai susirenka į pirmąjį posėdį pirmalaikiuose rinkimuose išrinktasis Seimas ir kai rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba šiurkščiai pažeidžiamas rinkimų įstatymas.
481. Atsižvelgiant į Konstitucijos 63 straipsnio 4 punkto formuluotę, Kodekso 176 straipsnio 2 dalies 2 punkte išbrauktini žodžiai „veikloje, susijusioje su įgaliojimų vykdymu“.
482. Kodekso 176 straipsnio 3 dalyje nėra nurodytas Konstitucijos 88 straipsnio 2 punkte nustatytas Respublikos Prezidento įgaliojimų nutrūkimo nepasibaigus įgaliojimų laikui pagrindas – kai įvyksta pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai.
483. Kodekso 176 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytas Respublikos Prezidento įgaliojimų nutrūkimo pagrindas keistinas atsižvelgiant į Konstitucijos 88 straipsnio 5 punkto formuluotę „Seimas jį pašalina iš pareigų apkaltos proceso tvarka“.
484. Kodekso 176 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostata patikslintina taip, kad Respublikos Prezidento įgaliojimų nutrūkimas būtų siejamas su Seimo nutarimo įsigaliojimu, o ne jo priėmimu.
485. Pagal Kodekso 176 straipsnio 4 dalies 1 punktą savivaldybės tarybos nario pareiškimas dėl atsistatydinimo, jeigu tarybos narį iškėlė partija, turi būti pasirašytas partijos (jos skyriaus) vadovo. Atsižvelgiant į tai, kad kandidatus į savivaldybės tarybos narius daugiamandatėje rinkimų apygardoje gali kelti ne tik partijos, bet ir rinkimų komitetai, šioje nuostatoje žodis „partija“ keistinas žodžiais „politinė organizacija“, o žodis „partijos“ – žodžiais „politinės organizacijos“.
486. Kodekso 176 straipsnio 4 dalies 4 punkte prieš žodį „įsiteisėja“ įrašytina „jam“.
487. Kodekso 176 straipsnio 4 dalies 7 punkte žodį „mandatu“ reikėtų pakeisti žodžiu „pareigomis“.
488. Kodekso 176 straipsnio 4 dalies 9 punkte žodį „veikloje“ reikėtų pakeisti žodžiu „srityje“. Analogiškai taisytinas šio straipsnio 5 dalies 5 punktas.
489. Kodekso 176 straipsnio 4 dalies 11 punkte patikslintina, kokį sprendimą priima savivaldybės taryba.
490. Kodekso 176 straipsnio 5 dalies 4 punktą reikėtų papildyti, nurodant Europos Parlamento nario įgaliojimų nutrūkimo pagrindą – „pagal įsigaliojusį Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą“.
491. Kodekso 177 straipsnis yra perteklinis, nes neturi jokio papildomo norminio turinio palyginti su Kodekso 13 straipsniu, kuriame išsamiau sureguliuotos teisinės pasekmės, kylančios nutrūkus ne tik vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto Seimo nario ir mero įgaliojimams, bet ir Respublikos Prezidento įgaliojimams.
Jeigu Kodekso 177 straipsnis nebūtų išbrauktas, jo pavadinimas tikslintinas, vietoj žodžio „asmens“ įrašant „Seimo nario ar mero“ (nes vienmandatėje rinkimų apygardoje renkamas ir Respublikos Prezidentas, kurio įgaliojimų nutrūkimo pasekmės šiame straipsnyje nereguliuojamos). Šiame straipsnyje prieš žodžius „Seimo nario“ įrašytina „vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto“; žodžiai „atsiranda laisva Seimo nario ar mero vieta. Tokiu atveju“ išbrauktini kaip pertekliniai; straipsnį reikėtų papildyti išlyga „išskyrus šio kodekso 13 straipsnio 2 ir 5 dalyse nustatytas išimtis“.
492. Kodekso 178 straipsnio 2 dalyje išbrauktinas žodis „suteikiamo“.
493. Kodekso XVII skyriaus pavadinime prieš žodį „rinkimų“ įrašytinas žodis „Galutinių“.
494. Kodekso 179 straipsnio pavadinime prieš žodį „rinkimų“ įrašytinas žodis „Galutinių“, o šio straipsnio 1 dalyje – „Galutiniai“.
495. Pagal Kodekso 179 straipsnio 3 dalį Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl galutinių rinkimų rezultatų rinkimų apygardoje nustatymo turėtų skelbti „šio kodekso nustatyta tvarka ir savo interneto svetainėje“. Kaip pažymėta šioje išvadoje, Kodekse nėra nustatytos nuoseklios ir aiškios oficialaus šios komisijos sprendimų skelbimo tvarkos. Kodekse turėtų būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai dėl galutinių rinkimų rezultatų nustatymo, kaip ir kiti svarbiausi šios komisijos priimami sprendimai, būtų oficialiai skelbiami Teisės aktų registre.
496. Kodekso 179 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžio „kuriose“ turėtų būti „kurioje“.
497. Svarstytina, ar Kodekso 180 straipsnio 1–3 dalių nuostatos negalėtų būti išdėstytos apibendrintai, nes visose jose siūlomas analogiškas teisinis reguliavimas.
498. Iš Kodekso 181 straipsnio 1 dalies 1 punkte daromos nuorodos į Kodekso 111 straipsnį nėra visiškai aišku, kokie pažeidimai turimi omenyje, todėl svarstytina, ar neužtektų nuorodos į Kodekso 194 straipsnį, kuriame nustatytas šiurkščių šio kodekso pažeidimų sąrašas.
499. Svarstytina, ar Kodekso 182 straipsnio 10 dalyje turėtų būti nurodytas konkretaus Seimo komiteto pavadinimas, kad šiam pavadinimui pasikeitus nereikėtų keisti konstitucinio įstatymo.
500. Kodekso 183 straipsnio 1 dalies nuostatoje, kad skundų nagrinėjimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija, po žodžio „nagrinėjimo“ įrašytina „rinkimų komisijose“.
501. Kodekso 183 straipsnio 2 dalies 1 punkto a papunktyje po žodžio „apygardos“, po kablelio, įrašytina „savivaldybės“.
502. Kodekso 183 straipsnio 2 dalies 2 punkte vietoj formuluotės „Apygardos ir savivaldybės“ įrašytina „Apygardos, savivaldybės“.
503. Kodekso 183 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kuriame nurodyta, kokius skundus nagrinėja apygardos, savivaldybės rinkimų komisija, nėra nurodyti Kodekso 187 straipsnio 2 dalyje minimi skundai dėl rinkėjo įrašymo į apygardos rinkėjų sąrašą.
504. Kodekso 184 straipsnio 1 dalyje tikslintina sąvoka „Asmuo“, taip pat tikslintina formuluotė „nuo sužinojimo dienos galimo pažeidimo atsiradimo dienos“ (pavyzdžiui, „nuo sužinojimo apie galimą pažeidimą dienos“).
505. Kodekso 184 straipsnio 5 dalyje patikslintina formuluotė „arba kitas pažeidimas“.
506. Kodekso 185 straipsnio 1 dalies formuluotėje „skundas paduotas ne tai rinkimų komisijai, kuriai pagal kompetenciją ir veiklos teritoriją nepriklauso“ vietoj žodžio „nepriklauso“ turėtų būti „priklauso“.
507. Kodekso 186 straipsnio 3 dalies 1 punkte reikėtų patikslinti formuluotę „dėl kitų pažeidimų, susijusių su rinkimais“, atsižvelgiant į neaiškų santykį su šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio norma, kuria nustatytas kitas skundų išnagrinėjimo terminas.
508. Kodekso 186 straipsnio 4 dalyje tikslintina klaidinga nuoroda į Kodekso 190 straipsnio 1 ir 3 dalis (tikriausiai turėtos omenyje šio, t. y. 186, straipsnio 1 ir 3 dalys).
509. Neaišku, kodėl Kodekso 186 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti 5 darbo dienų terminą pranešti apie priimtą sprendimą, kuris yra gana ilgas pats savaime, o ypač palyginus su sutrumpintais skundų išnagrinėjimo terminais (2, 3 ar 5 dienos).
510. Kodekso 187 straipsnio 2 dalyje tikslintina klaidinga nuoroda į Kodekso 190 straipsnio 2 dalies 1 punktą (galbūt turėtas omenyje 186 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
511. Kodekso 188 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „komisiją“ turėtų būti „komisija“.
512. Kodekso 188 straipsnio 2 dalies nuostata „Skundams dėl rinkėjo įrašymo į apylinkės rinkėjų sąrašą ar jame nustatytų klaidų taikomas sutrumpintas šio kodekso nustatyta tvarka“ yra nesuprantama ir taisytina.
513. Kodekso 190 straipsnio 1 dalyje formuluotę „apylinkės balsų skaičiavimo rezultatų balsų skaičiavimo protokolo“ reikėtų pakeisti formuluote „rinkimų apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokolo“.
514. Kodekso 190 straipsnio 2 dalis išbrauktina, nes joje pakartota šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata.
515. Kodekso 190 straipsnio 4 dalyje išbrauktinas perteklinis žodis „patvirtinimo“.
516. Kodekso 190 straipsnio 5 dalyje formuluotę „po sprendimo įsigaliojimo dienos“ reikėtų pakeisti formuluote „nuo sprendimo įsigaliojimo dienos“; vietoj formuluotės „arba nuo tos dienos, kai šiame kodekse nustatytais terminais sprendimas turėjo būti priimtas (neveikimas)“ įrašytina formuluotė „arba šios komisijos neveikimas per 5 dienas nuo tos dienos, kai šiame kodekse nustatytais terminais sprendimas turėjo būti priimtas“; vietoj žodžio „skundžiamas“ įrašytina „skundžiami“.
517. Kodekso 191 straipsnio 1 dalies paskutiniame sakinyje vietoj žodžių „apylinkės balsų“ įrašytina „rinkimų apylinkės rinkėjų balsų“ (dukart).
518. Kodekso 191 straipsnio 2 dalies paskutiniame sakinyje vietoj žodžių „apygardos, savivaldybės balsų“ įrašytina „rinkimų apygardos, savivaldybės rinkėjų balsų“.
519. Kodekso 192 straipsnio 1–3 dalis siūlytume išbraukti, nes paklausimo Konstituciniam Teismui teikimas ir jo nagrinėjimas Konstituciniame Teisme yra ne Kodekso, kuriame kodifikuojama rinkimų teisė, o Konstitucinio Teismo įstatymo reguliavimo dalykas (šie klausimai yra sureguliuoti Konstitucinio Teismo įstatymo 76, 77, 82 straipsniuose). Kodekso 192 straipsnio 1 dalyje pakaktų nurodyti, kad Respublikos Prezidento ir Seimo paklausimo teikimo ir jo nagrinėjimo Konstituciniame Teisme tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas.
Jeigu šių Kodekso 192 straipsnio nuostatų nebūtų atsisakyta, šio straipsnio 1 dalyje kreipimosi į Konstitucinį Teismą terminas turėtų būti siejamas su oficialiu Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo dėl Seimo ar Respublikos Prezidento rinkimų galutinių rezultatų nustatymo, o ne pačių rezultatų, paskelbimu.
Šioje dalyje taip pat taisytinas su pirma mažąja raide parašytas žodis „prezidento“ .
520. Kodekso 192 straipsnio 5 dalis išbrauktina, nes nuostata dėl pakartotinių rinkimų rengimo nepatenka į šio straipsnio reguliavimo dalyko apimtį (straipsnis skirtas paklausimui Konstituciniam Teismui), pakartotinių rinkimų rengimo terminai nustatyti Kodekso 182 straipsnyje „Pakartotiniai rinkimai“, be to, ši nuostata ir 182 straipsnio 2 dalies, 6 dalies 1 punkto ir 8 dalies nuostatos yra tarpusavyje nesuderintos.
521. Kodekso 193 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „nariai ir merai“ įrašytina „nariais ir merais“; formuluotė „įgaliojimų naujam savivaldybės tarybos nariui, merui pripažinimo“ keistina formuluote „mandato naujam savivaldybės tarybos nariui, merui pripažinimo“.
522. Kodekso 193 straipsnio 2 dalyje žodžius „Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui“ siūlytume perkelti po žodžių „skundai gali būti paduodami“.
523. Kodekso 194 straipsnio 1 dalies 10 punkte vietoj „1 VMDU“ turėtų būti „1 rinkimuose taikomą VMDU dydį“.
524. Kodekso 194 straipsnio 4 dalyje vietoj nuorodos į „šio kodekso nustatytą tvarką“ turėtų būti konkrečiai nurodyta, kaip skundžiami Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai dėl šiurkščių šio kodekso pažeidimų, nes tokių sprendimų apskundimo tvarka Kodekse nėra nustatyta.
525. Kodekso pabaigoje reikėtų išbraukti sakinį „Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą“ ir teisės aktą pasirašančio subjekto pareigas, nes tai nurodyta po konstitucinio įstatymo 3 straipsnio, prieš išdėstant šiuo įstatymu tvirtinamą Rinkimų kodeksą.
526. Projekto priede nurodytina, kad tai yra „Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso priedas“, o ne „Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo priedas“.
527. Projekto priedo 2 ir 3 punktuose teikiamos nuorodos į Europos Sąjungos teisės aktus tikslintinos atsižvelgiant į teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-72 patvirtinto Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo 6 ir 9 punktus (neturi būti nurodomas Europos Sąjungos teisės akto paskelbimo šaltinis Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje). Šio priedo 5 punkte taisytina trumpinių „ES, Euratomas“ rašyba.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected]
V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]
P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]