PASIŪLYMAS
DĖL UŽIMTUMO ĮSTATYMO NR. XII-2470 1, 8, 10, 13, 22, 24, 25, 37, 44, 47, 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO XIIIP-4520
2020-03-31
Vilnius
Eil. Nr. |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
||
str. |
str. d. |
p. |
||
1. |
|
|
|
Pakeisti įstatymo pavadinimą papildant 51 straipsniu: LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽIMTUMO ĮSTATYMO NR. XII-2470 1, 51, 8, 10, 13, 22, 24, 25, 37, 44, 47, 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS |
2. |
2 |
|
|
Argumentai: Pagal 2020 m. balandžio 7 d. Užimtumo įstatymo Nr. XIII-2846 priimtus pakeitimus, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną, savarankiškai dirbantis asmuo turi teisę gauti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui, jeigu jis atitinka šias 3 sąlygas: 1) savarankiška veikla buvo registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos; 2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu nedirba pagal darbo sutartį ar neturi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių ir negauna su darbo santykiais susijusių pajamų; 3) juridinio asmens atveju neturi likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso. Priimant minėtą įstatymą, Socialinių reikalų ir darbo komitete svarstant siūlymus dėl antros sąlygos formuluotės, buvo išsakyti argumentai, kad asmens finansinė situacija priklauso ne nuo jo dirbančiojo statuso ar turimos darbo sutarties, bet nuo gaunamų pajamų. Nes dalis asmenų, nors ir turi galiojančią darbo sutartį (pvz. trečiais vaiko priežiūros metais ar ilgalaikių neapmokamų atostogų metu), tačiau su darbo santykiais susijusių pajamų negauna. Todėl tokiems asmenims, jei jie iki karantino paskelbimo pradžios vykdė individualią veiklą, būtų logiška taip pat mokėti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui, jei jis atitinka pirmą ir trečią sąlygas. Remiantis šiais argumentais, Socialinių reikalų ir darbo komitetas papildė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengto įstatymo projekto formuluotę žodžiais „ir negauna su darbo santykiais susijusių pajamų“. Tačiau priėmus įstatymą, jo įgyvendinimo metu Sodra asmenims, kurie turi darbo santykius, bet negauna jokių su darbo santykiais susijusių pajamų, vis tiek nustatė, jog jie neturi teisės į savarankiškai dirbančių asmenų išmoką, nes turi darbo santykius. Vadovaujantis tokiu Sodros sprendimu, Užimtumo tarnyba tokiems asmenims neišmoka savarankiškai dirbančių asmenų išmokos, susijusios su situacija, kuomet dėl karantino jie negali vykdyti veiklos. Todėl šiuo įstatymo projektu siūloma patikslinti antros sąlygos savarankiškai dirbantiems asmenims formuluotę. Tokiu būdu, jei savarankiškai dirbantis asmuo atitiktų pirmą ir trečią sąlygas (būtų įregistravęs savarankišką veiklą ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių ir nebūtų jos išregistravęs iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos bei juridinio asmens atveju neturėtų likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso), tačiau turėtų galiojančią darbo sutartį – būtų atsižvelgiama ar jis gauna su darbo santykiais susijusių pajamų. Siūloma antrą sąlygą išdėstyti taip: Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu nedirba pagal darbo sutartį ir neturi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių, išskyrus atvejus, kai nėra priskaičiuotos su darbo santykiais susijusios pajamos. Toks įstatymo patikslinimas padėtų išvengti skirtingo formuluotės interpretavimo. Taip pat, nebūtų diskriminuojami savarankiškai dirbantys asmenys, kurie turi galiojančią darbo sutartį, bet negauna su darbo santykiais susijusių pajamų. Pasiūlymas: Siūlau įstatymo projektą papildyti 2 straipsniu, kuriuo būtų keičiamas Užimtumo įstatymo 51 straipsnis ir išdėstyti jį taip:
„2 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas Pakeisti 51 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „51 straipsnis. Išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims skyrimo ir mokėjimo ypatumai Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną 1. Kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną, savarankiškai dirbantis asmuo, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, turi teisę gauti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui, jeigu jis atitinka šias sąlygas: 1) savarankiška veikla buvo registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos; 2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės
paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu nedirba pagal darbo
sutartį 3) juridinio asmens atveju neturi likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso. 2. Šiame straipsnyje nustatyta išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui mokama kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį ir yra lygi vienam einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžiui, apskaičiuotam Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nustatyta tvarka. Kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino terminas trumpesnis negu kalendorinis mėnuo, už tą mėnesį mokamos išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui dydis proporcingai mažinamas. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas atitinkančiam asmeniui išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui skiriama ne anksčiau kaip nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos. Vienam savarankiškai dirbančiam asmeniui skiriama ir mokama viena išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui, nepriklausomai nuo jo vykdomų savarankiškų veiklų skaičiaus. 4. Šiame straipsnyje nustatytos išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimas nutraukiamas, kai: 1) Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukia ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba sueina bent vieno iš jų paskelbimo terminas; 2) asmuo nebeatitinka bent vienos iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos išmokai savarankiškai dirbančiam asmeniui skirti ir mokėti. 5. Išmokas savarankiškai dirbantiems asmenims skiria Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba). Išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui paskiriama per 3 darbo dienas nuo asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą dienos. Sprendimą nutraukti išmokų mokėjimą Užimtumo tarnyba priima ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo dienos, kurią Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukė ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba suėjo bent vieno iš jų paskelbimo terminas, arba nuo duomenų ar dokumentų, patvirtinančių asmens neatitikimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytai (nurodytoms) sąlygai (sąlygoms), gavimo dienos. 6. Išmokas savarankiškai dirbantiems asmenims, atsižvelgiant į šio straipsnio 5 dalyje nurodytus Užimtumo tarnybos priimtus sprendimus, moka ir išieško Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jos paskirta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga (toliau – išmokų mokėtojas). 7. Išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims išieškojimui mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo V skyriaus nuostatos. 8. Kreipimosi dėl išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui, šios išmokos skyrimo ir mokėjimo tvarka nustatoma Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintuose Išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims nuostatuose, suderintuose su išmokų mokėtoju. 9. Išmokų mokėtojo patiriamos išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims mokėjimo ir išieškojimo sąnaudos kompensuojamos pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytą procentinį dydį šioms sąnaudoms kompensuoti iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų.“
|
3. |
|
|
|
Įstatymo projekto straipsnius 2-12, atitinkamai pernumeruoti ir laikyti 3-13 straipsniais. |
Teikia