LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Kultūros komitetas

Papildomo komiteto IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2024 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAViVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3128

2023-10-25 Nr. 121-P-32

Vilnius

1. Komiteto nuotoliniame posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, Komiteto pirmininko pavaduotojas Robertas Šarknickas, Komiteto nariai Angelė Jakavonytė, Vytautas Kernagis, Liuda, Pociūnienė, Stasys Tumėnas, Kęstutis Vilkauskas.

Komiteto biuro vedėja Agnė Jonaitienė, patarėjos Milda Gureckienė, Aušra Pocienė, Deimantė Pukytė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė.

Kviestieji asmenys (pasisakę nuotoliniame posėdyje): Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė Lina Bušinskaitė, Kultūros ministras Simonas Kairys, Lietuvos prodiuserė, kino gamybos kompanijos „Studio Uljana Kim“ vadovė Uljana Kim, Kultūros ministerijos kancleris Rolandas Kvietkauskas, Finansų ministerijos Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus patarėja Aldona Mickevičienė, Lietuvos savivaldybių asociacija patarėjas švietimo ir kultūros klausimais Jonas Mickus, Kultūros ministerijos viceministras Rimantas Mikaitis, VšĮ „ Kino pavasaris“ atstovas Arnas Neverauskas, Kultūros periodinių leidinių asociacija Gytis Norvilas, Lietuvos kino centro direktorius Laimonas Ubavičius, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas Jonas Staselis, Seimo narys Antanas Vinkus.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-09				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime.	Pritarti

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-09

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime.

Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos kinematografininkų sąjunga, Nepriklausomų prodiuserių asociacija, Asociacija „Autorinio kino aljansas“ 2023-10-10				Kino sritis yra viena tvariausių kultūros ir kūrybinių industrijų, savyje apimanti tiek kino meną ir jo sklaidą, tiek bendradarbiavimą su kitomis kultūros šakomis ar socialinių-ekonominių santykių sritimis. Greta savo meninės ir kūrybinės vertės, kinas kartu yra ir veiklos sritis, skatinanti ekonomikos augimą, atvykstamąjį turizmą, kurianti naujas ir išlaikanti esamas darbo vietas, generuojanti prekių ir paslaugų apyvartą, pritraukianti užsienio investicijas bei itin svariai prisidedanti prie Lietuvos kultūros eksporto bei šalies įvaizdžio kūrimo ir jos vardo garsinimo pasaulyje. Svarbu pastebėti, jog Lietuvos kino sektorius per pastaruosius 10 metų išaugo kone 5 kartus, o tai pagrindžia ne tik į Lietuvą pritraukiamų užsienio investicijų filmų kūrimui ir gamybai (kai išlaidos patiriamos Lietuvoje) lėšų apimtys, tačiau ir pasiekiami išskirtiniai meniniai mūsų šalies kino talentų rezultatai. Pastaraisiais metais itin išaugo lietuvių kūrėjų filmų, kurie pristatomi tarptautiniuose A klasės festivaliuose, skaičius. 2021-2022 m. kasmet apie 20 skirtingų kategorijų lietuviškų filmų buvo įtraukiami į aukščiausio lygmens tarptautinių kino renginių programas. Paminėtina, jog L. Bareišos „Piligrimai“ buvo išrinktas geriausiu Venecijos kino festivalio „Horizontai“ konkursinės programos filmu, S. Loznitsa „Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją“ tapo geriausiu Tarptautinio Amsterdamo dokumentinio kino festivalio IDFA filmu, M. Kavtaradzės „Tu man nieko neprimeni“ JAV Sandanso kino festivalyje šiemet buvo apdovanotas už geriausią režisūrą, o pačioje praėjusių metų pabaigoje M. Kvedaravičiaus „Mariupolis 2“ Europos kino apdovanojimuose buvo išrinktas geriausiu dokumentiniu filmu. Apdovanojimų nusipelnė ir daug kitų Lietuvos kino kūrėjų, kurie savo laimėjimais prisidėjo garsindami Lietuvos vardą bei įrodydami milžinišką mūsų šalies kūrėjų potencialą kinematografijoje. Tačiau akivaizdu, kad visi paminėti laimėjimus pelnę kūriniai nebūtų buvę sukurti, jei ne valstybinis kino finansavimas. Europoje susiklosčiusi kultūros ir kartu kino srities paramos ir skatinimo sistema grindžiama valstybės dėmesiu ir skiriamu finansavimu kino projektų įgyvendinimui. Deja, tačiau siekdami realizuoti kūrybines idėjas ir iniciatyvas kino srityje turime tikėtis ir valstybės dėmesio, nes Lietuvos, kaip mažos kalbinės rinkos specifika, taip pat milžiniška konkurencija su kitų Europos valstybių kūrėjais neleidžia kino projektų įgyvendinimo galimybių sieti tik su komercine filmų sėkme. Valstybės finansavimas sudaro esminį pagrindą nekomercinio kino kūrybos procese, o daugeliu atveju tik tai leidžia kūrėjams veikti nepriklausomai ir laisvai realizuoti savo idėjas, nebūnant įtakotiems komercinių filmų platintojų ar turinio sklaidos platformų valdytojų. Šiais bruožais Europos, o kartu ir Lietuvos, kino sritis labai skiriasi nuo kitų Pasaulio kraštų, ypač JAV. Lietuvos atveju džiaugiamės kasmet vis gerėjančiais pelno mokesčio lengvatos filmų gamybai rezultatais. Praėjusiais metais ši suma pasiekė apie 17,8 mln. Eur, o ir absoliučiai didžiąją dalį jos į filmų gamybą pritraukia užsienio filmų kūrėjai. Tuo tarpu valstybinis kino finansavimas filmų parengiamiesiems ir gamybos darbams, skiriamas per Lietuvos kino centrą, pastaraisiais metais tesiekia apie 5-5,5 mln. Eur per metus. Nenorime pasakyti, kad čia kažkuo kalta pelno mokesčio lengvata ar Lietuvos kino centras. Priešingai, lengvata veikia efektyviai ir administruojama sėkmingai, tuo pasiekia ir pagrindinio tikslo – užsienio investicijų pritraukimą į Lietuvą per čia kuriamus filmus. Tačiau darosi neramu, kai pelno mokesčio lengvatos apimties ir valstybinio kino gamybos finansavimo apimties disproporcija ir toliau taip auga (5,5 mln. ir 17,8 mln.). Tai lemia tai, kad Lietuvos kino kūrėjai neskatinami valstybės įgyvendinti savo idėjas kino srityje, sukurti filmus, kurie būtų autoriniais ir laikomi lietuviškais. Todėl kyla natūralus klausimas – kodėl vertinant faktines aplinkybes, kad Lietuvos kino industrija prisideda prie vis didėjančio užsienio investicijų pritraukimo į Lietuvą (per pastaruosius 2 metus tai sudarė apie 72 mln. Eur), tačiau bent kiek ženklesnė papildoma dalis šių Lietuvoje gautų lėšų per valstybės biudžetą nėra nukreipiama valstybiniam kino finansavimui, jo apimtys pastaraisiais metais nedidėja. Siekiant įvertinti Lietuvos kino kūrėjų finansavimo galimybes, būtina iškart palyginti, kad Lietuva, nors ir yra didžiausia Baltijos šalis bei ekonomika, tačiau valstybinis kino finansavimas Lietuvoje 2023 m. (bendras metinis kino sričiai skiriamas finansavimas per Lietuvos kino centrą sudaro apie 8,5 mln. Eur) yra kone perpus mažesnis nei Estijoje (2023 m. Estijoje skirta apie 14 mln. Eur) ir tik vos didesnis nei Latvijoje (2023 m. Latvijoje skirta apie 8 mln. Eur). Verta atsiminti, kad tiek Estijoje, tiek ir Latvijoje veikia papildomai ir regioniniai kino fondai, finansuojami valdžios institucijų, ko neturime Lietuvoje. Kino srities projektų įgyvendinimui pastaraisiais metais labai didelį poveikį turėjo itin aukšta infliacija, sprendimai dėl minimalaus darbo užmokesčio padidėjimo, kurie kone trečdaliu padidino kino projektų įgyvendinimo kaštus. Tai reiškia, kad siekiant bent išlaikyti 2021-2022 m. kino projektų įgyvendinimo apimties lygį pagal jų kainas jau 2024 metais, Lietuvos kino centrui vien tam būtina skirti papildomai 2,4 mln. Eur (ši suma sudaro 33 proc. nuo 2023 m. LKC paskirstomo finansavimo visų sričių kino projektams (nuo LKC paskirstomų apie 7,3 mln. Eur). Ir kartu suvokti, kad tokia apimtis reikalinga tik projektų skaičiaus ir jų apimčių stabilizavimui, tačiau ne kino sektoriaus augimui. Siekiant realizuoti pastaraisiais metais augantį Lietuvos kino srities kūrybinį potencialą ir paskatinti Lietuvos kino sektoriaus plėtrą lyginant bent su Estija ir Latvija, prašytume numatyti didesnį valstybinį kino finansavimą, skiriamą per Lietuvos kino centrą kino srities projektų finansavimui - 2024 m. tam skiriant papildomai 4,8 mln. Eur, o 2025 m. – numatant dar papildomai 0,8 mln. Eur. Tokia apimtimi pasiektume šiuo metu esamą Estijos valstybinio kino finansavimo apimtį bei ne mažiau kaip 20 proc. kino valstybinio finansavimo projektinėms veikloms padidėjimą lyginant su esamomis apimtimis. Taip pat prašytume kartu su 2024 m. valstybės biudžeto įstatymu priimti sprendimus dėl pelno mokesčio lengvatos filmų gamybai Lietuvoje pratęsimo iki 2028 m. gruodžio 31 d. Galima argumentuoti, kad šios lengvatos pratęsimas kartu yra ir šaltinis valstybinio kino finansavimui nuo 2024 m. padidinti, nes užtikrina užsienio investicijų pritraukimą į Lietuvą ir atitinkamai didesnes valstybes biudžeto pajamas. Remiantis Skandinavijos šalyse, kai kuriose kitose Europos valstybėse atliktais skaičiavimais, investicijos į kino industriją sąlygoja investicijų grąžos koeficientą, kuris svyruoja nuo 4 iki 4,8 dydžio. Tai reiškia, kad per finansines priemones valstybei investuojant į kino sritį, investuotas 1 Euras gali sugeneruoti naudą nuo 4 iki 4,8 Eur. Todėl esame įsitikinę, kad tiek savo kūrybiniais pasiekimais kino srityje tarptautiniu mastu, tiek visi kartu prisidėdami prie pelno mokesčio lengvatos sėkmingo funkcionavimo ir užsienio investicijų Lietuvoje pritraukimo įrodome, kad valstybinis kino finansavimas turi būti laikomas ne parama ar subsidija, tačiau tvaria valstybės investicija.	Pritarti iš dalies	Žiūrėti Komiteto siūlymą Nr.4
2.	VŠĮ „Kino pavasaris“ 2023-10-06				Kino industrija nėra vien pramoga, tai galingas ekonominio augimo, kultūrinės raiškos ir tautinės tapatybės skatinimo įrankis. Šiandienos sparčiai besivystančioje visuomenėje kino sektorius vaidina svarbų vaidmenį formuojant visuomenės vertybes, išsaugant istoriją ir vystant šalies ekonomiką. Vis dėlto, nepaisant neabejotinos reikšmės, kino sektorius dažnai susiduria su itin ribotu valstybiniu finansavimu, lyginant netgi aplinkinių valstybių kontekste, kuris neleidžia šiam sektoriui atskleisti savo tikrojo potencialo. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl turėtų būti didinamas kino sektoriaus valstybinis finansavimas, yra jo vaidmuo išsaugant ir propaguojant mūsų kultūros paveldą. Filmai yra veidrodis, atspindintis tautos istorijas, tradicijas ir vertybes. Investuodami į kino industriją galime užtikrinti, kad mūsų turtingas kultūrinis gobelenas būtų ne tik išsaugotas, bet ir juo dalijamasi su visu pasauliu. Šis kultūros eksportas gali sustiprinti mūsų įvaizdį tarptautinėje bendruomenėje, puoselėti tarptautinius santykius ir skatinti supratimą. Pažymėtina, kad jau tampa tradicija, jog lietuviškas kinas džiugina savo pasiekimais pasaulinėje arenoje, tai buvo tiesa ir pastaraisiais metais: L. Bareišos „Piligrimai“ buvo išrinktas geriausiu Venecijos kino festivalio „Horizontai“ konkursinės programos filmu, S. Loznitsa „Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją“ tapo geriausiu festivalio IDFA filmu, M. Kavtaradze „Tu man nieko neprimeni“ JAV Sandanso kino festivalyje apdovanotas už geriausią režisūrą, I. Sahakyan „Neįtikėtina Auroros Mardiganian istorija“sulaukė geriausio animacinio filmo apdovanojimo Asia Pacific Screen Awards, M. Kvedaravičiaus „Mariupolis 2“ Europos kino apdovanojimuose buvo išrinktas geriausiu dokumentiniu filmu. Apdovanojimų nusipelnė ir daugelis kitų Lietuvos kūrėjų, vis tik atkreiptinas dėmesys, kad jų kūriniai, tikėtina, nebūtų buvę sukurti, jei ne kino valstybinis finansavimas. Kino sektorius taip pat įneša reikšmingą indėlį į šalies ekonomiką. Valstybinis kino finansavimas skatina kino ekonomikos augimą sukuriant darbo vietas įvairiuose su industrija susijusiuose sektoriuose, tokiuose kaip filmų gamyba, platinimas, rinkodara ir rodymas. Be to, kino sektoriaus plėtra prisideda ir prie daugybės pagalbinių industrijų, tokių kaip maitinimas, statyba ir transportas, vystymo, taip toliau stiprinant šalies ekonomiką bei nešant pajamas į biudžetą. Negana to, kino filmai gali įkvėpti keliauti ir skatinti turizmą. Ikoniškos filmų vietos dažnai tampa turistų lankomomis vietomis, pritraukiančiomis lankytojus iš viso pasaulio. Investuodami į kino sektorių, sidabriniame ekrane galime pademonstruoti kvapą gniaužiančius kraštovaizdžius, istorines įžymybes ir įvairias kultūras, suviliojančias keliautojus tyrinėti mūsų šalį. Puikūs to pavyzdžiai - Lukiškių kalėjimas, kuriame be kita ko, buvo filmuotas pasaulinio pripažinimo susilaukęs serialas „The Stranger Things“, bei Vilniaus miegamieji rajonai, kuriuos buvo galima išvysti kultiniame HBO mini-seriale „Chemobyl“. Tai savo ruožtu gali padidinti turizmo pajamas ir sudaryti galimybes vietos verslui. Mūsų tauta gali pasigirti daugybe kūrybinių talentų - nuo rašytojų ir režisierių iki aktorių ir operatorių. Tačiau šie talentai dažnai susiduria su sunkumais dėl ribotų išteklių ir finansinių suvaržymų. Didindami finansavimą galime suteikti būsimiems filmų kūrėjams reikiamų išteklių, kad jų vizijos būtų įgyvendintos. Ši parama ne tik ugdo vietinius talentus, bet ir didina mūsų tarptautinį konkurencingumą, pritraukia investicijas ir bendradarbiavimo galimybes iš pasaulinės kino bendruomenės. Vien ko vertas faktas, kad Lietuvos kino industrijos bei atsakingų institucijų bendromis pastangomis kasmetinis Europos kino forumas (Europa Cinemas Network Conference), pritrauksiantis per 600-us užsienio kino profesionalų, 2024 m. vyks Vilniuje. Autoriniai kino filmai turi galimybę šviesti, įkvėpti ir didinti visuomenės informuotumą apie svarbias socialines problemas. Remdami socialiai aktualų ir susimąstyti skatinantį kiną, galime ugdyti kritinį mąstymą, empatiją ir socialinius pokyčius. Be to, kino sektorius gali būti naudojamas kaip švietimo priemonė, o dokumentiniai filmai ir istorinės dramos yra vertingi mokymosi ištekliai. Valstybinė parama šiam sektoriui leidžia sukurti labiau informuotą ir apsišvietusią visuomenę. Didžiausias Lietuvoje tarptautinis kino festivalis 2023 m. į kino sales pritraukė per 83 tūkst. žiūrovų o šie duomenys sparčiai artėja prie ikipandeminės statistikos (126 tūkst. žiūrovų 2019 m.). Žvelgiant į ateitį, tokios tendencijos nuteikia itin pozityviai ir leidžia tikėtis, kad artėjantys festivaliai bus dar įspūdingesni. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ypač svarbu, kad Lietuvos kino sektoriaus plėtrai būtų sukurtos palankios valstybinės paramos sąlygos, ypač įvertinant tai, kad pagal šiuos rodiklius neigiama prasme išsiskiriame visame regione. Pažymėtina, kad Lietuva, nors ir yra didžiausia Baltijos šalis bei ekonomika, tačiau kino valstybinio finansavimo projektams per Lietuvos kino centrą yra skiriamas 7 230 000 EUR biudžetas. Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. kino valstybinio finansavimo projektams per Lietuvos kino centrą buvo skirta 6 834 000 EUR. Nors būtų galima teigti, kad kino valstybinio finansavimo projektams 2023 m. buvo skirtas 400 000 EUR didesnis finansavimas nei 2022 m., visgi atsižvelgiant į tai, kad Kino centrui 2023 m. buvo pavesta administruoti valstybinį finansavimą projektams, kurie sulaukia ES programos „Kūrybiška Europa" paprogramės „Media" paramos, kino valstybinis finansavimas iš esmės liko toks pats. Kai kurioms sritims, pvz. kino kultūros sklaidai, jis net mažėjo. Palyginimui, 2022 m. Estijoje bendras kino srities finansavimas siekė net 13 032 042 Eur, o Latvijoje 2022 m. - 7 455 298 Eur. Dar daugiau, kaip jau minėta, 2023 m. kino valstybinis finansavimas iš esmės nominaliai neaugo. Remiantis Lietuvos banko makroekonominėmis prognozėmis1, vidutinė metinė infliacija Lietuvoje 2022 m. sudarė net 18,9%, o 2023 m. sudarys - 8,8%. Pažymėtina, kad kino kultūros projektai yra ypatingai paveikūs perkamosios galios pokyčiams, kadangi didžiąją tokių projektų sąnaudų dalį sudaro jų įgyvendinimui reikalingos prekės ir paslaugos. Tokiomis aplinkybėmis ne tik keblu užtikrinti, kad valstybinį finansavimą gautų daugiau pareiškėjų, bet, dar svarbiau, tai sąlygoja, kad netgi finansavimą gavę projektai yra vis labiau ribotai pajėgūs tinkamai įgyvendinti projektuose išsikeltus tikslus. Projektams negalint įgyvendinti numatytų tikslų, kenčia jų kokybė bei iš esmės yra suvaržomas jų augimo potencialas. Atkreiptinas dėmesys, kad dar 2021 m. svarstant 2022 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, Seimo biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, priėmė išvadą2, kurioje atsisakė skirti LKC papildomą finansavimą, visgi pažymėjo ir pasiūlė Vyriausybei parengti ilgalaikį kino industrijos plėtros ir finansavimo planą. Manytumėme, kad šie sprendimai sudaro prielaidas kompleksiškai pažiūrėti į 2024 m. ir tolesnių metų Lietuvos kino centro biudžetą. Atsižvelgiant j tai, kas išdėstyta, aukščiau prašytumėme svarstant ir priimant valstybės biudžeto projektą padidinti kino srities projektų finansavimą, skiriamą konkursiniu būdu per Lietuvos kino centrą, 2024 m. tam skiriant papildomai 4,8 mln. Eur, o 2025 m. - numatant dar papildomai 0,8 mln. Eur. Negana to, kviečiame aktyviai naudotis visomis Seimui suteiktomis teisėmis nagrinėjant šj bei visus kitus su kino sritimi susijusius klausimus, organizuoti posėdžius, diskusijas bei kitus tinkamus formatus.	Pritarti iš dalies	Žiūrėti Komiteto siūlymą Nr.4.
3.	VšĮ Skalvijos kino centras, VšĮ „Kino pasaka“, VšĮ „Kino pavasaris“, VšĮ „Lithuanian shorts“ 2023-10-25				Kinas – kultūros sritis, apimanti kūrybinę ir gamybinę kino veiklą, filmų platinimą, jų rodymą, sklaidą, kino kultūros sklaidos projektus, kino paveldo apsaugą ir kino teatrų veiklą. Lietuvoje kinas yra viena paklausiausių ir populiariausių kultūros formų, jau seniai suvokiamas ne tik kaip tiesiog būdas praleisti laisvalaikį, bet kaip aukštos kultūrinės vertės meno šaka, turinti daugybę skirtingų reikšmių bei funkcijų ir suteikianti galimybę mokytis bei pažinti pasaulį. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje itin išaugo filmų gamybos apimtys, mokestinė lengvata filmų gamybai suteikė galimybę Lietuvos filmų gamintojams sėkmingai konkuruoti tiek su aplinkinių, tiek su Vakarų valstybių kino pramone. Vis dėlto, atskiro dėmesio nusipelno kita kino sritis – kino kultūros sklaida. Tokie kino kultūros sklaidos projektai kaip tarptautinis Vilniaus kino festivalis „Kino pavasaris“, Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis, „Skalvijos“ kino centras, kino teatras „Pasaka“ ir kiti šio sektoriaus atstovai garsina Lietuvos ir kitų šalių kūrėjų autorinį kiną, sudaro sąlygas kuo platesniam legaliam aukštos kultūrinės ir meninės vertės kino kūrinių prieinamumui ir tinkamam profesionaliam pristatymui. 2022 m. Lietuvoje veikiančius kino teatrus aplankė 2 994 832 žiūrovai, tuo tarpu 2019 m. (iki pandemijos pradžios) šis skaičius siekė 4 141 900. Taigi, galima pripažinti, kad kino sektorius dar nėra pilnai atsitiesęs po pandemijos. Kino teatrų lankomumas yra svarbus dar ir dėl to, kad šios industrijos praktika lemia, jog kiekvieno parduoto kino bilieto pajamos yra paskirstomos tarp kino rodytojų, platintojų ir kūrėjų. Taigi, visai kino bendruomenei šiame kontekste yra ypač svarbu sugrąžinti žiūrovus į kino teatrus bei pritraukti naujus žiūrovus į pamatyti kokybišką autorinį, taip pat ir Lietuvoje kuriamą, kiną. Pažymėtina, kad kino kultūros sklaidos projektai per savo veiklas betarpiškai pritraukia visuomenę į kino teatrus – štai vien tarptautinį Vilniaus kino festivalį „Kino pavasaris“ iki pandemijos 2019 m. kino teatruose aplankė per 130 000 tūkst. žiūrovų (2023 m. – daugiau nei 83 tūkst. žiūrovų, 2024 m. planuojama, kad šis skaičius viršys 100 tūkst. žiūrovų). Taigi, siekiant šalyje užtikrinti kokybišką kino pasiekiamumą, populiarinti kuriamus aukštos kinematografinės vertės nacionalinius ir užsienio šalių filmus, labai svarbu skatinti įvairių kino kultūros sklaidos projektų, tokių kaip kino festivaliai, kino edukacinės veiklos ir kt., įgyvendinimą kuo didesniu mastu. Sėkmingai veikiantis kino sklaidos mechanizmas kuria prielaidas aukštos meninės vertės kino produkcijos paklausai ateityje. Tad skatinant kino gamybą ir kino kultūros plėtrą šalyje būtina skirti adekvačius resursus ir kino sklaidos sferai. Atkreiptinas dėmesys, jog valstybinis finansavimas kino sričiai, šiuo metu yra ženkliai mažesnis už kitų Baltijos valstybių skiriamą finansavimą. Mūsų žiniomis, Estijos valstybinis kino sektoriaus finansavimas 2022 m. siekė 13,032 mln. Eur, Latvijos – 7,455 mln. Eur. Tuo tarpu Lietuvoje kino projektų finansavimui šiais metais yra skiriama vos 7,23 mln. Eur. Visai kino sričiai pakankamo finansavimo stoka atitinkamai paliečia ir kino kultūros sklaidos sektorių. Tenka konstatuoti, kad 2023 m. kino kultūros sklaida Lietuvoje sulaukia neproporcingai mažos kino sektoriui skirto projektinio finansavimo dalies – 12,44%. Nepriklausomai nuo to, pažymėtina, kad kino sklaidos iniciatyvų poreikį indikuoja augantis kino kultūros sektoriaus projektų paraiškų teikėjų skaičius. 2020 m. Lietuvos kino centras parėmė 35 kino kultūros sklaidos projektus, tuo tarpu neparemta liko 18 projektų, 2021 m. – 43 paremti ir 22 neparemti projektai, 2022 m. – 47 paremti ir 15 neparemti projektai, 2023 m. – 41 paremti ir 25 neparemti projektai. Šio sektoriaus finansavimas, kaip jau minėta, ne tik neatitinka bendro poreikio, bet ir tolygiai nedidėja remiantis minėtais sektoriaus augimo duomenimis. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, pagarbiai prašome rengiant, svarstant ir priimant 2024 m. valstybės biudžetą, numatyti Lietuvos kino centrui papildomus 4,8 mln. Eur, kurie būtų skiriami kino projektams, taip pat ir kino kultūros sklaidos projektams, finansuoti.	Pritarti iš dalies	Žiūrėti Komiteto siūlymą Nr.4
4.	Lietuvos savivaldybių asociacija. 2023-10-20				Lietuvos savivaldybių asociacija, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą (toliau - Projektas) ir atsižvelgdama į savivaldybių išsakytas problemas, teikia šiuos siūlymus dėl papildomų lėšų skyrimo kultūros darbuotojams 2024 m.: 1. 2018 m. spalio mėn. Kultūros ministrės pasirašytas Memorandumas su savivaldybių merais Dėl kultūros sektoriaus darbuotojų atlyginimo kėlimo numatė, kad 2019-2021 metais savivaldybės iš savo biudžetų turi prisidėti 50 procentų prie šių atlyginimų didinimo. Kadangi minėtas Memorandumas jau baigė galioti, vadovaujantis įstatymais, Projekte turi būti numatyta 100 procentų kompensuoti savivaldybių biudžetų išlaidų didėjimą dėl kultūros sektoriaus darbuotojų atlyginimo kėlimo. Pažymėtina, kad savivaldybės iš savo biudžetų turi kelti atlyginimus ir kitiems pagal darbo sutartis kultūros srityje dirbantiems asmenims. Prašome savivaldybių kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčiui didinti papildomai skirti 6,211 mln. eurų.	Nepritarti	Valstybė, skirdama papildomas lėšas savivaldybėms kultūros darbuotojų atlyginimų didinimui siekia išlaikyti tolygų sektoriaus darbo užmokesčio kilimą visoje šalyje, siekiant subalansuoto visos ekosistemos veikimo. Savo sprendimu valstybė kviečia savivaldybes investuoti į kūrybingų darbuotojų išlaikymą regionuose, tuo kuriant reikšmingą pridėtinę vertę ir konkrečiai teritorijai ir tuo pačiu bendram kultūros vyksmui. Sprendimas padidinti biudžeto išlaidas kultūros darbuotojų atlyginimams nėra susijęs su įstatyminiais įpareigojimais, tai Vyriausybės programinių nuostatų įgyvendinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad nusistovėjęs modelis sudarė savivaldybėms prielaidas kultūros darbuotojų atlyginimams 2022 m. skirti papildomai apie 3 mln. eurų, o 2023 m. savivaldybės informavo, kad papildomai planuojama šioms reikmėms skirti 5,9 mln. eur.
5.	Lietuvos nacionalinis dramos teatras 2023-10-25				Susipažinę Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžetų ir savivaldybių biudžetų ir finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu (toliau – Rodiklių įstatymo projektas), matome, jog BĮ Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui (toliau - Teatras) nėra numatyta lėšų apmokėjimui už nutolusios saulės elektrinės įsigijimą – reikalinga suma – 248.281,00 Eur, nors šiam sandoriui buvo gautas Kultūros ministerijos leidimas. Teatras, atsižvelgdamas į reikšmingai didėjusius suvartojamos elektros energijos kaštus, 2022 m. gegužės 19 d. raštu Nr. SD-22-69 kreipėsi į Kultūros ministeriją su prašymu duoti sutikimą Teatrui teikti paraišką Aplinkos projektų valdymo agentūrai (toliau – APVA) dėl paramos nutolusios saulės elektrinės įsigijimui gauti (toliau - paraiška) ir įsigyti nutolusios saulės elektrinės dalį. 2022 m. birželio 17 d. Kultūros ministerija raštu Nr. GD-22-99 akcentuodama, kad įstaigos skatinamos laikytis Europos žaliojo kurso direktyvos sutiko, kad Teatras teiktų paraišką APVAI. Kultūros ministerijos sutikimas buvo būtina sąlyga teikti paraišką APVA. 2022 m. rugsėjo 9 d. APVA patvirtino Teatro paraišką ir skyrė 80 proc. finansavimą nuo pradinės kainos. Atkreipiame dėmesį, kad projekto finansavimo sąlygos yra išskirtinai geros ir, mūsų žiniomis, ateityje tokio pobūdžio kvietimai biudžetinėms įstaigoms nebeplanuojami. 2023 m. vasario 23 d. su UAB „Evecon“ buvo pasirašyta sutartis Nr. VPS-23-15 dėl elektrinės įsigijimo ir susijusių paslaugų suteikimo (toliau - Sutartis), pagal kurią elektrinę planuojama sumontuoti ir perduoti 2024 m. sausio mėnesį. Įsigytos Elektrinės įsigijimo kaina - 684 981, 00 Eur apmokama dalimis: APVA - 436 000.00 Eur, Teatras – 248 281.00 Eur. APVA lėšomis jau sumokėtas avansas (131 010,00 Eur), o asignavimų 248.281,00 Eur Teatro finansinio įsipareigojimo daliai sumokėti Rodiklių įstatymo projekte nenumatyta . Galimybių šios sumos padengti iš Teatro veiklos gaunamų pajamų neturime, nes šios pajamos naudojamos išimtinai spektaklių statymui, pastatų išlaikymui bei įsigytos elektrinės aptarnavimui. Vėluojant padengti Teatro finansinio įsipareigojimo dalį daugiau nei 20 d. nuo mokėjimo termino pabaigos Sutartis gali būti nutraukta, Teatrui teks mokėti delspinigius ir/ar atlyginti kitos šalies dėl netinkamo Sutarties vykdymo patirtus nuotolius. 2023 m. gegužės 25 d. Teatras, atkreipdamas dėmesį į planuojamų investicijų atsipirkimą per 3,5 metus, kreipėsi į Kultūros ministeriją raštu Nr. SD-2023/78 dėl 248.281,00 Eur skyrimo projekto įgyvendinimo pabaigimui. 2023 m. birželio 8 d. Kultūros ministerija raštu Nr. GD-2023/78 nurodė dėl papildomo lėšų poreikio kreiptis į Finansų ministeriją, į kurią kreipusis (Teatro raštas 2023 m. birželio 23 d. raštas SD- 2023-88), buvo gautas Teatrui ir Kultūros ministerijai adresuotas atsakymas (Finansų ministerijos 2023 m. liepos 17 raštas Nr. GD-2023/97), kuriame Kultūros ministerijai pasiūlyta lėšas, reikiamas nutolusios saulės elektrinės įrengimo išlaidų finansavimui, skirti iš kultūros ministro valdymo sričiai 2024-2026 metams planuojamų asignavimų. Nors pati Kultūros ministerija davė sutikimą Teatro iniciatyvai įsigyti nutolusią saulės elektrinę, trūkstamas finansavimas nebuvo skirtas. Norime atkreipti dėmesį ir į tai, kad atlikus viso pastato rekonstrukciją, pastačius dvi naujas sales, LNDT pastatas jau tampa viena iš patraukliausių ir paklausiausių kultūrinių erdvių svarbiausiems Lietuvos ir tarptautiniams teatro, muzikos ir šokio renginiams. Įgyvendinus nutolusios saulės elektrinės projektą, LNDT taptų vienu iš moderniausių ir pažangiausių teatrų ne tik Lietuvoje, bet ir visame regione. Tvarių ir išlaidas optimizuojančių sprendimų kūrimas ir pritaikymas kasdienėje veikloje paskatino LNDT kartu su partneriais sėkmingai gauti ir Europos Sąjungos programos „Kūrybiška Europa 2021-2027“ finansavimą daugiamečio projekto įgyvendinimui. Projektas „Stages“ (Tvaraus teatro aljansas žaliai aplinkos kaitai skatinti) įgyvendinamas kartu su 13 lyderiaujančių Europos teatrų ir reprezentuoja Lietuvos valstybę ne tik kultūros, bet ir aplinkosaugos bei tvarumo srityse. Žaliosios energijos pritaikymas tokioje energijai imlioje srityje kaip teatro veikla sukurtų dar vieną sėkmės istoriją ir tarptautiniu valstybės reprezentavimo lygmeniu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašome įvertinant susidariusios situacijos rimtumą skirti trūkstamas lėšas (248.281,00 Eur) projekto įgyvendinimo pabaigimui, kad nebūtų prarastas APVA finansavimas ir būtų išvengta su Sutarties netinkamu vykdymu susijusių neigiamų teisinių pasekmių. Pabrėžiame, jog sėkmingai įgyvendinus šį projektą, investicija valstybei atsipirktų per 3,5 metų, Teatras taptų maksimaliai žalią kursą atitinkančia įstaiga bei sektinu pavyzdžiu kitoms valstybės įstaigoms.	Pritarti	Žiūrėti Komiteto pasiūlymą Nr.5.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo narys Antanas Vinkus

2023-10-24

Argumentai:

Kretingos dvaro sodybos grafų Tiškevičių rūmuose veikiantis Kretingos muziejus yra vienas iš lankomiausių krašto istorinės atminties muziejų pajūrio regione. Per metus čia atvyksta apie 130 tūkst. lankytojų. Muziejaus žinomumą ir išaugusį lankomumą lėmė tai, kad per pastaruosius dešimtmečius Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei valstybės biudžeto lėšomis buvo restauruoti 6 paminkliniai pastatai, įrengtos 7 naujos ekspozicijos, savivaldybės biudžeto bei Kultūros infrastruktūros centro lėšomis restauruota Žiemos sodo oranžerija.

Augant visuomenės ekologinei kultūrai ir nuosekliai atkuriant vieną iš vertingiausių Lietuvoje ir kultūrinio turizmo plėtojimo perspektyvą turinčio Tiškevičių rūmų su garsiuoju Žiemos sodu pastatų kompleksą, būtina sutvarkyti jo aplinką, kurios neatsiejama dalis yra vandens telkiniai. Planuojami darbai ne tik gražintų tvenkinių estetinį vaizdą, bet ir apsaugotų nuo hidrotechninių statinių griūties.

Pagrindinis darbų tikslas – Kretingos dvaro sodybos parko II ir III tvenkinių hidroįtvarų remontas, tvenkinių išvalymas ir pakrančių sutvarkymas.

Darbus planuojama vykdyti siekiant atkurti vandens telkinių ekologinę pusiausvyrą, paskatinti biologinės įvairovės plėtrą, panaikinti eutrofikacijos galimybes, pašalinti besikaupiančias sąnašas, pagerinti vandens cheminius-biologinius rodiklius.

Kretingos muziejaus užsakymu jau yra parengti parko paviršinių vandens telkinių tvarkymo pasiūlymai techniniam projektui rengti. Tvenkinių tvarkymo ir projektavimo darbų finansavimo sąmata sudaro 238 tūkst. eurų.

Įvertinant tai, kas išdėstyta, siūloma:

Pasiūlymas:

skirti 238 tūkst. eurų Kretingos dvaro sodybos parko tvenkinių tvarkymo ir projektavimo darbų finansavimui.

Lėšų šaltinis:

Viršplaninės valstybės biudžeto pajamos, kurios bus surinktos dėl vykstančio infliacijos proceso.

Spręsti

pagrindiniame komitete

6. Komiteto išvados rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3128 Komiteto kuruojamose srityse ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Kultūros komiteto pateiktus pasiūlymus dėl papildomų asignavimų skyrimo, kuriems pritarė komitetas.

6.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Kultūros komitetas 2023-10-25					Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad tai didžiausias visą Lietuvą apimantis renginys (planuojamas dalyvių skaičius apie 34 tūkst.), kuris taip pat įtraukia ir užsienio šalyse gyvenančius tautiečius. 100-mečio dainų šventė vyks su padidėjusiu renginių skaičiumi, būtina užtikrinti tinkamas sąlygas jiems įvykti (dalyvių apgyvendinimą, transportą, maitinimą, reikalingos įrangos nuomą, kūrybinių sprendimų įgyvendinimą ir pan.). Siekiant kokybiško nacionalinio masto renginio siūlytina numatyti finansavimą visa apimtimi, kokia buvo pateikta organizatorių (5 mln. eurų). Pasiūlymas: Skirti papildomai Dainų šventės surengimui 300 tūkst. eurų. Lėšų šaltinis: Papildomus 300 000 Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, gautų iš akcizų už alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, panaudojimas.	Pritarti Balsavimo rezultatai:7- už, 0 – prieš, 0 – susilaikė.
2.	Kultūros komitetas 2023-10-25					Argumentai: Rengiantis įgyvendinti valstybei itin reikšmingų M. K. Čiurlionio metų programą buvo identifikuoti parengiamieji darbai, kuriuos būtina atlikti siekiant ilgalaikių programos rezultatų (šiuo metu filmuojamos M. K. Čiurlionio poemos, rengiamasi būsimoms parodoms, vystomi leidybos projektai, rengiamos viešinimo priemonės). Biudžeto poreikis buvo pagrįstas konkrečių projektų pagrindu, todėl siūloma skirti visą pasirengimui reikalingą sumą. Pasiūlymas: skirti papildomai 166 tūkst. Eurų M. K. Čiurlionio metų programai. Lėšų šaltinis: Papildomus 166 000 Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, gautų iš akcizų už alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, panaudojimas.	Pritarti Balsavimo rezultatai:7- už, 0 – prieš, 0 – susilaikė.
3.	Kultūros komitetas 2023-10-25					Argumentai: Lietuvos sezonas Prancūzijoje yra pagrindinis šalies kultūros pristatymas užsienyje 2024 metais. Tai unikali galimybė supažindinti Prancūzijos (per dalyvaujančias šios šalies svarbias institucijas – ir pasaulio) auditoriją su Lietuva, jos kultūra. Ne vienerius metus įgyvendinamas toks kultūrinių mainų modelis leidžia pagrįstai tikėtis reikšmingų partnerysčių kultūros, meno, mokslo ir švietimo srityse, didelės auditorijos, šalies įvaizdžio stiprinimo ir dvišalių ryšių sustiprinimo. Projekte dalyvaujančios svarbiausios nacionalinės bei nevyriausybinės organizacijos sudarys prielaidas tolesnėms partnerystėms. Projektas ne tik organizuojamas bet ir finansuojamas abiejų šalių, todėl itin svarbu išlaikyti paritetą ir išnaudoti atsiveriančias galimybes. Pasiūlymas: skirti papildomai 625 tūkst. Eurų Lietuvos sezonui Prancūzijoje. Lėšų šaltinis: Papildomus 625 000 Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, gautų iš akcizų už alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, panaudojimas.	Pritarti Balsavimo rezultatai:7- už, 0 – prieš, 0 – susilaikė.
4.	Kultūros komitetas 2023-10-25					Argumentai: Kino sritis greta savo meninės ir kūrybinės vertės, kartu yra ir veiklos sritis, skatinanti ekonomikos augimą, atvykstamąjį turizmą, kurianti naujas ir išlaikanti esamas darbo vietas, generuojanti prekių ir paslaugų apyvartą, pritraukianti užsienio investicijas bei itin svariai prisidedanti prie Lietuvos kultūros eksporto bei šalies įvaizdžio kūrimo ir jos vardo garsinimo pasaulyje. Svarbu pastebėti, jog Lietuvos kino sektorius per pastaruosius 10 metų išaugo kone 5 kartus, o tai pagrindžia ne tik į Lietuvą pritraukiamų užsienio investicijų filmų kūrimui ir gamybai (kai išlaidos patiriamos Lietuvoje) lėšų apimtys, tačiau ir pasiekiami išskirtiniai meniniai mūsų šalies kino talentų rezultatai. Įvertinant augančios ir šalyje bei užsienyje pripažinimo sulaukiančios kino industrijos situaciją, poreikį užtikrinti kuriamų ir pristatomų filmų įvairovę, atsižvelgiant į tai, kad nemaža dalis kino projektų resursų yra išleidžiama sektoriuose, kuriuose ženkliai didėjo kainos (apgyvendinimas, maitinimas, transportas, energija), bei siekiant geriau išnaudoti kino potencialą ir didėjantį konkurencingumą, sudaryti geresnes sąlygas kino kūrėjams įgyvendinti ambicingus šalies kultūrai svarbius projektus, siūloma skirti papildomą finansavimą. Pasiūlymas: Skirti papildomai 3 000 tūkst. Eurų nuo pateiktos sumos įstatymo projekte Nr. XIVP – 3128, kino valstybiniam finansavimui, skiriamam per Lietuvos kino centrą. Lėšų šaltinis: Papildomus 3 000 000 Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, gautų iš akcizų už alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, panaudojimas.	Pritarti Balsavimo rezultatai:7- už, 0 – prieš, 0 – susilaikė.
5.	Kultūros komitetas 2023-10-25					Argumentai: Lietuvos nacionalinis dramos teatras (toliau – Teatras), atsižvelgdamas į reikšmingai didėjusius suvartojamos elektros energijos kaštus, 2022 m. gegužės 19 d. raštu Nr. SD-22-69 kreipėsi į Kultūros ministeriją su prašymu duoti sutikimą Teatrui teikti paraišką Aplinkos projektų valdymo agentūrai (toliau – APVA) dėl paramos nutolusios saulės elektrinės įsigijimui gauti (toliau - paraiška) ir įsigyti nutolusios saulės elektrinės dalį. 2022 m. rugsėjo 9 d. APVA patvirtino Teatro paraišką ir skyrė 80 proc. finansavimą nuo pradinės kainos. 2023 m. vasario 23 d. su UAB „Evecon“ buvo pasirašyta sutartis Nr. VPS-23-15 dėl elektrinės įsigijimo ir susijusių paslaugų suteikimo (toliau - Sutartis), pagal kurią elektrinę planuojama sumontuoti ir perduoti 2024 m. sausio mėnesį. Įsigytos Elektrinės įsigijimo kaina - 684 981, 00 Eur apmokama dalimis: APVA - 436 000.00 Eur, Teatras – 248 281.00 Eur. APVA lėšomis jau sumokėtas avansas (131 010,00 Eur), o asignavimų 248.281,00 Eur Teatro finansinio įsipareigojimo daliai sumokėti Rodiklių įstatymo projekte nenumatyta. Galimybių šios sumos padengti iš Teatro veiklos gaunamų pajamų neturi, nes šios pajamos naudojamos išimtinai spektaklių statymui, pastatų išlaikymui bei įsigytos elektrinės aptarnavimui. Vėluojant padengti Teatro finansinio įsipareigojimo dalį daugiau nei 20 d. nuo mokėjimo termino pabaigos Sutartis gali būti nutraukta, Teatrui teks mokėti delspinigius ir/ar atlyginti kitos šalies dėl netinkamo Sutarties vykdymo patirtus nuotolius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atlikus viso pastato rekonstrukciją, pastačius dvi naujas sales, LNDT pastatas jau tampa viena iš patraukliausių ir paklausiausių kultūrinių erdvių svarbiausiems Lietuvos ir tarptautiniams teatro, muzikos ir šokio renginiams. Įgyvendinus nutolusios saulės elektrinės projektą, LNDT taptų vienu iš moderniausių ir pažangiausių teatrų ne tik Lietuvoje, bet ir visame regione. Tvarių ir išlaidas optimizuojančių sprendimų kūrimas ir pritaikymas kasdienėje veikloje paskatino LNDT kartu su partneriais sėkmingai gauti ir Europos Sąjungos programos „Kūrybiška Europa 2021-2027“ finansavimą daugiamečio projekto įgyvendinimui. Projektas „Stages“ (Tvaraus teatro aljansas žaliai aplinkos kaitai skatinti) įgyvendinamas kartu su 13 lyderiaujančių Europos teatrų ir reprezentuoja Lietuvos valstybę ne tik kultūros, bet ir aplinkosaugos bei tvarumo srityse. Žaliosios energijos pritaikymas tokioje energijai imlioje srityje kaip teatro veikla sukurtų dar vieną sėkmės istoriją ir tarptautiniu valstybės reprezentavimo lygmeniu. Pasiūlymas: skirti Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui papildomai 248281 Eur projekto, skirto nutolusios saulės elektrinės įsigijimui, įgyvendinimo pabaigimui. Lėšų šaltinis: Papildomus 248 281 Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, gautų iš akcizų už alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, panaudojimas.	Pritarti Balsavimo rezultatai:7- už, 0 – prieš, 0 – susilaikė.

7. Balsavimo rezultatai: 7 – už, 0 – prieš, 0 – susilaikė.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Juozapaitis.

Komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis

Komiteto biuro vedėja Agnė Jonaitienė