Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 25, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 327
STENOGRAMA
2023 m. lapkričio 23 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
J. JARUTIS, J. SABATAUSKAS ir P. SAUDARGAS
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF*). Sveiki, gerbiami kolegos. Pradedame vakarinį plenarinį posėdį. (Gongas) Galbūt norite registruotis? (Balsai salėje) Girdisi ir taip, ir ne. Pabandykime užsiregistruoti. Tie, kurie sako – ne, gali tiesiog nesiregistruoti.
Užsiregistravo 63 Seimo nariai. Taigi dirbame pagal darbotvarkę.
14.01 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Arabų Emyratų sutarties dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3086(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-1 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Arabų Emyratų sutarties dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3086(2).
Nėra norinčių kalbėti nei už, nei prieš. Gerbiami kolegos, įstatymas yra iš vieno straipsnio. Ar galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Lieka balsavimas. Balsuosime tam numatytu metu.
14.01 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Arabų Emyratų sutarties dėl ekstradicijos ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3087(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 2-2 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Arabų Emyratų sutarties dėl ekstradicijos ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3087. Nėra norinčių pasisakyti dėl motyvų.
Taigi pastraipsniui. Vienintelis straipsnis. Ar galime 1 straipsniui bendru sutarimu pritarti? Dėkoju, pritarta. Lieka tik balsavimas. Balsuosime tam numatytu metu.
14.02 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Arabų Emyratų sutarties dėl nuteistųjų perdavimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3088(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 2-3 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Arabų Emyratų sutarties dėl nuteistųjų perdavimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3088.
Vėlgi niekas nenori kalbėti, išsakyti motyvų. Įstatymas iš vieno straipsnio. Galime 1 straipsniui bendru sutarimu pritarti? Dėkoju, pritarta. Lieka tik balsavimas.
14.02 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 5, 6, 8, 9, 91, 10, 12, 121, 15, 17, 21, 22, 23, 26, 30, 43 straipsnių ir II skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 31 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1942 1, 13, 15, 16, 17 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2984(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2984.
Čia nėra pasiūlymų. Taigi pastraipsniui. Ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 2 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 3 straipsniui? Dėkoju, pritarta. 4 straipsniui? Dėkoju, pritarta. 5 straipsniui? Dėkoju, pritarta. Pastraipsniui procedūra įveikta. Niekas nenori išsakyti motyvų, taigi lieka tik balsavimas.
14.03 val.
Maisto įstatymo Nr. VIII-1608 2 ir 4 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 62 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2890(3) (priėmimas)
Dabar toliau darbotvarkės 2-5 klausimas – Maisto įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 62 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2890. Taip pat priėmimas.
Taigi pastraipsniui. Pasiūlymų čia nebuvo. Galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 2, 3 ir 4 straipsniams, dėl jų nebuvo pasiūlymų, galime bendru sutarimu pritarti? Dėkoju, pritarta.
Čia jau kolegos nori išsakyti motyvus. Taigi už kalbės gerbiamas K. Mažeika. Prašau.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tikrai svarbus įstatymo projektas dėl maisto švaistymo, tačiau noriu atkreipti dėmesį į vieną dalyką. Turbūt svarbu užtikrinti tai, kad nepasikartotų situacija – visai neseniai girdėjome apie maisto klastojimo skandalą. Reikia atkreipti dėmesį, kad buvo virš 50 prekybos vietų, keli šimtai tonų įvairaus maisto produktų su suklastotomis etiketėmis buvo tiekiama rinkai. Kad neatsitiktų taip, kaip dabar atsitiko, kai tas visas suklastotas maistas kažkaip išgaravo, dingo galimai į Latviją ar į kitas Europos Sąjungos šalis.
Vis tik norėtųsi akcentuoti, kad šis įstatymo projektas galiotų, tikėkimės, ir galios, tiktai Lietuvoje pagamintiems maisto produktams, dar galimiems vartoti. Toks atvejis, pavyzdžiui, šaldyta vištiena, ji galioja apie dvejus metus, po to atšildžius ji iškepama ir jos galiojimas pratęsiamas dar pusei metų, tada ta vištiena, jeigu sudedama, pavyzdžiui, ant picos ar kitų šaldytų gaminių, jos galiojimas pratęsiamas dar dvejiems metams, tai įsivaizduokite, na, ta pati vištiena galioja ketverius ar penkerius metus. Jeigu dar pratęsiama, tai vis dėlto yra labai svarbu dėl maisto saugos ir norėtųsi, kad žmonės, kurie tuos produktus naudos, tikrai būtų saugūs. O kai tokie atvejai, kur minėjau, tai, kad neatsisuktų vis dėlto tas maisto klastojimas, kokybiškas klastojimas, tą sako ir specialistai, kitu galu ir kad žmonės nepajustų pasekmių, kai apsinuodijimas ar kitos dar pavojingesnės pasekmės laukia dėl būtent nekokybiškų maisto produktų. Tai vis dėlto tikiu, kad bus mechanizmai, kurie užtikrins, kad tas maistas būtų saugus. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas A. Gedvilas. Prašau.
A. GEDVILAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Prieš apsisprendžiant šiuo klausimu, natūraliai kyla kiti klausimai: kaip bus užtikrinta žmonių, pirkėjų sveikata? kokios kompetencijos asmenys nustatys, ar tas maistas tikrai yra tinkamas vartoti, jei gamintojas yra nurodęs kitaip? ar pardavėjas gali teisingiau už gamintoją, be jokių tyrimų ir specialistų išvadų, nustatyti produktų poveikį žmonių sveikatai? Projekto teikėjai nori tokią atsakomybę užkrauti pardavėjui, tačiau, žinant Lietuvos pardavėjų apsukrumą ir besaikį pelno vaikymąsi, ar nėra per drąsu ir neatsakinga viską palikti pardavėjo nuožiūrai? Galų gale pardavėjai bus demotyvuoti daryti akcijas, baigiantis galiojimo laikui, nes turės galimybę tą terminą pratęsti. Dažnu atveju gal ir nesudarys tai pavojaus žmonių sveikatai ir gyvybei, tačiau padidės didesnė rizika įgyti skrandžio bakteriją ar įgyti kitus lėtinius susirgimus. Be to, kyla pagrįstas klausimas, ar reikalinga apskritai Maisto ir veterinarijos tarnyba, todėl pasisakau ir kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės gerbiama I. Pakarklytė. Prašau.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkui. Tai per vienerius metus kiekvienas lietuvis vidutiniškai išmeta apie 141 kilogramą maisto, pasaulyje apskritai bene trečdalis viso pagaminamo maisto yra iššvaistoma, tai Lietuva irgi pakankamai jo daug iššvaisto. Tikiu, kad šis projektas prisidės prie mažesnio maisto švaistymo ir lygiuosimės labiau į Skandinavijos šalis, kurios tikrai čia yra pažangios. Dar įdomus faktas, kad jeigu maisto švaistymas būtų valstybės, tai pagal šiltnamio efektą sukeliančias dujas tai būtų trečia valstybė po Kinijos ir JAV. Tai tikrai didelis efektas.
Dabar dėl šitų saugumo dalykų ir nuogąstavimų čia. Tai bus patvirtintos Mažmeninės prekybos taisyklės kartu su Maisto ir veterinarijos tarnyba, su atsakingomis kontroliuojančiomis institucijomis ir tikrai ta tvarka bus nustatyta visiems aiškiai, bus aiškus ženklinimas ir produktai bus saugūs. Priminsiu, kad mes kalbame apie geriausią terminą „iki“ ir kad jis yra taikomas ilgo galiojimo produktams: įvairioms kruopoms, makaronams, aliejui, kavai, arbatai. Tikiu, kad nuo išmetimo tokiu būdu mes išsaugosime daugybę tonų maisto ir taip pat padėsime suformuoti tuos tinkamus vartojimo įpročius. Tai kviečiu pirkinius planuoti atsakingai, gaminti saikingai ir prisidėti šia iniciatyva prie atsakingo vartojimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Tiesą sakant, aš nelabai suprantu to argumento, kad tai ugdys kokius nors kitokius vartojimo ir gaminimo įpročius, nes tai niekaip nesusiję su galutiniu vartotoju ir gamintoju. Čia yra susiję iš esmės su tais, kurie šiuos produktus užsisako, atsiveža, ir niekas jiems ir šiandien nedraudžia atsakingiau planuoti – tiek galbūt neprisivežti produktų, kad paskui jų netektų atsisakyti arba išmesti. Jeigu jau norime mažinti maisto švaistymą ir mokyti žmones atsakingiau elgtis, tai tą ir reikėtų daryti turbūt ten, kur realiai yra mokoma mažiau švaistyti maistą, tai ugdymo įstaigose diegiant švediško stalo principą, nemokamą vaikų maitinimą, kas šitame Seime niekaip nesulaukia pritarimo.
Kalbėdamas konkrečiai apie šitą sprendimą, aš tiktai noriu priminti, kad ir komitete svarstydami mes girdėjome tam tikrus nuogąstavimus iš Maisto banko. Tie produktai anksčiau pasiekdavo visgi Maisto banką, pasiekdavo gyventojus, kurie nešvaisto maisto, bet tiesiog negali, apskritai neturi pakankamai pinigų, kad jo įsigytų. Dabar, užuot atitekę Maisto bankui, šitie produktai bus tiesiog parduodami.
Kitas dalykas, į kurį norėčiau atkreipti dėmesį. Tas „Geriausia iki“ irgi nėra šiaip sau nurodomas – tai yra susiję ir su tam tikromis skoninėmis, ir kitomis savybėmis. Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, kai buvo atliekamas tyrimas, parodė, kad mes jau dabar gauname kitos kokybės ir kitokius produktus negu kitos valstybės. Nekurkime papildomų prielaidų, kad Lietuvoje maistas būtų kažkokios mažesnės, blogesnės kokybės, net jeigu ta kokybė yra susijusi tiesiog su išvaizda, skoniu ar kvapu. Kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau už kalbėtų A. Gedvilienė, bet jos nėra salėje. Taigi motyvai išsakyti. Balsuosime tam numatytu laiku.
14.11 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 61, 10, 13, 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3094(2) (priėmimas)
Dabar darbotvarkės 2-6 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3094. Vėlgi priėmimas pastraipsniui. Ar galime bendru sutarimu? Dėl 1, 2 straipsnių pasiūlymų nėra. Dėkoju. Dėl 3 straipsnio buvo Teisės departamento pataisa, jai komitetas pritarė. Ar galime bendru sutarimu dėl 3 straipsnio su pasiūlymu? Dėkui, pritarta. Dėl 4, 5, 6, 7 straipsnių nebuvo pasiūlymų. Ar galime jiems pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Taigi dabar motyvai. Gerbiamas V. Semeška – už. Prašau.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, šiandien tikrai yra ypatinga diena mūsų valstybei – mūsų Lietuvos kariuomenė mini 105-ąsias įkūrimo metines. Ta proga lyg mažytė dovana yra jos sustiprinimas. Per 2 mėnesius kartu tiek dauguma, tiek mažuma šio Seimo sutarė, parengė įstatymo projektą, buvau vienas iš iniciatorių. Mes suteiksime galimybę Lietuvos kariuomenei pačiai pasirengti taktinių ir logistinių transporto priemonių vairuotojus, nes, kaip puikiai žinome, kariuomenėje vis daugiau įsigyjama įvairių taktinių ir logistinių transporto priemonių ir vairuotojų stygius yra akivaizdus. Todėl pati kariuomenė galėdama pasirengti savo instruktorius ir savo vairuotojus… Taip mes sustiprinsime ne tik tarnaujančius šiuo metu kariuomenėje, bet ir užtikrinsime pakankamą vairuotojų kiekį iš rezerve esančių karių. Todėl tikrai yra gera mažytė dovana kariuomenės įkūrimo proga. Tikiuosi, palaikysite šį projektą ir, be jokios abejonės, kviečiu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas A. Stončaitis. Prašau.
A. STONČAITIS (DFVL). Mieli kolegos, tikrai aš nesu prieš šitą įstatymo projektą, tiesiog taip užsirašyti išėjo, kad prieš. Esu už šitą projektą, tačiau čia yra nemažai tokių, sakykime, ir truputį pavojų. Visgi sutikime, kad šios transporto priemonės pirmiausia yra labai galingos, dažniausiai sunkiasvorės ir jos kartu dalyvauja viešajame eisme. Čia kyla labai didelė atsakomybė pirmiausia tam rengiant personalą, tikrai nešališkai egzaminuojant ir prižiūrint. Todėl svarstymo Teisės ir teisėtvarkos komitete metu siūlėme… Ir mūsų kariuomenės atstovai, lygiai taip pat Krašto apsaugos ministerijos vadovai supranta tą atsakomybę. Tikrai kviesčiau bendradarbiauti su atsakingomis civilinėmis organizacijomis. Esame patikinti, kad taip ir bus. Šiaip, be abejo, projektas yra priimtinas ir kviečiu visus balsuoti už šį projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės gerbiamas E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, net suglumau, ir prieš, ir už visi pasisako, bet pasisakau už. Iš tikrųjų nereikia abejoti kariuomene, jos kompetencija, žmonės įgis daugiau patirties ir gebės valdyti gana sudėtingą transporto priemonę. Iš tikrųjų esant reikalui jiems ir gyvenime tai galėtų praversti. Savaime suprantama, papildomi įgūdžiai, papildomas mokėjimas niekada netrukdo.
Manau, tikrai geras sprendimas, ir paklausa bus, nes iš tikrųjų kariuomenėje labai svarbu turėti įvairiapusiškų įgūdžių. Turbūt dauguma karių galėtų pakeisti vieni kitus, nes iš tikrųjų karo lauke ne visada gali prognozuoti, kas vairuos transporto priemonę, esant reikalui, atsiranda galimybė staigiai pakeisti. Iš tikrųjų šiuo atveju geras sprendimas ir tikrai turėtų būti faktiškai masiškai rengiami žmonės esant reikalui valdyti tokią transporto priemonę.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuosime numatytu laiku.
Toliau. Gerbiami kolegos, kadangi yra Seimo narių pasiūlymų dėl darbotvarkės 2-7, 2-8, 2-9 klausimų, mes dėl jų turėsime iš karto balsuoti, todėl paliekame, juos svarstysime balsuoti numatytu laiku.
14.16 val.
Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 161, 20, 25, 27, 39, 40, 49, 501, 60 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2909(2) (svarstymas)
Pereikime prie darbotvarkės 2-10.1, 2-10.2 klausimų – Prokuratūros įstatymo daugelio straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2909 ir lydimojo įstatymo projekto… (Balsas salėje) Atskirai svarstysime. Norėčiau išgirsti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą. Gerbiamas R. Juška galbūt mums ją pagarsintų. Išvada dėl Prokuratūros įstatymo. Prašau. (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos gerbiama A. Kubilienė. Prašau.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Aš noriu jūsų paklausti, kodėl jūs praleidote darbotvarkės 2-9 klausimą? Nes dėl jo pasiūlymų nėra?
PIRMININKAS. Yra Seimo narių pasiūlymų ir dėl jų reikės balsuoti. Mes nežinome, jeigu Seimo nariai prašys, mes turėsime balsuoti.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Gerai, ačiū.
PIRMININKAS. Prašau. (Balsas salėje) Taip, yra pasiūlymų, bet kai mes prieisime prie pasiūlymų, tai ir sustabdysime klausimo svarstymą. Bet mes galime tikrai atlikti komitetų išvadų pristatymą ir diskutuoti, jeigu norės kalbėti Seimo nariai. Prašau.
R. JUŠKA (LSF). Komitetas, apsvarstęs Prokuratūros įstatymo kai kurių straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektą, pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada. Gerbiamas A. Sysas parašytas kaip pranešėjas, bet jo nematau salėje. Kas galėtų iš Socialinių reikalų ir darbo komiteto pagarsinti mums išvadą? Gal gerbiamas V. Bukauskas ar kas nors? (Balsai salėje) Gali. Gerbiamas A. Sysas išgirdo ir pribėga, tai gal jūs jam duokite išvadą, kurią galėtų perskaityti. Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada dėl Prokuratūros įstatymo. Galime jums ją įteikti, jeigu nepamenate, gerbiamas Algirdai.
A. SYSAS (LSDPF). Aš pamenu.
PIRMININKAS. Jeigu pamenate…
A. SYSAS (LSDPF). Pirmininke, atsiprašau, kadangi ne laiku svarstote šitą įstatymo projektą, tai…
PIRMININKAS. Mes visada laiku viską svarstome, tik šiek tiek anksčiau. (Balsai salėje) Taip, ankstėliau. Tiesiog komiteto išvada.
A. SYSAS (LSDPF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė Prokuratūros įstatymą ir pritarė mano teiktai vienai pataisai, kad įstatymas įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d. Už balsavo šiek tiek daugiau žmonių negu prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Atgaukite kvapą. Dabar Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė gerbiama I. Haase mums pagarsins Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl šio projekto. Prašom.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2081(3), kuris sujungtas su projektu Nr. XIVP-2909. Komiteto sprendimas – siūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi išvados pristatytos. Dabar galime pereiti prie diskusijos. Gerbiamas A. Sysas, dabar jau atgavęs ritmą, vėl į tribūną diskutuoti. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, svarstome tikrai labai rimtą įstatymą, tai yra Prokuratūros įstatymą. Žinome, kad tai yra viena iš grandžių, kuri priima ir padeda vykdyti teisingumą.
Aš norėčiau pradėti nuo to, ką mes girdėjome šioje salėje, kai mes svarstėme Valstybės tarnybos įstatymą. Kai mes svarstėme Valstybės tarnybos įstatymą, buvo daug diskusijų dėl prokuratūros darbo apmokėjimo. Teikėme siūlymus. Deja, Vyriausybė buvo užėmusi labai kietą poziciją ir tiesiai šviesiai iš šios tribūnos ir kitų tribūnų ne vieną kartą teigė, kad prokuratūros darbo apmokėjimo įstatymas keisis antrame etape. Ir tas antras etapas buvo įvardintas 2024 m. sausio 1 d.
Deja, artėjant šiai datai, komitetai labai ilgai laukė Vyriausybės išvados. Kai mes gavome Vyriausybės išvadą, tai Vyriausybės išvadoje buvo parašyta, kad ne antrame etape, o tą antrą etapą išskirstė į tris etapus. Ir tie žadėti 90 % nuo teisėjų atlyginimų buvo suplanuoti tiktai 2026 m. sausio 1 d. Tai yra antras etapas buvo išskirstytas dar į tris etapus. Po diskusijų, po svarstymų atsirado du etapai, bet nevykdomas įsipareigojimas, duotas prokurorams, kad sausio 1 dieną jų atlyginimai bus 90 % nuo teisėjų. Juo labiau kad, noriu priminti, taip sakant, protestuojančiam iš salės, kad iki šių metų liepos 1 dienos taip ir buvo, kol mes nepakeitėme Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo.
Aš manau, kad, jeigu duodame pažadus iš aukštosios Seimo tribūnos, kad padarysime tai laiku ir vietoje, reikėtų laikytis to pasiūlymo. Registravau pataisą. Džiaugiuosi, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas įsiklausė, na, galbūt dėl to, kad opozicijos buvo mažiau, tiksliau, pozicijos mažiau posėdžio metu, nes mūsų balsavimai dažniausiai būna 6:6 ir pirmininko balsas sprendžia. Šį kartą mes pasiūlėme visgi įvykdyti duotus įsipareigojimus. Deja, pagrindinis komitetas, vykdydamas Vyriausybės, aišku, nurodymus, padarė kompromisą, bet ne iki galo.
Man atrodo, kad ne pats geriausias dalykas, kai vienas iš teisėkūros organizacijos vadovų su kai kuriais Seimo nariais susirašinėja feisbuke, aiškindamiesi, kaip įstatymas veikia ir ką jis daro, nes yra tam tikra pagarba institucijoms ir jų vadovams. Turbūt nė vienas iš mūsų nesame gerai įsigilinęs į tai, ką veikia teisėjai, ką veikia prokurorai. Jeigu mes bandome sistemiškai žiūrėti į darbo apmokėjimo tvarką… Čia ryte buvo mokytojai, kurie reikalauja tam tikrų algų padidinimo, nes taip buvo pažadėta, pasirašyta sutartyse, apie 130 %, tik įdomiai skaičiuojama, kiekvienas savaip. Tai lygiai taip pat ir dėl prokurorų, jeigu yra duotas pažadas, yra, taip sakant, netgi nerašyta taisyklė. Žinant, kad tikrai prokuratūra ir mažino etatus, ir atidavė pastatus, ir visus kitus dalykus, kokius teko girdėti kaltinimus, ypač iš Vyriausybės atstovų, dalyvaujant svarstymuose, manau, kad, gerbiami kolegos, mes svarstysime pataisas, bus ten ir mano teikta pataisa. Pabandykime įsiklausyti, apie ką kalba prokurorai ir generalinė prokurorė, ir nubalsuoti, kad 2024 m. sausio 1 d. būtų tas atskaitos taškas, kai pažadai vykdomi.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiame gerbiamą A. Petrošių į tribūną. O kol jis pradės kalbėti, galime pasidžiaugti gimnazistais, atvykusiais iš Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos. Sveiki, mokiniai. (Plojimai) Ir dabar gerbiamas A. Petrošius. Prašom.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, gerbiama prokurorų bendruomene, iš tiesų noriu pasidžiaugti, kad visas tas mūsų procesas per šitą klausimą pagaliau duoda vaisių ir vakar pagaliau komiteto posėdyje turėjome tikrai kur kas labiau pasiruošusius prokuratūros darbuotojus, kurie jau varijavo skaičiais, ir ta diskusija buvo kur kas prasmingesnė, palyginti su tais tekstais, kuriais buvo dalijamasi iki tol.
Tikrai nebuvo duotas pažadas nustatyti 90 % ribą nuo sausio 1 dienos ir, matyt, tai buvo pagrindinė priežastis, kodėl sprendinys nebuvo rastas anksčiau. Galbūt iš visų pusių pristigo šiek tiek lankstumo, tačiau to sprendinio nebuvo ir nuo sausio 1 dienos, tai yra nuo liepos 1 dienos įsigaliojus teisėjų atlygio pokyčiams, iš tikrųjų tas disbalansas susidarė gana didelis. Noriu atkreipti dėmesį, kad kolegos iš, matyt, visų frakcijų Seime dėjo maksimalias pastangas, kad vis dėlto tie sprendimai mus pasiektų kuo greičiau ir kuo labiau atlieptų prokurorų bendruomenės lūkesčius.
Kalbant apie patį projektą, pirminis Prezidento variantas užregistruotas ir, kaip teigia generalinė prokurorė, yra tinkamas ir priimtinas jiems. Jis iš tikrųjų yra išbalansuojantis sistemą. Kaip aš sakau, tame projekte 90 % nėra 90 %. Vyriausybės pasiūlytas variantas, gal ir netobulas, bet pirminis, išskaidant atlygio visą sistemą ir jos pokyčius per trejus metus, bent jau siejasi su minimaliomis ribomis, kurios buvo visose grandyse. Žiūrint konkrečiai į Prezidento pasiūlymą, tai tikrai įspūdingi skaičiai, tas didėjimas kai kur net dvigubas. Bet tai suformuoja tokią nelygybę, kai vidurinės grandies vadovams prokuratūros sistemoje, gal tai nėra teisingas pasakymas, bet kad būtų visiems aiškiau, ir vadovams tas atlygis ženkliai kyla ir sudaro, tarkime, generalinės prokurorės atlygis apie 96 % Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko atlyginimo, o viso to vadinamojo pulo darbuotojų, apylinkės prokuratūrose – per 300 darbuotojų, apygardos prokuratūrose, žemiausioje grandyje, per 100, apie 130 darbuotojų, koeficientai yra gerokai mažesni ir, tarkime, apylinkėje tai siektų tiktai apie 82,8 % apylinkės teismo teisėjo atlyginimo. Tai iš tikrųjų komitete dirbome prie to sprendinio, ieškojome geriausio sprendinio. Priėmėme sutarimą, kad atlygio pokyčiai būtų išdėstyti per dvejus metus ir dviem etapais, tai yra nustatant, kad visose grandyse atlygis būtų ne mažesnis kaip 75 %, tai yra tam tikrais laipteliais lipant aukštyn ir tas atlygis, ir tas procentas yra didesnis prokurorams, lyginant su teisėjais. Jau nuo 2025 m. sausio 1 d. numatant tikruosius 90 %, tai yra visose grandyse dirbantis bet kuris prokuroras uždirbtų ne mažiau kaip 90 % ir atitinkamai kai kuriose vietose tas atlygis būtų didesnis.
Kalbant apie skaičius, matyt, jau nuo šių metų sausio 1 dienos tas pokytis apylinkės prokuratūroje dirbantiems žmonėms ir darbuotojams, kurie turėjo per 25 metų stažą, atlygis kiltų beveik 900 eurų į rankas, o nuo 2025-ųjų – dar per 500 eurų į rankas. Apygardoje, kadangi buvo truputėlį didesni atlyginimai, tas pokytis gal yra šiek tiek mažesnis, siektų netoli 600 eurų į rankas ir atitinkamai, matyt, per 500 eurų. Kiek vėliau… (Balsai salėje) Generalinė prokurorė nuolatos akcentuodavo tokią problemą, kad labai sunku pritraukti naujų prokurorų. Iš tikrųjų, matyt, tos problemos, apie kurias kalbama šiandien, jau netolimoje ateityje išgaruos kaip dūmas, kaip aš mėgstu sakyti, nes jau nuo sausio 1 dienos pradedantis prokuroras gautų daugiau nei 1 tūkst. 200 eurų į rankas, daugiau, nei gaudavo palyginti su šiandienine situacija. Tos baimės, kad prokurorai nebesieks karjeros prokuratūroje, nes atlygių skirtumai tarp atitinkamų grandžių yra galbūt nepakankamai dideli, yra tikrai nepagrįstos. Užsipildžius net ir žemiausios grandies visoms darbo vietoms su tokiais atlygiais, kokie yra numatomi, startas yra per 2 tūkst. 700 eurų į rankas. Matyt, turėsime tikrai motyvuotų specialistų, kurie norės užimti tas vietas ir užpildžius žemesnėse grandyse norės lipti karjeros laiptais į viršų. Ar tikrai turime rištis prie tos skandinaviškos sistemos ir ieškoti lygybės, kai lemia galbūt kažkokie pareigų skirtumai, bet atlygio skirtumai nėra tiek dideli?
Tai kalbant apie finansinę išraišką, Prezidento pasiūlytas variantas ir komiteto kompromisinis variantas iš viso skiriasi, kalbant apie 2025 metus, beveik 2,5 mln. eurų, tai yra tiek pareikalauja lėšų šitas sprendinys, kad vis dėlto būtų galima užtikrinti lygybę per visus etapus.
Na, o dėl struktūros pertvarkos mes niekada neprašėme generalinės prokurorės mažinti etatų. Dėl struktūros pertvarkos, galbūt lentelėms nustatyti, koeficientams kitaip nustatyti įstaigos vadovė turi galimybes tiek dabar, iki priėmimo stadijos, tiek ateityje ir, matyt, tuos sprendimus galima peržiūrėti, jeigu atrodys, kad kažkurie sprendiniai yra ne iki galo teisingi.
Tai tikrai, kolegos, kviečiu palaikyti. Man atrodo, yra ženkliai gerinantys situaciją, na, prokuratūroje sprendiniai, dėl kurių, na, mano galva, yra rastas pakankamai platus sutarimas. Norėtųsi geriau, norėtųsi greičiau, bet turime įvertinti valstybės galimybes. Manau, kad tai yra racionaliausias įmanomas sprendinys šioje situacijoje.
PIRMININKAS. Dėkoju, diskusija baigta. Toliau mes svarstyti negalėsime, nes reikės balsuoti. Taigi toliau svarstysime projektą balsavimo lango metu.
14.31 val.
Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymo Nr. XIV-2011 5 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIVP-2910 (svarstymas)
Darbotvarkės 2-10.2 klausimas – Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymo pakeitimai, projektas Nr. XIVP-2910. Tai pranešėjas vėlgi gerbiamas R. Juška, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas, pasiūlys mums griežtą komiteto dalyką. Prašau.
R. JUŠKA (LSF). Pagrindinio komiteto išvada dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 49 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. I-599. Sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-2909(2). Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
Pagrindinio komiteto išvada dėl Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2910. Sprendimas – įvertinus tai, kad įstatymo projektu siūlomi pakeitimai tampa neaktualūs nuo 2024 m. sausio 1 d., įstatymo projektą Nr. XIVP-2910 atmesti. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi siūlymas atmesti. Dabar dėl motyvų lyg ir buvo kažkas užsirašęs, bet jų nebėra. Niekas nenori išsakyti motyvų. Taigi lieka balsavimas balsavimo lango metu.
14.33 val.
Civilinio proceso kodekso 82, 108, 145, 192, 590, 593, 596, 601, 602, 609, 610, 611, 614, 6241, 626, 627, 631, 632, 634, 636, 648, 650, 651, 654, 656, 661, 663, 668, 685, 689, 702, 706, 710, 713, 723, 727, 731, 732, 753, 754, 755 ir 7711 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2861(2) (svarstymas)
Toliau tada pereikime prie darbotvarkės 2-11.1 klausimo – Civilinio proceso kodekso labai nemažai straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2861(2). Svarstymas. Vėlgi Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė, gerbiama I. Haase, galbūt mums galėtų pagarsinti išvadą iš tribūnos. Prašau.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nurodytų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamai komiteto pirmininkei. Motyvai dėl viso. Neatsirado norinčių, diskutuoti taip pat nebuvo norinčių. Taigi balsuosime, kai ateis laikas.
14.34 val.
Antstolių įstatymo Nr. IX-876 2, 4, 5, 6, 8, 10, 11, 12, 14, 20, 21, 22, 28, 29, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 43, 431 46 ir 48 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 251 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2862(2) (svarstymas)
Dabar darbotvarkės 2-11.2 klausimas – Antstolių įstatymo lygiai taip pat nemažai straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIVP-2862(2). Tai vėlgi gerbiama I. Haase galbūt galėtų? Čia yra lydimasis, bet juos mes atskirai svarstėme. Taip, tuoj duosime jums išvadą. Tuoj suorganizuosime jums išvadą.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Komitetas svarstė Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 251 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-2862. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš ir susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti kviečiu gerbiamą V. Semešką. Prašau.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, kalbame apie antstolio institutą. Antstolio funkcijos yra apibrėžtos įstatyme. Tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas nustatytas funkcijas. Antstolis vadovaujasi veiklos principais ir privalo neatskleisti profesinės veiklos metu jam paaiškėjusių asmeninio gyvenimo aplinkybių, saugoti komercines ir kitas įstatymų saugomas paslaptis. Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, turi veikti nešališkai.
Pažymėtina, kad įstatymo iniciatoriai šiuo lydimuoju įstatymu siūlo antstolio institutą politizuoti. Tai reiškia, kad antstolis galės dalyvauti savivaldos rinkimuose. Tai reiškia, kad jis privalės būti komiteto nariu arba politinės partijos sąraše ir kaip politikas dalyvauti jau politiniame gyvenime. Tuo metu, kuomet jisai aktyviai dalyvaus politiniame gyvenime, jo kontorai vadovaus įteisintas atstovas. Tai reiškia, kad antstolis, grįžęs iš politikos, vėliau vėl dirbs antstoliu. Kyla klausimas, ar nebus tam tikro politizavimo ir tam tikrų iššūkių dėl pasitikėjimo juo ir šališkumo vykdant labai svarbias funkcijas.
Įsivaizduokime mažą, nedidelį miestelį, jame antstolis yra vienas (ir tokių miestelių yra nemažai), antstolio kontora yra viena. Staiga tas antstolis vienai kadencijai, nes įstatymo yra apribota – tik penkeriems metams, išeina su vienu iš komitetų arba partijų į aktyvią politinę veiklą. Jo kontora toliau veikia, vykdo tam tikras funkcijas. Grįžus antstoliui dirbti, patenka į jo funkcijų vykdymo akiratį politinis oponentas. Akivaizdu, kad pasitikėjimas institutu, pasitikėjimas tuo antstoliu gali sušlubuoti. Dėl to manytume, kad tikrai nereikėtų antstolio instituto politizuoti, nereikėtų antstolio instituto lyginti su advokatais ar notarais. Vykdomos visiškai kitos funkcijos. Dėl to mes, keli Seimo nariai, pateikėme pasiūlymą iš esmės pritarti šiam teikiamam įstatymui, tačiau vis dėlto išbraukti iš įstatymo projekto antstolių politizavimo galimybę. Palikti antstolio kontorą, patį antstolio institutą nešališką ir nepolitizuotą ir taip išsaugoti pasitikėjimą šia labai svarbias funkcijas vykdančia institucija, tai yra antstoliais.
Siūlyčiau pritarti mūsų pasiūlymui, jį mes pristatysime vėliau, o po pasiūlymo būtų galima pritarti ir įstatymui, jeigu pritarsime pasiūlymui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusija baigta. Motyvai bus svarstomi po pasiūlymų.
14.39 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl 2025 metais minimų Lietuvai svarbių įvykių ir asmenybių sukakčių“ projektas Nr. XIVP-3166(2) (svarstymas ir priėmimas)
Dabar tuomet galime 2-12 klausimą (matau, yra pranešėja) – Seimo rezoliucijos „Dėl 2025 metais minimų Lietuvai svarbių įvykių ir asmenybių sukakčių“ projektą Nr. XIVP-3166. Gerbiama… Taip, dabar diskusija. Gerbiamas R. Šarknickas yra užsirašęs diskutuoti. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šiek tiek pasisakysiu dėl 2025 metų rezoliucijos. Šioje rezoliucijoje matome tikrai daug labai garbingų pavardžių. Ko gero, kad nebūtų nuskriaustų žmonių, kurie teikia tas pavardes, buvo sukurta rezoliucija. Praėjusią savaitę, pamatęs darbotvarkėje šią rezoliuciją, aš taip pat teikiau dvi iškilias Lietuvos asmenybes, tai Lietuvos dainių, šauklį, laisvės poetą J. Marcinkevičių, kuriam 2025 metais sueitų 95 metai, ir Lietuvos dainių, meilės dainių, P. Širvį, kuriam 2025 metais sueitų 105 metai. Kaip ir tikėjausi, kad šiuo klausimu jie atsidurs sąrašuose, rezoliucijoje, tačiau pagal nuostatas metai skaičiuojami kitaip, būtent patenka tie, kam sueina 100 metų, 125 metai, 150 metų ir taip toliau. Taigi, į šitą rezoliuciją šios dvi garbingos asmenybės nepatenka. Taip, dėl to man tikrai tenka labai apgailestauti, dėl to tikrai liūdžiu, bet nemažai kalbėjome su komisijos pirmininke, jinai taip pat išgyvena, kad yra nustatytos tokios nuostatos.
Žinant politinę valią ir būtent tuos karštus įvykius, kurie įvyko šių metų vasarą dėl poeto J. Marcinkevičiaus pažeminimo, norint suvienyti valstybę, kad ji kuo mažiau skaldytųsi, taip pat matant šalyje didžiulį J. Marcinkevičiaus palaikymą, ir buvo ta mintis pateikti, nes tai yra ne įstatyminis lygmuo, vis dėlto tai yra rezoliucija. Tikrai nepakenktų, kad šios dvi pavardės atsirastų šioje rezoliucijoje. Taigi šių pavardžių nebus, jų nėra, jos neįtrauktos, tačiau viliuosi, kad kitais ateinančiais metais, gal 2030 metais, kai J. Marcinkevičiui sukaks 100 metų, mes galėsime tikrai garsiai paminėti jo gimimo metines. Tačiau visiems aš linkiu, visoms savivaldybėms, kurios jau pasiruošusios sutikti J. Marcinkevičiaus gimimo metines 2025 metais, švęsti. O dėl P. Širvio žinau, irgi pasiekė žinia, kad nemažai savivaldybių taip pat ruošiasi prasmingai sutikti jo gimimo metines, ypač Rytų Aukštaitijoje. Taigi noriu visiems palinkėti būti drąsiems, švęsti, nebijoti to, kas girdima dėl šių poetų, ypač J. Marcinkevičiaus. Ačiū jums, visiems Lietuvos žmonėms, kurie saugote gražų lietuvišką žodį. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau niekas neužsirašė diskutuoti. Dabar priėmimas. Dėl motyvų niekas nėra užsirašęs. Lieka balsavimas. Balsuosime balsuoti numatytu laiku.
14.44 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 7, 8, 51, 53, 140, 141 straipsnių, 2 ir 4 priedų pakeitimo ir 142 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2927(2) (svarstymas)
Toliau tada darbotvarkės 2-13 klausimas – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2927. Dabar Aplinkos apsaugos komiteto išvadą galbūt mums pagarsintų gerbiama A. Gedvilienė, komiteto pirmininkė. Prašau. Ruošiasi Kaimo reikalų komiteto išvadą kas nors pristatyti, jeigu nėra V. Pranckiečio. Gal kas nors pagalvokite.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Komitetas svarstė Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą spalio 25 dieną ir buvo priimtas sprendimas pritarti iniciatorių pateiktam Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 kai kurių straipsnių ir priedų pakeitimo ir 142 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Už balsavo 8, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar Kaimo reikalų komiteto išvada. Pristatys gerbiamas V. Kanopa. Prašom.
V. KANOPA (LSDPF). Kaimo reikalų komitetas rugsėjo 29 dieną svarstė šį projektą kaip pagalbinis komitetas ir šiam iniciatorių įstatymo straipsnių pataisų, priedų pakeitimo ir 142 straipsnio pripažinimo netekusiu galios projektui ir komiteto išvadoms pritarė. Pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, Seimo nario S. Gentvilo, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pasiūlymus, jiems Kaimo reikalų komitetas pritarė vienbalsiai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti niekas neužsirašė. Kadangi yra pasiūlymų, tai vėlgi, matyt, svarstysime juos per balsuoti numatytą langą.
14.47 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2023 m. lapkričio 15 d. išvados Nr. 250-I-30“ projektas Nr. XIVP-3323 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Tada dar yra laiko iki balsavimo, galbūt galime apsvarstyti peticijas? Matau, yra gerbiamas E. Pupinis. Darbotvarkės 2-24 klausimas – Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados projektas Nr. XIVP-3323. Gerbiamas E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Pristatau nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2023 m. lapkričio 15 d. išvados Nr. 250-I-30“. Peticija buvo svarstoma lapkričio 15 dienos posėdyje. Išnagrinėta peticija, kurioje pateiktas siūlymas pakeisti Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 23 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3203 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3395 1 straipsniu išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 23 straipsnio 2 dalį ir įstatymo Nr. XIII-3395 3 straipsnio 2 dalį, nustatant, kad viena iš senatvės pensijos dydžio nemažinimo sąlygų – ne ilgesnis kaip trejų metų išankstinės senatvės pensijos gavimo laikotarpis – būtų skaičiuojamas pilnais mėnesiais. Peticijų komisija priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą netenkinti šio siūlymo. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuomonę.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atkreipia dėmesį į tai, kad Socialinio draudimo pensijų įstatymo straipsniuose, reglamentuojančiuose išankstinės senatvės pensijos skyrimo sąlygas, nėra formuluotės „pilni mėnesiai“. Pati pirma sąlyga asmeniui gauti išankstinę senatvės pensiją yra ta, kad jam iki Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyto senatvės pensijos amžiaus būtų likę ne daugiau kaip penkeri metai. Socialinio draudimo pensijų įstatyme tai reglamentuoja 20 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Šis penkerių metų laikotarpis neapibrėžiamas pilnais mėnesiais, nes senatvės pensijos amžius skaičiuojamas pagal asmens gimimo datą, o ji gali būti bet kuri mėnesio diena. Taigi, asmuo amžiaus sąlygas atitiks konkrečiai tą dieną, kurią jam iki senatvės pensijos amžiaus bus likę ne daugiau kaip penkeri metai, o ne nuo prieš tai buvusio mėnesio paskutinės dienos. Ta pačia logika vadovautasi ir nustatant trejų metų palengvinančią taisyklę asmenims, turintiems 40 ir daugiau metų stažo.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymo Nr. XIII-3325 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. nemažinamos visos iki 2020 m. gruodžio 30 d. paskirtos socialinio draudimo senatvės pensijos, jei gaunantys ir anksčiau gavę išankstines pensijas asmenys atitiko abi įstatyme Nr. XIII-3395 nustatytas sąlygas, tai yra jei išankstinę senatvės pensiją gavo ne ilgiau kaip trejus metus ir išankstinės senatvės pensijos skyrimo metu pensijų socialinio draudimo stažas buvo ne mažesnis kaip 40 metų. Taigi visiems asmenims, iki 2021 metų gavusiems išankstinę pensiją ir atitikusiems abi minėtas sąlygas, senatvės pensija buvo perskaičiuota ir nebemažinama. Todėl prašome atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai… nutarimui „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2023 m. lapkričio 15 d. išvados Nr. 250-I-30“.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi niekas nenori jūsų klausti, keliaujame prie svarstymo stadijos. Niekas neužsirašė diskutuoti. Priėmimas. Niekas motyvų nenori sakyti. Taigi balsuosime balsavimo lango metu.
14.51 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2023 m. lapkričio 15 d. išvados Nr. 250-I-31“ projektas Nr. XIVP-3324 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar pereiname prie 2-25 klausimo – Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos kitos išvados projekto Nr. XIVP-3324. Gerbiamas E. Pupinis pristatys. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Dėl išvados Nr. 250-I-31. Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisija peticiją nagrinėjo lapkričio 15 dienos posėdyje. Išnagrinėjo pareiškėjo peticiją, kurioje pateiktas siūlymas panaikinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 428 straipsnio 3 dalies ir 429 straipsnio 3 dalies koliziją, pakeičiant Baudžiamojo proceso kodekso 429 straipsnio 3 dalį, ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą visiškai tenkinti šį siūlymą.
Baudžiamojo proceso kodekso 428 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti sprendimai įrašomi į teismo posėdžio protokolą ir yra neskundžiami. Baudžiamojo proceso kodekso 429 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisėjo sprendimas atmesti prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka ir nutartis perduoti bylą prokurorui gali būti skundžiami šio kodekso 10 dalyje nustatyta tvarka. Pareiškėjo nuomone, Baudžiamojo proceso kodekso 428 straipsnio 3 dalis ir 429 straipsnio 3 dalis iš dalies yra kolizinės normos, nes tam tikru aspektu prieštarauja viena kitai: pagal Baudžiamojo proceso kodekso 428 straipsnio 3 dalį teisėjo sprendimas atmesti prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka yra neskundžiamas, o pagal Baudžiamojo proceso kodekso 429 straipsnio 3 dalį šis sprendimas skundžiamas Baudžiamojo proceso kodekso 10 dalyje nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, be kita ko tai, kad įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinamas teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius.
Prašome į tai atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai tenkinti peticiją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas nenori jūsų paklausti. Dėkingi jums. Galite grįžti į darbo vietą.
Svarstymo stadijoje niekas neužsirašė diskutuoti. Priėmimas. Taip pat nenori niekas išsakyti priėmimo motyvų. Taigi lieka balsavimas.
14.53 val.
Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3311 (pateikimas)
Sutaupėme keletą minučių, galbūt dabar mes galėtume 2-15 klausimą? Žiūriu į socialinių reikalų ir darbo ministrę, galbūt ji mums galėtų pateikti Šalpos pensijų įstatymo projektą Nr. XIVP-3311, nes lieka dar beveik 7 minutės, dabar jau 6 minutės iki balsavimo lango, bet jei nedaug užsirašė klausti, gal spėsime. Prašau.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pristatyti jums Šalpos pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Visų pirma noriu padėkoti kolegoms Seimo nariams M. Ošmianskienei, L. Kukuraičiui už tai, kad turėjome nemažai diskusijų apie Šalpos pensijų įstatymo pakeitimo reikalingumą. Bandėme šiame Vyriausybės teikiamame projekte atsižvelgti į kolegų teiktus siūlymus bei į Minimalių pajamų sistemos adekvatumo studijoje iškeltas problemas ir spręsti dėl mažiausias pajamas gaunančių negalią turinčių asmenų geresnės integracijos į darbo rinką.
Pirmiausia, ko siekiame šiais įstatymų projektais? Panaikinti diskriminacines šalpos pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas ir nustatyti teisingesnę šalpos negalios pensijų dydžių diferenciaciją, taip pat teisinį reguliavimą suderinti su jau priimtu ir nuo sausio 1 dienos įsigaliosiančiu Asmenų su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymu bei užtikrinti sklandų įstatymo nuostatų įgyvendinimą praktikoje.
Siūlomi pakeitimai, kurie įsigaliotų nuo 2024 m. liepos 1 d., yra tokie, kad šiuo metu dirbti ir kartu gauti šalpos pensiją gali tik tie asmenys, kuriems negalia pripažinta iki 24 metų sukakties, todėl siūlome naikinti šią nuostatą, manome, kad jinai yra diskriminacinė, ir šalpos pensijas skirti ir mokėti, nepaisant to, kur jų gavėjai dirba. Tokiu būdu visiems šalpos išmokų gavėjams bus sudarytos vienodos galimybės dirbti, neprarandant teisės gauti atitinkamą šalpos išmoką, skatinama asmenų su negalia integracija į darbo rinką.
Kitas aspektas, jog asmenys, kuriems nustatytas 45–55 % darbingumo lygis po 24 metų sukakties, teisės gauti šalpos pensiją šiandien neturi. Šiuo projektu siūlome užtikrinti visų asmenų su negalia konstitucinę teisę gauti negalios pensiją ir nustatyti asmenims, kurie pripažinti netekusiais 45–55 % dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 1 d. vadiname tai darbingumu) po 24 metų, teisę į šalpos negalios pensiją. Taip pat siūlome vienodinti šalpos negalios pensijų dydžių nustatymo principą, visiems gavėjams šalpos negalios pensijų dydžius suskirstyti kas 5 % netekto dalyvumo (nuo sausio 1 dienos mes jau kalbėsime apie dalyvumą).
Į Šalpos pensijų įstatymą taip pat perkėlus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis (Europos Sąjungos valstybių piliečių šeimos nariai įgijo teisę gauti šalpos išmokas, o Lietuvos Respublikos piliečiai, jų šeimos nariai tokios teisės neturi), siūlome nustatyti, kad teisę gauti šalpos išmoką turėtų ir Lietuvos Respublikos piliečių šeimos nariai, kuriems išduoti dokumentai, patvirtinantys ar suteikiantys teisę gyventi Lietuvoje.
Dalis pasiūlymų įsigalios nuo 2024 m. sausio 1 d. Tie pasiūlymai yra tokie, kad siūlome nustatyti šalpos negalios arba šalpos senatvės pensijos skyrimą ne tiktai mamoms, išauginusioms penkis ar daugiau vaikų, bet ir tėčiams. Būtų mokama, aišku, tik vienam asmeniui, bet galėtų būti mokama ir tėčiui. Taip bus užtikrintos lygios galimybės pasinaudoti teise gauti didesnio dydžio šalpos pensijas.
Taip pat siūlome sudaryti galimybę gauti šalpos išmokas ne už 6 mėnesius, o už 12 mėnesių, kai asmuo praleidžia kreipimosi dėl išmokos skyrimo terminą, tai yra vienodiname pensijų skyrimo terminus su Socialinio draudimo pensijų įstatymu, bei suderinti sąvokas su Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme vartojamomis sąvokomis. Siūlomas naujas šalpos neįgalumo pensijos pavadinimas – šalpos negalios pensija.
Taip pat siūlome suvienodinti visų socialinės paramos išmokų bazinių dydžių atskaitos tašką, nustatant, kad ir pensijos priemoka nuo 2024 m. sausio 1 d. apskaičiuojama, atsižvelgiant į praėjusiais metais galiojusį MVPD, analogiškai su bazine socialine išmoka, valstybės remiamų pajamų dydžiu, šalpos pensijų baze bei tikslinių kompensacijų baze. Kartu toks pakeitimas leis tiksliau planuoti valstybės biudžeto lėšų poreikį pensijų priemokoms mokėti.
Siūlome nustatyti, kad asmenims, turintiems teisę į socialinio draudimo pensiją, kuri yra mažesnė už šalpos pensiją, primokamas skirtumas iki šalpos pensijos. Tokiu būdu bus realizuojamos asmenų su negalia socialinio draudimo sistemoje įgytos teisės, jiems mokant pensijas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų, ir atitinkamai taupomos valstybės biudžeto lėšos.
Bus dar keletas redakcinio ir tikslinamojo pobūdžio pakeitimų, jų čia neminėsiu. Lėšų poreikis 2024 metais priimto įstatymo nuostatoms įgyvendinti: papildomai reikėtų apie 9 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų šalpos išmokoms mokėti, apie 2 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai mokėti iš Valstybės socialinio draudimo fondo biudžeto. Tai tiek trumpai. Lauksiu jūsų klausimų.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamai ministrei M. Navickienei už pateikimą. Dabar jūsų nori paklausti toks Seimo narių trikampis: susėdę kartu – T. Tomilinas, L. Kukuraitis ir L. Nagienė. Visi taip trys…
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Šiaip tikėtinas trikampis.
PIRMININKAS. …paklaus po klausimą. Pirmas – T. Tomilinas. Prašau.
T. TOMILINAS (DFVL). Matote, ministre, kokie mes jūsų fanai. Mano klausimas, gerbiama ministre, ar aš teisingai suprantu, kad šituo įstatymu bus kartu įgyvendintas ir mūsų 2021 metais pasiūlytas sprendimas dėl lengvą negalią turinčių žmonių šalpos pensijų ir jų darbo pajamų santykio? Ar tiesiog jūs planuojate sujungti mūsų projektą su jūsų? Net 2021 metais jūsų Vyriausybė pateikė teigiamą išvadą dėl mūsų projekto, bet taip ir neįgyvendinome. Tai yra mano klausimo dalis.
Kita dalis. Vėlgi ar aš teisingai suprantu, kad ir toliau įgyvendinama pagrindinė Lietuvos socialinės politikos tokia raudona gija, kai bandoma darbo pajamas atsieti nuo išmokų ir tą priklausomybę mažinti? Jeigu žmonės vis dėlto gauna kažkokias pajamas, tai nebūtinai kirsti per jų išmokas, kurias jie gauna pagal tam tikrą negalią arba kitą socialinę padėtį. Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas kolega. Taip, aš noriu pasakyti, kad jūsų iniciatyva, gal atskirai jums nepadėkojau už tą buvusią iniciatyvą… tikrai bus sujungti visi projektai, kuriuose bus kalbama apie tuos pačius dalykus. Šis projektas siūlo šiek tiek net ir palankiau, negu siūlėte jūs, bet aš manau, kad visi projektai turėtų būti sujungti.
O dėl darbo ir išmokų to sąsajumo, tai suprantu jūsų užslėptą mintį kalbėti apie nedarbo draudimo išmokas. Su šituo jūsų siūlymu sutikti negalėsiu, bet dalykai, kurie savo logika neprieštarauja ir gali išlaikyti motyvaciją labiau būti darbo rinkoje, tai yra mums tikrai priimtini ir ta kryptimi einame. Juo labiau kad iki šiol buvo diskriminacinis momentas, dėl kurio reikia spręsti. Tiesa visada yra kažkur turbūt per vidurį, bet šio projekto kontekste, manau, mes tikrai matome panašiai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas L. Kukuraitis. Prašau.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, pirmininke. Dėkoju, ministre, kad atėjote su Šalpos įstatymu. Tikrai jis labai reikalingas, labai lauktas.
Dabar klausimas dėl minimalių vartojimo poreikių dydžio, su juo buvo siejamas mažų pensijų didinimas aktualiu laiku. Jūsų siūlymas šitame įstatyme, kad tai būtų su praėjusių metų MVPD. Ar tai yra kelias, ypač kai mes visai neseniai išgyvenome didžiulę infliacijos įtaką, kurią labai neigiamai išgyveno tos grupės, kurios susietos su MVPD, ir dėl to, kad vertinama metai vėliau, jų pajamos augo lėčiau? Čia reikia Vyriausybei papildomų pastangų, ir tai jūs darėte – dėjote papildomas pastangas padidinti indeksavimą, bet natūraliai tai turėtų būti taip, kaip yra šitame galiojančiame įstatyme. Ar neiname neteisingu keliu, priešingu keliu, negu turėtume eiti?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, kolega, už klausimą. Laukiau jo. Tiesą sakant, aš manau, kad einame teisingu keliu ta prasme, kad mes turime galimybę iš anksto susiplanuoti savo biudžete lėšas, kiek jų gali prireikti, nes einamuoju metu planuoti, pavyzdžiui, ir dabar, ypač kai perskaičiuojame didesnę dalį elementų MVPD, mes dar to dydžio net neturime, kai jau su jumis turėtume patvirtinti biudžetą 2024 metams. Aš manau, tikrai ne tiktai šiai Vyriausybei, bet ir visoms kitoms, kurios turi planuoti, kaip jos gyvens, ir žmonės turi planuoti savo pajamas, tai yra per sudėtinga laukti iki metų pabaigos, kol paaiškės tas realaus laiko MVPD. Dėl to kyla daug iššūkių. Praėję metai tikrai žmonėms buvo sunkūs ir mes gebėjome kažkokiu spėjimo būdu tai padaryti. Bet kaip ir visos kitos socialinės išmokos, visi kiti socialinių išmokų dydžiai, ar tai būtų VRP, ar tai būtų bazinės socialinės išmokos dydis ir visi kiti, indeksuojami pagal praėjusių metų MVPD. Aš manau, logiška būtų ir turbūt teisinga susieti visgi su dydžiu, kuris yra aiškus biudžeto planavimo metu. Aišku, taip pat nepamiršti, kad ir kitos socialinės paramos priemonės pasiekia. Tas pats VRP dydis susijęs su didesnių kompensacijų gavėjų ratu ir panašiai. Tiems žmonėms pagalbos priemonių mes valstybėje visgi turime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinį klausimą iš trikampio smaigalio užduos gerbiama L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, dabar aš dar kartą pasižiūrėjau tą lentelę, kuri yra kas 5 %, kur netektą darbingumą turi žmonės. Prašom pasakyti, ar nemanote, kad šiek tiek ir pabloginate kai kuriais atvejais? Turiu omenyje, buvo ten sunki negalia, vidutinė ir buvo dviejų dydžių šalpos pensija. Ta išmoka buvo dauginama iš dviejų, jeigu sunki negalia, o sunki negalia – 95 %, buvo tokių atvejų. Kaip tuo atveju jūs galvojate, ar tai teisinga, o gal aš klystu? Nes aš pasižiūrėjau.
Kitas momentas. Pasakykite tokius atvejus, kaip jūs sakote, jeigu socialinio draudimo pensija bus mažesnė… Dar irgi kitas toks klausimas, socialinio draudimo pensija mažesnė negu šalpos pensija, tokiu atveju mokėsime, kad būtų ne mažiau kaip šalpos. Kiek tokių asmenų yra? Ar mes turime tokių atvejų, kad būtent dabar, kai pakeitėme, nepriklausomai nuo stažo, jeigu turi minimalų stažą 15 metų, sakysime, o netekto darbingumo yra net mažiau negu stažo atitinkamai, kada nustatytas, tai ar nemanote… Ar tiek atvejų gali būti, kad jinai būtų mažesnė už šalpos pensijos dydį? Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, kolege, už klausimą. Kažkaip pastebėjau tendenciją, kad bent į vieną klausimo dalį jums visada bandau raštu atsakyti, nes kokio nors skaičiaus neturiu, kuris jums yra svarbus. Nežinau, kodėl taip išeina, bet, matyt, labai taiklūs klausimai.
Tai dėl pirmo jūsų klausimo galiu nuraminti, kad tikrai neblogės niekam. Esame paskaičiavę, kad visiems situacija tiktai gerės. Vaikams situacija nesikeičia.
O dėl antro klausimo, aišku, čia bus daugiau administravimo dalykai. Tai konkretaus skaičiaus, teorinio, kiek galėtų tokių žmonių būti, tikrai neturiu. Nežinau, turėčiau pasitikslinti, bet norėjome užkardyti galimybę, jeigu būtų tokių žmonių, kurie visgi gauna mažesnę, kad šitas nelogiškumas būtų ištaisytas. Bet skaičiaus, deja, neturiu jums pateikti.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar motyvai. Už – gerbiamas J. Džiugelis. Prašau.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Dėkoju. Mieli kolegos, stipriai prieštaraujančių nematau, todėl kviečiu tiesiog pritarti šiam labai ilgai lauktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Galbūt ir galėtume dabar pradėti nuo apsisprendimo šiuo klausimu. Taigi, gerbiami kolegos, kviečiu susėsti į savo darbo vietas, pasiekėme balsavimo langą ir galime pradėti balsavimą. Taigi kviečiu apsispręsti dėl darbotvarkės 2-15 klausimo – Šalpos pensijų įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3311. Klausimas, kurį ką tik ministrė pristatė iš tribūnos, ir vyko dėl šio klausimo diskusija. Prašau. Balsuojame dėl Šalpos pensijų įstatymo.
Užsiregistravo 107, balsavo 105: už – 99, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 6. Taigi po pateikimo yra pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ar galime sutarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti gruodžio 12 dieną. (Balsai salėje) Skubos prašo. Įjungsiu mikrofoną, galite prie šoninio mikrofono paprašyti.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Projekte turėjo būti nurodyta, kad prašome dėl šio projekto skubos, nes įsigaliojimas turėtų būti jau nuo sausio 1 dienos.
PIRMININKAS. Dėkoju, tai prašome skubos. Ar galime bendru sutarimu? Nors čia mano popieriuose neparašyta. Dėkoju ministrei, kad pagarsino.
15.09 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Arabų Emyratų sutarties dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3086(2) (priėmimo tęsinys)
Dabar grįžtame darbotvarke šiek tiek atgal, į vakarinio posėdžio pradžią. Darbotvarkės 2-1 klausimas. Atkreipiu dėmesį, kolegos, visur yra likęs tik balsavimas. Priėmimo stadija. Dabar balsuosime maždaug taip dėl kokių šešių įstatymų iš eilės.
Darbotvarkės 2-1 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Arabų Emyratų sutarties dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3086(2). Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 110, balsavo 110 – visi 110 balsavo už. Taigi įstatymas priimtas. (Gongas) Galbūt galime paleisti trumpesnį balsavimą, jau visi susikaupę. (Balsai salėje) Ne, nenorite. Gerai, liekame prie ilgesnio balsavimo laiko.
15.10 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Arabų Emyratų sutarties dėl ekstradicijos ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3087(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Arabų Emyratų sutarties dėl ekstradicijos ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3087(2). Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 110, balsavo 110 – vėl visi 110 balsavo už. Taigi įstatymas priimtas. (Gongas)
15.10 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Arabų Emyratų sutarties dėl nuteistųjų perdavimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3088(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Arabų Emyratų sutarties dėl nuteistųjų perdavimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3088. Balsuojame. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 111, balsavo 111 – visi 111 balsavo už. Taigi įstatymas priimtas. (Gongas)
15.11 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 5, 6, 8, 9, 91, 10, 12, 121, 15, 17, 21, 22, 23, 26, 30, 43 straipsnių ir II skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 31 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1942 1, 13, 15, 16, 17 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2984(2) (priėmimo tęsinys)
Dabar darbotvarkės 2-4 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2984. Priėmimas. Balsuojame. Balsuojame dėl Sveikatos draudimo įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 113, balsavo 113: už – 107, prieš – 1, susilaikė 5. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
15.12 val.
Maisto įstatymo Nr. VIII-1608 2 ir 4 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 62 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2890(3) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 2-5 klausimas – Maisto įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2890. Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 112, balsavo 112: už – 92, prieš – 6, susilaikė 14. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.13 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 61, 10, 13, 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3094(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 2-6 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3094. Saugaus eismo įstatymas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 113, balsavo 113: už – 109, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Dabar matau prie šoninio mikrofono stovinčius kolegas. Jeigu jūs nestovite, tada gerbiamas R. Žemaitaitis per šoninį mikrofoną. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Prieš tai buvo balsavimas dėl to supuvusio maisto, tai mano balsą įskaitykite prieš. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Konkrečiai tokio įstatymo nebuvo, bet mes jus supratome. Dėl protokolo – prieš.
Dabar gerbiamas V. Semeška per šoninį mikrofoną. Prašom.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Trumpa replika po balsavimo. Aš norėjau padėkoti tiek opozicijai, tiek daugumai ir pasveikinti mūsų Lietuvos kariuomenę su Kariuomenės diena. Šiandien Seimas įteikė nedidelę dovaną, vadinasi, kariuomenė pati galės rengti vairuotojus ir instruktorius, taip tiktai sustiprės. Labai ačiū visiems už tokį darnų darbą. Ačiū.
PIRMININKAS. Prisidedame prie sveikinimų kariuomenei ir linkime saugaus eismo.
15.14 val.
Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 2, 9, 16, 17, 23, 24, 35, 39, 56, 57, 59, 60, 64, 66, 67, 68, 69 straipsnių ir keturioliktojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2795(2) (priėmimo tęsinys)
Dabar, gerbiami kolegos, jeigu prie šoninio mikrofono daugiau nieko nėra, tai pereiname prie darbotvarkės 2-7.1 klausimo – Advokatūros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2795. Čia mums reikia eiti pastraipsniui.
1 straipsnis. Nėra pasiūlymų. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 2 straipsnis. Nėra pasiūlymų, galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 3 straipsnio buvo Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Galime bendru sutarimu pagal komiteto redakciją 3 straipsnį? Dėkoju, pritarta.
4 straipsnis, 5 straipsnis, 6 straipsnis, 7 straipsnis, 8, 9, 10, 11, 12… ne, iki 11 straipsnio imtinai. Galime bendru sutarimu šiuos straipsnius patvirtinti? Dėkoju, pritarta.
Dabar dėl 12 straipsnio yra pasiūlymas. Aš kviesiu gerbiamą komiteto pirmininkę į tribūną. Čia jau reikės mums diskutuoti. Gerbiamas J. Razma galbūt pristatytų savo pasiūlymą, jis yra dėl šio straipsnio? Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, dabar galiojančiame įstatyme buvo parašyta išreikštai, kokius dokumentus turi pateikti kitos šalies teisininkas, jeigu nori Lietuvoje tas teisines paslaugas teikti. Man nelabai suprantama, kodėl komitetas išbraukia tuos dokumentus, tą visą sąrašą, ir palieka juos tvirtinti Advokatų tarybai? Tas dokumentų sąrašas, aš manau, gali iš esmės nulemti sąlygas, galės ar negalės tas kitos šalies teisininkas čia teikti paslaugas. Ir tokie dalykai pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą tikrai priklauso įstatymų lygiui, o ne visuomeninei organizacijai.
Taip pat aš paminėsiu ir manau, jog nereikėjo šiame įstatyme plėsti mokesčių sąvokos vartojimo, kai kalbame ne apie mokesčius taip, kaip jie apibūdinti Konstitucijoje, ir neužteršti tokiomis šiukšlėmis įstatymų. Pavyzdžiui, parašoma, kad advokatūra finansuojama iš rinkliavų, dar kažko ir mokesčių. Tai skamba dviprasmiškai.
Bet aš, matydamas, kad sudėtingos oro sąlygos ir visi Seimo nariai nori kuo greičiau grįžti namo, šioje stadijoje neprašysiu balsuoti dėl visų mano pasiūlymų, o galbūt esant progai, kai vėl bus taisomas tas įstatymas, aš dar kartą mėginsiu įtikinti komitetą, kad reikia kai ką įstatyme pataisyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taupydamas laiką, tada galėjote ir ilgai nekalbėti. Bet ačiū, gerbiamas kolega, už tai, kad jūs atsiimate, tai dabar mes jo nesvarstysime. Vadinasi, 12 straipsniui galime bendru sutarimu pritarti? Dėkoju, pritarta.
Dėl 13 straipsnio buvo vėlgi Seimo nario J. Razmos keletas pasiūlymų. Taip pat atsiimate. Dėkoju. Daugiau čia kitų Seimo narių pasiūlymų nematau. Tai galime bendru sutarimu tada 13 straipsnį, nes J. Razma atsiėmė pasiūlymus? Dėkoju, pritarta.
Dėl 14 straipsnio, 15, 16, 17, 18 taip pat… ne, 18 straipsnį palikime ateičiai. Iki 17 straipsnio imtinai galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 18 straipsnio irgi yra J. Razmos pasiūlymas. Kaip jūs, gerbiamas kolega, žvelgiate? Irgi atsiima. Gerai. Daugiau dėl 18 straipsnio… Taip, čia vėlgi J. Razmos yra kitas, tai, kaip suprantu, atsiimate? Tad ar 18 straipsnį galime bendru sutarimu patvirtinti? Dėkoju, patvirtinta.
Dabar 19 straipsnis. Čia dėl jo buvo pasiūlymas teisingumo ministro… Labai atsiprašau, čia turbūt yra vėlgi J. Razmos pasiūlymas, tik čia, matyt, redakcinė klaida, nes neparašyta, kieno. Taigi nėra, dėl 19 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu be jokių pataisymų? Keistai čia. Labai atsiprašau už chaosą, bet keistai parašyta. Pastraipsniui viską įveikėme. Dabar motyvai. Už, prieš nėra norinčių kalbėti.
Vadinasi, balsuojame. Balsuojame dėl 2-7.1 klausimo – Advokatūros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2795. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 111, balsavo 111: už – 109, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 2. Taigi įstatymas yra priimtas. (Gongas)
15.21 val.
Mediacijos įstatymo Nr. X-1702 4, 5 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2796(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-7.2 klausimas – lydimasis Mediacijos įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2796. Čia, gerbiami kolegos, nebuvo jokių pasiūlymų. 1, 2, 3, 4 straipsniai. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė.
Balsuojame dėl Mediacijos įstatymo projekto Nr. XIVP-2796.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 112, balsavo 112 – visi 112 balsavo už. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.22 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2974(2) (priėmimas)
Toliau 2-8 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2974. Čia vėlgi du straipsniai. Dėl 1 straipsnio buvo Seimo nario J. Razmos pasiūlymas. Norėsite, kad jis būtų svarstomas? Įjungiu mikrofoną.
J. RAZMA (TS-LKDF). Čia yra kita situacija – komitetas bendru sutarimu pritarė pasiūlymui. Manau, kad jis apsaugo nuo perdėto nemokamų advokatų skyrimo ir taupo valstybės lėšas. Komiteto nariai visi sutiko, kad pasiūlymas priimtinas.
PIRMININKAS. Taigi pasiūlymui pritarė komitetas, bet ar yra Seime 29 Seimo nariai, kurie paremtų šį siūlymą? Na, jeigu komitetas pritarė, aš taip vertinu, greičiausiai yra, ar ne? Taigi svarstome pasiūlymą. Komiteto nuomonė – komitetas pritarė, taip?
I. HAASE (TS-LKDF). Taip. Kaip ir jūs, gerbiamas pirmininke, minėjote, komitetas pritarė. Komiteto argumentai, kad pritarta pasiūlymui su techniniu patikslinimu, išbraukiant iš pasiūlymo žodį „nukentėjusiojo“, nes iki ikiteisminio tyrimo pradžios nepilnametis dar nebūna pripažintas nukentėjusiuoju. Todėl teikiame Seimui tikslinti redakciją. Ta redakcija jums visiems yra pateikta. Komiteto balsavimas yra: už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tai galbūt galime bendru sutarimu tada šį pasiūlymą priimti? Galime bendru sutarimu. Dėkoju. Tada visam 1 straipsniui su šiuo pasiūlymu bendru sutarimu pritarta. 2 straipsnis. Galime bendru sutarimu? Pritarta. Dėkoju.
Taigi tada balsuojame dėl viso Baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2974.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 109, balsavo 107: už – 107, niekas kitaip nebalsavo. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.24 val.
Savanoriškos veiklos įstatymo Nr. XI-1500 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3014(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 2-9 klausimas – Savanoriškos veiklos įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3014. Matau, per šoninį mikrofoną nori gerbiama A. Kubilienė. Prašau.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, aš dar kartą norėčiau prašyti Seimo, kad būtų padaryta pertrauka. Frakcijos vardu prašau padaryti pertrauką iki kito posėdžio dėl šito klausimo priėmimo stadijoje. Priežastys tos pačios iš esmės, ką minėjau ryte.
PIRMININKAS. Gerai, frakcijos vardu prašote pertraukos iki kito posėdžio. J. Razma per šoninį mikrofoną. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš suprantu, kad galbūt kolegė naiviai tikisi, kad padarius pertrauką bus svarstomas jos pasiūlymas. Deja, mes jau ne vieną kartą turėjome tokį atvejį. Turime Etikos ir procedūrų komisijos išaiškinimą, kad dėl pasiūlymų laikas yra fiksuojamas pagal jų pirminį įrašymą į posėdžio darbotvarkę. Taigi situacija dėl pasiūlymo svarstymo nebus pasikeitusi. Vis dėlto galėtume mes tą įstatymą priimti, nes gruodžio 5 dieną niekas nepasikeis.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam J. Razmai už paaiškinimą. Gerai. (Balsai salėje)
Gerbiami kolegos, ar prašymas dėl pertraukos vis dar galioja? Galioja. Vis dar norite balsuoti. Tai aš nieko kito negaliu padaryti – frakcijos vardu buvo prašymas dėl pertraukos, todėl balsuojame dėl pertraukos. Kas už – už pertrauką. Prašom balsuoti. Frakcijos vardu buvo prašoma šio klausimo svarstymo pertraukos iki kito posėdžio.
Užsiregistravo 105, balsavo 104: už – 51, prieš – 47, susilaikė 6. Akivaizdu, kad penktadalis prašančių pertraukos tikrai yra. Taigi pertrauka iki kito posėdžio.
Dabar gerbiamas K. Mažeika per šoninį mikrofoną. Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Vis dėlto ne dėl ydingo Statuto noriu pasakyti, bet dėl to, kad turbūt gruodžio 5 dieną, kai bus priėmimas, kaip tik bus minima Tarptautinė savanorystės diena. Manau, kad bus labai puiki proga ir priimti tą įstatymą. Galėsime kartu ir pasveikinti.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamas kolega. Iš tikrųjų labai gražus pastebėjimas. Į tai ir orientuosimės.
15.27 val.
Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 161, 20, 25, 27, 39, 40, 49, 501, 60 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2909(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar, gerbiami kolegos, grįžtame prie 2-10.1 klausimo – Prokuratūros įstatymo. Kviečiu gerbiamą pranešėją R. Jušką į tribūną. Dėkoju. Aš atkreipiu dėmesį, kad pradėsime svarstyti nuo 12 straipsnio ir pasiūlymo dėl 12 straipsnio, nes tai yra esminis, jis keičia visą įstatymo projektą. Čia buvo Seimo narių, kaip suprantu, K. Vilkausko, O. Leiputės, L. Jonausko ir J. Sabatausko pasiūlymas. Kas pristatytų? Gerbiamas K. Vilkauskas pristatytų pasiūlymą. Prašau. Veikia. Prašau.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Žinome, dėl ko šitas pasiūlymas kilo, tai yra kad prokurorai vis patekdavo į kelintą eilę dėl finansavimo. Pasitarus su pačiais prokuratūros atstovais šio pasiūlymo esmė tokia, kad prokurorų darbo užmokestis būtų skaičiuojamas pagal pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė. Prašau.
R. JUŠKA (LSF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Pasiūlyti koeficientai nedera su teisėjams nustatytais koeficientais, yra gerokai didesni. Įvertinęs tai, kad turi būti užtikrintas tiek valstybės biudžeto tvarumas, tiek teisingas atlygis prokurorams už jų atliekamas pareigas, komitetas siūlo pakeitimus, kurie leistų užtikrinti horizontalų darbo užmokesčio teisingumą tarp prokuratūros ir teismų, taip pat padidinti ir vidutinį prokurorų pareiginių algų teisingumą, nes prokurorų žemiausių pareigybių atotrūkis, palyginti su aukščiausiomis, bus mažesnis, nei nurodyta Seimo narių pasiūlyme.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar dėl pasiūlymo prieš – gerbiama I. Šimonytė. Prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Čia kolega labai kukliai pristatė tą savo pasiūlymą. Nežinau, ar pats nėra įsigilinęs, bet pasiūlymo esmė yra tokia, kad vietoj to, kas dabar yra pritarta komiteto iš dalies, atsižvelgiant į Vyriausybės pasiūlymą, tai yra per dvejus metus išdėstyti prokurorų darbo užmokesčio artinimą prie teisėjų 90 % darbo užmokesčio kartelės, užuot tai padarius per vieną kartą, nes tai reiškia 50 % darbo užmokesčio didėjimą prokuratūrai, 50 % jau dabar, darbo užmokestis prokuratūrai kitais metais biudžete, atsižvelgiant į komiteto pritartą kompromisinį pasiūlymą, didėja maždaug trečdaliu, tai yra tikrai labai didelis padidinimas. Nėra kitų sričių ir įstaigų, išskyrus galbūt Kalėjimų departamentą ir Probacijos tarnybą dėl Vidaus tarnybos statuto nuostatų įgyvendinimo, kur darbo užmokesčio augimas ateinančiais metais būtų toks ženklus, ir tam yra suplanuotos lėšos biudžete.
Todėl prašyčiau, na, nebandyti kaip nors čia pergudrauti visų ir būti geresniems už visus. Tikrai prokuratūros finansavimas ateinančiais metais didėja ženkliai. Siūlau pritarti vėlesniam kompromisui, kuris buvo komitete sutartas faktiškai bendru sutarimu. Bet dabar kai kurie kolegos pradėjo jau keisti savo nuomonę.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Taigi balsuojame dėl K. Vilkausko ir kitų Seimo narių pasiūlymo. Kas už, tai už pasiūlymą, kas prieš, tai komiteto nuomonė buvo tokia.
Užsiregistravo 106, balsavo 106: už – 46, prieš – 35, susilaikė 25. Taigi pasiūlymui nepritarta. Tai dabar, gerbiami kolegos, keliaujame prie 9 straipsnio.
R. JUŠKA (LSF). 6 straipsnis – įsigaliojimo terminas.
PIRMININKAS. Palaukite, taip, dėl 6 straipsnio vėlgi yra Seimo narių… Gerbiamas pirmininke, gal tada jūs pasakykite, dėl kurio straipsnio dabar mums reikia balsuoti?
R. JUŠKA (LSF). 6 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas. Kadangi dėl priedų jau lyg ir apsisprendėme, tai liktų, ką premjerė minėjo, tiktai aš pataisyčiau – ne per dvejus metus, o dviem etapais, tai būtų išvis tik 13 mėnesių. Daug kas klaidinasi ir skirtingai traktuoja. Susidaro vaizdas, kad tai užtruks dvejus metus, tai būtų tik 13 mėnesių. Komitetas pritarė iš dalies ir siūlo įsigaliojimą dviem etapais: 2024 metus ir 2025 m. sausio 1 d. antras etapas.
PIRMININKAS. Dėkoju, bet…
R. JUŠKA (LSF). Įvertinus…
PIRMININKAS. Gerbiamas pirmininke, atsiprašau, gal truputį aš jus suklaidinau. Mes turbūt turime pabaigti apsvarstyti 12 straipsnį. Dėl 12 straipsnio buvo Vyriausybės pasiūlymas ir jam komitetas pritarė iš dalies. Tai bus tas kompromisinis turbūt variantas, apie kurį čia yra kalbama, ar ne? Tik dėl jo apsisprendę mes kitus tada svarstysime, teisingai?
R. JUŠKA (LSF). Taip.
PIRMININKAS. Tai tada buvo… (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, na, sudėtingas įstatymas.
R. JUŠKA (LSF). Pritarti iš dalies. Įvertinus tai, kad prokurorams turi būti užtikrintas teisingas atlygis už atliekamas pareigas, prokurorų darbo užmokesčio didėjimas trimis etapais trumpinamas iki dviejų etapų, todėl komitetas nusprendė nustatyti, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. būtų padidinta prokurorų pareiginė alga tiek, kad ji sudarytų ne mažiau kaip 75 % atitinkamos grandies teisėjų pareiginės algos, o nuo 2025 m. sausio 1 d. – ne mažiau kaip 90 % atitinkamos grandies teisėjų pareiginės algos. Kiti Vyriausybės išvadoje teikti pasiūlymai atitinkamai suderinti su komiteto patvirtintu nauju prokurorų pareiginės algos įsigaliojimo modeliu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tai dabar Vyriausybei tinka pritarimas iš dalies? Įjunkite mikrofoną premjerei.
R. JUŠKA (LSF). Tinka. Minėjo.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš manau, kad ne tik prokurorams, bet ir visiems kitiems turi būti mokamas deramas darbo užmokestis, įskaitant ir Seimo narius, ir Vyriausybės narius, ir visus kitus visuomenės atstovus. Bet Vyriausybė sutinka su komiteto rastu kompromisu tarp pradinio projekto ir to, ką siūlė Vyriausybė, kad ateinančiais metais pirmu etapu didinimas būtų kiek didesnis, nei siūlė Vyriausybė, ne 70, o 75 % santykis, ir kad nuo 2025 m. sausio 1 d. būtų pasiektas tas tikslas, kuris buvo pradiniame projekte. Taip, Vyriausybę tenkina šitas pasiūlymas, tai yra suplanuota patikslintame biudžete.
PIRMININKAS. Dėkoju. Vadinasi, ar gali Seimas bendru sutarimu? Negalime bendru sutarimu šito kompromiso? Gerai, A. Sysas per šoninį mikrofoną.
A. SYSAS (LSDPF). Dėl vedimo tvarkos. Gerbiamas pirmininke, buvo tokia tradicija, kad pagal pateiktus pasiūlymus. Yra mūsų komiteto, Socialinių reikalų ir darbo komiteto, užregistruota ir nubalsuota mano pataisa dėl šito įstatymo įsigaliojimo. Jis buvo pateiktas 9 dieną, visi kiti yra vėlesni. Tai jūs dabar pradedate nuo vėlesnio, kad po to nesvarstytumėte priimto sprendimo. Tai komiteto sprendimą irgi reikia svarstyti.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, mes svarstome pasiūlymus dėl 12 straipsnio, taip, kaip jie iš eilės ir yra surašyti. Apsisprendėme dėl vieno, nepritarėme kolegų Seimo narių. Dabar apsispręsti reikia dėl kito, tai yra Vyriausybės, jam komitetas pritarė iš dalies. Einame juk nuosekliai, juk yra 12 straipsnis. Tai tada balsuojame. Kas už, vadinasi, – pritaria komiteto pritarimui iš dalies, komiteto redakcijai. Balsuojame dėl pasiūlymo. Kas už, balsuoja už komiteto redakciją.
Užsiregistravo 109, balsavo 108: už – 81, prieš – 3, susilaikė 24. Taigi pasiūlymui yra pritarta tokiam, kokia komiteto redakcija – pritarti iš dalies Vyriausybės siūlymui. Viskas. Dabar toliau. Toliau buvo Seimo narių A. Stončaičio, L. Kukuraičio, D. Griškevičiaus, L. Mogenienės, K. Mažeikos, Z. Balčyčio. Šį pasiūlymą reikia svarstyti. Kas dabar jį pristatys? Gerbiamas A. Stončaitis? Prašom. A. Stončaitis, prašom.
A. STONČAITIS (DFVL). Kolegos, aišku, čia iš dalies jau yra ir su kitais pasiūlymais svarstyta, tačiau mūsų siūlymo esmė yra ta, kad būtų ne du etapai, o vienas etapas, ir kėlimas iki 90 %. Kadangi, noriu priminti, kai buvo keliami atlyginimai teismams, tada buvo aiškiai deklaruojama, kad ir prokuratūrai nuo 2024 m. sausio 1 d. atlyginimai būtų sulyginti. Tai yra vienas dalykas.
Kitas dalykas, yra teikiami pasiūlymai, truputį kitokie, dėl apmokėjimo pagal pareigybes. Supraskime, kad prokuratūra tai yra tikrai labai svarbus teisinės valstybės institutas ir jo valdymas, tolygus valdymas, taip pat ir finansinis valdymas, yra labai svarbus. Pagal dabar pateiktus siūlymus (ir jiems yra pritarta) tikrai turėsime netolygumus, pavyzdžiui, apygardos prokuratūros vadovo pavaduotojo atlyginimas bus beveik 150 eurų mažesnis negu jam pavaldaus apygardos specializuoto skyriaus vadovo ir taip toliau. Mes tokių neatitikimų tikrai turėsime daug. Todėl yra siūlymas nelaukti 2025 metų, o tai padaryti nuo 2024 m. sausio 1 d. vienu etapu ir atsižvelgiant į konkrečių pareigybių finansavimo pasiūlymus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
R. JUŠKA (LSF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Argumentai: pritarus pasiūlymui, vadovaujančių prokurorų algos būtų didinamos daugiau, nei numatyta projekte, o žemesnės grandies prokurorų, atliekančių didžiausią darbą, algos būtų didinamos mažiau, negu numatyta projekte. Pasiūlymui nepritarta ir dėl to, kad juo numatomas didesnis vadovų ir eilinių prokurorų atlyginimo atotrūkis, nei siūloma komiteto projekte. Tai sukuria netolygią ir neteisingą apmokėjimo už darbą sistemą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar yra dešimt Seimo narių, palaikančių šitą pasiūlymą? (Balsai salėje: „Yra, yra.“) Matau, lyg ir yra, iš rankų tikrai. Gerai. Vadinasi, motyvai prieš – gerbiama I. Šimonytė. Prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Čia labai keista tokia situacija išeina, nes iš esmės tai yra tas pats pasiūlymas, dėl kurio mes balsavome pačioje pradžioje. Tai yra tiesiog padaryti tą patį nuo 2024 metų, kas yra siūloma, gal su tam tikromis modifikacijomis nuo 2024 ir 2025 metų.
Tai aš tiesiog norėčiau atliepti tai, ką sakė kolega A. Stončaitis. Niekada nebuvo pažado, kai buvo teikiami siūlymai dėl Valstybės tarnybos įstatymo, kad bus sulygintas prokurorų ir teisėjų darbo užmokestis, juo labiau kad tą objektyviai padaryti yra labai sudėtinga todėl, kad prokuratūros struktūra yra visai kitokia nei teismų. Teismuose mes turime teisėjus ir teismo pirmininką. Prokuratūroje struktūra yra gerokai sudėtingesnė ir tas prilyginimas yra ne toks paprastas dalykas. Ir, ką minėjo jau komiteto pirmininkas, buvo ieškoma nuoseklaus išdėstymo tuomet to darbo užmokesčio nuo žemiausios grandies iki aukščiausios, kad nebūtų kažkokių didelių perkritimų ar vidinio neteisingumo sistemoje. Prokuratūros struktūra neleidžia labai lengvai prilyginti atitinkamam teismui, tik viršininką ir eilinį prokurorą gal galima šiek tiek lengviau prilyginti. Vienas dalykas.
Antras dalykas. Tas 90 % teisėjo atlyginimo, tai, kas yra teigiama, kad yra kažkoks standartas, kažkokia galbūt auksinė taisyklė – gerai, tebūnie. Nors nėra nei tokio reikalavimo, nei kažkokio labai į akmenį įkalto standarto. Bet ką siūlė Vyriausybė ir kam iš dalies pritarė komitetas, tai mes prie to vis dėlto turime prieiti per kažkokį laikotarpį, per kelis etapus. Ne per tris – per du, tvarka. Kadangi vis dėlto kitų metų darbo užmokesčio augimas prokuratūroje yra tikrai ženklus ir tą labai sunku paneigti vien tiesiog pažiūrėjus į skaičius, todėl siūlyčiau laikytis vis dėlto to, už ką ką tik Seimas nubalsavo, iš dalies pritardamas Vyriausybės pasiūlymui, ir pagal tą pasiūlymą toliau svarstyti likusius straipsnius.
PIRMININKAS. Dėkoju. S. Skvernelis už kalbės. Prašau.
S. SKVERNELIS (DFVL). Labai ačiū. Tai gerbiamajai kolegei premjerei noriu pasakyti, kad teismų struktūra nėra tokia primityvi, kaip įvardinote, kad yra teisėjai ir pirmininkas. Taip pat yra atskiri skyriai: Baudžiamųjų bylų skyrius, Civilinių bylų skyrius, yra ten pirmininkai. Hierarchija yra labai panaši, nes ir prokuratūra konstruoja savo hierarchiją ir struktūrą atsižvelgdama į teismus. Veikia tuo pačiu apygardų principu. Na, kaip ir viskas suderinta yra.
Dabar dėl tų standartų. Iš tikrųjų jūs teisi, nėra jokių standartų – 90 %, 85 % ten turi būti ar 105 %, bet pats bendras principas. Teismo procesas, teisme iš esmės yra trys šalys: sakykime, valstybės kaltinimą palaikanti prokuratūra, teisėjai, advokatai, kurių mes, aišku, atlyginimų negalime lemti ir to nereikia. Tai man atrodo, kad tas bendras teisingumas reikalauja, kad abiejose pusėse būtų bent jau labai artimi ir panašūs ir atlyginimai, ir socialinės garantijos. Tiek prokuroras, kuris atstovauja valstybei ir palaiko kaltinimą, tiek ir teisėjas, kuris priima galutinį, vienintelį sprendimą, teisingą sprendimą, kad jie galėtų būti lygiavertiškose situacijose ir tos pačios kompetencijos būtų labai artimos, ir būtų galima spręsti tuos pačius karjeros klausimus, žmonių pritraukimo klausimus. Tai čia tik toks esminis dalykas, kas turėtų nepriešinti, nebūtų vėl to skirtumo, kad prokurorai norėtų, ieškotų galimybių tapti teisėjais, arba, atvirkščiai, kas darytųsi, kad iš teismų galbūt į prokurorus pretenduotų. Tai tik tokio principo užtikrinimas ir laikymasis.
Ir, aišku, dabar ta disproporcija yra, ir jinai bus išdėstyta per dvejus metus. Prokurorai jaučia tam tikrą socialinį teisingumą, ten žmonių taip pat yra trūkumas, kad tai nebūtų vėl viena iš nutekėjimo priežasčių. Jeigu stipriname teismus, ką reikėjo padaryti, silpniname kitą grandį, kuri palaiko valstybės kaltinimą, gina viešąjį interesą. Manyčiau, kad čia reikėtų surasti… Sumos tikrai nėra tokios didelės, kad būtų neišsprendžiamas klausimas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi motyvai išsakyti. Balsuosime dėl Seimo narių pasiūlymo, kuris ką tik buvo aptartas, komitetas jam nepritarė. Balsuojame dėl Seimo narių pasiūlymo.
Užsiregistravo 111, balsavo 111: už – 49, prieš – 36, susilaikė 26. Taigi pasiūlymui nėra pritarta. Dabar gerbiama I. Šimonytė per šoninį mikrofoną. Prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Na, aš vis dėlto turėčiau vieną komentarą. Labai keista situacija susiklosto, kai kalbame apie atlyginimų didinimą, bet kolega Saulius kalba apie kažkokios institucijos silpninimą. Du etapai, 13 mėnesių, kaip teisingai paminėjo komiteto pirmininkas, tikrai yra gana trumpas laikotarpis, kad aiškiai matydami darbo užmokesčio augimo įsipareigojimą įstatyme… Tai nėra kažkieno pažadai ar kokie nors įsipareigojimai, prokurorai vis dėlto liktų prokuratūroje, nauji prokurorai taip pat ateitų į prokuratūrą, ypač į apatinę grandį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dar per šoninį mikrofoną gerbiamas S. Skvernelis. Prašau.
S. SKVERNELIS (DFVL). Kolege, aš tikrai nemanau, kad kalbame apie institucijų silpninimą, tikrai ne. Bet vėlgi dėl tos pačios geros jausenos tų pačių prokurorų – jeigu būtų ir teisėjų, ir prokurorų tas pats etapas, du etapai, turbūt tokių ginčų irgi mažiau būtų. Dabar vieniems… Sutikite, 13 mėnesių nėra toks jau labai mažas laikotarpis, kai gali nuo liepos 1 dienos gauti gerokai daugiau ir kai gausi po to 13-to mėnesio kažką daugiau, antrą tą dalį. Nieko mes nesilpniname ir nesiruošiame silpninti, bet tiesiog principas – teismas, prokuroras, manau, turėtų būti toje pačioje svarstyklių pusėje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas J. Sabatauskas per šoninį mikrofoną. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama premjere, jūs gal ir nesakėte, kai buvo svarstoma valstybės tarnybos reforma, bet viceministrė, kuri stovėjo čia, tribūnoje, tikrai aiškiai sakė, kad dėl prokurorų bus svarstoma antru etapu nuo 2024 metų. Vienas dalykas, ne šiaip sau mes siūlome tą vieno etapo variantą, tas etapas jau ir taip antras, ne pirmas. Aš ne jūsų adresu sakau, gerbiama premjere, sakau, jūs ir nesakėte, bet aiškiai sakė viceministrė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Premjerė nori sureaguoti. Prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Na, aš negaliu nesureaguoti. Toks vaizdas, kad mes nedidiname prokuratūrai atlyginimų. Mes kalbame apie atlyginimų didinimą antru etapu nuo sausio 1 dienos. Būtent apie tai mes dabar ir diskutuojame. Apie 90 % – niekas niekada iš Vyriausybės tokių įsipareigojimų nėra dalinęs.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir gerbiamas A. Petrošius. Turbūt paskutinė replika. Prašom.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Negaliu nesureaguoti. Kolega iš kitos pusės minėjo apie silpninimą ir kitus dalykus. Silpninimo elementų tikrai nėra. Mes turime kalbėti apie šito užregistruoto pasiūlymo turinį. Jisai neatliepia to buvusio pasisakymo. Komiteto priimtas kompromisinis sprendimas reiškia beveik 300 eurų didesnį atlyginimą apylinkės teisėjams 2025 metais, na, tai yra reikšmingi skaičiai. Tai yra 2,5 mln. didesnis mokos fondas, darbo užmokesčio fondas nuo 2025 metų. Taip sakant, jūs šiandien norėtumėte pasiūlyti prokurorams saldainį, bet eigoje atimti pyragą, nes skirtumas yra didžiulis. Tą reikia pripažinti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai, gerbiami kolegos, dabar noriu atkreipti dėmesį, kad nubalsavome dėl šio pasiūlymo, toliau svarstyti kito Seimo narių pasiūlymo nebereikia, nes jis yra toks pat, susijęs. Visų kitų dėl šio 12 straipsnio taip pat nebereikia svarstyti, nes mes jau apsisprendėme dėl Vyriausybės siūlymo, jam komitetas pritarė iš dalies. Taip? Taip.
Vadinasi, gerbiamas pirmininke, grįžtame prie 9 straipsnio. Teisingai? Tiktai čia dabar yra pasiūlymai, dėl kurių mums reikės toliau apsispręsti, jeigu aš teisingai suprantu, nes ankstesni taip pat buvo susiję ir dėl jų balsuoti nereikia. O štai dėl 9 straipsnio yra gerbiamų Seimo narių A. Stončaičio, L. Kukuraičio, D. Griškevičiaus, L. Mogenienės, K. Mažeikos ir Z. Balčyčio. Taip? Čia komitetas pritarė iš dalies. Dabar…
R. JUŠKA (LSF). Pasakyčiau komiteto argumentus.
PIRMININKAS. Palaukite, gal gerbiamus kolegas tenkina pritarimas iš dalies. Gerbiamas A. Stončaitis pasakys Seimo narių grupės nuomonę. Tuoj įjungsime. Prašau.
A. STONČAITIS (DFVL). Manau, kad tenkina.
PIRMININKAS. Tenkina. Jeigu tenkina, tai… Dar gerbiamas komiteto pirmininkas nori sureaguoti, taip? (Balsas salėje: „Nebereikia.“) Nebereikia. Gerai. Vadinasi, gerbiami kolegos, bendru sutarimu galime pagal komiteto redakciją? Galime. Dėkoju. Kadangi dėl šito apsisprendėme, dėl kito nebereikia apsispręsti ir dėl viso 9 straipsnio tada galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 10 straipsnis. Čia nebuvo pasiūlymų. 11 straipsnis. Čia buvo Seimo narių pasiūlymų, bet čia nereikia, nes jau yra apsispręsta, ar ne?
R. JUŠKA (LSF). Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Tada toliau, kur čia, gerbiamas pirmininke, buvo dar pasiūlymų?
R. JUŠKA (LSF). Jau nebeliko, nes dėl kitų…
PIRMININKAS. Nebeliko?
R. JUŠKA (LSF). Nebeliko.
PIRMININKAS. Gerai. Kadangi nebeliko, tai dėkoju jums už darbą.
Dabar motyvai. Motyvai už – gerbiamas A. Stončaitis.
A. STONČAITIS (DFVL). Visgi, mieli kolegos, be abejo, sprendimas yra sprendimas. Pasiūlymas, kuris yra priimtas, kad daliai prokurorų atlyginimas padidės nuo kitų metų, manau, yra dalinis sprendimas. Tikrai reikėtų perprasti prokuratūros sistemą, kaip jinai yra valdoma ir kokią mes situaciją toliau savo sprendimais kuriame. O situacija tikrai yra nepavydėtina, nes tikrai aktyviai prokuratūros vadovė generalinė prokurorė, matyt, visose frakcijose pristatė tą situaciją, kokia jinai yra susiklosčiusi. O jinai yra tokia, kad iš esmės nebėra pretendentų į aukštesnes pareigybes, o jeigu nėra sukomplektuojamos aukštesnės pareigybės, tai sukelia visą virtinę problemų šiame labai svarbiame teisinės valstybės įgyvendinimo procese.
Supraskime, kad prokuratūra, tokia sistema, turi būti labai griežtai valdoma pagal atskiras numatytas grandis, o šiandieną visgi mes savo sprendimais to nesukuriame. Nežinau, ar mes nepasitikime generaline prokurore, man atrodo, kad jinai tikrai aiškiai išdėstė visus motyvus, kodėl tai reikėtų padaryti, todėl manyčiau, kad įstatymo projektas programuoja vidinį prokuratūros sistemos konfliktą, kurio turėtų būti tikrai vengiama. Be abejo, yra džiugu, kad šiek tiek prokuratūros darbuotojų pajus algų kėlimą nuo sausio 1 dienos, bet manau, kad tai nėra pakankama. Visgi sprendimas yra toks.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar balsuojame dėl viso projekto. Atkreipiu dėmesį, balsuojame dėl 2-10.1 klausimo – Prokuratūros įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2909. Balsuojame po svarstymo.
Užsiregistravo 107, balsavo 107: už – 95, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 12. Po svarstymo pritarta.
Dabar per šoninį mikrofoną gerbiamas K. Masiulis. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš noriu pasveikinti visus – ir valdančiuosius, ir opoziciją, kad mes vis dėlto priėmėme kompromisinį sprendimą. Truputį yra gaila, vienas dalykas, kad opozicija, sutarusi komitete, sutarė kompromisinį sprendimą, bet kurį laiką bandė jo atsisakyti, ir tai nėra gerai. Susitarimas yra susitarimas. Kompromisas niekada nebūna toksai, ką A. Stončaitis teisingai sakė, kad tenkintų iki galo kurią nors pusę, kuri siekia šimtaprocentinio sprendimo, tačiau tai kompromisas. Tikrai gerai, kad mes tai padarėme.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir per šoninį mikrofoną gerbiamas D. Griškevičius. Prašau.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, pirmininke. Man atrodo, čia tikrai yra neblogas žingsnis į priekį, bet vis dėlto aš tiktai primenu ir linkiu abiem pusėms, turiu omeny, galbūt, tarkime, Vyriausybei per VRM atstovybę ir prokuratūrai, nes yra dar svarstymas iki priėmimo, vis dėlto susėsti ir dar kartą pakalbėti galbūt dėl tos tikslesnės hierarchijos užtikrinimo. Aš manau, tikrai komitete arba čia, salėje, galėsime patvirtinti, jeigu bus dar naujas geresnis sutarimas, bendru sutarimu. Man atrodo, laiko deryboms pasiekti dar geresnį variantą dar yra. To ir linkiu tiek prokuratūrai, tiek VRM, kaip sakoma, mažiau vadovautis emocijomis, bet šaltu protu, žiūrėti į argumentus ir rasti geresnius sprendimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Petrošius – per šoninį mikrofoną. Prašau.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Aš, matyt, reaguodamas dar į tuos argumentus, kurie buvo išsakyti prieš balsavimą, noriu pasakyti, kad ne dalis prokuratūros darbuotojų pajus, o visi prokuratūros darbuotojai pajus pokytį, jis bus itin reikšmingas. Tos problemos, tos žmogiškųjų išteklių problemos, apie kurias kalbėjo, kad galbūt neužsipildys aukštesnės grandys, į pozicijas bus sunku pritraukti, žinokite, šitos problemos, priėmus šitą įstatymą net nuo sausio 1 dienos, išgaruos kaip dūmai ore, nes pradedantis žemiausios grandies prokuroras jau gaus apie 2 tūkst. 800 eurų atlyginimą į rankas ir tai yra, na, ne visai dvigubai, bet beveik dvigubai didėjantis atlyginimas. Tas didėjimas yra nuoseklus ir per visas grandis. Tikrai padarėte gerą sprendimą, už jį šiandien visiems dėkoju. Tas augimas bus nuoseklus ir išlaikytas per visas grandis. Aš net neabejoju, kad, įskaitant ir aukštesnės grandies prokurorus, ateityje jie už tai padėkos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Per šoninį mikrofoną gerbiama R. Tamašunienė. Prašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Na, atrodo, kad mes tikrai atradome kažkokį stebuklingą receptą ir suteikėme malonę prokurorams didinti atlyginimus. Iš tikrųjų mes… Vyriausybė parengė apgavystės modelį, kurį šiek tiek pagerino Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, nes svarstant valstybės tarnybos reformą ir jau ten išskiriant teisėjus ir prokurorus, darant tą takoskyrą, buvo pabrėžta ir pažymėta, kad nuo Naujųjų metų prokurorų atlyginimai pasivys teisėjų. Dabar tiesiog gelbėdami teisėjų labai menkus atlyginimus kartu su reforma jie startavo daug aukščiau. Dabar Vyriausybė pateikė kažin kiek etapų prokurorams, taip nesilaikydama savo pažado, o jau Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas padarė jų mažiau – nei čia daug geriau, nei čia ką. Tiesiog yra pažado, duoto liepos mėnesį, išaugus teisėjų atlyginimams, nesilaikymas, grynas nesilaikymas. Prokurorai, gavę tą pažadą, tikrai negavo įgyvendinimo tokio, kokio jie tikėjosi, todėl kolegų užregistruoti pasiūlymai tikrai atliepia prokurorų lūkesčius.
PIRMININKAS. Dar gerbiamas A. Petrošius stovi prie šoninio mikrofono. Prašom.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Aš labai trumpai. Negaliu nesureaguoti. Dar kartą pakartosiu, kad buvo pažadas nuo Naujųjų metų keisti atlygio sistemą, didinti atlygius, bet nebuvo jokio įsipareigojimo dėl dydžio ir tikrai nerasite posėdžio, kur būtų kokių nors įsipareigojimų kelti iki 90 %. To tikrai nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju.
15.57 val.
Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymo Nr. XIV-2011 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2910 (svarstymo tęsinys)
Dabar darbotvarkės 2-10.2 klausimas – Pareiginės algos ir taip toliau įstatymo projektas Nr. XIVP-2910. Komitetas siūlė atmesti. Gal bendru sutarimu galime apsispręsti? (Balsai salėje) Dėkoju. Ir dabar atmestas.
15.58 val.
Civilinio proceso kodekso 82, 108, 145, 192, 590, 593, 596, 601, 602, 609, 610, 611, 614, 6241, 626, 627, 631, 632, 634, 636, 648, 650, 651, 654, 656, 661, 663, 668, 685, 689, 702, 706, 710, 713, 723, 727, 731, 732, 753, 754, 755 ir 7711 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2861(2) (svarstymo tęsinys)
Gal dar spėsime per balsavimo langą darbotvarkės 2-11.1 klausimą – Civilinio proceso kodekso daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2861. Balsuojame, likęs tik balsavimas.
Užsiregistravo 96, balsavo 96: už – 90, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 6. Taigi įstatymo projektui pritarta po svarstymo.
15.59 val.
Antstolių įstatymo Nr. IX-876 2, 4, 5, 6, 8, 10, 11, 12, 14, 20, 21, 22, 28, 29, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 43, 431, 46 ir 48 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 251 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2862(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-11.2 klausimas – lydimasis Antstolių įstatymo projektas Nr. XIVP-2862. Čia buvo vienas Seimo narių V. Semeškos ir A. Vyšniausko pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Dabar gerbiama komiteto pirmininkė eina į tribūną, tai, kolegos, pristatys galbūt gerbiamas V. Semeška pasiūlymą? Pratęsiu balsavimo langą, kol apsvarstysime šį klausimą. Prašau.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš tiesų labai profesionaliai Teisingumo ministerijos specialistų parengtas įstatymas ir iš esmės jam reikėtų pritarti, jeigu ne viena nuostata, dėl jos tikrai, pritarus šiam pasiūlymui, išsprendžiama problema. Tai yra dėl antstolių instituto politizavimo. Kolegos, ar tikrai norime, kad antstoliai taptų politikais, eitų į savivaldybės tarybą? Vėliau, iškilus tam tikroms konfliktinėms situacijoms, reikėtų kreiptis į tą antstolių kontorą, kuri neretai būna viena savivaldybėje. Pasirinkti negalima, ji yra priskiriama. Ir štai turėtume politizuotą antstolių kontorą.
Ką mes siūlome išbraukti iš šio įstatymo nuostatų, kad, kaip ir iki šiol buvo, taip ir liktų, kad antstoliai vis dėlto nebūtų politizuota kontora, nes vis dėlto vykdo labai svarbias valstybės funkcijas – atlieka vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo ir kitas funkcijas.
Mes su kolega A. Vyšniausku parengėme pasiūlymą, už kurį Teisės ir teisėtvarkos komitete taip pat balsavo už keturi komiteto nariai, tik dėl vieno balso pasiūlymui nebuvo pritarta. Bet, aš manau, Seimo salėje mąstykime tikrai plačiau ir pagalvokime, ar tikrai antstolius norime politizuoti ir taip galbūt sukratyti pasitikėjimą jais kaip pačiu institutu.
Dar buvo vienas motyvas, kad neva leidžiama kandidatuoti advokatams, leidžiama būti renkamais politikais ir notarams, tai leiskime ir antstoliams. Tačiau nelygintinos advokatų funkcijos, notarų funkcijos ir antstolių funkcijos. Taigi linkiu tikrai pagalvoti ir labai kviečiu pritarti šiam pasiūlymui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
I. HAASE (TS-LKDF). Komitetas nepritarė. Komiteto argumentai, kad Antstolių įstatymo projektu siūlomas reguliavimas, suteikiantis antstoliui teisę dalyvauti renkamų institucijų veikloje, sistemiškai dera su kito įstatymo, reguliuojančio giminiškų profesijų veiklą, nuostatomis. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 20 straipsnyje dar 2003 metais buvo įtvirtinta notarų teisė dalyvauti renkamų institucijų, įskaitant politinių, veikloje. O Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatos nuo 2013 metų suteikia teisę advokatui būti savivaldybės tarybos nariu ar juridinio asmens kolegialaus valdymo ar priežiūros organo nariu.
Pažymėtina, kad Antstolių įstatymo projekte, Antstolių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies papildymu 6 punktu, numatyta, kad antstoliui dalyvaujant renkamų institucijų veikloje, išskyrus darbą antstolių savivaldos institucijose, antstolio įgaliojimai būtų sustabdomi ir paskiriamas antstolio atstovas arba pavaduojantis antstolis. Pavaduojamas ar atstovaujamas antstolis pavadavimo ar atstovavimo laikotarpiu negali atlikti jokių antstolio funkcijų ar vykdyti Antstolių įstatyme numatytų pareigų. Visas antstolio funkcijas, įskaitant antstolio kontoros administravimą ir darbdavio funkcijų atlikimą, atlieka antstolio atstovas ar pavaduojantis antstolis. Tai nurodyta Antstolių įstatymo 35 straipsnio 2 ir 5 dalyse, 36 straipsnio 3 ir 5 dalyse. Šios Antstolių įstatymo nuostatos lemia, kad antstolis, kurio įgaliojimai sustabdyti, neturi galimybių paveikti antstolių kontoros veiklą ar su antstolių veikla susijusius sprendimus.
Dėl pasiūlyme pateiktų argumentų, kad asmenys negali pasirinkti antstolio, nes jis paskiriamas pagal teritoriją, ir antstoliui suteikus galimybę dalyvauti renkamų institucijų veikloje gali būti sumenkintas pasitikėjimas antstolio institucija ir sudarytos prielaidos Antstolių profesinės etikos kodekso pažeidimams, pažymėtina, kad antstoliui jo veikloje keliami ne tik itin aukšti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, bet ir pareiga būti nešališkam.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 65 ir 636 straipsniai numato, kad antstoliui keliami tokie patys nešališkumo reikalavimai kaip teisėjui, kurio byloje dalyvaujantys taip pat negali pasirinkti. Tai yra antstolis galėtų būti laikomas šališku, kai nustatoma, kad antstolis su dalyvaujančiais byloje asmenimis yra susijęs giminystės ar kitais artimais ryšiais, turi tam tikrą asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi ir panašiai.
Civilinio proceso kodeksas taip pat nenumato, kad antstoliai ar teisėjai galėtų būti laikomi šališkais vien dėl to, kad praeityje dalyvavo tam tikrų institucijų, pavyzdžiui, politinių, veikloje. Atsižvelgiant į tai, Antstolių įstatymo projektu siūlomas reguliavimas sistemiškai dera ne tik su galiojančiomis Antstolių įstatymo nuostatomis, bet ir su procesinėmis teisės normomis.
Balsavimo rezultatai: už pasiūlymą balsavo 4 komiteto nariai, prieš – 2, susilaikė 3. Pasiūlymui nepritarta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar yra dešimt Seimo narių, palaikančių šitą pasiūlymą? Rankas pakelkite, kas palaikote. Na, tiesą sakant, dešimties nesuskaičiuoju. Tai tada balsuodami patvirtinkime. Balsuojame, ar yra dešimt, kurie palaiko šį pasiūlymą, ar yra dešimt palaikančių. Iš rankų aš tiek nemačiau. Yra net 29 palaikantys.
Taigi motyvai už pasiūlymą. Gerbiama V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nepaisant labai ilgo komiteto pirmininkės argumentavimo, kurį ji mums perskaitė, jis buvo įdomus. Aš siūlau pasižiūrėti socialiai jautriu žvilgsniu į šį klausimą. Apie tai, kad rajonuose trūksta antstolių ir kai atstovas vykdys funkciją, jis vis tiek bus susijęs su pagrindiniu antstoliu, jau buvo kalbėta. Bet prisiminkime, kokį darbą dirba antstolis. Taigi visada yra konfliktas, visada yra konfliktas su tuo asmeniu, kurio atžvilgiu antstolis vykdo veiksmus. Jis ir taip yra. Bet jeigu dar antstolis bus kokios nors politinės partijos narys, nesvarbu, kad jo atstovas vykdys tas… Jūs įsivaizduojate, kaip užkais temperatūra? Ar mums tikrai reikia, kad šioje teisinėje procedūroje konfliktų būtų daugiau, o ne mažiau? Ir taip antstolio darbas yra sunkus, o žmonės labai dažnai kaltina juos šališkumu, piktybiškumu. Aš nenoriu čia minėti pavyzdžių, mes žinome, kaip yra buvę ir rezonansinėse bylose. Tai dabar dar supolitinkime. Aš išvis neįsivaizduoju, kaip žmonės įsileis antstolius. Jeigu bus kokios nors konkuruojančios partijos narys, tai kiekvienas asmuo galės sakyti, kad čia suinteresuotumas. Čia tiesiog glūdi konflikto bomba paslėpta. Pritarkime pataisai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas J. Sabatauskas prieš kalbės. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš suprantu, kad antstoliai visada turi būti kraštiniai, anot kai kurių kolegų, o dar geriau – nustumkime juos į paraštes. Ši nuostata, kuri dabar yra svarstoma ir kolegos nori, kad jos įstatyme nebūtų, tiesiog panaikina jų diskriminavimą. Bet išgirskite ir pamatykite, kas yra parašyta. Jeigu jis bus išrinktas į kokį nors renkamą organą, jo veikla bus sustabdyta. Supraskite: bus sustabdyta. Ar realiai nors vienas antstolis to norės? Vargu. Kad pabūtų savivaldybės tarybos nariu ketverius metus ir tuos metus negalėtų dirbti to antstolio darbo… Tada reikės ieškoti kokio nors kitokio darbo, nes reikės pajamų, nes iš tarybos nario išmokų turbūt nelabai galbūt išgyvens. O jeigu išgyvens, tai gerai, tegu būna taip. Bet mes tiesiog panaikiname diskriminaciją. Giminingos profesijos atstovai, kaip notarai, advokatai… Ar nors vienas valstybės tarnautojas turi tokią diskriminacinę nuostatą, kuri jam draustų dalyvauti rinkimuose ir būti renkamam? Ne! Tai realiai čia tas pats, nes turi valstybės deleguotas viešojo administravimo funkcijas. Jis vykdo netgi kitų sprendimus, teismo sprendimus jis vykdo, ne savo. Ir išeina taip, kad žmonės ant jo pyksta, nes jis priverstas vykdyti teismo sprendimą, nes toks jo darbas. Ir nedarykime dar labiau jo kraštinio ar nestumkite jo į paraštes. Tikrai negalima pritarti tokiam diskriminaciniam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuosime dėl pasiūlymo ir matysime. Balsuojame dėl Seimo narių pasiūlymo, jis ką tik buvo aptartas.
Užsiregistravo 81, balsavo 81: už – 29, prieš – 18, susilaikė 34. Taigi pasiūlymui nėra pritarta. Ir tai buvo visi pasiūlymai dėl šio įstatymo. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Taigi balsuojame dėl viso įstatymo. Balsuojame dėl Antstolių įstatymo projekto Nr. XIVP-2862.
Ir, gerbiami kolegos, pasitarsime, kaip dirbsime toliau. Liko dar keturi įstatymai, už juos reikėtų pabalsuoti. Tai gal pratęskime balsavimo langą čia iki 10-ies maždaug minučių ir pabaigsime tuos, kurie yra apsvarstyti, o po to jau bus pateikimai ten nuosekliai pagal darbotvarkę.
Užsiregistravo 82, balsavo 82: už – 77, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 5. Po svarstymo yra pritarta.
Tai dabar, gerbiami kolegos, liko du projektai, dar čia dvi peticijos. Galbūt galime pratęsti balsavimo langą, kol apsvarstysime ir balsuosime dėl šių projektų, kurie jau buvo apsvarstyti? O paskui balsavimo langas baigsis ir prasidės tada, kada numatyta – 17 val. 30 min., jau tada balsuosime dėl visų kitų projektų. Gerai? Dėkoju.
16.10 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl 2025 metais minimų Lietuvai svarbių įvykių ir asmenybių sukakčių“ projektas Nr. XIVP-3166(2) (priėmimo tęsinys)
Tai dabar darbotvarkės 2-12 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl 2025 metais minimų Lietuvai svarbių įvykių ir asmenybių sukakčių“ projektas Nr. XIVP-3166. Balsuojame, ar priimti rezoliuciją be pataisų. Toks balsavimas, ar priimti rezoliuciją be pataisų.
Šios rezoliucijos priėmimas
Užsiregistravo 83, balsavo 83: už – 75, prieš – 2, susilaikė 6. Taigi rezoliucija priimta. (Gongas)
16.12 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 7, 8, 51, 53, 140, 141 straipsnių, 2 ir 4 priedų pakeitimo ir 142 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2927(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 2-13 klausimas – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektas Nr. XIVP-2927. Čia buvo vienas gerbiamo ministro Seimo nario S. Gentvilo pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Ar galime bendru sutarimu pagal komiteto redakciją? (Balsai salėje: „Galime, galime.“) Dėkoju, pritarta. Tada pasiūlymų daugiau čia nebuvo. Dėl viso dėl motyvų gerbiamas S. Gentvilas. Bet atsisako, čia daugmaž aišku. Tai balsuojame tada dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2927. Balsuojame. Liks tik dvi peticijos ir bus tada nebalsavimo langas.
Užsiregistravo 81, balsavo 79: už – 56, prieš – 1, susilaikė 22. Taigi po svarstymo yra pritarta.
16.13 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2023 m. lapkričio 15 d. išvados Nr. 250-I-30“ projektas Nr. XIVP-3323 (priėmimo tęsinys)
Ir liko dvi peticijos. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2023 m. lapkričio 15 d. išvados Nr. 250-I-30“ projektas Nr. XIVP-3323. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 78, balsavo 78: už – 73, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 5. Nutarimas priimtas. (Gongas)
16.14 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2023 m. lapkričio 15 d. išvados Nr. 250-I-31“ projektas Nr. XIVP-3324 (priėmimo tęsinys)
Ir klausimas 2-25 – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2023 m. lapkričio 15 d. išvados Nr. 250-I-31“ projektas Nr. XIVP-3324. Balsuojame dėl šios Peticijų komisijos išvados. Ir kviesiu, matyt, gerbiamą J. Sabatauską pirmininkauti.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 82, balsavo 82: už – 80, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 2. Nutarimas priimtas. (Gongas)
Dabar, gerbiami kolegos, balsavimo langas baigiasi. Kitas bus, kai bus apsvarstyti visi kiti klausimai.
16.15 val.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. IX-378 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3305 (pateikimas)
Dabar aš kviečiu į tribūną gerbiamą viceministrę V. Markevičienę. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. IX-378 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3305. Prašau, gerbiama viceministre, tribūna jūsų. Ir perduodu pirmininkavimą gerbiamam pavaduotojui J. Sabatauskui.
V. MARKEVIČIENĖ. Laba diena. Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo projektą. Įstatymo pagrindinis tikslas yra perkelti į mūsų nacionalinę teisę direktyvos nuostatas, tačiau kartu darome ir kitus pakeitimus, kurie atliepia tas praktines problemas, kurios buvo pastebėtos įgyvendinant įstatymą. Tokiu būdu siekiame sumažinti ginčus, kurie kildavo civilinės atsakomybės draudimo srityje. Taip pat įstatymą pritaikome prie dabartinių technologinių pokyčių ir suderiname su kitais teisės aktais, įskaitant Duomenų apsaugos reglamentą.
Kalbant konkrečiau, įstatymo projektu siekiame apsaugoti nukentėjusių asmenų interesus ir yra įteisinamos aplinkybės, kai draudimo išmoka yra mokama ir tuo atveju, jeigu draudimo įmonė (tiek Lietuvos draudimo įmonė, tiek bet kurios Europos Sąjungos valstybės draudimo įmonė, su kuria yra sudaryta sutartis) yra nemoki, bankrutuoja ar yra likviduojama. Tokiu atveju pareigą mokėti draudimo išmoką perima Draudikų biuras.
Kita nuostata, kuri keičiama, tai yra plečiama apimtis tų transporto priemonių, kurios turi būti draudžiamos. Iki šiol turėjo būti draudžiamos tik registruotinos transporto priemonės. Atsižvelgiant į tą technologinį pokytį ir matant savo eisme ir įvairesnių transporto priemonių, numatyta pareiga drausti sunkesnes, greitesnes transporto priemones, kurių nereikia registruoti, tai vadinamieji elektriniai paspirtukai ir panašios transporto priemonės. Yra draudžiami būtent tie, kurie atitinka greičio ir svorio kategorijas: yra greitesni negu 25 kilometrai per valandą arba yra sunkesni negu 25 kilogramai (tokiu atveju gali būti lėtesni ir važiuoti apie 14 kilometrų per valandą greičiu). Šis reikalavimas ateina taip pat iš direktyvos nuostatų.
Įstatymo projektu taip pat sureguliuojame situacijas, kurios iki šiol būdavo neaiškios, – dėl draudimo oro uosto teritorijoje, dėl draudimo automobilių sporto renginiuose. Numatoma, kad tokiu atveju turi būti civilinės atsakomybės draudimo sutartis. Jeigu to nėra, tuomet ima galioti privalomojo transporto draudimo nuostatos.
Taip pat pakeitimais didiname didžiausias galimas išmokos sumas Lietuvoje. Kai yra padaryta žala asmeniui, tai suma kyla nuo 5,2 mln. iki 6,45 mln. Jeigu yra padaroma žala turtui, ji kyla nuo 1,3 mln. iki 1,5 mln. eurų. Lietuvoje tokių atvejų yra labai retai, tačiau tai yra direktyvinis reikalavimas.
Noriu pažymėti, kad direktyvoje tai iš esmės yra grindys. Lietuvoje mes šias sumas traktuojame kaip lubas dėl to, kad tokių įvykių, kurie sukeltų tokio dydžio žalą, Lietuvoje yra labai reta ir juos skaičiuojame vienetais per dešimtmetį.
Taip pat įstatymu atliepiame tam tikrus technologinius pokyčius. Yra įteisinama draudimo duomenų bazė, kuri iki šiol veikia, tačiau ją sureguliuojame, apibrėžiame, kaip tie duomenys į duomenų bazę gali patekti, kas juos gali naudoti ir kokiomis sąlygomis.
Taip pat atspindime dabartinę realybę ir įteisiname taip pat ir elektroninę eismo įvykio deklaracijos formą, priskirdami šią funkciją Draudikų biurui. Tokia forma iki šiol buvo, tačiau ji nepateko į įstatymo apimtį.
Taip pat įtvirtinama, kad informacija apie eismo įvykį gali būti pateikiama ne tik per apžiūrą, bet ir nuotraukomis, pavyzdžiui, vėlgi atspindint praktiką ir technologinius pokyčius.
Taigi tiek yra trumpai apie įstatymą. Prašau įstatymo projektui po pateikimo pritarti.
PIRMININKAS (J. SABATAUSKAS, LSDPF). Ačiū, gerbiama pranešėja. Jūsų nori klausti du Seimo nariai. Pirmosios nematau. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Trumpas klausimas. Kadangi didėja žalos lygis, ar kas nors prognozavo, kiek maždaug tos pagrindinės civilinės atsakomybės draudimas galėtų brangti? Iš tikrųjų čia buvo pagrindinis stabdis, trukdęs tuos sprendimus priimti, kad draudikai pakeltų kainas. Ačiū.
V. MARKEVIČIENĖ. Tikrai geras klausimas. Mes patys tokį klausimą kėlėme Draudikų biurui. Gavome atsakymą. Kadangi tokių atvejų, kai yra pasiekiamos ribos, Lietuvoje apskritai yra labai mažai, jeigu mes žiūrime į vidutinį žalos dydį tais atvejais, kai žala įvyksta Lietuvoje, jis siekia dabar apie 1 tūkst. 300 eurų, Europos Sąjungoje – apie 5 tūkst. eurų, todėl, jų manymu, tiesioginės esminės įtakos kainodarai nebus. Be to, draudimo įmonės naudoja ir perdraudimo instrumentus, todėl nemato to rizikos didėjimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau nėra norinčių jūsų klausti. Dėl motyvų nematau norinčių kalbėti. Gerbiami kolegos, balsuosime per balsavimo langą. Nebent galima bendru sutarimu iš karto pritarti? (Balsai salėje) Nėra pasisakančių prieš. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Kaip pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Šiaip už tokius dalykus dar yra atsakingas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, tai aš siūlyčiau kaip papildomą dėl civilinės atsakomybės. (Balsas salėje) Dėl Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės įstatymo projekto kaip pagrindinis – BFK, kaip papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Tinka, kolegos? Galime bendru sutarimu. Svarstymas – gruodžio 12 dieną. Ačiū, bendru sutarimu pritarta ir datai, ir komitetams.
16.22 val.
Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo Nr. XII-311 2, 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2913(2) (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-17 klausimas – Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo 2, 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2913(2). Pateikimo stadija. Pranešėjas – L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Juliau. Aš pabandysiu labai trumpai. Kreipiuosi į jus kaip Ukrainos draugų grupės Seime pirmininkas. Įstatymo projekto tikslas – dar didesnė humanitarinė parama Ukrainai, atliepiant jos poreikius. Siūlomi įstatymo pakeitimai sukurtų prielaidas, vadovaujantis užsienio politikos prioritetais ir tarptautiniais įsipareigojimais, dar labiau didinti Lietuvos humanitarinės pagalbos apimtis.
Kokia esmė? Šiuo metu nėra aiškiai reglamentuota valstybės valdomų bendrovių kontroliuojamų dukterinių bendrovių teisė teikti humanitarinę paramą. Pagal dabartinį reguliavimą, pagalbą gali teikti valstybės valdomos bendrovės, tačiau jų valdomos dukterinės bendrovės negali.
Antra problema – dabartinis reguliavimas leidžia humanitarinę pagalbą perduoti tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių ar savivaldybių institucijų ir užsienio valstybių viešųjų juridinių asmenų nuosavybėn, tačiau nereglamentuojami atvejai, kai užsienio valstybė yra įgaliojusi ar pavedusi kitiems juridiniams asmenims tvarkytis su humanitarine krize, šalinti jos padarinius ir tuo tikslu priimti humanitarinę pagalbą.
Na ir dabar nuo šitų sudėtingų teiginių, paprastai tariant, pavyzdžiui, dabar artėja žiema. Man atrodo, daug kas prognozuoja, gali būti taip, kad Rusija vėl daužys Ukrainos infrastruktūrą, kritinę infrastruktūrą, pirmiausia elektros energetikos infrastruktūrą. Pavyzdžiui, Lietuvos kai kurių valstybinių įmonių dukterinės įmonės jau dabar turi sukaupusios už 13 mln., sakykime, technikos, transformatorių ir kitos reikalingos įrangos pastotėms. Pavyzdžiui, pagal dabartinį reguliavimą to perduoti kaip humanitarinės pagalbos neįmanoma. Priėmus šias pataisas, greitai, sausio 1 dieną, įsigaliotų ir būtų galima tą daryti. Tokia įstatymo projekto pateikimo esmė. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Jūsų niekas nenori klausti. Matyt, labai gerai viską paaiškinote.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gal galima bendru sutarimu? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Nežinau, kolegos, bendru sutarimu galime pritarti? Dėl Vystomojo bendradarbiavimo įstatymo projekto. (Balsas salėje) Kolega nori balsuoti. Gerai, balsuosime per balsavimo intervalą, jis, tiesą sakant, pagal likusių klausimų kiekį tikriausiai bus ankstėliau, gali būti, kad 17 val. arba 17 val. 5 min. arba 10 min. Aš tik tiek įspėju.
16.25 val.
Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo Nr. VIII-342 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3307 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Asmenų, nukentėjusių nuo sovietų okupacijos, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3307. Pranešėja – A. Jakavonytė. Pateikimo stadija.
A. JAKAVONYTĖ (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, teikiu Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pagal esamą teisinį reglamentavimą tremtinio teisinio statuso negali įgyti dalis asmenų, kurių tėvai pagimdė juos arba įvaikino ir kurie gimė už Lietuvos ribų, nes dabartinė įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punkto redakcija jų atvejų neapima. Pagal siūlomą teisinį reguliavimą tremtinio statusas būtų pripažįstamas gimusiems, įvaikintiems už Lietuvos ribų iki 1965 metų, kai yra duomenys, kad pasibaigė tėvų represavimo laikas, tai yra pasibaigė jų įkalinimas, tremtis, draudimas grįžti gyventi į Lietuvą, ir kai tėvai iki 1965 metų nebuvo sugrįžę nuolat gyventi į Lietuvą, o jų vaikai gimė, pasibaigus tėvų represavimo laikui, iki 1965 metų.
Noriu pažymėti, kad dalis buvusių represuotų asmenų, nors ir turėdami formalų leidimą grįžti į Lietuvą, negalėjo sugrįžti į ją gyventi dėl bendrų politinio administracinio pobūdžio suvaržymų, kylančių iš to meto totalitarinio ir okupacinio režimo vykdytos represuotų asmenų diskriminacinės politikos, ir tuo metu už Lietuvos ribų jiems gimė vaikai. Nereti atvejai, kai, pavyzdžiui, tremtinių šeimose už Lietuvos ribų gimė trys vaikai. Du iš jų įgijo tremtinio statusą, nes gimė tėvų tremties laikotarpiu, o trečiajam, taip pat gimusiam už Lietuvos ribų, tačiau pasibaigus tėvų tremties laikui, suteikti šį statusą nėra teisinio pagrindo. Gana dažni atvejai, kai už Lietuvos ribų gimę asmenys nežino tikslių šeimos negrįžimo gyventi į Lietuvą priežasčių ir aplinkybių. Jie neturi jokių įrodančių dokumentų apie galimybių sugrįžti į Lietuvą suvaržymą, ribojimą jų tėvams, nes praėjo labai daug metų ir daugumos tėvai jau yra mirę.
Sovietinės okupacijos metais dėl Lietuvos SSR veikusių administracinių institucijų ir atskirų pareigūnų priešiškumo sugrįžtantiems represuotiems asmenims būdavo sunku Lietuvoje įsikurti, prisiregistruoti, įsidarbinti. Toks žinojimas ir tuo metu dominavusi represuotų asmenų teises ribojanti, diskriminacinė politika apsunkindavo ir atitolindavo sugrįžimą arba nuo greitesnio sugrįžimo sulaikydavo. Tremties vietose veikiančios represuotų asmenų priežiūrai ir vidaus kontrolei skirtos specialios komendantūros ar MVD, Vidaus reikalų ministerijos, vidaus reikalų skyriai, kurių įskaitoje buvo tremtiniai ir kuriuose turėdavo nuolat pasižymėti, kad neišvyko arba nepabėgo, kartais tremtiniams nepranešdavo, kad jiems jau leidžiama sugrįžti ir apsigyventi Lietuvoje, o apie nepranešimą archyvinių dokumentų nėra. Taip pat būdavo priverčiama pasirašyti, kad jie paleidžiami iš tremties, tačiau atsisako vykti į Lietuvą. Net suteikus leidimą grįžti į Lietuvą, represavimo vietose kai kada toliau buvo taikomos specialios įskaitos, komendantūros sąlygos. Jų neišregistruodavo ir jie tebebuvo laikomi tremtinių įskaitoje ir administracijos prižiūrimi. Taip pat būdavo atvejų, kai tam tikrą laiką jų neatleisdavo iš darbo vietų ir neatiduodavo asmens dokumentų.
Leidimus gyventi Lietuvoje suteikdavo Lietuvos SSR aukščiausiosios tarybos prezidiumo ir Lietuvos SSR ministrų tarybos specialiosios komisijos, nagrinėjusios prašymus paleisti iš tremties ir leisti grįžti gyventi į Lietuvą. Istoriografijoje pažymima, kad paskutiniai iš Lietuvos represuoti asmenys iš tremties vietų buvo paleisti vadovaujantis Sovietų Sąjungos aukščiausiosios tarybos prezidiumo 1963 m. gruodžio 6 d. įsaku, o pagal šį įsaką jie iš tremties pradėti paleisti 1964 metais, tačiau be teisės gyventi Lietuvoje. Sugrįžti į Lietuvą galėjo tik gavę Lietuvos SSR ministrų tarybos leidimą gyventi Lietuvoje. Kol gaudavo tokį leidimą, pasiruošdavo ilgai kelionei, sugrįžimas dar papildomai užtrukdavo.
Pažymėtina, kad 1956–1961 metų laikotarpiu buvo priimti kiti panašūs Sovietų Sąjungos aukščiausiosios tarybos prezidiumo įsakai, kuriais tremtiniai buvo paleidžiami iš tremties vietų, tačiau apribojant gyvenamosios vietos pasirinkimo teisę, tai yra uždraudžiant grįžti ir gyventi Lietuvoje. Objektyvias priežastis ir aplinkybes, dėl kurių buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai iki 1965 metų negalėjo sugrįžti nuolat gyventi Lietuvoje, pirmiausia nulėmė pats jų represavimo faktas.
Siūlomos naujojo teisinio reguliavimo nuostatos įtvirtins tikslų, aiškų reglamentavimą, kad represavimo vietose likusių gyventi buvusių politinių kalinių ir tremtinių šeimose ne vėliau kaip iki 1965 metų gimę (įvaikinti) vaikai galėtų įgyti nukentėjusiųjų nuo 1939–1990 metų okupacijų teisinį statusą. Už suteiktą informaciją ir pagalbą rengiant įstatymo projektą esu dėkinga Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, Socialinių reikalų ir darbo ministerijai. Kviečiu pritarti įstatymo projektui, kad būtų įteisintas socialinis teisingumas šių nukentėjusių žmonių atžvilgiu. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Neskubėkite išeiti iš tribūnos, nes jūsų nori klausti trys Seimo nariai. Pirmas klausia A. Stončaitis.
A. STONČAITIS (DFVL). Miela pranešėja, iš tikrųjų truputį jau, kai tiek praeina laiko nuo, sakykime, tų žiaurių aplinkybių, kuriomis tie asmenys kurį laiką turėjo gyventi, mes kuriame naują grupę asmenų su tremtinio statusu. Bet čia aš norėčiau tiktai… Iš principo pritariu, nes tie žmonės patyrė, nepaneigsi, tikrai ir kančių, ir nepatogumų, ir nepasinaudojo tomis galimybėmis kaip kiti piliečiai. Tačiau, miela pranešėja, aš norėčiau jūsų paklausti visgi, ar jūs teikdama įstatymo projektą pasidomėjote dėl Valstybinių pensijų įstatymo taikymo? Buvo panašūs teikimai daromi ir per kitus įstatymų projektų teikimus ir buvo jau teikiamos išvados, kad tai gali prieštarauti Konstitucijai. Būtent čia yra valstybinių pensijų statuso šie asmenys. Aš tikrai ne prieš – aš už įstatymą.
A. JAKAVONYTĖ (TS-LKDF). Aš tikrai pasidomėjau. Tokių asmenų tikrai yra labai nedaug, apie 400. Aš esu labai dėkinga, kaip minėjau, Socialinių reikalų ir darbo ministerijai, kad jie paskaičiavo, kad, pavyzdžiui, 2024 metais reikėtų 28 tūkst., bet aš manau, kad čia tokios sumos, kur… 2025 metais – 150 tūkst. Tai tikrai yra nedidelės sumos ir, manau, būtų atkurtas teisingumas tų žmonių atžvilgiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų, gerbiama kolege, asmeniškai dirbant kitoje sistemoje tikrai teko susidurti ir dažniausiai tie asmenys dar pateikdavo… Jie net neturėdavo reabilitacijos pažymos, nes reikėdavo pažymos, tai tokiu atveju kreipdavosi į teismą. Prašau pasakyti apie tuos 400, apie kuriuos jūs dabar kalbate, apie 400 asmenų, jie ne dabar, ne šiandien visi iš karto turėtų pradėti gauti? Suėjus senatvės amžiui jie ir gauna valstybinę pensiją, ir yra reabilituoti. Čia daugiau kalbama apie tai, žmonės nori realiai gauti dar papildomą išmoką prie savo socialinio draudimo išmokos.
Gal galite pasakyti, ar ir tie, kurie galbūt nesikreipė, dabar kreipsis, kai mes priimsime šį įstatymą? Tas skaičius gali būti ir kitoks. Kaip jums atrodo, čia tie 400 ar tie, kurie, jūs dabar sakote, galbūt yra gimę ir nesikreipia? Ar čia nauji bus?
A. JAKAVONYTĖ (TS-LKDF). Čia yra nauji, kurie nepatenka nei dabar, nei į tas a ir b dalis, kurios yra įstatymo 5 straipsnyje, kadangi čia kaip ir buvo galimybė jiems sugrįžti į Lietuvą. Aš galiu pateikti savo giminių pažymas, kuriose parašyta… Jie grįžo į Lietuvą ir net negalėjo įsidarbinti, nebuvo registruojami, bet pažymose labai gražiai įrašyta, kad duomenų, kad gyventi Lietuvoje negalėjo, nėra. Jie net ir teisme nieko negali įrodyti, kad ir kreipiasi į teismą, nes jie negali pateikti jokių… Kiti giminės ir kaimynai mirę ir jie nieko negali net teisme įrodyti.
Čia labai prašė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, kad palengvintų jiems, nes jie skaudama širdimi rašo neigiamus atsakymus tiems žmonėms. Aišku, žmonės pyksta, kodėl, sakykime, iš keturių vaikų, gimusių tremtyje, trys tremtiniai, o ketvirtas ne tremtinys. Tai atkurtume socialinį teisingumą.
Tikrai tų žmonių nėra daug ir tos pensijos… Jie tą pensiją gautų ne per vienus metus išėję į pensiją, nes iki 1964 metų, o per ketverius metus. Tai tikrai valstybei nesudarytų didelės naštos, juolab puikiai žinote, kad tremtinių skaičius kiekvienais metais nuolat mažėja. Praeitų metų duomenimis, buvo apie 20 tūkst., aš manau, dabar dar mažesnis skaičius. Tikrai, manau, atkurkime teisingumą tiems žmonėms.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, apie skaičius jau paaiškinote. Kolegos čia teiravosi apie santykį su pensija. O jūs galite paaiškinti, koks čia yra santykis su Lietuvos pilietybe? Ar čia visai nieko bendro neturi su pilietybe?
A. JAKAVONYTĖ (TS-LKDF). Neturi nieko bendro, jie gyvena Lietuvoje.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Taip. Ir apie tuos grįžimus. Mes komisijoje ne kartą esame svarstę, kad ne visi jie… netgi neišnaudodavo tiek butų, kiek Lietuva skirdavo tokiems grįžtantiems. Ar situacija yra pasikeitusi dabar, ar ne? Aišku, po Ukrainos įvykių daug kas pasikeitė. Bet šita situacija kokia yra?
A. JAKAVONYTĖ (TS-LKDF). Aš galiu pasakyti, kad tie žmonės, kurie kažkada dabar čia sugrįžo, neįeis į šitą skaičių, jie neįeina. Čia žmonės, kurie grįžo ir gyveno Lietuvoje, įeis. Tie, kurie iš Rusijos dabar grįžtų, tikrai nebūtų įskaičiuoti, nes iki 1965 metų jie turėjo sugrįžti. Jie gal teisme ir gali prisiteisti, bet pagal šitą įstatymo nuostatą jiems tas negaliotų.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji kolege. Niekas nebenori jūsų klausti. Iš tikrųjų į paskutinį klausimą atsakant, tai tikrai ne – naujiems tai nepriklausytų.
Dėl motyvų už nori kalbėti A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos Seimo nariai, noriu pabrėžtinai pasakyti, kad Asmenų, nukentėjusių nuo okupacijų, teisinio statuso įstatymas reglamentuoja ypač jautrius teisinius santykius, apie kuriuos kalbėjo pranešėja tribūnoje, žmonių, patyrusių didžiules traumas, netektis ir gyvenimo tragedijas. Todėl dažnai žmonės kreipiasi, prašo inicijuoti pataisas, atsižvelgdami į savo konkrečią situaciją.
Kadangi aš irgi esu inicijavęs ir įregistravęs to paties įstatymo pataisą šiek tiek kitu klausimu, ji jau perėjo plenariniame posėdyje pateikimo stadiją, tai diskutuojant dėl keičiamų nuostatų buvo sutarta, kad mano pataisa turi būti svarstoma po šiandien teikiamos įstatymo korekcijos. Todėl aš labai gilinausi į 52 Seimo narių, tarp kurių esu ir aš, teikiamą įstatymo pataisą ir labai norėčiau, kad jai būtų pritarta.
Pranešėja labai aiškiai įvardijo, kad pakeitimo esmė yra tokia, kad pagal dabartinį reglamentavimą dalis asmenų, gimusių tremtyje, arba, kitaip tariant, už Lietuvos ribų, tremtinių ir politinių kalinių šeimose, neturi teisės įgyti tremtinio teisinio statuso, todėl siūloma, kad represavimo vietose likusių gyventi buvusių tremtinių ir politinių kalinių šeimose iki nustatytos datos gimę vaikai turėtų teisę į nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų asmenų teisinį statusą. Agituosiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš nėra norinčių kalbėti. Aš nežinau, drįstu klausti: gal galime bendru sutarimu pritarti, kad kuo mažiau liktų balsavimo langui? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Ir numatomas komitetas – Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje.
Per šoninį mikrofoną A. Jakavonytė.
A. JAKAVONYTĖ (TS-LKDF). Aš atsiprašau. Kadangi tas klausimas susijęs su pensijomis ir visuomet tie projektai buvo svarstomi Socialinių reikalų ir darbo komitete, aš manau, būtų tikslinga, kad pirmas komitetas būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas, nes čia klausimas yra visas…
PIRMININKAS. Kiek aš atsimenu, visą laiką buvo svarstoma ŽTK.
A. JAKAVONYTĖ (TS-LKDF). Ne, tikrai ne. Antras komitetas.
PIRMININKAS. Bet tai iš tikrųjų susiję su pensijomis, tai Socialinių reikalų komitetas gali būti papildomas. Tinka?
A. JAKAVONYTĖ (TS-LKDF). Aš manau, kad pirmas Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
PIRMININKAS. Tada, kolegos, reikės palikti balsavimo langui. Jeigu norime dabar išspręsti, tai paliekame taip, kaip yra, jeigu ne – balsavimo langui. Kolegė nesutinka, tai bus išspręsta per balsavimo langą.
16.41 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi krypčių aprašo patvirtinimo" projektas Nr. XIVP-3325 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi krypčių aprašo patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3325. Pateikimo stadija. Pranešėjas – Ateities komiteto pirmininkas R. Lopata.
R. LOPATA (LSF). Ačiū. Ateities komitetas, vadovaudamasis Statuto atitinkamais straipsniais ir siekdamas įgyvendinti Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymo atitinkamus straipsnius, teikia Seimui nutarimo „Dėl Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi krypčių aprašo patvirtinimo“ projektą.
Esmė ta, kad ką tik įvardintas įstatymas numato, kad šis aprašas turi sulaukti Seimo sprendimo kartu su priimama Valstybės pažangos strategija, šiuo atveju – Valstybės pažangos strategija-vizija. Įvykdyti šios nuostatos reikalavimus Valdyba Seime buvo sudariusi kompetentingą ekspertų darbo grupę. Ji parengė šį aprašą. Dėl jo buvo diskutuota Ateities komitete ir pritarta jam bendru sutarimu.
Trumpai. Apraše numatytos Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikių politikos vystymosi krypčių modeliavimas. Apraše yra išskirtos šešios kryptys, atskleidžiančios tam tikrus sutartus principus, kaip geriausiai vystyti Lietuvos MTI ilgalaikę vystymosi politiką, kad ją būtų galima realiai įgyvendinti ir pasiekti norimus rezultatus bei poveikį šalies vystymuisi ir konkurencingumui. Atsižvelgiant į tai, siekiant didžiausio poveikio, MTI politikos kūrimas ir peržiūra turėtų būti nenutrūkstamas veiksmas, institucionalizuoti procesai suderinti su nacionaline plėtros politika ir susijusių sektorių politika, nuolat peržiūrimi bei reformuojami, atsižvelgiant į mus supančiame pasaulyje vykstančius procesus, mūsų šalyje vykstančius politinius, socialinius, ekonominius ir technologinius pokyčius. Trumpai būtų tiek.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Niekas nenori jūsų klausti. Dėl balsavimo motyvų taip pat nematau norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Siūloma svarstyti pagrindiniam Ateities komitetui, papildomam Švietimo ir mokslo komitetui. Siūloma svarstyti gruodžio 5 dieną. Ar turite kitokių?..
Per šoninį mikrofoną R. Lopata.
R. LOPATA (LSF). Dėl gruodžio 5 dienos. Švietimo ir mokslo komitetas nespės. Mums reikėtų gruodį, bet vėliau.
PIRMININKAS. Gruodžio 12 dieną?
R. LOPATA (LSF). Ne, dar vėliau, gal 19 dieną.
PIRMININKAS. Gruodžio 12 dieną. A. Žukauskas.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Šis klausimas reikalauja platesnės diskusijos. Jau dabar pasipylė daugybė visokių priekaištų ir siūlymų. Taigi čia be gruodžio 19 dienos tikrai nieko…
PIRMININKAS. Gruodžio 19 diena? Gerai. Gruodžio 19 dieną. Tarp dviejų komitetų pirmininkų sutarimas dėl datos yra. Galime pritarti dėl datos ir komitetų? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
16.44 val.
Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo Nr. I-130 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2977 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-20 klausimas – Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2977. Pranešėja – A. Jakavonytė. Pateikimo stadija. Prašom, gerbiama kolege.
A. JAKAVONYTĖ (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, pristatau Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad dvigubas kryžius – vienas iš Lietuvos nacionalinių simbolių, vaizduojamas geltonas, auksinis mėlyname skyde. Šis simbolis gali būti naudojamas ir savarankiškai tiek su skydu, tiek ir be jo. Šiuo metu nėra numatyta, kad simbolis, suderinus jo projektą su Lietuvos heraldikos komisija, gali būti ir kitos spalvos, nors istorinės atminties įamžinimo tradicijoje yra paplitusi ir kitos spalvos šio simbolio sklaida. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos įtvirtins tikslų, aiškų ir nedviprasmišką dvigubo kryžiaus simbolio, kaip Lietuvos istorinio nacionalinio simbolio, naudojimą. Ir, manau, labai simboliška, kad šis įstatymo projektas teikiamas šiandien, kai švenčiame Lietuvos kariuomenės dieną. Kviečiu projektui pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti vienas Seimo narys – S. Tumėnas. Prašau.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, liko man tokių neaiškumų ir nėra tokio kokio nors įtikinamo argumento, kad visa tai reikia daryti. Ir Teisės departamentas parašė tokią pastabą, ar nereikėjo vis tiek prieš tai su Heraldikos komisija pasikalbėti. Ar jūs to nedarėte, ar čia tik neatsispindi? Ir Teisės departamentas tą patį pasakė. Vienas dalykas.
Antras. Praeitoje kadencijoje panašius dalykus Australijos lietuvių bendruomenėje bandė kelti H. Antanaitis. Jie norėjo ten savo vėliavoje, kad būtų tam tikri dekoratyviniai elementai, tai Heraldikos komisija griežtai neleido nieko keisti, daryti. Tai ir čia dabar yra parašyta „asociacijos“, jų yra daugybė, pavyzdžiui, nelygintini dalykai, kokia šaulių… Šauliams tas tiktų, ką jūs sakote, ko gero, bet yra tokių asociacijų, kur, na, tikrai ten, aš nežinau, ar aktualu būtų, ar reikia?
Vienu žodžiu, pagrindinis dalykas, kokios priežastys, kad prieš tai nepasitarėte su Heraldikos komisija? Aš daug ką jau įsivaizduoju, kokius atsakymus gausite. Ačiū.
A. JAKAVONYTĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau pasakyti, kad anaiptol, ir aiškinamajame rašte yra mano parašyta, kad buvo konsultuojamasi ir buvo pokalbis su Heraldikos komisija, ir jie pritarė. Mano aiškinamajame rašte irgi tai išdėstyta ir jie dar siūlo ir Gediminaičių stulpus kartu.
O dėl tų asociacijų, aš manau, kad gal tikrai tikslinga būtų įrašyti, kad būtų naudojami tik istoriniai nacionaliniai simboliai, kuriuos asociacijos savo veikloje naudoja ir gal kurios… Na, mes dėl asociacijų, manau, paaiškinsime, kad būtų ne visos asociacijos, o tos, kurios šalies gynyba užsiima, kaip kariuomenė, Šaulių sąjunga.
Heraldikos komisija tam mūsų sprendimui tikrai pritarė. Jinai atsiųs, dabar tik neapsvarstė. Mes prašėme, kad reikia dar iki pateikimo, bet, nors įstatymo projektas buvo pateiktas birželio mėnesį, jie dar neatsiuntė atsakymo, bet tikrai su jais buvo kalbėta ir derinta.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau niekas nenori jūsų klausti.
A. JAKAVONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų. Ne, A. Stončaitis ne klausti nori, o nori pasisakyti. Prašom.
A. STONČAITIS (DFVL). Kolegos, aš tai siūlau bent jau pritarti po pateikimo, o tenai, be abejo, reikia diskutuoti, ir specialistų nuomonės bus paklaustos, ir Heraldikos komisijos. Be abejo, mes chaoso negalime sukelti šitame procese, labai svarbi bus Heraldikos komisijos specialistų nuomonė. Tačiau vietos bendruomenių, asociacijų, sakykime, tai yra saviraiškos priemonė ir istorinis toks įteisinimas. Manau, kad jų nuomonė taip pat turi rasti vietą. Siūlau pritarti po pateikimo, o tada svarstysime.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, balsuosime per balsavimo langą.
16.50 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 8, 10, 14, 16, 17, 22, 23, 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2204(5) (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8, 10, 14, 16, 17, 22, 23, 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2204(5). Pranešėja – R. Šalaševičiūtė. Pateikimo stadija. Gerbiama Rimante, prašom į tribūną.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiu Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymą. Noriu jums priminti, kad dabar teikiu penktą šito projekto variantą. Taip, buvo teiktas pirmas, šį kartą – penktas variantas. Teisės departamentui vis kažkas nepatikdavo, taisėme, taisėme.
Noriu priminti istoriją. Projektas buvo įregistruotas 2022 metų lapkričio mėnesį, teiktas buvo 2023 m. kovo 30 d. Aišku, reikėjo taisyti, nes kažkam atrodė, kad galbūt tas projektas nereikalingas. Primenu, buvo du pagrindiniai projekto momentai. Sugrąžinti turto apmokestinimą, nustatytą 2020 metais, ir skaičiuoti būtent skiriant pašalpas. Kitas – padidinti turimo turto normatyvus. Visi, kurie turite vienmandates, žinote, kad dėl 10 ar 15 eurų, turintys daug vištų ar kažkiek žemės, kartais visiškai negauna socialinės paramos.
Projektas buvo parengtas ne šiaip atsisėdus ir sugalvojus, kad reikėtų taip padaryti. Buvo apklaustos visos 60 savivaldybių. Projektas buvo parengtas suvedus savivaldybių siūlymus, ką reikia keisti šioje srityje. Projektas buvo atmestas. Tačiau rugsėjo 11 dieną socialinės apsaugos ir darbo ministrė pateikė vieno straipsnio pakeitimą, aiškinamajame rašte vadovaudamasi tokia savivaldybių nuomone. Nuo šių metų spalio 1 dienos turimas turtas yra apmokestinamas.
Liko antra dalis – normatyvai, liko kai kurie straipsniai. Vėlgi tai yra padaryta projekte vadovaujantis savivaldybių nuomone. Tai yra sugriežtinama sąlyga, kad socialinės išmokos nepasiturintiesiems mokamos tada, kai yra slaugos ir priežiūros išlaidų tikslinės kompensacijos, kai nėra galimybių šeimai užtikrinti socialinių paslaugų teikimą.
Toliau niekas pretenzijų nereiškė, taip pat ir Teisės departamentas, kad ne tik teismo sprendimu, kai yra teismo procesai dėl vaiko išlaikymo, dėl tėvų susitarimo, kas išlaikys ir taip toliau, projekte numatoma, kad pakanka notaro pasirašytos sutarties. Vykstant teismo procesui, jeigu vyksta mediacija, tai taip pat kaip sąlyga, ją galima įskaityti ir skirti pašalpas. Taip pat yra numatyta, kad, mirus pašalpos gavėjui, pašalpa nutraukiama, neatsiimta socialinė pašalpa neišmokama, kompensacinis mokėjimas nutraukiamas nuo kito mėnesio pirmos dienos.
Jeigu pamenate praeitą svarstymą, ne vienas, buvo gal pora man pateiktų klausimų, kodėl yra atsisakoma visuomenei naudingo darbo? Tai yra kai atidirbama tvarkant miestelius, kapines ar dar kur nors. Atsisakoma, nes pirmajame variante buvo įrašyta, kad šiuo metu daug įstatymų yra pakeistų ir būtent nebeliko tokios nuostatos. Šiuo metu yra įrašyta, kad siūloma dalyvauti savivaldybės administracijos parengtose užimtumo programose. Tačiau kaip pavyzdį galiu pasakyti, pavyzdžiui, Vilniuje tiktai 200 žmonių yra užsiregistravę dalyvauti tokiose programose. Vadinasi, labai susiaurinta galimybė tiems, kuriems kartais tikrai labai reikia, gauti pajamas.
O dabar nežinau, ar reikia man čia jums tuos skaičius vardinti, kiek mes ten ir kur norėtume, kad padidėtų? Pats principas: yra susiejamos valstybės remiamos pajamos su dydžiais ir didinama apytiksliai pusantro karto. Tiek. Prašau tikrai pritarti įstatymo projektui, nes ir finansiniai klausimai buvo išspręsti. Viena vertus, turto apmokestinimas, kita vertus, pinigų tam tikras netekimas dėl to, kad žmogaus turtas vertinamas kitaip.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege. Jūsų nori klausti du Seimo nariai. Pirmoji klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama kolege, iš tikrųjų aš iš karto pasakau – pritarsiu šitam projektui ir matau, yra gerų dalykų, kaip jūs sakote, indeksavote ir tuos dydžius. Realiai truputėlį gali būti toks atvejis… Sveikinu, pirmiausiai dar ir dėl visuomenei naudingo darbo reikėtų skatinti, kad jie suprastų, kad, gaudami išmoką, gali prisidėti ir prie savivaldybei naudingo darbo.
Bet mano klausimas, matant, kad padidinome dydžius. Ar savivaldybėse neišaugs labai didelis socialinių pašalpų išmokų gavėjų skaičius, va taip pasižiūrėjus?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Gerbiama Laimute, žinokite, aš tiesiog dabar tokius skaičius girdėjau, kas darosi, kad žmonės, tikrai neturėdami pinigų, turėdami paskolas, nebegauna kompensacijų už malkas, už šildymą, už visa kita. Yra nustatyta riba, pavyzdžiui, jeigu turtas neviršija 10 tūkst., tada gali gauti. Tai čia turėjo kompensuoti. Ir to padidinimo, ir kiek reikia padidinti, būtent socialinių paramos centrų, merų ir administracijos direktorių suvedus statistiką, tai didelis skaičius buvo, kad reikia didinti, nes iš tikrųjų turėjo apmokestinto turto pašalpų gavėjų ženkliai sumažėti. Čia, aišku, padaugėtų, palyginti su tuo, kiek buvo iki 2023 m. spalio 1 d., bet šis skaičius tikrai neturėtų būti ženklus. Tai yra žmonių, kurie dirba savo darbą, siūlymas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama kolege, ar ne geriau būtų visgi nustatyti indeksavimo tvarką – ne po penkerių ar šešerių metų grįžti ir ten didinti 100, 200? Mus iš dalies kritikuoja, kas nutiko ir su kokiais nors įkainiais mieste, nes devynerius metus nedidina, po to dukart pakelia ir visi šoka triukšmauti, kad dvigubai didėja. Ar nebūtų geriau, kad šiame įstatyme atsirastų, kaip ir dėl kitų socialinių dydžių nustatoma, indeksavimo tvarka, tada tas procesas būtų kasmet ir nesukeltų tokio didelio lėšų poreikio? Ačiū.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Algirdai, čia kaip tik ir buvo trys siūlymai: kartais didinti, ten pusantro karto ar kažkiek, toliau – susieti su valstybės remiamomis pajamomis ir su indeksavimu. Bet dėl indeksavimo dalies buvo mažiausia tokių siūlymų, atsižvelgiau į tai, kad norėjau, jog čia būtų nuomonė tų žmonių, kurie tiesiogiai dirba, todėl taip ir yra. Bet jūs gi galite registruoti pasiūlymą.
PIRMININKAS. Daugiau nėra norinčių klausti. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Balsuosime per balsavimo langą.
16.59 val.
Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 8 straipsnio keitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3247 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3247. Pateikimas. Tačiau, svarstant darbotvarkę, neišspręstas vienas labai svarbus klausimas – nepriimtas protokolinis nutarimas dėl įtraukimo į rudens sesijos programą. Kolegos, ar jūs nieko prieš, kad projektas būtų įtrauktas į rudens sesijos programą? Ačiū, bendru sutarimu pritarta. Taigi pateikimo stadija. Pranešėjas – J. Džiugelis. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas gerbiamas J. Jarutis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Kolegos, tai labai trumpas įstatymo projektas. Kai mes priėmėme įstatymo projektą dėl nevyriausybinių organizacijų paramos fondo, palikome nuostatą, kad kai kurias socialinio pobūdžio ataskaitas turi teikti nevyriausybinių organizacijų steigėjai. Bet praktikoje atsiranda atvejų, kai su esamais steigėjais yra neįmanoma susisiekti arba jie išvis yra mirę, o yra steigėjai. Dėl to siūloma pakoreguoti šiek tiek, iš esmės techninio pobūdžio pataisa, kad tai būtų ir steigėjai, ir dalininkai.
PIRMININKAS (J. JARUTIS, LVŽSF). Jūsų nori paklausti kolega A. Sysas. Prašau, Algirdai.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš suprantu, kad mes vėluojame su šituo pasiūlymu turbūt. Atsakymo nelaukiu. Reikėtų, taip sakant, paspartinti. Ačiū.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Kolega, komitete greitai ir apsvarstysime, jeigu po pateikimo bus pritarta. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonių už, prieš nėra.
17.02 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3330 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-23 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3330. Prašau, gerbiamas A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, leiskite jums pateikti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo yra siekiama nustatyti, kad šauliai, kariai savanoriai ar kiti aktyviojo rezervo kariai už visų kategorijų ginklų, šaudmenų, jų dalių, ginklo priedėlių įsigijimą tarnybai, modernizavimą… tie mano išvardinti asmenys galėtų deklaravę susigrąžinti tam tikrą dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. Taip pat tokia lengvata jie galėtų pasinaudoti ir už šaulio, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario tarnybai įsigytą tam tikrą ekipuotę, tai yra neperšaunamas liemenes arba joms skirtas balistines plokštes, šalmus, kitas reikalingas priemones, tai yra termovizorius, kai kurias skraidančias priemones, tai yra dronus, bepiločius orlaivius, jų dalis.
Kodėl aš teikiu tokį siūlymą? Na, visi suprantame, kokioje dabar situacijoje gyvename. Visuotinai deklaruojame ir kalbame apie tai, kad turime vystyti visuotinę gynybos koncepciją, į ją turėtų įsitraukti maksimaliai didelis gyventojų skaičius, pilietiškai nusiteikusių gyventojų skaičius. Kaip gerus pavyzdžius pateikiame tokias šalis kaip Šveicarija, Suomija, kur labai daug gyventojų namuose turi, laiko ginklus. Turbūt visi pastebėjome ir matėme tomis pastarosiomis savaitėmis Izraelyje įvykusių įvykių metu, kuomet „Hamas“ užpuolė Izraelio Valstybę, kaip dalis ten, ypač kibucuose, gyvenusių gyventojų, kurie turėjo ginklus, tuos ginklus panaudojo ir apgynė savo artimuosius, pasipriešino užpuolikams. Šiandien turime tikrai augančią šaulių savanorių bendruomenę, jie yra tikrai labai pilietiškai, patriotiškai nusiteikę ir būtų labai rimta parama ginant šalį.
Kalbant apie tuos pačius ginklus, prisiminkime ir Ukrainos istoriją, kuomet prasidėjus aktyviam Rusijos puolimui, užpuolus Ukrainą, ypač jos sostinę, net ir ekspromtu gatvėse žmonėms, kurie, net klausimas, ar mokėjo tinkamai tuos ginklus naudoti, teko juos dalinti tam, kad valstybė galėtų apsiginti. Manau, kad mes šiandien dar turime laiko, kad galėtume tai padaryti. Visiems tiems išvardintiems tiek šauliams, tiek kariams savanoriams šita lengvata būtų labai rimta paspirtis, nes vis dėlto tos priemonės – tiek ginklai, tiek tam tikra ekipuotė – tikrai yra brangios ir žmonėms nėra paprasta jas įsigyti.
Žinodamas, kad visada kyla klausimas, iš kokių lėšų visa tai bus padaryta, nors tai nėra susiję konkrečiai tiesiogiai su šiuo įstatymo projektu, tiesiog noriu kolegas informuoti, kad šiandien yra įregistruotas ir kito įstatymo, tai yra Akcizų įstatymo, pakeitimas. Ačiū visiems kolegoms, kurie pasirašė, palaikė. Tai yra gana simboliškai papildomai 1 % padidinami akcizai tabako, alkoholinių gėrimų visoms grupėms dar prie to, kas jau yra numatyta kitiems metams. Tai leistų sugeneruoti į biudžetą papildomų pajamų, iš kurių ir būtų galima dengti šitą gyventojų pajamų mokesčio lengvatą. Kviečiu pritarti ir palaikyti šitą siūlymą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Jūsų nori paklausti pora kolegų. M. Matijošaitis. Prašau. Ruošiasi A. Sysas.
M. MATIJOŠAITIS (LF). Ačiū už suteiktą žodį. Gerbiamas pranešėjau, jūs pats žinote, kad esu pasirašęs šį projektą, todėl taip pat teikiu moraliai kartu su jumis ir palaikau idėją. Bent jau tokį įstatymą, koks yra dabar, jeigu nebus išplėstas, sakyčiau, neadekvačiai komitete ir jeigu iš šio projekto neišeis katašunis, ir toliau visokeriopai palaikysiu. Tačiau jūs pats esate Šaulių sąjungos narys, šaulys, ir, kiek aš žinau, aktyvus. Dėl to negaliu nepaklausti, kaip čia yra su interesų konfliktu? Kaip jūs pats tą klausimą vertinate?
Norėčiau atkreipti Etikos ir procedūrų komisijos narių dėmesį į šį klausimą, nes, tiesiai šviesiai, jūs pats galėsite kompensuoti iš dalies GPM’u įrangą, kurią nusipirksite. Koks jūsų požiūris į santykį su interesų konfliktu?
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū. Pirmiausia ačiū už palaikymą ir už tai, kad jūs pritariate pačiam įstatymo projektui. Geras klausimas, bet aš pabandysiu atsakyti ir kitų įstatymų kontekste.
Mes Seime esame ir tėvai, esame ir darbuotojai, esame ir sveikatos sistemos naudotojai. Didelė dalis įstatymų, kuriuos mes čia priimame, mus paliečia arba sukuria mums didesnę asmeninę naudą, negu sukurtų šitas, jeigu jis toks būtų priimtas, nes šita lengvata aš, kaip šaulys, galėčiau pasinaudoti, jeigu įsigyčiau ginklą, jeigu taip apsispręsčiau. Bet ginklo aš sau kažkokią asmeninę naudą norėdamas susikurti niekaip nepanaudosiu, nebent galėtume čia kažkokį fantastinį scenarijų įsivaizduoti, ką aš iš to asmeniškai galėčiau gauti, išskyrus gynybą, tėvynės gynybą. Medžioti su šitais ginklais, deja, niekaip nebus galima. Čia kalbama apie ginklo šaulio tarnybai įsigijimą. Tam reikia ir specialius egzaminus išlaikyti.
Taip, aš galėčiau pasinaudoti šita lengvata, bet, kaip ir sakiau, jinai man kažkokios asmeninės pridėtinės vertės, išskyrus tai, kad, jeigu iškiltų grėsmė, aš, kaip šaulys, galėčiau ginti tėvynę tuo ginklu, nieko kito, kažkokios materialinės naudos man tai nesukurtų.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas Algirdai, klausimas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, paprasčiausiai jūs bandėte atsakyti, kad reikės pinigų, bet taip ir nenurodėte, kiek. Vis tiek rengiant įstatymą, ar tai yra 10 tūkst. eilės klausimas, ar 100 tūkst. eilės klausimas. Tai yra vienas dalykas.
Antras. Mus kritikuoja už visokias mūsų mokesčių sistemos išimtis. Jūs dabar iš dalies kritikuojate šitą sistemą ir sakote, kad ją reikia keisti, ir ateinate su pasiūlymu daryti vėl išimtį. Kodėl jūs nesiūlote didinti žmonėms atlyginimų? Už didesnį atlyginimą viską žmonės… Kas norės, nusipirks ginklą, kas norės – automatą, kas norės – automašiną, o visą laiką einate per mokesčių lengvatas. Po to perskirstymas per biudžetą, taip sakant, pačioje uodegoje Europos Sąjungos. Kaip čia suderinti kritiką ir siūlymus? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už gerą klausimą, bet aš noriu priminti kontekstą, dėl kurio šis įstatymas yra teikiamas. Galime čia visaip samprotauti. Sutinku, kad apskritai visiems padidinus pajamas galbūt dalis žmonių labiau motyvuotųsi, bet čia yra labai specifinė priemonė, kuri susijusi su galimybe geriau prisidėti prie krašto gynybos, ypač vertinant tas grėsmes, kurios dabar egzistuoja.
Dėl lėšų. Nėra įmanoma suskaičiuoti, kiek jų galėtų reikėti, nes sunku įsivaizduoti, kiek žmonių apskritai naudotųsi. Tikrai manau, kad nebūtų didelė grupė žmonių, nes net ir pritaikius šitą lengvatą vis tiek tai nėra pigus pirkinys. Tikrai tai nėra dešimčių tūkstančių klausimas ir netgi greičiausiai ne šimtų tūkstančių. Todėl aš ir paminėjau, kad registravome Akcizų įstatymo pataisas, kurios leistų papildomai sugeneruoti apie 8 mln. eurų. Net ir tas labai nedidelis padidinimas, tikiuosi, kad to daugiau negu pakankamai užtektų tam, kad padengtume šią gyventojų pajamų mokesčio lengvatą. (Balsai salėje: „Balsuojame.“)
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, jūs atsakėte į visus klausimus. Yra norinčių pasisakyti už, prieš. Bet dėl motyvų L. Kasčiūnas kažką… (Balsai salėje) Trumpai.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai trumpai. Gerbiamas Aurelijau, aš taip, žinote, žiūriu į jūsų frakcijos kariuomenę dabar. Vienas čia… (Balsai salėje) Gali mūsų, žinokite, būrio ir neužtekti šioje pateikimo stadijoje. Turėkite galvoje. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. A. Pocius – už. (Balsai salėje: „Balsuojame.“)
A. POCIUS (TS-LKDF). Aš vieną pastebėjimą dėl terminologijos. Būtent projekte yra parašyta „neperšaunamos liemenės“. Mano kaip praktiko pasiūlymas būtų rašyti „šarvinės liemenės“, nes faktiškai visos atseit neperšaunamos liemenės yra peršaunamos. Čia priklauso nuo ginklo kalibro. Kai drioksteltų iš didesnio, tai… Manau, kad tekstą reikėtų pakoreguoti.
O dėl to, kad asmenys, kurie įsigyja ginklą būtent valstybės gynybai, kad jiems būtų kokia nors lengvata padaryta, aš tikrai pritarčiau, nes žmonės aukoja savo laiką, žmonės aukoja savo pinigus įsigydami ginklą. Tai aš tikrai palaikau. O jeigu čia lengvatas padarytume atseit visiems, tai šiuo atveju aš tikrai nemanau, kad visiems, nes dalis piliečių sės į automobilį ir, kaip sakant, neš muilą į Vakarus. Kodėl jie turi gauti kokias nors lengvatas ar kompensacijas? Tai aš palaikau tikrai šių žmonių… na, kad bent jau kokia nors minimali kompensacija būtų.
PIRMININKAS. Taip. Prieš kalba G. Skaistė. Prašau.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Turbūt Seime apskritai būtų sunku surasti žmonių, kurie remia krašto apsaugą labiau negu aš, ir priklausau lygiai taip pat Šiaulių sąjungai, kaip ir gerbiamas prelegentas, bet turiu kitą nuomonę. Man atrodo, krašto apsaugai šiandien labai trūksta pinigų ir ta koncepcija, kuri yra patvirtinta Valstybės gynimo taryboje dėl papildomų lėšų, kurios yra reikalingos tai pačiai divizijai formuoti, reiškia, kad krašto apsaugai biudžete reikia daugiau pinigų – ne mažiau.
Ar tie žmonės, kurie šiandien perka ginklus, perka tam, kad gautų lengvatą iš valstybės, kad galėtų susigrąžinti gyventojų pajamų mokestį? Nemanau. Ir lygiai taip pat namuose turiu ginklą. Galbūt skirtumas tas, kad jūs jį gavote dovanų iš buvusio premjero, mūsų šeimai teko jį įsigyti. Ar įsigyčiau daugiau dėl to, kad būtų gyventojų pajamų mokesčio lengvata ir būtų galima susigrąžinti jį? Manau, kad ne.
Manau, kad čia yra kiekvieno mūsų pareiga prisidėti prie valstybės biudžeto formavimo. Tam, kad būtų galima tikrai adekvačiai finansuoti krašto apsaugą ir jos poreikius, kurie yra tikrai labai dideli, man atrodo, labai svarbu kiekvienam iš mūsų įnešti indėlį į valstybės biudžetą. Čia yra dalis patriotizmo – mokėti mokesčius, iš kurių galima finansuoti dalykus, kurie mums visiems yra vienodai svarbūs. Kviesčiau nepritarti šiam pasiūlymui, visiems prisidėti prie valstybės biudžeto surinkimo, kad būtų galima adekvačiai finansuoti krašto apsaugą. Jeigu pažiūrėtume į skirtumą, kurio trūksta esant dabartinei koncepcijai, sakoma, kad reikėtų perskirstyti ir krašto apsaugai apie 3 % bendrojo vidaus produkto. Tai skylė yra apie 400 mln. eurų, susitarkime, kaip ją galima užpildyti. O jeigu vis dėlto būtų pritarta po pateikimo šitam įstatymo projektui, tokiu atveju… Bet kokiu atveju, tuomet prašyčiau Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Balsuosime jau netrukus.
17.15 val.
Seimo savaitės (2023-12-04 – 2023-12-08) – 2023 m. gruodžio 5 d. (antradienio) ir 7 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Kolegas noriu informuoti, liko vienas rezervinis 3 klausimas. Kviečiu gerbiamąjį Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją J. Razmą. Savaitės, prasidedančios gruodžio 4 diena, Seimo posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Ir po šito klausimo prasidės balsavimas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, vienu sakiniu pristatysiu kitos, tai yra dar kitos savaitės, tiksliau kalbant, darbotvarkę. Pradėsime antradienį reikšmingiausiu šios sesijos projektu – biudžeto tvirtinimu. Baigsime ketvirtadienį popietine darbotvarke, taip pat labai reikšmingu veiksmu, – svarstydami Darbo partijos frakcijos ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ projektus jų opozicinėje darbotvarkėje. O tarp jų – daugybė visokių projektų, kuriuos, manau, darniai apsvarstysime ir priimsime. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas kolega, jūsų niekas nenori klausti. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galime!“) Aišku. Ačiū, pritarta.
17.16 val.
Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo Nr. XII-311 2, 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2913(2) (pateikimo tęsinys)
Ir dabar prasideda balsavimas dėl visų apsvarstytų klausimų. Darbotvarkės 2-17 klausimas – Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2913(2). Prašom balsuoti. Pateikimas.
Užsiregistravo 63, balsavo 62: už – 61, susilaikė 1. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas. Galime sutarti? Sutarta. Papildomo nėra. Siūloma svarstymo data – gruodžio 5 diena. Pritariame? Ačiū.
17.17 val.
Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo Nr. VIII-342 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3307 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-18 klausimas – Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo projektas Nr. XIVP-3307. Kiek žinau, buvo ginčas dėl komitetų. Pagal projektą yra numatyta, kad pagrindinis komitetas – Žmogaus teisių komitetas. Prašom. A. Jakavonytė per šoninį mikrofoną, taip.
A. JAKAVONYTĖ (TS-LKDF). Mano siūlymas būtų, kad būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kadangi čia vis tiek susiję su pensijomis, socialinėmis garantijomis.
PIRMININKAS. Kaip pagrindinis?
A. JAKAVONYTĖ (TS-LKDF). Taip, pagrindinis.
PIRMININKAS. Gerai. Alternatyvus balsavimas. Kolegos… (Balsai salėje: „Pritariame“, „Balsuojame!“) Ne, yra tvarka. Kas balsuoja už, balsuoja už Žmogaus teisių komitetą, kas balsuoja prieš, balsuoja už Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Dabar tik dėl komitetų – kurį komitetą paskirti kaip pagrindinį.
Už, kad būtų Žmogaus teisių komitetas – 11, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas – 55. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti VIII pavasario sesijoje. (Šurmulys salėje, varpelis) Prieš tai posėdžiui pirmininkavęs posėdžio pirmininkas mane informuoja, kad šitam klausimui buvo pritarta bendru sutarimu, tiktai buvo ginčas dėl komiteto, tai aš taip ir dariau. Viskas aišku. Ačiū.
Darbotvarkės 2-19 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės…“ Čia irgi pritarta bendru sutarimu. Taip. Pagrindinis – Ateities komitetas. Viskas gerai. Aišku. Ačiū.
17.20 val.
Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo Nr. I-130 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2977 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-20 klausimas – Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo Nr. I-130 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2977.
Balsavo 64 Seimo nariai: 55 – už, prieš – 2, susilaikė 7. Po pateikimo pritarta. Siūlomas pagrindiniu komitetu Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomų nesiūloma. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Siūloma svarstyti šių metų gruodžio 19 dieną.
Darbotvarkės 2-21 klausimas. Tai jau baigtas klausimas, kolegos. Taip, prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Dėl komitetų.
PIRMININKAS. Taip.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kultūros komitetas irgi turėtų svarstyti šitą projektą.
PIRMININKAS. Papildomu komitetu siūlomas Kultūros komitetas?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje)
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Herbai, heraldika.
PIRMININKAS. Gerai, siūlau balsuoti. Kas manote, kad reikėtų kaip papildomą skirti Kultūros komitetą, balsuojate už, kas manote kitaip, – balsuojate prieš. (Balsai salėje)
Taip, už tai, kad… taip, nepritarta Kultūros komitetui kaip papildomam. Lieka vienas komitetas kaip pagrindinis. Ačiū, kolegos.
17.21 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 8, 10, 14, 16, 17, 22, 23, 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2204(5) (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-21 klausimas – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2204(5). Pateikimas.
Užsiregistravo 65, balsavo 62: už – 20, prieš – 17, susilaikė 25. Po pateikimo nepritarta. Tobuliname ar atmetame? Balsuojame – tobuliname ar atmetame.
Už – 24, prieš – 39. Atmesta. Kolege Rimante, jūsų siūlymas atmestas.
17.22 val.
Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3247 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-22 klausimas – Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3247.
Už balsavus 58, prieš – 2, susilaikius 4, po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomų nesiūloma. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Siūloma svarstyti gruodžio 19 dieną. Ačiū.
17.23 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3330 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-23 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3330. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 63, balsavo 61: už – 34, prieš – 8, susilaikė 19. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomų komitetų nesiūloma. Kaip suprantu, Vyriausybės išvados prašė. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Siūloma svarstyti VIII (pavasario) Seimo sesijoje. Ačiū, pritarta.
Viskas. (Balsai salėje) Paskyrėme. Skelbiu 2023 m. lapkričio 23 d. vakarinį posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.