LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

kaimo reikalų komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671

4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

Nr. XIIIP-2288

2019-07-10 Nr. 110-P-15

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Andriejus Stančikas – Komiteto pirmininkas, Kazys Starkevičius - Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Algimantas Salamakinas; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai: Gintarė Remeikienė, Augustė Matulevičienė, Simantė Kairienė, Komiteto biuro padėjėja Renata Činskienė;

kviestieji asmenys: Giedrius Surplys – žemės ūkio ministras, Evaldas Gustas – žemės ūkio viceministras, Dainora Švirmickienė - Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo ir melioracijos skyriaus patarėja, Alina Šileikienė - Žemės ūkio ministerijos Nekilnojamojo turto kadastro skyriaus vyr. specialistė, Viktoras Karašauskis – Aplinkos ministerijos Miškininkystės ir miškotvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas, Laimonas Čiakas – Nacionalinės žemės tarnybos direktorius prie ŽŪM, Aušra Račkauskaitė, Zita Kvietkienė – Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovės, Laura Gintilienė - Konkurencijos tarybos Viešųjų subjektų priežiūros skyriaus vyr. specialistė, Algis Gaižutis - Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos valdybos pirmininkas, Darius Partrauskas - Miško pramoninkų asociacijos atstovas, Jonas Talmantas - LŪS pirmininkas, Sigitas Dimaitis – LR Žemės ūkio rūmų direktorius.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-06-15)	1,4			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekto 1 straipsnio pakeitimų esmę reikėtų išdėstyti taip: „Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:“. Taip pat šiame straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnio pavadinimas rašytinas paryškintomis raidėmis.	Pritarti.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-06-15)	1(4)	(2)		2. Projekto 1 straipsniu Miškų įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 4 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip 1500 ha. Asmenys gali įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą arba daugiau nei 20 proc. juridinio asmens, nuosavybės teise turinčio daugiau nei 400 ha miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos teritorijoje, akcijų tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) išduotą sutikimą. Sutikimas įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą išduodamas Nacionalinei žemės tarnybai valstybės įmonių ir (ar) biudžetinių institucijų registruose patikrinus duomenis apie asmenų turimus ir planuojamus įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotus ir (ar) akcijas juridiniuose asmenyse, kurie valdo miško žemę, ir nustačius, kad bendras įsigyto (priklausančio) ir norimo įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas neviršija šiame įstatyme nustatytų didžiausių įsigyjamo miško žemės ploto dydžių. Bendras įsigytas ir įsigyjamas miško žemės plotas skaičiuojamas pagal formulę <...>“. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas šiais aspektais: Pirma, nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad maksimalus asmens (susijusių asmenų) galimas įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas būtent negali būti didesnis kaip 1500 ha, o ne kito maksimalaus dydžio. Be to, neaišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimas reikalingas tik tais atvejais, kai yra įsigyjama būtent daugiau kaip 20 proc. juridinio asmens, nuosavybės teise turinčio daugiau kaip 400 ha miškų ūkio paskirties žemės. Projekto aiškinamajame rašte nepateikiama jokių tokių dydžių nustatymo argumentų. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka teisėkūros tikslingumo ir proporcingumo principus. Antra, vertinamojoje projekto nuostatoje, apibūdinant tą patį objektą, vartojamos skirtingos sąvokos: ,,miškų ūkio paskirties žemės sklypas“, ,,miško žemė“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo nuostatas sąvoka „miško žemė“ savo turiniu apima ne tik miškų ūkio paskirties žemę, bet ir miško žemės plotus, esančius kitos paskirties, pavyzdžiui, žemės ūkio paskirties, žemėje. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos nėra pakankamai aiškios, nes neaišku, kokios žemės (miškų ūkio paskirties žemės ar visos miško žemės) įsigijimui būtų taikomi projektu siūlomi apribojimai. Be to, nėra aiškus projekto nuostatų įgyvendinimo mechanizmas: pavyzdžiui, ar į projektu siūlomą nustatyti bendrą plotą būtų skaičiuojamos ir kaip miškų ūkio paskirties žemėje (miško valdose) įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos, ar būtų skaičiuojami kitos paskirties, pavyzdžiui, žemės ūkio paskirties, žemėje esantys miško žemės plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais ir pan. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 1 straipsnyje pateiktas keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5, 6, 7 dalių nuostatas. Trečia, projekte nėra siūloma nustatyti termino, per kurį Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos turėtų išduoti asmeniui sutikimą. Siekiant, kad sutikimo išdavimas netruktų nepagrįstai ilgą laiko tarpą, svarstytina, ar projekte tokį terminą nereikėtų nustatyti. Ketvirta, duomenys apie juridinių asmenų dalyvius kaupiami ne valstybės įmonių ir (ar) biudžetinių institucijų registre, bet Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje. Be to, nuostata ,,valstybės įmonių ir (ar) biudžetinių institucijų registrai“ nėra pakankamai aiški. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti, o vartojamas sąvokas suderinti su Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme vartojamomis sąvokomis. Be to, pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatas, Nacionalinė žemės tarnyba turėtų tikrinti tik asmenų duomenis apie jų turimas akcijas juridiniame asmenyje, kuris nuosavybės teise valdo miškų ūkio paskirties žemę. Taigi, būtų tikrinama informacija apie miško ūkio paskirties žemę siekiančių įsigyti asmenų turimas akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurios nuosavybės teise valdo miškų ūkio paskirties žemę, akcijas. Tuo tarpu duomenys apie kitų teisinių formų juridinių asmenų, valdančių nuosavybės teise miškų ūkio paskirties žemę, turimus pajus, dalininko teises ir pan. informacija nebūtų renkama. Siekiant to išvengti, bei atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsnio keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 ir 5 dalyse siūloma reglamentuoti ne tik akcijų, bet ir pajų, teisių dydį kitų teisinių formų juridiniuose asmenyse, nuosavybės teise valdančiuose miškų ūkio paskirties žemę, vertinamąją projekto nuostatą reikėtų atitinkamai papildyti. Kelia abejonių ir projekto nuostata, pagal kurią Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos privalėtų ,,valstybės įmonių ir (ar) biudžetinių institucijų registruose“ patikrinti duomenis apie ,,asmenų turimus ir planuojamus įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotus“, nes duomenys apie asmenų planuojamus įsigyti nekilnojamojo turto objektus registruose paprastai nėra kaupiami. Be to, nuostata ,,asmenų turimi miškų ūkio paskirties žemės plotai“ tikslintina, nurodant, kokia konkrečiai teise turimi (valdomi) miškų ūkio paskirties žemės plotai turimi omenyje. Kartu svarstytina, ar nuostata ,,plotai“ nereikėtų pakeisti nuostata ,,sklypai“. Penkta, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ,,Šio Įstatymo 4 straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkantys užsienio subjektai Lietuvos Respublikoje turi teisę įsigyti nuosavybės teise žemę, vidaus vandenis ir miškus ta pačia tvarka ir tomis pačiomis sąlygomis kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai bei juridiniai asmenys“ (pabraukta mūsų). Taigi, projektu keičiamame įstatyme siūlomos nustatyti miško ūkio paskirties žemės įsigijimo procedūros būtų taikomos ir aukščiau minėtame įstatyme nustatytus kriterijus atitinkantiems užsieniečiams ir užsienio juridiniams asmenims bei kitoms užsienio organizacijoms. Iš teikiamo projekto nuostatų nėra aiškus mechanizmas, kaip Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos surinktų informaciją apie užsieniečių, ketinančių Lietuvos Respublikoje įsigyti miško ūkio paskirties žemę, turimą akcijų skaičių užsienio valstybėse įregistruotų juridinių asmenų, kurie Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise yra įsigiję miškų ūkio paskirties žemės sklypus. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Šešta, kadangi projektu siūloma nustatyti tik vieną didžiausią įsigyjamų miškų ūkio paskirties žemės sklypų bendrą dydį – 1500 ha, tikslintina šiose projekto nuostatose vartojama formuluotė „šiame įstatyme nustatytų didžiausių įsigyjamo miško žemės ploto dydžių“. Septinta, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar projektu siūlomas nustatyti bendras įsigyjamos miškų ūkio paskirties žemės dydžio apribojimas būtų taikomas visais atvejais įsigyjant miškų ūkio paskirties žemę, pavyzdžiui, ir tokią žemę įgyjant paveldėjimo ar nuosavybės teisės atkūrimo būdais.	Nepritarti.	Komitetas siūlo pritarti iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-06-15)	1(4)	(2)		3. Projekto aiškinamajame rašte nėra atkleista kaip būtų skaičiuojamas „bendras įsigytas ir įsigyjamas miško žemės plotas“ pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti formulę, todėl negalime įvertinti jos tikslingumo.	Nepritarti.	Komitetas siūlo pritarti iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui.
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-06-15)	1(4)	(6)		4. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies nuostatos nėra aiškios dėl jose vartojamų formuluočių, pavyzdžiui, pagal vienas projekto nuostatas sudaromas „miško sklypo perleidimo sandoris“, pagal kitas nuostatas – „miško žemės sklypo perleidimo sandoris“. Pagal projekto nuostatas neaišku, kokias deklaracijas pirkėjas privalo užpildyti, nes vienur nurodoma, kad „miško pirkėjo deklaracijas“, kitur - „miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkėjo deklaracijas“ ar „miško žemės sklypo pirkėjo deklaracijas"; teismo sprendimu paimamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn „miško žemės plotas“, tačiau atlyginama už paimtą „miškų ūkio paskirties žemės sklypą ploto“ (dėl aiškumo šioje formuluotėje žodis „sklypą“ turėtų būti išbrauktas). Taip pat šiose projekto nuostatose tikslintina nuoroda „šio straipsnio 1 ir 2 dalyse“, nes reikalavimas, kurį pažeidus paimamas įsigytas miško žemės plotas, yra nustatytas šio straipsnio 2 dalyje.	Pritarti.
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-06-15)	1(4)	(7)		5. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje tikslintina nuoroda „šio straipsnio 1 ir 2 dalyje“, nes projektu siūlomas leistinas įsigyti didžiausias bendras miškų ūkio paskirties žemės sklypų dydis yra nurodytas šio straipsnio 2 dalyje.	Pritarti.
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-06-15)	3			6. Projekto 2 straipsnis tikslintinas: straipsnio pavadinime po žodžio „įsigaliojimas“ įrašytini žodžiai „ir įgyvendinimas“; straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Kartu svarstytina ir tai, ar projektą nereikėtų papildyti ir įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, nes pagal projekto nuostatas nėra aišku, kaip būtų taikomos priimto įstatymo nuostatos tų asmenų atžvilgiu, kurie iki įstatymo įsigaliojimo būtų pradėję miško žemės įsigijimo procedūras.	Pritarti.
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-06-15)	2		N	7. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje siūloma toliau įstatymo nuostatose vartoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pavadinimo trumpinį – „Nacionalinė žemės tarnyba“, siekiant aiškumo, projektu reikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 4¹ straipsnio 3 dalies nuostatas, nes jose turėtų būti vartojamas tik nurodytos valstybės institucijos pavadinimo trumpinys.	Pritarti.
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-06-15)	*			8. Projekto lyginamajame variante jo žymoje po žodžio „Lyginamasis“ įrašytinas žodis „projekto“.	Pritarti.
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-06-15)	1			9. Miškų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės miškų ūkio strategiją formuoja bei valstybines miškų ūkio programas rengia Aplinkos ministerija. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma iš esmės pakeisti miškų ūkio paskirties žemės įsigijimo teisinį reglamentavimą, siūlytina dėl teikiamo įstatymo projekto gauti Vyriausybės išvadą.	Atsižvelgti.	Išvada gauta.
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-06-15)	1			10. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra registruotas Miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-2265), kuriuo siūloma nustatyti kitokį leidžiamą įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų bendrą dydį ir su tuo susijusį teisinį reguliavimą. Svarstytina, ar vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi, šie projektai neturėtų būti sujungti.	Atsižvelgti.	Seimas 2019-06-25 plenariniame posėdyje atmetė Miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2265.
11.	Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2018-06-19)	1			Išnagrinėję Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2288 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas. Projekto 1 straipsniu įstatyme siūloma nustatyti, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip 1500 ha. Žemės, kaip ir kito nekilnojamojo turto, sandoriai priskiriami laisvo kapitalo judėjimo sričiai. Taigi, Projekte siūlomu ribojimu yra varžoma kapitalo judėjimo laisvė Europos Sąjungos vidaus rinkoje. Primename, kad vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau ‑ SESV) 63 straipsniu uždraudžiami visi kapitalo judėjimo tarp valstybių narių ir tarp valstybių narių bei trečiųjų šalių apribojimai. Tačiau su Europos Sąjungos teise suderinamais laikomi apribojimai, kurie pagrįsti SESV 52 straipsnyje nurodytais viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir jos sveikatos pagrindais arba kitais Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje įvardytais bendrojo pobūdžio privalomaisiais reikalavimais, kaip antai žemės nuosavybės pasiskirstymo išlaikymas, siekis aplinkai palankiu būdu valdyti žaliuosius plotus, aplinkos ir kraštovaizdžio apsauga. Šiuo atžvilgiu Projekto aiškinamajame rašte nurodomos Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys iš esmės galėtų būti tinkamos. Be to, šiems tikslams pasiekti taikomos priemonės turi būti proporcingos. Šiuo klausimu Projekto parengiamuosiuose ar lydinčiuosiuose dokumentuose siūlytina nurodyti, kodėl apskaičiuotas nuosavybės ribojimo dydis yra 1500 ha. Tai ypač aktualu atsižvelgiant į tai, kad yra skirtingi požiūriai šiuo klausimu, pavyzdžiui, Seime yra registruotas Įstatymo projektas Nr. XIIIP‑2265, kuriuo siūloma nustatyti kitokį leidžiamą įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų bendrą dydį.	Nepritarti.	Komitetas siūlo pritarti iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija (2018-08-30, 2018-09-17, 2019-05-17)	1			Nepritaria įstatymų projektams ir siekiant užtikrinti sąžiningas konkurencijos sąlygas prašo Konkurencijos tarybos: 1) Padėti užtikrinti vienodą teisinį reguliavimą visiems rinkos dalyviams, t. y. VMU ir privatiems miškų savininkams; 2) Pateikti Seimui savo teisinį įvertinimą dėl Įstatymo projektais siūlomų sukurti konkurencijos iškraipymų bei atitikimo Konstitucijai; 3) Pateikti teisinį požiūrį į tai ar įstatymo projektais teikiamas pasiūlymas riboti privačių miško savininkų valdomus miško paskirties žemės plotus, nenustatant analogiško reguliavimo VMU yra suderinamas su Konstitucijos 46 str. reikalavimais. Nepritarti įstatymų projektuose Nr. XIIIP-2265, 2288 norimiems nustatyti įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų ploto dydžio ribojimams.	Nepritarti.	Komitetas siūlo pritarti iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui.
2.	Greenlex Advokatų profesinė bendrija (2018-08-22, 2018-09-25)	1			Nepritaria įstatymų projektams ir siūlo įstatymų rengėjams atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą. “1. Įstatymo projektu siūlomo įtvirtinti ribojimo pažeidimas šiuo atveju neatitinka visuomenės poreikių ar viešojo intereso pažeidimo ir iš esmės, atsižvelgiant į sandorio dėl miškų ūkio paskirties civilinę prigimtį, gali būti sprendžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintais sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindais. Manytina, kad toks būdas būtų pakankamas įstatymo saugomiems interesams apginti. Įstatymo projektų rengėjų siekis įtvirtinti tokį reglamentavimą kelia abejonę, ar Įstatymo projektu nėra siekiama visų Lietuvos miškų nacionalizavimo. 3. Įstatymo projektu siūlomas reglamentavimas darytų neigiamą poveikį konkurencijai. Šiuo metu (ir anksčiau) galiojantis miškų ūkio paskirties žemės teisinis reglamentavimas nenumato jokių apribojimų miškų ūkio paskirties žemės įsigijimui. Manytina, kad siūlomas nustatyti teisinis reglamentavimas ribotų naujų privačių miškų ūkio paskirties žemės valdytojų galimybę konkuruoti prekybos mediena rinkoje su asmenimis įsigijusiems daugiau miškų ūkio paskirties žemės nei įstatymo projektu siūlomas nustatyti maksimalus leistinas dydis, todėl šiuo požiūriu jie būtų diskriminuojami. Prašome apsvarstyti ir įvertinti pateiktas pastabas.	Nepritarti.	Komitetas siūlo pritarti iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui.
3.	Lietuvos laisvosios rinkos institutas 2018-11-14	1			Pakeitimais siekiama įtvirtinti, kad fizinio ar juridinio asmens ar susijusių asmenų galimas įgyti bendras miškų ūkio paskirties žemės plotas neviršytų atitinkamai <...> 1000 ha. LLRI nepritaria siūlomiems pakeitimams, nes: - Nuosavybės ribojimas mažintų Lietuvos miško ūkio pramonės investicinį patrauklumą, iškreiptų subjektų konkurenciją; - Projektai yra nepagrįsti ir nėra objektyviai būtini; - Projektais siekiami įtvirtinti ribojimai pažeistų proporcingumo principą; - Būtų galimai pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas ir užsienio subjektų teisės; - Ribojimas būtų neefektyvus.	Nepritarti.	Komitetas siūlo pritarti iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Specialiųjų tyrimų tarnyba 2018-10-01	1			Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, savo iniciatyva atliko Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų Nr. XIIIP-2265, Nr. XIIIP-2288 ir Nr. XIIIP-541 (toliau – Projektai arba Projektai Nr. XIIIP-2265, Nr. XIIIP-2288 ir Nr. XIIIP-541) antikorupcinį vertinimą. Atlikus antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad esminiai Projektų tikslai – nustatyti apribojimus miškų žemės sklypų dydžiams, kuriuos gali įsigyti fiziniai ir juridiniai asmenys. Jeigu šie Projektai būtų priimti, o fiziniai arba juridiniai asmenys turėtų įsigiję didesnių dydžių miškų žemės sklypus, Projektų siūlomos nuostatos užtikrintų išskirtines galimybes šiems asmenims[1] (palyginti su kitais asmenimis, kurių galimybės įsigyti tokio paties dydžio miškų žemės sklypus būtų apribotos) disponuoti turimais miškų žemės sklypais. Be to, dalis Projektuose siūlomų nuostatų gali būti įgyvendinamos dviprasmiškai, Projektai nepakankamai reglamentuoja jų įgyvendinimo tvarką. Dėl Projektų Nr. XIIIP-2265, Nr. XIIIP-2288 ir Nr. XIIIP-541 siūlymų riboti įsigyjamos miško žemės sklypų dydžius: 1. Projektuose Nr. XIIIP-2265, Nr. XIIIP-2288 ir Nr. XIIIP-541 siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas) 4 straipsnio nuostatas ir nustatyti fiziniams ir juridiniams asmenims maksimaliai leidžiamų įsigyti miškų žemės sklypų dydžius (atitinkamai Projekte Nr. XIIIP-2265 – 1 000 ha; Projekte Nr. XIIIP-2288 – 1 500 ha; Projekte Nr. XIIIP-541 – 500 ha). Iš minėtų teisės aktų projektų neaišku, kokiais argumentais siūloma nustatyti konkrečius įsigyjamos miško (miškų ūkio paskirties) žemės sklypų dydžių apribojimus. Projektų lydimuosiuose dokumentuose nepateikiami duomenys apie asmenis (jeigu tokių yra), kurie šiuo metu nuosavybės teise turi įsigiję projektuose siūlomų apribojimų dydžius viršijančius miško (miškų ūkio paskirties) žemės sklypus. Jeigu tokių asmenų, t. y. turinčių didesnius žemės sklypus, yra, atsižvelgiant į tai, kad projektuose siūlomos nuostatos negalėtų būtų taikomos atgal, Projektų nuostatos siauroms interesų grupėms užtikrintų išskirtinius interesus (galimybes turėti ir disponuoti (palyginti su kitais asmenimis) didesniais miško (miškų ūkio paskirties) žemės sklypais) ir tai gali būti vertinama kaip korupcijos rizikos veiksnys. Dėl Projekto Nr. XIIIP-2288 teikiame šias pastabas ir pasiūlymus: 1. Manome, kad dėl Projekto Nr. XIIIP-2265 pateikta 3 pastaba aktuali projekto siūlymams dėl Miškų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatų. 2. Projekte dėl Miškų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies siūloma bendros įsigytos ir įsigyjamos miško žemės ploto apskaičiavimo formulė, kurios taikymas yra neatskleistas. Be to, mūsų nuomone, būtina užtikrinti, kad šią formulę taikantys asmenys turėtų specifinio pobūdžio žinių. Remdamiesi išdėstytais argumentais, manome, kad projekto siūlomos nuostatos nėra aiškios ir konkrečios, todėl jos yra svarstytinos teisinio aiškumo požiūriu ir priėmus projektą galimai būtų sunku šias nuostatas įgyvendinti.	Nepritarti.	Komitetas siūlo pritarti iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui.
2.	Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2018-09-14	1			Konkurencijos taryba, vykdydama numatytas funkcijas, atkreipia dėmesį, jog apribojimų nustatymas privačių miškų valdytojams gali turėti neigiamą poveikį jiems vykdant ūkinę veiklą. Konkurencijos taryba poveikį konkurencijos sąlygoms vertina tik taikydama Konkurencijos įstatymą konkrečiose bylose ir atsižvelgdama į aplinkybių visumą, tačiau, preliminariu vertinimu, siūlomi ribojimai turėtų neigiamą poveikį naujiems privačių miškų valdytojams, veikiantiems prekybos mediena rinkose, kurie dėl numatytų apribojimų taikymo priėmus siūlomus pakeitimus, galėtų būti diskriminuojami. Atitinkamai, priėmus siūlomus pakeitimus, asmenys ar susiję asmenys iki pakeitimų įsigaliojimo įsigiję miškų ūkio paskirties žemės sklypų, kurių bendras plotas būtų didesnis nei siekiamas nustatyti Projektais, būtų privilegijuojami tų prekyba mediena rinkose veikiančių subjektų atžvilgiu, kurie negalėtų viršyti bendrų miško ūkio paskirties žemės plotų pagal siūlymus. Seniesiems savininkams būtų sukurtos palankesnės sąlygos veikti rinkoje, jie būtų apsaugoti nuo potencialios konkurencijos su naujais, siekiančias patekti į šią rinką asmenimis. Be to, tokiu būdu būtų įtvirtinta ir valstybinių miškų valdytojo VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ privilegija vykdant prekybos mediena veiklą, pastarajam neturint žemės valdymo ir disponavimo mediena apribojimų.	Nepritarti.	Komitetas siūlo pritarti iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui.
3.	Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2018-09-14	1			Atsižvelgiant į tai, kad Projektais gali būti daroma esminė įtaka šalies verslui bei ekonomikai, rekomenduojame Projekto rengėjams atlikti poveikio konkurencijai vertinimą, kuris padėtų nustatyti, ar siekiant įtvirtinti nurodytus ribojimus pasirinktos priemonės yra objektyvios ir proporcingos Projektų aiškinamuosiuose raštuose nurodytiems Projektų tikslams bei papildomai įvertinti aukščiau minėtus kriterijus ir sąlygas, užtikrinant jų atitiktį Konstitucinio Teismo išaiškinimui.	Nepritarti.	Komitetas nuomone, tai netikslinga.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo narys Simonas Gentvilas

(2019-07-08)

1,2

Argumentai:

LR Vyriausybės išvadoje dėl šio įstatymo pakeitimo nurodyta, kad įstatymo projektas: „nedera su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, taip pat Europos Sąjungos teisėje įtvirtintomis pagrindinėmis asmenų teisėmis ir laisvėmis, tokiomis kaip laisvas kapitalo judėjimas, teisė teikti paslaugas ar teisė užsiimti verslu ir profesine veikla.“

Tą patį tvirtina ir Europos teisės departamento išvada: „Projekte siūlomu ribojimu yra varžoma kapitalo judėjimo laisvė Europos Sąjungos vidaus rinkoje.“

Taip pat antikorupcinio vertinimo išvadoje nurodoma: „Atlikus antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad esminiai Projektų tikslai – nustatyti apribojimus miškų žemės sklypų dydžiams, kuriuos gali įsigyti fiziniai ir juridiniai asmenys. Jeigu šie Projektai būtų priimti, o fiziniai arba juridiniai asmenys turėtų įsigiję didesnių dydžių miškų žemės sklypus, Projektų siūlomos nuostatos užtikrintų išskirtines galimybes šiems asmenims ^[1](palyginti su kitais asmenimis, kurių galimybės įsigyti tokio paties dydžio miškų žemės sklypus būtų apribotos) disponuoti turimais miškų žemės sklypais. Be to, dalis Projektuose siūlomų nuostatų gali būti įgyvendinamos dviprasmiškai, Projektai nepakankamai reglamentuoja jų įgyvendinimo tvarką.“

Nurodyti apribojimai įstatymo projekte riboja laisvo kapitalo judėjimą. Taip pat fizinių ir juridinių miškų žemės sklypų apribojimai sudarytų galimybes ir išskirtines aplinkybes tam tikriems asmenims ir sudarytų netinkamas konkurencijos sąlygas. Taip pat nėra aišku kokiu principu buvo nustatytas toks konkretus 1500 ha apribojimas. LR Vyriausybės išvadoje nurodoma, kad „siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje numatytam imperatyviam teisėkūros proporcingumo principui.“ Taip pat 2017 liepos mėnesį vykdytos miškų urėdijų reformos metu LR aplinkos ministerijos rengtu aiškinamuoju raštu dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo teigta, jog 42 urėdijos yra per mažos rentabiliai ir efektyviai vykdyti miškų ūkininkavimą: „Taip pat akcentuotina, kad 42 miškų urėdijos, veikdamos kaip savarankiški, maži ūkio subjektai, nėra pajėgios efektyviai reaguoti į nuolat rinkoje vykstančius pokyčius (medienos kainų kitimo tendencijas). Todėl krentant medienos kainoms, kai kurių miškų urėdijų ekonominė veikla tampa problematiška ir nepelninga.“ Kitaip tariant vykdant urėdijų konsolidaciją teigta, kad urėdijos, kurių vidutinis plotas svyruoja nuo 22000-25000 ha yra nepajėgios ir per mažos, kad galėtų tinkamai reaguoti į nuolatinius rinkos pokyčius, o šiuo įstatymo projektu privačių savininkų maksimalų nuosavybės plotą siekiamą riboti ties 1500 ha ir dar labiau sumažinti.

Taip Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija pabrėžia, kad „Įstatymo projektais yra siūloma pažeisti Konstitucijos 46 str. nustatytus reikalavimus, kuriais siekiama apsaugoti sąžiningą konkurenciją rinkoje. Įstatymo projektais siūloma nustatyti reguliavimą, kuris taikomas „ūkinei veiklai“, šis reguliavimas yra palankus išimtinai vienam rinkos dalyviui – valstybės kontroliuojamai bendrovei VMU, priėmus Įstatymo projektus de facto bus įtvirtinta VMU monopolija prekybos mediena rinkoje, kartu pašalinant bet kokias privačių miško savininkų galimybes ateityje sudaryti VMU konkurencinį spaudimą.“

Atsižvelgiant, kad pateiktas įstatymo projektas prieštarauja LR Konstitucijai ir teisėkūros proporcingumo principui bei kitus argumentus, siūloma išbraukti naujus pasiūlymus ir palikti pradinę įstatymo versiją.

Pasiūlymas:

4 straipsnį siūlau pakeisti ir jį išdėstyti taip:

4 straipsnis. Nuosavybės teisė į miškus ir valstybinės reikšmės miškai

1. Miškas nuosavybės teise gali priklausyti valstybei, fiziniams ir juridiniams asmenims bei užsienio valstybėse įsteigtoms organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, tačiau turinčioms civilinį teisnumą pagal tų valstybių įstatymus. Užsieniečiai, užsienio juridiniai asmenys, užsienio valstybėse įsteigtos organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, tačiau turinčios civilinį teisnumą pagal tų valstybių įstatymus, mišką turi teisę įsigyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos miškuose pagal plotą vyrauja valstybinė miškų nuosavybė.

2. Asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip 1500 ha. Asmenys gali įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą arba daugiau nei 20 % juridinio asmens, nuosavybės teise turinčio daugiau nei 400 ha. miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos teritorijoje, akcijų tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) išduotą sutikimą. Sutikimas įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą išduodamas Nacionalinei žemės tarnybai valstybės įmonių ir (ar) biudžetinių institucijų registruose patikrinus duomenis apie asmenų turimus ir planuojamus įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotus ir (ar) akcijas juridiniuose asmenyse, kurie valdo miško žemę, ir nustačius, kad bendras įsigyto (priklausančio) ir norimo įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas neviršija šiame įstatyme nustatytų didžiausių įsigyjamo miško žemės ploto dydžių. Bendras įsigytas ir įsigyjamas miško žemės plotas skaičiuojamas pagal formulę:

~~S – bendras asmens, kuris siekia įsigyti žemės, įsigyto ir norimo įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas (ha);~~

~~a_i– asmeniui, kuris siekia įsigyti žemės, priklausančio miškų ūkio paskirties žemės i-tojo sklypo plotas (ha);~~

b_{j –}j-ojo juridinio asmens, kuriame asmuo, kuris siekia įsigyti žemės, yra akcininkas arba planuoja įsigyti akcijų, bendras priklausančio miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas (ha);

~~s_j– j-ojo juridinio asmens asmeniui, kuris siekia įsigyti žemės, priklausančių ar planuojamų įsigyti akcijų skaičius;~~

~~m_j– bendras j-ojo juridinio asmens, kuriame asmuo, kuris siekia įsigyti žemės, yra akcininkas arba planuoja įsigyti akcijų;~~

~~S_į– norimo įsigyti miškų paskirties žemės plotas (ha).~~

~~3. Susijusiais asmenimis laikomi sutuoktiniai, taip pat tėvai (įtėviai) ir nepilnamečiai jų vaikai (įvaikiai).~~

4. Susijusiais asmenimis laikomi juridiniai asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai (per juridinį asmenį, kuriame valdo ne mažiau kaip 25 procentus akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime) valdo daugiau kaip 25 procentus kito juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti šio juridinio asmens dalyvių susirinkime.

5. Susijusiais asmenimis taip pat laikomi juridiniai asmenys, kuriuose, kaip ir pageidaujančiame įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą juridiniame asmenyje, tas pats asmuo arba tie patys asmenys valdo daugiau kaip 25 procentus juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime.

6. Asmuo, pageidaujantis įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą , iki miško sklypo perleidimo sandorio sudarymo privalo užpildyti miško pirkėjo deklaraciją, patvirtinančią, kad sudarius miško žemės sklypo perleidimo sandorį asmens ir su juo susijusių asmenų turimo miško žemės plotas neviršys didžiausio ploto dydžio, kurį asmuo ir su juo susiję asmenys kartu gali įsigyti pagal šio straipsnio 2 dalį. Jeigu sudaromas miško sklypo perleidimo sandoris atitinka Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 20 straipsnyje apibrėžtus požymius, pirkėjas miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkėjo deklaracijoje nurodo lėšų, už kurias įsigyjamas miško žemės sklypas, įsigijimo šaltinius. Miško žemės sklypo pirkėjo deklaracijos formą, jos pildymo ir pateikimo taisykles tvirtina Aplinkos ministras. Asmuo, įsigyjantis miškų ūkio paskirties žemės sklypą, atsako už miško žemės sklypo pirkėjo deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą. Pagal prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareikštą ieškinį teismo sprendimu iš miško žemės įgijėjo paimamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn miško žemės plotas, kuris įsigytas pažeidžiant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus reikalavimus. Valstybė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka asmeniui atlygina paimto miškų ūkio paskirties žemės sklypą ploto žemės įsigijimo kainą arba vidutinę rinkos vertę, jeigu vidutinė rinkos vertė yra mažesnė.

7. Kai susiję asmenys Lietuvos teritorijoje nuosavybės teise valdo didesnį miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotą, negu nurodyta šio straipsnio 1 ar 2 dalyje, jie tarpusavyje gali sudaryti miško žemės sklypų perleidimo sandorius, jeigu dėl tokių sandorių sudarymo bendras šių susijusių asmenų įsigyto miško žemės plotas nepadidėja ir kiekvieno iš susijusių asmenų įsigyto miško žemės plotas netampa didesnis už nurodytąjį šio straipsnio 2 dalyje.

2. 8. 2. Valstybinė miško žemė Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti nuomojama poilsiui ar kitiems tikslams, išskyrus miškų ūkio veiklai organizuoti.

3. 9. 3. Privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė neskaidomos į dalis, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 hektarai, išskyrus atvejus, kai:

1) atidalijama bendraturčių valdoma privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, jeigu šie sklypai buvo suformuoti atkuriant nuosavybės teises asmenims bendrosios nuosavybės teise pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą. Šiuo atveju privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė gali būti padalyta į ne daugiau dalių, negu sprendime nurodytas bendraturčių skaičius dėl nuosavybės teisių atkūrimo šiame sklype;

2) atidalijama privati miško valda, kurioje yra žemės ūkio naudmenos, atidalijant šias žemės ūkio naudmenas. Šiuo atveju formuojami du – miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio paskirties – žemės sklypai, o suformuoto miškų ūkio paskirties žemės sklypo plotas negali būti mažesnis negu iki atidalijimo buvusios miško žemės plotas;

3) atidalijama privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, kurioje yra teisėtai pastatytas gyvenamasis namas arba gyvenamasis namas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu), formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas gyvenamajam namui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu), eksploatuoti;

4) atidalijama privati miško valda buvusiai sodybai atstatyti.

4. ~~10.~~ 4. Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Valstybinės reikšmės miškai – tai:

1) miškai, esantys valstybiniuose rezervatuose, valstybinių parkų rezervatuose ir rezervatinėse apyrubėse, Kuršių nerijos nacionaliniame parke;

2) miestų miškai;

3) valstybiniai miško medelynai ir sėklinės miško medžių plantacijos;

4) miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektų miškai, kurių plotus ir ribas tvirtina Vyriausybė;

5) valstybiniai miškai 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, į kuriuos neatkurta nuosavybės teisė pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą;

6) kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams.

5. 11. 5. Vyriausybė ar jos įgaliota Aplinkos ministerija įgyvendina valstybinių miškų savininko teises ir pareigas.

6. ~~12.~~ 6. Valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo miškų urėdija (urėdijos), valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės ir kiti juridiniai asmenys. Valstybinės miško žemės sklypai patikėjimo teise perduodami šiems subjektams Vyriausybės nutarimais valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka.

7. ~~13.~~ 7. Laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, arba yra 5 hektarų ir didesni ir turi privažiavimo kelius, Vyriausybės nutarimais perduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijai (urėdijoms). Kiti nuosavybės teisėms atkurti nepanaudoti valstybinių miškų sklypai parduodami aukcionuose, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.“

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1. Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2019 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas

Nepritarti.

Komitetas siūlo pritarti iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui.

Seimo narys Simonas Gentvilas

(2019-07-08)

1(4)

Argumentai:

2017 liepos mėnesį vykdytos miškų urėdijų konsolidavimo reformos metu LR aplinkos ministerijos rengtu aiškinamuoju raštu dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo teigta: „Taip pat akcentuotina, kad 42 miškų urėdijos, veikdamos kaip savarankiški, maži ūkio subjektai, nėra pajėgios efektyviai reaguoti į nuolat rinkoje vykstančius pokyčius (medienos kainų kitimo tendencijas). Todėl krentant medienos kainoms, kai kurių miškų urėdijų ekonominė veikla tampa problematiška ir nepelninga.“ Vadinasi, kad urėdijos, kurių vidutinis plotas svyruoja nuo 22000-25000 ha yra nepajėgios ir per mažos, kad galėtų tinkamai reaguoti į nuolatinius rinkos pokyčius, o šiuo įstatymo projektu plotą siekiama dar labiau sumažinti iki 1500 ha. Tai lemtų neefektyvų privačių miškų ūkio paskirties žemės sklypų ploto išnaudojimą, ribotų savininkų galimybę investuoti į miško ūkininkavimo technologijas, išbandyti miško ūkininkavimo inovacijas bei sukurti tvarų miškų ūkį atsparų miškų kenkėjų, stichinių nelaimių periodams.

Atsižvelgiant į tai, jog didžiausia Lietuvos žemės ūkio bendrovė jau nepaisant žemės ūkio paskirties ribojimų ir saugiklių valdo 22 000 ha žemės ūkio paskirties žemės ir tokia veikla yra reikšmingai remiama kasmetinėmis ES tiesioginėmis išmokomis, miškų privačiam ūkininkavimui būtina taikyti kitus veiklos masto ribojimus. Miškų ūkio bendrovės taip pat negauna nei ES, nei valstybės subsidijų savo produkcijai, nėra draudžiamos ir kompensuojamos dėl stichinių nelaimių, taip kaip žemės ūkio bendrovės ir ūkininkai yra labiau pažeidžiamos dėl ilgo produkcijos gamybos laikotarpio (vid. 70 metų) . Todėl remiantis 2017 metais Vyriausybės motyvais vykdant miškų urėdijų konsolidavimą, jog net vidutinė 22000-25000 ha urėdija yra nerentabili, neefektyvi ir neatspari rinkos ir gamtos iššūkiams, siūloma privačių miškų nuosavybės ribojimą numatyti tik tiek 2 buvusių urėdijų vidutinio dydžio ribojimus ir miškų ūkio paskirties žemės sklypų ploto ribojimą padidinti iki 60 000 ha ribos.

Pasiūlymas:

4 straipsnį siūlau pakeisti ir jį išdėstyti taip:

4 straipsnis. Nuosavybės teisė į miškus ir valstybinės reikšmės miškai

2. Asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip 60000 ha ~~1500 ha~~. Asmenys gali įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą arba daugiau nei 20 % juridinio asmens, nuosavybės teise turinčio daugiau nei 400 ha. miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos teritorijoje, akcijų tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) išduotą sutikimą. Sutikimas įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą išduodamas Nacionalinei žemės tarnybai valstybės įmonių ir (ar) biudžetinių institucijų registruose patikrinus duomenis apie asmenų turimus ir planuojamus įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotus ir (ar) akcijas juridiniuose asmenyse, kurie valdo miško žemę, ir nustačius, kad bendras įsigyto (priklausančio) ir norimo įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas neviršija šiame įstatyme nustatytų didžiausių įsigyjamo miško žemės ploto dydžių. Bendras įsigytas ir įsigyjamas miško žemės plotas skaičiuojamas pagal formulę:

~~S – bendras asmens, kuris siekia įsigyti žemės, įsigyto ir norimo įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas (ha);~~