LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

LAISVĖS KOVŲ IR VALSTYBĖS ISTORINĖS ATMINTIES KOMISIJA

PAPILDOMOS KOMISIJOS

I Š V A D A

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MUZIEJŲ ĮSTATYMO NR. I-930 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO 6¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4429

2020 m. balandžio 22 d. Nr. 147-P-7

Vilnius

1. Komisijos posėdyje dalyvavo: Komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas, Valentinas Bukauskas, Audronė Jankuvienė, Liudas Jonaitis, Laurynas Kasčiūnas, Arvydas Nekrošius, Stasys Tumėnas, Povilas Urbšys, Emanuelis Zingeris.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-16	1			Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1. Projektu siūloma įteisinti gyvojo muziejaus statusą ir vardo suteikimą, taip pat tokių muziejų kūrėjų ir (ar) prižiūrėtojų gyvenimą muziejaus patalpose. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad Muziejų įstatymas nenumato teisinės galimybės Lietuvoje suteikti muziejams „gyvojo muziejaus“ vardą, nors tokie muziejai mūsų šalyje egzistuoja. Siūlomas reguliavimas ginčytinas dėl kelių priežasčių. Pirma, įvertinę projektu siūlomą naują reglamentavimą bei jo motyvus, pažymime, kad nėra aiškūs nei siūlomų nuostatų tikslas, nei turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal esamą įstatyminį reguliavimą muziejai klasifikuojami tik pagal juose kaupiamų ir saugomų kultūrinių vertybių pobūdį ir skirstomi atitinkami į nacionalinius, respublikinius, savivaldybių, žinybinius ir kitus. Šis skirstymas lemia tai, kokia tvarka muziejus steigiamas, kokias funkcijas vykdo bei kokias kultūrines vertybes kaupia. Kitoks muziejų klasifikavimas įstatyme nėra įtvirtintas, o tai iš esmės ir netikslinga, nes aukščiau pateiktas klasifikavimas parodo esminius muziejų statuso skirtumus bei atspindi muziejų veiklos specifiką. Tuo tarpu „gyvojo muziejaus“ statuso įvedimas, sistemiškai vertinant siūlomo reguliavimo santykį su esamu muziejų veiklos reguliavimu, jokių teisinių pasekmių (ir praktinės naudos) nesukurtų, nes „gyvojo muziejaus“ statusas visiškai neįtakotų esamo muziejų steigimo, jų vykdomų funkcijų bei finansavimo reglamentavimo.	Pritarti
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-16	1			Antra, pats sąvokos „gyvasis muziejus“ turinio bei tokio vardo suteikimo neapibrėžtumas gali apsunkinti tinkamą įstatymo taikymą. Pažymėtina, kad formuluotės, numatančios, kad gyvasis muziejus yra muziejus, kuriame „gyvai atkuriamos“ tam tikros kultūros, gamtinės aplinkos ar istorinio laikotarpio sąlygos, turinys neleidžia vienareikšmiškai konstatuoti kriterijaus, lemiančio „gyvojo muziejaus“ vardo suteikimo galimybę. Jokie kriterijai nenustatomi ir Vyriausybei, įgaliotai nustatyti „gyvojo muziejaus“ vardo suteikimo tvarką. Todėl ydingu laikome tokį reguliavimą, pagal kurį įstatyme vartojamos sąvokos turinys iš esmės būtų apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) ne įstatymu, o  žemesnės galios teisės aktu. Taip pat diskutuotinas siūlomas reguliavimas, pagal kurį „gyvojo muziejaus“ vardą suteiktų (kas, savo ruožtu, sukurtų suponuojamas teisines pasekmes susijusiems visuomeninių santykių subjektams) pats muziejaus steigėjas, o ne muziejų veiklą prižiūrintis bei atitinkamus viešojo administravimo įgaliojimus turintis subjektas.	Pritarti
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-16	2			Trečia, iš projekto turėtų būti braukiamos visos nuostatos, susijusios su galimybe muziejų kūrėjams ir (ar) prižiūrėtojams gyventi  muziejų patalpose, nes pastatų priskyrimo gyvenamosioms ar negyvenamosioms patalpoms ir atitinkamai leidimo ar draudimo tokiose patalpose gyventi klausimas yra ne šio įstatymo, o Statybų įstatymo bei šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų (Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo, Statybos techninio reglamento ir kt.) reguliavimo dalykas. Atitinkami brauktinos nuostatos ir dėl atsiskaitymo už komunalines paslaugas, nes tai yra ne įstatymo, o civilinių paslaugų sutarčių reguliavimo dalykas.	Pritarti
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-16	2			Ketvirta, muziejų, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga ar viešoji įstaiga, steigėjas (arba vienas iš steigėjų) yra valstybė arba savivaldybė, todėl atitinkamos teisės ir pareigos bei atliekami teisiniai veiksmai turėtų būti siejami ne su steigėju, o su valstybės ar savivaldybės kaip savininko (arba dalininko) teises ir pareigas įgyvendinančia institucija.	Pritarti
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-16	2			Penkta, projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 6^1 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos kelios nuostatos – teisė tam tikriems asmenims gyventi gyvuosiuose muziejuose, reikalavimas, kad šie asmenys gyventų į muziejaus ekspoziciją nepatenkančiose gyvenamosiose patalpose, ir atsiskaitymo už šių patalpų komunalines paslaugas tvarka. Nėra aišku, kuriai iš šių nuostatų (ar visoms šioms nuostatoms) yra taikomas paskutinis 6^1 straipsnio 2 dalies sakinys.	Pritarti
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-16	3	1		2. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytini žodžiai „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“.	Pritarti
7.	Teisingumo ministerija, 2020-02-26				Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo Nr. I-930 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 6(1) straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-4429 pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime.	Atsižvelgti
8.	Kultūros ministerija, 2020-04-22				Kultūros ministerija (toliau – Ministerija) pagal kompetenciją išnagrinėjo Muziejų įstatymo Nr. I-930 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 6¹ straipsniu įstatymo projektą (toliau –projektas) ir teikia šias pastabas. Ministerija iš esmės pritaria Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020 m. sausio 16 d. Nr. XIIIP-4429 išvadoje pateiktam teisiniam vertinimui, jog nėra aiškūs siūlomo projekto nuostatų tikslai ir turinys, nes pastatų priskyrimas gyvenamosioms ar negyvenamosioms patalpoms ir atitinkamai leidimas ar draudimas tokiose patalpose gyventi yra ne šio įstatymo reguliavimo dalykas. Muziejų įstatyme šiuo metu muziejai klasifikuojami pagal juose kaupiamų ir saugomų kultūrinių vertybių svarbą nacionaliniu, valstybiniu ar regioniniu lygiu, atitinkamai muziejus skirstant į nacionalinius, respublikinius, savivaldybių, žinybinius ir kitus. Kitoks muziejų klasifikavimo pobūdis („gyvasis“ ar pan.) įstatyme nėra tikslingas, nes: 1. esamas klasifikavimas yra pakankamas, nes parodo esminius muziejų statuso skirtumus bei veiklos specifiką; 2. „gyvasis“ muziejus yra muziejaus veiklos forma, o ne muziejaus rūšis. Muziejų veiklos formos gali būti pačios įvairiausios, vienos iš jų apibrėžimas įstatymo lygmeniu reikalautų apibrėžti ir kitas galimas muziejaus veiklos formas, o tai nėra tikslinga, nes veiklos formos yra nuolat kintančios („virtualūs“, interaktyvūs ir panašūs muziejai, kurie kuriami bet kurio muziejaus turimų rinkinių pagrindu su šiuolaikinių technologijų pagalba). Esamas teisinis reglamentavimas ir dabar netrukdo muziejams organizuoti veiklą „gyvojo“ muziejaus principu, t.y. „gyvai atkurti tam tikros kultūros, gamtinės aplinkos ar istorinio laikotarpio sąlygas“ vykdant „gyvosios istorijos“ principu organizuojamus renginius ar edukacinius užsiėmimus kaip tai ir vyksta (pavyzdžiui, „gyvosios archeologijos“ dienos Kernavėje, Senųjų amatų dienos Trakų Salos pilyje, Viduramžių šventė Medininkų pilyje, kalendorinės šventės Lietuvos liaudies buities muziejuje, tradicinių ir istorinių laivų paradas „Dangės flotilė“, organizuojamas Lietuvos jūrų muziejaus ir kt.). Projekto aiškinamajame rašte išvardinti „gyvojo“ muziejaus pavyzdžiai Lietuvoje yra savivaldybių muziejų padaliniai arba privatūs muziejai. Atkreiptinas dėmesys, kad Muziejų įstatymo 2 str. 1 dalis nustato, kad muziejus yra „juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė, viešoji įstaiga ar kitos teisinės formos juridinis asmuo, įsteigtas įstatymų nustatyta tvarka, kurio svarbiausia veikla yra kaupti, saugoti, restauruoti, tirti, eksponuoti bei populiarinti materialines ir dvasines kultūros vertybes bei gamtos objektus.“ „Gyvojo“ muziejaus statusas negali būti suteikiamas įstaigos padaliniui, o ne visam muziejui. Tuo tarpu privatūs muziejai jau dabar gali veikti tokiu statusu, kurį apsprendžia pats muziejaus steigėjas  ir kuris nereikalauja papildomo teisinio reglamentavimo. Pažymėtina, kad valstybės ar savivaldybių įsteigtuose muziejuose priežiūros funkcijas, net ir tais išskirtiniais atvejais, kur jos yra būtinos visą parą dėl muziejų rinkinių specifikos (pvz. Lietuvos jūrų muziejus, Lietuvos liaudies buities muziejus, Žemaičių muziejus „Alka“) atlieka tam reikalingas kompetencijas turintys muziejaus specialistai. Patikėti muziejų priežiūrą muziejų įkūrėjams, kurie dažnu atveju yra vyresnio amžiaus asmenys, būtų ne tik neatsakinga, bet ir pavojinga, be to, tada šiame įstatyme turėtų būti apibrėžtos papildomos naujos sąvokos tokios kaip „muziejaus įkūrėjas“, „muziejaus prižiūrėtojas“ bei nustatytos tokių asmenų funkcijos bei teisinė atsakomybė. Atkreiptinas dėmesys, kad nacionaliniuose, respublikiniuose ir savivaldybių muziejuose yra saugomos kilnojamosios kultūros vertybės, kurios yra valstybės ir savivaldybių ilgalaikis materialusis turtas, ir kurio apsaugą Muziejų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo užtikrinti muziejai. Fizinių asmenų gyvenimas muziejuje reikalautų papildomų sprendimų dėl muziejinių vertybių saugumo užtikrinimo (reiktų atskirti muziejų saugyklų, ekspozicijų zonas nuo gyvenamųjų, užtikrinant jose skirtingus mikroklimato ir saugumo režimus). Nacionalinio, respublikinio ar savivaldybės muziejaus steigėjui tam būtų reikalingos papildomos valstybės biudžeto lėšos. Pastebėtina, kad „gyvojo“ muziejaus principu organizuoti veiklą galima privačių fizinių asmenų įkurtuose muziejuose, kai tose pačiose patalpose, kur yra saugomos ir eksponuojamos vertybės, ir gyvenama, nes pats muziejaus įkūrėjas atsako už savo turto apsaugą, tačiau tam nereikalingas Muziejų įstatymo nuostatų keitimas. Leidimo gyventi muziejuose siekis yra socialinis klausimas, kuris neatitinka Muziejų įstatymo 1 straipsnyje nustatytos šio įstatymo paskirties.	Atsižvelgti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos savivaldybių asociacija, 2020-04-07				Siunčiame Lietuvos savivaldybių asociacijos nuomonę Dėl Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo Nr. I-930 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 6^1straipsniu įstatymo projekto. Susipažinę su projektu manome, jog tikslinga įteisinti tokios rūšies muziejų. Tačiau tikslintina ne tik pati sąvoka “Gyvasis muziejus“, bet ir 6^1straipsnio 1 dalis, nes vartojama sąvoka „steigėjas“, tačiau kitose teisės aktuose jau keletą metų įteisinta sąvoka „savininkas“, o  2 dalies nuostatos galėtų būti išdėstytos poįstatyminiame teisės akte. Siūlome tobulinti Įstatymo projektą ir jį aptarti su muziejų bendruomene.	Atsižvelgti

            4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra.

6. Komisijos sprendimas ir pasiūlymai: siūlyti apsispręsti pagrindiniame komitete dėl įstatymo projekto XIIIP-4429, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2020-01-16 ir Kultūros ministerijos 2020-04-22 pateiktas pastabas.

            7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komisijos paskirti pranešėjai:  Audronė Jankuvienė.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                               Arūnas Gumuliauskas