LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS
PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 488 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO nr. xivp-2161
2023-05-31 Nr. 102-P-25
Vilnius
1. Komiteto
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Irena Haase,
komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai:
Arvydas Anušauskas, Aušrinė Armonaitė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius
Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas.
Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.
Kviestieji asmenys: Seimo narys Mindaugas Skritulskas, Viešosios policijos valdybos Veiklos ir prevencijos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Kęstutis Stelmokas, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) direktoriaus pavaduotojas Raimondas Vaidginas, Lietuvos verslo konfederacijos politikos patarėjas Vilius Kriaučiūnas, Advokatų profesinės bendrijos AD LEX advokatė Asta Jake, Naktinės ekonomikos asociacijos NaktA atstovas M.A.Harold, Vilniaus m. savivaldybės atstovas Gintaras Leperskas.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
str. |
str. d. |
p. |
|||||
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-17 |
1 |
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projektu siūloma ženkliai padidinti minimalius ir maksimalius baudų dydžius už Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų administracinių nusižengimų padarymą. Atkreipiame dėmesį, kad ANK 488 straipsnyje dėstomos administracinių nusižengimų sudėtys nors ir nėra tapačios, tačiau savo turiniu yra panašios į administracinių nusižengimų sudėtis, įtvirtintas ANK 48 straipsnyje. ANK 488 straipsnis nustato atsakomybę už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą, grojimą muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmus, o ANK 48 straipsnis – už Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą, taip pat už savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymą. Projekto aiškinamojo rašto teiginys, kad „triukšmas yra viena didžiausių iš aplinkos kylančių grėsmių žmonių sveikatai“, suponuoja, jog sankcijų griežtinimas turėtų būti kompleksiškai orientuotas į abu šiuos ANK straipsnius, o ne tik į vieną iš jų. Kartu galima pastebėti, jog projekto aiškinamajame rašte apibūdintos veikos, kurios, pasak projekto rengėjų, turėtų būti baudžiamos griežčiau, teismų praktikoje[[1]] kvalifikuojamos ne tik pagal ANK 488 straipsnį, bet ir pagal ANK 48 straipsnį. Dėl to svarstytina, ar projektu nereikėtų keisti abiejų šių ANK straipsnių.
|
Pritarti iš dalies |
Atsižvelgiant į Vyriausybės išvadoje pateiktus pasiūlymus ANK 488 straipsnyje nustatytos sankcijos yra sistemiškai suderintos su kitais, su viešąja tvarka susijusiais straipsniais, jas sumažinant taip, kad ANK 488 straipsnio 1 ir 2 dalių sankcijose nustatomos baudos nebūtų neproporcingai didelės, palyginti su baudomis už administracinius nusižengimus, nurodytus ANK 481, 482, 484, 487, 493 straipsnių 1 dalyse ir 490 straipsnyje.
Nepritarti pasiūlymui keisti ANK 48 straipsnio, kadangi jame nustatytos sankcijos yra proporcingos padarytam pažeidimui ir jų nereikia didinti ir koreguoti. |
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-17 |
1 |
|
|
2. Projektu keičiamo ANK 488 straipsnio 1 ir 2 dalis siūlytina patikslinti, jose nurodant, kad šių administracinių nusižengimų subjektai yra ne tik įmonių, įstaigų ar organizacijų, kurių naudojamose patalpose padarytas nusižengimas, vadovai, bet ir kiti atsakingi asmenys. Mūsų nuomone, tam tikrais atvejais būtų neteisinga ir nepagrįsta bausti juridinio asmens vadovą už jo vadovaujamo juridinio asmens padalinyje keliamą triukšmą, jeigu tame padalinyje yra paskirtas už šio padalinio veiklą atsakingas asmuo (past. – tokiu atveju juridinio asmens vadovo veikoje kažin ar apskritai būtų galima įžvelgti kaltės elementą, jeigu vadovas de facto nekontroliuoja kasdienės juridinio asmens tam tikro padalinio veiklos). Taip pat akcentuotina, jog būtent toks administracinių nusižengimų subjektų sąrašas atitiktų susiformavusią ANK specialiosios dalies straipsnių konstravimo praktiką, pagal kurią šiais subjektais paprastai įvardijami tiek juridinių asmenų vadovai, tiek kiti atsakingi asmenys.
|
Pritarti |
Atsižvelgiant į Vyriausybės išvadoje pateiktas pastabas yra vartojama formuluotė „juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims“. |
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-17 |
1 |
|
|
3. Projektu keičiamo ANK 488 straipsnio 1 ir 2 dalių tekstą, prasidedantį žodžiu „užtraukia“, reikėtų dėstyti iš naujos eilutės taip: „užtraukia baudą asmenims nuo <...> iki <...> ir įmonių, įstaigų ar organizacijų, kurių naudojamose patalpose padarytas nusižengimas, vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo <...> iki <...>“ (past. – formuluotė „ar kitiems atsakingiems asmenims“ vartotina tik tuo atveju, jeigu būtų pritarta šios išvados 2 pastabai).
|
Pritarti iš dalies |
Atsižvelgiant į Vyriausybės išvadoje pateiktas pastabas yra vartojama formuluotė „juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims“. |
4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-17 |
1 |
|
|
4. Atsižvelgiant į tai, kad įmonės, įstaigos ar organizacijos patalpų faktinis turėjimas šių subjektų veiklai vykdyti turėtų būti labiau siejamas su išvestine daiktine teise į šias patalpas – jų valdymu (t.y., teise daryti ūkinį ir fizinį poveikį šioms patalpoms, o ne tik naudojimusi jomis), projektu keičiamo ANK 488 straipsnio 1 ir 2 dalis siūlytina patikslinti, vietoj žodžio „naudojamose“ jose įrašant žodį „valdomose“.
|
Pritarti iš dalies |
Atsižvelgiant į Vyriausybės išvadoje pateiktas pastabas yra vartojama formuluotė „juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims“. |
6. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-10-17 |
1 |
|
|
5. Projekto 1 straipsniu siūloma keisti daugiau nei pusę ANK 488 straipsnio dalių, todėl visas straipsnis turėtų būti dėstomas nauja redakcija.
|
Pritarti |
|
7. |
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2022-10-20 |
|
|
|
Įvertinę Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2161 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.
|
Atsižvelgti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
str. |
str. d. |
p. |
|||||
1. |
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija 2023-03-28 |
|
|
|
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija, vienijanti apgyvendinimo ir viešojo maitinimo įstaigas, teikia nuomonę dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2161, kuriuo siūloma numatyti administracinę atsakomybę įmonių vadovams ir nustatyti baudos dydžius už viešosios rimties trikdymą, taip pat bendrai didinti baudas už viešosios rimties trikdymą. Pirma, pažymime, kad ANK 488 straipsnio paskirtis yra atgrasyti nuo ir bausti už viešosios rimties trikdymą būtent fizinius asmenis. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyti motyvai, paskatinę parengti Įstatymo projektą, taip pat didžiąja dalimi kelia būtent fizinių asmenų, trikdančių viešąją tvarką, nebaudžiamumo problemą, todėl LVK abejoja, kad aiškinamajame rašte iškeltas problemas geriausiai spręstų administracinės atsakomybės už viešosios rimties trikdymą nustatymas juridiniams asmenims, numatant baudas jų vadovams. Antra, nepaisant to, kad įstatymu siekiama spręsti triukšmo Palangos kurorto J. Basanavičiaus gatvėje problemą, atkreiptinas dėmesys, kad nustatant administracinę atsakomybę verslo subjektams, tai gali turėti neigiamą poveikį bendrai naktinės ekonomikos atstovams visoje Lietuvoje. Trečia, sąmoningai mąstančio verslo bendruomenė supranta, dėl ko klausimas dėl atsakomybės už viešosios rimties trikdymą griežtinimą yra keliamas, nes triukšmaujantys ir „bėdas kuriantys“ asmenys naktinės ekonomikos židiniuose, visų pirma, kenkia patiems naktiniams klubams, barams, kavinėms, restoranams ir jų klientams, tačiau svarbu įvertinti alternatyvas siūlomam reguliavimui ir ar nėra kitų būdų triukšmo problemai kai kuriose Lietuvos vietose spręsti. Taigi Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos nuomonė šio pasiūlymo atžvilgiu yra skeptiška. Efektyvių pokyčių išaugusiomis baudomis nepasieksime, ir atvirkščiai – pabloginsime naktinės ekonomikos dalyvių verslo sąlygas. LVRA nepritaria siekiui nustatyti administracinę atsakomybę juridinių asmenų vadovams už viešosios rimties trikdymą, nes tai sukeltų neapibrėžtumą kultūros, pramogų ir viešojo maitinimo įstaigoms, veikiančioms vakarais ir naktimis, ir abejoja, ar šis projektas išties yra visuomenės intereso išraiška. |
Atsižvelgti |
Įstatymo projektu nėra nustatomas naujas teisinis reguliavimas. Ir dabar yra nustatyta atsakomybė tiek fiziniams asmenims, tiek juridinių asmenų vadovams, tik baudos nėra diferencijuotos ir jos neadekvačios padarytiems pažeidimams. Pritaikius nurodymo surašymo galimybę bauda te siekia 10 eurų. Patobulintu Projektu yra siūloma diferencijuoti baudas, taikomas fiziniams asmenis ir baudas, taikomas juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims. Jos yra sistemiškai suderinamos su kitais, su viešąja tvarka susijusiais straipsniais (481, 482, 484, 487, 493 straipsnių 1 dalyse ir 490 straipsnyje).
Nebus baudžiami juridinių asmenų vadovai už administracinių nusižengimus, kurių jie nepadarė, t.y. už kitų fizinių asmenų keliamą triukšmą taip trikdant viešąją rimtį. |
2. |
Lietuvos verslo konfederacija 2023-03-22 |
|
|
|
Lietuvos verslo konfederacija (toliau – LVK), viena didžiausių verslo organizacijų Lietuvoje, vienijanti kultūros, pramogų ir viešojo maitinimo įstaigas, teikia nuomonę dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP2161 (toliau – Įstatymo projektas). Įstatymo projektu yra siūloma numatyti administracinę atsakomybę įmonių vadovams ir nustatyti baudos dydžius už viešosios rimties trikdymą, taip pat bendrai didinti baudas už viešosios rimties trikdymą. Pirma, pažymime, kad ANK 488 straipsnio paskirtis yra atgrasyti nuo ir bausti už viešosios rimties trikdymą būtent fizinius asmenis. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyti motyvai, paskatinę parengti Įstatymo projektą, taip pat didžiąja dalimi kelia būtent fizinių asmenų, trikdančių viešąją tvarką, nebaudžiamumo problemą, todėl LVK abejoja, kad aiškinamajame rašte iškeltas problemas geriausiai spręstų administracinės atsakomybės už viešosios rimties trikdymą nustatymas juridiniams asmenims, numatant baudas jų vadovams. Antra, nepaisant to, kad įstatymu siekiama spręsti triukšmo kai kuriose Lietuvos vietose problemą, atkreiptinas dėmesys, kad nustatant administracinę atsakomybę verslo subjektams, tai gali turėti neigiamą poveikį naktinės ekonomikos plėtrai. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto aiškinamajame rašte yra pateikiamas vienas ryškus Palangos miesto J. Basanavičiaus g. pavyzdys, labai svarbu, kad būtų įvertinta, ar būtent įstatymo pakeitimu geriausia spręsti minėtą problemą, nes LVK vienijamos naktinės ekonomikos dalyvės labiausiai baiminasi, kad siūlomos nuostatos didžiausią poveikį turės būtent Vilniaus ir Kauno naktiniam gyvenimui. Trečia, sąmoningai mąstančio verslo bendruomenė supranta, dėl ko klausimas dėl atsakomybės už viešosios rimties trikdymą griežtinimą yra keliamas, nes triukšmaujantys ir „bėdas kuriantys“ asmenys naktinės ekonomikos židiniuose, visų pirma, kenkia patiems naktiniams klubams, barams, kavinėms, restoranams ir jų klientams, tačiau svarbu įvertinti alternatyvas siūlomam reguliavimui ir ar nėra kitų būdų triukšmo problemai kai kuriose Lietuvos vietose spręsti. LVK manymu, Įstatymo projekto priėmimas sudarytų itin nepalankias galimybes toliau dalyvauti naktinėje ekonomikoje bei vykdyti kultūros, pramogų ir viešojo maitinimo verslo plėtrą. Todėl LVK nepritaria siekiui nustatyti administracinę atsakomybę juridinių asmenų vadovams už viešosios rimties trikdymą, nes tai sukeltų neapibrėžtumą kultūros, pramogų ir viešojo maitinimo įstaigoms, veikiančioms vakarais ir naktimis, ir abejoja, ar šis projektas išties yra visuomenės intereso išraiška. LVK, nepritardama siekiui nustatyti baudas įmonių vadovams, ragina Teisės ir teisėtvarkos narius išsamiai apsvarstyti, ar balsas už šį projektą būtų balsas visos visuomenės, ar pavienių gyventojų labui. LVK ragina pasisakyti už kitus galimus Įstatymo projekto aiškinamajame rašte keliamos problemos sprendimo būdus, nenumatant administracinės atsakomybės įmonėms už viešosios rimties trikdymą. Esame pasiruošę plačiau pristatyti savo poziciją Įstatymo projekto svarstymo komitete metu. Dėkojame už bendradarbiavimą. |
Atsižvelgti |
Žr.aukščiau. |
3. |
Naktinės ekonomikos asociacija NatktA 2023-03-23 |
|
|
|
Matome jūsų iniciatyvą didinti baudas dėl triukšmo baruose ir įvesti įmonių vadovų atsakomybę pagal ANK 488 straipsnį. Kadangi visada siekiame turėti gerus santykius su savo kaimynais, mes norime jums pasiūlyti efektyvesnių triukšmo valdymo sprendimų ir paaiškinti, kuo jūsų siūlymas yra potencialiai žalingas kultūrai bei ekonomikai. Visų pirma, Jūsų minėtas ANK 488 straipsnis šiuo metu neįvardija įmonių vadovų atsakomybės būtent dėl to, kad jame apibrėžta ne įmonių ir kultūrinių renginių veiklos, o individų trumpai sukelto triukšmo kontrolė. Tai matoma pačio straipsnio formuluotėje. Dėl argumentacijos trūkumų Vilniaus miesto mero naktinės ekonomikos komisija jau yra kritikavusi jūsų siūlomą sprendimą, kuomet Mykolas Majauskas pateikė panašų pasiūlymą. Pagal ANK 488 straipsnį pareigūnai garso lygio nematuoja prietaisais, tad negali nustatyti leistinos normos: pažeidimas fiksuojamas pagal pareigūno subjektyvią nuomonę. Toks neskaidrumas gal ir nebūtų didelė bėda, jei kalbėtume apie mažas baudas asmenims dėl atskirų incidentų, tačiau, kiek suprantame, jūs siūlote pakeisti įstatymą tam, kad būtų įmanoma smarkiai apriboti verslą. Mūsų nuomone, pagal Konstituciją, įmonės veiklos apribojimui reikia stipresnių įrodymų ir žymiai daugiau skaidrumo. Vieno pareigūno nuomonės nepakanka. Tokia įstatymo pataisa atvertų kelią korupcijai ir sukurtų dar didesnę pilkąją zoną, kuri didina riziką verslininkams ir atbaido juos nuo investavimo į renginių vietas. Tai reiškia, kad mūsų miestuose neišvengiamai sumažėtų kultūrinės veiklos. Tas „triukšmas“, apie kurį kalbate, gali būti vietinio muzikanto įrašas naktiniame klube, lietuviško filmo garsas lauko kino teatre ar geriausios lietuviškos roko grupės koncertas parke. Būtina labai atsargiai formuluoti įstatymų pataisas, kad kartu su triukšmo mažinimu nebūtų slopinamas miesto kultūrinis variklis - kūrybingų žmonių veikla ir vietos, kuriose ji vyksta. Primename LR Konstitucijos 46 straipsnį: Primename LR Konstitucijos 46 straipsnį: ● Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. ○ Apribojimams nepakanka vieno pareigūno nuomonės. ● Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą. ○ Naktinė ekonomika, kultūriniai renginiai ir kita veikla viešose vietose yra naudinga visuomenei. ● Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. ○ Miestas be naktinio gyvenimo arba kultūrinės veiklos praranda patrauklumą ir konkurencingumą - tokie miestai neauga. ● Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. ○ Neskaidrus triukšmo reguliavimas mažina konkurencijos laisvę. ● Valstybė gina vartotojo interesus. ○ Tūkstančių vartotojų interesas yra galimybė turėti ką veikti ne tik dienomis, bet ir naktimis, taip pat ir paslaugų kokybė bei įvairovė. Jei dėl neskaidraus reguliavimo pramogų sektorius praranda investicijas, paslaugų kokybė ir įvairovė rizikuoja nukentėti. Matome, kad analizavote baudų dydžius kituose miestuose, tačiau nematome įstatymų taikymo praktikos realybėje analizės. Taip pat nematyti, kad analizavote kituose įstatymų taikymo praktikos realybėje analizės. Taip pat nematyti, kad analizavote kituose miestuose vykstančius mediacijos procesus, pareigūnų darbo algoritmus, triukšmo valdymo priemonių finansavimą ar kultūros renginių subsidijavimo tvarkas. Visuose miestuose egzistuoja tas pats iššūkis teisingai ir efektyviai valdyti triukšmą naktimis. Pagal kitų miestų praktikų rezultatus matome, jog efektyviausias būdas yra skaidrūs mediacijos procesai, o ne nepagrįsti iškvietimai ir neskaidrios nuobaudos. Vilniuje jau turime naujus Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnų darbo algoritmus, kurie skaidrina ir optimizuoja procesą taip, kad dažniausiai vengiama rimtų konfliktų dėl triukšmo Vilniuje. Dalyvaujame diskusijose su kolegomis kitose šalyse, esame Europos gyvos muzikos renginių vietų atstovų federacijos „LiveDMA“ nariai. Dažnai vystomi pokalbiai apie triukšmo valdymą, bet nepastebėjome, kad Lietuvoje vyktų didesnės problemos, lyginant su kitomis šalimis. Taip pat kituose miestuose nematome pavyzdžių, kur baudų didinimas būtų sėkminga triukšmo valdymo priemonė arba valdžios prioritetas Baudos pažangiausiuose pasaulio miestuose yra tik paskutinė, radikaliausia priemonė, o savivaldybės pirmiausia siekia bendrauti ir bendradarbiauti su įstaigųvadovais ir šalia gyvenančiais žmonėmis, kad problemos neeskaluotų iki tokių situacijų, kurios reikalautų Teismo įsikišimo. Sprendimai Paryžiuje jau dešimtmečius egzistuoja formalus mediacijos procesas, pagal kurį įmanoma skaidriau balansuoti tarp interesų ir priimti teisingus sprendimus. Mediacijos proceso egzistavimas jau savaime yra konfliktų prevencija, nes abi šalys gali suprasti, kad pilkųjų zonų nėra ir jos privalo siekti racionalaus kompromiso. Mediatorius bando užtikrinti ir veiklos tęstinumą, ir šalia gyvenančių gyventojų ramybę. Berlyne vyksta finansavimo programa verslams ir gyventojams, kuriems reikia garso izoliacijos priemonių. Savivaldybė tas priemones subsidijuoja ir saugo kultūrinių renginių vietas nuo nereikalingo uždarymo. Tai yra geriausias sprendimas ir kultūrai, ir ekonomikai, ir visuomenei. Tokį sprendimą sudėtinga įgyvendinti Lietuvoje, nes savivaldybės negali finansuoti triukšmo valdymo priemonių privačiose patalpose. Gal būtų įmanoma jums, Seimo nariams, pasiūlyti perduoti šį sprendimą savivaldos lygmenin ir taip paraginti įsteigti garso izoliavimo fondus, kad būtų patenkinti gyventojų, verslų ir miestų ekonomikos interesus bei užtikrinti darną miesto augimą? Londone asmuo, kuris pageidauja konvertuoti patalpas į gyvenamosios paskirties, tampa atsakingas už garso izoliavimo priemonių įdiegimą ir gali būti priverstas kompensuoti išlaidas toje vietoje jau esantiems barams dėl baudų, kylančių dėl naujų gyventojų skundų. Vystytojui privaloma įspėti pirkėjus apie tai, kad šalia egzistuoja triukšmo šaltinis, kuris turi teisę veikti toliau, jei neviršija savo įprasto triukšmo lygio. Tokia taisyklė mažina konfliktų kiekį augančiuose miestuose. Dar svarbiau - yra ilgai veikiančių pramogų vietų, kurioms suteiktas sui generis statusas, ir tokiu būdu jos tampa teisiškai atskirtos nuo kitų paprastų įstaigų tam, kad būtų įmanoma jas finansuoti iš valstybės biudžeto ir taikyti tinkamesnę triukšmo valdymo tvarką, t.y. saugoti jas nuo uždarymo po daugelio metų visuomenei vertingos veiklos. Priešingai negu kitose šalyse, Vilniuje turime mūsų asociacijos nario „Soho“ naktinio klubo pavyzdį: daugiau nei dešimt metų šis klubas be problemų veikė administracinės paskirties patalpose, bet buvo išduotas leidimas pakeisti dalies pastato paskirtį iš administracinės į gyvenamąją, ir dabar „Soho“ gresia uždarymas dėl gyventojų skundų. Tai akivaizdi neteisybė, o dėl jūsų pataisyto ANK 488 straipsnio tokie atvejai būtų dar dažnesni. Norime pabrėžti, kad kultūrinė veikla naktimis yra skatinama daugelyje pasaulio miestų. Tai yra laikoma ne problema, o iššūkiu. Airijos vyriausybė ką tik parengė konkursą dėl dešimties savivaldybių naktinės ekonomikos plėtros skyrių finansavimo. Pats įvertinau paraiškas kaip įvertinimo komisijos narys. Paraiškose nėra jokių siūlymų didinti baudas, tačiau siūloma daug priemonių dėl darnios kultūros plėtros. Pasirodo, kad pasaulyje yra nemažai būdų mažinti konfliktų kiekį ir užtikrinti miegančių ramybę be nereikalingos žalos miesto kultūrai. Yra net būdų skatinti vykdyti daugiau kultūrinės veiklos naktimis be didelių problemų dėl triukšmo. Esame už tai, kad triukšmas būtų suvaldytas, bet tuo pačiu esame ir už skaidrumą bei kitų šalių geriausių praktikų taikymą, todėl negalime palaikyti jūsų pataisos ir tikimės, kad šiuo raštu mums pavyko paaiškinti, kaip barų triukšmo valdymas galėtų būti efektyvesnis ir teisingesnis, kad kuo mažiau trukdytume trokštantiems poilsio, o nemiegančių žmonių sielas maitintume kultūra naktimis. |
Atsižvelgti |
Žr.aukščiau. |
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta.
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 1, susilaikė – 0.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Irena Haase.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Haase
Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė