LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
ŽMOGAUS TEISIŲ KOMITETO
PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1591 17 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
XIVP-2414
2023-05-24 Nr. 112-P-19
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, Komiteto nariai: Dainius Kepenis, Vytaustas Bakas, Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Andrius Navickas; Arūnas Valinskas; Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė; biuro patarėjos, Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė, Inga Strazdė; biuro padėjėja Ingrida Aidietienė. Kviestieji asmenys: teisingumo viceministrė Jurga Grečienė, Teisingumo ministerijos teisinių paslaugų politikos grupės vadovė Aurelija Giegraitytė, vyriausioji patarėja Neringa Keršienė ir Vyresnioji patarėja Vaida Rudėnaitė; Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, Valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos direktorė Živilė Poželienė, Finansų skyriaus vedėja Ingrida Skebė; Seimo kanceliarijos teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vyresnioji patarėja Akvilė Dulevičiūtė – Akimovienė; Privatinės teisės skyriaus patarėja Milda Masteikienė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-08 |
|
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. |
|
|
|
1.1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-08 |
1 |
|
|
1. Projekto 1 straipsniu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad, siekdama užtikrinti nuolatinę antrinę teisinę pagalbą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sudaro atskiras sutartis „su specialiai parengtais advokatais, kurie teikia teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme numatytais atvejais“. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas šiais aspektais. Pirma, siūlymas pakeisti 17 straipsnio 1 dalį, išskiriant atskirai sutartis su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, nedera su galiojančiu teisiniu reguliavimu, nes pagal galiojančio įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, sutartys diferencijuojamos pagal teisinės pagalbos teikimo tvarką – sudaromos su advokatais, nuolat teikiančiais antrinę teisinę pagalbą ir su advokatais, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, o ne pagal tai, kokiam subjektui ar kokio pobūdžio bylose advokatai teikia antrinę teisinę pagalbą. Be to, pagal 17 straipsnio 2 dalį, advokatų sąrašuose nurodoma, kokiose teisės srityse advokatai teikia antrinę teisinę pagalbą. Todėl siūlytume atsisakyti 17 straipsnio 1 dalies papildymo 3 punktu. Atkreiptinas dėmesys, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumus baudžiamosiose bylose reglamentuoja galiojančio įstatymo 21 straipsnis, kuriame, mūsų nuomone, ir turėtų būti dėstomos projekto 1 straipsniu siūlomos nuostatos dėl advokato (įgaliotojo atstovo) skyrimo vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą. Pavyzdžiui, papildant keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalį sakiniu: „Kai byloje nukentėjusiuoju yra galimai patyręs seksualinį smurtą nepilnametis vaikas, jo įgaliotuoju atstovu skiriamas specialiai parengtas advokatas“. (Pastabos dėl termino „specialiai parengtas advokatas“ pateiktos žemiau). Antra, nėra pakankamai aiškus nuostatos ,,specialiai parengti advokatai” turinys. Neaišku, ar ji apimtų advokatus, kurie, kaip yra siūloma nustatyti kartu su teikiamu įstatymo projektu teikiamame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 29 ir 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 366 straipsniu įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-2413 (toliau – projektas reg. Nr. XIVP-2413) 2 straipsnio 1 dalyje dėstomoje Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje, turėtų būti tik išklausę specialų kursą pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą, ar specialių advokatų parengimas apimtų ne tik minėto kurso išklausymą, bet ir kitas advokatų rengimo priemones. Siekiant aiškumo, siūlytina nurodytą projekto nuostatą patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Tuo atveju, jeigu specialiai parengtais advokatais būtų laikomi tie advokatai, kurie yra išklausę specialų kursą pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą, tai vertinamoji projekto nuostata tikslintina, atsisakant nuostatos ,,specialiai parengti”, nurodant, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sudaro sutartis su advokatais, kurie yra išklausę aukščiau minėtą mokymo programą. Antra, pagal vertinamojoje projekto nuostatoje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą ,,specialiai parengti advokatai” teiktų teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą Vaiko teisių apsaugos įstatyme nustatytais atvejais. Atkreipiame dėmesį, kad kartu teikiamo projekto reg. Nr. XIVP-2413 2 straipsnio 1 dalyje ir 3 straipsnyje dėstomose Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje ir 366 straipsniuose numatyti ne keli, bet vienas atvejis, kai vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, skiriamas ,,specializuotą valstybės antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas”. Atsižvelgiant į tai, abiejų projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Kartu svarstytina, ar, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, atvejai, kai vaikui, galimai patyrusiam seksualinį smurtą, valstybės garantuojamai antrinei teisinei pagalbai teikti būtų skiriamas ,,specialiai parengtas advokatas”, neturėtų būti nustatyti viename įstatyme, t. y. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme, kurio paskirtis būtent ir yra nustatyti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyrimo atvejus ir tvarką, bet ne Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. Tuo atveju, jeigu aukščiau išdėstytai pastabai nebūtų pritarta, būtina suderinti teikiamame įstatymo projekte ir projekte reg. Nr. XIVP-2413 vartojamas sąvokas. Trečia, atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 12 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, turi nepilnamečiai vaikai, nukentėję nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei ir kitose baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažinta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar ,,specialiai parengti advokatai“ neturėtų būti skiriami ne tik tais atvejais, kai vaikai galimai patyrė seksualinį smurtą, bet ir kitais atvejais, kai nuo nusikalstamų veikų yra nukentėję nepilnamečiai vaikai, taip, kaip yra nurodyta keičiamo įstatymo 12 straipsnio 12 punkte. |
Pritarti iš dalies |
Pritariant pirmajam ir antrajam aspektams, trečiajam aspektui pritartina iš dalies: Sutinkant, kad specialiosios žinios advokatams reikalingos visais atvejais dirbant su nuo nusikalstamų veikų, nurodytų Valstybės garantuojamos pagalbos įstatymo (toliau – VGPĮ) 12 str. 12 d. bylose, nukentėjusiais vaikais, tačiau būtina įvertinti ir seksualiniais nusikaltimais sukeliamą ilgalaikę žalą vaiko psichinei sveikatai, dėl psichinės traumos sukeliamą pakitusią vaikų elgseną, lemiančią vaiko užsisklendimą, esamą seksualinių nusikaltimų prieš vaikus latentiškumą. Būtina užtikrinti sąlygas seksualinių nusikaltimų aukoms gauti specializuotas advokato (taip pat psichologo, psichiatro ir kitų specialistų) paslaugas. Jei būtų galimybė biudžete numatyti lėšas, skiriamas platesniam vaikų ratui ginti (nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, vaikui ir šeimai, dorovei), užtikrinant atitinkamą advokatų darbo užmokestį ir specializuotų mokymų prieinamumą, pastabai pritartina. Siūlytina papildyti valstybės garantuojamos pagalbos įstatymo 21 straipsnį nuostata, kad vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, pagalbą teikia advokatai, kurie yra išklausę specialų kursą pagal Lietuvos advokatūros parengtą, su Teisingumo ministerija suderintą ir teisingumo ministro patvirtintą specialiąją mokymo programą.
|
|
1.2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-08 |
|
|
|
2. Pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą „specialiai parengtiems advokatams“ už antrinės teisinės pagalbos teikimą vaikams, galimai nukentėjusiems nuo seksualinio smurto, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (bylos kategoriją, nagrinėjimo stadiją ir panašiai), būtų mokamas ne mažesnis kaip dvigubas nustatyto dydžio užmokestis už kiekvieną bylą, nei yra mokamas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytiems advokatams, t. y. tiems advokatams, kurie antrinę teisinę pagalbą teikia prireikus. Projekto nuostata svarstytina šiais aspektais. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš projekto turinio nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma „specialiai parengtiems advokatams“, kurie teiks antrinę teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, mokėti ne mažesnį nei dvigubo dydžio užmokestį negu mokamas už antrinės teisinės pagalbos teikimą advokatams, prireikus teikiantiems teisinę pagalbą. Pažymėtina, kad pastarieji irgi gali specializuotis teikti teisinę pagalbą atitinkamų kategorijų bylose, turėti ilgametę darbo patirtį ginant ar atstovaujant asmenis, įskaitant nepilnamečius, sudėtingose bylose, būti kėlę savo kvalifikaciją įvairiuose mokymuose ir pan. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar advokatams, kurie specializuotųsi teisinės pagalbos teikimu vienos kategorijos bylose, t. y. bylose, kuriose vaikai galimai būtų patyrę seksualinį smurtą, pagrįstai turėtų būti mokamas ne mažesnis kaip dvigubo dydžio užmokestis. Pažymėtina ir tai, kad advokatai, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, išklausę atitinkamą mokymo kursą, taip pat galėtų būti skiriami vaikų, kurie galimai patyrė seksualinį smurtą, advokatais (įgaliotaisiais atstovai), tačiau projektu nesiūloma juos skatinti (nuostatos, kad jiems mokamas pastovus mėnesinis mokestis keisti nesiūloma). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar analizuojama projekto nuostata nepažeidžia asmenų lygiateisiškumo principo. Antra, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad ,,specialiai parengtų advokatų“, kurie teiktų valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, užmokestis turėtų būtent ne mažiau negu dvigubai, o ne kitu dydžiu didesnis už advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą prireikus, užmokesčio dydį.
|
Nepritarti |
Lietuvos advokatūros išdėstytas pastebėjimas. Lietuvos advokatūros požiūriu, būtent advokato įgyta papildoma kvalifikacija, baigus specializuotus mokymus tam tikroje srityje, yra pagrindas gauti už tai atitinkamai didesnį atlygį, o tuo pačiu ir teikti aukštesnės kokybės paslaugas. Be to atsižvelgtina į aptariamų bylų specifiką ir latentinį pobūdį, kurį, tikėtina, sėkminga bylų baigtis galėtų gerokai sumažinti. |
|
1.3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-08 |
|
|
|
3. Pastebėtina, kad galiojančio įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo rašytiniu sutikimu sprendime suteikti antrinę teisinę pagalbą nurodytas advokatas gali pas jį praktiką atliekančiam advokato padėjėjui pavesti teikti antrinę teisinę pagalbą. Taigi, pagal keičiamame įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, antrinę teisinę pagalbą vaikams, galimai nukentėjusiems nuo smurtinių nusikaltimų, galėtų teikti ir advokato padėjėjai, kurie neturi specialaus pasirengimo ir nebūtų išklausę specialaus kurso pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar, siekiant projekto tikslų, keičiamame įstatyme nereikėtų įtvirtinti, kad atitinkamus mokymus turėtų būti išklausę ir advokatų padėjėjai, jeigu jiems ,,specialiai parengtas advokatas” pareiškėjo sutikimu paveda atstovauti patyrusiems seksualinį smurtą vaikams, arba keičiamame įstatyme nustatyti išimtį, kad seksualinio smurto prieš vaikus atvejais ,,specialiai parengtas advokatas” teisinės pagalbos teikimo advokato padėjėjui pavesti neturi teisės. |
Pritarti |
Jeigu yra nuostata, kad tik specialų kursą išklausęs advokatas gali teikti pagalbą aptariamose bylose, atsižvelgiant į asmens duomenų jautrumą, abejotina galimybė tokias bylas perduoti padėjėjui, ypač, jei jis nėra išklausęs specialaus kurso. Siūlytina atitinkamai tikslinti galiojančio įstatymo 18 straipsnio 7 dalį. |
|
1.4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-08 |
2 |
|
|
4. Projekto 2 straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 18 straipsnio 5 dalį nustatant terminą, per kurį turi būti paskirtas advokatas galimai patyrusiems seksualinį smurtą vaikams. Pastebėtina, kad galiojančio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje jau yra nustatytas antrinę teisinę pagalbą teiksiančio advokato paskyrimo baudžiamojoje byloje, kai advokato dalyvavimas baudžiamojoje byloje būtinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 ar 55 straipsnį[1], terminas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 2 straipsnio atsisakyti. Kitu atveju įstatyme būtų įtvirtintos dvi konkuruojančios tarpusavyje teisės normos. |
Pritarti |
|
|
1.5. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-08 |
|
|
|
5. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas, išskyrus šios straipsnio 2 dalį įsigalioja, 2023 m. balandžio 1 d. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 1 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1-3 dalių nuostatas bei kartu teikiamo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-2413 2 straipsnio 1 dalimi siūlomas Vaiko teisių pagrindų įstatymo 29 straipsnio 7 dalies nuostatas vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, antrinę teisinę pagalbą teiktų „specialiai parengti advokatai”, išklausę specialų kursą pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą. Pažymėtina, kad tokios programos parengimas, taip pat advokatų mokymai pagal tokią programą užtruktų tam tikrą laiko tarpą. Atsižvelgus į tai siūlytina projekte nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą, kad iki jos būtų pakankamas laiko tarpas tinkamai pasiruošti įstatymo taikymui. |
Pritarti |
|
|
1.6. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-08 |
3 |
2 |
|
6. Tikslintina projekto 3 straipsnio 2 dalis, kadangi nėra aišku, kokius šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti savivaldybių institucijos, nes projekto tekste tokie neminimi. |
Pritarti |
|
|
1.7. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-08 |
3 |
2 |
|
7. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 1 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies paskutiniojo sakinio nuostatas, teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos advokatūra, turėtų nustatyti sutarčių su ,,specialiai parengtais advokatais“ sudarymo tvarką. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šios išvados 1 pastabą ir nurodyta nuostata būtų palikta projekte, teikiamo įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostatas reikėtų papildyti, įrašant teisingumo ministrą. Tokiu atveju, teisingumo ministras turėtų teisinį pagrindą iki įstatymo įsigaliojimo parengti ir priimti įstatymą įgyvendinantį teisės aktą, kuriame būtų nustatyta sutarčių su ,,specialiai parengtais advokatais“ sudarymo tvarka. |
Pritarti |
|
|
1.8. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-08 |
|
|
|
8. Atsižvelgiant į keičiamame įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją bei į tai, kad pagal teikiamo įstatymo projekto nuostatas teisinę pagalbą seksualinį smurtą patyrusiems vaikams teiktų „specialiai parengti advokatai“, kurių parengimui galimai būtų naudojamos valstybės biudžeto lėšos, taip pat į tai, kad valstybės biudžeto lėšų papildomai gali reikėti ,,specialiai parengtų advokatų“ padidintam užmokesčiui mokėti, manytina, kad dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. |
Pritarti |
Siūlytina atitinkamų straipsnių įsigaliojimą nustatyti vėlesnį, siekiant valstybės biudžete numatyti įstatymo įgyvendinimui reikalingas lėšas. |
|
1.9. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-08 |
2 |
1 |
|
9. Jeigu nebūtų pritarta šios išvados 4 pastabai, projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija): projekto 2 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmėje prieš skaičių ir žodį ,,5 dalimi” reikėtų įrašyti žodį ,,nauja”. |
Pritarti |
|
|
1.10. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-08 |
|
|
|
10. Pažymėtina, kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 11, 17, 18, 19, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-2416), kuriuo siūloma kiek kitaip nei teikiamame projekte išdėstyti keičiamo įstatymo nuostatas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad „Jeigu yra gauti keli to paties įstatymo tų pačių arba skirtingų straipsnių pakeitimo ar papildymo įstatymų projektai, jie Seimo posėdyje pateikiami ir nagrinėjami kartu, o Seimo paskirtas pagrindinis komitetas gali juos sujungti ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą.“.
|
Pritarti |
|
|
2. |
Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė |
|
|
|
Įvertinę Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2414 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad Projektu keičiamos nuostatos, susijusios su Direktyvos 2011/93/ES[1] nuostatų įgyvendinimu, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuso 135 straipsnio 4 dalimi turėtų būti parengta Direktyvos 2011/93/ES ir Projekto atitikties lentelė. Atsižvelgdami į tai ir remdamiesi Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, siūlytume dėl Projekto taip pat gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. Papildomai pažymime ir atkreipiame dėmesį, kad siekiant efektyvaus teisėkūros proceso, būtų racionalu pateiktą Projektą Seime svarstyti kartu su Vyriausybės pateiktu Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo projektu (reg. Nr. XIVP-2357).
|
Pritarti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Lietuvos advokatūra 2023-03-21 |
|
|
|
Lietuvos advokatūra teigiamai vertina Projektu Nr. 1 siūlomą teisinį reguliavimą, skatinantį asmenis pačius pasirinkti advokatą ir susitarti dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje bei dėl papildomo užmokesčio, kurį moka klientas. Pirmiausia, toks reguliavimas leistų, asmenims, kuriems reikalinga teisinė pagalba, patiems pasirinkti advokatą, o tai būtų pagrindas glaudesniems advokato ir kliento santykiams, didintų kliento pasitikėjimą advokatu ir skatintų aktyvesnį šalių bendradarbiavimą. Paminėtina, kad Lietuvos advokatūra dar 2019 m. teikė siūlymus tiek Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (toliau – Teisingumo ministerija), tiek Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau - Tarnyba) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos tobulinimo ir kaip vieną iš pozityvių pokyčių siūlė skatinti asmenis pačius pasirinkti advokatą, kuris atstovautų jų interesus. Antra, siūlytinas reguliavimas turėtų teigiamos įtakos ir pačių paslaugų kokybei, nes šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - Vyriausybė) nutarimu[1] reguliuojamas ne tik valandinis advokato darbo įkainis, bet ir valandų skaičius, kurias advokatas gali skirti konkrečiam procesiniam veiksmui ar dokumentui parengti. Akcentuotina, kad Lietuvos advokatūra nuosekliai laikosi savo pozicijos, jog toks reguliavimas verčia advokatą trumpinti savo teikiamų paslaugų apimtis, kas suponuoja galimus asmens teisės į gynybą pažeidimus, todėl ribojimai advokatui laisvai pasirinkti bylos poziciją, jos vedimo taktiką, įrodinėjimo priemones bei apimtį turėtų būti visiškai naikinami. Nepaisant to, kad minimo reguliavimo turėtų būti visai atsisakyta, manytina, jog galimybė klientui pačiam sumokėti už papildomai bylai skirtą laiką, leistų advokatui skirti bylai tiek laiko ir pastangų, kiek faktiškai reikia, o ne kiek leidžiama Vyriausybės nutarimu. Projektais siūloma specialius mokymus baigusių advokatų teikiamą antrinę teisinę pagalbą skirti tik nepilnamečiams, nukentėjusiems nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Pritartina Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento pastebėjimui[2] (toliau – Teisės departamentas), kad Projektų nuostatos turėtų būti taikomos ne tik tais atvejais, kai nepilnamečiai vaikai nukentėjo nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, bet ir kitais atvejais, kai nuo nusikalstamų veikų yra nukentėję nepilnamečiai, kaip nurodyta šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau - VGTPĮ) 12 straipsnio 12 punkte. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos advokatūros nuomone, Projekte turėtų būti įtvirtinama daugiau bylų kategorijų, kurios dėl savo specifiškumo reikalauja specialių žinių ir/ar profesinių įgūdžių (pavyzdžiui, bylose, kai nepilnamečiai asmenys yra įtariamieji/kaltinamieji ypač, kai nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje su kitais pilnamečiais asmenimis, taip pat, bylose kai atstovaujamas/ginamas asmuo pripažintas neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje, strateginio bylinėjimosi prieš asmenis, įsitraukusius į tam tikrą viešąjį dalyvavimą ar viešojo intereso gynimą (vadinamosiose SLAPP ieškinio) bylose ir pan.). Projektais siūloma dvigubinti įprastai taikomą valandinį įkainį, advokatams, antrinę teisinę pagalbą teikiantiems nepilnamečiams, nukentėjusiems nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Projektu Nr. 1 siūloma pakeisti VGTPĮ 17 straipsnio 7 dalį ir numatyti, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas Vyriausybės nustatyto dydžio užmokestis yra dvigubinamas, kai antrinė teisinė pagalba byloje teikiama nepilnamečiui vaikui, nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, o Projektu Nr. 2 siūlomas analogiškas pakeitimas, tik akcentuojama, kad ne mažesnis kaip dvigubas užmokestis mokamas ne visiems, o specialiai parengtiems advokatais, kurie teikia teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą. Pritartina Projekto Nr. 1 aiškinamajame rašte išsakytai pozicijai, jog šiuo metu Vyriausybės nustatytas advokato atlygis už teildamą antrinę teisinę pagalbą, neatitinka rinkos sąlygų ir neskatina geriausių specialistų teikti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugų. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos advokatūra, laiko pozityviu bet kokį sielų didinti advokatrj, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, atlygį, o ypač specialių žinių ir įgūdžių reikalaujančiose bylose. Abejonių kelia Teisės departamento[3] , kad nenurodytas pagrindas, kuriuo siūloma išskirti tam tikrų grupių advokatus, numatant jiems dvigubą nei įprastai taikomas valandinis įkainis. Lietuvos advokatūros požiūriu, būtent advokato įgyta papildoma kvalifikacija, baigus specializuotus mokymus tam tikroje srityje, yra pagrindas gauti už tai atitinkamai didesnį atlygį, o tuo pačiu ir teikti aukštesnės kokybės paslaugas. Pažymėtina, kad laisvoje rinkoje yra nusistovėjusi praktika, jog aukštesnės kvalifikacijos advokatai (bei kitų sričių specialistai) už savo paslaugas gauna didesnį atlygį. Tokia praktika taikoma ir kaimyninių šalių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemoje, pavyzdžiui, Estijoje standartiniam įkainiui taikomas 1,5 dydžio koeficientas, kai teisinė pagalba baudžiamajame procese teikiama nukentėjusiam riboto civilinio veiksnumo asmeniui. Lietuvos advokatūros nuomone, Projekto Nr. 2 siūlomas V G T P| 17 straipsnio 7 dalies pakeitimas, kuriuo advokatams, baigusiems specialią mokymų programą, taikomas dvigubai didesnis valandinis įkainis nei įprasta yra pagrįstas. Projektu Nr. 2 taip pat siūloma papildyti VGTPĮ 17 straipsnio 1 dalį 3 punktu, numatant, kad Tarnyba sudalytų trijų rūšių sutartis, t. y. 1) su nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiančiais advokatais, 2) su antrinę teisinę pagalbą prireikus teikiančiais advokatais ir 3) su specialiai parengtais advokatais, kurie teikia teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą. Lietuvos advokatūros nuomone, toks pakeitimas netikslingas ir klaidinantis, nes tampa nebeaišku, ar sutartis su Tarnyba dėl nuolat ar prireikus teikiamų antrinės teisinės pagalbos paslaugų sudarę advokatai galėtų sudarinėti ir sutartis kaip specialiai parengti advokatai, nes šiuo metu galiojantis reguliavimas leidžia sudaryti tik vieną iš nurodytų sutarčių rūšių. Pažymėtina ir tai, kad toks reguliavimas apsunkintų galimybę tolimesniam sistemos tobulinimui plečiant specializacijų ratą, kaip kad siūloma aukščiau. Advokatai, nepaisant to, kokią sutartį yra sudarę su Tarnyba, galėtų baigti specializuotus mokymus ir įgyti tam tikros srities specializaciją, todėl Tarnyba turėtų sudaryti atskirus sąrašus, pagal tai, kokias specializacijas yra įgiję sutartis sudarę advokatai. Pastebėtina, kad Projektų rengimo metu nėra nustatyta, koks yra specializuotų advokatų poreikis, papildomai atsižvelgiant ir į tai, kad Lietuvos advokatūra ir Teisės departamentas siūlo plėsti atvejų sąrašą, kuomet būtų teikiama specialius mokymus baigusių advokatų antrinė teisinė pagalba. Remiantis tuo, siūlytina, atsisakyti VGTPĮ 17 straipsnio 1 dalies pakeitimo, kad tiek nuolat tiek prireikus antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai, turėtų galimybę specializuotis Projektuose nustatytų kategorijų bylose. Specialių žinių ir profesinių įgūdžių reikalaujančios bylos, kaip jau minėta, reikalauja ir specialaus pasiruošimo. Todėl Lietuvos advokatūra yra pasirengusi bendradarbiaujant tiek su Teisingumo ministerija, tiek su Lietuvos universitetais bei atitinkamų sričių specialistais ir parengti specialius mokymus, kuriuos baigę advokatai būtų pasirengę teikti aukštesnio standarto antrinės teisinės pagalbos paslaugas konkrečiose srityse. Papildomai pastebėtina, kad tinkamas tokių mokymų programos parengimas ir įgyvendinimas reikalauja laiko, todėl, manytina, jog Projekte Nr. 2 numatytas pakeitimų įsigaliojimo terminas yra per trumpas, siūlytina nustatyti ne trumpesnį nei Projekte Nr. 1 numatytasis terminas, t. y. 2023 m. liepos 1 d. Papildomai siūlytina atsižvelgti į Vyriausybės pastebėjimą[4], kad „Lietuvos Respublikoje advokatai verčiasi savarankiška profesine veikla, antrinę teisinę pagalbą jie teikia teisinių paslaugų sutarčių pagrindu ir su Tarnyba nėra susiję darbo ar kitokio pobūdžio pavaldumo santykiais, kuriems būdingas privalomojo pobūdžio nurodymų teikimas ir vykdymas. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad advokatas turi teisę pasirinkti teisės sritį, kurioje jis teikia teisines paslaugas (advokato specializaciją), tačiau nei šis įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato advokato pareigos specializuotis. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad galimybės paskirti specialius mokymus išklausiusio advokato, nepilnamečio interesams atstovauti gali būti paskiriamas advokatas, neišklausęs specialių mokymų, bet turintis praktinės patirties atstovaujant nepilnamečiams." Kitų pastabų šiame Projektų derinimo etape Lietuvos advokatūra pagal kompetencijų neturi. |
Pritarti iš dalies |
Dėl pastabos „<...> kad Projektų nuostatos turėtų būti taikomos ne tik tais atvejais, kai nepilnamečiai vaikai nukentėjo nuo nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui <...>“, žr. argumentą dėl TD 1.1. pastabos trečiojo aspekto. |
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:-.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-05-03 |
|
|
|
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138
straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
2023 m. kovo 15 d. sprendimo Pritarti Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos
teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 17 ir 18 straipsnių pakeitimo
įstatymo projekto Nr. XIVP-2414 (toliau – Projektas Nr. XIVP-2414)
ir Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo
Nr. VIII-1591 11, 17, 18, 19, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto
|
|
|
|
1.1. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-05-03 |
1 (17)
(17)
|
(1)
(2) |
|
1. Dėl Projektu Nr. XIVP-2414 siūlomų teisinio reguliavimo pakeitimų: 1.1. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytas aiškumo principas, reiškiantis, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Šis principas inter alia sudaro sąlygas pasirinkti tinkamiausias reguliavimo priemones tikslui pasiekti. Projekto Nr. XIVP-2414 1 straipsniu siūlomas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies pakeitimas sistemiškai nedera su šios dalies turiniu, yra netikslingas ir perteklinis. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos dvi sutarčių dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (toliau – antrinė teisinė pagalba) teikimo rūšys (tipai): viena – su advokatais, kurie teikia tik valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir neteikia teisinių paslaugų pagal privačius susitarimus, kita – su advokatais, kurie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikia esant poreikiui. Pažymėtina, kad praktikoje dalis advokatų specializuojasi (turi patirties) teikti antrinę teisinę pagalbą specifinėse bylose, pavyzdžiui, asmenims, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje, asmenims, kuriuos siekiama priverstinai hospitalizuoti, tačiau šie advokatai atskirų sutarčių, atsižvelgiant į jų turimą specializaciją atskirų rūšių ar kategorijų byloms nagrinėti arba patirtį atstovaujant tam tikroms pažeidžiamų asmenų grupėms, nesudaro. Atsižvelgiant į tai, siūlomas pakeitimas sukeltų dviprasmiškumą, nes advokatas, pageidaujantis antrinę teisinę pagalbą teikti ne tik nepilnamečiams, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, bet ir kitose bylose, turėtų su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sudaryti dvi sutartis, nors toks atskirų sutarčių sudarymas nebūtų taikomas kitais antrinės teisinės pagalbos teikimo atvejais. 1.2. Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas efektyvumo principas, reiškiantis, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų sąrašuose turi būti nurodyta, kokiose teisės srityse advokatai teikia antrinę teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, šiuose sąrašuose inter alia galėtų būti nurodoma ir informacija apie antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų specializaciją ar išklausytus specialus kursus. Taigi, atsižvelgiant į šio nutarimo 1.1 papunktyje pateiktą poziciją, netikslingas Projekto Nr. XIVP-2414 1 straipsniu siūlomas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 2 dalies pirmo sakinio pakeitimas. 1.3. Projekto Nr. XIVP-2414 1 straipsniu siūlomas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 7 dalies pakeitimas numatant, kad specialiai parengtiems advokatams, kurie teiktų teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, už antrinės teisinės pagalbos teikimą būtų mokamas ne mažesnis nei dvigubas užmokestis, kuris mokamas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytiems advokatams už kiekvieną bylą. Siūloma nuostata kelia abejonių šiais aspektais: 1.3.1. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad įstatymai nustato bendro pobūdžio taisykles, o poįstatyminiuose teisės aktuose jos gali būti detalizuojamos, reglamentuojama jų įgyvendinimo tvarka (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimas Nr. KT13-N7/2015, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarimas Nr. KT44-N12/2014). Tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nereikalaujama tam tikrus joje nurodytus santykius reguliuoti būtent įstatymu ir kai pagal Konstituciją tokių santykių reguliavimas nėra priskirtas kitų valstybės valdžią vykdančių institucijų išimtinei kompetencijai, įstatymų leidėjas gali įstatymu nustatyti, kad tam tikrus santykius reguliuoja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutarimas Nr. KT18‑N7/2014). Vyriausybės pareiga priimti poįstatyminius aktus, būtinus įstatymams įgyvendinti, kyla tiesiogiai iš Konstitucijos, o įstatymų leidėjo pavedimu – ir iš įstatymų bei Seimo nutarimų dėl įstatymų įgyvendinimo (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarimas Nr. KT44-N12/2014). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 7 straipsnyje įtvirtinta bendro pobūdžio nuostata, kuria, atsižvelgiant į advokatų, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, ir advokatų, kurie šią pagalbą teikia prireikus, skirtumus, numatomas atitinkamai pastovaus mėnesinio užmokesčio arba užmokesčio už kiekvieną bylą mokėjimas. Vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 6 straipsnio 2 punktu, Vyriausybei pavesta nustatyti už antrinę teisinę pagalbą mokamo užmokesčio dydį. Atsižvelgiant į tai, siekiant nustatyti didesnį užmokestį advokatams už suteiktą antrinę teisinę pagalbą tam tikrose bylose, tikslintinos Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), nuostatos. Taip būtų užtikrinamas teisinio reguliavimo nuoseklumo principas, nes ir šiuo metu Taisyklių 25 punkte nustatytas užmokesčio didinimo atvejis. 1.3.2. Siūloma formuluotė „ne mažesnis kaip dvigubas“ yra neaiški ir kelianti abejonių, nes suponuoja, kad užmokestis advokatui už antrinės teisinės pagalbos teikimą nepilnamečiui nukentėjusiajam galėtų būti didesnis ne du kartus, o ir daugiau, t. y. nustatoma minimali užmokesčio riba nedetalizuojant, kas ir kokiais kriterijais vadovaudamasis turėtų nuspręsti dėl užmokesčio didinimo konkrečiu atveju. Siekiant teisinio reguliavimo tikslumo, atsižvelgiant į šio nutarimo 1.3.1 papunktyje pateiktą pastabą, Taisyklėse galėtų būti įtvirtintos nuostatos dėl užmokesčio už antrinės teisinės pagalbos teikimą tam tikro pobūdžio bylose didinimo konkrečia dalimi. 1.3.3. Nors didesnio užmokesčio advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą nepilnamečiams, nukentėjusiems nuo seksualinio smurto, numatymas vertintinas teigiamai ir būtų pozityvi priemonė, kuria prisidedama prie advokatų specializavimosi skatinimo, vis dėlto manytina, kad, sistemiškai siekiant kuo efektyvesnio nepilnamečių nukentėjusiųjų teisių ir interesų atstovavimo, skatinimo priemonės (užmokesčio didinimas) turėtų būti numatomos ne tik už antrinės teisinės pagalbos teikimą nuo vieno pobūdžio nusikalstamų veikų nukentėjusiems nepilnamečiams, bet ir už tokių paslaugų teikimą kitose baudžiamosiose byloje, pavyzdžiui, kai nepilnametis yra nukentėjęs nuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 12 punkte nurodytų nusikalstamų veikų. 1.3.4.
Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad pagal Konstituciją
„įstatymų leidėjas, išleisdamas įstatymą ar kitą teisės aktą, kuriam
įgyvendinti reikalingos lėšos, turi numatyti jam įgyvendinti būtinas lėšas;
pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės
situacijos, kad būtų išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam
įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai“
(pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimas 1.4 Projekto Nr. XIVP-2414 2 straipsniu siūlomas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 5 dalies pakeitimas yra netikslingas ir turėtų neigiamos įtakos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo nuoseklumui dėl šių priežasčių: 1.4.1 Antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumai baudžiamosiose bylose yra įtvirtinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnyje, kuriame inter alia numatytas advokato, atstovausiančio nukentėjusiojo interesams, parinkimo ir paskyrimo būdas. 1.4.2. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sprendimus teikti antrinę teisinę pagalbą priima, kai dėl tokios teisinės pagalbos asmenys kreipiasi savarankiškai ar Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 22 straipsnyje nurodytais atvejais. Kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažįstama, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas baudžiamojoje byloje būtinas, be kita ko, ir kai nepilnametis baudžiamojoje byloje yra nukentėjęs nuo nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, antrinę teisinę pagalbą teiksiantį advokatą paskiria ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 12 punktas, 21 straipsnis).
|
Pritarti iš dalies |
Žr. argumentus TD išvadai. |
|
1.2. |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-05-03 |
|
|
|
3. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 29, 31, 32 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP‑2357. Siekiant teisėkūros efektyvumo, siūlytina Projektą Nr. XIVP-2414 ir Projektą Nr. XIVP-2416 svarstyti kartu su nurodytu projektu. Be to, Projektu Nr. XIVP-2414 pateikti pasiūlymai yra susiję su advokatų, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą vaikams, patyrusiems seksualinį smurtą, specialiu parengimu, o kartu su Projektu Nr. XIVP-2414 pateikto Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 29 ir 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 366 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2413 2 straipsnyje numatyta, kad vaikui, galimai patyrusiam seksualinį smurtą, valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikia tik specialiai parengti advokatai, išklausę specialų kursą pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą. Atsižvelgiant į tai, būtinas racionalus laikotarpis, per kurį bent dalis antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų išklausytų specialų kursą. Siekiant išvengti teisinio reguliavimo spragų, taip pat būtina numatyti tiek pereinamąsias teisės akto nuostatas laikotarpiu, kai specialiai parengtų advokatų dar nėra, tiek išimtis numatančias nuostatas tais atvejais, kai dėl objektyvių aplinkybių nėra galimybės paskirti specialų kursą išklausiusio advokato. Manytina, kad, kai nėra tokios galimybės, nepilnamečio interesams atstovauti galėtų būti paskiriamas advokatas, neišklausęs specialaus kurso, bet turintis praktinės atstovavimo nepilnamečiams patirties. |
Pritarti |
|
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: pritarti įstatymo projektui.
6.2. Pasiūlymai:
1) siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Žmogaus teisių komiteto išvadas;
2) atsižvelgiant į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį, siūlyti pagrindiniam komitetui sujungti projektus XIVP-2414; XIVP-2416 ir XIVP-2357 ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą, numatant straipsnių, kuriais siekiama įgyvendinti projektų XIVP-2414 ir XIVP-2416 tikslus, pereinamąsias nuostatas ir vėlesnę įsigaliojimo datą.
7. Balsavimo rezultatai: „už“ – 6, „prieš“ – nėra, „susilaikė“ – nėra. (Vienas komiteto narys balsavime nedalyvavo).
8. Komiteto paskirti pranešėjai: Tomas Vytautas Raskevičius, Vytautas Bakas.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Tomas Vytautas Raskevičius
Eglė Lukšienė,
Inga Strazdė