AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL SEIMO STATUTO NR. I-399 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 16¹ STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS IR VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1316 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-1985 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai

Seimo statuto pakeitimo projektas parengtas siekiant sudaryti galimybę steigti 2 arba 3 Seimo nario patarėjo / padėjėjo pareigybes Seimo nario pasirinkimu, vietoje šiuo metu įtvirtinto imperatyvaus reikalavimo steigti 3 tokias pareigybes, paliekant šias pareigybes užimančių valstybės tarnautojų pareiginėms algoms – koeficientams – tą pačią lėšų sumą (neįskaitant priedo už valstybės tarnybos stažą), nepriklausomai nuo to, ar steigiamos 2, ar 3 pareigybės. Statuto 16 ir 16¹ straipsnius siūloma koreguoti sistemiškai, nuostatos apjungiamos į vieną straipsnį, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo. Taip pat įtraukiamos ir Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybės, kurios iki šiol Seimo statute nėra aptartos, tačiau yra faktiškai steigiamos ir užimamos (Seimo Pirmininko pavaduotojų patarėjai ir kt.).

Vertinant sisteminiu požiūriu, siūloma keisti ir Valstybės tarnybos įstatymą (naują redakciją), nustatant, kad Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų statusą reglamentuoja ir Seimo statutas, bei taip užpildyti dėl šių valstybės tarnautojų statuso kylančias taikymo problemas, ypatingai susijusias su šių valstybės tarnautojų darbo apmokėjimu, ką Seimo statuto pakeitimo projektu siūloma pavesti Seimo valdybai dėl didesnio atstovavimo galimybės (pagal Valstybės tarnybos įstatymą, darbo apmokėjimo sistemą nustato įstaigos ar institucijos vadovas, tačiau manytina, kad tokių nuostatų tvirtinimas Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų atžvilgiu sistemiškai labiau priskirtinas kolegialaus organo – Seimo valdybos – kompetencijai, negu Seimo Pirmininkui kaip institucijos vadovui (kadangi Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai pavaldūs ir atskaitingi Seimo nariams, įskaitant Seimo pareigūnus ir kt.).

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Seimo narys Jurgis Razma.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai

Šiuo metu imperatyviai steigiamos trys Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų (patarėjo ir padėjėjo) pareigybės.

Šiuo metu Valstybės tarnybos įstatymas nustato valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientų mažiausią ir didžiausią ribas, o Seimo nario patarėjo / padėjėjo pareigybėms nustatyta ir papildoma „krepšelio“ taisyklė, kurios Valstybės tarnybos įstatyme (naujoje redakcijoje) nelieka, kaip ir nelieka pareiginės algos koeficientų viršutinių ribų, todėl tam tikros sąlygos ir kriterijai turi būti nustatomi kituose teisės aktuose.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Priimti pakeitimai sudarytų galimybę Seimo nariams efektyviau skirstyti jiems pavaldžių valstybės tarnautojų pareigybes bei prielaidą aiškiam ir sistemiškam teisiniam reguliavimui nustatyti ir taikyti.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Įstatymo priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Projekto įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos verslui ir jo plėtrai.

8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams

Įstatymo strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja.

9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Priėmus įstatymą, nereikės koreguoti jokių kitų teisės aktų.

10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų.

11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus

Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.

12.  Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti

Įstatymui įgyvendinti nereikia priimti papildomų įgyvendinamųjų teisės aktų.

13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)

Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės.

14.  Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Vertinimų ir išvadų negauta. 

15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis

Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.

16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra.

Seimo narys Jurgis Razma