LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Socialinių reikalų ir darbo KOMITETAS
PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. I-1234
18 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP-845
2022-04-06 Nr. 103-P-15
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Mindaugas Lingė – komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Justas Džiugelis, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Audrius Petrošius (pavaduojantis Gintarę Skaistę), Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėjos Renata Liekienė, Indrė Žukauskaitė; kviestieji asmenys: Viktorija Čmilytė-Nielsen – Seimo Pirmininkė, Aleksandr Radčenko – Seimo Pirmininkės patarėjas, Vilma Augienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, Kristina Stepanova – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir vaiko teisių grupės vadovė, Audronė Vareikytė – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1.1 |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (toliau – Teisės departamentas), 2021-09-16 |
1 |
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projektu keičiamo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 18 straipsnis reguliuoja vaiko teisę į saviraiškos laisvę, poilsį ir laisvalaikį, todėl svarstytina, ar siūlomos nuostatos yra šio straipsnio reguliavimo dalykas ir ar jos neturėtų būti dėstomos atskirame straipsnyje.
|
Nepritarti. |
Argumentai: Manytina, kad vaikų valandinės priežiūros kambarių įrengimas siejasi su vaiko teise į poilsį ir laisvalaikį bei prisideda prie šios teisės įgyvendinimo, todėl siūloma aptariamą nuostatą dėstyti šiame straipsnyje. |
|
1.2 |
Teisės departamentas, 2021-09-16 |
1 |
|
|
2. Įstatymo projekte vartojamą formuluotę „Valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose“, taip pat formuluotę „kitoms įstaigoms, organizacijoms ir įmonėms“, reikėtų tikslinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, tiek Lietuvos Respublikos darbo kodekse, apibrėžiant juridinius asmenis vartojamos formuluotės „įmonė, įstaiga, organizacija“. Įprastai „institucija“ suprantama kaip renkamas ar kitu būdu sudarytas juridinio asmens teisių neturintis darinys, pavyzdžiui, taryba, valdyba ir pan. Siekiant aiškumo, reikėtų tikslinti formuluotę „kitoms įstaigoms, organizacijoms ir įmonėms“, kad būtų aišku, ar ji apims ir valstybės ir savivaldybių įmones, įstaigas ir organizacijas, jeigu jose patvirtinta mažiau kaip 100 valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ar valstybės pinigų fondų, pareigybių.
|
Pritarti.
|
Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1.
|
|
1.3 |
Teisės departamentas, 2021-09-16 |
1 |
|
|
3. Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje pareiga įsteigti vaikų valandinės priežiūros kambarį siejama su patvirtintų pareigybių skaičiumi. Atsižvelgiant į tai, kad šios nuostatos yra rekomenduojamos ir privačioms bei viešosioms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, svarstytina, ar pareiga ir rekomendacija steigti vaikų valandinės priežiūros kambarį neturėtų būti siejamos su Darbo kodekso 22 straipsnyje apibrėžtu vidutiniu darbuotojų skaičiumi. Jeigu šiai pastabai nebūtų pritarta, projekte reikėtų nustatyti datą (pavyzdžiui, kalendorinių metų sausio 1 d.), kurią vertinamas esamas patvirtintų pareigybių skaičius. |
Nepritarti. |
Argumentai: Valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose pareigybių skaičius tvirtinamas teisės aktais, paprastai šie teisės aktai priimami kelis kartus per metus ir iki jiems įsigaliojant numatomas atitinkamas pereinamasis laikotarpis. Todėl manytina, kad būtent pareigybių skaičius, o ne vidutinis darbuotojų skaičius, kuris nuolat kinta, yra tinkamesnė sąvoka, siekiant nustatyti siūlomą teisinį reguliavimą lengviau pritaikomą praktikoje. Manytina, kad reikalavimas nustatyti datą, kurią būtų vertinamas esamas patvirtintų pareigybių skaičius yra perteklinis, kadangi pareigybių skaičius tvirtinamas teisės aktais. Atsižvelgiant į tai, kad šios nuostatos privačioms bei viešosioms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms yra tik rekomenduojamos, manytina, kad atitinkami subjektai patys galės nuspręsti, kada yra tikslinga įrengti vaiko kambarį, nebūtinai siejant jo įrengimą su 100 patvirtintų pareigybių ar esamų darbuotojų skaičiumi. |
|
1.4 |
Teisės departamentas, 2021-09-16 |
1 |
|
|
4. Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 4 dalis tikslintina kalbos požiūriu, vietoj žodžio „juose“, įrašant žodį „jose“. |
Pritarti. |
|
|
1.5 |
Teisės departamentas, 2021-09-16 |
|
|
* |
5. Įstatymo projektą reikėtų papildyti normomis, apibrėžiančiomis vaikų valandinę priežiūrą (pavyzdžiui, maksimalią tokios priežiūros trukmę, minimalų ir maksimalų prižiūrimų vaikų amžių, atsakomybę už netinkamą priežiūrą ir dėl to atsiradusios žalos atlyginimą). |
Nepritarti. |
Argumentai: Normos, konkretizuojančios vaikų valandinę priežiūrą, turėtų būti nustatytos poįstatyminiuose teisės aktuose, taip pat valstybės įstaigų, kuriose veiks vaikų kambariai, vidiniuose teisės aktuose. Manytina, kad maksimalią priežiūros trukmę, prižiūrimų vaikų skaičių įstaigos turėtų nustatyti savarankiškai pagal savo galimybes ir įvertinus tokios priežiūros poreikį, taip pat patalpų, skirtų vaikams, plotą bei darbuotojų, kurie gali prižiūrėti vaikus, skaičių. |
|
2. |
Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2021-09-21 |
|
|
* |
Įvertinę Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-845 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. |
Atsižvelgti. |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Lietuvos savivaldybių asociacija 2021-10-08 Nr. g-2021-10122 |
|
|
* |
Lietuvos savivaldybių asociacija susipažino su Jūsų raštu, kuriame prašoma LSA pateikti išvadą dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-845. Siekdami išsiaiškinti savivaldybių poziciją dėl vaikų valandinės priežiūros kambarių įrengimo tikslingumo savivaldybių institucijose ir įstaigose, kuriose dirba ne mažiau kaip 100 darbuotojų, atlikome savivaldybių apklausą. Apklausos rezultatai parodė, kad savivaldybių nuomonė nėra vienareikšmė. 1. Didžioji dalis savivaldybių akcentavo, kad sudėtinga šiuo metu įvertinti vaikų priežiūros kambarių įrengimo realias galimybes, nes nėra žinoma, kokie bus keliami reikalavimai vaikų valandinės priežiūros kambariams įrengti (įranga, baldai, priemonės), kokio išslavinimo specialistai turės dirbti, užtikrinti vaikų saugumą, kokia priežiūros trukmė, finansavimas ir kt. 2. Daugelyje savivaldybių darbuotojai dirba ne viename pastate, o yra išsiskirstę po kelis savivaldybių administracijos pastatus ir seniūnijas, kurios yra išsidėsčiusios visoje savivaldybės teritorijoje. Todėl abejojama dėl vaikų priežiūros kambarių įrengimo tinkamumo viename pastate. 3. Nemažai savivaldybių išsakė abejonę dėl tokių kambarių įrengimo poreikio. Pažymėjo, kad tėvams, auginantiems vaikus, savivaldybė taiko lankstų darbo grafiką, nuotolinio darbo galimybę, suteikiamos laisvos dienos ir kt. Mažesnėse savivaldybėse pakankamai gerai išvystyta ikimokyklinio ugdymo infrastruktūra, patekti į vaikų darželius nėra eilių, mokyklose organizuojamos popamokinio vaikų užimtumo programos, kurios tenkina jaunų šeimų poreikius. 4. Dalis savivaldybių išsakė pritarimą kambarių įrengimui. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad vaikų priežiūros kambarių įrengimo klausimas savivaldybėms turėtų būti rekomendacinio pobūdžio, suteikiant galimybę savivaldybių taryboms spręsti dėl kambario įrengimo, įvertinus poreikį, o ne pagal darbuotojų skaičių. |
Įvertinta. |
|
|
2. |
Nacionalinė šeimos taryba, 2021-12-06 Nr. g-2021-12247 |
|
|
* |
Nacionalinė šeimos taryba (toliau – Taryba) susipažinusi su Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-845 (toliau – Projektas), kuriuo siūloma nustatyti, kad valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose turi būti įrengti vaiko kambariai pažymi, kad Projektas galėtų būti priimtinas ir prasmingas, jei derėtų su kitų esminių sąlygų, padedančių tėvams derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus, plėtojimu: siekiama pakankamo vietų skaičiaus ikimokyklinio ugdymo įstaigose, visos dienos mokyklų ir vaikų dienos centrų tinklo plėtros, neformalaus vaikų švietimo prieinamumo gerinimo, vaikų pavėžėjimo į ikimokyklinio ugdymo įstaigas, vaikų dienos centrus, neformalaus švietimo įstaigas organizavimo. Be išvardintų sąlygų plėtojimo vaiko priežiūros kambario įrengimas įstaigose ar organizacijose ne tik kad neišsprendžia vaiko priežiūros problemų, bet ir neatliepia tėvų lūkesčių, kurie sietini su vaiko priežiūra. Taryba atkreipia dėmesį, kad Tėvų lūkesčius puikiai atspindi Mykolo Romerio universiteto 2019 m. atlikta mokslo studija ,,Visos dienos mokykla: modeliai ir įgyvendinimo prielaidos“ (toliau – Studija). Studijų pateiktame Visos dienos mokyklos paslaugų poreikio analizės apibendrinime nurodoma, kad saugų visos dienos vaikų užimtumą tėvai sieja su įvairių galimų švietimo, sveikatos, socialinių ir kultūros paslaugų teikimu. Tėvai taip pat pozityviai vertina ir pasiūlymą visos dienos mokykloje organizuoti įvairiapusę pagalbą ir patiems tėvams. Visos dienos mokyklos poreikį tėvai labiausiai mato vaikams nuo 6 iki 11 metų, taip pat socialiai pažeidžiamiems ar turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams“. Taryba išnagrinėjusi Projektą teikia pastabas bei pasiūlymus: 1. Projekte siūloma, kad tokių kambarių įrengimas būtų privalomas, jeigu institucijoje ar įstaigoje patvirtinta ne mažiau kaip 100 valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ar valstybės pinigų fondų, pareigybių. Taryba pažymi, kad Fiziškai įrengti vaikų priežiūros kambarius Valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose iki 2022 m. birželio 1 d. įmanoma. Tačiau kyla daug neaiškumų dėl pačios paslaugos organizavimo, nes dažnu atveju institucijos ar įstaigos darbuotojai nesikoncentruoja viename pastate. Įstaigos, įmonės turi padalinius, kurie yra nutolę nuo centrinio pastato, tačiau juose dirbantys žmonės sudaro bendrą įstaigos ar institucijos darbuotojų skaičių. Todėl yra neaišku, kaip vaiko priežiūros paslauga bus prieinama filialų darbuotojams. Pvz. Savivaldybės administraciją sudaro 100 darbuotojų, iš kurių trečdalis dirba seniūnijose, t.y. kaimiškose vietovėse. Savivaldybės pastate įrengus vaiko priežiūros kambarį, jo paslaugos neprieinamos seniūnijų darbuotojams. Tarybos manymu, kad vaiko priežiūros kambario įrengimas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose turi būti rekomendacinio pobūdžio, o ne privaloma nuostata, atsižvelgiant į įstaigos, organizacijos individualų poreikį. 2. Projekto aiškinamajame rašte, daroma prielaida, kad ,,vaikų priežiūros paslaugas paprastai teikia vienas iš atitinkamos institucijos ar įstaigos darbuotojų (paprastai tai yra darbuotojai, turintys pedagoginį išsilavinimą, socialinio darbuotojo ar pedagogo kvalifikaciją arba patirtį)”. Taryba atkreipia dėmesį, kad nėra aišku, kokie bus vaikus prižiūrinčio darbuotojo darbo santykiai: ar vaikų priežiūrai bus kuriamas etatas ir asmuo samdomas tik vaikų priežiūros paslaugos teikimui. Ar tikimasi, kad kolegos savanoriškai vykdys vaikų priežiūrą savo tiesioginio darbo metu? Tokiu atveju kyla klausimas, kiek toks kolega, t.y. vaikus prižiūrintis asmuo, bus atsakingas už vaikų saugumą. Ar vaikų priežiūrai skirtas laikas įsiskaitys į bendrą darbo dienos laiką, ar tomis darbo valandomis prasiilgins jo darbo dienos laikas? Kas pavaduos specialistą, kai jis vykdys vaikų priežiūrą? 3. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad ,,Vaiko kambaryje atitinkamoje įmonėje, institucijoje ar įstaigoje dirbantys tėvai gali palikti vaikus trumpalaikei (paprastai ne ilgesnei nei 3 valandų) priežiūrai“. Taryba pabrėžia, kad trumpalaikė priežiūra neišsprendžia vaikų priežiūros poreikio vaikų mokymosi ar vasaros atostogų metu. Vaiko priežiūros kambarys darbovietėje yra epizodinis pagalbos tėvams momentas, kuris tik maža dalimi atliepia tėvų poreikį užtikrinti vaikui saugią aplinką jų darbo metu. Taryba siūlo sudaryti sąlygas teikti tėvams paslaugas pagal realų paslaugų poreikį. Tam svarbu užtikrinti ne tik paslaugų prieinamumą, bet ir paslaugų įvairovę, o dar svarbiau ir kiekvienai šeimai atitinkančią paslaugų kokybę. Norint tai pasiekti, reikia labiau plėtoti nevalstybinių ugdymo įstaigų tinklą, kad jis plėtotųsi, valstybė turi paslaugas vienodai finansuoti (nevalstybines taip pat kaip ir valstybines) ugdymo įstaigas. 4. Projekto aiškinamajame rašte pažymima, kad vaiko kambario steigimas įstaigose ar įmonėse atliepia Aštuonioliktosios Vyriausybės programoje, kuriai Seimas pritarė 2020 m. gruodžio 11 d., kaip vienam iš prioritetų numatant darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimą bei lygių galimybių užtikrinimą. ,,Vyriausybės programos 101.3 papunktyje numatyta skatinti darbo ir šeimos derinimo priemones: „Skatinsime priemones, mažinančias darbuotojų patiriamą spaudimą nesusilaukti vaikų. Ieškosime priemonių, skatinančių steigti šeimoms draugišką aplinką (darbovietės darželių steigimas, organizuotas vaikų vežimas į darželius, lankstesnis darbo organizavimas ir kt.).“. Projektas prisidės ir prie Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo - praplės vaikų priežiūros, pagalbos tėvams, auginantiems vaikus, formų įvairovę ir suteiks tėvams (globėjams) galimybę derinti darbą, karjerą ir vaikų auginimą.” Taryba atkreipia dėmesį, kad Aštuonioliktosios Vyriausybės programoje įvardinti ir kiti prioritetiniai projektai, jų iniciatyvų įgyvendinimas būtų tiesiogiai sietini su tėvų galimybe grįžti į darbo vietą, užtikrinant ne tik vaikų priežiūrą, bet ir visapusišką jų ugdymą. Vaikų priežiūros kambarių įrengimas prasmingas tik kaip šių iniciatyvų papildymas. Tarybos manymu prioritetine tvarka būtų tikslinga įgyvendinti Aštuonioliktosios Vyriausybės programos 44, 101.1. punktuose nurodytas iniciatyvas. Projektas: Visiems prieinamas, kokybiškas ankstyvasis ugdymas 44. Pagrindinės iniciatyvos: 44.1. Visiems vaikams bus sudarytos sąlygos lankyti darželius. Bendradarbiaudami su savivaldybėmis sieksime, kad visi vaikai turėtų galimybę lankyti darželius ir savivaldybės organizuotų vaikų atvykimą į ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Šios iniciatyvos įgyvendinimas atlieptų ir LR Švietimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies nuostatoms kad: 3. Ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikui nuo gimimo, iki jam pradedamas teikti priešmokyklinis ugdymas. 3 dalies redakcija nuo 2023-09-01 iki 2024-08-31: 3. Ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikui nuo gimimo, iki jam pradedamas teikti priešmokyklinis ugdymas. Ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą yra visuotinis nuo 4 metų amžiaus. 3 dalies redakcija nuo 2024-09-01 iki 2025-08-31: 3. Ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikui nuo gimimo, iki jam pradedamas teikti priešmokyklinis ugdymas. Ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą yra visuotinis nuo 3 metų amžiaus. 3 dalies redakcija nuo 2025-09-01: 3. Ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikui nuo gimimo, iki jam pradedamas teikti priešmokyklinis ugdymas. Ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą yra visuotinis nuo 2 metų amžiaus. Projektas: Darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimas. Lygios galimybės. Įgyvendinimu. ,,101.1. Daugiau galimybių grįžti į darbo rinką. Plėsime ankstyvojo ugdymo įstaigų tinklą vaikams nuo vienų iki trejų metų. Valstybės investicijas kreipsime į naujų darželių statybą, taip pat sudarysime sąlygas atokiau gyvenančius vaikus pavėžėti iki jų ugdymo įstaigos. Tarsimės su savivaldybėmis dėl platesnio visos dienos mokyklos modelio įgyvendinimo ir lankstesnio darželių darbo grafiko taikymo (pailgintų dienos grupių, lankstesnių darbo valandų). |
Įvertinta. |
|
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Sveikatos apsaugos ministerija, 2021-10-18 Nr. g-2021-10442 |
|
|
* |
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – ministerija), įvertinusi 2021 m. spalio 6 d. gautą Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos raštą Nr. S-3034 (9-24706) „Dėl Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto 2021 m. rugsėjo 29 d. posėdžio sprendimo“ ir atsižvelgusi į vaikų priežiūros kambariams taikomus aukštus reikalavimus bei reikalingus papildomus žmogiškuosius ir finansinius resursus, informuoja, jog ministerija patirtų sunkumų įgyvendinant vaikų priežiūros kambario idėją dėl trūkstamo ploto ministerijos patalpose. Taip pat, atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją, ministerijos darbuotojai yra skatinami dirbti nuotoliniu būdu, todėl nėra išreiškę poreikio ministerijos patalpose įrengti vaikų priežiūros kambarį.
|
Įvertinta. |
|
|
2. |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2021-11-23 Nr. g-2021-11782 |
|
|
* |
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – Ministerija), atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto 2021 m. rugsėjo 29 d. posėdžio sprendimą, teikia nuomonę dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-845 (toliau – projektas), kuriuo siūloma nustatyti, kad nuo 2022 m. birželio 1 d. valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, jeigu jose patvirtinta ne mažiau kaip 100 valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ar valstybės pinigų fondų, pareigybių, turi būti įrengti vaikų valandinės priežiūros kambariai. Ministerija pritaria siūlomai iniciatyvai ir siekiui kurti palankias sąlygas šeimoms, auginančioms vaikus, sėkmingai derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus, kas, manytina, padės stiprinti šeimas. Tačiau Ministerija siūlo atsisakyti Įstatymo projekto ir įvertinti galimybę vaikų valandinės priežiūros kambarius reglamentuoti Lietuvos Respublikos šeimos stiprinimo įstatymo 6 straipsnyje, papildant jį nauja dalimi. Pažymėtina, kad Šeimos stiprinimo įstatymo tikslas – sudaryti teisines ir organizacines prielaidas stiprinti šeimos institutą, įtvirtinti šeimos politikos įgyvendinimą užtikrinančias institucijas, apibrėžti jų funkcijas ir numatyti šeimos stiprinimo organizavimą taikant šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo sistemą. Šeimos stiprinimo įstatymo 6 straipsnis numato šeimos stiprinimo priemones, leidžiančias šeimoms sėkmingai derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus. Manytina, kad minėtu įstatymo pakeitimu siūlomi reglamentuoti vaikų valandinės priežiūros kambariai gali būti laikomi viena iš priemonių, padedančių gerinti tėvų, auginančių vaikus, padėtį. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) paskirtis – užtikrinti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą, stiprinti tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą atsakomybę ir galimybes rūpintis vaiku, užtikrinti vaiko interesus, nustatyti pagalbos vaikui ir šeimai ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą organizavimo pagrindus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ir Vaiko teisių deklaracijos nuostatas, apibrėžti vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos mechanizmus, vaiko teisių apsaugos sistemos institucijas, jų veiklos teisinius pagrindus ir bendrąsias atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus nuostatas, taigi Įstatymo paskirtis – perkelti į nacionalinę teisę Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatas ir apibrėžti vaiko teises. Įstatymo 18 straipsnis reglamentuoja vaiko teisę į saviraiškos laisvę, poilsį ir laisvalaikį. O įvertinus projekto rengėjų aiškinamajame rašte išdėstytus motyvus ir argumentus, akivaizdu, kad projektu siekiama gerinti darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimą, užtikrinti palankias darbo sąlygas darbuotojams, auginantiems vaikus. Taigi minėtos iniciatyvos tikslas – ne užtikrinti tam tikrą vaiko teisę, o įstatymu įtvirtinti darbuotojo teisę darbą derinti su šeimos įsipareigojimais. Be to, Įstatymo 18 straipsnyje vaiko teisė į saviraiškos laisvę, poilsį ir laisvalaikį apima veiklas, kurias vaikas turi teisę pasirinkti pats pagal savo pomėgius ir norus. Vaikų valandinės priežiūros kambariai nėra laisvas vaiko pasirinkimas, jų paskirtis – ne įgyvendinti vaiko teisę į laisvalaikį ir poilsį, o suteikti tėvams galimybę palikti vaiką saugioje vietoje, kurioje vaikas gali pabūti, kol jie dirba. Įstatymas nustato vaiko teisių įgyvendinimą ir principus, bet nereglamentuoja tam tikrų specifinių klausimų (pvz., vaiko teisė į mokslą, vaiko teisė į sveikatą reglamentuota kituose įstatymuose, pagalbos šeimai mechanizmai taip pat reglamentuoti kituose įstatymuose). Apibendrinus tai, kas išdėstyta, manytina, kad iniciatyva dėl vaikų valandinės priežiūros kambarių labiau atitinka Šeimos stiprinimo įstatymo tikslus ir reguliavimo sritį, todėl vaikų valandinės priežiūros kambariai turi būti reglamentuoti šiame įstatyme.
|
Nepritarti. |
Argumentai: Manytina, kad vaikų valandinės priežiūros kambarių įrengimas siejasi su vaiko teise į poilsį ir laisvalaikį bei prisideda prie šios teisės įgyvendinimo. Todėl siūloma aptariamą nuostatą dėstyti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, - pritarti projekto iniciatorių pateiktam projektui, jį atitinkamai patobulinant pagal pateiktas pastabas. |
|
3.1 |
Lietuvos Respublikos trišalė taryba (toliau - Trišalė taryba), 2021-12-14 Nr. g-2021-12527 |
|
|
|
dėl Lietuvos Respublikos trišalės tarybos išvadų DĖL ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ NUTARTA. Fiksuoti, kad: 1. Lietuvos Respublikos trišalė taryba bendru sutarimu pritaria, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-845 siūlomas nustatyti reguliavimas būtų nustatomas ne Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 18 str. 4 dalimi, bet nauju punktu atitinkamai būtų papildytas Šeimos stiprinimo įstatymo 6 straipsnis.
|
Nepritarti. |
Siūloma pritarti projekto iniciatorių pateiktam projektui, jį atitinkamai patobulinant pagal pateiktas pastabas. |
|
3.2 |
Trišalė taryba, 2021-12-14 Nr. g-2021-12527 |
1 |
|
|
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovai siūlo palikti šiame projekte siūlomą formuluotę.
|
Pritarti. |
|
|
3.3 |
Trišalė taryba, 2021-12-14 Nr. g-2021-12527 |
1 |
|
|
3. Darbdavių organizacijų ir profesinių
sąjungų organizacijų atstovai siūlo tikslinti formuluotę: „Valstybės ir
savivaldybių institucijose ir įstaigose, |
Nepritarti. |
Pritarta nuomonei, jog būtų nustatyta ne rekomendacinio pobūdžio, o imperatyvi nuostata. |
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||
|
1. |
Žmogaus teisių komitetas, 2021-10-06 |
|
|
|
* |
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-845 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Žmogaus teisių komitetas. |
Pritarti. |
|
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-845(2) ir komiteto išvadoms.
7.2. Pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str.d. |
p. |
||||||
|
1. |
Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2022-04-06 |
1 |
|
|
|
Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 1.2 ir Seimo narių L. Kukuraičio bei T. Tomilino pasiūlymo dalį, kuriai pritarė Komitetas, siūlome atitinkamai patikslinti projekto 1 straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4. Valstybės ir savivaldybių
|
Pritarti. |
|
|
2. |
Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2022-04-06 |
2 |
|
|
|
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus
šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos
įgaliota institucija iki
|
Pritarti. |
|
8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
9. Komiteto paskirti pranešėja: Vilija Aleknaitė-Abramikienė.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė
Komiteto biuro patarėja A. Kazlauskienė