LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
DĖL GAUTŲ NAUJŲ PASTABŲ IR PASIŪLYMŲ DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO NR. I-464 23, 37 IR 441 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 201 STRAIPSNIU
ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1833(3)
2022 m. gruodžio 5 d. Nr. P-104-97
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas, Komiteto nariai Virgilijus Alekna, Raimundas Lopata, Arvydas Pocius, Valdas Rakutis, Dovilė Šakalienė.
Komiteto biuras: biuro vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai: Justas Gaidys, Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Gediminas Kazėnas.
Kviestieji asmenys: Seimo nariai Tomas Tomilinas, Agnė Širinskienė, Linas Kukuraitis, Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovai Jurgita Meškienė, Edvinas Mušinskis, vidaus reikalų viceministras Vitalij Dmitrijev, Vidaus reikalų ministerijos vyresnysis patarėjas Darius Vasaris, Vyriausybės kanceliarijos Grėsmių valdymo ir krizių prevencijos grupės vadovas Vilmantas Vitkauskas..
2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-30 |
1 (201) |
|
|
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 201 straipsnyje siūloma nustatyti, kad „Vyriausybė gali įgalioti priimti teisės aktą atitinkamos valdymo srities ministrą, Vyriausybės įstaigą ar įstaigą prie ministerijos, jeigu teisės aktu reglamentuojamų santykių Lietuvos Respublikos Konstitucija tiesiogiai nepriskiria Vyriausybės įgaliojimams“ (išskirta – mūsų). Čia vartojama formuluotė „reglamentuojamų santykių <....> nepriskiria Vyriausybės įgaliojimams“ yra neaiškaus turinio. Jei norima nustatyti, kad tais atvejais, kai pareiga priimti teisės aktą kyla Vyriausybei iš Konstitucijoje nustatytų Vyriausybės įgaliojimų, aptariama projekto nuostata atitinkamai tikslintina. Kita vertus, Konstitucijoje numatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija (5 straipsnio 2 dalis). Vyriausybė gali pavesti priimti teisės aktus kitiems subjektams tik tose valdymo srityse, kuriose reglamentuojami santykiai pagal Konstituciją nėra priskirti pačiai Vyriausybei. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijoje tiesiogiai nustačius konkrečios valstybės valdžios įgaliojimus, ji negali jų perduoti kitai valdžiai ar jų atsisakyti, todėl aptariamos projekto nuostatos siūlytina atsisakyti kaip perteklinės. |
Nepritarti |
Argumentai: Akcentuotina, kad Vyriausybė gali pavesti priimti teisės aktus tik tose valdymo srityse, kuriose reglamentuojami santykiai pagal Konstituciją nėra priskirti pačiai Vyriausybei. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijoje tiesiogiai nustačius konkrečios valstybės valdžios įgaliojimus, ji negali jų perduoti kitai valdžiai ar jų atsisakyti. Pagal Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktą įstatymų vykdymas ir Seimo nutarimų dėl įstatymų įgyvendinimo vykdymas yra Vyriausybės funkcija. Todėl siūlome Įstatymo projekto 1 straipsnyje palikti nustatą, kad Vyriausybė įgaliojimus kitiems subjektams priimti teisės aktus nesuteikia dėl aktų, kai pagal Konstituciją atitinkamus aktus gali priimti tik Vyriausybė.
Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 1, susilaikė – 1.
|
3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas
NSGK biuro patarėjas Gediminas Kazėnas