AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

 

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:

 

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas,  atsižvelgus į 2023–2024 metų valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo veiksmų plano[1] įgyvendinimo praktiką.

 Siūloma tikslinti Mokslo ir studijų įstatymo (toliau – Įstatymas) 10 straipsnio 4 dalį.

 

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:

 

Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narys Edmundas Pupinis.

 

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:

 

Šiuo metu Įstatyme yra numatyta, kad universitete teikiamas aukštasis universitetinis išsilavinimas. Universitetas negali vykdyti koleginių studijų ir teikti aukštojo koleginio išsilavinimo, išskyrus šio įstatymo 53 straipsnio 18 dalyje nustatytus atvejus, tuo atveju, jeigu Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis, įvertinus atliktų išorinio studijų vertinimo ir išorinio mokslo ir studijų institucijų vertinimo rezultatus, mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei meno veiklos vertinimo rezultatus, specialistų poreikį, valstybės ūkinės, socialinės, kultūrinės plėtros poreikius ir ateities perspektyvas, universiteto statute yra numatytas koleginių studijų vykdymas pagal Vyriausybės nustatytos studijų krypties (krypčių, krypčių grupės) trumposios, pirmosios, antrosios pakopų koleginių studijų programas. Universitete turi vyrauti universitetinės studijos.

Pagal Trumposios pakopos ir koleginių studijų programų vykdymo universitete tvarkos aprašą, patvirtintą Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – Aprašas), universiteto pasirengimą vykdyti tam tikros studijų krypties (krypčių, krypčių grupės) trumposios pakopos, koleginių studijų programas vertina Studijų kokybės vertinimo centras ir Lietuvos mokslo taryba pagal apraše nustatytus kriterijus. Teigiamai įvertinus universiteto galimybes, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teikia Vyriausybei nutarimo dėl leidimo universitetui vykdyti tam tikros studijų krypties (krypčių, krypčių grupės) trumposios, pirmosios, antrosios pakopų koleginių studijų programas projektą.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:

 

Siekiant teisinio aiškumo, siūloma patikslinti Įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostatas, panaikinant papildomą nepagrįstai daug pastangų reikalaujančią biurokratinę naštą, tenkančią universitetui, dalyvaujančiam Valstybei reorganizuojant valstybinę kolegiją, Studijų kokybės vertinimo centrui, atliekančiam vertinimo procedūras, ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, teikiančiai Vyriausybei teisės akto projektą.

Paprastai valstybinės kolegijos reorganizavimas yra susijęs su siekiu užbaigti arba optimizuoti studijų veiklą, peržiūrint ir atsisakant nerentabilių, perteklinių ar žemus vertinimo balus turinčių studijų programų, jas tik užbaigiant ir vėliau išregistruojant iš Studijų, mokymo ir kvalifikacijų registro.

 Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai universitetas dalyvauja Vyriausybei reorganizuojant valstybinę kolegiją, perima visas reorganizuojamos valstybinės kolegijos teises ir pareigas ir sudaro galimybes reorganizuojamos valstybinės kolegijos studentams užbaigti pradėtas jų studijas pagal koleginių studijų programas, kurios studentams pabaigus studijas išregistruojamos, Apraše nurodytos įvertinimo procedūros neatliekamos. Šios procedūros būtų atliekamos tik tuo atveju, kai universitetas, perimdamas reorganizuojamos valstybinės kolegijos teises ir pareigas, siekia stiprinti ir plėtoti tam tikras (pavyzdžiui, regionui ar šalies ūkiui reikalingas) koleginių studijų programas.

 

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:

 

Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma.   

 

6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:

 

Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacija ir korupcijai.    

 

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:

 

Priimtas įstatymas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.

 

8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:

 

Teikiamas įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.

 

9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:

 

Kitų įstatymų keisti nereikės

 

10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:

 

Įstatymo projektas parengtas, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.

 

11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:

 

Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams.     

 

12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:

 

Priėmus įstatymo projektą reikės atitinkamai patikslinti Aprašo nuostatas.

 

 

13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):

 

Įstatymo projekto įgyvendinimui nereikės valstybės biudžeto lėšų.

 

14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:

 

Negauta.     

 

15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:

 

Koleginės studijos universitete

 

16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:

     

Nėra.

 

 

 

 

Teikia                                 

Seimo narys                                                                                        Edmundas Pupinis



[1]  Vyriausybės 2023 m. liepos 12 d. nutarimas Nr. 567 „Dėl 2023–2024 metų valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo veiksmų plano įgyvendinimo priemonės patvirtinimo“.