LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1336 7, 8, 10, 23, 25 IR 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1336 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-902 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO NR. IX-547 4, 5, 6, 7 IR 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-110 6, 14, 18, 21, 22, 24 IR 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1509 3, 15, 19, 26 IR 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-1904 2, 3, 6, 8, 13, 15 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1343 6, 16, 17 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽIMTUMO ĮSTATYMO NR. XII-2470 35, 37, 38, 39, 391, 40, 41, 44, 50, 54 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 51, 52, 53 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS ĮMONĖS IGNALINOS ATOMINĖS ELEKTRINĖS DARBUOTOJŲ PAPILDOMŲ UŽIMTUMO IR SOCIALINIŲ GARANTIJŲ ĮSTATYMO NR. IX-1541 4, 9, 11 IR 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS NEĮGALIŲJŲ SOCIALINĖS INTEGRACIJOS ĮSTATYMO NR. I-2044 5 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS PROFESINIO MOKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-450 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-888 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINIŲ ĮMONIŲ ĮSTATYMO NR. IX-2251 14, 15, 17 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠEIMYNŲ ĮSTATYMO NR. XI-681 12 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS GARANTIJŲ DARBUOTOJAMS JŲ DARBDAVIUI TAPUS NEMOKIAM IR ILGALAIKIO DARBO IŠMOKŲ ĮSTATYMO NR. XII-2604 5, 10, 11 IR 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO NR. IX-1691 PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠALPOS PENSIJŲ ĮSTATYMO NR. I-675 1, 2, 6, 7, 8 IR 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO VI1 SKYRIUMI ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠALPOS PENSIJŲ ĮSTATYMO NR. I-675 1, 4, 7, 15, 16, 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 17, 18 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO NR. XIII-882  4 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 3 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS KŪNO KULTŪROS IR SPORTO ĮSTATYMO NR. I-1151 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO NR. I-730 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ĮSTATYMO NR. X-493 30 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO NR. I-549 11 IR 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS PENSIJŲ SISTEMOS REFORMOS ĮSTATYMO NR. IX-1215 PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARŲ IR LIETUVOS LAISVĖS KOVOS SĄJŪDŽIO TARYBOS 1949 M. VASARIO 16 D. DEKLARACIJĄ PASIRAŠIUSIŲ ASMENŲ STATUSO ĮSTATYMO NR. IX-1789 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO VALSTYBINĖS RENTOS ĮSTATYMO NR. X-980 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS PAREIGŪNŲ IR KARIŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO NR. I-693 3, 7, 9 IR 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS ĮSTATYMO NR. IX-1675 8, 10 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-949 PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS POLITIKŲ, TEISĖJŲ, VALSTYBĖS PAREIGŪNŲ,VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ BEI VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ DARBUOTOJŲ PAREIGINĖS ALGOS (ATLYGINIMO) BAZINIO DYDŽIO, TAIKOMO 2019 METAIS, ĮSTATYMO PROJEKTŲ

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

 

1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai

Įstatymų projektai parengti vykdant reformą 6 srityse: švietimo, sveikatos apsaugos, mokesčių, inovacijų, šešėlinės ekonomikos mažinimo, pensijų. Šios reformos rezultatai, minėtų sričių tarpusavio sinergija pakeis Lietuvos socialinę ir ekonominę būklę ir spręs demografijos problemas. Siekiant padidinti darbo rinkos patrauklumą, reformuojama mokesčių sistema: mažinamos socialinio draudimo įmokos, nustatomos socialinio draudimo įmokų lubos, sujungiamos darbdavio ir darbuotojo mokamos socialinio draudimo įmokos. Taip darbo užmokesčio apmokestinimas taps teisingesnis ir patrauklesnis investuotojams, bus aiškesnis darbuotojams. Kartu bus padidintos paskatos verslui veikti legaliai, užtikrinta sąžiningos konkurencijos aplinka ir pasunkės galimybės veikti nedeklaruojant veiklos. Socialinio draudimo srityje taip pat siekiama užtikrinti teisingesnes socialines garantijas, ypač – finansiškai saugią senatvę. Todėl viena iš reformos krypčių – pensijų reforma. Socialiniame draudime nebeliks įmokomis nepagrįstų išmokų (bendroji pensijos dalis bus finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto). Svarbu tai, kad dėl vykdant struktūrinę reformą gautų investicijų, didinančių bendrąjį vidaus produktą, padidės viešųjų biudžetų pajamos, tai reiškia didesnius resursus pensijoms mokėti. Be to, numatomos įvesti socialinio draudimo įmokų lubos palaipsniui atitiks socialinio draudimo išmokų lubas.

Taip pat įstatymų projektai parengti siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 4.3.2 darbo priemonę „Įvertinus galimybę ir nustačius tikslingumą, visos ar dalies darbdavio socialinio draudimo įmokos (įskaitant privalomojo sveiktos draudimo įmokas) perkėlimas darbuotojui, gyventojų pajamų mokesčio ir bendrajai pensijai finansuoti skirtos valstybinio socialinio draudimo įmokų dalies sujungimas“, 4.3.3 darbo priemones „Antrosios pakopos pensijų fondų finansavimo šaltinio pakeitimo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau – VSDF biudžetas) į valstybės biudžetą tikslingumo įvertinimas ir įgyvendinimas, jeigu įvertinimo rezultatai teigiami“, „Antrosios ir trečiosios pakopų sistemos tobulinimas ir profesinių pensijų kaupimo skatinimas“.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4, 7, 8, 10, 23, 25 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-902 1straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 6, 14, 18, 21, 22, 24 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 3, 15, 19, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 2, 3, 6, 8, 13, 15 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 35, 37, 38, 39, 391, 40, 41, 44, 50, 54 straipsnių pakeitimo ir 51, 52, 53 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo Nr. IX-1541 4, 9, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 5 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-888 1 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 14, 15, 17 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos šeimynų įstatymo Nr. XI-681 12 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 5, 10, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6, 16, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektai parengti siekiant dalį darbdavio mokamos socialinio draudimo įmokos (pensijų, ligos, motinystės, privalomojo sveikatos draudimo įmokas) perkelti darbuotojui, sustiprinti socialinio draudimo įmokų ir išmokų ryšį, taip pat atitinkamai pakeisti išmokų dydžius, kad bruto išmokų dydžiai nesikeistų.

Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. XI-1691 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo Nr. IX-1215 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektai parengti siekiant įgyvendinti II pakopos pensijų kaupimo fondų sistemos pertvarką.

Pensijų kaupimo sistemos pakeitimų tikslas – užtikrinti, kad sulaukę pensinio amžiaus žmonės gautų didesnes pajamas nei iki šiol, kad pensijų sistema būtų vientisa ir nepriešinanti esamų ir būsimų pensijų gavėjų bei apimtų visus gyventojus. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad, naudodamasis diskrecija pasirinkti pensijų sistemą, įstatymų leidėjas gali nustatyti įvairius Konstitucijos 52 straipsnyje garantuojamų senatvės pensijų sistemos modelius. 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatyme buvo pasirinkta susieti valstybinės socialinio draudimo pensijų sistemos ir privačios II pakopos pensijų fondų sistemos modelius. Įvertinus šiuo metu veikiančio pensijų kaupimo modelio trūkumus (dalis žmonių pensijas kaupia per maža apimtimi, dalis įmokos į pensijų kaupimą pervedama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) biudžeto – tai kelia socialinę įtampą tarp esamų ir būsimų pensijų gavėjų, pensijų kaupimo dalyviai dažnai prisiima nepamatuotą investicinę riziką, išmokų iš pensijų kaupimo sistemos srities teisinis reguliavimas nesudaro pakankamų sąlygų didėti periodinių išmokų ir anuitetų skaičiui) ir atsižvelgiant į šalyje susiklosčiusią demografinę situaciją, būtina imtis pertvarkos, nes kyla reali rizika nepasiekti užsibrėžto ilgalaikio pensijų sistemos reformos tikslo – užtikrinti, kad sulaukę pensinio amžiaus žmonės gautų didesnes pajamas.

Vienas iš svarbiausių veiksnių, skatinančių vykdyti papildomo pensijų kaupimo sistemos pertvarką, yra prastėjanti demografinė situacija šalyje. Lietuvos visuomenė, kaip ir kitų Europos valstybių, senėja – žmonės gyvena vis ilgiau, gimstamumas mažėja. Tai reiškia, kad vis mažėjantis dirbančių žmonių skaičius turės „uždirbti“ pensijas didesniam pensijų gavėjų skaičiui. Remiantis vėliausiomis Lietuvos gyventojų skaičiaus prognozėmis, šiandieninė demografinė situacija ir ateities demografinės situacijos prognozės yra labai pakitusios, jas lyginant su buvusia ir prognozuota demografine situacija, kai buvo kuriama II pakopos pensijų kaupimo sistema. Anksčiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atliktos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu projekcijos (jų pagrindas – Eurostato demografinės projekcijos Lietuvai) 2050 m. skaičius buvo 1,18 milijono (2005 m. projekcijos), o pagal šiandienines projekcijas šis skaičius 2050 m. krenta iki 0,69 milijono (2017 m. projekcijos). Pagrindinė šių pokyčių priežastis – be prastėjančios demografinės situacijos (sumažėjęs gimstamumas ir padidėjęs pensijų gavėjų skaičius), itin išaugusi emigracija. Toks darbingo amžiaus gyventojų mažėjimas lems, kad jau ir anksčiau prognozuota demografinė „duobė“ bus dar gilesnė bei prasidės 2030–2040 metais. Atsižvelgiant į prastėjančią demografinę situaciją šalyje, buvo reformuota valstybinio socialinio draudimo pensijų sistema (nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas), siekiant užtikrinti šios sistemos tvarumą ir finansinį stabilumą ilguoju laikotarpiu, tačiau reformuota socialinio draudimo pensijų sistema dėl demografinių pokyčių negali ateityje užtikrinti didesnės pakeitimo normos. Taigi, siekiant sušvelninti prognozuojamos demografinės „duobės“ pasekmes ir užtikrinti didesnę ar bent išlaikyti esamą pensijų pakeitimo normą, būtina reformuoti ir pensijų kaupimo sistemą, kad ši užtikrintų efektyvesnį kaupimą didesniam ratui apdraustųjų ir tokiu būdu padėtų siekti užsibrėžto ilgalaikio pensijų sistemos reformos tikslo.

Kitas labai svarbus veiksnys, skatinantis imtis pensijų kaupimo sistemos pertvarkos, yra nepakankamas pagal šiandieninį reglamentavimą veikiančios papildomo pensijų kaupimo sistemos efektyvumas ir dėl to kylanti rizika nepasiekti užsibrėžto reformos tikslo didelės kaupiančiųjų asmenų dalies atžvilgiu. Pensijų sistemos reformos įstatyme nustatyta, kad dalyvaujančiųjų II pakopos pensijų kaupimo sistemoje pensijų įmoka yra sudaryta iš trijų dalių: 2 proc. dalyvio socialinio draudimo pensijų įmokos dalies, 2 proc. dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ir 2 proc. dydžio vidutinio darbo užmokesčio vidurkio priemokos, skiriamos iš valstybės biudžeto (trinarė kaupimo schema). Tokiu būdu kaupiančiųjų šiuo metu yra apie 605 tūkst. Pažymėtina, kad kaupime dalyvauja ir apie 695,5 tūkst. kaupiančiųjų tik 2 proc. socialinio draudimo pensijų įmokos dalies, nepasinaudojusių Pensijų sistemos reformos įstatymo 1, 2, 3, 4, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XI-2418 suteikta galimybe 2013 metais pasirinkti dalyvauti pensijų kaupime pagal trinarę kaupimo schemą. Taip pat apie 24 tūkst. dalyvių yra sustabdę įmokų pervedimą į pensijų fondus, tad iki dalyvavimo sustabdymo į pensijų fondus pervestos lėšos yra investuojamos pagal asmens pasirinkto pensijų fondo strategiją, iki asmuo sukaks senatvės pensijos amžių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atlikti skaičiavimai ir kitų šalių praktika rodo, kad 6 proc. asmens pajamų kaupimas kiekvieną mėnesį yra minimali riba norint senatvei sukaupti pakankamas sumas, kurios galėtų užtikrinti kaupusiems asmenims papildomas pastovias mėnesines išmokas – anuitetą. Įvertinus tai, kad apie 61 proc. tik valstybinio socialinio draudimo įmokos dalį II pakopos pensijų fonduose kaupiančių asmenų uždirba mažesnį nei vidutinį darbo užmokestį (VSDF valdybos duomenys), tikėtina, kad asmenys, dalyvaujantys pensijų kaupime ir kaupiantys tik 2 procentus valstybinių socialinio draudimo pensijų įmokų, dėl pernelyg mažos įmokos II pakopos pensijų kaupimo sistemoje nesukaups pakankamos lėšų sumos, leisiančios sukakus senatvės pensijos amžių įsigyti pensijų anuitetą. Toks kaupimas sulaukus pensinio amžiaus jiems gali užtikrinti tik vienkartinę išmoką, kuri iš esmės neatitinka pensijų sistemos paskirties – periodinių išmokų senatvėje.

Taip pat dėl šiuo metu vykdomo valstybinių socialinio draudimo įmokų dalies pervedimo į II pakopos pensijų fondus dalyvaujantiesiems II pakopos pensijų kaupimo sistemoje sumažėja socialinio draudimo pensijos, skiriamos iš VSDF biudžeto. Todėl galiojanti sistema visiems kaupiantiesiems lems sumažėjusią socialinio draudimo pensiją, o kaupiantiesiems tik valstybinio socialinio draudimo įmokos dalį greičiausiai neužtikrins ir reguliarių išmokų iš II pakopos pensijų fondų senatvėje – taip reguliarios pajamos senatvėje ne padidės, o netgi sumažės.

Šiuo metu kaupiantiems tik socialinio draudimo pensijų įmokos dalį nenumatyta galimybė pereiti į trinarę kaupimo sistemą ir tokiu būdu pensijų fonduose kaupti didesne apimtimi. Taip pat nenumatyta ir galimybė kaupiantiesiems II pakopos pensijų kaupimo sistemoje prisimokėti papildomai savo iniciatyva. Prie dalyvių kaupimo negali prisidėti ir jų darbdaviai, tad tarp darbdavių, norinčių paskatinti darbuotojus ir prisidėti prie jų gerovės senatvėje, susiformavo praktika darbuotojų naudai mokėti įmokas į papildomo savanoriško pensijų kaupimo fondus, veikiančius pagal Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą. Taigi šiuo metu nepakankama apimtimi kaupiantiems (tik valstybinio socialinio draudimo įmokos dalį) II pakopos pensijų kaupimo sistemos dalyviams nėra galimybių padidinti į pensijų fondus pervedamų įmokų sumą – taip sistemiškai apribojamos jų galimybės gauti didesnes pensines išmokas ir skatinama pajamų nelygybė senatvėje.

Dar vienas siūlomos pensijų kaupimo sistemos reformos tikslas yra didinti dalyvaujančiųjų II pakopos pensijų kaupimo sistemoje skaičių, taip užtikrinant didesnes pajamas senatvėje kuo didesniam gyventojų skaičiui. Šis tikslas sutampa su ilgalaikiu pensijų sistemos reformos tikslu, kad reformuota pensijų kaupimo sistema apimtų visus gyventojus. Šiuo metu beveik 1 300 tūkst. dirbančiųjų dalyvauja II pakopos pensijų kaupimo sistemoje, nekaupiančiųjų – apie 440 tūkst. Kuo daugiau darbingo amžiaus jaunų asmenų pradės dalyvauti kaupime dabar, tuo mažesnė pajamų nelygybė tarp senatvės pensijos gavėjų laukia ateityje.

Taip pat Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. XI-1691 pakeitimo įstatymo projektu siekiama sumažinti pensijų kaupimo dalyviui tenkančią investicinę riziką, sumažinti atskaitymus nuo turto, spręsti išmokų iš II pakopos pensijų sistemos (toliau – II pakopos pensijų išmokų sistema) problemas, kylančias dėl per aukštos privalomo anuiteto ribos, ir kt.

VSDF valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis, 2018 metų kovo mėnesį Lietuvoje buvo apie 90 tūkst. asmenų, kurių suminės pensinės pajamos (socialinio draudimo senatvės arba netekto darbingumo pensija, valstybinė pensija) neviršijo 230 eurų. Iš jų apie 30 tūkst. asmenų turėjo būtinąjį pensijų socialinio draudimo stažą. Be to, daugiau nei 5 tūkst. asmenų, kurie nėra įgiję minimalaus pensijų socialinio draudimo stažo socialinio draudimo pensijai gauti arba jų gaunama pensija yra labai maža, gauna 0,9 šalpos pensijų bazės dydžio (šiuo metu – 117 eurų) šalpos pensijas.

Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1, 2, 6, 7, 8 ir 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo VI1 skyriumi įstatymo projektu siekiama mažinti bent minimalų pensijų socialinio draudimo stažą įgijusių asmenų socialinę atskirtį, nustatant su minimalių vartojimo poreikių dydžiu (toliau – MVPD) susietas jų gaunamų pensinių pajamų lubas bei didinti senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims mokamas pačias mažiausias šalpos pensijas. Socialinio draudimo senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijų priemoką siūloma nustatyti Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatyme, nes šio įstatymo tikslas yra nustatyti mėnesines pinigines išmokas, užtikrinančias minimalias pajamas asmenims netekto darbingumo, senatvės ir kt. atvejais. Be to, pensijos priemoka bus mokama ne iš VSDF biudžeto, bet iš valstybės biudžeto lėšų.

Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1, 4, 7, 15, 16, 24 straipsnių pakeitimo ir 17, 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XIII-882 4 straipsnio pakeitimo ir 3 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 30 straipsnio pakeitimo įstatymo, taip pat Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 8, 10 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-949 pakeitimo įstatymo (dėstomas nauja redakcija) projektai yra Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1, 2, 6, 7, 8 ir 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo VI1 skyriumi įstatymo projekto lydimieji teisės aktų projektai.

Atsižvelgiant į tai, kad, įgyvendinant mokesčių reformą, bus sujungtos darbuotojo ir darbdavio mokamos socialinio draudimo įmokos, atitinkamai perskaičiuojami darbo jėgos mokesčių tarifai, o tai iš esmės sąlygos didesnį darbo užmokestį asmeniui ir atitinkamai didins Lietuvos statistikos departamento skelbiamą bruto vidutinį darbo užmokestį (toliau – vidutinis darbo užmokestis), bei siekiant išlaikyti pensinio pobūdžio išmokų, mokamų iš valstybės biudžeto, kurių dydžio apskaičiavimas susietas su darbo užmokesčiu, dydį tokį, koks yra šiuo metu nustatytas (t. y. išvengti nepagrįsto jų padidėjimo), Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siekiama patikslinti Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo nuostatas, susijusias su sportininkų rentos dydžio apskaičiavimu, Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu – Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo nuostatas, susijusias su valstybinių pensijų dydžio ribojimu, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 3, 7, 9 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu – Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 nuostatas, susijusias su pareigūnų ir karių valstybinių pensijų dydžio bei pareigūnų apskaičiavimo tvarka, Lietuvos Respublikos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu – Lietuvos Respublikos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymo Nr. IX-1789 nuostatas, kuriomis nustatomas valstybinės signataro rentos dydis, bei Lietuvos Respublikos Prezidento valstybinės rentos įstatymo Nr. X-980 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu – Lietuvos Respublikos Prezidento valstybinės rentos įstatymo Nr. X-980 nuostatas, kuriomis nustatomas Respublikos Prezidento valstybinės rentos dydis.

Pagrindinis piniginės socialinės paramos sistemos tikslas yra susijęs su skurdo ir socialinės atskirties mažinimu, garantuojant minimalias pajamas būtiniausiems poreikiams patenkinti (išlaidoms maistui, aprangai, būsto išlaikymo išlaidoms iš dalies padengti ir pan.), tačiau išvengiant ilgalaikės priklausomybės nuo socialinės paramos sistemos ir užtikrinant, kad darbingo amžiaus darbingi nepasiturintys gyventojai išsaugotų paskatas aktyviai dalyvauti darbo rinkoje. Todėl Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 8, 10 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-949 pakeitimo įstatymo projektu siekiama didinti ilgalaikių socialinės pašalpos gavėjų motyvaciją integruotis į darbo rinką, tobulinant piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teisinį reguliavimą, susijusį su papildomos socialinės pašalpos dalies įsidarbinus skyrimu, taip pat užtikrinti Šalpos pensijų įstatymo bei Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatų suderinamumą.

Taip pat teikiamas Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2019 metais, įstatymo projektas, kuriuo siūloma atitinkamai (1,289 karto) padidinti Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų, darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį.

 

 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Įstatymo projektų iniciatorė – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Įstatymų projektus parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai.

 

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai

Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą, darbdavys moka pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, sveikatos draudimo įmokas. Apdraustasis moka pensijų ir sveikatos draudimo įmokas. Socialinio draudimo įmokos nėra ribojamos. Socialinio draudimo pensijų bendroji dalis finansuojama tiek VSDF fondo, tiek valstybės biudžeto lėšomis. Iš VSDF skiriamos lėšos Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nustatytoms aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms finansuoti. Tais atvejais, kai apdraustajam apskaičiuotas darbo užmokestis mažesnis nei minimalioji mėnesinė alga, draudėjas socialinio draudimo įmokas už tarnautojus ar darbuotojus sumoka nuo darbo užmokesčio, ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga.

Socialinio draudimo išmokas reglamentuojančiuose įstatymuose (Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatyme) nustatyti išmokų dydžiai, pavyzdžiui, ligos išmoka lygi 80 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, motinystės išmoka – 100 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio, tėvystės – 100 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio, kintama nedarbo draudimo išmokos dalis pirmą–trečią nedarbo draudimo išmokos mokėjimo mėnesį – 50 proc. apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų ir t. t.

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatyta, kad, įvykus draudžiamajam įvykiui, ligos išmoka apdraustajam mokama pagal apdraustojo asmens darbo (pamainų) grafiką.

Nedarbo socialinio draudimo įstatyme nustatyta, kad aktyvios darbo rinkos politikos priemonės finansuojamos VSDF biudžeto lėšomis, nėra reglamentuotas nedarbo socialinio draudimo stažo apskaičiavimas savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie draudžiami nedarbo socialiniu draudimu. Taip pat nereglamentuota, kad bedarbiams, gaunantiems ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos socialinio draudimo išmoką, paskirtą iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje (nuo 2018 m. spalio 1 d. – Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba)) dienos, nedarbo draudimo išmoka būtų pradedama mokėti ne anksčiau, negu baigiasi šių išmokų mokėjimo laikas, o gaunantiems ligos išmokas dėl nelaimingų atsitikimų darbe bei ligos socialinio draudimo išmokas, iš nedarbo draudimo lėšų mokama tik nedarbo draudimo išmokos dalis, viršijanti gaunamų išmokų sumą. Nedarbo socialinio draudimo įstatyme numatyta, kad terminas neteisėtai gautai nedarbo draudimo išmokai grąžinti pradedamas skaičiuoti nuo nelegalaus darbo fakto nustatymo.

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nustatyti privalomojo sveikatos draudimo įmokų tarifai visoms šiuo draudimu draudžiamoms asmenų kategorijoms, pavyzdžiui, nustatyta, kad draudėjas moka 3 proc. dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, o apdraustieji moka 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokas, asmenys, įsigiję verslo liudijimus, – 9 proc. dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas ir t. t.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatyme nustatyta, kad dalis pensijų socialinio draudimo įmokos pervedama pensijų kaupimo bendrovėms, aktyvios darbo rinkos politikos priemonės finansuojamos VSDF biudžeto lėšomis, tvirtinama darbdavio bendroji pensijų, ligos, motinystės, nedarbo ir nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmoka, o apdraustojo – tik pensijų socialinio draudimo įmoka.

Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatyme nustatyta, kad į Garantinį fondą mokama 0,2 proc. dydžio įmoka nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, o į Ilgalaikio darbo išmokų fondą – 0,5 proc. dydžio įmoka nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Taip pat nustatyta, kad teisę į ilgalaikio darbo išmoką turinčiam darbuotojui, jį atleidus iš darbo ir kai tarp jo ir darbdavio per trijų mėnesių laikotarpį po atleidimo nesudaroma nauja darbo sutartis, iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo skiriama: jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio ilgalaikio darbo išmoka – kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi nuo penkerių iki dešimt metų; dviejų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio ilgalaikio darbo išmoka – kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi nuo dešimt iki dvidešimt metų; trijų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio ilgalaikio darbo išmoka – kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi dvidešimt ir daugiau metų. Ilgalaikio darbo išmoka skiriama ne ankščiau kaip po 3 mėnesių nuo atleidimo iš darbo dienos, o išmokama už praėjusį mėnesį ne rečiau kaip kartą per mėnesį tol, kol išmokama visa darbuotojui paskirta išmoka.

Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatyme numatyta, kad dalyvaujančiųjų II pakopos pensijų kaupimo sistemoje pensijų įmoka sudaryta iš 2 proc. dalyvio pensijų socialinio draudimo įmokos dalies, 2 proc. dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, ir 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio priemokos iš valstybės biudžeto. Kaupime dalyvauja ir tik 2 proc. valstybinio socialinio draudimo įmokos dalį kaupiantys dalyviai, kurie pradėjo dalyvauti kaupime iki 2012 metų ir 2013 metais neišreiškė noro dalyvauti kaupime pervedant trinarę įmoką, kaip tai buvo numatyta Pensijų sistemos reformos įstatymo 1, 2, 3, 4, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatyme Nr. XI-2418.

Šiuo metu kaupiantiesiems tik socialinio draudimo pensijų įmokų dalį nenumatyta galimybė pereiti į trinarę kaupimo sistemą ar į II pakopos pensijų fondus prisimokėti papildomai savo iniciatyva ar jų darbdaviams. Dalyvauti II pakopos pensijų kaupimo sistemoje, remiantis galiojančio Pensijų kaupimo įstatymo nuostatomis, gali asmenys, turintys draudžiamųjų pajamų, nuo kurių privalomai skaičiuojamos pensijų socialinio draudimo įmokos. Dalyvavimas II pakopos pensijų kaupimo sistemoje prasideda savanoriškai sudarius pensijų kaupimo sutartį su pensijų fondą valdančia pensijų kaupimo bendrove ir šią sutartį įregistravus VSDF valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsteigtame ir tvarkomame Pensijų kaupimo sutarčių registre (toliau – Sutarčių registras).

Pagal galiojantį Pensijų kaupimo įstatymą, dalyvavimas pensijų kaupime prasideda asmeniui savanoriškai su pasirinkta pensijų kaupimo bendrove sudarius pensijų kaupimo sutartį. Pagal minėtąjį įstatymą nėra galimybės pensijų kaupimo dalyviui laikinai sustabdyti pensijų įmokų pervedimo į pensijų fondą.

Šiuo metu galiojantis Pensijų kaupimo įstatymas nenustato tvarkos, kuria vadovaudamasis pensijų kaupime dalyvaujantis asmuo galėtų priimti racionalų ir informacija pagrįstą sprendimą dėl pensijų įmokų kaupimo konkrečiame pensijų fonde. Dažna praktika, kai dalyvis, net ir susipažinęs su jam pateiktu pensijų kaupimo bendrovės valdomų pensijų fondų ir jiems būdingos rizikos aprašymu, priima neracionalų sprendimą – jauni dalyviai kaupia pernelyg konservatyviai, o dėl ypač mažų tarpbankinių palūkanų kyla rizika, kad sukauptas pensijų turtas nekompensuos dėl infliacijos patiriamų turto vertės praradimų. Ir priešingai – vyresnio amžiaus dalyviai, pensijų kaupimo sutarties sudarymo metu pasirinkę kaupti jiems pagal rizikos pobūdį tinkamame fonde, vėliau, artėjant senatvės pensijos amžiui, savo pasirinkimo nekeičia, todėl susiduria su rinkos svyravimo rizika, dėl kurios, sulaukus senatvės pensijos amžiaus ir įgijus teisę į pensijų išmokas, sukauptas pensijų turtas gali būti konvertuojamas į pensijų išmokas finansų rinkoms esant nuosmukio fazėje, ‒ tokiu atveju dalyvis galėtų patirti didelių nuostolių, o gaunama pensijų išmoka neužtikrintų orios senatvės ir būtiniausių poreikių patenkinimo (remiantis Lietuvos banko atlikta analize, 69,7 proc. dalyvių kaupia netinkamame pagal rizikos pobūdį fonde atsižvelgiant į jų amžių, o jaunų asmenų (iki 39 m. amžiaus), kaupiančių netinkamame fonde, dalis sudaro net 73,2 proc., be to, daugiau nei 78 proc. visų dalyvių nėra keitę pensijų fondo, o kasmet savo pensijų fondą vidutiniškai keitė tik 3,28 proc. dalyvių). Galiojantis teisinis reguliavimas iš esmės nesprendžia anksčiau išvardintų problemų ir neužkerta kelio galimoms neigiamoms pasekmėms ateityje atsirasti.

Šiuo metu senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo pensijų išmoką iš sukaupto turto gali gauti vienkartinės, periodinės išmokos (pastarosios pensijų išmokų rūšys yra galimos tik esant tam tikroms sąlygoms) arba pensijų anuiteto būdu. Jei pagal Lietuvos banko valdybos 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 03-249 „Dėl Bazinio pensijų anuiteto skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintą Bazinio pensijų anuiteto skaičiavimo metodiką apskaičiuotas bazinis pensijų anuitetas yra mažesnis nei 0,5 valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos (toliau – bazinė pensija), sukauptos lėšos asmeniui gali būti išmokamos kaip vienkartinė arba periodinė išmoka. Jei apskaičiuotas bazinis pensijų anuitetas yra lygus arba didesnis negu 0,5 bazinės pensijos, asmuo turi prievolę įsigyti gyvybės draudimo bendrovėje pensijų anuitetą, mokamą iki gyvos galvos. Tais atvejais, kai apskaičiuotas bazinis anuitetas yra didesnis negu 3 bazinės pensijos, asmuo turi prievolę įsigyti pensijų anuitetą, likusią lėšų dalį pasiimdamas kaip vienkartinę arba periodinę išmoką. Bazinis pensijų anuitetas – tai tik rodiklis, kurį naudodama pensijų kaupimo bendrovė vertina pensijų fondo dalyvio, sulaukusio senatvės pensijos amžiaus, galimybę gauti vieną ar kitą Pensijų kaupimo įstatyme įtvirtintą pensijų išmokos rūšį. Nors pensijų fondo dalyviui apskaičiuotas bazinio pensijų anuiteto dydis sudaro įspūdį, kad tokio pat dydžio pensijų anuitetą bus galima įsigyti ir gyvybės draudimo įmonėje, vykdančioje pensijų anuitetų veiklą, asmeniui gyvybės draudimo įmonės pasiūlytas pensijų anuiteto dydis paprastai yra mažesnis dėl gyvybės draudimo įmonės naudojamų prielaidų ir atskaitymų dydžio neatitikties bazinio pensijų anuiteto formulėje naudojamiems parametrams, todėl neretai kyla gyventojų nepasitenkinimas.

Galiojančiame Pensijų kaupimo įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas nesudaro sąlygų santykinai brangiems anuitetams pigti.

Šiuo metu aiškiai nereglamentuota, kaip traktuotinos asmens II pakopos pensijų kaupimo sistemoje sukauptos ir išmokamos lėšos, kai vykdomas išieškojimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą iš skolininkui mokėtinų sumų.

Galiojančiame Pensijų sistemos reformos įstatyme nustatyta, kad nuo 2020 m. pensijų įmoką sudarys 3,5 proc. dalyvio pensijų socialinio draudimo įmokų, 2 proc. dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, ir 2 proc. dydžio vidutinio darbo užmokesčio skatinamoji įmoka, skiriama iš valstybės biudžeto (3,5+2+2).

Taip pat nustatytos pensijų kaupimo dalyvių teisės pasirinkti ir keisti pensijų kaupimo bendrovę, nustatytas valstybinio socialinio draudimo ir kaupiamųjų pensijų išmokų santykis.

Galiojančiame Pensijų kaupimo įstatyme nustatyti tokie atskaitymai iš pensijų turto: 1 proc. dalyvio sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės, o konservatyvaus investavimo pensijų fonde – 0,65.

Galiojantis Pensijų kaupimo įstatymas numato prievolę lyginti pensijų fondų rezultatus su lyginamuoju indeksu.

Pagal Pensijų kaupimo įstatymo nuostatas,  VSDF valdyba steigia ir tvarko Pensijų kaupimo sutarčių registrą, t. y. šiame registre kaupiami duomenys tik apie pensijų kaupimo sutartis. Pensijų kaupimui pasibaigus (pvz., asmeniui sukakus senatvės pensijos amžių), į šį registrą įrašomas pensijų kaupimo sutarties pabaigos pagrindas. Duomenų apie asmeniui mokamas pensijų išmokas (pavyzdžiui, apie sudarytas pensijų anuiteto ar periodinių išmokų sutartis) šiame registre nėra.

Su MVPD susietų priemokų socialinio draudimo pensijų gavėjams jokie teisės aktai šiuo metu nenustato. Vadovaujantis Šalpos pensijų įstatymu, senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, neįgijusiems minimalaus pensijų socialinio draudimo stažo arba gaunantiems labai mažas pensijas, mokama 0,9 šalpos pensijų bazės dydžio (117 eurų) šalpos pensija.

Kūno kultūros ir sporto įstatyme nustatyta, kad sportininkų rentos dydis yra 1,5 vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

Valstybinių pensijų įstatyme nustatyta, kad valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų valstybinių pensijų ir socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio.

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nustatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą skiriama pagal pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatyme nustatyta, kad valstybinės signataro rentos dydis yra 50 procentų Seimo nario pareiginės algos per mėnesį.

Prezidento valstybinės rentos įstatyme nustatyta, kad Respublikos Prezidento valstybinė renta yra 50 procentų Respublikos Prezidento darbo užmokesčio dydžio per mėnesį.

Šiuo metu galiojantis Socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – Pensijų įstatymas) nereglamentuoja iš II pakopos pensijų fondų į VSDF biudžetą pervedamų dalyvių sukauptų lėšų apskaičiavimo pensijų apskaitos vienetais ir įskaitymo į VSDF biudžetą tvarkos, nes galimybės grąžinti į VSDF pensijų fonduose sukauptas lėšas nenumato galiojantys teisės aktai.

Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui įsidarbinus papildomai skiriama socialinė pašalpa, kurios dydis lygus 50 proc. socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio, už kiekvieną su darbo ar tarnybos santykiais susijusį mėnesį, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius. Šios priemonės tikslas – didinti ilgalaikių socialinės pašalpos gavėjų motyvaciją įsidarbinti. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) turimais duomenimis, 2017 m. papildomą socialinės pašalpos dalį įsidarbinus gavo apie 2 100 asmenų (t. y. 11,4 proc. socialinės pašalpos gavėjų, registruotų teritorinėje darbo biržoje (nuo 2018 m. spalio 1 d. – Užimtumo tarnyboje)).

Siekiant sumažinti ilgalaikę priklausomybę nuo socialinės paramos sistemos (piniginės socialinės paramos teikimas negali būti patrauklesnė priemonė nei įsidarbinimas), skatinti socialinės pašalpos gavėjus įsidarbinti oficialiai (tai turėtų įtakos mažinant šešėlinės ekonomikos mastą), Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas turėtų būti tobulinamas, nes paramos gavėjų aktyvinimas, taikant įvairias integracines priemones, sudaro palankesnes sąlygas neprarasti darbinių įgūdžių ir motyvacijos įsidarbinti.

Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatyme nustatyta, kad darbdaviams, steigiantiems kompensuojamąsias darbo vietas, į kurias pagal individualius planus įdarbinami atleisti iš darbo darbuotojai, už kiekvieną darbo vietą išmokamos 24 minimalių mėnesinių algų (toliau – MMA) dydžio kompensacijos: 1) sudarius darbo sutartį, pervedama 12 MMA; 2) praėjus 12 mėnesių nuo darbo sutarties sudarymo dienos, pervedama po 1 MMA kas mėnesį įdarbintųjų darbo laikotarpiu. Atleistiems iš darbo darbuotojams, kurie per ne ilgesnį kaip 3 metų laikotarpį nuo atleidimo iš darbo Ignalinos AE dienos apsisprendžia išvykti į kitą gyvenamąją vietovę Lietuvos Respublikoje arba užsienyje nuolat gyventi, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apmokamos faktinės persikėlimo išlaidos, bet ne didesnės kaip po 3 MMA kiekvienam šeimos nariui. Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatyme nustatytos užimtumo ir socialinės garantijos yra finansuojamos Užimtumo fondo, valstybės biudžeto ir kitų šaltinių lėšomis.

Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme nustatyta, kad mokymo lėšos formaliajam ir neformaliajam profesiniam mokymui, taip pat lėšos profesinio mokymo įstaigoms finansuoti gali būti skiriamos iš Užimtumo fondo.

Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatyme nustatyta, kad subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms yra apskaičiuojama procentais nuo kiekvienam socialinėje įmonėje dirbančiam tikslinei asmenų grupei priklausančiam darbuotojui tą mėnesį apskaičiuoto visų rūšių darbo užmokesčio, tačiau neviršijant dviejų tą mėnesį galiojančios Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių, ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos. Subsidija neįgalaus darbuotojo darbo vietai įsteigti ar pritaikyti ir jo darbo priemonėms įsigyti ar pritaikyti negali būti didesnė kaip 40 subsidijos skyrimo mėnesį galiojančios Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių. Subsidija vieno neįgalaus darbuotojo darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti negali būti didesnė kaip 6 subsidijos skyrimo mėnesį galiojančios Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžiai ir negali būti skiriama dažniau kaip kartą per 36 mėnesius. Subsidija asistento (gestų kalbos vertėjo) išlaidoms sudaro 40 proc. subsidijos skyrimo mėnesį galiojančio Vyriausybės patvirtinto minimaliojo valandinio atlygio dydžio už kiekvieną sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį turintį neįgalų darbuotoją ar neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas neviršijantis 25 proc. darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir 20 proc. už kiekvieną neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas 30–40 proc. darbingumo lygis, atsižvelgiant į neįgalaus darbuotojo faktiškai dirbtą laiką.

Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme nustatyta, kad profesinės reabilitacijos paslaugų teikimas gali būti finansuojamas Užimtumo fondo lėšomis.

 

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti, kad:

1)             apdraustasis moka pensijų, ligos, motinystės ir sveikatos socialinio draudimo įmokas. Draudėjas moka nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokas. Taip darbo užmokesčio apmokestinimas taps teisingesnis ir aiškesnis darbuotojams, taip pat bus atsižvelgta į socialinių įmokų prigimtį bei įmokų sąsajas su jų mokėtojais. Perkėlus draudėjo pensijų, ligos, motinystės ir sveikatos draudimo įmokas apdraustajam, darbo užmokestis darbuotojui turėtų būti nominaliai padidintas 1,289 karto;

2)             socialinio draudimo įmokos ribojamos: 2019 metais – 120 vidutinių darbo užmokesčių (toliau – VDU) per metus, 2020 metais – 84 VDU per metus ir 2021 metais – 60 vidutinių darbo užmokesčių per metus. Bus padidintos paskatos verslui, investuotojams, bus sustiprintas socialinio draudimo įmokų ir išmokų ryšys;

3)             socialinio draudimo pensijų bendroji dalis finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. Tai užtikrins, kad socialiniame draudime neliks įmokomis nepagrįstų išmokų;

4)             VSDF biudžeto lėšos nebebus skiriamos Užimtumo įstatymo nustatytoms aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms finansuoti, jos bus finansuojamos iš valstybės biudžeto. Surinktos nedarbo draudimo įmokos bus skirtos tik nedarbo draudimo išmokoms mokėti.

5)             tais atvejais, kai apdraustajam apskaičiuotas darbo užmokestis mažesnis nei minimalioji mėnesinė alga, draudėjas apdraustojo ir draudėjo socialinio draudimo įmokas už tarnautojus ar darbuotojus iš savo lėšų išskaičiuoja ir sumoka nuo darbo užmokesčio, ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga. Tai leis užtikrinti didesnes socialines garantijas mažiausiai uždirbantiems;

6)             darbdaviai, kurie darbuotojams moka mažesnį nei minimali mėnesinė alga per mėnesį atlyginimą, socialinio draudimo įmokas apskaičiuoja nuo minimalios mėnesinės algos. Įstatymo projekte nustatomos socialiai jautriausios asmenų grupės, už kurias gali būti mokamos socialinio draudimo įmokos nuo faktiškai apskaičiuoto atlyginimo;

7)             Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba vykdo naują funkciją – moka pensijų anuitetus;

8)             valstybiniu socialiniu draudimu draudžiamas Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Priėmus siūlomus pakeitimus, darbo jėgos apmokestinimas taps patrauklesnis, aiškesnis ir konkurencingesnis. Įvedamas socialinio draudimo įmokų ribojimas pamažu suvienodės su socialinio draudimo išmokoms taikomu ribojimu, bus sustiprintas socialinio draudimo įmokų ir išmokų ryšys, socialinio draudimo sistema taps patrauklesnė. Tam, kad dėl socialinio draudimo įmokų tarifų perskaičiavimo darbuotojams nesumažėtų neto atlyginimas ir jie neprarastų garantijų, siūloma nustatyti prievolę draudėjams atitinkamai perskaičiuoti darbuotojų bruto darbo užmokestį.

Preliminariai siūloma (rengiant VSDF biudžetą) nustatyti tokius socialinio draudimo tarifus:

 

Iki reformos

Po reformos

Darbdavio

Apdraustojo

Iš viso

Darbdavio

Apdraustojo

Iš viso

Pensijų socialinis draudimas

22,3

3,0

25,3

0,00

8,72

8,72

Ligos socialinis draudimas

1,4

 

1,4

0,00

1,09

1,09

Motinystės socialinis draudimas

2,2

 

2,2

0,00

1,71

1,71

Nedarbo socialinis draudimas

(terminuotoms sutartims)

1,4

(2,8)

 

1,4

(2,8)

1,31

(2,03 )

 

1,31

(2,03 )

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas

0,2

 

0,2

0,16

 

0,16

   Iš viso

27,5

3,0

30,5

1,47

11,52

12,99

Sveikatos draudimas

3,0

6,0

9,0

0,00

6,98

6,98

Bendras tarifas (VSD+PSD)

30,5

9,0

39,5

1,47

18,50*

19,97

Įmoka į Ilgalaikio darbo išmokų fondą

0,5

 

0,5

0,16

 

0,16

Įmoka į Garantinį fondą

0,2

 

0,2

0,16

 

0,16

Pensijų kaupimo įmoka

 

2+2

4

 

3

3

Skatinamoji įmoka

 

2

2

 

1,5

1,5

*1,55 proc. punkto sumažintas apdraustojo tarifas

(nemažinant šiuo dydžiu, bendras įmokos tarifas būtų 20,05)

 

Atsižvelgiant į tai, kad dalis draudėjo socialinio draudimo įmokų perkeliama apdraustajam ir atitinkamai didėja bruto darbo užmokestis, siūloma socialinio draudimo išmokas reglamentuojančiuose įstatymuose (Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektuose) nustatyti naujus išmokų dydžius, kad jie atitiktų dabar galiojančius. Taip pat turės būti pritaikyta socialinio draudimo išmokų dydžių nemažinimo taisyklė. Dėl šios taisyklės papildomos Valstybinio socialinio draudimo fondo patiriamos išlaidos dėl gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo bus dengiamos iš valstybės biudžeto.

Atsižvelgiant į Europos Teisingumo Teismo (dešimtosios kolegijos) 2018 m. kovo 7 d. sprendimą (Byloje C 651/16), Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas papildomas nuostata, kad tais atvejais, kai apdraustasis, turintis teisę gauti motinystės išmoką, draudžiamųjų pajamų neturėjo visai ar iš dalies dėl to, kad dirbo užsienyje, motinystės išmokos dydis apskaičiuojamas iš paskutinių draudžiamųjų pajamų, gautų kalendoriniais mėnesiais, kuriais asmuo dirbo Lietuvoje. Nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitus neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimui bei gyventojų pajamų mokesčio taikymui galima situacija kai iki Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo paskirtos ir po šio įstatymo įsigaliojimo mokamos ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokos sumažės. Siekiant išvengti galimo sumažėjimo Ligos ir motinytės socialinio draudimo įstatyme siūloma nustatyti, kad visos socialinio draudimo išmokos perskaičiuojamos pagal naujus darbo užmokesčio bei išmokų dydžius ir mokamos ne mažesnės, nei buvo paskirtos iki minėto įstatymo įsigaliojimo.

Yra atvejų, kai nelaimingas atsitikimas darbe įvyksta darbovietėje, kurioje asmuo dirba ne visą darbo dieną arba ne visą darbo savaitę, todėl, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, apskaičiuotos išmokos dydis yra mažesnis, nei šis dydis būtų apskaičiuotas taikant 5 darbo dienų savaitę. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte papildomai siūloma ligos išmoką dėl nelaimingo atsitikimo darbe mokėti taikant 5 darbo dienų savaitę. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai ne vieną kartą nagrinėjo apdraustųjų asmenų nusiskundimus, kad jiems apskaičiuotas ligos išmokos dydis pagal asmens darbo (pamainų) grafiką yra mažesnis, nei jis būtų apskaičiuotas taikant 5 darbo dienų savaitę.

Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte siūloma atsisakyti aktyvios darbo rinkos politikos priemonių finansavimo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (jos bus finansuojamos iš valstybės biudžeto), reglamentuoti nedarbo socialinio draudimo stažo apskaičiavimą savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie draudžiami nedarbo socialiniu draudimu, nustatant, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų individualių įmonių savininkų, mažųjų bendrijų narių ir ūkinių bendrijų tikrųjų narių, kurie yra draudžiami nedarbo socialiniu draudimu, nedarbo draudimo stažas nustatomas pagal sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Taip pat siūloma bedarbiams, gaunantiems ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos socialinio draudimo išmoką, paskirtą iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos, nedarbo draudimo išmoką pradėti mokėti ne anksčiau, negu baigiasi šių išmokų mokėjimo laikas, o gaunantiesiems ligos išmokas dėl nelaimingų atsitikimų darbe bei ligos socialinio draudimo išmokas iš nedarbo draudimo lėšų mokėti tik nedarbo draudimo išmokos dalį, viršijančią gaunamų išmokų sumą. Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio 2  dalyje siūloma nustatyti 3 mėnesių terminą nuo VSDF valdybos teritorinio skyriaus kreipimosi dienos susidariusiai nedarbo draudimo išmokos permokai grąžinti.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 35, 37, 38, 39, 391, 40, 41, 44, 50, 54 straipsnių pakeitimo ir 51, 52, 53 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo Nr. IX-1541 4, 9, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 5 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-888 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai parengti įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės valstybinio audito 2017 m. rugsėjo 29 d. ataskaitoje Nr. FA-2017-P-10-11-5-1 „Valstybinio socialinio draudimo fondo 2016 metų ataskaitų rinkinio teisingumas bei lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumas“ pateiktą rekomendaciją (toliau – Valstybės kontrolės rekomendacija). Valstybės kontrolės rekomendacijoje nurodyta, kad aktyvios darbo rinkos politikos priemonės yra vykdomos nedarbo socialinio draudimo įmokomis finansuojamo Užimtumo fondo ir valstybės biudžeto lėšomis, tačiau toks šių priemonių finansavimo išskaidymas neleidžia objektyviai suplanuoti šiam tikslui reikalingų lėšų, įvertinti bendrų šių lėšų naudojimo rezultatų. Atsižvelgiant į tai, šiuo projektu siūloma panaikinti Užimtumo fondą ir nustatyti, kad aktyvios darbo rinkos politikos priemonės būtų finansuojamos tik valstybės biudžeto lėšomis.

Atsižvelgiant į tai, kad įgyvendinant mokesčių reformą, bus sujungtos darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokos, yra tikslinami subsidijų dydžiai, nustatyti Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatyme, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatyme.

Dalį darbdavio socialinio draudimo įmokos tarifo perkėlus apdraustajam, išaugs bruto darbo užmokestis, todėl Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte siūloma apdraustiesiems ir draudėjams nustatyti naujus (perskaičiuotus) privalomojo sveikatos draudimo įmokų tarifus, kurie atitiktų dabartinį apmokestinimą. Taip pat siūloma aiškiai įtvirtinti iki šiol naudotą VDU dydį, t. y. neįtraukiant individualių įmonių darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos sveikatos draudimo įmokos už valstybės lėšomis draudžiamą asmenį, duomenų.

Atsižvelgiant į Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir Socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimų projektus, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo pakeitimu siūloma atsisakyti nuostatų, kad pensijų socialinio draudimo įmokos dalis pervedama pensijų kaupimo bendrovėms, aktyvios darbo rinkos politikos priemonės finansuojamos VSDF biudžeto lėšomis.

Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti naujus (perskaičiuotus dėl dalies darbdavio įmokų perkėlimo apdraustajam) įmokų tarifus į Garantinį fondą bei į Ilgalaikio darbo išmokų fondą. Be to, įmoka į Ilgalaikio darbo išmokų fondą mažinama papildomai, nes įmokų į šį fondą surenkama daugiau įmokų nei išmokama išmokų, taigi siūloma dalį įmokos tarifo (0,23 proc.) pridėti prie draudėjo mokamos nedarbo socialinio draudimo įmokos. Atsižvelgiant į tai, kad, perkeliant draudėjo mokamas pensijų, ligos, motinystės ir sveikatos draudimo įmokas apdraustajam, darbuotojo bruto darbo užmokestis didėja, tačiau, siekiant mokėti tokio paties dydžio ilgalaikio darbo išmokas, siūloma įstatyme nustatyto dydžio išmokas mokėti 77,58 proc. Taip pat siūloma nustatyti, kad ilgalaikio darbo išmokų mokėjimas taptų paprastesnis ir išmokos greičiau pasiektų atleistą darbuotoją, t. y. asmeniui paskirta ilgalaikio darbo išmoka būtų išmokama vienu kartu (kaip ir šiuo metu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą skiriamos išeitinės išmokos), o ne per kelis mėnesius.

Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti:

1. Atsisakoma socialinio draudimo įmokos dalies pervedimo į II pakopos pensijų kaupimo sistemos pensijų fondus nustatant, kad į šiuos pensijų fondus pervedamą pensijų įmoką sudarys 3 proc. dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, ir 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio priemoka, skiriama iš valstybės biudžeto (3+1,5). Taip panaikinamas esamų ir būsimų pensijų gavėjų supriešinimas, kai dalis įmokos į privačius pensijų fondus buvo pervedama iš VSDF biudžeto, taip mažinant šio biudžeto pajamas. Pažymėtina, kad jei nebūtų taikomas numatomas darbdavio socialinio draudimo įmokos tarifo perkėlimas apdraustajam, dėl kurio išaugs bruto darbo užmokesčiai, į pensijų fondus siūlomą pervesti pensijų įmoką sudarytų 4 proc. dalyvio draudžiamųjų pajamų dalis ir 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio priemoka iš valstybės biudžeto. Todėl lyginant šiuo metu į II pakopos pensijų fondus pervedamos trinarės įmokos dydį (2+2+2) su siūlomos pensijų įmokos (3+1,5) dydžiu, svarbu atkreipti dėmesį, kad nominaliai šie dydžiai iš esmės nesiskiria. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pensijų įmokos, mokamos iš valstybės biudžeto lėšų, dydis yra skaičiuojamas pagal užpraeitų metų vidutinį darbo užmokestį šalyje, Pensijų kaupimo įstatymo projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti, jog skaičiuojant 2019 m. ir 2020 m. pervestinos pensijų įmokos iš valstybės biudžeto lėšų dydį, Lietuvos statistikos departamento paskelbtas 2017 m. ir 2018 m. keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkis didinamas 1,289 karto. Didinti pensijų įmokos, mokamos iš valstybės biudžeto, apskaičiavimo bazę būtina, kad dalyviams pervedama pensijų įmoka iš valstybės biudžeto 2019 m. ir 2020 m. nesumažėtų dėl mokesčių konsolidavimo ir patvirtinto mažesnio kaupiamosios įmokos tarifo.

Asmenims, tapusiems pensijų sistemos dalyviais nuo 2019 m. sausio 1 d. ir vėliau, siūloma pensijų įmoką nuo 1,8 proc. draudžiamųjų dalyvio pajamų kasmet didinti laipsniškai, kol ši pasieks 3 proc. per 5 metus, taip nesukeliant naujiems dalyviams nepatogumų dėl staiga smarkiai išaugusių išlaidų pensijų kaupimui. Dalyviui pageidaujant, į jo pensijų sąskaitą gali būti iškart mokama viso dydžio pensijų įmoka, laipsniškai jos nedidinant. Kaip ir šiuo metu galiojančiame įstatyme, taip ir projekte siūloma palikti galioti taisyklę, kad įmoka iš valstybės biudžeto yra susieta su kita pensijų įmokos dalimi, t.y. dalyvio lėšomis mokama įmoka. Įmoka iš valstybės biudžeto mokama tik tuo atveju, jei yra mokama pensijų įmoka dalyvio lėšomis (išskyrus pensijų įmoką už tėvus), o jos dydis taip pat priklauso nuo dalyvio lėšomis mokamos įmokos dydžio: jei dalyvis moka laipsniškai didėjančią pensijų įmoką, tai ir valstybės biudžeto mokama pensijų įmoka laipsniškai didėja. Jei dalyvis pasirenka iš karto mokėti viso dydžio (3 proc.) pensijų įmoką savo lėšomis, ir pensijų įmoka iš valstybės biudžeto pradedama mokėti viso dydžio (1,5 proc.).

Šiam asmens lėšomis mokamos įmokos į pensijų fondus padidėjimui kompensuoti numatomas 1,55 procentinių punktų (atitikmuo 2 procentiniams punktams, jei nebūtų mokesčių konsolidavimo) valstybinio socialinio draudimo įmokos tarifo sumažinimas. Šį mažinimą siūloma taikyti visiems valstybinio socialinio draudimo įmokas mokantiems asmenims. Asmenims, šiuo metu dalyvaujantiems kaupime pagal trinarę schemą (2+2+2), perėjimas į schemą 3+1,5 dėl bendro pensijų tarifo sumažinimo neturės jokio poveikio jo gaunamoms pajamoms (vietoje 2 proc. savo pajamų jie mokės 3 proc. nuo išaugusio bruto darbo užmokesčio, tačiau padidėjimą kompensuos sumažėjusi valstybinio socialinio draudimo įmoka). Atsižvelgiant į tai, kad pagal trinarę schemą dalyvaujantiems pensijų kaupime asmenims iš esmės išlaikoma status quo, t. y. šie asmenys ir dabar perveda įmoką savo lėšomis, o jos padidėjimą kompensuos sumažintas valstybinio socialinio draudimo tarifas, jiems laipsniškas pensijų įmokos didėjimas nesiūlomas. Asmenims, šiuo metu nekaupiantiems II pakopos pensijų fonduose ar kaupiantiems tik valstybinio socialinio draudimo įmokos dalį (2 proc.), iš dalyvio lėšomis mokamos įmokos dalies padidėjimas iki 3 proc. reikš, kad jiems dalyvaujant II pakopos pensijų kaupimo sistemoje jų gaunamos pajamos dėl kaupimo II pakopos pensijų fonde sumažės 1,45 proc. (1,55 proc. kompensuos mažinamas valstybinių socialinio draudimo įmokų tarifas), tačiau svarbu pažymėti, kad įstatymo projekte siūlomas laipsniškas įmokos didėjimas ir tik norintieji galės iš karto pradėti mokėti viso dydžio įmoką į savo pensijų sąskaitą. Laipsniškas įmokos didėjimas uždirbančiajam minimalų darbo užmokestį reikštų, kad 2019 m. jo įmoka į savo pensijų sąskaitą būtų 9,46 euro, iš kurių 7,88 euro padengtų sumažintas socialinio draudimo tarifas, o jo paties atlyginimas faktiškai pamažėtų 1,58 euro. Atkreiptinas dėmesys, kad visi socialinio draudimo tarifai tvirtinami kiekvienais metais priimant Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą. Visi ir su mokestine reforma (mokesčių konsolidavimas) susiję valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai bus tvirtinami Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2019 metų rodiklių patvirtinimo įstatyme, tačiau Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto baigiamosiose nuostatose siūloma Lietuvos Respublikos Vyriausybei, teikiant VSDF biudžeto 2019 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, numatyti 1,55 proc. punkto mažesnį pensijų socialinio draudimo įmokos tarifą. 

Pažymėtina, kad nuo 2019 m. siūlomas keitimas pensijų įmoką sudaryti iš dviejų dalių (3+1,5) lems mažesnę įmoką į II pakopos pensijų fondus, nei nuo 2020 m. numato šiuo metu galiojantis Pensijų sistemos reformos įstatymas (3,5+2+2). Konstitucinis Teismas 2007 m. lapkričio 22 d. ir 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad jeigu, pertvarkant socialinių garantijų sistemą ar atskirų socialinių garantijų struktūrą, yra sumažinama socialinių garantijų apimtis, juolab jei tam tikrų socialinių garantijų nebelieka, turi būti nustatytas teisingas patirtų praradimų kompensavimo asmenims, kuriems tos socialinės garantijos buvo pagrįstai nustatytos, mechanizmas. Siekiant nepažeisti dalyvių teisėtų lūkesčių ir kompensuoti dėl siūlomo įstatymo pakeitimo kaupimo sistemos dalyvių galimai patirsimus praradimus, laikoma, kad tą aplinkybę, jog įmokos dydis nuo 2020 m. nedidės, kaip buvo numatyta įstatyme, kompensuoja tai, kad siūloma numatyti galimybę II pakopos pensijų fondų dalyviams į pensijų fondus savo lėšomis mokėti įmokas, viršijančias 3 proc. dalyvio lėšų, taikant šioms įmokoms gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, taip suteikiant galimybę dalyvauti pensijų kaupime II pakopos pensijų fonduose dalyvių norima apimtimi ir prie dalyvių kaupimo prisidėti ir jų darbdaviams. Taip pat nuo 2019 m. dėl dalyvavimo II pakopos pensijų kaupime nebebus mažinamos socialinio draudimo pensijos. Jei nuo 2020 m. Pensijų sistemos reformos įstatymo numatyta tvarka iš valstybinio socialinio draudimo įmokų į II pakopos pensijų fondus pervedama pensijos įmokos dalis padidėtų iki 3,5 proc., socialinio draudimo pensijos dėl dalyvavimo kaupime taip pat mažėtų labiau, nei pervedant 2 proc. dydžio pensijų įmokos dalį iš valstybinio socialinio draudimo įmokų. Taigi valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies pervedimo į pensijų fondus ir jos didinimo atsisakymas dalyviams kompensuojamas ir atsisakant socialinio draudimo pensijų mažėjimo dėl kaupimo II pakopos pensijų fonduose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas, vertindamas teisinio reguliavimo, kuriuo už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis visai nepervedamos įmokos į privačius pensijų fondus, atitiktį Konstitucijai, pažymėjo, kad, „vertinant, ar Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje (2009 m. sausio 15 d. redakcija) nustačius, kad kaupiamosios pensijų įmokos už asmenis, draudžiamus valstybės lėšomis, neskaičiuojamos ir nemokamos, turėjo būti nustatytas už tokius asmenis nebemokamų kaupiamųjų pensijų įmokų kompensavimo mechanizmas, pažymėtina, kad nebemokamų kaupiamųjų pensijų įmokų už tokius asmenis dalimi proporcingai padidinama jų valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija. Pažymėtina ir tai, kad, kaip minėta, už kaupiamųjų pensijų įmokų lėšas įsigyto turto (įskaitant laikinai neinvestuotą šių lėšų dalį) bei investicijų pajamų (sąnaudų), gautų iš šio turto, suma bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso kiekvienam pensijų kaupimo sistemos dalyviui ir yra paveldima, todėl įstatymo leidėjui nusprendus, kad kaupiamosios pensijų įmokos už tokius asmenis neskaičiuojamos ir nemokamos, privačiuose pensijų fonduose sukauptos lėšos išliko jų nuosavybė“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo, jo pakeitimo ir papildymo įstatymų nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“; toliau – Konstitucinio Teismo nutarimas). Taip pat pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, jog „kaupiamųjų pensijų įmokų dydis yra kintamas ir iš anksto, t. y. iki pensijų kaupimo sistemos dalyvių draudžiamųjų pajamų gavimo dienos, negali būti tiksliai nustatytas, nes priklauso nuo dalyvių gautų draudžiamųjų pajamų dydžio, kuris bet kada gali pakisti. Taigi pensijų kaupimo bendrovės negali turėti teisėto lūkesčio, kad į pensijų kaupimo fondus bus pervestos tam tikro dydžio iš anksto apskaičiuojamo dydžio kaupiamosios pensijų įmokos“.

2. Numatyti automatinį dalyvių įtraukimą į papildomą pensijų kaupimą II pakopos pensijų fonduose. Atsižvelgiant į tai, kad keičiama prisijungimo prie pensijų kaupimo sistemos tvarka (vietoje savanoriško prisijungimo įvedama automatinio įtraukimo į sistemą tvarka, t. y. atsiranda privalomumo elementas), siūloma atsisakyti sudaryti sutartį. Asmenį automatiškai priskyrus atitinkamam pensijų fondui, lieka neaiškus sutarties turinys, t. y. dėl ko ir kokios šalys turi susitarti. Asmenys atsitiktine tvarka bus po lygiai paskirstyti visoms automatinio įtraukimo dieną veikiančioms pensijų kaupimo bendrovėms. Kiekvienas asmuo taps tos kaupimo bendrovės, kuriai jis priskirtas, valdomo jo gimimo datą atitinkančio tikslinės grupės pensijų  fondo dalyviu. Siūloma, kad asmenis automatiškai pensijų kaupimo bendrovėms paskirstys VSDF valdyba. Toks mechanizmas siūlomas siekiant užtikrinti visoms pensijų kaupimo bendrovėms vienodas sąlygas gauti naujus pensijų kaupimo dalyvius. VSDF valdybai šią funkciją siūloma nustatyti atsižvelgiant į tai, kad ji valdo Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybinių socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų registrą (toliau - Apdraustųjų registras) ir turi duomenis, reikalingus automatiniams asmenų įtraukimui vykdyti (duomenis apie asmens amžių ir jo draustumą). Automatiškai įtraukiami asmenys bus informuojami apie jų priskyrimą atitinkamam pensijų fondui ir galės pasirinkti arba iš esmės nesutikti dalyvauti pensijų kaupime, arba pateikti prašymą dalyvauti kitame, nei priskirtasis, pensijų fonde. Visos kitos teisės (pavyzdžiui: teisė nutraukti dalyvavimą, teisė pasirinkti išmokas ir pan.) numatytos įstatyme. Pensijų kaupimo sutartys ir šiuo metu nenumato jokių kitų teisių ir pareigų, nei jos išdėstytos įstatyme. Siūloma, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. kas trejus metus pilnamečiai asmenys, kurie tą dieną dar nėra sukakę 40 metų amžiaus ir kurie Apdraustųjų registre yra apdraustieji, automatiškai būtų įtraukiami į pensijų kaupimą. 40 metų amžiaus riba pasirinkta atsižvelgiant į tai, kad pensijų kaupimas turi būti ilgalaikis, t. y. trukti bent jau apie 30 metų, kad pasiektų savo tikslą. Kadangi nustatytas pensinis amžius yra 65 metai, manytina, kad 25 metai yra minimalus galimas dalyvavimo pensijų kaupime metų skaičius. Įmokos už automatiškai įtrauktus asmenis pradedamos skaičiuoti ir pervedinėti į II pakopos pensijų fondus nuo įtraukimo metų kovo 1 d. Vyresni kaip 40 metų asmenys, kurie iki 2018 m. gruodžio 31 d. nedalyvavo pensijų kaupime, automatiškai į II pakopos pensijų fondus nebūtų įtraukiami, tačiau galės tapti dalyviais, sudarydami pensijų kaupimo sutartis su pasirinkta pensijų kaupimo bendrove savo iniciatyva.

Siekiant nepažeisti teisingumo, asmenų laisvės, nuosavybės apsaugos ir kitų teisinės valstybės principų, automatiškai į pensijų kaupimą įtrauktiems asmenims siūloma suteikti teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime. Į kaupimą pensijų fonduose automatiškai įtrauktas asmuo iki įtraukimo metų kovo 1 d. gali informuoti pensijų kaupimo bendrovę apie atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime. Jei atsisakymo per nustatytą terminą įtrauktas asmuo nepareiškia, jis tampa kaupimo dalyviu ir dalyvauja pensijų kaupime, iki sukaks senatvės pensijos amžių ar dalyvavimas pensijų kaupime baigsis kitais teisės aktuose nustatytais pagrindais. 40 metų nesukakusiems asmenims, kurie atsisakė dalyvauti pensijų kaupime, automatinio įtraukimo procedūra taikoma ne daugiau kaip 3 kartus.

3. Asmenys, iki 2018 m. gruodžio 31 d. pradėję dalyvauti II pakopos pensijų kaupimo sistemoje, nuo 2019 m. sausio 1 d. ir toliau automatiškai dalyvauja kaupime – pervedama į pensijų fondus 3 proc. asmens draudžiamųjų pajamų ir 1,5 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio iš valstybės biudžeto skiriama įmoka. Dalyviams, kurie iki 2018 m. gruodžio 31 d. pensijų fonduose kaupė tik 2 proc. valstybinio socialinio draudimo įmokų, siūloma taikyti analogišką tvarką, pensijų įmoką nuo 1,8 proc. draudžiamųjų dalyvio pajamų kasmet siūloma laipsniškai didinti, kol ši pasieks 3 proc. 2023 m.

Dalyviams, kurie II pakopos pensijų kaupimo fonde pradėjo dalyvauti iki 2018 m. gruodžio 31 d., taip pat siūloma suteikti teisę iki 2019 m. kovo 1 d. atsisakyti toliau dalyvauti pensijų kaupime. Nusprendę dalyvavimo II pakopos pensijų kaupimo sistemoje netęsti, dalyviai gali pateikti prašymą nutraukti pensijų kaupimo sutartį, pensijų sąskaitoje sukauptas lėšas pervedant į VSDF biudžetą, arba dalyvavimą sustabdyti, sukauptas lėšas paliekant pensijų fonde tolesniam jų investavimui, iki asmuo įgis teisę į pensines išmokas pagal Pensijų kaupimo įstatymą.

Dalyviui, pradėjusiam kaupti pensijų fonduose iki 2018 m. gruodžio 31 d., per nustatytą terminą pateikus prašymą nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime ir grąžinti lėšas į VSDF biudžetą, pensijų fondo dalyvio pensijų sąskaitoje esantys pensijų fondo vienetai konvertuojami į pinigines lėšas ir šios lėšos pervedamos į VSDF biudžetą (įskaitant ir asmens lėšomis mokėtų įmokų dalį ir iš valstybės biudžeto skirtų skatinamųjų išmokų dalį, jei dalyvis buvo pasirinkęs dalyvauti kaupime trinare schema). Šiems asmenims už dalyvavimo pensijų kaupime iki 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpius Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytas socialinio draudimo senatvės pensijų mažinimas netaikomas, socialinio draudimo pensijos gražinamos į tokį lygį, tarsi asmuo nebūtų dalyvavęs pensijų kaupime. Jei iš pensijų fondo pervestų lėšų suma viršija iš VSDF biudžeto už asmenį į pensijų fondus pervestų valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą, viršijanti sumos dalis laikoma pervedimo metais sumokėtomis asmens pensijų socialinio draudimo įmokomis individualiajai pensijos daliai. Jei į VSDF biudžetą pervedama lėšų suma yra mažesnė už valstybinio socialinio draudimo įmokų, pervestų už asmenį iš VSDF biudžeto, sumą, šiam asmeniui nustatytas socialinio draudimo senatvės pensijų mažinimas už dalyvavimo pensijų kaupime iki 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpius taip pat netaikomas.

Siūloma tvarka užtikrina, kad II pakopos pensijų kaupimo sistemoje dalyvavusių asmenų turtinės teisės nebūtų pažeistos. Pasirinkus nutraukti dalyvavimą kaupime ir pervesti II pakopos pensijų fonde sukauptas lėšas į VSDF biudžetą, asmuo atsisakytų teisės į pensijų išmoką iš II pakopos pensijų fondo, pakeisdamas ją į dėl dalyvavimo pensijų kaupime nesumažintą socialinio draudimo pensiją, o jei lėšų II pakopos pensijų kaupimo fonde buvo sukaupta daugiau, tada šios lėšos „perskaičiuojamos“ į papildomas pensines teises Valstybinio socialinio draudimo pensijų sistemoje, taip užtikrinant, kad dalyvavimą kaupime nutraukiantys asmenys nepatirtų jokių praradimų – jiems atkuriami dėl kaupimo sumažintų socialinio draudimo pensijų dydžiai, lyg tie asmenys nebūtų dalyvavę kaupime, o papildomai sukauptos lėšos perskaičiuojamos, asmenims įgyjant papildomų pensinių teisių valstybinio socialinio draudimo sistemoje.

Jei iki 2018 m. gruodžio 31 d. kaupime dalyvavęs asmuo pateikia prašymą stabdyti pensijų įmokų pervedimą, pensijų įmokos į jo sąskaitą II pakopos pensijų kaupimo fonde nebepervedamos, tačiau jo sukauptos lėšos lieka šiame fonde ir toliau investuojamos pagal šio fondo taisykles. Kaupimą sustabdžiusiems asmenims, nepriklausomai nuo jų amžiaus, ne daugiau kaip 3 kartus atliekama automatinio įtraukimo procedūra, taip siekiant juos paskatinti kaupti toliau. Jei automatinio įtraukimo procedūros metu asmuo nepareiškia noro atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, pensijų įmokų pervedimas į šio pensijų fondo dalyvio pensijų sąskaitą atnaujinamas. Sustabdę įmokų pervedimą asmenys bet kuriuo metu gali savo iniciatyva pateikti pensijų kaupimo bendrovei prašymą atnaujinti pensijų kaupimo įmokų pervedimą.

4. Papildomai numatoma suteikti galimybių kaupiantiesiems į savo pensijų sąskaitą pensijų fonde mokėti papildomą, didesnę nei 3 proc. dalyvio draudžiamųjų pajamų įmoką. Taip pat siekiama nustatyti galimybę prie darbuotojų kaupimo savanoriškai prisidėti ir darbdaviams. Tokiu būdu siekiama, kad visi dalyvaujantieji II pakopos pensijų sistemoje kauptų pakankamai ir norėdami galėtų primokėti papildomai ar gauti papildomą darbdavių įmoką, taip dar labiau didindami senatvei sukauptų lėšų pensijų fonduose sumas.

5. Dalyviai laikinai, ne ilgiau kaip 12 mėnesių per visą dalyvavimo pensijų kaupime laikotarpį ir ne trumpiau kaip 1 mėnesiui, galės stabdyti pensijų įmokų pervedimą į pensijų fondus. Siūloma numatyti, kad prašymą laikinai stabdyti pensijų įmokų pervedimą asmuo turi pateikti pensijų kaupimo bendrovei. Toks mechanizmas siūlomas atsižvelgiant į tai, kad asmuo yra pensijų fondą sudarančio turto, kurį valdo, naudoja ir juo disponuoja pensijų kaupimo bendrovė turto patikėjimo teisės pagrindais, savininkas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Taigi visi asmens prašymai, susiję su šia nuosavybe, teikiami turto valdytojui, o ne Sutarčių registro tvarkytojui ir įmokų administratoriui (VSDF valdybai).

6. Kiekviena pensijų kaupimo bendrovė turės įsteigti ir valdyti tikslinės grupės pensijų fondus ir pensijų turto išsaugojimo pensijų fondą (į šį fondą bus perkeliami pensijų fondo dalyviai, sulaukę senatvės pensijos amžiaus ir nustatyta tvarka nesudarę pensijų išmokos sutarties) – įgyvendinama Gyvenimo ciklo fondų sistema. Tikslinės grupės pensijų fondo pavadinime privalės būti nurodytos dalyvių tikslinės grupės gimimo metų ribos, skaičiuojamos kas 7 metus ir privalomos visoms pensijų kaupimo bendrovėms. Pagrindiniai privalumai, susiję su tikslinės grupės pensijų fondų modelio įgyvendinimu, yra šie:

1) daugiau aiškumo ir skaidrumo. Dalyviams pasiūloma aiški ir nesunkiai suprantama investavimo strategija, kai jiems tenkanti investavimo rizika mažinama automatiškai jiems senstant, todėl visu kaupimo laikotarpiu jiems nekiltų poreikio keisti pensijų fondą. Dalyviams bus lengviau palyginti tikslinės grupės pensijų fondo, kuriame kaupiama, rezultatus su kitų pensijų kaupimo bendrovių valdomų atitinkamos datos tikslinės grupės pensijų fondų rezultatais;

2) sukuriamos sąlygos pelningesnei II pakopos pensijų kaupimo sistemai. Užtikrinant tinkamos investavimo strategijos fondų pasirinkimą pagal gyventojo amžių, sudaromos sąlygos pasiekti optimalią investicijų grąžą ilguoju laikotarpiu: jaunesni gyventojai, toleruodami didesnės rizikos investicijas, ilgesniu laikotarpiu sulauktų ir didesnio pelno, o iki pensijos likus mažiau laiko, siekiama išsaugoti iki tol sukaupto pensijų turto vertę;

3) maža gyventojų neracionalių sprendimų rizika. Siūlomi pakeitimai padidina galimybes išvengti neracionalaus dalyvių elgesio, jiems netinkamu metu pasirenkant netinkamo rizikos lygio fondą. Nors dalyviams ir išliks galimybė patiems nuspręsti, kuriame fonde jie pageidauja kaupti pensijų įmokas, Lietuvos ir kitų šalių patirtis rodo, kad gyventojai nėra linkę keisti pasirinktą fondą, atsižvelgdami į tai, ar pasirinktas fondas jiems yra tinkamas, ar ne. Gyvenimo ciklo fondų sistemos įdiegimas užtikrintų, kad gyventojams priskirtas fondas yra skirtas „visam gyvenimui“ ir kad dauguma gyventojų dalyvauja jiems tinkamiausiame fonde visą kaupimo laikotarpį;

4) tvaresnė II pakopos pensijų kaupimo sistema ilguoju laikotarpiu. Sumažinus dalyviams tenkančias rizikas, išaugs visuomenės pasitikėjimas pensijų sistema.

Dėl Gyvenimo ciklo fondų sistemos įdiegimo administravimo kaštai, tenkantys pensijų kaupimo dalyviams, neišaugs. Priešingai, įstatymo projektu siūloma sumažinti maksimalius atskaitymų iš pensijų fondų dalyvių dydžius.

7. Kiekvieno tikslinės grupės pensijų fondo turto investavimo strategija bus nustatoma, atsižvelgiant į Lietuvos banko patvirtintus reikalavimus tikslinės grupės pensijų fondų investavimo strategijai. Laikui bėgant, turto sudėtis tolygiai kis, mažinant pensijų fondo prisiimamą investavimo riziką ir didinant mažiau rizikingų turto klasių dalį atitinkamo pensijų fondo portfelyje. Tačiau dalyvis išsaugos teisę savo nuožiūra keisti pensijų fondą, jis galės kaupti pensijų įmokas ir kitai tikslinei dalyvių grupei skirtame tikslinės grupės pensijų fonde, taip pat turto išsaugojimo pensijų fonde.

8. Tikslinės grupės pensijų fondas, kurio tikslinės dalyvių grupės visi nariai yra sulaukę senatvės pensijos amžiaus, bus likviduojamas, o likę šio likviduojamo pensijų fondo dalyviai kartu su jiems priklausančiu turtu bus perkeliami į tos pačios pensijų kaupimo bendrovės valdomą turto išsaugojimo pensijų fondą. Turto išsaugojimo pensijų fondo veiklos trukmė bus neribota, o šio fondo investicijų portfelis sudaromas ir valdomas siekiant išlaikyti sukaupto pensijų turto vertę, investuojant pensijų turtą į mažiausios investavimo rizikos turtą;

9. Bus nustatyta supaprastinta pensijų fondų steigimo tvarka – pensijų kaupimo bendrovė turės pateikti Lietuvos bankui pranešimą apie naujai steigiamą fondą, o Lietuvos bankas, įvertinęs šio fondo investavimo strategiją ir nenustatęs prieštaravimo nustatytiems reikalavimams, priims sprendimą pritarti pensijų fondo steigimui. Pensijų fondų veikla bus grindžiama Lietuvos banko patvirtintomis standartinėmis pensijų fondų taisyklėmis.

10. Bus sprendžiamos praktikoje išryškėjusios problemos, susijusios su klaidingu bazinio pensijų anuiteto rodiklio suvokimu, šio rodiklio atsisakant, o pensijų anuiteto privalomumo ribas išreiškiant absoliučiais dydžiais (siūloma minimali ir maksimali riba būtų atitinkamai 10 000 ir 60 000 eurų), kurie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka kas 5 metus būtų indeksuojami.

11. Bus centralizuota pensijų anuitetų sistema nustatant, kad pensijų anuitetų veiklą, remiantis draudimo principais, nuo 2020 m. vykdytų VSDF valdyba. Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti dvi pensijų anuitetų rūšis: atidėtąjį pensijų anuitetą (tai anuitetas, kurį dalyvis įsigyja sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, tačiau pensijų išmokos pradedamos mokėti tik šiam sulaukus 85 metų amžiaus ir mokamos iki gyvos galvos) ir standartinį pensijų anuitetą (tai anuitetas, kai pensijų išmokos pradedamos mokėti iš karto asmeniui, įsigijusiam anuitetą, ir mokamos iki gyvos galvos). Asmeniui, už nedidelę sukauptų lėšų dalį (10–15 proc.) įsigijusiam atidėtąjį pensijų anuitetą, pensijų fonde likusi suma išmokama periodinėmis išmokomis. Remiantis tarptautinių organizacijų (pvz., Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos) ekspertų ir akademikų (Moshe Milevsky ir kt.) nuomone, dalyviui, sulaukusiam senatvės pensijos amžiaus ir nors kiek toleruojančiam investavimo riziką, optimali strategija išmokų etape – pradžioje investuoti į augančias turto klases, o anuitetą įsigyti vėlesniame etape. Asmenys, netoleruojantys investavimo rizikos periodinių išmokų mokėjimo etape, galės įsigyti standartinį pensijų anuitetą. Periodinių pensijų išmokų ir iki 85 metų amžiaus atidėto pensijų anuiteto derinys užtikrina, kad dalyvis gaus pensines išmokas iki gyvenimo pabaigos, ir suteikia galimybę gauti didesnes pensijų išmokas nei, pavyzdžiui, standartinio pensijų anuiteto atveju. Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 3 straipsnyje siūloma numatyti, kad visas pensijų išmokų rūšis, buvusias iki siūlomų pakeitimų, nustato iki 2018 m. gruodžio 31 d. galioję teisės aktai. Atkreiptinas dėmesys, kad analogiška tvarka, kuomet dėstant naują įstatymo redakciją, senos iki tam tikros datos galiojusios tvarkos nėra dėstomos atskiromis konkrečių straipsnių redakcijomis, o teikiama bendro pobūdžio nuoroda į anksčiau galiojusius teisės aktus, galioja 2016 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtame Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I -549 pakeitimo įstatyme Nr. XII-2512.

12. Bus nustatytos 20 ir 30 procentų turto išsaugojimo fondų investicijų į nuosavybės vertybinius popierius ribos. Turto išsaugojimo pensijų fondo investavimo strategija grindžiama investavimu į mažiausios rizikos turto klasių finansines priemones ir kitą turtą, kuris galėtų apsaugoti sukauptą pensijų turtą nuo infliacijos rizikos. Tam, kad būtų pasiektas užsibrėžtas tikslas, nepakanka investuoti tik į valstybės narės arba Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybių vyriausybių, centrinių bankų ir Europos Centrinio Banko išleistas ar jų garantuotas obligacijas ir kitų formų ne nuosavybės vertybinius popierius ar indėlius kredito įstaigose, nes šios priemonės, nors ir saugios, ilguoju laikotarpiu negali apsaugoti sukaupto turto nuo infliacijos, todėl fondo tikslas nebūtų pasiektas. Atsižvelgiant į tarptautinę praktiką, didžiausių užsienio tikslinės grupės pensijų fondų investavimo strategijoje nustatyta, kad sukakus pensinį amžių pakankamai didelę investicijų dalį (nuo 20 iki 30 proc.) gali sudaryti nuosavybės vertybiniai popieriai. Taip pat siekiant didesnio turto diversifikavimo, įstatymo projekte nustatyta, kad ne daugiau kaip 20 proc. turto išsaugojimo pensijų fondo grynųjų aktyvų vertės gali būti investuojama į nuosavybės vertybinius popierius ir kolektyvinio investavimo subjektus, investuojančius į nuosavybės vertybinius popierius, ir ne daugiau kaip 30 proc. turto išsaugojimo pensijų fondo grynųjų aktyvų vertės gali būti investuojama į kitas, nei Pensijų kaupimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodytos, obligacijas ir kitų formų ne nuosavybės vertybinius popierius, į šias priemones lėšas investuojančius kolektyvinio investavimo subjektus.

13. Bus mažinami atskaitymai iš turto, atskaitymų dydį susiejant su pensijų fondų valdomo turto vidutine metine verte. Atskaitymus siūloma mažinti palaipsniui per 2 metus.

14. Bus atsisakyta lyginamojo indekso. Priežiūros institucija turės parengti reikalavimus tikslinės datos pensijų fondų investavimo strategijai, jos aprašymo formai, investicijų portfelio atitikties pasirinktai investavimo strategijai vertinimo būdui bei kontrolei. Šiuose reikalavimuose bus nustatyta pareiga pasirinkti investavimo strategiją atitinkantį lyginamąjį indeksą, kad būtų užtikrinta pasirinktos strategijos laikymosi kontrolė, tačiau bus atsisakoma pareigos lyginti pensijų fondų rezultatus su lyginamuoju indeksu, nes toks lyginimas yra sunkiai suprantamas pensijų fondų dalyviams ir tam tikrais atvejais gali juos klaidinti.

15. Bus išplėstas VSDF valdybos tvarkomas Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo sutarčių registras, įsteigiant jo pagrindu Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo dalyvių ir pensijų išmokų gavėjų registrą, kuriame būtų registruojamos ne tik sudarytos kaupimo sutartys, bet ir patys dalyviai bei saugomi duomenys apie asmeniui mokamas pensijų išmokas (pavyzdžiui, apie sudarytas pensijų anuiteto ar periodinių išmokų sutartis, išmokos mokėtoją, išmokos rūšį ir pan.). Taip pat bus numatyta, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. VSDF valdyba yra centralizuota anuitetų mokėtoja. Pagal pensijų anuitetų sutartis, sudarytas iki 2019 m. gruodžio 31 d., anuitetai toliau bus mokami gyvybės draudimo įmonių pagal sudarytų sutarčių sąlygas iki pasibaigs šių anuitetų mokėjimo terminas. Pensijų išmokų segmentas yra labai svarbi visos pensijų sistemos dalis, nes šio segmento veiklos efektyvumas tiesiogiai veikia privačiai kauptos pensijos išmokos lygį. Dėl mažo rinkos dydžio ir atitinkamai ribotų galybių keliems rinkos dalyviams efektyviai valdyti ilgaamžiškumo riziką Lietuvoje pensijų anuitetai yra santykinai brangūs. Pensijų anuitetų paslaugą teikiant centralizuotai pensijų anuitetų mokėtojai – VSDF valdybai – pensijų anuitetai pigtų dėl masto ekonomijos, efektyvesnio rizikos valdymo, pelno maržos nebuvimo ir mažesnių pensijų anuitetų administravimo sąnaudų. Be to, gyventojams pereiti iš kaupimo į išmokų etapą būtų daug paprasčiau ir aiškiau, o pensijų anuiteto mokėtojas būtų daug lengviau pasiekiamas. Šiuo metu rinkoje veikia 3 gyvybės draudimo įmonės, vykdančios pensijų anuitetų veiklą. Nuo sistemos veikimo pradžios yra sudaryta 481 pensijų anuiteto sutartis. Siūlymai dėl įstatymų pakeitimų numato, kad privačios įmonės ir toliau vykdys įsipareigojimus pagal šias sutartis. Atsižvelgiant į tai, kad privačiame pensijų kaupime iš viso dalyvauja daugiau kaip 1 mln. šalies gyventojų, galima teigti, jog dabartinės pensijų anuitetų veiklos apimtys yra santykinai menkos. Dėl šios priežasties pensijų anuitetų segmento pertvarkymas nepadarytų reikšmingos neigiamos įtakos bendrai šalies verslo aplinkai, tačiau sudarytų prielaidas pensijų anuitetų veiklą vykdyti efektyviau ir užtikrinti didesnę naudą visuomenei.

16. Bus aiškiai nustatyta, kad iš skolininkui mokamų periodinių išmokų ar pensijų anuiteto išieškojimas vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininko pensijos, nustatyta tvarka, o iš vienkartinės pensijų išmokos – šio kodekso nuostatų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininko piniginių lėšų, nustatyta tvarka.

17. Bus pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymas. Šio įstatymo tikslas buvo nustatyti valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies pervedimą į privačius pensijų fondus bei apibrėžti santykį tarp valstybinio socialinio draudimo sistemos ir pensijų kaupimo sistemos. Atsisakius valstybinio socialinio draudimo pensijų įmokos dalies pervedimo, šis įstatymas netenka prasmės, o atitinkamos nuostatos, pavyzdžiui, apie įmokos dydį, kai kurios sąvokos yra perkeltos į Pensijų kaupimo įstatymą.

Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1, 2, 6, 7, 8 ir 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo VI1 skyriumi įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad:

1) socialinio draudimo pensijų gavėjai, kurių gaunamų pensinio pobūdžio išmokų (socialinio draudimo pensijos, valstybinės pensijos ir kt.) suma per mėnesį neviršija 95 proc. MVPD, turi teisę gauti pensijos priemoką. 95 proc. MVPD „lubos“ pasirinktos įvertinus, kad asmuo, dirbęs už minimalią mėnesinę algą visą gyvenimą, su būtinuoju pensijų socialinio draudimo stažu įgytų teisę gauti apie 220 eurų pensiją. Tam, kad nebūtų visiškai eliminuotos paskatos mokėti socialinio draudimo įmokas, „lubos“ asmenims su būtinuoju stažu įvedamos panašaus dydžio, o kuo mažesnis įgytas stažas, tuo „lubos“ žemesnės;

2) šalpos pensijos dydis senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims – 1 šalpos pensijų bazė (130 eurų). Asmuo, 15 metų dirbęs už minimalią mėnesinę algą, tikėtinai gaus apie 100 eurų socialinio draudimo pensiją ir, jeigu ši jo gaunama pensija bus vienintelė, jam papildomai bus skiriama 65 eurų pensijos priemoka. Taigi, siekiant išlaikyti paskatas mokėti socialinio draudimo įmokas, šalpos pensijos dydis nustatomas mažesnis;

3) vertinant asmens teisę gauti šalpos pensiją, atsižvelgiama ne tik į asmens gaunamas pensijas ir pensijų išmokas, bet ir į pensijos priemoką.

Lydimaisiais įstatymo projektais siūloma suderinti Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1, 4, 7, 15, 16, 24 straipsnių pakeitimo ir 17, 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XIII-882 ir Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo taip pat Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 8, 10 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-949 pakeitimo įstatymo nuostatas su Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1, 2, 6, 7, 8 ir 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo VI-1 skyriumi įstatymo projekto nuostatomis.

Atsižvelgiant į tai, kad, perkėlus draudėjo pensijų, ligos, motinystės ir sveikatos draudimo įmokas apdraustajam, darbo užmokestis darbuotojui turėtų būti nominaliai padidintas 1,289 karto ir pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prognozuojamą vidutinį darbo užmokestį pertvarkius mokesčių sistemą (jis bus taip pat 1,289 karto didesnis: 2019 m. – 1226,1 euro, 2020 m. – 1299,8 euro, 2021 m. – 1377,7 euro) ir siekiant nustatyti naują pensinio pobūdžio išmokų, mokamų iš valstybės biudžeto, kurių dydžių apskaičiavimas susietas su darbo užmokesčiu, dydžių nustatymo tvarką, kad šių išmokų dydžiai atitiktų dydžius, kurie nustatomi pagal šiuo metu galiojančią tvarką, siūloma:

1) Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte perskaičiuoti vidutiniu darbo užmokesčiu išreikštą rentos sportininkams dydį, nustatant jį proporcingai mažesnį – 1,1637 vidutinio darbo užmokesčio (1,5 vidutinio darbo užmokesčio / 1,289). Taip pat, atsižvelgiant į vidutinio darbo užmokesčio paskelbimo tvarką, nustatytą 2001 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 409 „Dėl darbo užmokesčio statistinės informacijos rinkimo, apdorojimo ir skelbimo kas ketvirtį“, siūloma, kad šio įstatymo projekto nuostatos įsigaliotų nuo 2019 m. birželio 1 d. (iki 2019 m. gegužės mėnesio, apskaičiuojant sportininkų rentų dydį, bus naudojamas 2018 m. vidutinis darbo užmokestis);

2) Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu perskaičiuoti vidutiniu darbo užmokesčiu išreikštą valstybinių pensijų dydžio ribojimą, nustatant jį proporcingai mažesnį – 1,1637 vidutinio darbo užmokesčio (1,5 vidutinio darbo užmokesčio / 1,289). Taip pat siūloma, kad šio įstatymo projekto nuostatos įsigaliotų nuo 2019 m. liepos 1 d. numatant, kad valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų valstybinių pensijų ir socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui už 2019 m. birželio mėnesį būtų ribojama pagal tvarką, buvusią iki šių nuostatų įsigaliojimo (t. y. taikant vidutinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio ribą). Toks siūlymas teikiamas įvertinus tai, kad: pensijų dydžio ribojimui nustatyti yra naudojamas užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, vidutinio darbo užmokesčio dydis (valstybinėms pensijoms riboti 2019 m. pirmojo ketvirčio vidutinis darbo užmokestis bus naudojamas nuo 2019 m. liepos 1 d.); didžioji dalis valstybinių pensijų mokama už praėjusį mėnesį;

3) Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 3, 7, 9 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu nustatyti, kad jeigu į pareigūno ar kario nurodytą laikotarpį darbo užmokesčio vidurkiui apskaičiuoti patenka ir laikotarpis nuo 2019 m. sausio 1 d., šio laikotarpio darbo užmokestį reikia mažinti dalijant jį iš 1,289;

4) Lietuvos Respublikos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu nustatyti, kad valstybinės signataro rentos dydis yra 38,79 proc. Seimo nario pareiginės algos per mėnesį (50 proc. Seimo nario pareiginės algos per mėnesį / 1,289);

5) Lietuvos Respublikos Prezidento valstybinės rentos įstatymo X-980 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Respublikos Prezidento valstybinė renta skiriama 38,79 proc. Respublikos Prezidento darbo užmokesčio dydžio per mėnesį (50 proc. Respublikos Prezidento darbo užmokesčio / 1,289).

Taip pat, atsižvelgiant į šiuo metu esamą valstybinių pensijų dydžio ribojimo praktiką ir siekiant aiškesnio teisinio reguliavimo, Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma patikslinti nuostatas, kuriose įtvirtinta valstybinių pensijų dydžio ribojimo taisyklė, numatanti, kad ribojimo matas yra vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, neįtraukiant individualių įmonių darbo užmokesčio duomenų. Pažymėtina, kad siūlymas patikslinti formuluotę dėl valstybinių pensijų ribojimo nurodant, kad valstybinių pensijų riba nustatoma pagal vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį, neįtraukiant individualių įmonių darbo užmokesčio duomenų, teikiamas įvertinus ir tai, kad vidutinio darbo užmokesčio paskelbimo tvarkos, nustatytos 2001 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 409 „Dėl darbo užmokesčio statistinės informacijos rinkimo, apdorojimo ir skelbimo kas ketvirtį“ 2 punkte nustatyta, jog į ketvirčio šalies ūkio vidutinį mėnesinį darbo užmokestį neįskaitomas individualių įmonių darbuotojų darbo užmokestis. Be to, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, įtraukiant individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis, taip pat skelbiamas kas ketvirtį (iki 2011 m. toks vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo skelbiamas kartą per metus), todėl būtina aiškiai nustatyti, kokį oficialiai skelbiamą vidutinį darbo užmokestį naudoti, taikant valstybinių pensijų ribojimą.

Priėmus Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 41 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 1 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 3, 7, 9 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Prezidento valstybinės rentos įstatymo X-980 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektus, bus išvengta nepagrįsto (dėl pensijų, ligos, motinystės ir sveikatos draudimo įmokų perkėlimo iš draudėjo apdraustajam, kas darbo užmokestį turėtų nominaliai padidinti 1,289 karto) iš valstybės biudžeto mokamų papildomų išmokų didėjimo. Perskaičiuotas koeficientas sportininkų rentų bei valstybinių pensijų dydžio ribojimui apskaičiuoti būtų pradėtas taikyti tik apskaičiuojant sportininkų rentų dydį ar ribojant valstybinės pensijos dydį pagal didesnį – 2019 m. I ketvirčio – vidutinį darbo užmokestį.

Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad asmenų, dalyvavusių pensijų kaupime iki 2018 m. gruodžio 31 d., ir nusprendusių dalyvavimą II pakopos pensijų fonduose nutraukti, kaip tai numatyta nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiame Lietuvos Respublikos Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatyme, visos pensijų fonde sukauptos lėšos pervedamos į VSDF. Asmeniui nusprendus nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime ir jo sukauptas lėšas pervedus į VSDF, laikytina, kad buvo grąžintos valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos, pervestos iš VSDF į pensijų fondą, taip netaikant socialinio draudimo pensijų mažinimo dėl dalyvavimo kaupime iki 2018 m. gruodžio 31 d. Pervedamų lėšų suma, viršijanti už asmenį pervestų valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą, įskaitytina kaip pervedimo metais VSDF biudžeto gautos asmens pensijų socialinio draudimo įmokos individualiajai pensijos daliai, netaikant 5 apskaitos vienetų apribojimo per metus. Jei į VSDF biudžetą pervedama lėšų suma yra mažesnė už valstybinio socialinio draudimo įmokų, pervestų už asmenį iš VSDF biudžeto, sumą, siūloma nustatyti, kad šiam asmeniui socialinio draudimo senatvės pensijų mažinimas už dalyvavimo pensijų kaupime iki 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpius taip pat netaikomas. Dalyvavimą nutraukiantis asmuo atsiimti sukauptų lėšų negali, visa sukaupta suma, nutraukus dalyvavimą, pervedama į VSDF biudžetą.

Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 8, 10 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-949 pakeitimo įstatymo projektu siūloma:

1) siekiant didinti ilgalaikių socialinės pašalpos gavėjų motyvaciją integruotis į darbo rinką, tobulinti papildomos socialinės pašalpos dalies įsidarbinus mokėjimo mechanizmą, pailginant papildomai skiriamos socialinės pašalpos dalies įsidarbinus terminą nuo 6 iki 12 mėnesių. Siekiant sudaryti vienodas sąlygas visiems įsidarbinusiems socialinės pašalpos gavėjams gauti papildomai skiriamą socialinės pašalpos dalį įsidarbinus 12 mėnesių, asmenims, kuriems ši pašalpa jau paskirta iki įstatymo įsigaliojimo 6 mėnesiams, siūloma pratęsti papildomai skiriamos socialinės pašalpos dalies įsidarbinus mokėjimo terminą iki 12 mėnesių be atskiro asmens prašymo;

2) siekiant Šalpos pensijų įstatymo bei Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatų suderinamumo, nustatyti, kad, skiriant piniginę socialinę paramą, socialinio draudimo senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijų priemoka įskaitoma į asmenų gaunamas pajamas atsižvelgiant į tai, kad šios priemokos paskirtis, kaip ir piniginės socialinės paramos, ta pati – užtikrinti minimalias pajamas asmenims netekto darbingumo, senatvės ir kitais atvejais;

3) atlikti atskirų Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatų pakeitimus, kad piniginės socialinės paramos teisinis reguliavimas taptų aiškesnis ir tikslesnis:

– patikslinti nuostatas, susijusias piniginės socialinės paramos teikimu, kai piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai dalyvauja ar atsisako dalyvauti savivaldybės administracijos parengtoje užimtumo didinimo programoje;

– patikslinti nuostatą, susijusią su bendrai gyvenančių asmenų sudėties nustatymu apskaičiuojant neįskaitomą darbinių pajamų dalį, nurodant, kad vyresni kaip 18 metų pilnamečiai vaikai (įvaikiai) įskaitomi į bendrai gyvenančių asmenų sudėtį pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 2 straipsnio 2 dalį;

– atlikti kitus redakcinio pobūdžio pakeitimus.

 

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo projekto privalumai, susiję su II pakopos pensijų kaupimo sistemos tobulinimu:

1)             sustabdžius valstybinio socialinio draudimo įmokų pervedimą į II pakopos pensijų fondus, visos surenkamos valstybinio socialinio draudimo lėšos galėtų būti naudojamos pagal tikslinę paskirtį, t. y. socialinio draudimo išmokoms mokėti. Tokiu būdu būtų išgryninta valstybinė socialinio draudimo sistema ir visos surenkamos socialinio draudimo įmokos būtų skiriamos dabartinių pensininkų poreikiams tenkinti, nepriešinant pensijų gavėjų ir kaupiančiųjų interesų. Dėl dalyvavimo pensijų kaupime nemažėtų socialinio draudimo pensijos kaupiantiesiems, todėl dvi sistemos – socialinio draudimo pensijų ir pensijų kaupimo  – nekonkuruotų. Dalyvaujantiems pensijų kaupime ateityje socialinio draudimo pensijos nemažės (nusprendusiems nutraukti dalyvavimą ir grąžinti lėšas į VSDF biudžetą pensijos nebemažės ir už praeitį), todėl asmenims nereikės svarstyti, ar apsimoka dalyvauti pensijų kaupime, ar sukauptos lėšos kompensuos ateityje socialinio draudimo pensijos sumažėjimą;

2)             taikant automatinio įtraukimo į II pakopos pensijų kaupimą mechanizmą, asmenys būtų skatinami kaupti lėšas senatvei papildomai ir domėtis būsimomis išmokomis. Tokiu būdu būtų siekiama vieno iš pagrindinių kaupimo sistemos tikslų – visuotinio dalyvavimo kaupiant pensijas VSDF biudžete ir II pakopos pensijų fonduose. Visuotinis dalyvavimas reikštų mažesnę pajamų nelygybę ateityje;

3)             suteikiant galimybę kaupiantiesiems mokėti į pensijų fondus papildomai bei prisidėti darbdaviams, kaupimas II pakopos pensijų fonduose taptų efektyvesnis daugiau uždirbantiesiems ir patrauklesnis daugiau uždirbantiesiems, taip suteikiama papildomai galimybių darbdaviams skatinti darbuotojus;

4)             kiekvienam, turinčiam draudžiamųjų pajamų, būtų suteikta galimybė apsispręsti, ar nori dalyvauti II pakopos pensijų kaupime. Kaupiantieji tik valstybinio socialinio draudimo įmokos dalį galėtų kaupti pensijų fonduose didesne apimtimi arba visi, pradėję kaupti iki 2018 m. gruodžio 31 d., turėtų teisę stabdyti kaupimą palikdami sukauptas lėšas tolesniam investavimui pensijų fonde arba nutraukti dalyvavimą ir grąžinti sukauptas lėšas į VSDF biudžetą atkuriant jų dėl dalyvavimo kaupime sumažintas socialinio draudimo pensijas bei, priklausomai nuo sukauptų lėšų sumos, įgyti papildomų pensinių teisių valstybinėje socialinio draudimo sistemoje („nusipirkti“ pensijos apskaitos vienetų); 

5)             atsisakius bazinio pensijų anuiteto rodiklio, būtų eliminuotos problemos, kylančios dėl klaidingo bazinio pensijų anuiteto paskirties suvokimo, o tai lemtų mažesnį dalyvių nepasitenkinimą;

6)             nustačius centralizuotą anuitetų mokėtoją, mažėtų pensijų anuitetų kaina.

Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo projekto privalumai, susiję su tikslinės grupės pensijų fondų modelio įgyvendinimu:

1)             daugiau aiškumo ir skaidrumo. Dalyviams pasiūloma aiški ir nesunkiai suprantama investavimo strategija, kai jiems tenkanti investavimo rizika mažinama automatiškai senstant, todėl pensijų kaupimo sistemos dalyviams pakaktų kaupti viename fonde visą kaupimo laikotarpį. Dalyviui bus lengviau palyginti tikslinės datos pensijų fondo, kuriame kaupiama, rezultatus su kitų pensijų kaupimo bendrovių valdomų atitinkamos tikslinės datos pensijų fondų rezultatais;

2)             sukuriamos sąlygos pelningesnei II pakopos pensijų kaupimo sistemai. Užtikrinant tinkamos investavimo strategijos fondų pasirinkimą pagal gyventojo amžių, sudaromos sąlygos pasiekti optimalią investicijų grąžą ilguoju laikotarpiu: jaunesni gyventojai, toleruodami didesnės rizikos investicijas, ilgesniu laikotarpiu sulaukia ir didesnio pelno, o kai iki pensijos lieka mažiau laiko, siekiama išsaugoti iki tol sukaupto pensijų turto vertę;

3)             maža gyventojų neracionalių sprendimų rizika. Atsiranda daugiau galimybių išvengti neracionalaus dalyvių elgesio, jiems netinkamu metu pasirenkant netinkamo rizikos lygio fondą. Nors dalyviams ir išliks galimybė patiems nuspręsti, kuriame fonde jie pageidauja kaupti pensijų įmokas, didesnį psichologinį barjerą pasirinkti fondą, kuris nėra jiems tinkamas, sukeltų faktas, kad kiekvienas fondas yra skirtas „visam gyvenimui“ ir kad didžioji dalis gyventojų dalyvauja jiems tinkamiausiame viename fonde visą gyvenimą;

4)             tvaresnė II pakopos pensijų kaupimo sistema ilguoju laikotarpiu. Sumažinus rizikas dalyviams, išaugs visuomenės pasitikėjimas sistema.

Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1, 2, 6, 7, 8 ir 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo VI1 skyriumi įstatymo projektu siūlomos priemonės didins socialinio draudimo pensijų, taip pat šalpos pensijų gavėjų pajamas ir mažins šių asmenų socialinę atskirtį. 

Socialinio draudimo įmokas ir trumpalaikes socialinio draudimo išmokas reglamentuojančiais įstatymais bus užtikrinamas darbo užmokesčio perskaičiavimas ir didinimas 1,289 karto bei atitinkamu koeficientu mažinamas socialinio draudimo išmokų tarifas, kad bruto išmokų dydis nesikeistų.

Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 8, 10 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-949 pakeitimo įstatymo projektu siūloma priemonė – pratęsti papildomai skiriamos socialinės pašalpos dalies mokėjimo įsidarbinus terminą nuo 6 iki 12 mėnesių – sustiprins ilgalaikių socialinių pašalpos gavėjų motyvaciją dirbti ir taip įsitvirtinti darbo rinkoje.

 

6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Priimti Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.

 

7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Priėmus siūlomus pakeitimus, bus padidintas darbo rinkos patrauklumas, reformuojant mokesčių sistemą, mažinant socialinio draudimo įmoką, nustatant socialinio draudimo įmokų „lubas“, sujungiant darbdavio ir darbuotojo socialinio draudimo įmokas. Taip darbo užmokesčio apmokestinimas taps teisingesnis ir patrauklesnis investuotojams, bus aiškesnis darbuotojams. Kartu bus padidintos paskatos verslui veikti legaliai, užtikrinta sąžiningos konkurencijos aplinka ir apsunkintos galimybės veikti nedeklaruojant veiklos.

Numatoma, kad Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo projekto įgyvendinimas geriau užtikrins pensijų kaupimo sistemos dalyvių interesus sukaupti ir išsaugoti pensijų turtą senatvei, didins dalyvavimo apimtis, sumažins dėl ekonomikos vystymosi cikliškumo patiriamų neigiamų pokyčių finansų rinkose įtaką galutiniams pensijų fondų rezultatams, išaugs visuomenės pasitikėjimas II pakopos pensijų fondais ir juos valdančiomis pensijų kaupimo bendrovėmis.

Perėjus prie tikslinės grupės pensijų fondų koncepcijos, reikės pensijų kaupimo bendrovių investicijų, todėl tikėtinas kai kurių bendrovių nepritarimas siūlomam reguliavimui, o kraštutiniu atveju kai kurios pensijų kaupimo bendrovės gali nuspręsti nevykdyti pensijų kaupimo veiklos. Sprendimą nebevykdyti pensijų kaupimo veiklos pensijų kaupimo bendrovės gali priimti ir tuo atveju, jei ženklus asmenų, šiuo metu dalyvaujančių pensijų kaupimo sistemoje, skaičius nuspręstų nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime (pavyzdžiui, sprendimą nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime priimtų 80-90 procentų dabartinių dalyvių). Jei, įgyvendinus pakeitimus, asmenų, prisijungiančių prie pensijų kaupimo sistemos, dalyvavimo procentas palyginti su dabartiniu (88 proc. jaunų dirbančiųjų iki 40 metų šiuo metu dalyvauja pensijų kaupime) sumažės, tai neigiamai paveiks bendrovių, užsiimančių pensijų kaupimo veikla, situaciją ir plėtros galimybes.

 

8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Priėmus Įstatymų projektus, nereikės keisti galiojančios Lietuvos Respublikos ir Kanados sutarties dėl socialinės apsaugos, kurios taikymas apima ir Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymą, nes esminės įstatymo nuostatos perkeliamos į Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą, o sutarties 2 straipsnis numato, kad sutartis taikoma Pensijų sistemos reformos įstatymui ir su juo susijusiems teisės aktams. Ši sutartis taip pat taikoma įstatymams ir kitiems teisės aktams, kurie iš dalies keičia, papildo, konsoliduoja arba pakeičia minėto straipsnio 1 dalyje nurodytus teisės aktus.

Priėmus įstatymų projektus dėl darbo užmokesčio didėjimo 1,289 karto, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl nuo 2019 m. sausio 1 d. perskaičiuoto minimaliosios mėnesinės algos dydžio patvirtinimo.

 

9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte vartojamos sąvokos įvertintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

 

10. Ar įstatymų projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus

Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus.

 

11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti

Valstybinio socialinio draudimo įstatymui įgyvendinti turės būti keičiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimas Nr. 647 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“. Pensijų kaupimo įstatymui įgyvendinti turės būti keičiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimas Nr. 1037 „Dėl Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo sutarčių registro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“ ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. birželio 26 įsakymu patvirtintas Kaupiamųjų pensijų įmokų apskaičiavimo ir pervedimo į pensijų fondus tvarkos aprašas, kurių projektus iki įstatymo įsigaliojimo parengs Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Lietuvos bankas iki priimto įstatymo įsigaliojimo turės priimti nutarimus, reikalingus įsteigti tikslinės grupės ir turto išsaugojimo pensijų fondus bei įgyvendinti tikslinės grupės pensijų fondų koncepciją, išmokų iš pensijų fondų rūšių ribų indeksavimo tvarką, periodinių pensijų išmokų dydžio apskaičiavimo  tvarką ir metodiką.

Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1, 2, 6, 7, 8 ir 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo VI1 skyriumi įstatymo projekto lydimuoju įstatymo projektu keičiamam Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1, 4, 7, 15, 16, 24 straipsnių pakeitimo ir 17, 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymui Nr. XIII-882 įgyvendinti socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2018 m. gruodžio 31 d. turės patvirtinti Šalpos pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatus. Kartu bus įvertintos ir Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1, 2, 6, 7, 8 ir 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo VI1 skyriumi įstatymo projekto nuostatos.

Iki Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 3, 15, 19, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo įsigaliojimo turės būti pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimas Nr. 309 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“.

Iki Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo Nr. IX-1904 2, 3, 6, 8, 13, 15 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo įsigaliojimo turės būti pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimas Nr. 1656 „Dėl Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų ir Dalinio darbo išmokų nuostatų patvirtinimo“.

Iki Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 35, 37, 38, 39, 391, 40, 41, 44, 50, 54 straipsnių pakeitimo ir 51, 52, 53 straipsnių pripažinimo netekusiu galios įstatymo įsigaliojimo turės būti pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. spalio 5 d. nutarimas Nr. 979 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą“, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. A1-348 „Dėl užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 3 d. įsakymas Nr. A1-471 ,,Dėl Užimtumo fondo lėšų sąmatos sudarymo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“.

Iki Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 5, 10, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įsigaliojimo turės būti keičiamas Lietuvos Respublikos 2017 m. liepos 5 d. nutarimas Nr. 576 „Dėl Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatų patvirtinimo“.

Iki Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 8, 10 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-949 pakeitimo įstatymo įsigaliojimo:

1) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministras turės patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. A1-183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“;

2) savivaldybių institucijos turės priimti ar pakeisti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus; prireikus patikslinti piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašus, atsižvelgdamos į įstatymo projekte siūlomus pakeitimus.

Iki Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo Nr. IX-1541 4, 9, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo įsigaliojimo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministras patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. A1-4 „Dėl teisės aktų, numatytų Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatyme patvirtinimo“ pakeitimą.

Iki Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 14, 15, 17 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo įsigaliojimo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministras patvirtinti šių teisės aktų pakeitimus:

1) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. A1-135 „Dėl Valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašo patvirtinimo“;

2) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. A1-279 „Dėl Socialinių įmonių ataskaitų apie iš visų šaltinių gautą ir panaudotą valstybės pagalbą teikimo tvarkos aprašo bei Sutarties dėl subsidijos išmokėjimo ir panaudojimo tvarkos tipinės formos patvirtinimo“;

3) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. A1-225 „Dėl teisės aktų, būtinų Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymui įgyvendinti, patvirtinimo“.

 

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)

Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1, 2, 6, 7, 8 ir 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo VI1 skyriumi įstatymo projektui įgyvendinti 2019 m. iš valstybės biudžeto reikės apie 20 mln. eurų (apie 90 tūkst. asmenų; vidutinė pensijos priemoka – 20 eurų). Vėliau lėšų poreikį lems MVPD dydžio kitimas. Dar 0,9 mln. eurų planuojama skirti šalpos pensijoms nuo 0,9 iki 1 šalpos pensijų bazės dydžio padidinti.

Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo projektui įgyvendinti prognozuojamas papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų poreikis:

Metai

Lėšų poreikis iš VB pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, mln. eurų

Lėšų poreikis iš VB po reformos, mln. eurų

Papildomas VB lėšų poreikis po reformos, mln. eurų

2019

114,4

125,9

11,5

2020

123,1

152,4

29,3

2021

134,0

180,2

46,2

 

Skaičiavimų prielaidos:

1. Mokantys 2+2+2 dalyviai: 88 proc. jaunesnių nei 40 m. dalyvių liks dalyvauti pensijų kaupime, 12 proc. grąžins lėšas į VSDF biudžetą; 80 proc. vyresnių nei 40 m. dalyvių liks dalyvauti, 20 proc. grąžins lėšas į VSDF biudžetą.

2. Mokantys 2+2+2 dalyviai, kurie liks dalyvauti pensijų kaupime, mokės 3 proc.+1,5 proc.

3. Mokantys 2+0+0 dalyviai: 88 proc. jaunesnių nei 40 m. dalyvių liks dalyvauti pensijų kaupime, 12 proc. grąžins lėšas į VSDF biudžetą; 80 proc. vyresnių nei 40 m. dalyvių liks dalyvauti, 20 proc. grąžins lėšas į VSDF biudžetą.

4. Mokantys 2+0+0 dalyviai, kurie liks dalyvauti pensijų kaupime: 70 proc. pasirinks mokėti laipsniškai didėjančią įmoką, 30 proc. iš karto kaups visos apimties 3 proc.+1,5 proc.

5. Turintys draudžiamųjų pajamų jaunesni nei 40 m. amžiaus asmenys, šiuo metu nedalyvaujantys pensijų kaupime (156 tūkst. asmenų): 88 proc. dalyvaus pensijų kaupime, 12 proc. liks socialinio draudimo sistemoje. Pasirinkusiųjų dalyvauti 70 proc. rinksis laipsniškai didėjančią įmoką, 30 proc. iš karto pradės kaupti visos apimties 3 proc. + 1,5proc.

6. 70 proc. naujų dalyvių, pradedančių dalyvauti pensijų kaupime, po 2019 m. pasirinks laipsniškai didėjančią įmoką, 30 proc. iš karto pradės kaupti visos apimties 3 proc. + 1,5 proc.

Jei asmenų, dalyvaujančių pensijų kaupimo sistemoje, skaičius sumažėtų, atitinkamai pagal sumažėjusį žmonių skaičių mažėtų ir lėšų poreikis skatinamajai įmokai iš valstybės biudžeto mokėti.

Preliminariais skaičiavimais, pailginus papildomai skiriamos socialinės pašalpos dalies įsidarbinus terminą nuo 6 iki 12 mėnesių, reikėtų apie 213 tūkst. eurų. Remiantis savivaldybių administracijų pateiktais duomenimis, 2015 m. nepanaudota 125,7 mln. eurų (55 proc. skirtų lėšų), 2016 m. nepanaudota 140,8 mln. eurų (62,1 proc. skirtų lėšų), 2017 m. nepanaudota 143 mln. eurų (63,1 proc. skirtų lėšų). 2018 m. piniginei socialinei paramai finansuoti numatyta 223,3 mln. eurų, numatoma nepanaudoti apie 105,7 mln. eurų (47,3 proc. skirtų lėšų). Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima teigti, kad Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 8, 10 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-949 pakeitimo įstatymo projekte siūlomoms nuostatoms įgyvendinti papildomų lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir (ar) savivaldybių biudžetų nereikės.

Bendrosios (pagrindinės) pensijos dalies finansavimui iš valstybės biudžeto 2019 m. iš viso reikės apie 1,716 mln. eurų.

Dėl aktyvių darbo rinkos priemonių finansavimo iš valstybės biudžeto nuo 2019 m. VSDF biudžetas sutaupys apie 30 mln. eurų. Valstybės biudžeto ar kitų šaltinių (pvz.: ES struktūrinės lėšos) lėšų papildomas poreikis – 30 mln. eurų.

 

13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Pasiūlymus pateikė Lietuvos laisvosios rinkos institutas, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija, Humanitarinių ir socialinių mokslų asociacijų sąjūdis, Lietuvos medikų sąjūdis, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos bankas, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos verslo konfederacija, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija, UAGDPB „Aviva Lietuva“, UAB „INVL Asset Management“, UAB „Luminor investicijų valdymas“, Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“, Lietuvos pensininkų sąjungos Vilniaus miesto „Bočių“ bendrija, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacija, Lietuvos pensininkų sąjūdis, Europos pagyvenusių žmonių federacijos EURAG Lietuvos asociacija, VšĮ „Karių teisių gynimo centras“.

 

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis

Valstybinis socialinis draudimas, valstybinis draudimas, socialinio draudimo įmoka, socialinio draudimo išmoka, ligos išmoka, motinystės išmoka, tėvystės išmoka, nedarbo socialinis draudimas, nedarbo draudimas, nedarbo socialinio draudimo išmoka, nedarbo pašalpa, nelaimingas atsitikimas darbe, profesinė liga, tikslinės datos pensijų fondas, pensijų turto išsaugojimo pensijų fondas, pensijų išmoka, pensijų anuitetas, pensijos priemoka, renta buvusiems sportininkams, valstybinė pensija, socialinė pašalpa, užimtumo didinimo programa, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas.

 

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra.