LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ATEITIES KOMITETAS

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektO XIVP-3808

2024-06-14 Nr. 122-P-13

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Raimundas Lopata, komiteto nariai: Rasa Budbergytė, Angelė Jakavonytė, Asta Kubilienė, Paulė Kuzmickienė, Rasa Petrauskienė, Liuda Pociūnienė, Arūnas Valinskas.

Ateities komiteto biuras: vedėja Kosma Gulbinskienė, patarėjai: Arūnas Augustinaitis, Agnė Grigienė, Ieva Lavišienė, Miglė Paulauskė, padėjėjos: Dovilė Indrašiutė, Jūratė Ozarovskienė.

Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Energetikos viceministras Albinas Zananavičius; Lietuvos Respublikos Energetikos viceministrė Inga Žilienė; Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijos patarėjas Vytautas Budreika; Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijos patarėja Ina Medvedeva; Lietuvos Respublikos Prezidento vyr. patarėjas Jarek Niewierowicz; Lietuvos energetikos instituto atstovas Algirdas Kaliatka; Lietuvos Respublikos kultūros ministro patarėja Deimantė Zutelienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-04			3	Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. Teikiamu projektu keičiamoje Nacionalinės darbotvarkės „Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija“ (toliau – keičiama Strategija) 3 punkte prieš žodžius „Energetikos ministerijos“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“.	Pritarti
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-04			3	Keičiamos Strategijos 3 punkto formuluotė „šių studijų ir tyrimų duomenys yra Strategijos pagrindas“ tikslintina atsižvelgus į tai, kad Strategija parengta remiantis šių studijų ir tyrimų duomenimis.	Pritarti
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-04			17	Keičiamos Strategijos 17 punkte, atsižvelgiant į nusistovėjusią nuorodų į tarptautines sutartis (susitarimus) pateikimo tvarką, prieš žodžius „Paryžiaus susitarime“ išbrauktinas žodis „pasirašytame“.	Pritarti
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-04			41.1 48 51	Keičiamos Strategijos 41.1 papunktyje, 48 ir 51 punktuose po žodžių „Lenkijos elektros“ įrašytinas žodis „perdavimo“.	Pritarti
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-04			54	Iš keičiamos Strategijos 54 punkto redakcijos nėra aišku, kokie energijos perdavimo operatoriai ir kokia juos valdanti bendrovė (ar su ja susijusi įmonė) turimi mintyje.	Pritarti
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-04			70.2	Keičiamos Strategijos 70.2 papunkčio paskutiniame sakinyje po žodžių ir skaičių „daugiau kaip 1 000 kWh elektros energijos“ įrašytini žodžiai „per metus“.	Pritarti
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-04			71	Keičiamos Strategijos 71 punkte (o ne keičiamos Strategijos 265 punkte) reikėtų įsivesti šiame punkte nurodomo Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano trumpinį „(toliau – NEKSVP)“. Atitinkamai keičiamos Strategijos 265 punkte vietoj pilno šio plano pavadinimo reikėtų vartoti jo trumpinį.	Pritarti
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-04			75	Keičiamos Strategijos 75 punkte reikėtų įvardinti jame nurodomą „regioną“.	Pritarti
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-04			96.1	Keičiamos Strategijos 96.1 papunktyje prieš žodžius „valstybių narių“ įrašytinas trumpinys „ES“.	Pritarti
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-04			99	Keičiamos Strategijos 99 punkte formuluotė „energijos išteklių gamintojai“ tikslintina konkretizuojant, kokie ištekliai turimi mintyje.	Pritarti
11.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-04			⃰	Keičiamos Strategijos VI skyriaus antrojo skirsnio pavadinime atsisakytina santrumpos „proc.“, įrašant pilną žodį „procentų“.	Pritarti
12.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-04			113	Keičiamos Strategijos 113 punkte prieš žodžius „ekonominėje zonoje“ įrašytinas žodis „išskirtinėje“.	Pritarti
13.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-04			124	Keičiamos Strategijos 124 punkto paskutiniame sakinyje po žodžio „komerciškai“ įrašytinas praleistas žodis, pavyzdžiui, „naudoti“ ar „eksploatuoti“.	Pritarti
14.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-04			135.2 136.2	Keičiamos Strategijos 135.2 ir 136.2 papunkčiuose prieš nuorodas į Strategijos papunkčius įrašytinas žodis „Strategijos“.	Pritarti
15.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-04			180	Keičiamos Strategijos 180 punkte, atsižvelgiant į Transporto veiklos pagrindų įstatymo 5 straipsnį, kuriame įvardijamos transporto rūšys, vietoj žodžio „jūrinis“ įrašytinas žodis „jūrų“.	Pritarti iš dalies	Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1.
16.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-04			238.2	Keičiamos Strategijos 238.2 papunktyje po žodžio „sukurti“ išbrauktina „i“.	Pritarti
17.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-04			248	Keičiamos Strategijos 248 punkto formuluotė tikslintina kalbiniu požiūriu.	Pritarti	Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2.
18.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-04			249.2	Pažymėtina, kad keičiamos Strategijos 249.2 papunktyje nėra nurodytas joks „rodiklis“, nors iš keičiamos Strategijos 249 punkto formuluotės būtų galima suprasti, kad visuose šio punkto papunkčiuose turi būti nurodomas koks nors rodiklis.	Pritarti iš dalies	Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 3.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	VšĮ „Žiedinė ekonomika“, direktorius Domantas Tracevičius, 2024-06-10			⃰	VšĮ „Žiedinė ekonomika“ išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ pakeitimo projektą Nr. XIVP3808 (toliau - Projektas) ir atsižvelgdama į poreikį ne tik kuo skubiau dekarbonizuoti energetikos sektorių, bet ir sukurti tvarią, gamtai draugišką ir Lietuvos gyventojams naudingą energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių, teikia pasiūlymus ir komentarus Projektui. Siūlome į Projektą įtraukti strateginį elektromobilių baterijų panaudojimą energijos kaupimui ir sistemos balansavimui. Vien šiuo metu vidutiniam elektromobiliui turint apie 60 kWh talpos bateriją, efektyviai būtų galima išnaudoti apie 50 kWh talpos balansavimui. Tai 10 000 elektromobilių parkas, prijungtas prie tinko, galėtų būti pajėgus kaupti 500 MWh. Jeigu elektromobiliai sudarys 80 % transporto parko, galima tikėtis, kad mažiausiai 10-20 procentų jų dienos metu niekur nevažiuos, o tai reikštų bent 100 000 transporto priemonių, kas sudarytų net 5 GWh talpos. Tikėtina, kad ateities elektromobiliai turės gerokai talpesnes baterijas, tai galimas sukaupti elektros energijos kiekis bus taip pat gerokai didesnis.	Spręsti pagrindiniam komitetui
2.	VšĮ „Žiedinė ekonomika“, direktorius Domantas Tracevičius, 2024-06-10			⃰	Siūlome Projekte nurodyti, kad prioritetas yra tvarios atsinaujinančios energetikos gamyba t.y. tokios, kuri nedaro reikšmingos žalos vietos ekosistemoms bei sukuriama nauda dalijamasi su vietos gyventojams ir kompensuojami bet kokie nepatogumai ar ribojimai susiję su tokios energijos gamyba.	Spręsti pagrindiniam komitetui
3.	VšĮ „Žiedinė ekonomika“, direktorius Domantas Tracevičius, 2024-06-10			⃰	Siūlome Projekte nurodyti, kad AIE dalis energetikoje jau 2040 m. sieks 100 %, kas yra 5 metais ankščiau nei Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje[1] , bet pilnai pasiekiama remiantis atsakingais ir patikimais skaičiavimais[2] .	Spręsti pagrindiniam komitetui
4.	VšĮ „Žiedinė ekonomika“, direktorius Domantas Tracevičius, 2024-06-10			⃰	Siūlome Projekte nurodyti, kad saulės energetikos vystymas prioretizuojamas ant žmogaus sukurtos aplinkos (stogų, pertvarų, sienų, asfaltuotų automobilių parkavimo aikštelių ir t.t.). Taip būtų efektyviau išnaudojama jau dabar esanti urbanizuota aplinka ir reikėtų mažiau investicijų į naujus tinklus, nes šalia tokios aplinkos dažniausiai yra įsikūrę ir vartotojai, kurie ir suvartoją didelę dalį vietoje pagamintos elektros energijos.	Spręsti pagrindiniam komitetui
5.	VšĮ „Žiedinė ekonomika“, direktorius Domantas Tracevičius, 2024-06-10			⃰	Siūlome Projekte nurodyti, kad nuo 2025 m. nauji (pirmą kartą į Lietuvos rinką tiekiami) šilumos gamybos įrenginiai, skirti patalpų apšildymui ir naudojantys iškastinį kurą, yra draudžiami. Tokiu keliu jau žengė daug pažangių Europos šalių[3] . Taip pat drausti naujų gamtinių dujų jungčių atvedimą buitiniams vartotojams, o verslo vartotojams – reikšmingai riboti.	Nepritarti	Argumentai: Siekiant mažinti iškastinio kuro naudojimą ir skatinti perėjimą prie atsinaujinančių energijos šaltinių. Tačiau yra keletas aspektų, kodėl šiam siūlymui reikėtų nepritarti arba jį įgyvendinti labai apdairiai: 1. Staigus atsisakymas iškastinio kuro šilumos gamybai gali pakenkti energetiniam saugumui, ypač jei alternatyvių šaltinių dar nepakanka. Tai gali sukelti energijos trūkumą ir padidinti kainas. 2. Draudimas gali padaryti šildymą neprieinamą daliai gyventojų, kurie negali įsigyti brangesnių atsinaujinančių energijos šaltinių įrenginių. Tai gali pažeisti energetinės nepritekliaus mažinimo tikslus. 3. Gamintojai ir vartotojai turi turėti galimybę pasirinkti tinkamiausius šilumos šaltinius konkrečioms situacijoms, o ne būti ribojami. 4. Drastiški draudimai gali iškraipyti rinką ir susilpninti konkurenciją. 5. 2025 m. terminas gali būti per trumpas tinkamai pasiruošti gamintojams ir vartotojams. 6. Vietoj griežto draudimo, geriau būtų skatinti perėjimą finansinėmis paskatomis, mokesčių lengvatomis atsinaujinančių šaltinių diegimui, taip pat didinti informavimą apie jų privalumus. Kartu reikėtų užtikrinti energijos tiekimo saugumą, infrastruktūrą ir paslaugų prieinamumą. Perėjimas turėtų vykti palaipsniui ir subalansuotai.
6.	VšĮ „Žiedinė ekonomika“, direktorius Domantas Tracevičius, 2024-06-10			⃰	Siūlome Projekte atsisakyti branduolinės energetikos. Pabrėžtume, kad Vokietijos aplinkos apsaugos agentūra vertina[4] , jog klimato neutralus energetinis ūkis yra galimas (ir kainos atžvilgiu efektyvus) be branduolinės energetikos.	Nepritarti	Argumentai: Branduolinės energetikos atmetimas Lietuvoje šiuo etapu gali būti aplinkosaugos ir ekonominiu požiūriu neišmintingas sprendimas dėl kelių priežasčių: 1. Anglies dvideginio (CO2) emisijų mažinimas. Branduolinė energetika yra vienas švariausių ir aplinkai pažeidžiančių mažiausiai anglies dvideginio dujų elektros energijos gamybos būdų. Atsisakius branduolinės energijos, didėtų priklausomybė nuo iškastinio kuro ir CO2 emisijos. 2. Patikimas bazinis energijos tiekimas. Branduolinės jėgainės užtikrina patikimą bazinį elektros tiekimą. Vien atsinaujinančiais šaltiniais (vėjo, saulės) būtų sunku patenkinti stabilaus energijos poreikio, ypač šaltuoju metų laiku. 3. Energetinis saugumas. Turėdama savo branduolinę jėgainę, Lietuva sumažintų priklausomybę nuo importuojamos energijos ir didintų energetinį saugumą. 4. Ekonominiai aspektai. Nors branduolinės energetikos įrenginiai brangiai kainuoja įrengti, patys energijos gamybos kaštai yra palyginti žemi. 5. Technologinis išsivystymas. Atsisakius branduolinių technologijų, Lietuva prarastų dalį technologinės kompetencijos ir inovacijų galimybių. Žinoma, reikia kruopščiai įvertinti branduolinių atliekų tvarkymą, saugumą ir finansavimą. Tačiau modernios kartotės branduolinės jėgainės yra saugios ir efektyvios aplinkosaugos požiūriu. Daugelis šalių, įskaitant Švediją, Prancūziją, JK ir JAV planuoja naujų branduolinių jėgainių statybą kovoje su klimato kaita.
7.	VšĮ „Žiedinė ekonomika“, direktorius Domantas Tracevičius, 2024-06-10			⃰	Siūlome Projekte nurodyti, kad transporte skatinamos bus tik tokioms kuro (degalų) rūšys, kurios reikšmingai mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir mažina oro taršą (ypatingai azoto oksidus, dėl kurių prieš Lietuvą Europos Komisija yra pradėjusi pažeidimo procedūrą). Dabar yra naudojama daug alternatyviųjų degalų, pvz., pirmos kartos biodegalų, kurie turi daug itin neigiamų šalutinių poveikių – oro taršą, aukštesnę maisto kainą, poreikį naujų teritorijų naudojimą žemės ūkiui. Taip pat vis dar skatinamas biometano naudojimas transporte, o jis menkai prisideda prie oro taršos mažinimo. Šiuo metu būtų ženkliai efektyviau prioretizuoti Lietuvos transporto parko elektrifikaciją vien dėl gerokai efektyvesnio proceso (elektrinių variklių efektyvumas maždaug 3.5 karto didesnis nei vidaus degimo variklių) bei nulinės oro taršos.	Spręsti pagrindiniam komitetui
8.	VšĮ „Žiedinė ekonomika“, direktorius Domantas Tracevičius, 2024-06-10			⃰	Siūlome Projekte nurodyti, kad bus atsisakoma energijos iš atliekų deginimo iki 2050 m. Atkreipiame dėmesį, kad atliekų kiekiai ateityje mažės, atsižvelgiant į tai, jog ES skatins didesnį ekonomikos žiediškumą[5]. Jau vien dabar pasiektas komunalinių atliekų deginimo lygis yra aukštesnis nei maksimalus teorinis leidžiamas 2035 m. atsižvelgiant į Lietuvos įsipareigojimus. Tokia pati situacija bus ir su pramonės atliekomis. Ateityje liks gerokai mažiau neperdirbamų atliekų, pvz., nuo 2025 m. įsigalioja mokesčiai[6] visiems pakuočių gamintojams ir importuotojams, kurie neperdirbs savo pakuočių. Planuojamos didesnio gamintojo atsakomybės schemos daugiau sektorių su pakartotinio naudojimo užduotimis, pvz., baldų ir tekstilės sektoriuose[7]	Spręsti pagrindiniam komitetui
9.	VšĮ „Žiedinė ekonomika“, direktorius Domantas Tracevičius, 2024-06-10			⃰	Siūlome Projekte atsisakyti anglies dioksido surinkimo, transportavimo ir panaudojimo. Vietoje to koncentruotis ties privalomu dabartinių taršių deginimo technologijų keitimu bei alternatyvių produktų naudojimu, kurie turi ženkliai mažesnį CO2 pėdsaką	Pritarti iš dalies	Argumentai: Žinoma, prioritetas turi būti teikiamas alternatyvių mažai CO2 išskiriančių produktų ir technologijų diegimui kur tai įmanoma. Tačiau i anglies dioksido surinkimas, transportavimas ir panaudojimas neturėtų būti visiškai atmestas, nes jis gali tapti naudinga priemone ten, kur technologiniai pokyčiai yra sunkiai įgyvendinami arba neprieinami ekonomiškai. Anglies dioksido surinkimas, transportavimas ir panaudojimas turėtų papildyti, o ne pakeisti kitas emisijų mažinimo priemones.
10.	Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, prezidentas Martynas Nagevičius, 2024-06-11			⃰	Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija (toliau – LAIEK) teikia pastabas ir pasiūlymus Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projektui (toliau – NENS projektui): Pozityviai vertiname NENS projekte padėtus pagrindus biogeninio anglies dioksido rinkai bei investicijoms į biogeninio anglies dioksido surinkimo, transportavimo ir panaudojimo technologijas - tai iš tiesų sudarytų būtinas prielaidas sintetinių degalų konkurencingai gamybai Lietuvoje. Tačiau siūlome NENS neplanuoti anglies dvideginio surinkimo, transportavimo ir saugojimo, kadangi tokie planai duoda dviprasmiškus signalus rinkai, pasiruošusiai atsisakyti importuojamo iškastinio kuro vartojimo energetikoje iki 2040 metų. . Pabrėžiame, kad tokie nacionaliniai uždaviniai mažina paskatas ES apyvartinių taršos leidimų (toliau – ATL) sistemoje dalyvaujančioms įmonėms investuoti į dekarbonizaciją, mažina alternatyviųjų degalų paklausą ir skatina ilgalaikę Lietuvos priklausomybę nuo iškastinio kuro importo – taip tiesiogiai arba netiesiogiai finansuojant iškastinio kuro eksportuotojus nedemokratinėse šalyse. Todėl siūlome valstybės finansuojamą anglies dvideginio surinkimo, transportavimo ir panaudojimo infrastruktūrą naudoti tik biogeninės kilmės dujoms.	Spręsti pagrindiniam komitetui
11.	Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, prezidentas Martynas Nagevičius, 2024-06-11			⃰	Modulinių branduolinių reaktorių technologija kol kas nėra naudojama komerciškai, ir yra panašiame technologijos brandos lygyje kaip ir branduolinės sintezės reaktoriai, giliosios (karštosios) geotermijos elektrinės, aitvarų principu dirbančios vėjo elektrinės, - dumblių biomasės elektrinės, vandenilio saugojimo ir kuro celių elektrinės su vandenilio saugojimo technologijomis. Visų šių technologijų atveju mes matome skirtingose Pasaulio šalyse diegiamus demonstracinius bandomuosius projektus. Nėra aišku, kuri iš šių technologijų sparčiau progresuos ir bus perspektyvi komerciniam naudojimui po 2030 m. Todėl siūlome koreguoti ir pervadinti NENS projekto skirsnį „Branduolinės energetikos plėtros galimybės“ remiantis technologinio neutralumo principu ir pateikiant daugiau alternatyvų dėl perspektyvių mažai arba visai ŠESD neišskiriančių technologijų, kurios galėtų patenkinti lanksčios generacijos poreikį Lietuvoje po 2030 m. Taip pat siūlytume atsisakyti turinio apie branduolinių technologijų raidos istoriją, kuris iškrenta iš viso NENS projekto konteksto ir nesudaro galimybių technologiškai neutraliai vertinti visas iki-komercinio brandos lygio energijos gamybos technologijas, jei apie kitas technologijas analogiška informacija nepateikta.	Pritarti
12.	Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, prezidentas Martynas Nagevičius, 2024-06-11			⃰	Siūlome į NENS įtraukti giliosios geotermijos, kaip lanksčios gamybos ir energijos kaupimo technologijos taikymo ateityje galimybę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvoje Lenkijoje registruota Seimo kanceliarijoje GAUTA 2024-06-11 Nr. G-2024-5260 2 įmonė Lavastream Sp kartu su partneriais - JAV technologijų kompanija Sage Geosystems, pradeda tyrimus, vertinant galimybes , panaudojant pastaraisiais metais itin ištobulintas naftos gręžinių technologijas, įgyvendinti pirmus giliosios geoterminės energijos panaudojimo projektus Lietuvoje. Gilliosios geotermijos technologija būtų taikoma, padarius itin gilius gręžinius į kristalinį pamatą, kuriame Vakarų Lietuvoje 4,5-5 km gylyje uolienos yra įkaitusios iki maždaug 150 oC. Į gręžinį įrengtu vamzdžiu, naudojant elektrą, kai jos rinkoje yra perteklius, yra pumpuojamas iki aukšto slėgio suslėgtas gėlas vanduo, kuris per gręžinio "plyšį" yra įskverbiamas į kristalinio pamato uolienas, taip paverčiant uolienas energijos kaupykla, Rinkoje susiformavus elektros trūkumui, suslėgtam (ir įkaitusiam) vandeniui leidžiama pakilti iki paviršiaus, kur jis įkaitina CO2, cirkuliuojantį uždaru kontūru, sukant turbiną ir gaminant elektrą - daugiau elektros, nei buvo sunaudota, slegiant vandenį ir pumpuojant jį į gelmes. Šiuolaikinės gręžimo technologijos, ištobulėjusios per skalūnų revoliuciją, leidžia pakankamai greitai išgręžti visą eilę tokių lygiagrečių gręžinių, taip bendrai suformavus ki 50 MW ar dar didesnę geoterminės jėgainės galią . Iš viso Klaipėdos ir Šilutės geoterminė anomalija leistų įrengti iki 2,2 GW bendros galios geoterminių elektrinių, užtikrinančių nuolatinę elektros gamybą, kai tik vėjo ir saulės elektrinės nepagamina pakankamai elektros. Vakarų Lietuva be kitą ko dar labai palanki tokiems projektams ir todėl, kad čia kristalinis pamatas yra labai giliai, daugiau, nei 2 km gylyje. Tai reiškia, kad, norint pasiekti 4,5-5 km gylį, kristalinio pamato reikia pragręžti tik 2,5-3 km. Anot vystytojų, tokia elektrinė galėtų gaminti elektrą už savikainą (LCOE) , ne didesnę, nei 4 ct/kWh Todėl siūlome suorganizuoti klausymus, kurioje ši technologija Vystytojų būtų pristatyta plačiau ir įtraukti šią potencialią ateities technologiją tarp galimų panaudoti technologijų, užtikrinant lanksčią energijos gamybą, pereinant prie elektros gamybos vien tik iš atsinaujinančių išteklių.	Spręsti pagrindiniam komitetui
13.	Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, prezidentas Martynas Nagevičius, 2024-06-11			⃰	Pritariame šilumos tiekimo sektoriuje numatytai dekarbonizacijai iki 2050 m., išlaikomam ir miestuose plečiamam CŠT sektoriaus vaidmeniui, atliekinės šilumos panaudojimo skatinimui, CŠT sektoriaus pritaikymui balansuoti perteklinę elektros energiją iš AEI. Papildomai siūlome NENS projekte įrašyti taršiausių kurų atsisakymo terminus: visam iškastiniam kurui, išskyrus gamtines dujas, (angliai, durpėms, mazutui ir kt.) iki 2026 m., gamtinėms dujoms iki 2040 m.	Spręsti pagrindiniam komitetui
14.	Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, prezidentas Martynas Nagevičius, 2024-06-11			⃰	Taisytinas yra CŠT kuro struktūroje suplanuotas šilumos iš atliekų deginimo kiekio augimas (NENS projekto 9 pav. ) nuo 10% (apie 990 GWh) 2030 m. iki 12% (apie 1080GWh) 2050 m. Toks šilumos, gaminamos, deginant atliekas, kiekių augimas visiškai priešingas Lietuvos tikslui įgyvendinti žiedinės ekonomikos principus ir ES Atliekų direktyvos 2008/98/ES tikslus – skatinti atliekų prevenciją, antrinį panaudojimą ir perdirbimą, kurie reikšmingai mažins atliekų srautą energijos gavybai.	Spręsti pagrindiniam komitetui
15.	Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, prezidentas Martynas Nagevičius, 2024-06-11			169	Atsižvelgiant į NENS projekto įvardintus vietinės biomasės kuro privalumus dėl energijos kainų stabilumo ir teigiamo poveikio Lietuvos ekonomikai, siūlytume pakoreguoti punkto nr. 169 formuluotę vietoj Valstybės intereso užtikrinti „optimalų balansą tarp vietinės biokuro gamybos ir biokuro atsivežimo iš kaimyninių ES valstybių“ įrašant „vietinio, tvarumo kriterijus atitinkančio biokuro pakankamą pasiūlą“.	Spręsti pagrindiniam komitetui
16.	Lietuvos energetikos institutas, Algirdas Kaliatka, 2024-06-13			⃰	LEI neramina, kad strategijoje jau orientuojamasi į konkrečias technologijas. Ten nurodomi „ketvirtosios kartos MBR“. Mūsų instituto nuomone siūlomos technologijos turi būti analizuojamos ir parenkamos specialistų, turinčių reikiamą kompetenciją. Neneigiant ketvirtosios kartos reaktorių privalumų, reikia pažymėti kad tai ateities technologijos: vienas toks reaktorius neseniai pradėjo veikti Kinijoje ir šios technologijos vystomos Rusijoje. Deja Europoje, JAV ir kitur tokios technologijos dar nėra tiek išvystytos, kad būtų galima kalbėti apie komercinį naudojimą. Yra parinkti keturi konceptai kurie vystomi Europoje, bet tai ilgalaikiai moksliniai projektai. Jei mes orientuosimės tik į šias nurodytas technologijas, tai tik sukompromituosime pačią branduolinės energetikos idėją. Jei kalbama apie elektros energijos komercinę gamybą, Lietuva per daug silpna, kad būtų bandymų poligonu. Kitos Europos Sąjungos šalys (mūsų kaimynai) renkasi MBR, veikiančių praktikos patikrintų suslėgto vandens reaktorių technologijomis, kurios pavyzdžiui JAV jau parengtos licencijuoti. Manome, kad Lietuva turėtų bendradarbiauti su Estija, Lenkija ir Suomija arba su Rumunija (tai šalys seniai galvojančios apie MBR ir jau pasirinkusios technologijas). Toks bendradarbiavimas leistų sumažinti perkamų reaktorių kainas ir visų licencijavimo dokumentų parengimas būtų sklandesnis. Apibendrinant, prašytume iš Strategijos siūlyti išbraukti nuorodas į konkrečią ketvirtosios kartos MBR technologiją. Technologijos parinkimui galima būtų organizuoti kvietimą pasiūlymams, atsižvelgiant į technologijos brandumą, projekto išbaigtumą ir pan. (kaip tai buvo daromas Estijoje, Lenkijoje...). Tam taip pat yra atlikti tarptautiniai tyrimai. Taip pat būtų protinga kooperuotis su kaimyninėmis šalimis ir pasinaudoti jų patirtimi.	Spręsti pagrindiniam komitetui

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: pagal komiteto veiklos sritis negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: pagal komiteto veiklos sritis negauta.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimo NR. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ pakeitimo projektui (nauja redakcija) Nr. XIVP-3808. ir siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kitas pastabas bei pasiūlymus, kuriems Ateities komitetas pritarė.

6.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1,	Ateities komitetas, 2024-06-14			180	Argumentai: Atsižvelgti į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 15 pastabą, taip pat 180 punkte, atsižvelgiant į Transporto veiklos pagrindų įstatymo 5 straipsnį, kuriame įvardijamos transporto rūšys, vietoj žodžio „aviacijai“ įrašytinas žodis „oro“. Kadangi žodis „aviacija“ yra siauresnė sąvoka, susijusi tik su orlaiviais ir jų naudojimu skraidyti, o oro transportas yra platesnė sąvoka, apimanti bet kokį transportavimą oru įvairiomis priemonėmis. Aviacija yra neatsiejama oro transporto dalis, tačiau ji nėra tapati visam oro transportui kaip platesnei sričiai. Pasiūlymas: 180 punkto pakeitimas Pakeisti Strategijos 180 punktą ir jį išdėstyti taip: „180. Siekiama, kad transporto sektorius pereitų prie netaršių transporto rūšių, efektyviai panaudotų AEI gamybos pajėgumus užtikrinant šalyje pagaminamos elektros energijos tiekimą transporto sektoriui. Vienas iš esminių transporto sektoriaus dekarbonizacijos principų – efektyvi alternatyviųjų degalų integracija, užtikrinant technologinį energijos derinių neutralumą. Transporto sektoriuje turi būtų naudojamos įvairios degalų rūšys, pritaikytos skirtingoms transporto kategorijoms – lengvajam transportui, viešajam transportui, sunkiajam krovininiam transportui, ~~jūriniam~~ jūrų ir oro transportui ~~ir aviacijai~~. Transporto sektoriaus energijos rūšių balanse turi būti išnaudojami visi prieinami alternatyvieji degalai, įskaitant biodegalus, pažangiuosius biodegalus, biometaną, elektros energiją ir nebiologinės kilmės degalus iš AEI.“	Pritarti
2.	Ateities komitetas, 2024-06-14			248	Argumentai: Vietoj „pasirengimo energetikos transformacijai“ naudojama tikslinė konstrukcija „pasirengimą energetikos transformacijai“. Taip išvengiama nereikalingo daiktavardžio vartojimo. Pridėtas žodis „užtikrinti" prieš „pasirengimą“, kad būtų aiškiau nurodyta, jog tikslas yra ne šiaip pasirengimas, o jo užtikrinimas. Tokiu būdu sakinio prasmė išlieka tokia pati, tačiau jo formuluotė skamba kalbiškai geriau ir yra aiškesnė. Pasiūlymas: 248 punkto pakeitimas Pakeisti Strategijos 248 punktą ir jį išdėstyti taip: „248. Siekiant užtikrinti energetikos specialistų pasirengimoą energetikos transformacijai, bus įgyvendinamos šios kryptys:“	Pritarti
3.	Ateities komitetas, 2024-06-14			249.2.	Argumentai: Siekiant aiškiai įvertinti strategijos įgyvendinimo pažangą, būtini rodikliai, kurie leistų kiekybiškai tai išmatuoti. Todėl kalbant apie pakankamai tolimą perspektyvą, tikslingiau būti nurodyti ne konkrečius skaičius, o procentinę aukštos kvalifikacijos dirbančiųjų išraišką. Pasiūlymas: 249.2 papunkčio pakeitimas Pakeisti Strategijos 249.2 papunktį ir jį išdėstyti taip: „249.2. iki 2050 m. ~~patenkinti kompetentingų energetikos srities specialistų paklausą~~ užpildyti 100 proc. energetikos sektoriaus darbo vietų, reikalaujančių aukštos kvalifikacijos specialistų Lietuvoje.	Pritarti

7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 1.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Raimundas Lopata.

Komiteto pirmininkas (Parašas) Raimundas Lopata

Komiteto biuro patarėja Miglė Paulauskė, tel. 0 5 209 6894