LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ                                           ĮSTATYMO Nr. XII-2512 PAPILDYMO 7¹ straipsniU įstatymo projekto

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai

Įstatymo projekto rengimą paskatino skurdus pensinio amžiaus asmenų pragyvenimo lygis. Pagal Valstybinio socialinio draudimo valdybos skelbiamus duomenis  vidutinis pensijos dydis, turint būtinąjį darbo stažą,  2018 metų II ketvirtį sudarė 323,57 euro. Susimokėjus  komunalinius mokėjimus, už elektros energiją, ryšio ir kitas paslaugas lieka menka lėšų suma pragyvenimui. Todėl ir rikiuojasi pensininkai parduotuvėse prie pasenusių, atpigintų  maisto produktų. Apie teatrus, koncetus, turistines kelionės dauguma jų gali tik svajoti.
    Lietuvoje 2009 metais vidutinis pensijos dydis, turint būtinąjį darbo stažą,  sudarė 241,14 euro, o 2018 metų II ketvirtį siekė vos 323,57 euro. Taigi per 9 metus vidutinė pensija padidėjo tik 82 eurais.
   Pagal nuo 2018 01 01 įsigaliojusį naująjį  Socialinio draudimo pensijų įstatymą numatyta pensijas indeksuoti, tačiau tai esamos problemos nesprendžia, nes esamą, pakankamai mažą pensijos dydi indeksavus, jis vis vien bus mažas ir šioje srityje progreso nepasieksime. Pirmiausia reikia nustatyti normalų pensijos dydį iš kurio galima pragyventi, o tik po to jį indeksuoti.
 Todėl tikslinga vidutinį pensijos dydį susieti su vidutiniu darbo užmokesčiu.
  Pavyzdžiui (apytiksliai) Prancūzijoje vidutinė pensija siekia 1000 erurų, Norvegijoje – 1809 eurus, Anglijoje – 1718 eurų, Suomijoje – 1500 eurų ir reguliariai kas 3 menesius didinama.
 
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
 
Seimo narys Valentinas Bukauskas.
 
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai 
Šiuo metu, esamas pensijas įstatyme numatyta indeksuoti. Kiekvienais metais nuo sausio 1 dienos bazinės pensijos ir apskaitos vieneto vertės dydžiai indeksuojami pagal praėjusiais metais apskaičiuotą ir patvirtintą indeksavimo koeficientą. Indeksavimo koeficientas (IK) apskaičiuojamas kaip septynerių paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: trejų metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir trejų prognozuojamų metų. IK apskaičiuoti naudojami Lietuvos statistikos departamento skelbiami trejų metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, darbo užmokesčio fondo augimo duomenys ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka parengtame apskaičiavimo metų Ekonominės raidos scenarijuje skelbiami apskaičiavimo metų ir trejų prognozuojamų metų darbo užmokesčio fondo augimo rodikliai.
Indeksavimo koeficiento  apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. IK ir pagal jį indeksuotus bazinės pensijos ir apskaitos vieneto vertės dydžius tvirtina ir skelbia Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba pagal 2017 12 12 LR įstat. Nr. XIII-881). 
Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, vidutinės pensijos dydis nėra susietas su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu.
 
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

    Daugelį metų buvo mokamos nepagrįstai mažos pensijos (nes socialinio draudimo pensijoms skirtos lėšos buvo naudojamos ne tik pensijoms mokėti, bet ir kitiems tikslams) , todėl jos dalinai ir dėl to buvo ir yra mažos.

    Siekiant likviduoti per daugelį metų mokamų, nepagrįstai mažų, pensijų atsilikimą, teikiamu įstatymo projektu siekiama nustatyti tokį vidutinį pensijos dydį, kuris atitinka šiandienos Lietuvos ekonomikos įšsivystymo lygį. Projeke siūloma vidutinės pensijos dydį susieti su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu, kuris būtų ne mažesnis negu 50 procentų vidutinio darbo užmokesčio (bruto).

   Priėmus įstatymo projektą ženkliai padidėtų pensijos, žmonės gyventų oriau, galėtų daugiau lėšų išleisti maistui, paslaugoms ir kitoms būtiniausioms prekės, tai padidintų vartojimą ,o tuo pačiu ir ekonomikos bei valstybės biudeto lėšų augimą.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Įstatymo projekte numatytas reguliavimas neigiamo poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Įstatymo projektas neprieštarauja nacionaliniams ir Europos Sąjungos teisės aktams bei nėra notifikuotinas Europos Komisijai.

9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų bei atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.

10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus

Teikiamas Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos dokumentų nuostatas.

11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti

Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.

12. Kiek valstybės biudžeto lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti

Lietuvos Respublikos Seime priėmus Įstatymo projektą, jo įgyvendinimui reikės papildomų biudžeto lėšų. Reikalinga Lietuvos Vyriausybės išvada.

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Nėra.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis

Nėra.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra.

Teikia:

Seimo nariai                                                                                        Valentinas Bukauskas

Remigijus Žemaitaitis

Vytautas Kamblevičius

Kęstutis Bartkevičius

Juozas Imbrasas

Ona Valiukevičiūtė

Algimantas Dumbrava