LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-657 2 IR 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

2024-10-16 Nr. XIVP-4206

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Projekto 1 straipsnio 1 dalyje dėstomo Vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad būtiniausios prekės ir paslaugos, skirtos minimaliems asmens maisto ir ne maisto poreikiams patenkinti per mėnesį, nurodomos minimalių vartojimo poreikių nustatymo metodikoje, sudarytoje remiantis Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymu. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatyme minimalių vartojimo poreikių nustatymo metodika nėra nei minima, nei kuri nors valstybės institucija yra įgaliota patvirtinti tokią metodiką. Minėto įstatymo 3 straipsnyje tiesiog įtvirtinta minimalių vartojimo poreikių dydžio apskaičiavimo tvarka ir atitinkamos formulės. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo nuostatą reikėtų tikslinti, aiškiau atskleidžiant būtiniausių prekių ir paslaugų (sąrašo) nustatymo tvarką.

2. Siekiant  išvengti visų keičiamo įstatymo 2 straipsnio struktūrinių dalių numeracijos keitimo, siūlytina keičiamo įstatymo 2 straipsnį pildyti 1¹ dalimi, o ne nauja 2 dalimi, pernumeruojant visas likusias dalis.

3.  Projekto 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatose vartojama sąvoka „būtiniausi maisto produktai“, kurios turinys keičiamame įstatyme nėra apibrėžtas. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnio 1 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje siūloma apibrėžti sąvokos „būtiniausių prekių ir paslaugų kainos“ turinį. Minėtos sąvokos apibrėžtyje nurodoma, kad būtiniausios prekės ir paslaugos yra prekės ir paslaugos, nurodytos minimalių vartojimo prekių nustatymo metodikoje, tačiau iš projektu siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aišku, kuriame teisės akte įvardinti maisto produktai bei būtų priskiriami būtiniausių maisto produktų kategorijai. Siekiant pašalinti šį neaiškumą, keičiamo įstatymo 2 straipsnyje reikėtų apibrėžti sąvokos „būtiniausi maisto produktai“ turinį arba pateikti nuorodą į įstatymą, kuriame šios sąvokos turinys būtų apibrėžtas.

4. Ginčytina projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta nauja visuomeniniais pagrindais veikiančios patariamosios institucijos - Vartotojų teisių apsaugos tarybos, funkcija - sudaryti būtiniausių maisto produktų, prekių ir paslaugų kainų tendencijų stebėsenos planus, kuriais vadovaujantis Vyriausybės strateginės analizės centras būtų įpareigotas atlikti tam tikrus veiksmus. Manytina, kad visuomeniniais pagrindais veikiančios ir viešojo administravimo funkcijų nevykdančios organizacijos negali priiminėti privalomos galios administracinių aktų.

5. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nuostata „Vartotojų teisių taryba“ keistina trumpiniu „Taryba“, nes šis trumpinys įvestas keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje.

6. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte vietoj žodžio „planą“ įrašytinas žodis „planus“, nes keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad Vartotojų teisių apsaugos taryba sudaro būtiniausių maisto produktų, prekių ir paslaugų kainų tendencijų stebėsenos planus.

7. Pagal projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostatas Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) „Vyriausybės nustatyta tvarka gali rinkti duomenis iš privačių subjektų apie šiam tikslui reikalingų produktų ir paslaugų kainos dedamąsias dalis“. Projekto nuostata svarstytina šiais aspektais.

Pirma, taikant įstatymą, vertinamoji projekto nuostata galėtų būti aiškinama taip, kad iš privačių asmenų galėtų būti renkami bet kokie duomenys apie bet kurių produktų ir paslaugų, t. y. ne tik apie būtiniausių produktų ir paslaugų, kainų dedamąsias dalis. Svarstytina, ar projekto nuostata atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą teisėkūros proporcingumo principą, reiškiantį, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatoje reikėtų detalizuoti, kokie duomenys apie produktų ir paslaugų kainų dedamąsias dalis būtų renkami, taip pat sukonkretinti ir pačius produktus bei paslaugas, apie kurių kainų dedamąsias dalis duomenys būtų renkami. Be to, svarstytina, ar siekiant nuoseklumo, vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų papildyti, nustatant, kad atitinkami duomenys būtų renkami ir apie būtiniausių prekių kainos dedamąsias dalis.

Antra, vertinamojoje projekto nuostatoje reikėtų nurodyti konkretų tikslą, kuriam pasiekti duomenys apie produktų ir paslaugų kainų dedamąsias dalis būtų renkami, nes nuostata, jog minėti duomenys renkami „šiam tikslui“, nėra pakankamai konkreti ir aiški.

Trečia, privatūs subjektai, vykdydami pareigą Vyriausybės strateginės analizės centrui (STRATA) teikti duomenis apie prekių ir paslaugų kainų dedamąsias dalis, galimai turėtų papildomų sąnaudų. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar minėtiems subjektams už duomenų parengimą ir jų teikimą būtų atlyginama. Jeigu privatūs subjektai privalėtų teikti duomenis, kurių parengimui jie turėtų papildomas sąnaudos, manytina, kad tokios sąnaudos turėtų būti kompensuojamos, o projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai papildytos nustatant kompensavimo mechanizmą.

Ketvirta, pastebėtina, kad privačių subjektų disponuojami duomenys apie jų gaminamų produktų ar teikiamų paslaugų kainos dedamąsias dalis, dažnai laikoma šių privačių subjektų komercine paslaptimi, todėl privalomas jų teikimas (konkreti informacija bei jos apimtis) tretiesiems asmenims turėtų būti ne tik tinkamai pagrįstas, tačiau ir užtikrinamas besąlygiškas tokių duomenų konfidencialumas.

8. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytini žodžiai „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“, o žodelį „nuo“ reikėtų išbraukti, nes įstatymo įsigaliojimas nėra tęstinis veiksmas.

9. Pagal projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą Vartotojų teisių apsaugos taryba turėtų sudaryti planą (ar planus), pagal kurį Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) turėtų reguliariai analizuoti būtiniausių maisto produktų, prekių ir paslaugų kainų tendencijas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nereikėtų papildyti projekto 3 straipsnio 2 dalį, pasiūlant Vartotojų teisių apsaugos tarybai iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymui įgyvendinti reikalingą teisės aktą, kuriuo būtų patvirtintas aukščiau minėtas planas (ar planai).

10. Projekto 3 straipsnio 2 dalyje išbrauktini pertekliniai žodžiai „parengia ir“.

11. Atsižvelgiant į keičiamame įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją, svarstytina, ar dėl teikiamo projekto nereikėtų gauti Vyriausybės nuomonės.

Departamento direktorius                                                                                        Dainius Zebleckis

E. Mušinskis, tel. (0 5)  209 6356, el. p. [email protected]

S. Švedas, tel. (0 5)  209 6165, el. p. [email protected]