LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1316 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2023-05-15 Nr. XIVP-2066(5)
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Pažymime, kad Teisės departamentas laikosi 2022 m. lapkričio 15 d. išvadoje Nr. XIVP-2066(3) pateiktos pozicijos, kad projekte nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir keičiamas įstatymas) 7 straipsnio 2 dalyje, 19 straipsnio 3 dalyje, 20 straipsnio 1 dalyje ir 1 priede numatytas teisinis reguliavimas tiek, kiek pagal jį šiame įstatyme būtų nustatyti tik minimalūs valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai, o maksimalūs pareiginių algų koeficientai, kurie negalėtų būti didesni tik už maksimalų atitinkamos įstaigos vadovo pareiginės algos koeficientą, būtų nustatomi kolektyvinėje sutartyje arba juos nustatytų įstaigų vadovai, prieštarauja Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai, kuria įtvirtinta piliečių teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, kuria užtikrinta kiekvieno žmogaus teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą, 128 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad sprendimus dėl valstybės esminių turtinių įsipareigojimų priima Seimas.
2. Projektu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir 10 straipsnio 2 dalies 7 punkte vietoj nurodytos „savivaldybės tarybos sekretoriaus“ pareigybės įrašytina „savivaldybės tarybos posėdžių sekretoriaus“ pareigybė, nes tokia pareigybė nurodyta keičiamo įstatymo 1 priede ir Vietos savivaldos įstatyme (žr. 17 straipsnio 10 dalį, 33 straipsnio 2 dalį).
3. Siekiant teisinio aiškumo ir tinkamo įstatymo taikymo, keičiamo įstatymo 18 straipsnio 13 dalyje siūlytume plačiau atskleisti tarnybinės veiklos vertinimo rezultatų peržiūrėjimo procedūrą. Pavyzdžiui, iš siūlomos formuluotės nėra aišku, kokius sprendimus galėtų priimti rezultatus peržiūrintis asmuo. Neaišku ir tai, ar į pareigas priimantis asmuo peržiūrėti tarnybinės veiklos vertinimo rezultatus turėtų teisę įgalioti tik konkretų valstybės tarnautoją (tai suponuoja sąvoka „asmuo“), ar atlikti šią procedūrą jis vis dėlto galėtų įgalioti ir nuolatinę ar ad hoc komisiją.
4. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius „bazinis dydis“ įrašytini žodžiai „pareiginės algos (atlyginimo)“.
5. Siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nurodyta ir bendroji nuostatos dėl žalos dydžio nustatymo taikymo sąlyga, ir jos netaikymo išlyga, šio straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „išskyrus šios straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį“ siūlome įrašyti žodžius „išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia“.
6. Projekte numatyta, kad juo teikiamas įstatymas įsigalios 2024 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad 2024 m. sausio 1 d. įsigalios Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatyme Nr. XIV-1722 išdėstytas Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuriuo sąvoka „neįgalusis“ pakeista į sąvoką „asmuo su negalia“. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „neįgalų vaiką“ įrašytini žodžiai „asmenį su negalia“, o 34 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais)“ įrašytini žodžiai „jeigu jie yra asmenys su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. pripažinti neįgaliaisiais ar iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais)“.
7. Atsižvelgdami į tai, kad keičiamo įstatymo 6 straipsniu sudaroma galimybė valstybės tarnautojui eiti daugiau negu vienas valstybės tarnautojo pareigas, siūlytume, siekiant teisinio aiškumo, patikslinti keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalį ir aiškiai nustatyti, kad šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu atleistam iš pareigų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui išeitinė išmoka nemokama, jeigu jis eina kitas valstybės tarnautojo pareigas.
8. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamas įstatymas 2024 m. sausio 1 d. jau galios, tikslintinos keičiamo įstatymo 34 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytos datos, t. y. vietoj datos „2024 m. sausio 1 d.“ įrašytina data „2023 m. gruodžio 31 d.“.
9. Tikslintinas keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas savivaldybės kontrolieriaus tarnybos pavadinimas, nes pagal 2023 m. balandžio 1 d. įsigaliojusio naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 11 dalį ir 67 straipsnį savivaldybėse steigiamos Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos.
10. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „Minimalūs valstybės tarnautojų ir įstaigų vadovų pareigybių grupių pareiginių algų koeficientai ar koeficientų intervalai pateikiami šio įstatymo 1 ir 2 prieduose.“ Keičiamo įstatymo 1 priede vienas iš minimalių pareiginės algos koeficientų (baziniais dydžiais) yra 0,57. Kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamo Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2098(4) 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareiginei algai (atlyginimams) nuo 2024 m. sausio 1 d. perskaičiuoti bus taikomas bazinis dydis, kuris lygus Valstybinės duomenų agentūros paskelbtam 2022 metų vidutiniam mėnesiniam šalies (su individualiomis įmonėmis) darbo užmokesčiui ir yra 1 785,4 euro. Pagal keičiamo įstatymo 1 priede nustatytus minimalius valstybės tarnautojų ir įstaigų vadovų pareigybių grupių pareiginių algų koeficientus kai kurioms valstybės tarnautojų grupėms apskaičiuota pareiginė alga būtų tik neženkliai didesnė už siūlomą nustatyti 2024 m. galiosiančią minimaliąją mėnesinę algą (Lietuvos banko skaičiuojamas Trišalės tarybos svarstomas minimaliosios mėnesinės algos dydis 2024 metais galėtų būti 952–954 eurai). Pažymėtina, kad pagal Darbo kodekso 141 straipsnio 2 dalį minimalusis darbo užmokestis (minimalusis valandinis atlygis ar minimalioji mėnesinė alga) – mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą darbuotojui atitinkamai už vieną valandą ar visą kalendorinio mėnesio darbo laiko normą. Nekvalifikuotu darbu laikomas darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikacinių įgūdžių ar profesinių gebėjimų reikalavimai. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, keičiamo įstatymo 1 priede nurodyti koeficientų dydžiai turėtų būti patikslinti, antraip darytina išvada, kad keičiamo įstatymo 1 priede numatyti minimalūs valstybės tarnautojų pareigybių grupių pareiginių algų koeficientai nederės su konstituciniu teisingo apmokėjimo už darbą principu.
11. Tikslintina keičiamo įstatymo 1 priedo pastaboje pateikta nuoroda į šio įstatymo 1 priedo 4 punktą, nes vicemerui minimalus pareiginės algos koeficientas nustatytas šio įstatymo 1 priedo 3 punkte.
12. Projekto 2 straipsnio 8 dalyje taisytinas klaidingai nurodytas Viešojo administravimo įstatymo numeris, t. y. vietoj numerio „Nr. XIII-1234“ įrašytinas numeris „Nr. VIII-1234“. Be to, šioje dalyje išbrauktini pertekliniai žodžiai „ir vidaus reikalų ministro nustatytais kriterijais“, nes kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamame Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2987 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2095(4) jau numatyta, kad pareigybių sąraše esančios valstybės tarnautojų pareigybės peržiūrimos, atsižvelgiant į vidaus reikalų ministro įsakymu tvirtinamas rekomendacijas (kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal nurodytą teisės aktą vidaus reikalų ministras tvirtintų rekomendacijas, o ne kriterijus).
13. Įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalies paskutiniame sakinyje siūlytume atsisakyti formuluotės „kuriai priskiriamos analogiškos kaip naikinamos valstybės tarnautojo pareigybės funkcijos“, nes tokia sąlyga ribotų darbdavio teisę nustatyti papildomas ar panašias, bet ne analogiškas funkcijas.
14. Atsižvelgdami į tai, kad keičiamo įstatymo 18 straipsnyje 6 dalyje yra nustatomi nauji tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai (viršija lūkesčius, atitinka lūkesčius, iš dalies atitinka lūkesčius, neatitinka lūkesčių), siūlytume patikslinti projekto 2 straipsnio 14 dalies nuostatą ,,įvertinta gerai arba labai gerai“, pirmiau įrašant keičiamame įstatyme nustatomus kriterijus, o tik po to skliaustuose paminint atitinkamus iki jo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo taikytus kriterijus: „<...> įvertinta kaip atitinkanti arba viršijanti lūkesčius (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – gerai arba labai gerai)“.
15. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamame įstatyme nebelieka įstaigų skirstymo pagal grupes. Atsižvelgiant į tai, reikėtų pripažinti netekusiu galios Seimo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. XIII-1896 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“.
Departamento direktorius Dainius Zebleckis
J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected]
M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]
I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]