LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

aPLINKOS aPSAUGOS KOMITETO

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS  GYVŪNŲ GEROVĖS IR APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-500 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO įSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2400

 

2023-03-29  Nr. 107-P-10

Vilnius

 

1.      Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Petras Gražulis, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus.

Komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė, biuro patarėja Jolita Jakučionytė, biuro padėjėja Vida Katinaitė.

         Kviestieji asmenys: Aplinkos viceministras Danas Augutis, Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius, Gamtos apsaugos politikos grupės patarėja Laura Janulaitienė, Gamtos apsaugos politikos grupės patarėja Virginija Kalesinskienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos kancleris prof. Mindaugas Malakauskas, Lietuvos medžiotojų draugijos valdybos pirmininkas Gediminas Vaitiekūnas.

2.      Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos  Teisės departamentas (2023-01-27)

1

N

1

 

   1.  Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.  

Atsižvelgiant į projekto 1 straipsniu keičiamo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnyje siūlomą nustatyti reguliavimą (dėl valstybės ir savivaldybių institucijų ir kitų juridinių asmenų kompetencijos nustatymo), kartu turėtų būti keičiama ir keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, kadangi joje nėra numatyta, kad šis įstatymas nustato ir kitų juridinių asmenų kompetenciją.

Pritarti

Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projektą nauju  1 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Šis įstatymas nustato valstybės ir savivaldybių institucijų ir kitų juridinių asmenų kompetenciją užtikrinant gyvūnų, kaip juslių būtybių, gerovę ir apsaugą, fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir filialų (toliau – asmuo) pareigas gyvūnų apsaugos ir gerovės srityje, bepriežiūrių gyvūnų gerovę ir apsaugą, bešeimininkių gyvūnų populiacijos mažinimo priemones, humaniško elgesio su gyvūnais reikalavimus, kad gyvūnai būtų apsaugoti nuo žiauraus elgesio, kankinimo ir kito neigiamo poveikio ir būtų užtikrintas žmonių saugumas.“

 

Atitinkamai buvusius projekto 1 ir 2 straipsnius laikyti 2 ir 3 straipsniais.

 

Atitinkamai papildyti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS  GYVŪNŲ GEROVĖS IR APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-500 1 ir 3 STRAIPSNIOŲ PAKEITIMO įSTATYMO PROJEKTAS“

 

2.

Seimo kanceliarijos  Teisės departamentas (2023-01-27)

1

1,

10

N

 

2. Atsižvelgiant į tai, kad pagal nuo 2023 m. balandžio 1 d. įsigaliosiančio Vietos savivaldos įstatymą keičiasi savivaldybės institucijos samprata (savivaldybės vykdomoji institucija bus savivaldybės meras, bet ne savivaldybės administracija), siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį bei 10 dalį (savivaldybių administracijos nebus laikomos savivaldybių institucijomis kaip nurodyta keičiamo įstatymo 3 straipsnio pavadinime).

Pritarti

Pasiūlymas:

Tikslinti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 10 dalis,

įrašant „savivaldybių merai“

Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį, kuria keičiama įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, tikslinti taip:

„2. Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimą pagal kompetenciją vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – Aplinkos ministerija) ar jos aplinkos ministro įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – Sveikatos apsaugos ministerija) ar jos sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – Susisiekimo ministerija), Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir  sporto ministerija (toliau – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – Vidaus reikalų ministerija) ar jos vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – Žemės ūkio ministerija) ar jos žemės ūkio ministro įgaliotos institucijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, savivaldybių administracijos merai, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.“

Įstatymo projekto 1 straipsnį, kuriuo keičiama įstatymo 3 straipsnio 10 dalis, papildyti nauja 7 dalimi:

„7. Pakeisti 3 straipsnio 10 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:

„10. Savivaldybių administracijos merai:“

Atitinkamai buvusią įstatymo projekto 1 straipsnio 4 dalį laikyti 2 straipsnio 6 dalimi.

 

3.

Seimo kanceliarijos  Teisės departamentas (2023-01-27)

1

 

 

3. Atsižvelgiant į tai, kad privalomos galios administracinius sprendimus ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais priima ministras, o ne ministerija, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį reikėtų patikslinti, nurodant, kad atitinkamas institucijas vykdyti tam tikras funkcijas gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje įgalioti gali ne ministerijos, o ministrai. Atitinkamai tikslintinos ir keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3, 4, 5 ir 8 dalių nuostatos iki dvitaškio.

Pritarti

Pasiūlymas:

Vietoje žodžių „ministerija“ įrašant žodį „ministras“.

Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio, kuriuo keičiama įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 2 dalį ir papildyti įstatymo projekto 1 straipsnį naujomis 3, 4, 5, 6 dalimis, kuriomis keičiamos įstatymo 3 straipsnio 3, 4, 5 ir 8 dalių nuostatos taip:

 „2.   Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimą pagal kompetenciją vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – Aplinkos ministerija) ar jos aplinkos ministro įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – Sveikatos apsaugos ministerija) ar jos sveikatos apsaugos ministro  įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – Susisiekimo ministerija), Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir  sporto ministerija (toliau – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – Vidaus reikalų ministerija) ar jos vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – Žemės ūkio ministerija) ar jos žemės ūkio ministro įgaliotos institucijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, savivaldybių administracijos merai, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.“

3. Pakeisti įstatymo 3 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatas iki dvitaškio ir jas išdėstyti taip:

„3. Aplinkos ministerija ar jos aplinkos ministro įgaliotos institucijos:

4. Žemės ūkio ministerija ar jos žemės ūkio ministro įgaliotos institucijos:“

4. Pakeisti įstatymo 3 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Vidaus reikalų ministerija ar jos vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos pagal kompetenciją užtikrina, kad būtų laikomasi gyvūnų laikymo reikalavimų.

35. Pakeisti 3 straipsnio 7 ir 8 dalies dalių nuostatą nuostatas iki dvitaškio  ir ją jas išdėstyti taip:

„7. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija:

8. Sveikatos apsaugos ministerija ar jos sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos:“

 

Atitinkamai buvusias įstatymo projekto 1 straipsnio 3 ir 4 dalis laikyti įstatymo projekto 2 straipsnio 5 ir 6 dalimis.

 

4.

Seimo kanceliarijos  Teisės departamentas (2023-01-27)

1

 

 

4. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos sveikatos mokslų universitetas vykdo paimtų iš aplinkos, sulaikytų, paimtų ir (ar) konfiskuotų laukinių gyvūnų sveikatos priežiūrą, globą ir gydymą. Vertinant šią nuostatą, nėra aiškus formuluočių „gyvūnų sveikatos priežiūra“ bei „gyvūnų gydymas“ santykis. Svarstytina, ar viena iš šių sąvokų nėra perteklinė, nes pagal turinį jos, mūsų nuomone, reiškia tą patį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad keičiamame įstatyme formuluotė „gyvūnų sveikatos priežiūra“ nei apibrėžiama, nei vartojama (vartojama būtent „gyvūnų gydymo“ formuluotė). Jeigu, vis dėlto, formuluotės „gyvūnų sveikatos priežiūra“ turinys skiriasi nuo gyvūnų gydymą apibrėžiančių nuostatų, siūlome atitinkamai papildyti ir keičiamo įstatymo 9 straipsnį (reglamentuojantį gyvūnų gydymą), jame atskleidžiant gyvūnų sveikatos priežiūros turinį.

Pritarti iš dalies

Pasiūlymas:

Siūlome palikti sąvoką „gyvūnų sveikatos priežiūra“ ir šiuo atveju nenaudoti (atsisakyti) sąvokos „gyvūnų gydymas“ vadovaujantis tuo, jog sąvoka „gyvūnų sveikatos priežiūra“ apima plačiau ir yra naudojama LR Veterinarijos įstatyme 2 str. esančiame sąvokos „privati veterinarijos praktika“ apibrėžime:

„Privati veterinarijos praktika – veterinarijos gydytojo veikla, apimanti gyvūnų sveikatos priežiūrą (anamnezės surinkimą, gyvūno sveikatos būklės vertinimą, ligų diagnozavimą, profilaktiką ir gydymą), gyvūno gaišimo priežasčių nustatymą ir kitas teisės aktais pavestas funkcijas“.

Įstatymo projekto 1 straipsnį, kuriuo įstatymo 3 straipsnis papildomas naujomis 11 ir 12 dalimis, 11 dalį išdėstyti taip:

„11. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas:

1)  vykdo paimtų iš aplinkos, sulaikytų, paimtų ir (ar) konfiskuotų laukinių gyvūnų sveikatos priežiūrą, globą ir gydymą, laukinių gyvūnų paleidimą į jiems būdingas buveines ar jų perdavimą asmenims, turintiems teisę ir sąlygas laikyti perduodamus laukinius gyvūnus nelaisvėje;

2) informuoja ir konsultuoja asmenis laukinių gyvūnų gerovės, globos ir apsaugos klausimais.“

Įstatymo visą 3 straipsnį išdėstyti nauja redakcija.

 

Papildyti įstatymo projektą nauju 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„3 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Šio įstatymo 3 straipsnio 9 dalies 14 13 punkte nustatyta valstybinė veterinarinė priežiūra gyvūnų gerovės srityje tiek, kiek ji nenustatyta Reglamente (ES) 2017/625, vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu.“

5.

Seimo kanceliarijos  Teisės departamentas (2023-01-27)

1

 

 

5. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) 112 punktą, tuo atveju, kai teisės akto, institucijos ir pan. pavadinimas, prasidedantis žodžiais „Lietuvos Respublikos“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“, papildomai neįvedant trumpinio, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nereikia įvedinėti valstybės institucijų pavadinimų trumpinių.

Pritarti

redakcinė

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos medžiotojų draugijos valdybos pirmininkas

Gediminas Vaitiekūnas

2023-03-24

 

 

 

 

 Seimui 2022 m. gegužės 10 d. Nr. XIV-1070 pripažinus: „masinius Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų ir samdinių vykdomus karo nusikaltimus Ukrainos teritorijoje (ypač Bučos, Irpinės, Mariupolio, Borodiankos, Gostomelio miestuose ir daugelyje kitų Ukrainos gyvenviečių), siekiant visiškai ar iš dalies sunaikinti ukrainiečių tautą, palaužiant jos dvasią, žudant ištisas šeimas“ termino žudymas vartojimas Lietuvos teisės aktuose gyvūnų atžvilgiu devalvuoja terminą „žudymas“.

1. FAKTAI

1.1. Tarptautinėje teisėje: „Žr. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 21 d. įsakymas Nr. 5V-31 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse apibrėžtų nusikalstamų veikų ir Tarptautinio nusikaltimų klasifikatoriaus nustatytų kategorijų atitikties klasifikatoriaus patvirtinimo“ anglų kalba yra skirtingi terminai - Tarptautinio nusikaltimų klasifikatoriaus kategorijų apibrėžimai (definitions): Tyčinis nužudymas Intentional homicide Inclusions: Murder; 0101

1.1.1. 0102 Pasikėsinimas nužudyti tyčia Attempted intentional homicide Inclusions: Attempted murder;

1.1.2. 08064 Sąmokslas Conspiracy Exclusions: Conspiracy to murder (0101);

1.1.3. 11015 Nusikaltimai prieš žmoniją Crimes against humanity 100 str. Tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis Crimes against humanity, at minimum, encompass crimes such as murder,.

 

 1.2. Mūsų nuomone, gyvybės atėmimo ir nužudymo terminai ir Lietuvių kalba turi skirtingas prasmes. Nužudymas yra piktavališkas ir tyčinis, o gyvybės atėmimas yra netyčinis ir nepiktavališkas.

1.3. Esamame Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme ir kituose įstatymuose yra įvestas neteisingas terminas nužudymas gyvūnų skerdimo prasme t.y. dėl „Ūkinių gyvūnų skerdimas, ūkiuose auginamų kailinių žvėrelių, paukščių jauniklių ir embrionų nužudymas“. Konkrečiai: 17 straipsnis. Ūkinių gyvūnų skerdimas, ūkiuose auginamų kailinių žvėrelių, paukščių jauniklių ir embrionų nužudymas: 4. Ūkiuose auginami kailiniai žvėreliai, paukščių peryklose paukščių jaunikliai iki 72 valandų amžiaus ir embrionai turi būti nužudomi teisės aktuose nustatytais metodais, laikantis žudomų gyvūnų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. 5. Ūkiniai gyvūnai turi būti apsaugoti nuo išgąsčio, skausmo arba kančių juos perkeliant, varant į aptvarus, pančiojant, svaiginant, skerdžiant arba nužudant.

2. MOTYVAI

2.1. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksą (toliau - BK) terminas žudymas yra suprantamas kaip žmonių žudymas. Jis netaikomas gyvūnams. Pavyzdžiui, BK: 101 Straipsnis. Tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymas; BK XVII Skyrius. NUSIKALTIMAI ŽMOGAUS GYVYBEI 129 Straipsnis. Nužudymas, 130 Straipsnis. Nužudymas labai susijaudinus, 131 Straipsnis. Naujagimio nužudymas, 133 Straipsnis. Sukurstymas nusižudyti ar privedimas prie savižudybės 134 Straipsnis. Padėjimas nusižudyti.

2.2. Lietuvoje leidžiama žmogaus embrionų nužudymas, atlikti negimusio žmogaus abortą pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Jurgio Brėdikio 1994 m. sausio 28 d. įsakymas Nr. 50 „Dėl nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarkos“ nustatantis, kad: 1. Nėštumo nutraukimas pagal moters pageidavimą. 1.1. Moteriai pageidaujant, leidžiama nutraukti nėštumą iki 12 savaičių, jei nėra šiai operacijai kontraindikacijų. Didesnį nei 12 sav. nėštumą leidžiama nutraukti, kai jis gresia moters gyvybei ir sveikatai (2 p.)..

2.3. Ūkinių gyvūnų skerdimas, ūkiuose auginamų kailinių žvėrelių, paukščių jauniklių ir embrionų nužudymas, kuris terminologijos prasme prilyginimas žmogaus ar jo embriono nužudymui yra akivaizdi terminologijos disproporcija ir difuzija, kaip “lakštingalos kotletai“ kurie padaryti į „faršą dedant“ 1 arklį ir 1 lakštingalą, bet vadinami „lakštingalos kotletais. Paritetas įstatyme tarp žmogaus ir gyvūno nužudymo yra neteisinga sąmonės manipuliacija ypač Ukrainos žudynių akivaizdoje. Mūsų nuomone, gyvūnų atžvilgiu terminas nužudymas nėra vartotinas įstatymo ir teisės aktų tekstuose.

Nepritarti

Ne šio įstatymo projekto teisinis reguliavimas.

 

2.

Lietuvos medžiotojų draugijos valdybos pirmininkas

Gediminas Vaitiekūnas

2023-03-27

 

 

 

 

 Susipažinome su pasiūlymu ir nesutinkame su dalimi:

 4. Papildyti 3 straipsnį 11 ir 12 dalimis:

„11. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas:

1) vykdo paimtų iš aplinkos, sulaikytų, paimtų ir (ar) konfiskuotų laukinių gyvūnų sveikatos priežiūrą, globą ir gydymą, laukinių gyvūnų paleidimą j jiems būdingas buveines ar jų perdavimą asmenims, turintiems teisę ir sąlygas laikyti perduodamus laukinius gyvūnus nelaisvėje;

2) informuoja ir konsultuoja asmenis laukinių gyvūnų gerovės, globos ir apsaugos klausimais.

12. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veikla atliekant šio straipsnio 11 dalyje nurodytas funkcijas finansuojama iš Aplinkos ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų.“

Mūsų nuomone, šios paslaugos turi būti perkamos konkurso būdu, o ne įstatymu monopolizuojant „laukinių gyvūnų sveikatos priežiūrą, globą ir gydymą, laukinių gyvūnų paleidimą" ir monopolį suteikiant Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU). Kodėl negalima dėl to skelbti konkurso, kad atrinkti asmenį, kuris „vykdytų konfiskuotų laukinių gyvūnų sveikatos priežiūrą, globą ir gydymą, laukinių gyvūnų paleidimą"? Didelė tikimybė, kad šis neriboto termino monopolio suteikimas LSMU neatitiks ES teisės aktų ir bus pripažintas negaliojančiu. LMD netikime tokiais ūkiniais įstatyminiais monopoliais, net jeigu monopolis suteikiamas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui, todėl prašome išsibraukti pagal ES nelegalų punktą 4 ir nepildyti 3 str. 11 ir 12 dalimis.

Nepritarti

Dabar ši paslauga perkama rinkoje, tačiau netenkina šių paslaugų kokybė ir pasiūla. Kaip rodo statistika – didžioji dalis paimtų gyvūnų (žinduolių, roplių, paukščių) nugaišinami ar nesulaukę savalaikio ir tinkamo gydymo nugaišta, tai sudaro apie 64,8 proc. (daugiau kaip 600 individų) per metus. Tik nedidelė dalis apie 21 proc. (apie 200 iš 977 individų) paleidžiama į natūralias buveines. Siekiant, ES ir nacionalinių teisės aktų įgyvendinimo gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje buvo atlikta galimybių studija ir išanalizuoti visi galimi sprendimo variantai. Remiantis studijos išvadomis pasirinkta geriausia iš galimų alternatyva – statyti Laukinių gyvūnų globos  centrą (toliau – LGGC), kuris būtų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto padalinys. Atsižvelgus į tai, tinkamiausias pasirinkimas būtų, jei gyvūnų gydymo, priežiūros ir laikymo funkciją vykdytų Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (toliau –LSMU).

Kitas šį pasirinkimą nulėmęs aspektas, tai  konfiskuotinų gyvūnų problema, kai aplinkos apsaugos kontrolę vykdantiems pareigūnams reikia kreiptis į užsienio organizacijas norint rasti naujus šeimininkus, turinčius teise laukinius gyvūnus laikyti ir galinčius jais pasirūpinti. Dabar Aplinkos apsaugos departamentas nustatęs pažeidimą neturi galimybės paimti neteisėtai ar netinkamai laikomų laukinių gyvūnų, kol nesuranda kas gali juos paimti, prižiūrėti, laikyti tinkamomis sąlygomis ir pan. Esant tokiai situacijai, dažnai gyvūnai lieka pas pažeidėjus tol, kol šalyje ar užsienyje bus surasti kvalifikuoti specialistai ir būtinos laikymo sąlygos, todėl dažnai neužtikrinamas gyvūnų  saugumas ir teisės aktuose nustatytų reikalavimų vykdymas – konfiskuotus laukinius gyvūnus paimti ir įkurdinti tinkamomis jiems laikyti sąlygomis. Kasmet augant paslaugos poreikiui, problema aštrėja. AAD duomenimis, 2010–2018 metais Muitinė ir AAD iš viso konfiskavo 114 gyvų gyvūnų, iš jų, didžiąją dalį sudarė paukščiai (77 ind.), kiti gyvūnai buvo žinduoliai, nedaug roplių. Iš fizinių ir juridinių asmenų 2019– 2021 m. laikotarpyje konfiskuoti 128 gyvūnai.  

 Šio pasirinkimo privalumai:  bus užtikrintas paslaugos teikimo tęstinumas, paslauga būtų teikiama visą parą, paslaugas teiktų kvalifikuoti veterinarijos specialistai ir gyvūnų priežiūra užsiimantis personalas; paslaugai teikti būtų panaudojama keliamus reikalavimus gyvūnų laikymui ir priežiūrai atitinkanti infrastruktūra – patalpos, voljerai stambiems gyvūnams, plėšriems gyvūnams, gyvūnams su specialias laikymo ir  priežiūros poreikiais, gydymo laboratorijos ir visa kita infrastruktūra.

Tik specializuota ir turinti kvalifikuotus veterinarijos specialistus įstaiga, kuri buvo įkurta šiam tikslui, finansuojant jos statybą iš ES lėšų, geriausiai atitinka poreikius ir išpildo keliamus reikalavimus. Nepasinaudoti ES lėšomis sukurta infrastruktūra būtų neprotinga ir neūkiška, be to, atkreiptinas dėmesys, kad nenaudojant sukurtos infrastruktūros pagal tikslinę paskirtį, kokiam tikslui ir buvo skirtos ES lėšos, gali iškilti klausimas dėl šių lėšų grąžinimo.

Pažymėtina, kad šių specializuotų paslaugų teikimui rinkoje kol kas nėra tinkamų alternatyvų ir labai mažai tikėtina, kad jos atsirastų dėl reikalingų investicijų infrastruktūros sukūrimui, jos ir personalo išlaikymui bei šiai paslaugai teikti reikalingų veterinarijos  gydytojų bei specialių žinių ir praktikos laukinių gyvūnų gydymui, globai, jų adaptacijai. Be to, dėl plataus spektro įvairių rūšių gyvūnų, įskaitant konfiskuotų egzotinių kraštų gyvūnus,  ir jiems laikyti reikiamų sąlygų užtikrinimo, šios paslaugos įsigijimas rinkoje nebūtų nei greitas, nei efektyvus ir neprisidėtų prie geresnių rezultatų siekimo šioje srityje.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

  6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta.

7.       Komiteto sprendimas: pritarti patobulintam įstatymo projektui, komiteto išvadoms dėl šio projekto ir  teikti  Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 1, 3 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2400(2) bei jo lyginamąjį variantą.

  8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

  9. Komiteto paskirti pranešėjai: Aistė Gedvilienė.

 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

             PRIDEDAMA.  Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 1, 3  ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2400(2), jo lyginamasis variantas.

 

Komiteto pirmininkė                                                                                                                                                                   Aistė Gedvilienė

 

 

 

 

Komiteto biuro patarėja Jolita Jakučionytė