Projektas
Nr. XIVP-3007(3)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
PRIVALOMOJO TURTO IR VERSLO VERTINIMO
ĮSTATYMAS
2023 m. d. Nr.
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir taikymas
1. Šio įstatymo tikslas – sudaryti teisines prielaidas sprendimams, kurie leistų užtikrinti patikimą privalomąjį turto arba verslo vertinimą.
2. Šis įstatymas nustato reikalavimus turto ir verslo vertintojams, privalomojo turto arba verslo vertinimo ir privalomojo turto arba verslo vertinimo ataskaitos (toliau – vertinimo ataskaita), taip pat vertinimo ataskaitos teikimo, saugojimo ir viešinimo reikalavimus, turto arba verslo vertintojų teisę gauti duomenis privalomajam turto arba verslo vertinimui atlikti, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos funkcijas bei vertinimo ataskaitų informacinės sistemos valdymą ir tvarkymą.
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. sausio 18 d.:
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Projekto 1 straipsnio 2 dalyje reikėtų atsisakyti trumpinio „(toliau – vertinimo ataskaita)“, nes analogiškas trumpinys yra įvestas projekto 7 straipsnio 1 dalyje.
Komiteto nuomonė - Pritarti.
Komiteto pasiūlymas:
„2. Šis įstatymas nustato reikalavimus turto ir verslo vertintojams, privalomojo turto arba verslo vertinimo ir privalomojo turto arba verslo vertinimo ataskaitos (toliau – vertinimo ataskaita), taip pat vertinimo ataskaitos teikimo, saugojimo ir viešinimo reikalavimus, turto arba verslo vertintojų teisę gauti duomenis privalomajam turto arba verslo vertinimui atlikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos funkcijas bei vertinimo ataskaitų informacinės sistemos valdymą ir tvarkymą.“
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. sausio 18 d.:
14. Pagal projekto 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, Vyriausybės įgaliota institucija turėtų teisę priimti sprendimą pradėti administracinio nusižengimo teiseną (tyrimą) arba jo nepradėti. Ši nuostata derintina su kartu teikiamo Administracinių nusižengimų kodekso 196 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 196(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-3008(2) 3 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pagal kurias atitinkamą administracinių nusižengimų teiseną pradeda ne Vyriausybės įgaliota institucija, bet Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Atsižvelgiant į tai, projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje.
Komiteto nuomonė - Pritarti.
Komiteto pasiūlymas:
Siūloma tikslinti Projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
2. Šis įstatymas nustato reikalavimus turto ir verslo vertintojams, privalomojo turto arba verslo vertinimo ir privalomojo turto arba verslo vertinimo ataskaitos, taip pat vertinimo ataskaitos teikimo, saugojimo ir viešinimo reikalavimus, turto arba verslo vertintojų teisę gauti duomenis privalomajam turto arba verslo vertinimui atlikti, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) Vyriausybės įgaliota institucija funkcijas bei vertinimo ataskaitų informacinės sistemos valdymą ir tvarkymą.
Taip pat tikslintini:
5 straipsnio 5 dalis
8 straipsnio pavadinimas
8 straipsnio 1,2,3 dalis
11 straipsnio 12 punktas
12 straipsnio 2, 4 dalis, 5 dalies 2 punktas
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
3. Šis įstatymas netaikomas masiniam nekilnojamojo turto vertinimui. Masinį nekilnojamojo turto vertinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas.
4. Šis įstatymas netaikomas turto arba verslo vertintojų teikiamoms paslaugoms, kai jos teikiamos ne pagal šio įstatymo reikalavimus.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Europos vertinimo standartai – Europos vertintojų asociacijos grupės parengti ir patvirtinti dokumentai, kuriuose nustatomi turto arba verslo vertinimo metodiniai reikalavimai.
2. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmai (toliau – Vertintojų rūmai) – pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymą įsteigtas viešasis juridinis asmuo, vienijantis atestuotus turto ir verslo vertintojus ir įgyvendinantis jų profesinę savivaldą.
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. sausio 18 d.:
2. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmai“, nustatant, kad Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmai yra pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymą įsteigtas viešasis juridinis asmuo, vienijantis atestuotus turto ir verslo vertintojus ir įgyvendinantis jų profesinę savivaldą. Pažymėtina, kad Seime yra įregistruotas Turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymo projektas reg. Nr. XIVP-3435 (toliau – projektas Nr. XIVP-3435). Projekto Nr. XIVP-3435 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmai (toliau – Rūmai) yra viešasis juridinis asmuo, kuris įgyvendina vertintojų savivaldą. Tuo tarpu teikiamame įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Rūmai įgyvendina vertintojų profesinę savivaldą. Taigi, abiejuose projektuose pateikta nevienoda Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų samprata, todėl jų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje.
Komiteto nuomonė - Pritarti.
Komiteto pasiūlymas:
„2. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmai (toliau – Vertintojų rūmai) – pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymą įsteigtas viešasis juridinis asmuo, vienijantis vertintojo kvalifikaciją turinčius atestuotus turto ir verslo vertintojus ir įgyvendinantis jų profesinę savivaldą.“
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
3. Privalomasis turto arba verslo vertinimas (toliau – vertinimas) – turto arba verslo vertės nustatymas, atsižvelgiant į individualias turto arba verslo savybes, atliekamas teisės aktų, kuriuose reikalaujama atlikti tokį vertės nustatymą, nurodytais atvejais, siekiant užtikrinti viešuosius ir (arba) privačius interesus.
4. Privalomojo turto arba verslo vertinimo ataskaitos naudotojas (toliau – naudotojas) – subjektas, priimantis sprendimą privalomojo turto arba verslo vertinimo ataskaitos pagrindu.
5. Privalomojo turto arba verslo vertinimo užsakovas (toliau – vertinimo užsakovas) – subjektas, sudaręs privalomojo turto arba verslo vertinimo sutartį su turto arba verslo vertintoju.
6. Tarptautiniai vertinimo standartai – Tarptautinės vertinimo standartų tarybos parengti ir patvirtinti dokumentai, kuriuose nustatomi turto arba verslo vertinimo metodiniai reikalavimai.
7. Turtas – materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės.
8. Turto arba verslo vertė (toliau – vertė) – pinigų suma išreiškiamas privalomojo turto arba verslo vertinimo rezultatas, nustatytas atsižvelgiant į privalomojo turto arba verslo vertinimo tikslą atitinkantį turto arba verslo vertės pagrindą ir turto arba verslo vertinimo požiūrį ir metodą, kaip jie suprantami Tarptautiniuose vertinimo standartuose arba Europos vertinimo standartuose.
9. Turto arba verslo vertintojas (toliau – vertintojas) – fizinis asmuo, turintis kvalifikaciją atlikti turto arba verslo vertinimą, arba juridinis asmuo, kuris atlieka turto arba verslo vertinimą ir kurio darbuotojas yra turintis kvalifikaciją atlikti turto arba verslo vertinimą fizinis asmuo.
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. sausio 18 d.:
3. Pagal projekto 2 straipsnio 9 dalyje pateiktos sąvokos „turto arba verslo vertintojas“ apibrėžimą vertintoju galėtų būti juridinis asmuo, kuris turi reikiamą kvalifikaciją atlikti turto arba verslo vertinimą turinčių darbuotojų. Tuo tarpu projekto Nr. XIVP-3435 6 straipsnio 11 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad vertintojas juridinis asmuo gauna vertintojo atestacijos pažymėjimą ir įrašomas į vertintojų juridinių asmenų sąrašą, jeigu „jame darbo sutarties pagrindais dirba arba jo dalyviu yra bent vienas atestuotas vertintojas fizinis asmuo arba fizinis asmuo, kurio kvalifikacija yra pripažinta Lietuvos Respublikoje ir išduotas atitinkamas pažymėjimas“. Taigi, pagal teikiamo įstatymo projekto nuostatas vertinimą galėtų atlikti juridiniai asmenys, kurie turi atitinkamą kvalifikaciją turinčių darbuotojų, o pagal projekte Nr. XIVP-3435 siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą vertintoju galėtų būti ir toks juridinis asmuo, kuris turi ne tik reikiamą kvalifikaciją atlikti turto arba verslo vertinimą turinčių darbuotojų, bet ir tokią kvalifikaciją turinčių juridinio asmens dalyvių. Todėl abiejų projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad teikiamu projektu siūloma reglamentuoti tik privalomąjį turto arba verslo vertinimą, bei į tai, kad pagal projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostatas vertintojai įgyvendintų savo savivaldą per Rūmus, kurie vienytų atestuotus vertintojus ir kontroliuotų jų veiklą, taip pat į tai, kad pagal projekto Nr. XIVP-3435 nuostatas tokią veiklą galėtų vykdyti tik vertintojai (fiziniai ir juridiniai asmenys), kuriems yra išduotas atestacijos pažymėjimas, manytina, kad projekto 2 straipsnio 9 dalį reikėtų papildyti, nustatant, kad vertintojai šiame įstatyme suprantami tik tokie asmenys, kurie turi ne tik reikiamą kvalifikaciją, bet ir kuriems yra išduotas vertintojo atestacijos pažymėjimas kaip yra siūloma nustatyti projekte Nr. XIVP-3435.
Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.
Komiteto pasiūlymas:
Suvienodinti, tikslinti Projektą Nr. XIVP-3435 pagal Privalomojo turto ir verslo vertinimo projektą (XIVP-3007(3), kuriam pritarta Seimo plenariniame posėdyje.
Patikslinti XIVP-3007(3), nustatant, kad vertinimą gali atlikti ne tik JA, kurie turi darbuotojų - kvalifikaciją įgijusių vertintojų, bet ir dalyvių (suteikiant galimybę vertinti mažosioms bendrijoms ir pan.), papildomai, aiškumui ir siekiant suderinti abiejų projektų nuostatas, siūloma tikslinti Projekto 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Turto arba verslo vertintojas (toliau – vertintojas) – fizinis asmuo, turintis kvalifikaciją atlikti privalomąjį turto arba verslo vertinimą, arba juridinis asmuo, kuris atlieka turto arba verslo vertinimą ir kurio darbuotojas arba, kai pagal atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančius teisės aktus juridinis asmuo neprivalo turėti darbuotojų, dalyvis, yra turintis kvalifikaciją atlikti turto arba verslo vertinimą fizinis asmuo.“
Pritarti iš dalies:
Siūloma tikslinti Projektą Nr. XIVP-3435 pagal Projektą Nr. XIVP-3007(3), kuriam pritarta Seimo plenariniame posėdyje.
Siūloma, kad būtų nustatyta tik kvalifikacija ir privaloma narystė Rūmuose, papildomo, dar vieno atestacijos pažymėjimo nustatymas didintų administracinę naštą tiek Rūmams, tiek vertintojams.
Rūmų nariais privalo būti tik privalomąjį vertinimą ketinantys atlikti vertintojai fiziniai asmenys.
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
10. Verslas – fizinio asmens, juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialo (-ų) veikla, kuria siekiama gauti pajamų ir pelno naudojant ekonominius išteklius.
11. Viešojo sektoriaus turtas – turtas arba verslas, kurio privalomojo turto arba verslo vertinimo užsakovė ir (arba) turto nuosavybės (patikėjimo) teisių valdytoja ir (arba) privalomojo turto arba verslo vertinimo ataskaitos naudotoja yra valstybės ar savivaldybės įmonė, valstybės valdoma įmonė, savivaldybės valdoma įmonė, įstaiga ar organizacija ir (arba) viešojo sektoriaus subjektas, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme.
12. Kai šio įstatymo nuostatos taikomos vertinamam turtui arba verslui, vartojama sąvoka „vertinamas objektas“.
13. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Tarptautiniuose vertinimo standartuose, Europos vertinimo standartuose.
II SKYRIUS
VERTINIMO REGLAMENTAVIMAS
3 straipsnis. Vertinimo reikalavimai
1. Vertinimas atliekamas vadovaujantis šiuo įstatymu, kitais teisės aktais, kuriuose nustatomas reikalavimas atlikti vertinimą, ir Tarptautiniais vertinimo standartais arba Europos vertinimo standartais. Tarptautiniais vertinimo standartais arba Europos vertinimo standartais vadovaujamasi tiek, kiek jie neprieštarauja šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kuriuose nustatomas reikalavimas atlikti vertinimą, nuostatoms.
2. Vertinimą atlieka vertintojas, turintis galiojančią civilinės atsakomybės draudimo, kurio minimali civilinės atsakomybės draudimo suma yra 60 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 150 000 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus, sutartį.
4 straipsnis. Vertintojo nepriklausomumas
1. Vertintojas turi būti nepriklausomas. Vertintojas nelaikomas nepriklausomu, jei jis yra:
1) vertinamo objekto savininkas arba bendraturtis;
2) vertinimo užsakovo, naudotojo, kuris yra žinomas vertinimo atlikimo metu, arba vertinamo objekto savininko arba bendraturčio sutuoktinis, artimos giminystės, svainystės ar partnerystės ryšiais susijęs asmuo;
3) vertinimo užsakovo, naudotojo arba juridinio asmens, kuris nuosavybės arba patikėjimo teise valdo vertinamą objektą, dalyvis, organų narys.
2. Vertintojo juridinio asmens dalyviams, organų nariams taikomi šio straipsnio 1 dalyje nustatyti nepriklausomumo kriterijai.
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. sausio 18 d.:
4. Projekto 4 straipsnyje siūloma nustatyti reikalavimus vertintojo nepriklausomumui. Šio straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nustatomas baigtinis sąlygų, kurioms esant vertintojas nelaikomas nepriklausomu, sąrašą. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu teikiamo Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 3, 6, 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3012(2) 3 straipsnyje dėstomo Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad kredito gavėjo pasirinktas turto arba verslo vertintojas turi būti su kredito išdavimo procesu. Taigi, pastarajame projekte taip pat siūloma nustatyti vieną vertintojo nepriklausomumo sąlygą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 4 straipsnio 1 dalis neturėtų būti papildyta nauju punktu, nustatant, kad vertintojas nelaikomas nepriklausomu, jeigu jis neatitinka kituose įstatymuose nustatytų sąlygų.
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Kituose įstatymuose gali būti nustatyta papildomų reikalavimų vertintojui ir vertinimui, šių nuostatų privalu laikytis, manoma, kad papildomai tikslinti pagrindinį įstatymą nėra poreikio.
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
5 straipsnis. Vertintojo kvalifikacija
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. sausio 18 d.:
5. Projekto 5 straipsnyje siūloma reglamentuoti turto ir verslo vertintojų kvalifikaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto Nr. XIVP-3435 8 straipsnyje taip pat siūloma reglamentuoti turto ir verslo vertintojų kvalifikaciją, bet kiek kitaip nei teikiamame įstatymo projekte. Manytina, kad vertintojų kvalifikacija turėtų būti reglamentuojama ne dviejuose, bet viename iš įstatymų. Kitu atveju, t. y. jeigu turto ir verslo vertintojų kvalifikaciją būtų nuspręsta reglamentuoti abiejuose įstatymuose, projektų nuostatas reiktų suderinti tarpusavyje.
Komiteto nuomonė - Pritarti.
Komiteto argumentai:
Projekte Nr. XIVP-3007(3) siūloma reglamentuoti kvalifikaciją, projektus derinant tarpusavyje, projekte Nr. XIVP-3435 nustatomi reikalavimai Rūmų nariui ir apibrėžiamas kvalifikacijos pažymėjimo turinys.
Komiteto pasiūlymas:
pritarta bendru sutarimu.
1. Vertintojo kvalifikacija pagrindžiama Vertintojų rūmams pateikiant:
1) pažymėjimą, kuriuo patvirtinama, kad išlaikytas vertintojo kvalifikacijos egzaminas;
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. sausio 18 d.:
6. Projekto 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad vertintojo kvalifikacija pagrindžiama Rūmams pateikiant pažymėjimą, kuriuo patvirtinama, kad išlaikytas vertintojo kvalifikacijos egzaminas. Pastebėtina, kad pagal projekto 5 straipsnio 2 dalį, vertintojų kvalifikacijos egzaminus organizuoja patys Rūmai. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 12 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Vyriausybės įgaliota institucija nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos perduoda Rūmams vertintojų asistentų, vertintojų, vertintojų ekspertų, išlaikiusių nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto ir verslo vertintojo kvalifikacinius egzaminus, sąrašus, turtą ir verslą vertinančių įmonių sąrašus, vertintojo kvalifikacinių egzaminų dokumentaciją. Be to, projekto 12 straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodyta, kad įsigaliojus šiam įstatymui fiziniai asmenys, turintys nekilnojamojo, kilnojamojo turto ir (arba) verslo vertintojo kvalifikaciją ir nekilnojamojo, kilnojamojo turto ir (arba) verslo vertintojo eksperto kvalifikaciją, įgytą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, laikomi asmenimis, turinčiais vertintojo kvalifikaciją. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vertintojams reikėtų papildomai pagrįsti savo kvalifikaciją, jei visa informacija apie ją Rūmams jau bus perduota Vyriausybės įgaliotos institucijos, o projekto 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nereikėtų atsisakyti kaip perteklinio.
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Projekto 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti reikalavimai kvalifikacijos pagrindimui yra taikomi naujiems vertintojams, taip pat nustatomas reikalavimas esamiems vertintojams kelti profesinę kvalifikaciją ir ją pagrįsti.
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
2) pažymėjimą, kuriuo patvirtinama, kad per kalendorinius metus išklausytas ne trumpesnis negu 20 valandų kvalifikacijos tobulinimo kursas vertinimo temomis.
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. sausio 18 d.:
7. Projekto 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad vertintojo kvalifikacija pagrindžiama Rūmams pateikiant ne tik pažymėjimą, kuriuo patvirtinama, kad išlaikytas vertintojo kvalifikacijos egzaminas, bet ir pažymėjimą, kuriuo patvirtinama, kad per kalendorinius metus išklausytas ne trumpesnis negu 20 valandų kvalifikacijos tobulinimo kursas vertinimo temomis. Projekto 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata diskutuotina. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aiškus projekto 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų santykis, t. y. ar ir tais metais, kai vertintojas išlaikė vertintojo kvalifikacijos egzaminą, jis taip pat turi išklausyti ne trumpesnį negu 20 valandų kvalifikacijos tobulinimo kursą vertinimo temomis. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą.
Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.
Komiteto pasiūlymas:
Pagal Projekto 5 straipsnio 2 dalį Rūmai tvirtins kvalifikacijos priežiūros organizavimo tvarką, joje turėtų būti nustatyta detali valandų skaičiavimo tvarka naujiems nariams, ką tik išlaikiusiems kvalifikacijos egzaminą ir esamiems vertintojams. Manytina, kad nuostata jog Vertintojų rūmai nustato kvalifikacijos kėlimo organizavimo tvarka pašalins pastaboje minimą neaiškumą.
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
2. Vertintojo kvalifikacinį egzaminą organizuoja ir kvalifikacijos tobulinimo priežiūrą atlieka Vertintojų rūmai ir (arba) jų pasitelkti tretieji asmenys.
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. sausio 18 d.:
8. Projekto 5 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad vertintojų kvalifikacinį egzaminą organizuoja ir kvalifikacijos tobulinimo priežiūrą atlieka Rūmai ir (arba) jų pasitelkti tretieji asmenys. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto Nr. XIVP-3435 10 ir 11 straipsniuose taip pat siūloma reglamentuoti vertintojų kvalifikacinių egzaminų organizavimą, tačiau pagal minėtų straipsnių nuostatas egzaminus organizuotų patys Rūmai, bet ne jų pasitelkti tretieji asmenys. Be to, pagal projekto Nr. XIVP-3435 3 straipsnio 9 punkto nuostatas viena iš Rūmų funkcijų yra organizuoti ir užtikrinti vertintojų kvalifikacijos tobulinimą, bet ne organizuoti vertintojų kvalifikacijos tobulinimo priežiūrą kaip yra siūloma nustatyti teikiamame projekte. Atsižvelgiant į tai, projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje.
Komiteto nuomonė - Pritarti.
Komiteto pasiūlymas:
„2. Vertintojo kvalifikacijos egzaminą ir vertintojo kvalifikacijos tobulinimą organizuoja ir kvalifikacijos tobulinimo priežiūrą atlieka Vertintojų rūmai, ir (arba) jų pasitelkti tretieji asmenys.“
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
3. Vertintojų rūmai, siekdami informuoti visuomenę apie asmenis, turinčius vertintojo kvalifikaciją, tvarko ir savo interneto svetainėje skelbia vertintojo kvalifikaciją turinčių asmenų sąrašą, nurodydami vardus ir pavardes.
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. sausio 18 d.:
9. Projekto 5 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Rūmai skelbia vertintojo kvalifikaciją turinčių asmenų sąrašą. Tuo tarpu pagal projekto Nr. XIVP-3435 3 straipsnio 7 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą Rūmai tvarkytų ir skelbtų ne vertintojo kvalifikaciją turinčių asmenų sąrašą, bet atestuotų vertintojų sąrašą, į kurį atskira dalimi būtų įtraukiami užsienio valstybėje įgytą ir pagal šį įstatymą pripažintą kvalifikaciją turintys vertintojai. Taigi, abiejuose projektuose nevienodai įvardinami subjektai, kurių sąrašą skelbtų Rūmai. Atsižvelgiant į tai, projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 5 straipsnio 4 ir 5 dalims toje apimtyje, kurioje minimas „vertintojo kvalifikaciją turinčių asmenų sąrašas“.
Komiteto nuomonė - Pritarti.
Komiteto pasiūlymas:
Pagal projektą Nr. XIVP-3007(3) (5 str. 3 d.) Rūmai skelbia kvalifikaciją turinčių asmenų sąrašą.
Pagal projektą Nr. XIVP-3435(2) (3 str. 1 d. 5 p.) skelbia Rūmų narių ir vertintojų juridinių asmenų sąrašą.
Abiejų projektų nuostatos dera tarpusavyje.
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
4. Vertintojo kvalifikacijos egzaminas ir vertintojų kvalifikacijos tobulinimo priežiūra organizuojami, vertintojo kvalifikaciją turinčių asmenų sąrašas skelbiamas ir tvarkomas Vertintojų rūmų nustatyta tvarka.
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. sausio 18 d.:
10. Projekto 5 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad vertintojų kvalifikacinis egzaminas organizuojamas Rūmų nustatyta tvarka. Ši nuostata nedera su projekto Nr. XIVP-3435 10 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatoma, kad vertintojų kvalifikacinių egzaminų organizavimo bei vykdymo taisykles nustato finansų ministras, suderinęs su Rūmais. Taigi, projektuose nurodyti skirtingi subjektai, kurie turėtų nustatyti vertintojų kvalifikacijos egzaminų organizavimo tvarką.
Atsižvelgiant į tai, projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje.
Komiteto nuomonė - Pritarti.
Komiteto pasiūlymas:
Patikslintas Projektas Nr. XIVP-3435(2) nustatant, kad kvalifikacinis egzaminas organizuojamas Rūmų nustatyta tvarka.
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
5. Vertintojų rūmai, organizuodami vertintojo kvalifikacijos suteikimą ir vertintojo kvalifikaciją turinčių asmenų sąrašo skelbimą ir tvarkymą, turi užtikrinti savo veiklos tęstinumą ir kartą per metus pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai informaciją apie savo funkcijų atlikimą. Vyriausybės įgaliotos institucijos prašymu ši informacija turi būti teikiama ir dažniau.
6 straipsnis. Vertintojo teisė gauti duomenis ir informaciją
Vertintojas turi teisę gauti iš vertinimo užsakovo, valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų, įmonių ir viešųjų įstaigų bei valstybės ir savivaldybės valdomų subjektų, nurodytų Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, taip pat valstybės informacinių sistemų valdytojų, valstybės informacinių sistemų tvarkytojų, registrų valdytojų, registrų tvarkytojų informaciją ir duomenis (įskaitant asmens duomenis), kurie būtini vertinimui atlikti.
7 straipsnis. Privalomojo turto arba verslo vertinimo ataskaitos reikalavimai
1. Vertintojas, atlikęs vertinimą, parengia privalomojo turto arba verslo vertinimo ataskaitą (toliau – vertinimo ataskaita) pagal Tarptautinių vertinimo standartų arba Europos vertinimo standartų reikalavimus.
2. Vertinimo ataskaitoje nurodoma, kokiais teisės aktais ir Tarptautiniais vertinimo standartais ar Europos vertinimo standartais buvo vadovaujamasi atliekant vertinimą.
3. Vertinimo ataskaitą pasirašo vertinimą atlikęs vertintojas fizinis asmuo ir, jei su vertinimo užsakovu sutartį sudarė vertintojas juridinis asmuo, šio juridinio asmens vadovas arba kitas įgaliotas atstovas.
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. sausio 18 d.:
11. Siekiant aiškumo, projekto 7 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „kitas įgaliotas atstovas“ siūlytina įrašyti formuluotę „jo įgaliotas atstovas“, kad būtų aišku, kad būtent juridinio asmens vadovo įgaliotas atstovas gali pasirašyti vertinimo ataskaitą.
Komiteto nuomonė - Pritarti.
Komiteto pasiūlymas:
„3. Vertinimo ataskaitą pasirašo vertinimą atlikęs vertintojas fizinis asmuo ir, jei su vertinimo užsakovu sutartį sudarė vertintojas juridinis asmuo, šio juridinio asmens vadovas arba kitas jo įgaliotas atstovas.“
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
III SKYRIUS
VYRIAUSYBĖS ĮGALIOTA INSTITUCIJA IR GINČAI DĖL VERTINIMO ATASKAITOJE NUSTATYTOS VERTĖS
8 straipsnis. Vyriausybės įgaliota institucija
1. Vyriausybės įgaliota institucija atlieka šias funkcijas:
1) pasikonsultavusi su Vertintojų rūmais rengia ir skelbia Tarptautinių vertinimo standartų ir Europos vertinimo standartų taikymo Lietuvoje rekomendacijas;
2) prižiūri, kaip Vertintojų rūmai atlieka jiems pavestas funkcijas;
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. sausio 18 d.:
12. Projekto 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota institucija prižiūri kaip Vertintojų rūmai atlieka jiems pavestas funkcijas. Projekto 8 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad Vyriausybės įgaliota institucija, atlikdama savo funkcijas, turi teisę teikti Rūmams nurodymus dėl netinkamo jiems pavestų funkcijų atlikimo, o šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu Rūmai laiku neįvykdo Vyriausybės įgaliotos institucijos pateiktų nurodymų - Vyriausybės įgaliota institucija kreipiasi į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją dėl Rūmams pavestų funkcijų atšaukimo inicijavimo. Pastebėtina, kad projekto Nr. XIVP-3435 3 straipsnio 8 punkte numatyta, kad Vertintojų rūmai šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoja vertintojų veiklą, tuo tarpu nagrinėjamame projekte numatyta, kad Rūmų veiklą prižiūrėtų Vyriausybės įgaliota institucija. Kitaip tariant, Vyriausybės įgaliota institucija prižiūrėtų prižiūrėtojo veiklą. Pabrėžtina, kad Viešojo administravimo įstatyme yra reglamentuojama ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių subjektų veikla, tačiau šiame įstatyme nėra reglamentuojama ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių subjektų priežiūra. Pastebėtina, kad šio įstatymo 36 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad ūkio subjektų veiklos priežiūros stebėseną atlieka Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Atsižvelgus į tai, nėra aiškus projekto nuostatų santykis su Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, taip pat nėra aišku, kokia tvarka tokia priežiūra būtų vykdoma.
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Siūloma nuostata atsižvelgiama į Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas dėl kitų įstatymų, kad jei valstybė perduoda tam tikras funkcijas profesinei savivaldai, turi prižiūrėti jų vykdymą. Dėl šios priežasties siūloma palikti projekto nuostatą - Vyriausybės įgaliotos institucijos funkcija prižiūrėti, kaip vertintojų rūmai vykdo jiems pavestas funkcijas – įgyvendina savivaldos nuostatas.
Atkreiptinas dėmesys, kad profesinės savivaldos paprastai atlieka etikos ir kvalifikacijos kėlimo reikalavimų priežiūrą, kuri nėra traktuojama kaip ūkio subjektų priežiūra, todėl Viešojo administravimo įstatyme ir EIM vykdoma ūkio subjektų veiklos priežiūros stebėsena Rūmams negaliotų.
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
3) Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja skundus, išskyrus skundus dėl vertinimo ataskaitoje nustatytos vertės teisingumo, ir (arba), siekdama apginti viešąjį interesą, inicijuoja į vertinimo ataskaitų informacinę sistemą pateiktos vertinimo ataskaitos nagrinėjimą dėl galimų šio įstatymo ir (arba) kitų teisės aktų, nustatančių reikalavimą atlikti vertinimą, nuostatų pažeidimų;
4) išnagrinėjusi skundą ir (arba) vertinimo ataskaitą, prieš priimdama sprendimą, gauna Vertintojų rūmų nuomonę ir priima sprendimą pradėti administracinio nusižengimo teiseną (tyrimą) arba jos (jo) nepradėti.
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. sausio 18 d.:
13. Projekto 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota institucija, siekdama apginti viešąjį interesą, inicijuoja į vertinimo ataskaitų informacinę sistemą pateiktos vertinimo ataskaitos nagrinėjimą dėl galimų šio įstatymo ir (arba) kitų teisės aktų, nustatančių reikalavimą atlikti vertinimą, nuostatų pažeidimų. Pažymėtina, kad pagal šią projekto nuostatą Vyriausybės įgaliota institucija tik inicijuotų atitinkamų vertinimo ataskaitų nagrinėjimą dėl galimų teisės aktų, nustatančių reikalavimą atlikti vertinimą, nuostatų pažeidimų, tačiau nėra aišku, kuris subjektas jas nagrinėtų. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą.
Be to, siūlomas teisinis reguliavimas dėl viešojo intereso gynimo, mūsų nuomone, nėra pakankamas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto nuostatas vertintojai atliktų ir viešojo sektoriaus turto vertinimą, vertintų visuomenės poreikiams paimamą privačių asmenų turtą, už kurį atlygintų valstybė. Manytina, kad projekto 8 straipsnio 1 dalį reikėtų papildyti atskiru punktu, suteikiant teisę Vyriausybės įgaliotai institucijai, ginant viešąjį interesą, kreiptis į teismą dėl vertinimo ataskaitos, kuria yra įvertintas viešojo sektoriaus turtas, panaikinimo tais atvejais, kai ji nustatytų, kad vertinimo ataskaita parengta pažeidžiant turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.
Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.
Komiteto argumentai:
Projekto 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte jau nustatyta, kad Vyriausybės įgaliota institucija ne tik inicijuoja nagrinėjimą, bet ir išnagrinėjusi skundą ir (arba) vertinimo ataskaitą, prieš priimdama sprendimą, gauna Vertintojų rūmų nuomonę ir priima sprendimą pradėti administracinio nusižengimo teiseną (tyrimą) arba jos (jo) nepradėti.
Manytina, kad kreiptis į teismą dėl vertinimo ataskaitos panaikinimo turėtų suinteresuota pusė (užsakovas arba naudotojas). Nustatyti pareigą visais atvejais kreiptis į teismą Vyriausybės įgaliotai institucijai būti didelė finansinė ir žmogiškųjų išteklių reikalaujančia našta vienai institucijai (atstovavimas teisme ir pan.).
Komiteto pasiūlymas:
pritarta bendru sutarimu.
2. Vyriausybės įgaliotai institucijai pateiktus skundus dėl vertinimo gali nagrinėti tik asmenys, kurie tenkina Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatyme nustatytus su išsilavinimu, kvalifikacija ir darbo patirtimi susijusius reikalavimus, taikomus vertintojo atestacijos pažymėjimui gauti.
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. sausio 18 d.:
15. Projekto 8 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliotai institucijai pateiktus skundus dėl vertinimo gali nagrinėti tik asmenys, kurie tenkina Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatyme nustatytus su išsilavinimu, kvalifikacija ir darbo patirtimi susijusius reikalavimus, taikomus vertintojo atestacijos pažymėjimui gauti. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar nuostata „asmenys“ apimtų Vyriausybės įgaliotos institucijos valstybės tarnautojus, kurie turi įgaliojimus įgyvendinti tai institucijai suteiktas viešojo administravimo funkcijas, ar turimi omenyje kiti asmenys, t. y. nesantys Vyriausybės įgaliotos institucijos darbuotojais. Projekto nuostatos tikslintinos, pašalinant šį neaiškumą, aiškiai įvardinant subjektus, kurie turėtų teisę nagrinėti projekte nurodytus skundus dėl vertinimo.
Be to, abejotinas šių projekto nuostatų tikslingumas, t. y. neaišku, ar tikslinga asmeniui, nagrinėjančiam skundus dėl vertinimo, nustatyti tokius pačius reikalavimus kaip ir turto arba verslo vertintojui, nes minėti asmenys pačio turto arba verslo vertinimo neatlieka, o tik nagrinėja skundus, ar toks vertinimas buvo atliktas laikantis įstatymu ir (arba) kitų teisės aktų, reglamentuojančių vertinimą, nustatytų reikalavimų. Svarstytina, ar šių projekto nuostatų nereikėtų atsisakyti kaip perteklinių.
Komiteto nuomonė - Pritarti.
Komiteto pasiūlymas:
Siūloma naikinti Projekto 8 straipsnio 2 dalį:
„2. Vyriausybės įgaliotai institucijai pateiktus skundus dėl vertinimo gali nagrinėti tik asmenys, kurie tenkina Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatyme nustatytus su išsilavinimu, kvalifikacija ir darbo patirtimi susijusius reikalavimus, taikomus vertintojo atestacijos pažymėjimui gauti.“
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
3. Vyriausybės įgaliota institucija, atlikdama savo funkcijas, turi teisę:
1) dalyvauti Vertintojų rūmų visuotiniuose narių susirinkimuose ir kolegialių organų posėdžiuose be balsavimo teisės;
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. sausio 18 d.:
16. Derinant projekto 8 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas su projekto Nr. XIVP-3435 13 straipsnio nuostatomis, projekto 8 straipsnio 3 dalies 1 punkte išbrauktinas žodis „visuotinio“. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projekte Nr. XIVP-3435 nėra nurodoma, kurie Rūmų organai yra laikomi kolegialiais Rūmų organais. Atsižvelgiant į tai, projekto 8 straipsnio 3 dalies 1 punkte reikėtų nurodyti, kurių konkrečiai Rūmų organų posėdžiuose turėtų teisę dalyvauti Vyriausybės įgaliota institucija.
Komiteto nuomonė - Pritarti.
Komiteto pasiūlymas:
„1) dalyvauti Vertintojų rūmų visuotiniuose narių susirinkimuose ir Vertintojų rūmų kolegialių organų posėdžiuose be balsavimo teisės;“
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
2) teikti Vertintojų rūmams nurodymus dėl netinkamo jiems pavestų funkcijų atlikimo;
3) turėti kitų šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų teisių.
4. Jeigu Vertintojų rūmai laiku neįvykdo Vyriausybės įgaliotos institucijos pateiktų nurodymų, Vyriausybės įgaliota institucija kreipiasi į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją dėl Vertintojų rūmams pavestų funkcijų atšaukimo inicijavimo.
9 straipsnis. Ginčai dėl vertinimo ataskaitoje nustatytos vertės teisingumo
Ginčai dėl vertinimo ataskaitoje nustatytos vertės teisingumo sprendžiami teismo tvarka, jeigu įstatymuose, reguliuojančiuose vertinimą, nenustatyta kitaip.
IV SKYRIUS
VERTINIMO ATASKAITŲ INFORMACINĖ SISTEMA
10 straipsnis. Vertinimo ataskaitos teikimas ir saugojimas
1. Vertintojas parengtą vertinimo ataskaitą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo parengimo dienos teikia į vertinimo ataskaitų informacinę sistemą vertinimo ataskaitų informacinės sistemos valdytojo (toliau – valdytojas) nustatyta tvarka.
2. Vertintojas, teikdamas vertinimo ataskaitą į vertinimo ataskaitų informacinę sistemą, šioje informacinėje sistemoje patvirtina savo atitiktį šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytiems vertintojo nepriklausomumo kriterijams.
3. Vertinimo ataskaitos vertinimo ataskaitų informacinėje sistemoje saugomos 10 metų nuo vertinimo ataskaitos pateikimo į šią informacinę sistemą dienos.
4. Vertinimo ataskaitos iš vertinimo ataskaitų informacinės sistemos neatlygintinai teikiamos viešojo administravimo subjektams jų funkcijoms atlikti, siekiant gauti informaciją apie atliktą vertinimą. Vertinimą atlikęs vertintojas, vertinimo užsakovas ir naudotojas turi teisę iš vertinimo ataskaitų informacinės sistemos neatlygintinai gauti vertinimo ataskaitą valdytojo nustatyta tvarka.
5. Tik vertinimo ataskaitų informacinėje sistemoje esančios vertinimo ataskaitos gali būti naudojamos teisės aktuose, kuriuose nustatomas reikalavimas atlikti vertinimą, nustatytiems sprendimams priimti.
11 straipsnis. Vertinimo ataskaitos duomenų ir viešojo sektoriaus turto vertinimo ataskaitos viešinimas
1. Siekiant suteikti visuomenei galimybę priimti pagrįstus finansinius sprendimus, vertinimo ataskaitų informacinės sistemos tvarkytojo (toliau – tvarkytojas) interneto svetainėje viešinama:
1) vertinamo objekto pavadinimas (gyvenamasis būstas, komercinės patalpos, gamybinės patalpos, transporto priemonė, akcijos, kita);
2) vertinamo objekto buvimo vieta (duomenys pateikiami nuasmeninti);
3) vertinamo turto plotas, kai vertinamas nekilnojamasis turtas;
4) vertinimo tikslas;
5) vertinimo metodas (-ai);
6) išvada dėl vertinamo objekto vertės;
7) vertinamo objekto vertės nustatymo data;
8) nuoroda, ar tai viešojo sektoriaus turtas, ar privačios nuosavybės teise valdomas turtas. Jeigu atliktas privačios nuosavybės teise valdomo turto vertinimas, o pagal šiame įstatyme apibrėžiamą viešojo sektoriaus turto sąvoką turtas laikomas viešojo sektoriaus turtu, vertinimo ataskaitų informacinėje sistemoje teikiama nuoroda, kad tai viešojo sektoriaus turtas;
9) vertinimo ataskaita (išskyrus vertinimo ataskaitoje nurodytus vertinimo užsakovo arba vertinamo objekto savininko duomenis – fizinio asmens vardą, pavardę, asmens kodą, fiziniam asmeniui priklausančio vertinamo objekto adresą, vaizdinę medžiagą apie vertinamą objektą ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ir (arba) nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto vertinimo ataskaitas), jei vertinamas viešojo sektoriaus turtas;
10) vertintojo fizinio asmens vardas ir pavardė ir (arba) vertintojo juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, jeigu vertinimą atlieka vertintojas juridinis asmuo;
11) žyma apie turimą vertintojo civilinės atsakomybės draudimą;
12) informacija apie vertinimo ataskaitos nagrinėjimo rezultatus – Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus šio įstatymo ir (arba) kitų teisės aktų, nustatančių reikalavimą atlikti vertinimą, nuostatų pažeidimus.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija tvarkytojo interneto svetainėje viešinama 5 metus nuo vertinimo ataskaitos pateikimo į vertinimo ataskaitų informacinę sistemą dienos.
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
12 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. gegužės 1 d.
2. Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki 2025 m. sausio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
3. Vyriausybė iki 2024 m. gegužės 1 d. parengia ir Lietuvos Respublikos Seimui pateikia Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymo projektą.
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. sausio 18 d.:
17. Projekto 12 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybė iki 2024 m. gegužės 1 d. parengia ir Seimui pateikia Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymo projektą. Kaip jau buvo minėta šioje išvadoje, Seime jau yra įregistruotas Turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymo projektas Nr. XIVP-3435. Projekto Nr. XIVP-3435 1 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų steigimą, narystę, funkcijas, veiklą ir valdymą. Iš abiejuose projektuose siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aišku, ar Vyriausybė turėtų parengti projektui Nr. XIVP-3435 alternatyvų įstatymo projektą. Jeigu neturima tokio tikslo, svarstytina, ar derinant projektų nuostatas tarpusavyje, teikiamo projekto 12 straipsnio 3 dalies nuostatų nereikėtų atsisakyti, o dėl projekto Nr. XIVP-3435 prašyti Vyriausybės išvados.
Komiteto nuomonė - Pritarti.
Komiteto pasiūlymas:
Siūloma naikinti Projekto 12 straipsnio 3 dalį:
„3. Vyriausybė iki 2024 m. gegužės 1 d. parengia ir Lietuvos Respublikos Seimui pateikia Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymo projektą.“
Atitinkamai derinant projektų nuostatas tarpusavyje (XIVP-3007(3) ir XIVP-3435(3)), siūloma tikslinti Projekto Nr. XIVP-3007 12 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 2026 m. gegužės 1 d.
2. Vyriausybė ir Tarnyba iki 2025 2026 m. sausio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. sausio 18 d.:
18. Jeigu būtų nepritarta aukščiau išdėstytai pastabai ir projekto 12 straipsnio 3 dalies nuspręsta neatsisakyti, ji turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. Todėl projekto 12 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „dalį“ įrašytini žodžiai ir skaičius „ir 3 dalis”.
Komiteto nuomonė - Pritarti.
Komiteto pasiūlymas:
pritarta bendru sutarimu.
4. Vyriausybės įgaliota institucija nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos perduoda Vertintojų rūmams vertintojų asistentų, vertintojų, vertintojų ekspertų, išlaikiusių nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto ir verslo vertintojo kvalifikacinius egzaminus, sąrašus, turtą ir verslą vertinančių įmonių sąrašus, vertintojo kvalifikacinių egzaminų dokumentaciją.
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. sausio 18 d.:
19. Svarstytina, ar projekto 12 straipsnio 4 dalyje nereikėtų nurodyti termino, per kurį Vyriausybės įgaliota institucija perduotų Rūmams šioje dalyje nurodytus sąrašus ir dokumentaciją. Kitu atveju, t. y. nenurodžius termino, perdavimo procesas galėtų užsitęsti nepagrįstai ilgą laiko tarpą.
Komiteto nuomonė - Pritarti.
Komiteto pasiūlymas:
„4. Tarnyba nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos per 1 mėnesį perduoda Vertintojų rūmams vertintojų asistentų, vertintojų, vertintojų ekspertų, išlaikiusių nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto ir verslo vertintojo kvalifikacinius egzaminus, sąrašus, turtą ir verslą vertinančių įmonių sąrašus, vertintojo kvalifikacinių egzaminų dokumentaciją.“
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
5. Įsigaliojus šiam įstatymui:
1) kituose teisės aktuose:
a) nuorodos į Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą laikomos nuorodomis į Lietuvos Respublikos privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymą;
b) nuorodos į sąvokas „individualusis turto arba verslo vertinimas“, „turto arba verslo vertinimas“, „Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytas individualus turto vertinimo būdas“, „Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodyti vertės nustatymo metodai ir nustatyta tvarka“, „Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka“, „vertė, apskaičiuota Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka“, „vertė, nustatoma pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą“, „rinkos kaina, nustatoma pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą“, „nepriklausomas turto vertinimo būdas“ laikomos nuorodomis į sąvoką „privalomasis turto arba verslo vertinimas“, nuorodos į sąvokas „išorės turto arba verslo vertintojas“, „turto vertintojas“, „nepriklausomas turto vertintojas“, „nepriklausoma turto arba verslo vertinimo įmonė“ laikomos nuorodomis į sąvoką „turto arba verslo vertintojas“;
2) nutraukiami Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Turto arba verslo vertintojų garbės teismo veiksmai ir procedūros, pradėti pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą;
3) fiziniai asmenys, turintys nekilnojamojo, kilnojamojo turto ir (arba) verslo vertintojo kvalifikaciją ir nekilnojamojo, kilnojamojo turto ir (arba) verslo vertintojo eksperto kvalifikaciją, įgytą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, laikomi asmenimis, turinčiais vertintojo kvalifikaciją.
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. sausio 18 d.:
20. Projekto 12 straipsnio 5 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad fiziniai asmenys, turintys nekilnojamojo, kilnojamojo turto ir (arba) verslo vertintojo kvalifikaciją ir nekilnojamojo, kilnojamojo turto ir (arba) verslo vertintojo eksperto kvalifikaciją, įgytą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, laikomi asmenimis, turinčiais vertintojo kvalifikaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip jau buvo minėta šioje išvadoje, reikalavimus vertintojo kvalifikacijai yra siūloma nustatyti tiek teikiamo projekto 5 straipsnyje, tiek projekto Nr. XIVP-3435 8 straipsnyje, todėl iš projektuose siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aišku, kuriame įstatyme (ar abiejuose) nustatytus kvalifikacinius reikalavimus būtų laikomi atitinkančiais projekte nurodyti asmenys. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar, siekiant aiškumo, vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti taip, kad būtų pašalintas šis neaiškumas. Kartu svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti laikotarpio, per kurį tokie asmenys, siekiantys atlikti privalomąjį turto ar verslo vertinimą, turėtų atitikti reikalavimus, keliamus atestuotiems vertintojams, ir būtų įrašyti į Rūmų sudaromą atestuotų vertintojų sąrašą.
Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.
Komiteto argumentai:
Projekto Nr. XIVP-3007(3) ir projekto Nr. XIVP-3435 nuostatos dėl kvalifikacijos suderintos.
XIVP-3435(3) projekte nustatomas vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo turinys.
Nėra poreikio nustatyti laikotarpio, per kurį asmenys turėtų atitikti reikalavimus, nėra keliama naujų, didesnių reikalavimų vertintojams nei esamame reguliavime.
Komiteto pasiūlymas:
pritarta bendru sutarimu.
· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. sausio 18 d.:
21. Iš projekto nuostatų turinio nėra aišku, ar iki šio įstatymo įsigaliojimo vadovaujantis Turto ir verslo pagrindų įstatymu pradėtas turto ir verslo vertinimas, įsigaliojus įstatymui, turėtų būti užbaigtas vadovaujantis iki įstatymo įsigaliojimo galiojusio Turto ir verslo pagrindų įstatymo nuostatomis, ar turto vertinimui jau būtų taikomos Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo nuostatos. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 12 straipsnį nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą.
Komiteto nuomonė - Pritarti.
Komiteto pasiūlymas:
Siūloma papildyti Projekto 12 straipsnį nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„6. Vertinimas, pradėtas iki šio įstatymo įsigaliojimo turi būti užbaigtas vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis Turto ir verslo pagrindų įstatymo nuostatomis.“
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
13 straipsnis. Įstatymo pripažinimas netekusiu galios
Įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas Nr. VIII-1202 su visais pakeitimais ir papildymais.
14 straipsnis. Įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas
Finansų ministerija po 3 metų nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos per 9 mėnesius atlieka vertinimo ataskaitų teikimo ir saugojimo bei vertinimo ataskaitų viešinimo teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas