LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 369
STENOGRAMA
2016 m. birželio 28 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė L. GRAUŽINIENĖ
PIRMININKĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, pradėsime birželio 28 dienos rytinį plenarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 66 Seimo nariai.
10.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2016 m. birželio 28 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Dėl darbotvarkės nematau norinčių. P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF*). Gerbiamoji Pirmininke, frakcijos vardu prašau įtraukti klausimą…
PIRMININKĖ. Garsiau, negirdžiu, triukšmas salėje.
P. GRAŽULIS (TTF). Frakcijos vardu prašau įtraukti projektą Nr. XIIP-4283.
PIRMININKĖ. Apie ką čia kalbama?
P. GRAŽULIS (TTF). Laikinoji komisija.
PIRMININKĖ. Apie ką kalbama įstatyme?
P. GRAŽULIS (TTF). Dėl laikinosios komisijos sudarymo.
PIRMININKĖ. Kokios? 48? Projektas Nr. XIIP-4283, taip? Kur priėmimas likęs, ta komisija? Priėmimo stadija. Ačiū. Kas daugiau? Gerbiamasis G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu mes prašome, kad būtų išbrauktas Mokslo ir studijų įstatymas. Noriu išdėstyti motyvus, kurie yra susiję su tuo, kad teikiant klausimą priėmimo stadijai į plenarinio posėdžio darbotvarkę galutiniam balsavimui yra pažeistos Seimo statuto nuostatos. Praėjusį ketvirtadienį, birželio 23 dieną, Seimo narys R. Paliukas įregistravo savo pasiūlymą dėl vienos svarbiausių nuostatų, dėl aukštųjų mokyklų valdymo. Jo pasiūlymas komiteto posėdyje nebuvo apsvarstytas. Liberalų sąjūdžio frakcija, vadovaudamasi Statuto 155 straipsnio 4, 5 dalimis, kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją, kad būtų įvertintas toks pažeidimas. Aš manau, logiškiausia būtų, kad būtų sušauktas komiteto posėdis, ir tas pasiūlymas, kaip ir bet kurie svarstymo, tiksliau, priėmimo stadijoje teikiami pasiūlymai būtų apsvarstyti.
Aš pasakysiu, kas įvyko, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Komiteto pirmininkas, užuot šaukęs posėdį, surinko parašus neva pritariančių jo pasiūlymams. Tai yra antistatutinis veiksmas, nes Statutas aiškiai pasako, kad komitetas turi apsvarstyti, o ne vien pritarimu surinkti parašus. Taip mes tikrai griautume nusistovėjusią praktiką Seime, todėl kviestume šiandien išbraukti klausimą iš darbotvarkės, sukviesti komitetą, apsvarstyti siūlymus ir teisėtai judėti į priekį.
PIRMININKĖ. Kiek suprantu, jūsų kreipimasis skirtas Etikos ir procedūrų komisijai?
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Pradžioje mes siūlome išbraukti ir sušaukti komitetą.
PIRMININKĖ. Bet jis yra? Jis bus ar yra, nes Etikos ir procedūrų komisija renkasi antrą valandą, mums reikia aiškumo. Ar jis yra, ar dar tik bus?
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Jeigu dabar rytiniame posėdyje klausimas išbraukiamas ir, pavyzdžiui, perkeliamas į vakarinį, tada komitetas susirinktų ir nereikėtų kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją.
PIRMININKĖ. Jūs dar nesikreipėte. Supratau. Gerbiamasis R. Paliukas. Prašom.
R. PALIUKAS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Šiandien vyko komiteto posėdis ir mes pritarėme tai pataisai. (Balsai salėje) Buvo pritarta, yra protokoluota. Galime pakalbėti Etikos ir procedūrų komisijoje.
PIRMININKĖ. Viską parodys komiteto išvados, jeigu jos bus pateiktos. Gerbiamasis V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Norėjau rezervinį 3 klausimą, projekto Nr. XIIP-4501, perkelti į rytinį posėdį. Frakcijos vardu.
PIRMININKĖ. Rezervinis 3 klausimas. Prieštarauja Konstitucijai. Čia išvada? Jeigu mes išvadai pritartume, tada ir projektas… Iš tiesų dabar nėra vietos, jeigu ką nors išbrauksime, bet jūsų statutinis… Jūs frakcijos vardu prašote? (Balsai salėje) K. Daukšys. R. Paliukas.
R. PALIUKAS (DPF). Aš noriu pasakyti, kad komitetas balsavo, ir O. Leiputė buvo tą klausimą iškėlusi, gal Gintaras neatkreipė dėmesio, mes šiandien perbalsavome.
PIRMININKĖ. Gerai. Pasitikrinsime, ar yra protokolas.
R. PALIUKAS (DPF). Dar aš turiu vieną dėl Teatrų ir koncertinių įstaigų, siūlau grąžinti šiandien, kadangi Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymą sudaryti darbo grupę mūsų komitetas atmetė, du kartus vyko to įstatymo klausymai ir apsiėjome be darbo grupės. Siūlau grąžinti Teatro ir koncertų studijų įstatymą.
PIRMININKĖ. Padaryta pertrauka, ar ne? Jie užfiksavo daryti pertrauką, ar ne? Buvo informuota Seniūnų sueiga, kad yra padaryta Socialinių reikalų ir darbo komiteto pertrauka, bet pagal posėdžio protokolo išrašą to mes nematome. Arba komitetas neteisingai suformulavo savo išvadą, nes pagal Socialinių reikalų ir darbo komiteto protokolo išrašą čia neprašoma pertraukos. Seniūnų sueiga buvo informuota, kad padaryta pertrauka, todėl mes sakėme, kad bus procedūrinis pažeidimas. Dabar matome, kad jo nėra. Yra siūlymas grąžinti, mes galime tą padaryti. Kuris čia? Koncertinių… Daugiau nėra. Gerbiamasis V. Stundys. Prašom.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko R. Paliuko komentaras dar kartą patvirtino, kad Mokslo ir studijų įstatymo pataisos, kurioms buvo pritarta tik surinkus parašus, vertos Etikos ir procedūrų komisijos svarstymo. Šiandien komitete pirmininkas, svarstant kitas pataisas tuo pačiu klausimu, tik pasakė, kad praeitame posėdyje komitetas jau buvo apsisprendęs. Pirmininkas akivaizdžiai sako netiesą ir Etikos ir procedūrų komisija čia turėtų darbo dėl procedūrų pažeidimo.
PIRMININKĖ. Gerai. Mes pažiūrėsime, mes vadovaujamės tuo, kas parašyta, o ne tuo, ką jūs kalbėjote. Mes pažiūrėsime, koks bus komiteto protokolas, išrašas ir ar buvo svarstyta, ar buvo pritarta. Viskas turi būti dokumentuota.
Dabar pirmasis prašymas buvo įtraukti… P. Gražulis frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ vardu prašė įtraukti projektą Nr. XIIP-4283 priėmimo stadijoje dėl komisijos užbaigimo procedūros. Kas pritariate, kad klausimas šiandien būtų įtrauktas į darbotvarkę, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Gerbiamieji Seimo nariai, grįžkite į darbo vietas, pradedame balsavimą. Kas pritariate, kad klausimas būtų priiminėjamas šiandien, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 87 Seimo nariai. Už – 49, prieš – 13, susilaikė 25. Klausimui pritarta, jis atsiranda darbotvarkėje.
Dar yra Liberalų frakcijos prašymas išbraukti Mokslo ir studijų įstatymą. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 115 Seimo narių. Už – 46, prieš – 26, susilaikė 43. Lieka darbotvarkėje.
Toliau yra frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ prašymas rezervinius 3a ir 3b klausimus įkelti į pagrindinę darbotvarkę. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Čia apie žalią pieną.
Balsavo 109 Seimo nariai. Už – 54, prieš – 1, susilaikė 54. Nepritarta. Mano balsas turbūt lėmė. (Balsai salėje: „Perbalsuoti.“) Nereikia perbalsuoti, aš turiu tvirtą nuomonę – lieka prie rezervinių.
Dar yra Darbo partijos frakcijos prašymas Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo projektą grąžinti į darbotvarkę. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Iš tiesų Seniūnų sueigoje buvome suklaidinti.
Balsavo 109 Seimo nariai. Už – 62, prieš – 4, susilaikė 43. Grąžinta į darbotvarkę maždaug į tą pačią vietą.
Dar noriu paklausti ir atsiklausti. Tai dabar komisiją į rytinį ar į vakarinį posėdį įrašome? Prašom prie mikrofono.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiama Pirmininke, prašome frakcijos vardu į rytinį posėdį.
PIRMININKĖ. Į rytinį posėdį. Prašom balsuoti. Kas pritariate, kad būtų įtraukta į rytinį posėdį, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Kas pritariate, kad komisija būtų rytiniame posėdyje, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 85 Seimo nariai. Už – 30, prieš – 18, susilaikė 37. Taigi nepritarta dėl rytinio posėdžio, lieka vakariniame posėdyje.
Dėl visos darbotvarkės. Galime patvirtinti bendru sutarimu? Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 118 Seimo narių. Už – 77, prieš – 1, susilaikė 40. Darbotvarkė patvirtinta. Pradedame darbą.
10.16 val.
Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1217(2) (pirmasis svarstymas)
Pirmasis klausimas – Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1217(2). Pirmasis svarstymas. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėją L. Kazlavicką.
L. KAZLAVICKAS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Konstitucijos 38 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą ir siūlo pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo būtų įtvirtinti du pagrindai, kuriais remiantis asmenys gali būti laikomi šeima. Tokį sprendimą komitetas priėmė įvertinęs Vyriausybės, Teisės departamento, siūlymus teikusių organizacijų argumentus ir pateikė savo pastabas. (Šurmulys salėje) Į kai kuriuos argumentus kviesčiau įsiklausyti, atkreipti dėmesį. (Šurmulys salėje) Jeigu galima, tyliau, Seimo nariai. Kolegos!
PIRMININKĖ. Prašom pristatyti išvadą ir paskaityti, ką jūs siūlote.
L. KAZLAVICKAS (TS-LKDF). Argumentuodamas komitetas atkreipė dėmesį, kad laisvas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius bei tėvystę ir motinystę sudaro pačią šeimos sampratos esmę ir atitinka žmogaus prigimtį. Vien tik emocinis prieraišumas, tarpusavio supratimas, atsakomybė, pagarba, bendras gyvenimas negali būti laikomi pakankamais ir savarankiškais pagrindais atsirasti šeimos teisiniams santykiams. Taip pat minėtos aplinkybės negali pakeisti ir būti laikomos alternatyva laisvam vyro ir moters sutarimui sukurti šeimos teisinius santykius bei tėvystei ir motinystei. Kartu gyvenančių ir vaikų neturinčių asmenų susiejimas šeimos teisiniais santykiais, nesant jų pačių sutarimo, būtų esminis žmogaus teisės į privatų gyvenimą pažeidimas. O nuostata, kad šis susitarimas gali būti pripažįstamas tik jeigu jis yra deklaruojamas, yra protingas ir pagrįstas reikalavimas. Valstybė negali pripažinti ir saugoti to, ko ji nežino.
Taip pat buvo išsakyta abejonių dėl kitokių gyvenimo formų tariamo diskriminavimo. Tad savo argumentais ir pateiktais argumentais remdamiesi manome, kad kitos gyvenimo formos nebūtų diskriminuojamos. Atskirų bendro gyvenimo formų nepaminėjimas Konstitucijoje nedraudžia įstatymais nustatyti tokią teisę, kuri nėra tiesiogiai įvardinta Konstitucijoje, ar suteikti platesnę apsaugą, nei numato konkreti Konstitucijos norma. Šių pagrindų įtvirtinimas neapriboja ir neatima galimybių valstybei saugoti ir ginti kitas bendro gyvenimo formas.
Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas tam tikrais atvejais taiko skirtingo pobūdžio teisinę apsaugą skirtingas bendro gyvenimo formas pasirinkusiems asmenims. Pavyzdžiui, susituokusių ir sugyventinių kai kurios turtinės ir neturtinės teisės skiriasi. Tai neprieštarauja teisingumo principui, kadangi teisių apimtis priklauso nuo prisiimtų pareigų.
Tai, kad šiuo metu galiojantys įstatymai numato skirtingas turtines ir neturtines teises bei pareigas, nereiškia, kad kitos gyvenimo formos nėra ir negali būti saugomos. Mes savo teisės bazėje turime kelis šimtus šeimos apibrėžimų ir turime pavyzdžių, kai šiuo metu galiojantys įstatymai įtvirtina platesnę apsaugą, nei nustatyta Konstitucijoje. Todėl teigti, kad šis apibrėžimas susiaurins ir pažeis kieno nors teises, taip nėra ir toks argumentas neturėtų būti vartojamas.
Taip pat atkreipiame dėmesį į argumentus, kuriais išsakyta abejonė dėl tarptautinių Lietuvos valstybės įsipareigojimų, galbūt toks apibrėžimas pažeistų kai kurias tarptautines normas. Atkreipiame dėmesį, kad šeimos klausimai priklauso išimtinei pačių Europos Sąjungos valstybių narių kompetencijai, Konstitucija ir Konstitucinio Teismo doktrina įtvirtina Konstitucijos viršenybės principą. Siūloma Konstitucijos 38 straipsnio pataisa neužkerta kelio įstatymui saugoti asmenų, nesudariusių santuokos, privatų gyvenimą ir užtikrinti kitas jų teises. Tiek.
PIRMININKĖ. Balsavimo rezultatų negirdėjome.
L. KAZLAVICKAS (TS-LKDF). Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 2, susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Galutinis sprendimas – pritarti?
L. KAZLAVICKAS (TS-LKDF). Siūlome pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Procedūros atliktos. Diskusijoje norinčių kalbėti užsirašė net aštuoni Seimo nariai. Pirmą kviečiu D. Kuodytę. Ruošiasi R. J. Dagys. Primenu – 5 minutės.
D. KUODYTĖ (LSF). (Užteks mažiau.) Gerbiamieji kolegos, pirmiausia norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į komiteto sprendimo specifiką. Svarstydamas šį klausimą ir apsispręsdamas, komitetas neatsižvelgė ne tik į Teisės ir teisėtvarkos komiteto argumentus apie Konstitucijos vientisumą, galimus diskriminavimo dalykus, tačiau neatsižvelgė į Teisės departamento pastabas, kurios buvo esminės, į kurias reikėjo atsižvelgti svarstant šį klausimą, komitetas neatsižvelgė į Europos teisės departamento pastabas, kurios taip pat buvo esminės, todėl manau, kad šį klausimą komitetas svarstė remdamasis tam tikrais politiniais pasaulėžiūriniais, o ne teisiniais dalykais, kas, mano supratimu, kalbant apie Konstituciją, švelniai tariant, yra nesusipratimas.
Dabar turėtume atsakyti į klausimą, kodėl 20 metų Konstitucijoje įtvirtinta norma – šeimos apibrėžimas tenkino, ir staiga atsirado tiesiog pasiutęs noras viską sutvarkyti taip, kaip kam nors norėtųsi, sudėti į tam tikrus rėmus, tarsi tai galėtų išspręsti kokias nors problemas. Aš manau, tai turbūt yra faktas, kad šie pasiūlymai darkyti Konstituciją, ir ne tik Konstituciją, bet atitinkamai žmonių gyvenimus, yra susiję su Konstitucinio Teismo išaiškinimu, kai buvo pasakyta, kad šeima – ne vien santuokos pagrindu sudaryta dviejų žmonių sąjunga. Kalbant apie šį Konstitucijos išaiškinimą, manau, svarbu yra pabrėžti, kad šalia visų kitų argumentų Konstitucinis Teismas pasisakė, kad įsipareigojimas, žmonių tarpusavio įsipareigojimas, yra ne vien štampas, antspaudas pase, ne vien viešas įsipareigojimas, kad kur kas svarbesnis yra žmonių tarpusavio vidinis įsipareigojimas. Tą žino ir turi žinoti kiekvienas, kuris gyvena šeimos gyvenimą.
Kas dabar atsitiks, jeigu mes priimsime šią Konstitucijos pataisą? Tik ar tikrai, kolegos, manote, kad taip apibrėžę šeimą jūs priversite šeimą gyventi kitaip, negu jie supranta, negu jie mano esant reikalinga? Ar jūs manote, kad jūs priversite žmones tuoktis ir nesiskirti, įtvirtinę tokią diskriminacinę (pasakysiu kodėl) nuostatą? 30 % Lietuvos šeimų skiriasi, gyvena kitose šeimose, gyvena be santuokos, ir tai yra normalu, tai yra XXI amžiaus visuomenė, kurioje tradicinė šeima įgauna ir kitokių formų. Manyti, kad tokia Konstitucijos pataisa mes ką nors sureguliuosime ar ką nors priversime elgtis kitaip, negu jie supranta, yra nesusipratimas. Tuo labiau kad kolegos komitete patys pripažino, kad mūsų įstatymo bazėje yra per 200 šeimos apibrėžimų, kurie netelpa į jūsų siūlomą šeimos dėžę, jų nėra. Kas bus su tomis šeimomis ir su tais apibrėžimais? Tada juos visus keisime atitinkamai pagal jūsų nuostatą?
Kalbant apie argumentus, kodėl reikia tą daryti. Tai štai ir išryškėja diskriminacinis aspektas. Sakoma, kad, apibrėžus šeimą, sudarytą tik santuokos pagrindu, mes kalbame apie diskriminaciją tų šeimų, kurios yra sudarytos kitu pagrindu. Globojami vaikai jau nebus laikomi šeima su savo globėjais, nes kalbama apie kraujo ryšį. Vieną kartą pabrėžiamas kraujo ryšys, kitą kartą kalbama apie teisinius dalykus. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad šiuo atveju teisiniai argumentai visiškai neveikia, todėl manyti, kad mes pagudraudami ką nors išspręsime, vėlgi yra neteisinga.
Kalbėti apie tai, kad šeima ir šeimos pagrindinė funkcija yra vien reprodukcinė, lietuviškai sakant, dauginimosi, tai, man regis, yra tiesiog įžeidžianti Lietuvos piliečius, Lietuvos žmones, kurie gyvena ir kitokiose šeimose. Pavyzdžiui, mano šeima nesidaugino. Jūs norite pasakyti, kad tai yra prastesnė šeima negu tų, kurie turi vaikų? Aš nesutinku! Aš nesutinku, kolegos, ir su tuo nesutinka daugybė Lietuvos žmonių. Aš suprantu, kad daugelis iš jūsų potekstę turi ir gąsdina save ir kitus, kad atsiras vienalyčių šeimų, bet tos šeimos jau yra ir jos egzistuoja. Kai kalbame apie vienodas gyvenimo sąlygas, tai mes turime kalbėti bent jau partnerystės institutą ir teisinę apsaugą suteikdami toms šeimoms, bet mes netgi to nedarome.
Manyčiau, kad Konstitucijoje yra puikiausias apibrėžimas, kuris tiko labai ilgą laiką. Siūlyčiau nedarkyti Konstitucijos, neerzinti visuomenės, nemarginalizuoti kitokių šeimų ir kitokių vaikų ir nepritarti šiai Konstitucijos pataisai.
PIRMININKĖ. Kviečiu R. J. Dagį. Ruošiasi B. Vėsaitė.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). (Tikiuosi, ir man minutę pridėsite kalbėti). Gerbiami kolegos, konstitucinės pataisos oponentai, patys elgdamiesi nesąžiningai, mėgina apkaltinti kitus. Aš konkrečiai pasakysiu. Pirmiausia įžanga yra tokia: šiuo metu dėl tokio jūsų elgesio per dieną prarandame iki 50 žmonių dėl didesnio mirtingumo negu gimstamumas. Tai yra tiesioginė šeimos ardymo pasekmė, tai yra jūsų sąžinės reikalas. Jis atsirado tuo metu, kai pradėjo propaguoti naujas vertybes – su naująja politika, tai yra demografinis faktas Lietuvoje. Tai buvo pirma pastaba.
Gerbiami kolegos, ką tik vyko britų referendumas. Kodėl protestavo britai? Todėl, kad teisiniais išvedžiojimais paneigta esmė žmonių, kišamasi į asmeninę erdvę, suvokimą, supratimą, kas yra kas, kas yra gerai, kas ne. Tokia prievarta sukėlė Europos Sąjungos krizę.
Antra netiesa, kuri buvo pasakyta čia, kad buvo trumpas svarstymas. Atsiprašau, praeitą kadenciją ketverius metus, šią kadenciją dvejus su puse metų vilkino Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstymą. Tai yra trumpa diskusija? Tai antras melas.
Kitas melas yra visur skleidžiama informacija, kad ši Konstitucijos pataisa įteisina tik vieną principą, tai yra kilimą iš santuokos. Jis įteisina du principus – santuokos prioritetą ir santuokos kilmę ir kraujo giminystę. O kas dar yra šiuo metu? Tas pats šiuo metu, visiškai tas pats. Per santuoką sukurta šeima ir giminystės ryšiai. Kai nutrūksta santuoka, lieka tik kraujo ryšys, niekas kitas. O kas dabar neįteisinta, iš ko kyla globojamų vaikų santykiai ir panašiai? Būtent iš tų pačių principų, niekas nesikeičia, čia niekas nesiūlo nieko naujo šiuo atveju. Siūlo tik normalizuoti pačią kilmę iš kur.
Konstitucinis Teismas, šiurkščiai kišdamasis į mūsų supratimą, mūsų žmogaus, mūsų tautos supratimą, kas yra šeima, pasakė, kad gali būti kitokių kilmių, iš kitų dalykų gali kilti šeima. Tada atsakykime sau – iš kokių? Lieka tiktai vienalytės santuokos ir dar kokios nors išgalvotos kilmės. Ar mes su tuo sutinkame? Kokias dar išgalvotas kilmes jūs sugalvosite? Gal iš Stambulo konvencijos, kai ten išvis gali būti 30 skirtingų lyčių ir galima įvairias kompozicijas sudaryti? Kokios dar kilmės gali būti? Mes tik ir sakome, kad yra du kilmės šaltiniai: tai yra kraujo, giminystės ryšys nuo senelių iki vaikų ir visur kitur, kaip šiuo metu yra, ir nutrūkus santuokai iš esmės tik tokie santykiai ir lieka tarp tų tarpusavio įsipareigojimų, (…) mūsų Civilinis kodeksas ir visa kita, ir nieko daugiau. Ir santuoka kaip viešas įsipareigojimas. Jeigu teisinėje valstybėje nereikėtų svarstyti, kas yra šeima, ir nebūtų teisinių dalykų, civilinių dalykų, paramos dalykų, tai mes ir nediskutuotume apie tuos dalykus, bet viešas įsipareigojimas yra ir teisinis aktas.
Todėl kas išvardyta, kas pasakyta, buvo ištisai kalbama netiesa ir melas. Ir tokiu pagrindu mėginama daryti intervenciją į šeimą. O vilkinimas, kuris buvo atliktas, jeigu mes šiandien pritarsime ir balsuosime tik rudenį, atkreipiu dėmesį, pasislėpę nuo rinkėjų (čia kalbu socialdemokratams), pasislėpę į krūmus nuo rinkėjų… Ar jūs manote, kad jūs ką nors apgausite? Pasėdėsite ant dviejų kėdžių? Ne, nepasėdėsite, kolegos, konkrečiai nepasėdėsite. Rodykite savo pažiūras, rodykite savo supratimą apie šeimą. Jeigu jūs manote, kad toliau ją reikia griauti taip, kaip sugriovėte Darbo kodeksu, taip, kaip griaunate Pensijų įstatymu, tai čia yra jūsų politinės atsakomybės klausimas. Aš kitiems kolegoms siūlau tikrai taip nesielgti ir balsuoti už šitą konstitucinę pataisą, nes tai yra iš esmės mūsų ateities ir likimo klausimas, o ne kokių nors pamąstymų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu B. Vėsaitę. Ruošiasi A. Dumbrava.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tikrai nematau jokių prielaidų, kad būtų keičiamas Konstitucijos straipsnis, kalbantis apie šeimą. Jis visiškai tenkina tuos žmones, kurie nori gyventi santuokoje. Aš nesuprantu, kodėl yra teikiami tokie pasiūlymai, tiksliau sakant, aš suprantu, nes rinkimai kaitina kraują.
Gerbiamieji kolegos, jūs man pasakykite, kodėl Seimo nariai turi kištis į žmonių asmeninę erdvę? Kodėl reikia lįsti į miegamojo reikalus? Tai yra kiekvieno asmens, kiekvienos poros apsisprendimo klausimas. Taip, aš sutinku – geriausiai, tarkime, saugiausiai moterys jaučiasi šeimoje. Bet kam reikia būtent šito keitimo? Kaip tada, jeigu netyčia bus pakeista Konstitucija, kaip tada bus su, tarkime, broliais, seserimis, kuriems yra globa, kaip bus su tais vaikais, kurie gimę ne santuokoje, o partnerių šeimoje? Jūs man pasakykite, jie yra žemesnės kokybės?
Gerbiamieji, mes gyvename XXI amžiuje. Iš tikrųjų palikime patiems piliečiams spręsti, kaip jie nori gyventi. Aš suprantu, kad tai yra Lietuvos Respublikos katalikų bažnyčios pozicija, bet tikrai žinokite, apskritai keičiasi ir Katalikų Bažnyčios politika. Popiežius atsiprašė gėjų, kurie buvo diskriminuojami, atsiprašė moterų. Keičiasi. Eikite kartu su gyvenimu. Pavyzdžiui, aš matau dvejopus standartus. Ypač tie, kurie labai jau akivaizdžiai siūlo šitą nuostatą, pasižiūrėkite atidžiau į save. Pasižiūrėkite į veidrodį. Galima turėti pirmą santuoką, antrą, trečią. Jūsų, Konservatorių, frakcijai tai labai būdinga ir vis tiek jūs gyvenate šeimoje. Vis dėlto geriausias pavyzdys rinkėjams – jūsų asmeninis pavyzdys.
Manyčiau, kaip Konstitucijos komisijos pirmininkė konstatuoju, kad tikrai nėra jokio reikalo keisti šito Konstitucijos straipsnio, nes jis visiškai tenkina faktiškai ir tuos, kurie siekia, kad ta santuoka būtų kaip nors kitaip įteisinta. Taigi siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Kviečiu A. Dumbravą. Ruošiasi V. Aleknaitė-Abramikienė.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos Seimo nariai, šiandien svarstome ypač svarbų mūsų šaliai ir jos ateičiai klausimą, kas yra šeima ir kaip ji turi būti apibrėžta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. Visi tyrimai rodo ir visur yra deklaruojama, kad šeima yra vertybė, kad ji yra pagrindinė ir svarbiausia mūsų visuomenės ląstelė. Be stiprios ir laimingos šeimos negalima įsivaizduoti ir klestinčios valstybės, valstybės, kurioje auga laimingi ir savo tėvais besididžiuojantys vaikai. O laimingi ir pasitikintys savimi vaikai gali būti tik santuokos pagrindu sukurtoje šeimoje, kurioje vyrauja meilė ir pagarba visiems šeimos nariams, kurioje viešpatauja glaudus tarpusavio ryšys ir atsakomybės jausmas vienas kitam.
Žmogus sukurtas bendrystei. Vadinasi, žmogaus sukūrimo faktu buvo sukurtas ir buvimo būdas būti kartu – santuoka. Meilė santuokoje įmanoma tik todėl, kad žmonės sukurti kaip du skirtingų lyčių kūniški asmenys, kaip vyras ir moteris. Todėl santuoka, kaip vyro ir moters sutartis, yra seniausia institucija, senesnė už visas žinomas demokratines ir parlamentines valdymo formas bei teisines sistemas. Vadinasi, santuoka yra seniausia institucija, nekintanti ir įmanoma tik skirtingų lyčių asmenims. Santuokos vienumas ir neišardomumas užtikrina, kad santuokoje būtų įgyvendinami bei saugomi svarbiausi santuokos gėriai.
Prigimtinė šeimos struktūra kyla iš prigimtinio vaiko poreikio turėti vienas kitam įsipareigojusius tėtį ir mamą, o santuoką teisiškai prilyginus kitoms bendro sugyvenimo formoms, būtų nuvertintas teisei itin svarbus priesaikos bei įsipareigojimo institutas. Tad santuoką sudariusiųjų teisinis sulyginimas su kitomis sugyvenimo formomis būtų ne kas kita kaip sutuoktinių teisinis diskriminavimas, nes prisiėmus daugiau pareigų jiems dera ir daugiau teisių. Tačiau šiuo atveju įsipareigojusiųjų teisės būtų tokios pačios kaip ir neįsipareigojusių. Sulyginus sutuoktinių ir sugyventinių teisinį statusą, valstybėje tik daugėtų nepilietiškų piliečių, reikalaujančių teisių, bet neprisiimančių pareigų. Todėl šiandien nedvejodami turime pasakyti sau ir visiems, kad šeima turi būti kuriama tik santuokos pagrindu, kad šeima kyla iš motinystės ir tėvystės. Tai yra pagrindinės nuostatos, kuriomis turi vadovautis valdžios institucijos, kurdamos paramos šeimai politiką. Valstybė turi aiškiai žinoti, kokią šeimos formą remti, nes remti įvairias įsivaizduojamas šeimos sampratas mūsų valstybei būtų per brangus malonumas.
Baigti norėčiau epizodu iš Senojo Testamento, kuriame kalbama apie senovės valstybės karaliaus sapną. Jis sapne matė milžinišką nepaprasto spindesio statulą. Jos galva buvo gryno aukso, krūtinė ir rankos – sidabro, pilvas iš šlaunys – žalvario, kojos iš geležies, o pėdos iš dalies geležies ir dalies molio. Rodos, jos niekada niekas negalėtų nuversti, tačiau į šias pėdas trenkė akmuo ir visa statula pavirto pelais. Vėjas ją nupūtė nepalikdamas nė pėdsakų. Statulos pėdos buvo iš geležies, sumaišytos su moliu, ir tai nedavė lauktų vaisių, nes prieštaravo šių komponentų prigimčiai.
Šeima yra tarsi valstybės pamatas – jos pėdos. Ji turi būti statoma ant tvirto pamato – ant uolos, o ne ant smėlio. Neleiskime, kad santuoka būtų išmušta iš šeimos apibrėžimo, kad mes gyventume kaip ant smėlio ir galop sugriūtume. Visi drauge dėkime pastangas, kad santuokos ir jų pagrindu sukurtos šeimos Lietuvoje būtų stiprios ir laimingos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu V. Aleknaite-Abramikienę. Ruošiasi P. Urbšys.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, esu šiek tiek nustebusi, nes išklausius prieš mane kalbėjusių dviejų kolegių kalbų man pasirodė, kad Seime mes nemokame skaityti. Jeigu gerbiamoji Konstitucijos komisijos pirmininkė būtų bent kartą skaičiusi Konstituciją, ji žinotų, jog tokio instituto, kaip Lietuvos Respublikos katalikų bažnyčia, ne tik nėra, bet ir būti negali dėl savaime suprantamų priežasčių. Yra Katalikų Bažnyčia – pasaulinė ir visuotinė. Ir santykiai su ja Lietuvos Respublikoje yra nustatyti tarptautinėmis sutartimis. Tai aš Konstitucijos komisijos pirmininkei tai esu priversta priminti.
Dar daugiau, man rodos, kad kai kurie kolegos, ypač kai kurie socialdemokratai, nemoka skaičiuoti, nes jeigu jie mokėtų aritmetiką, galėtų suskaičiuoti, kiek mėnesių ir metų specialiai buvo delsiama svarstyti šį projektą. Aš turiu galvoje per šią kadenciją, o kadangi buvo specialiai nutempta iki rinkimų, tai dabar galima sakyti, jog tai – rinkimų šou. Tačiau jį pasirinko ne opozicija, o valdančioji dauguma, tyčia neteikusi į salę svarstyti šio projekto. Jeigu mūsų oponentai mokėtų skaityti, jie nedrįstų sakyti, jog siūloma Konstitucijos pataisa ką nors diskriminuoja. Kaip galima sakyti, kad nebus pripažįstami šeima broliai ir seserys, seneliai ir anūkai, netgi įtėviai ir įvaikiai, kurie yra įvaikinti, – jie visi bus šeima. Kadangi vienas iš siūlomų straipsnio konstitucinių pagrindų šeimai atsirasti išveda šeimą iš kraujo giminystės, o tai reiškia, kad kiekviena moteris, nesvarbu, ištekėjusi ji ar ne, jeigu susilaukia vaiko, pagal valstybės požiūrį ji bus šeima, jeigu vienišas tėvas, kad ir nesusituokęs, augins vaiką, jis bus šeima, jeigu seneliai augins anūkus, jie yra šeima, jeigu įsivaikinsite vaikus, taip pat būsite šeima. Taip pat būsite šeima, jeigu jūs susituokėte, tačiau neturėjote vaikų, jūs esate šeima – pati tikriausia šeima (…) nuo Biblijos laikų. Todėl sakyti, jog tai bus diskriminacija ir ji nebus laikoma šeima, gali tik žmogus, kuris nemoka skaityti. Tačiau ar ne per didelė prabanga Lietuvai turėti skaityti nemokančių Seimo narių?
Dabar atsakysiu į tai, ką gero duos ši pataisa ir kodėl ji atsirado. Čia daug kartų buvo sakoma: kodėl, kam? Paaiškinu. 1992 m. spalio 25 d. aš jau buvau pilnametė, kaip ir daugelis čia sėdinčių, ir balsavau referendume. Kai kurie čia sėdintys signatarai dalyvavo rengiant Konstitucijos projektą, tačiau nė vienam nekilo abejonė, kas yra santuoka ir šeima, visiems buvo aišku. Kai atsirado bandymų interpretuoti taip, kad sąvoka įgytų visiškai priešingų ir nepriimtinų prasmių, štai tada ir kilo poreikis nuleisti inkarą šitoje audrų jūroje.
Nuleidę inkarą mes priimsime du dalykus: santuoka štai buvo globojama valstybės. Iki šiol buvo sakoma, jog valstybė globoja šeimą, tačiau čia bus aiškus įpareigojimas valstybei globoti santuoką. Kas nebus įtvirtinama šiuo straipsniu? Tikrai nebus įtvirtinama prievolė valstybei leisti susituokti tos pačios lyties asmenims. Tikrai to nebus. Tačiau tai nereiškia, jog ši pataisa užkirs kelią tam tikrose civilinės teisės srityse turėti teisių ir šiems žmonėms, sakykime, paveldėjimo, nuomos, socialinės paramos ir ypač, kas svarbu, Baudžiamojo proceso, tikrai ši Konstitucijos pataisa neužkirs kelio net ir šitiems asmenims įgyvendinti savo civilines teises.
Pasakykite man, kuo yra bloga ši pataisa? Ji bloga tik tiems, kas yra kažkam įsipareigojęs įteisinti Lietuvoje gėjų santuokas. Patikėkite manim ir tie, kurie čia klausote, kažkas yra labai įsipareigojęs, ir dėl šito vieno mažo dalykėlio tautai yra meluojama, tauta yra apgaudinėjama…
PIRMININKĖ. Laikas! Laikas!
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). …o kokios yra tautos apgaudinėjimo pasekmės, parodė Britanijos referendumas.
PIRMININKĖ. Laikas! Laikas!
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Taigi, mielieji, atsikimškime ausis, atverkime akis, matykime tiesą…
PIRMININKĖ. Baigėsi laikas. (Balsai salėje) Baigėsi laikas. Tris kartus įspėjau. Kviečiu P. Urbšį. Ruošiasi J. Sabatauskas.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, iš tikrųjų mes sprendžiame mūsų valstybei ir mūsų visuomenei labai svarbų klausimą. Neatsitiktinai mūsų Konstitucijoje įrašyta: „šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“, būtent šiuo pagrindu ir laikosi Lietuva. Būkime sau atviri. Šita problema atsirado todėl, kad atsirado tendencijos ištrinti šeimos tradicinę sąvoką, iš šeimos išguiti santuoką, o santuoką susieti ne tik su moters ir vyro sąjunga. Mes turime tokio veikimo pavyzdžių kitose valstybėse, jiems pasisekė atskirti šeimą nuo santuokos, santuoką susieti ne tik su moters ir vyro sąjunga – taip buvo pripažinta vienalytė partnerystė ir ji prilyginta santuokai, kitas žingsnis buvo įteisinti įvaikinimą. Čia yra toks planas, kurį siekiama dabar įgyvendinti Lietuvoje. Aš nemanau, kad dauguma Seimo narių pritartų šitam planui, kad mes iš šeimos padarytume nežinia ką.
Antras dalykas yra tai, kad kai kalbama, kad yra 200 šeimos apibrėžimų, tai būtent tie oponentai ir pabrėžia, kad tai yra problema, ir tą problemą reikia spręsti, negali būtų 200 šeimos apibrėžimų – turi būti vienas apibrėžimas, kuris aiškiai reglamentuotų tą šeiminį santykį. Daug kas kalba apie tai, kad tai gali prieštarauti žmogaus teisėms, bet kažkodėl yra nutylima, kad šių metų birželio 9 dieną Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė sprendimą byloje prieš Prancūziją. Sprendime nurodoma, jog valstybė, suteikdama teisę sudaryti santuoką tik vyrui ir moteriai, nediskriminuoja kitų asmenų ir nepažeidžia jų teisės į privatų gyvenimą. Sprendime teismas pabrėžia plačią valstybės apsisprendimo laisvę, reguliuojant šeimos klausimą. Kviečiu Seimo narius pasinaudoti šita laisve. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu J. Sabatauską frakcijos vardu. Ruošiasi P. Gražulis, ir baigsime diskusiją.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiama Pirmininke, gerbiami kolegos, iš tiesų laužome ietis dėl problemos, kurios nėra. Ką tik kalbėjusi kolegė paminėjo 1992 metais tautos referendumu priimtą Konstituciją ir kuo gi blogas Konstitucijos 38 straipsnis? Ten yra ginama šeima, ten yra ginama tėvystė, motinystė…
PIRMININKĖ. Nereplikuokite iš vietos! Negalima! Netrukdykite!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …ten yra ginama vaikystė, ten taip pat pasakoma, kad santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Prieš tai kalbėjęs kolega skyrė visą savo kalbėjimo laiką tam klausimui, kuris šiandien neaptariamas. Na, nėra siūloma šituo projektu, patvirtinsiu Vilijos žodžius, vienos lyties asmenų santuoka. Ta didžioji jūsų fobija nesuprantama. Tai – vienas momentas.
Dabar klausimas, ar dėl to nebus problemų? Štai šiandien pagal mūsų įstatymus ir kitus teisės aktus yra apie 30 įvairių šeimos sampratų, kurios nustatytos apie 200 teisės aktų. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadoje pasakyta, kad štai tie Konstitucijos straipsniai, kurie šiandien kalba ir kur paminėti šeimos nariai, pavyzdžiui, Konstitucijos 31 straipsnis, pagal kurį draudžiama versti duoti parodymus prieš savo šeimos narius ir kitus artimus giminaičius, yra eksplikuota tiek Baudžiamajame procese, tiek kituose teisės aktuose. Ten pasakyta, kad štai asmenys, kurie gyvena kartu nesusituokę, turi prieš save ir vienas prieš kitą ir teises, ir pareigas, jiems ta įstatyminė apsauga taikoma.
Kas atsitiktų, jeigu mes pakeistume? Vadinasi, jie iškrenta iš šeimos apibrėžimo. Kas atsitiktų su tais vaikais? Kolegė sakė apie įvaikintus, su įvaikintais problemos nėra. Įvaikintas – tas pats, kas biologinis vaikas. Juridinis statutas toks pats, pamotės ir patėvio statusas – irgi toks pats. Juridiškai tai yra tėvas ir motina. Dėl to reikia keisti šitą Konstitucijos straipsnį? Tikrai nereikia. Bet štai kas atsitiktų su tais, kurie šiandien turi globėjo statusą ir gyvena realiai kaip šeima, kurie ruošiasi ateityje galbūt įvaikinti, bet dar to nepadarė, nes ir procedūros ilgos, ir kursus reikia lankyti, ir net egzaminus išlaikyti. Šiandien jie palaiko būtent šeiminius santykius, skiepija vaikui būtent šeimyninio gyvenimo modelį, bet pagal šitą Konstitucijos pataisą jie nebebus šeima. (Balsai salėje) Nebebus šeima, nes tai nėra įtėvis ir įmotė. Kas atsitiks su vaikais, kurie gyvena šeimynoje? Lygiai tas pats.
Ir dar vienas momentas. Kas atsitiks su tais asmenimis, kurie šiandien gyvena kartu, tačiau nesudarę santuokos? Pagal Šeimos koncepcijos autorių pateiktą statistiką, yra trys penktadaliai tokių jaunų šeimų, atsiprašau, trys penktadaliai išsituokia, bet prie to aš grįšiu vėliau, tai yra trečdalis tokių šeimų. Pagal Konstitucijos 146 straipsnį, kuris sako, kad valstybė globoja ir aprūpina karo tarnybą einant žuvusių ar mirusių karių šeimas, kad valstybė aprūpina šeimas tų piliečių, kurie gindami valstybę žuvo ir mirė, jeigu jie nebus susituokę, jie nebebus šeima. Vadinasi, jiems šita apsauga nebetaikoma.
Tai dabar grįžkime prie tų išsituokusių. Štai neseniai kardinolas A. Bačkis grįžo iš Vatikano Sinodo, kur buvo svarstomi šeimos klausimai. Kardinolas pasakė, Sinodo dokumente yra tik trumpas pasisakymas, kad yra šeimų, kurie yra išsituokę, ar juos reikia atstumti nuo Bažnyčios? Ne, tikrai ne. Sinodas paliko Bažnyčiai rūpintis geriau parengti žmones santuokos sakramentui, juos palydėti ne tik iki santuokos, bet ir po to, net subyrėjus šeimai, toliau sakyti jiems, kad jūs esate Bažnyčios nariai ir mes jūsų neatstumiame, niekas nediskriminuoja. Kas atsitiktų dabar priėmus šitą? Suskaldyta visuomenė. (Šurmulys salėje)
Klausimas kitas: kaip yra su tais trimis penktadaliais? 58 šeimos išsituokia iš 100…
PIRMININKĖ. Laikas!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Tie žmonės (paskutinis sakinys), kurie gyvena antroje, trečioje santuokoje, o pirmoje ar antroje turėjo vaikų…
PIRMININKĖ. Laikas!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …kiek jie turės šeimų?
PIRMININKĖ. Laikas!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Dvi, tris, keturias?
PIRMININKĖ. Viskas, laikas! (Šurmulys salėje)
Tą patį Vilijai sakiau, tą patį ir jums sakau. Aš tik noriu paprašyti Seimo narių, kiekvienas Seimo narys turi teisę išsakyti iš tribūnos savo nuomonę ir prašau nereplikuoti, nes jūs kai kalbate, taip pat turite tokią teisę. Kalbėkime tvarkingai.
P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Iš tikro atrodo, 20 metų gyvenome su šita Konstitucija, su Konstitucijos 38 straipsniu, aš pritarčiau ir J. Sabatauskui, pritarčiau ir kitiems kalbėjusiems, (…), cituoju Konstitucijos 38 straipsnį: „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Valstybė registruoja santuoką, gimimą ir mirtį. Valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuoką, ir jos registraciją. Sutuoktinių teisės šeimoje lygios.“ Galima cituoti ir toliau.
Ko daugiau reikia? Nieko. Bet kas atsitiko? Lygiai kaip atsitiko su Prezidento R. Pakso apkalta, kai Konstitucijoje nė žodžio nėra parašyta, kad apkaltos būdu nušalintas asmuo negali eiti pareigų visą gyvenimą. Konstitucinis Teismas išaiškino, remdamasis dvasiomis, pasikvietęs piktąsias dvasias, jis išaiškino, kad negali toks žmogus visą gyvenimą kandidatuoti, būti renkamas į Seimą, net dabar į savivaldybių tarybą. Lygiai taip pat Konstitucinis Teismas, pasikvietęs tas pačias piktąsias dvasias, išaiškino, kad šeima kyla ne tik iš vyro ir moters santuokos, bet ir kartu gyvenant iš emocinio ryšio. Tada mes… Žinoma, suprantu, žmonės laiko gyvūnėlius ir tikrai atsiranda tas labai stiprus ryšys tarp žmogaus ir gyvūnėlio, kai kuriose šalyse jau yra liberalizuota ir įteisinta pedofilija ir zoofilija. Tai faktiškai, jeigu mes pritartume šitokiai Konstitucijos konstitucinei nuostatai, tai greitai mes šeimą laikytume tarp žmogaus ir gyvūno, jeigu yra emocinis ryšis.
Ir mes tuo keliu nueisime, šiandien jūs juokiatės, šiandien jums, kaip sako, juokas, bet ar mes prieš 20 metų galėjome pagalvoti, kad koks nors emocinis ryšys gali atsirasti tarp vyro ir vyro, ir vien dėl to įteisinti tą santuoką? Dabar bijome pavadinti santuoka, tai vadinsime partneryste. O ne tas pats? Tas pats. Ir čia jūs, pripažinkite visai visuomenei, siekiate vienintelio dalyko – kaip nors įteisinti homoseksualų santuokas ir įvaikinimą.
Štai jūs, Seimo nariai, šiandien balsuosite dėl to. Ir štai kokią žalą, didžiulę žalą valstybei daro Konstitucinis Teismas. Aš siūlau apriboti jo teises. Aš siūliau, kad jie galėtų sprendimus priimti tik vienbalsiai, tegul diskutuoja dieną naktį, kad būtų veto teisė, bet jūs nepritarėte tokiam dalykui. Devyni žmonės gali perrašyti, nereikia devynių, trys gali perrašyti Konstituciją pagal galiojančius teisės aktus. Kvorumas iš devynių yra penki, trys balsuoja – ir Konstitucija perrašyta. Lygiai taip pat buvo pakeista ir R. Pakso atžvilgiu Konstitucija, keturių Konstitucinio Teismo teisėjų perrašyta Konstitucija. Kur mes einame ir ką mes darome? Todėl ir man iš pradžių kilo, na, ko čia trūksta toje Konstitucijoje? Kas čia yra blogai? Viskas čia būtų gerai, jeigu ne Konstitucinio Teismo išaiškinimas. Todėl, gerbiamieji, mes nesugebame ištaisyti, net ir Žmogaus Teisių Teismo sprendimas yra, kad pažeistos R. Pakso teisės, kad reikia jas atkurti, mes jų nesugebame atkurti.
Lygiai taip pat akivaizdžiai žalingas šitas Konstitucinio Teismo išaiškinimas ir todėl kyla priedermė papildyti Konstituciją, kad būtų užkirstas kelias įvairioms ir ateityje, ir dabar santuokoms. Ir ateis toks… Todėl aš prašyčiau jūsų paremti šitas Konstitucijos pataisas dėl mūsų ir mūsų vaikų.
PIRMININKĖ. Gerai, visi kalbėtojai išsakė kalbas, tą numato Statutas. Pereiname prie svarstymo. Nuomonės už ir prieš. Nuomonė už – R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos…
PIRMININKĖ. Vienas – už, vienas – prieš.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). …iš tikrųjų bandau suvokti ir suprasti kai kuriuos pastebėjimus, kodėl taip stengiamasi viską suvelti, suklaidinti, teikti labai tikrovės neatitinkančius faktus? Susimąstykime. Visuomenė, kurią turime šiandien, ir kokios mes siekiame. Turime iš tiesų skyrybų, neatsakomybės gausą. O kokios visuomenės norime? Kiekvienas iš čia esančių, aš manau, tikrai nori darnios visuomenės, kad vaikai būtų mokomi atsakingos motinystės, atsakingos tėvystės, kad atsakingai gyventų ir kurtų kitokią Lietuvą. Kas yra santuoka? Santuoka yra įsipareigojimas. O juk mes ir siekiame atsakingos visuomenės, nebijančios prisiimti įsipareigojimų.
Deja, atsiranda net tokių teiginių, kad įrašydami santuoką sudarkysime Konstituciją. Teko rengti ne vieną konferenciją ir kalbėtis su Konstitucijos kūrėjais, 1992 metais kūrusiais šią Konstituciją, ir girdėti jų argumentus. Noriu pabrėžti žodį „girdėti“, nes kurdami Konstituciją jie net neįsivaizdavo, kad santuoka gali būti atskirta nuo šeimos, kad tai yra savaime susiję dalykai. Tai buvo tada. O kaip yra dabar? Štai dabar būtina sudėlioti akcentus ir santuokai, kaip įsipareigojimui, suteikti išskirtinę reikšmę. Pasisakau už V. Aleknaitės-Abramikienės labai teisingas pastabas santuokai suteikti reikšmę ir prasmę. Tad jeigu galvojame apie ateitį ir jeigu siekiame atsakingos visuomenės, mes privalome atsakingai ir balsuoti, balsuodami už. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau balsuoti prieš, nes Lietuva gyvena jau trečią dešimtmetį, mūsų pačių manymu, laisvoje, demokratinėje, Vakarų civilizacijai save priskiriančioje valstybėje. O dabar mes diskutuojame apie šeimos sampratą, kuri jau seniai buvo įvardinta K. Marxo ir F. Engelso rinktinių raštų III tomo 27 puslapyje. Ten šeima įvardijama kaip išimtinai žmonos ir vyro, tėvų ir vaikų santykiai, o didžiojoje tarybinėje enciklopedijoje paskaitykite, labai aiškiai parašyta, kas yra šeima. „Šeima – visuomenės vienetas, pagrįstas santuoka ir kraujo giminystės santykiais.“ Tai yra tarybinių laikų, iš tarybinių glūdumų kilę apibrėžimai.
Jeigu mes gyvename laisvoje, demokratinėje, Vakarų civilizacijai save priskiriančioje valstybėje, tai šiandien, balsuodami dėl šių pataisų, dar sykį ir parodysime, kas esame už Europos Sąjungą, kas už žmogaus teises, o kas už sovietinio mentaliteto įtvirtinimą mūsų Konstitucijoje. Konstitucijoje yra viskas labai aiškiai pasakyta, šeimos apibrėžimas įvardintas. Ir aš labai džiaugiuosi ir, kaip ir jūs, kolegos, gavau labai daug elektorinių laiškų, iš kurių labai aiškiai matyti – vieni ragina balsuoti prieš, ir tai dauguma žmonės iš senesnių laikų, kiti, modernus jaunimas, pamatęs pasaulį ir Europą, ragina nepritarti šitam apibrėžimui. Jų manymu, šeima yra tada, kai žmonės gyvena kartu, bet kokie žmonės gyvena kartu, jiems yra gerai, jie jaučia meilę ir ramybę ir visi žmonės turi kurti tokius šeiminius santykius, kuriuose būti jiems yra gera. Kolegos, siūlau nepalaikyti ir nekaitalioti Konstitucijos, kuri yra labai gera Lietuvoje.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės už ir prieš išsakytos. Balsuojame. Kas pritariate po I svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 113 Seimo narių: už – 74, prieš – 19, susilaikė 20. Po I svarstymo yra pritarta.
Konstitucijos 171 straipsnio 1 dalis. Konstitucijos keitimo įstatymų projektų priėmimo procedūra pradedama ne anksčiau kaip po 10 dienų po jų svarstymo Seimo posėdyje. Priėmimo metu dėl Konstitucijos keitimo įstatymo projekto balsuojama Seimo posėdyje du kartus. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip 3 mėnesių pertrauka. Jūs gerai žinote, kad yra statutiniai reikalavimai keisti Konstituciją. Taigi ne vėliau kaip po 10 dienų. V. Aleknaitė-Abramikienė labai seniai laukia. Prašom.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Paprašiau žodžio, kaip replikos po balsavimo, dėl netiksliai vartotų sąvokų šioje salėje. Pirmiausia aš dar kartą primenu, kad Lietuvos Respublikoje ir jos Konstitucijoje galioja Bažnyčios ir valstybės atskirumo principas. Todėl teikti argumentus ir bandyti užsiimti sielovada iš Seimo tribūnos yra mažų mažiausiai netikslu, ką kai kurie socialdemokratai bandė daryti. Ir jeigu yra teikiama ši Konstitucijos pataisa, tai daroma ne dėl Bažnyčios ir ne dėl tarybinės enciklopedijos, kuria vis dar kai kurie kolegos naudojasi, o dėl žmogaus prigimties. Tai yra prigimtinio įstatymo išraiška. Tas įstatymas vienodai galioja tiek tikintiems, einantiems į bažnyčią, tiek neinantiems. Todėl aš siūlau kitą kartą apskritai bažnyčios nepainioti į mūsų reikalus. Ir dar vienas dalykas. Jeigu kas nors abejoja dėl šios pataisos vakarietiškumo, tai noriu priminti, jog Vakarų civilizacijos pagrindas buvo, yra ir, jeigu ji išliks, ir bus monogaminė santuoka. Monogaminė santuoka tarp vyro ir moters, būtent Vakarų civilizacija tai ir įtvirtino. Jeigu mes kai kas norėtume eiti priešingu keliu, tai nebūtų Vakarų civilizacija. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Supratome. Gerbiamasis Povilas Dagys. Atsiprašau Povilas Gylys.
P. GYLYS (MSNG). Ačiū. Gerbiamoji Pirmininke…
PIRMININKĖ. Atsiprašau, Jonas Dagys dažnai kalba.
P. GYLYS (MSNG). Taip jau mano gyvenimas susiklostė, kad gerai profesionaliai žinau marksizmą, esu skaitęs. Ir mane nustebino gerbiamasis L. Balsys, kuris padarė didelį atradimą, pasirodo, K. Marxas pirmas suformulavo mintį apie šeimą. Bet mano gyvenimas sudėtingesnis, aš augau prie bažnyčios ir skaičiau Bibliją, o ten parašyta, kad vyras ir moteris sudaro šeimą. Ne tik Vakarų civilizacijos, visų civilizacijų išlikimas garantuotas, jeigu tos civilizacijos remsis normalia, visiems iki tol gerai suprasta šeimos samprata: vyras – moteris, moteris – vyras – vaikai.
PIRMININKĖ. Ačiū. D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, noriu atkreipti dėmesį į vieną aspektą. Seimo Pirmininkė, svarstant komisijos dėl V. Gapšio sudarymą, kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją prašydama įvertinti, ar turi nusišalinti tie parlamento nariai, kurių partijos gavo dotacijas arba paramą iš „MG Baltic“. Aš manau, kad šiandien mes turėtume kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją prašydami išaiškinti, ar tie Seimo nariai, kurie sulaužė šventą santuokos sakramentą, gali balsuoti ir neturi nusišalinti nuo šitos Konstitucijos pataisos svarstymo. Seimo Pirmininke, prašau jūsų tai inicijuoti. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, jūs plodami pažeidėte tvarkos taisykles salėje. Jūs gerai žinote tvarką. Iš tiesų emocijas reikškite širdyje. Aš jau ne vieną kartą kalbėjau. Dėl Dalios pasisakymo. Aš tikrai galvoju, kad ironija ne vietoje.
Dėl mano kreipimosi dėl galimo ryšių supainiojimo. Aš galiu paaiškinti. Iš tiesų tai, kad vis dėlto turi būti įvertinta, ar tie Seimo nariai yra laisvi nuo šios bendrovės galimos daromos įtakos, aš nekvestionuoju, teigiamos ar neigiamos, tą spręs Etikos ir procedūrų komisija. O šis ironizavimas tikrai buvo įžeidžiantis ir jūs savo šia ironija įžeidėte mane ir daugelį Seimo narių. Jūs turite asmeninę teisę kreiptis, jeigu norite.
Gerbiamasis R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš šiuo atveju tikrai pritariu gerbiamajai posėdžio pirmininkei. Tai yra ciniškas pasisakymas, kuris įžeidžia visus žmones. Tai yra siekis įteisinti savo kažkokias pažiūras. Tada būtų galima atlikti tyrimą tų visų kompanijų, fondų, fondelių ir panašiai, finansuojamų iš vieno šaltinio, ar neturi ryšio su mūsų parlamentarais. Ar neturi ryšio tie žmonės, kurie kelia bylas pasisakantiems už tradicinę šeimą? Daug ką būtų galima paaiškinti. Tiesiog, man atrodo, žmonės nebeturi daugiau jokių argumentų, man atrodo, tiesiog išseko argumentai šioje stovykloje. Ir taip į juos reikia žiūrėti.
PIRMININKĖ. Iš tiesų dirbame toliau, o apie visus fondus ir į juos pervedamas lėšas aiškinasi institucijos.
11.11 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3376(4) (priėmimas)
Darbotvarkės klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3376(4). Priėmimo stadija. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas R. Paliukas. Prašom į tribūną. Kaip ten su?..
R. PALIUKAS (DPF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai…
PIRMININKĖ. Gerai. Priėmimo stadija. Mes pastraipsniui dabar eisime.
R. PALIUKAS (DPF). Gerai.
PIRMININKĖ. Aš tik noriu paklausti. Dėl tos pataisos yra protokole užfiksuota? Viskas gerai, pasitikslinote? (Balsai salėje) Yra protokole. Gerai. Svarstome pastraipsniui. Priėmimo stadija.
1 straipsnis. (Balsai salėje) Palaukite, iš eilės, nesiblaškykime. 1 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta.
Dėl 2 straipsnio yra Seimo nario J. Poželos. Nematau jo. Prašom. Čia reikia 29 Seimo narių? Nėra paties teikėjo, reikia 29 Seimo narių palaikymo. Vis tiek privalome tą priėmimo stadijoje daryti. Kas palaikote J. Poželos siūlymą, kad būtų svarstomas, balsuojate už.
Nėra, tik aštuoni, taigi nesvarstome.
3 straipsnis. Yra Seimo nario G. Steponavičiaus pasiūlymas. Iš dalies pritarti. Ar sutinkate? Ne. Prašom pristatyti ir vėl ieškosime palaikymo.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Gerbiamieji kolegos, Mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnis reglamentuoja mokslo ir studijų principus. Mano supratimu, svarbu apibrėžti principus, bet dalis čia prie principų priskirtų dalykų, nežinau, sunkiai gali būti pavadinti principais. Mano siūlymas ir yra susijęs su tuo, kad bent jau dešimtu įrašytas principas – dalyvavimas tarptautinėje ir Europos mokslinių tyrimų erdvėje – nebūtų laikomas principu, kitaip tariant, kad jis būtų išbrauktas. Aišku, kad principai, mes gi suprantame, kas yra gyvenime ir dokumentuose. Čia yra tiesiog teiginys, kuris nėra tokio svarbaus lygmens, kad jį šioje straipsnio dalyje reikėtų įtvirtinti.
Komitetas, siūlydamas iš dalies pritarti mano siūlymui, tiesiog siūlo pakeisti žodį. Aš apskritai siūlau visą šį punktą braukti, todėl prašiau, kad būtų balsuojama, ir tikiuosi Seimo narių palaikymo.
PIRMININKĖ. Kas palaikote, balsuojate, ir ieškome 29 Seimo narių palaikymo.
Tik 25. Nesvarstome.
Dėl 3 straipsnio lieka komiteto pasiūlymas. Taip, pirmininke?
R. PALIUKAS (DPF). Taip, pakeičiamas vienas žodis: vietoj „dalyvavimo“ – „suderinamumo“.
PIRMININKĖ. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Taigi dėl 3 straipsnio. Su 10 punkto komiteto redakcija galime priimti 3 punktą bendru sutarimu? Ne, balsuojame. G. Steponavičius. Prašom. Prieš.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti, kodėl pats pritarimas visam straipsniui būtų netikslingas. Lietuvos universitetų Rektorių konferencija dėl šio straipsnio yra pasakiusi, kad yra netikslinga skaidyti su mokslu ir studijomis susijusius principus į dvi grupes. Dirbtinis mokslo ir studijų atskyrimas neatitinka apskritai požiūrio į mokslo ir studijų vienovę. Tą ir tarptautiniu mastu ekspertai pastebi, ir dabar, aš manau, straipsnyje tas dirbtinis atskyrimas yra nelogiškas.
Antras dalykas. Nepritarus tam požiūriui, kurį aš siūliau, ankstesnėse stadijose buvo ir daugiau siūlymų, ne visus juos mes registravome, kad reikia pačius svarbiausius principus, o ne kartais labai bendras ir aptakias nieko nesakančias nuostatas įstatyme numatyti, gerbiamieji kolegos, aš tikrai siūlau šitam straipsniui tokios redakcijos, koks jis yra, nepritarti.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate 3 straipsnio priėmimui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 80 Seimo narių. Už – 56, prieš – 1, susilaikė 23. 3 straipsnis priimtas.
Dėl 4 straipsnio yra Teisės departamento. Pritarta. Taip pat yra pritarta departamento pastabai dėl 12 dalies.
Dėl 17 dalies yra Seimo nario G. Steponavičiaus pasiūlymas. Prašome pristatyti. Ieškosime palaikymo.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. 4 straipsnio 17 punkte siūlau koreguoti sąvoką, susijusią su mokslo ir studijų institucijų personalu. Apskritai šis straipsnis, noriu atkreipti dėmesį, reglamentuoja sąvokas, tai yra pakankamai svarbi dalis. Mes, atsižvelgdami į siūlymą, ne kartą komitete svarstėme šį klausimą, ir aš tikrai įregistravau pasiūlymą ir priėmimo stadijoje dėl to, kad Lietuvos studentų sąjunga gana pagrįstai, mano supratimu, kelia klausimą, kad nebūtų dvejopo interpretavimo dėl to, ar prie mokslo ir studijų personalo priskirtini ne tik mokslo ir studijų institucijų dėstytojai, ne tik mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai, administracija… (Balsai salėje) Labai atsiprašau, aš žiūriu į konsoliduotą projektą ir parašyta prie 17 dalies. O čia yra studentą reglamentuojanti dalis, tai yra…
R. PALIUKAS (DPF). 21-a čia turėtų būti.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). 21?
R. PALIUKAS (DPF). Taip.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Tai dėl 21 dalies, ką galime suprasti kaip studentą, aš siūlau, kad būtų įvardintas ne tik asmuo, studijuojantis aukštojoje mokykloje pagal studijų programą, ar doktorantūroje, bet įrašyti žodžius „ar rezidentūroje“, kaip siūlo Lietuvos studentų sąjunga.
PIRMININKĖ. Čia ne ten, konsoliduotoje įrašyta, taip? Arba biurui, prie 20 turi būti.
R. PALIUKAS (DPF). Prie 21 čia turėtų būti.
PIRMININKĖ. Prie 21. Atidžiai reikia konsoliduotą teikti. Ieškome 29 Seimo narių palaikymo. 21. Nesvarstome.
Dėl 27 dalies yra Seimo narių V. Stundžio ir V. Juozapaičio pasiūlymas. Prašom. Gerbiamas V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Pasiūlymo esmė labai paprasta: tikslinti sąvoką „taikomieji moksliniai tyrimai“ ir papildyti meno tyrimais tam, kad būtų visiškai aišku, jog taikomieji moksliniai tyrimai aprėpia ir šitą sritį. Nesant tos sąvokos, tam tikrų baimių turi meninių pakraipų studijų programų žmonės ir atskiri universitetai. Tas papildymas iš esmės nieko nepakeistų, nieko nepagadintų, o komentaras, kad menas nepriskiriamas prie mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, tiesiog yra netikslus, nes kalbame ne apie meną, o kalbame apie meno tyrimus. Taigi du skirtingi dalykai.
Trečias dalykas. Be abejo, fundamentikoje yra humanitariniai mokslai ir menotyra ten yra, tačiau taikomieji tyrimai yra kiek kitokio pobūdžio tyrimai, todėl tas patikslinimas būtų aiškesnis ir pateisintų lūkesčius.
PIRMININKĖ. Ieškome 29 Seimo narių palaikymo. 26. Nesvarstome.
4 straipsnis. Ar galime priimti 4 straipsnį? Matau, negalime. Balsuosime. Kas pritariate, kad 4 straipsnis būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 59, prieš – 2, susilaikė 20. 4 straipsnis priimtas.
Dėl 5 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, jai yra pritarta. (Balsai salėje) Gerai, tuoj pabaigsiu. Ar galime 5 straipsniui pritarti bendru sutarimu?
R. PALIUKAS (DPF). Galime.
PIRMININKĖ. Pritarta bendru sutarimu. G. Steponavičius. Prašom.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Pirmas dalykas. Aš suprantu, kad mes stengiamės dirbti pagal darbotvarkę ir visi esame suplanavę savo klausimus, kurie yra laiko požiūriu apibrėžti. Aš atkreipiu dėmesį, kad šiam projektui numatytas svarstymo laikas yra pasibaigęs.
Antras aspektas. Aš noriu patvirtinti, gerbiama Seimo Pirmininke, kad iš tiesų Etikos ir procedūrų komisijoje yra prašymas Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu įvertinti dėl pažeistų (aš neteigiu, ar yra pažeistos, akivaizdu, kad yra pažeistos procedūros) …siūlymų procedūrų, nesurinkus komiteto, apsvarstyti. Aš siūlau, kad po to nereikėtų grįžti, geriau dabar padaryti pertrauką, o kai turėsime institucijos išaiškinimą, komitetas susirinks ir padarys savo namų darbus. Aš prašau laikytis Statuto ir judėti į priekį pagal suplanuotą darbotvarkę.
PIRMININKĖ. Ačiū. Noriu atkreipti dėmesį, kad dėl pirmojo klausimo buvo užsirašę kalbėti daug Seimo narių, o Statutas numato leisti visiems, todėl pasislinko mūsų laikas. Ne pirmą kartą taip yra ir esame bendrai sutarę, nes baigiasi kadencijos ir sesijos laikas. (Balsai salėje)
Dėl Etikos ir procedūrų komisijos. Suprantu, jūs dėl konkretaus straipsnio apskundėte, taip? (Balsai salėje) Parašėte skundą dėl konkretaus straipsnio? Kai iki jo prieisime, tada ir spręsime, ką daryti.
5 straipsnį mes priėmėme. 6 straipsnis, 7 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu.
Dėl 8 straipsnio yra Seimo nario G. Steponavičiaus pasiūlymas. Prašom pristatyti.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Tai yra svarbus įstatymo straipsnis, reglamentuojantis aukštųjų mokyklų tiek autonomiją, tiek atsakomybę. Primenu, kad dėl šio straipsnio jau buvo Lietuvos Respublikos Prezidentės siūlyti pakeitimai, tai yra tikrai svarbūs aspektai, susiję su studijų kokybe. Svarbiausius dalykus mes jau tomis pataisomis įtvirtinome. Mano siūlymas yra susijęs su vienu svarbiu aspektu, kuris leidžia vertinti ir visuomenei, ir studijas besirenkantiems studentams, tai yra ką aš gaunu stodamas iš vienos ar kitos studijų programos, kokios yra tolesnės mano karjeros galimybės. Į šio 8 straipsnio 3 dalies 5 punktą, kur yra apibrėžtos aukštosios mokyklos prievolės – vykdyti absolventų įsidarbinimo ir darbo karjeros stebėseną, tai yra labai svarbus punktas, turbūt vienas iš svarbiausių, – aš siūlau įrašyti taip pat ir žodžius, kad ne mažiau kaip penkerius metus po aukštosios mokyklos baigimo. Kitaip tariant, kad būtų apibrėžtas ne momentinis, bet ilgesnis laikotarpis, periodas. Labai apgailestauju, kad komitetas nepritarė, bet kviečiu Seimo narius palaikyti siūlymą ir jį svarstyti.
PIRMININKĖ. Ieškom 29 Seimo narių palaikymo. Yra tik 21. Nesvarstome.
Toliau yra Teisės departamento trys pastabos.
R. PALIUKAS (DPF). Pritarta.
PIRMININKĖ. Joms yra pritarta. Taigi balsuojame dėl 8 straipsnio. Balsuojame. Kas pritariate, kad priimtume 8 straipsnį, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 63, prieš – 1, susilaikė 24. 8 straipsnis priimtas.
9 straipsnis. Yra Seimo narių G. Steponavičiaus, V. Juozapaičio ir V. Stundžio pasiūlymas. Kas pristatys? Gerbiamas G. Steponavičius. Prašom.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. 9 straipsnis yra šios Vyriausybės pateiktame įstatymo projekte įvardytas kaip vienas svarbiausių neva kokybei galinčių padėti straipsnių, kitaip tariant, atsiranda naujovė, kad su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis būtų pasirašomos sutartys Vyriausybės ar kitų įgaliotų institucijų vardu.
Gerbiami kolegos, mes (…) metais jau turėjome tuo metu galiojusiame Aukštojo mokslo įstatyme nuostatą, numatančią sutarčių su aukštosiomis mokyklomis galimybę, bet praėjo metai, pusantrų ir ta nuostata buvo išbraukta ir atsisakyta jos kaip neefektyvios.
Dabar pažiūrėkime objektyviai, ar gali tokia nauja nuostata, kad sutartys, išvardinant visas sąlygas, kurių turi laikytis aukštosios mokyklos, kokių krypčių studijas ar mokslinę veiklą jos gali vykdyti, padės studijų kokybei arba apskritai mokslo kokybei. Visaip gali atsitikti. Matant situaciją, kaip neobjektyviai yra skirstomos lėšos, pavyzdžiui, kad ir per sumanios specializacijos programas (komitetas turėjo stabdyti), matant, pavyzdžiui, kaip tikslinio finansavimo vietos yra išdalintos neskaidriai toms aukštosioms mokykloms, dėl kurių iš esmės reikia priimti sprendimus, tai sutartys pagal dabartinę formuluotę gali tapti gelbėjimosi ratu, neleidžiant stiprioms mokykloms vykdyti vienų ar kitų krypčių programų, o silpnosioms metant gelbėjimosi ratą.
Gerbiami kolegos, aš manau, kad, matant platesnį vaizdą, sutartys netgi ir su sankcijomis, kurios yra numatytos galimos aukštosioms mokykloms, tikrai neduos jokio postūmio. Siūlau viso straipsnio atsisakyti.
PIRMININKĖ. Ieškome 29-ių palaikymo. Yra tik 24. Nesvarstome.
Dėl 9 straipsnio dar taip pat yra Seimo narių V. Stundžio ir V. Juozapaičio pasiūlymas. Prašom. Pristatys V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Seimas nepritarė visiškam sutarčių išbraukimui. Mes siūlome koreguoti šio straipsnio atskiras dalis tam, kad teisiškai būtų aiškesnės formuluotės. Mūsų šio straipsnio 1 dalies siūlymo esmė yra iš proceso, pasirašant sutartis tarp ministerijos ir aukštųjų mokyklų, išbraukti Aukštojo mokslo tarybą, kurios vaidmuo čia nėra visiškai suprantamas – ar tai skydas ministerijai prisiimti atsakomybę, ar tai būdas parklupdyti aukštąsias mokyklas? Akivaizdu, kad sutartis turi būti pasirašoma tarp ministro ir aukštųjų mokyklų vadovų, gavus šių aukštųjų mokyklų tarybų pritarimus, nes tai yra sutartis tarp dviejų institucijų, o Aukštojo mokslo taryba čia visai niekuo dėta. O ypač pažiūrėjus į komiteto pasiūlytą argumentą, kodėl nepritariama, argumentas visiškai nelogiškas, nes Aukštojo mokslo tarybos išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio. Kam apkrauti Aukštojo mokslo tarybą tokiais papildomais, visiškai nereikalingais dalykais? Taigi mes siūlome aiškią, tikslią formuluotę. Bent jau ji nustatytų sutarties pasirašymo aiškius subjektus ir būtiną procedūrą.
PIRMININKĖ. Ieškome 29 Seimo narių palaikymo. 28. Vieno trūksta. Nesvarstome.
Dėl 2 dalies yra V. Stundžio ir V. Juozapaičio pasiūlymas. Komitetas pritarė. Gal galime bendru sutarimu pritarti svarstymui? Pritarta bendru sutarimu. Gal galime bendru sutarimu priimti? (Balsai salėje) Priimta bendru sutarimu. Ačiū.
Yra Seimo narių V. Stundžio ir V. Juozapaičio dar vienas pasiūlymas dėl 6 dalies.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Siūlymas yra tikslus ir aiškus. Jeigu jau šitame įstatyme bandome nustatyti normą, jog valstybė rems tas aukštąsias mokyklas, kurios įvykdys sutartyje numatytus pasiekti rezultatus, tikėtina, kad pirmiausia kokybės rezultatus, tai tokiam veiksmui reikia motyvacijos ir aukštųjų mokyklų skatinimo.
Projekte siūlomas skatinimas skirti papildomai iki 5 % valstybės biudžeto lėšų baziniam finansavimui ir studijoms nėra pakankamas, nes iki 5 % – vadinasi, gali būti nuo 0,1 iki 5 %, o suma būtų aukštajai mokyklai ne esminė, ji jokios įtakos negalės padaryti siekiant dar labiau gerinti aukštojo mokslo kokybę.
Todėl mūsų siūlymas labai aiškus – ne mažiau kaip 10 %. Tuomet aukštoji mokykla turėtų motyvą, kodėl ji turi nusistatyti tokias vidaus tvarkas ir tokius kokybės užtikrinimo mechanizmus, kad į šitokią valstybės papildomą paramą galėtų pretenduoti. Be abejo, aukštosios mokyklos neabejotinai dėl tokios sumos jau galėtų ir pakonkuruoti. Žinoma, aš sutinku, kad šituo atveju reikėtų atsiklausti Vyriausybės, ar Vyriausybei rūpi simbolinė suma…
PIRMININKĖ. Laikas!
V. STUNDYS (TS-LKDF). …iki 5 %, ar galvoja rimčiau.
PIRMININKĖ. Ieškome 29 Seimo narių pritarimo. Tiktai 28. Nesvarstome.
Balsuojame dėl viso 9 straipsnio. Kas pritariate, kad būtų priimtas 9 straipsnis, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 53, prieš – 2, susilaikė 22. 9 straipsnis priimtas.
10 straipsnis. Yra Seimo narių G. Steponavičiaus, V. Juozapaičio ir V. Stundžio pasiūlymas.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, mes ir priėmimo stadijoje teikėme šitą pasiūlymą. Faktiškai priminsiu istoriją. Praėjusių metų rudens sesijos pradžioje buvo pateiktas naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymo projektas, kurį mes dabar svarstome, esame finalinėje stadijoje, bet staiga balandžio mėnesį atsiranda dar atskirų valdančiosios koalicijos narių teikiami pasiūlymai – siūloma visiškai perrašyti universitetų ir kolegijų svarbiausius jiems keliamus reikalavimus ir tikslus, kitaip tariant, misiją. Šiuo atveju 10 straipsnyje kalbama apie universitetus ir iš tiesų siūloma (tą galima ir suprasti, tą galima logika matyti), bet kartelė yra pakeliama nederinus su aukštosiomis mokyklomis, šiuo atveju su universitetais. Iš esmės tokio lygio reikalavimai, kurie dabar įstatyme taip suformuluoti, reiškia mirties nuosprendį regioninėms universitetinėms aukštosioms mokykloms. Tada reikia labai aiškiai pasakyti – kažkas tyliai džiaugiasi, kad mes tokiu būdu susitvarkysime, bet sprendimai turi būti skaidrūs, sąžiningi, kalbantis su bendruomenėmis, o ne sakant: žiūrėkite, štai įstatymas buvo priimtas, jūsų mes neklausėme, ačiū, kur jūs buvote tada?
Tai man ir kitiems kolegoms, su kuriais mes šitą pasiūlymą teikėme, atrodo nepriimtina, nes tai yra neišdiskutuotas, prieš dalies akademinių bendruomenių interesus einantis sprendimas. Todėl mes siūlome į atitinkamą 10 straipsnį grąžinti tokią universiteto misiją apibrėžiančią redakciją, kuri galioja dabar. Manau, tai būtų galbūt vėlesnės diskusijos klausimas, kaip aiškiau apibrėžti ir kilstelėti reikalavimus, bet tikrai nedarant taip skubotai ir už akademinių bendruomenių nugaros.
PIRMININKĖ. Taip. Ieškome 29 palaikančių. 28 Seimo nariai. Neužtenka palaikančių, nesvarstome.
Yra Teisės departamento pastaba, jai pritarta. Ir vėl yra Seimo narių V. Stundžio ir V. Juozapaičio pasiūlymas. Prašom.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip, tai mūsų siūlymas iš dalies susijęs su tuo, ką kalbėjo kolega G. Steponavičius. Jis gali išgąsdinti manančius, kad mes siūlome išbraukti tarptautinio lygio fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų reikalavimą, tai visiškai logiškas dalykas. Akivaizdu, kad yra siekimas, ir mūsų aukštosios mokyklos siekia tarptautinio lygio, tačiau tai ne visais atvejais yra įmanoma dėl daugelio aplinkybių: ir dėl tam tikro regioniškumo, dėl tyrimo sričių specifikos. Atskirais atvejais, kalbant, sakykime, apie lituanistiką, bus tų tarptautinių tyrimų. Manome, kad tuos dalykus galima nustatyti įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais – aiškiai diferencijuojant, nustatant fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų reikalavimus. O komiteto argumentas nepritarti, na, vėlgi yra mažų mažiausiai laužtas iš piršto ir hipotetinis, – universitete turėtų būti atliekami tarptautinio lygio tyrimai.
Atkreipkime dėmesį – turėtų būti. Tai tą turėjimą būti galima fiksuoti kitur, nes iš tikrųjų gali atsitikti taip, kad labai pedantiškai įgyvendinant šitą normą galima absoliučiai sunaikinti regionuose esančius universitetus. Tai – patogus instrumentas. Jūs savo programoje deklaravote visais būdais išlaikyti universitetus regionuose, o darote absoliučiai ką kita.
PIRMININKĖ. Taip. Ieškome 29 palaikančių. Yra 31. Svarstome.
Komiteto nuomonė.
R. PALIUKAS (DPF). Komitetas gerbiamojo V. Stundžio ir V. Juozapaičio pasiūlymui nepritarė, nes mano, kad universitete turi būti atliekami tarptautinio lygio tyrimai. Mes vienu metu kalbame, kad turime gerinti kokybę, kitu metu siūlome nuleisti tą kartelę, tad komitetas balsų dauguma nepritarė. Paliekame argumentaciją, kad universitete turi būti atliekami tarptautinio lygio tyrimai.
PIRMININKĖ. Palaikanti nuomonė – G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Štai puikus pavyzdys – komiteto pirmininkas yra iš Klaipėdos.
R. PALIUKAS (DPF). Klaipėdoje atliekami tarptautinio lygio tyrimai.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Taip, taip. Viskas gerai.
PIRMININKĖ. Gerai, nediskutuojame.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Nuvažiuoji ir matai, kad yra potencialas, bet, įgyvendindamas slėnio projektus, universitetas kol kas dar nepasinaudoja savo galimybėmis, kurias įgyvendindamas turi. Priėmus štai tokius reikalavimus, aš manau, MOSTA ar kitos išorinio vertinimo institucijos pasižiūrės sistemiškai ne dėl vienos ar kitos srities, kur gal yra potencialas jūrinių mokslų srityje… Neblogai atrodo istorikų blokas.
Gerbiamas komiteto pirmininke, kaip jūs, nuvažiavęs į vieną ar kitą regioninį universitetą, jiems pasakysite? Jūs gi nediskutavote dėl šitų siūlymų. Kai aš prieš kelias savaites lankiausi, jie sakė: „Mes kaip perkūnas iš dangaus pamatėme šituos pasiūlymus, sakėme, kad rašysime raštus ir kreipsimės prašydami, kad bent būtų diskusija.“ Atleiskite, bet strateginiame Vyriausybės komitete, atrodo, kovo 27 dieną su 20 žmonių aptarti pasiūlymus ir sakyti, kad įvyko diskusija apie esminius dalykus, yra nesąžiningas kalbėjimas, kad su akademine bendruomene buvo kalbamasi. Aš tikrai nesakau, kad nereikia kelti kartelės, bet būdas, kaip jūs tai darote, yra tikrai ne visai gražus ir todėl, manau, bent šiuo aspektu sušvelninti nuostatą, kurią kolegos V. Stundys ir V. Juozapaitis siūlo, yra tikslinga, ir aš kviečiu tikrai balsuoti už.
R. PALIUKAS (DPF). Pacituokite nors vieną rektorių, kuris pasiūlė atsisakyti…
PIRMININKĖ. Gerbiamas pirmininke! Gerbiamas pirmininke, jūs neturite teisės atsakinėti į replikas. Jūs stovite ir išreiškiate komiteto poziciją.
Nuomonė prieš – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Iš tikrųjų tai tuos pinigus, kuriuos išleido slėniams per praeitą kadenciją ir kuriuos jūs sudėjote ten, kur dabar neaišku, kas dabar yra, ir tuo labai rūpinatės, tai geriau patys atsigręžkite ir pažiūrėkite, kaip išleidote ir dėl ko išleidote. Tada paaiškinsite apie tų slėnių kokybę ir kitus dalykus. Būtų labai smagu išgirsti buvusio ministro ir buvusiu komiteto pirmininko ataskaitą, kokios dabar pasekmės viso to dalyko?
PIRMININKĖ. Taip. Išsakėme nuomones, balsuojame, kas pritariate V. Stundžio ir V. Juozapaičio pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 35, prieš – 7, susilaikė 47. Nepritarta.
Taip pat yra dar vienas G. Steponavičiaus pasiūlymas. Prašom.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, šio 10 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kiek universitetuose turi būti dėstytojų arba mokslininkų, arba pripažintų menininkų. Siekis atrodytų visiškai logiškas, bet iš tiesų aukštosios mokyklos turi savo autonomiją. Daugelis aukštųjų mokyklų kelia, viena vertus, pakankamai aukštus reikalavimus, antra vertus, dažnai ieško žmonių, turinčių turtingą praktinę patirtį, kurią gali perkelti dėstydami studentams arba komercializuodami mokslo projektus. Žinau, ką pasakys komitetas ar kai kurie kiti, kad išbraukta tokia nuostata gali atsiliepti universitetų studijų kokybei.
Gerbiamieji kolegos, juk puikiai žinome, kokie yra tikrieji kokybės saugikliai, ne kiek yra dirbtinių rodiklių ir kokių dėstytojų įrašymas į įstatymą, bet iš tiesų išorinis vertinimas, kuris yra daromas, kuris parodo būklę: atskirų studijų programų akreditavimas, kai mes irgi matome, kokia yra situacija, kokio lygio dėstytojai. Paprastai ten žiūrima ne į mokslinius laipsnius, o iš tiesų žiūrima, ar tai yra vardą turintys, patirtį turintys žmonės, todėl aš manau, kad šita nuostata yra perteklinė, ir siūlyčiau gerbti aukštųjų mokyklų autonomiją, jų gebėjimus priimti geriausius sprendimus, todėl siūlau šitą punktą – 10 straipsnio 3 dalį – išbraukti.
PIRMININKĖ. Ieškome 29 Seimo narių palaikymo.
32. Komiteto nuomonė.
R. PALIUKAS (DPF). Komitetas siūlo nepritarti, nes jau buvo svarstyta du kartus komitete ir tam nepritarta. Man keista, kad buvęs eksministras, kuris visą laiką kalba apie studijų kokybę, iš eilės siūlo du pasiūlymus, kurie iš esmės menkina tą studijų kokybę. Mes manome, kad turi būti būtinai reikalavimas, kad daugiau kaip pusė turi būti pripažinti mokslininkai arba mokslo ir meno daktarai.
PIRMININKĖ. Palaikanti nuomonė – V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Pasiūlymas yra labai logiškas. Juk suvokiame patys, kad ir universitetai rūpinasi, kad jų studijų kokybė ir mokslo kokybė būtų konkurencinga, siekia tarptautinio lygio, ir pačių aukštųjų mokyklų autonomijos dalykas yra akademinis susitvarkymas viduje. Tą sako ir Aukštųjų universitetų chartija, tai gerbkime aukštųjų mokyklų autonomiją ir jomis pasitikėkime. Mes dabar nei pasitikime, nei sukuriame pakankamus instrumentus, efektyvius instrumentus, kurie iš tikrųjų motyvuotų aukštąsias mokyklas siekti kur kas aukštesnės kokybės. Siūlymas logiškas. Pasitikėkime.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – B. Juodka.
B. JUODKA (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, kalbėti apie autonomiją čia tikrai nepatarčiau, nes jeigu vadovų disautonomija ir laukti sistemos optimizavimo, aukštųjų mokyklų susijungimo… Aš noriu pasakyti viena, kad studijų kokybė susideda iš daug parametrų. Vienas iš parametrų yra žmogiškieji resursai – tai yra dėstytojai, jų kokybė, jų lygis. Jeigu mes nuleisime kartelę dėstytojams, tai apie ką mes galime kalbėti kalbėdami apie studijų kokybę? Aiškiai tiesioginė priklausomybė – nuo potencialo universiteto dėstytojų, nuo lygio daugiausia priklauso ir studijų kokybė. Todėl kartelės nuleisti negalime ir kategoriškai prieš tokį siūlymą.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate G. Steponavičiaus pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 35 prieš – 9, susilaikė 45. Nepritarta.
Dėl 10 straipsnio. Balsuojame. Kas pritariate, kad 10 straipsnis būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Šurmulys salėje)
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 75, prieš – 2, susilaikė 19. 10 straipsnis priimtas.
11 straipsnis. Man komiteto patarėja sako, kad dėl pirmos pataisos iš principo esame apsisprendę, nebereikia balsuoti.
R. PALIUKAS (DPF). Nepritarta.
PIRMININKĖ. Dabar yra Seimo narių V. Stundžio ir V. Juozapaičio pasiūlymas dėl 2 dalies. Čia redakcinio daugiau pobūdžio. Gerbiamasis V. Stundys pristatys?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip, atkreipkime dėmesį, kas yra projekte parašyta. Kolegijos socialinė atsakomybė siejama su darniu regiono vystymu, kitaip sakant, kolegijas šie valdantieji mato tik regionizuotas, tiktai veikiančias regiono lygiu. Taip, čia logikos yra, bet į šitą logiką netelpa kolegijos, kurios yra sostinėje, laikinojoje sostinėje, Klaipėdoje, Šiauliuose. Kokiam regionui rengia specialistus Vilniaus kolegija, Kauno kolegija? Ką, tik Kaunui, tik Vilniui?
Taigi šiek tiek susiauriname kolegijų vaidmenį, todėl mūsų siūlymas yra apskritai sieti kolegijos socialinę atsakomybę su Lietuvos regionų vystymu, o parašymas nepritarti dėl to, kad kolegijos paprastai turi ryšius su regionu, kuriame yra įsteigtos, na, taip, šitai nepaneigs to, ką mes siūlome, bet už tai išgelbės galimybes kolegijoms, kurios yra didesnės, kurios yra nišinės, kokia miškininkystė, miškai. Kaip su jomis tada, tik Kauno regionui rengs, Lietuvai nerengs? Galima čia prisižaisti griežtai vertinant arba įgyvendinant šitą siūlomą normą iki nebūtų dalykų. Tiesiog siūlymas sušvelninti.
PIRMININKĖ. Ieškome 29 Seimo narių palaikymo. (Balsai salėje) 38 palaikantys. Taip, svarstome. Komiteto nuomonė.
R. PALIUKAS (DPF). Komitetas nepritarė, nes iš visos aukštojo mokslo sampratos yra aišku, kad kolegija paprastai turi ryšius ir bendradarbiauja su regionu, kuriame jinai yra. Aišku, jinai gali ir plačiau, niekas nedraudžia. O jeigu parašytume taip, kaip siūlo gerbiamasis V. Stundys, tada reikėtų ir kolegijų rašyti daugiskaita, tada išeitų: kolegijų socialinė atsakomybė siejama su darniu Lietuvos regionu, bet jis taip nesiūlė, tai aš siūlau nepritarti.
PIRMININKĖ. Čia suredaguos redaktoriai, jeigu reikės. Palaikanti nuomonė – G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Dar kartą, manau, kad tai yra gana švelnus kolegų įregistruotas pasiūlymas, susijęs su tuo, kad kolegijos dirba su regionais, jos yra orientuotos į praktinių studijų aspektus ir jų suteikiamas laipsnis yra profesinis bakalauras, bet yra dalis kolegijų, kurios ne vieno regiono atliepia poreikius, darbo rinkos lūkesčius ir panašiai. Šis tikrai švelnus, nedidelis pasiūlymas leistų ypač stipresnėms įvairesnius ne tik regionui, bet trims, keturioms apskritims rūpimus specialistų parengimo dalykus užtikrinti. Aš tikrai kviečiu čia įsiklausyti ir pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Balsuojame, kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Seimo narių V. Stundžio ir V. Juozapaičio pasiūlymas.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 36, prieš – 6, susilaikė 53. Nepritarta.
11 straipsnis. Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų priimtas 11 straipsnis, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 58, prieš – 2, susilaikė 30. 11 straipsnis priimtas.
12 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba, jai pritarta. 12 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu.
Gerbiamasis L. Kazlavickas. Prašom.
L. KAZLAVICKAS (TS-LKDF). Norėčiau dėl posėdžio eigos. Kadangi pagal darbotvarkę vėluojame jau 40 minučių, siūlyčiau grįžti į darbotvarkę ir atidėti svarstymo stadiją.
PIRMININKĖ. Mes pagal darbotvarkę ir svarstome.
L. KAZLAVICKAS (TS-LKDF). Siūlau grįžti į darbotvarkę.
PIRMININKĖ. Daug diskutavote dėl Konstitucijos, tai dabar… Mes viršijome diskusijai numatytą laiką. (Balsai salėje) Reikėjo neprašyti, kad įdėtume tiek daug įstatymų projektų. Jūs patys prašėte Konstitucijos įstatymo pakeitimą įrašyti pirmąjį. Buvo atsižvelgta. Tai dabar būkite malonūs, pakentėkite iki 26 straipsnio.
Dėl 12 straipsnio. Priėmėme bendru sutarimu. Dar kartą.
13 straipsnis. Yra Seimo nario G. Steponavičiaus pasiūlymas.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Gerbiamoji Pirmininke, 13 straipsnis „Mokslo tyrimų institutų teisės ir pareigos“ , apie jį mes dabar kalbame?
PIRMININKĖ. Taip.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Dėl šio straipsnio tiesiog vėlgi pasiremsiu Lietuvos universitetų rektorių konferencijos teiktu siūlymu, kad jeigu tam tikros ir labai rimtos pareigos, ypač kai dabar priėmėme aukštindami reikalavimų kartelę universitetams, tai tyrimų lygmens kilstelėjimas į aukštesnį lygį irgi yra svarbus aspektas, keltinas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatams. Tai yra apskritai, todėl aš siūlau įtraukti labai aiškų punktą, kuris taip pat būtų susijęs ir su ta misija, kurią atlieka institutai visuomenės labui. Todėl atsiranda naujas punktas – atlikti visuomenei svarbius tyrimus. Noriu pabrėžti, kad kartelę universitetams kilstelėjome, taigi atitinkamus dalykus, bent nedidelius, instituto atžvilgiu mes turėtume padaryti.
PIRMININKĖ. Ieškome 29 Seimo narių palaikymo.
34. Komiteto nuomonė.
R. PALIUKAS (DPF). Komitete šis pasiūlymas buvo svarstytas jau du kartus ir jam nepritarta. Nuspręsta, kad tai yra perteklinė nuostata, nes tokią nuostatą, t. y. visuomenei svarbius tyrimus, reikėtų surašyti daugeliui institucijų. Be to, kas nuspręs šitą visuomenės svarbumą ar ne svarbumą? Mes manome, kad tuos terminus reglamentuoja kiti teisės aktai, todėl komiteto nuomonė – nepritarti.
PIRMININKĖ. Palaikanti nuomonė – V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip atrodytų lengva, grakšti formuluotė, bet ji yra labai tiksli, labai aiški ir įpareigojanti, susaistanti aukštąsias mokyklas orientuotis į aktualias, svarbias sritis ir svarbias problemas, o ne bet ką daryti, tik siekiant tam tikros kiekybės. Yra ir valstybės interesas, svarbios sritys ir svarbūs tyrimai. Taigi siūlymas yra labai logiškas, jisai techniškai svarbus ir reikšmingas kokybės prasme. Turi būti aiškios tyrimų kryptys, tam tikros sritys, kurios mums yra reikšmingos. Tai logiškas ir geras siūlymas. Siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – S. Brundza.
S. BRUNDZA (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Punktas šiaip gal ir reikalingas, mes gana daug kalbame apie veiklą, bet paprasčiausiai, mano galva, jis ne vietoj. Ten, kur mes kalbame apie teises ir apie sklaidą ir t. t. Kitame punkte, kur kalbame apie prievolę, gal ten turėtų būti, bet dabar jis tikrai ne vietoj.
PIRMININKĖ. Nuomonės išsakytos. Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Komitetas nepritarė.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 39, prieš – 5, susilaikė 46. Nepritarta.
Toliau yra Teisės departamento pastaba.
R. PALIUKAS (DPF). Pritarta.
PIRMININKĖ. Pritarta. Dėl viso 13 straipsnio. Gal galime bendru sutarimu? Balsuojame. Kas pritariate, kad 13 straipsnis būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 65, prieš nėra, susilaikė 26. 13 straipsnis priimtas.
14 straipsnis. Prašome. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, tam įstatymo projektui buvo skirta 50 minučių, mes svarstome ilgiau. Gal būtų galima pereiti prie kito projekto?
PIRMININKĖ. Mes dirbame pagal darbotvarkę. Seimo nariai visą darbo dieną turi būti posėdžių salėje. Aš manau, kad reikia iki 26 straipsnio pereiti pastraipsniui, tada jau savaime bus pertrauka, nes yra kreiptasi į Etikos ir procedūrų komisiją. Dirbkime racionaliai.
14 straipsnis. Yra Seimo nario G. Steponavičiaus pasiūlymas. Prašom.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Aš noriu pasakyti, kad V. Stundžio ir V. Juozapaičio pasiūlymas yra tikslesnis. Aš savo atsiimu ir prašyčiau, kad V. Stundys ar kitas kolega pristatytų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Supratome. Gerbiamasis V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Siūlymas visiškai giminingas kolegos G. Steponavičiaus siūlymui, tik yra vienas skirtumas, kad iš visos sistemos, kuri įgyvendina mokslo ir studijų politiką, mes siūlome išbraukti laikinas, su kadencija, Seimo kadencija, Vyriausybės kadencija susietas institucijas, t. y. komisiją. Jeigu jau rašome tokias laikinas kadencines institucijas, iš principo pažeidžiame visos sistemos, kuri susieta su mokslo ir studijų politika, sistemiškumą. Tada rašykime ir visokias darbo grupes, jų mes prikuriame daug. Nereikėtų painioti institucinių dalykų su tais dariniais, kurie yra laikini ir kuriami iš esmės tik tam kartui. O komisija – visiškai nereikia įstatyme fiksuoti tokio dalyko. Taigi negriaukime sistemiškumo.
PIRMININKĖ. Ieškome 29 Seimo narių palaikymo.
Lygiai 29 Seimo nariai. Komiteto nuomonė.
R. PALIUKAS (DPF). Komitetas nepritarė, nes buvo du kartus svarstyta. Ši komisija yra taip pat mokslo ir studijų politiką įgyvendinanti institucija, ir jeigu ją išbrauktume, tai ji liktų kaip ir nelegali. Ji turi būti sistemiškai įrašyta, todėl komitetas nepritarė šiam siūlymui.
PIRMININKĖ. Palaikanti nuomonė – G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, komisijos labai dažnai keičia savo pavadinimus. Darbo grupių mes net neminime, ar ne? Bet paradoksas. Jeigu kita Vyriausybė nuspręs žodį ar du pakeisti, svarbią instituciją pavadindama, atsiras galbūt papildančių svarbių prioritetų ir panašių dalykų, ką, tokiu atveju reikės eiti į Seimą, kaitalioti įstatymą? O kartais paradoksas yra toks: kai kurių institucijų egzistencija tampa apsaugota dėl to, kad įstatymuose yra įtvirtintos vienos ar kitos organizacijos, labai specifinės, kartais visiškai neveikiančios, kaip šita, nes per šią kadenciją ši institucija dėl mokslo ir studijų politikos nieko nėra nei pasiūliusi, nei nuveikusi. Kolegos, jos išbraukimas iš įstatymo tikrai jokios žalos nepadarytų. Kviečiame pritarti kolegų pateiktam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 95 Seimo nariai. Už – 36, prieš – 4, susilaikė 55. Nepritarta.
Visas 14 straipsnis. Balsuojame. Kas pritariate, kad jis būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 97 Seimo nariai. Už – 70, prieš – 1, susilaikė 26. 14 straipsnis priimtas.
15 straipsnis. Seimo narių G. Steponavičiaus, V. Juozapaičio ir V. Stundžio pasiūlymas.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šis 15 straipsnis reglamentuoja pakankamai svarbią visai Lietuvos mokslo sistemai instituciją – Lietuvos mokslo tarybą. Šios Vyriausybės pateiktas variantas siūlo pakeisti situaciją keliomis kryptimis, mažinant visų pirma Seimo įtaką. Formuojant šią mokslo politiką formuojančią instituciją, jau nebe Mokslo tarybos nariai Seimo bus tvirtinami, bet tik vadovybė.
Taip pat yra siūloma pajudėti labiau biurokratine šitos organizacijos veikimo kryptimi, nes dabartinė redakcija, kurią mes, trys Seimo nariai, siūlome grąžinti, numato aiškų komitetų skaičių, kaip tai yra, tarkime, Skandinavijos šalyse. Socialinių ir humanitarinių mokslų, iš vienos pusės, komitetas ir Fizinių ir technologinių mokslų komitetas, iš kitos. Dabar norima tokios nuostatos atsisakyti, skaidyti į dar smulkesnius komitetus. Mažos šalies mastu, mano supratimu, tai yra neracionali kryptis.
Kviestume tikrai palaikyti mūsų siūlymą. Svarbu suvokti ir Seimo vaidmenį nesišalinant atsakomybės, formuojant tokią instituciją, todėl manau, kad mūsų siūlymas yra tikrai vertas palaikymo.
PIRMININKĖ. Ieškome 29 Seimo narių palaikymo.
25. Nesvarstome.
Yra Teisės departamento pastaba. Jai nepritarta. Dėl 2 dalies yra Seimo narių V. Stundžio ir V. Juozapaičio pastaba, bet mes jau apsisprendėme nesvarstyti. Čia analogiškas sakinys. (Balsai salėje) Kaip ne tas pats? Jūs tik vieną sakinį išbraukėte ir tą patį. Paskaitykite 3 dalį. Apie tą patį. Prašom. Gerbiamasis V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Gaila, kad tenka Seime ginti savo pataisas, kad jos būtų svarstomos. Ši pataisa yra visiškai kitokia, jeigu kas bandėte ją skaityti iki galo. Iš principo šia pataisa siūloma išgryninti Mokslo tarybos atskirų struktūrinių padalinių funkcijas. Šiuo metu abstrakčiai Mokslo tarybai pavesta ir ekspertinės funkcijos, ir politikos formavimas, ir palankios eksperimentinei plėtrai aplinkos kūrimas, ir projektų konkursų skelbimas, ir jų stebėsena, ir vertinimas, ir t. t. Kitaip sakant, toje pačioje institucijoje sutelkiamos visos funkcijos, pati institucija ir muziką užsako, ir pinigus moka, ir t. t. Tai nėra gerai. Pastabų dėl tokios struktūros turi ir tarptautinės organizacijos, ir kai kurios mūsų institucijos.
Mes siūlome labai aiškiai pasakyti: Mokslo taryba atlieka ekspertines funkcijas per komitetus, o Mokslo fondas, kaip sudėtinė dalis, turi savo specifines atskiras įgyvendinimo, vykdymo funkcijas. Manome, kad tai yra labai reikšminga. Nesutinku su pozicija, kad tai perteklinis siūlymas. LMT darbo organizavimas ir struktūra, jos nuostatų dalis. Atleiskite, jeigu žiūrėsite dabar svarstomą straipsnio dalį, matysite, kad čia viskas yra aptarta. Mes siūlome tikslų funkcijų išgryninimą dėl veiklos skaidrumo.
PIRMININKĖ. Ieškome 29 Seimo narių palaikymo. Bet G. Steponavičiaus pristatytame pasiūlyme, 3 dalyje, apie tą patį kalbama, tik kitaip žodžiai sudėlioti sakinyje, bet esmė yra ta pati. Bet tegul sprendžia Seimas. Kas palaikote, kad būtų svarstoma? Reikia 29.
32. Komiteto nuomonė.
R. PALIUKAS (DPF). Komitetas nepritarė, nes, kaip jau minėjo gerbiamas Valentinas, čia yra Mokslo tarybos darbo organizavimas, struktūra, tai čia yra ir nuostatų dalis. Kartu tai buvo ilgai derinta ir su Mokslo tarybos vadovais ir specialistais, visi pritarė tokioms funkcijoms. Komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. Kas pritariate pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 30, prieš – 4, susilaikė 49. Pataisai nepritarta.
Dėl 3 dalies yra Teisės departamento pastaba.
R. PALIUKAS (DPF). Pritarta.
PIRMININKĖ. Jai pritarta. Taigi dėl viso 15 straipsnio. Balsuojame. Nuomonė prieš – G. Steponavičius. Prašom.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, aš norėčiau pasakyti dvi pastabas. Pirmas dalykas, jūs, vesdama posėdį, aš suprantu, kad norite kuo greičiau, bet procesas turi vykti laikantis Statuto. Teisės departamento pastaba yra esminė, bet jūs net nepaklausėte, ar galime pritarti šiai Teisės departamento pastabai.
PIRMININKĖ. Nereikia.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai tikslios teisininkų pastabos dėl to, kaip apibrėžti formavimo principus ir panašius dalykus, bet lengva ranka praslydome. Aš norėčiau paprašyti, kad neskubėtumėte tam, kad po to neturėtume kliuvinių procedūriškai judėti į priekį.
Taip pat noriu pasakyti, kad tokį straipsnį, neįsigilinant į argumentus, kuriuos sako atskiri kolegos, balsuoti ir atmesti, na, galima ir taip priiminėti. Toks formulavimas, kaip dabar, mažinantis Seimo įtaką formuojant Mokslo tarybą, man yra nepriimtinas ir aš asmeniškai pats balsuosiu prieš.
PIRMININKĖ. Ačiū. Viską darome taip, kaip numato Statutas. Tikrai labai lėtai svarstome, išklausome visas nuomones. Nuomonė už – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Aš paprašyčiau pataisų autorių, kad jie galbūt galėtų specialiai nestabdyti šio įstatymo priėmimo. Jau plika akimi matyti, kad dalykas yra ne todėl, kad gerai ar blogai, bet todėl, kad sustotų, įvykdytų savo pažadą, kad mes šito nepraleisime. Tai labai aiškiai matyti. Todėl prašau taupyti ir mūsų visų darbo laiką.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų priimtas 15 straipsnis, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 64, prieš – 3, susilaikė 26. 15 straipsnis priimtas.
Dėl 16 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Jai pritarta. Galime 16 straipsnį priimti? Ne. Prieštarauja. Balsuojame. Kas pritariate 16 straipsniui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš… (Balsai salėje) Na, vėluojate užsirašyti. (Balsai salėje) Jau pradėtas balsavimas, tada užsirašo.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 65, prieš – 1, susilaikė 27. 16 straipsnis priimtas.
17 straipsnis. Yra Teisės departamento redakcinė pastaba, jai pritarta. Dėl 8 dalies taip pat yra pastaba, pritarta. Ir dėl 11 straipsnio 2 dalies yra Teisės departamento pastaba, pritarta. Dėl 13 dalies yra Teisės departamento pastaba, nepritarta. Dėl 17 dalies yra Teisės departamento pastaba, jai yra pritarta. Yra Seimo nario R. Paliuko pasiūlymas, jam pritarta. Gal galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo?
R. PALIUKAS (DPF). Dvi pastabos yra, du pasiūlymai.
PIRMININKĖ. Kiekvieną atskirai reikia. Galime bendru sutarimu? Po svarstymo pritarta. Gal galime bendru sutarimu priimti? (Balsai salėje) G. Steponavičius prieštarauja. Prašom pristatyti, kad visi girdėtų.
R. PALIUKAS (DPF). Dėl 17 straipsnio 18 dalies aš siūlau naują – „Kontrolierius apie sprendime nustatytus akademinės etikos ir (arba) procedūrų pažeidimus informuoja atitinkamos mokslo ir studijų institucijos steigėją ir juridinio asmens dalyvius.“ Čia, žinote, todėl, kad akademinės etikos kontrolierius, jeigu jis priima sprendimą, turi informuoti ir steigėjus, ir tuos, kurie dalyvauja toje aukštojoje mokykloje… Pats kontrolierius prašė, kad būtų.
PIRMININKĖ. Supratom. Tai dabar prieš nebenorite, Gintarai, kalbėti? Buvote užsirašę prieš. Ne? Senas. Atsiprašau tada. Gal galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Ir dar yra vienas pasiūlymas. Galime pritarti po svarstymo? Pritarta bendru sutarimu. Gal galime bendru sutarimu priimti pataisą? Priimta bendru sutarimu.
Taigi dėl viso 17 straipsnio. Gal galime bendru sutarimu priimti 17 straipsnį su pataisomis? Jam pritarė… Kažkas prašo balsuoti. Balsuojame. Kas pritariate 17 straipsniui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 85, prieš – 1, susilaikė 10. 17 straipsniui pritarta.
18 straipsnis. Pastabų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 19, 20 straipsniai. Pastabų nėra. Galime pritarti pastraipsniui bendru sutarimu? Pritarta.
21 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba, jai pritarta. Yra Seimo narių V. Stundžio ir V. Juozapaičio pasiūlymas. Prašom.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkojame. Šio pasiūlymo esmė labai paprastutė ir pati pataisa, atrodytų, labai elementari. Čia kalbama apie Mokslo ir studijų stebėsenos analizės centrą (MOSTA) ir apie tai, kas įgyvendina jo savininko teises ir pareigas. Taigi projekte yra arba Vyriausybė, arba jos įgaliota institucija. Įgaliota institucija reiškia vieną instituciją. Mes sakome, kad galėtų būti ne viena institucija, nes MOSTA yra toks centras, kuris aprėpia daugelį sričių ir, ko gero, savininko teises gali įgyvendinti ne viena ministerija. Komiteto argumentas nepritarti vėlgi kelia nuostabą.
PIRMININKĖ. Ieškome palaikymo. Reikia 29 Seimo narių palaikymo. Tik 28. Nesvarstome.
Dėl 4 dalies yra Teisės departamento pastaba, jai pritarta. Teisės departamento pastabai dėl 6 dalies pritarta.
Yra Seimo narių V. Stundžio ir V. Juozapaičio pasiūlymas. (Balsai salėje) Čia jau yra apsispręsta, balsuoti nereikia.
Dėl 8 dalies yra Teisės departamento pastaba, jai pritarta.
Taigi 21 straipsnis. Balsuojame. Kas pritariate, kad 21 straipsnis būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 70, prieš nėra, susilaikė 18. 21 straipsnis priimtas.
22 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba, jai nepritarta. Gal galime 22 straipsnį priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. 23 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu.
24 straipsnis. Yra Seimo narių V. Stundžio ir V. Juozapaičio pasiūlymas.
R. PALIUKAS (DPF). Čia vėl apie tą pačią komisiją, kurią…
V. STUNDYS (TS-LKDF). Iš principo Seimas yra beveik apsisprendęs, nes ši komisija paliko institucinėje struktūroje, tai neprašau balsuoti, nebent kolegos galvos kitaip.
PIRMININKĖ. Gal ir gerbiamas G. Steponavičius taip pat, nes čia susiję? Taip. Seimo nariai atsiėmė. O dėl dar vienos čia irgi susiję, taip?
R. PALIUKAS (DPF). Tas pats.
PIRMININKĖ. Susiję, taip. Tai 24 straipsniui gal galime bendru sutarimu pritarti? Prašo balsuoti.
Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų priimtas 24 straipsnis, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 62, prieš nėra, susilaikė 26. 24 straipsnis priimtas.
25 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba, jai nepritarta. Gal galime bendru sutarimu priimti 25 straipsnį? Ne.
Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų priimtas 25 straipsnis, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Už 25 straipsnį.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 65, prieš – 1, susilaikė 23. 25 straipsnis priimtas.
26 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Gal galime bendru sutarimu priimti? Priimta bendru sutarimu. Ir ties 27 straipsniu darome pertrauką, nes yra kreiptasi į Etikos ir procedūrų komisiją. Lauksime išvados, kada Etikos ir procedūrų komisija apsvarstys.
R. PALIUKAS (DPF). Galima vieną repliką? Aš norėčiau kreiptis į gerbiamus Seimo narius ir pacituoti mūsų komiteto gegužės 18 dienos stenogramą.
PIRMININKĖ. Gerbiama pirmininkė…
R. PALIUKAS (DPF). Tiktai pasakysiu. Gerbiamas G. Steponavičius pasakė: „Jeigu taip norite, tai skandinsime tą projektą“, ir jūs dabar matote, kaip praktiškai tas…
PIRMININKĖ. Gerai. Viską Etikos ir procedūrų komisija išsiaiškins.
R. PALIUKAS (DPF). Perduosime.
PIRMININKĖ. Ačiū, pirmininke. K. Daukšys. Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiama Pirmininke, iš tikrųjų, ar mes negalėtume pratęsti šito svarstymo toliau? Nes G. Steponavičiaus aiški užduotis – jis gina savo anksčiau pridirbtus dalykus ir visais būdais stengiasi, kad šitas Seimas nieko šitame įstatyme nepakeistų. Gal mes šiandien visi susirinkę dar vieną valandą padirbėkime? Gal pasibaigs ta visa jų beliberda?
PIRMININKĖ. Dabar viskas Etikos ir procedūrų komisijos rankose. Jeigu yra tokie Seimo nario pasakymai protokoluoti, jūs turite teisę kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, ar tikrai Seimo narys etiškai elgėsi.
Gerbiamas G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Gerbiama Seimo Pirmininke, čia mes girdėjome keletą tokių (nežinau, kiek čia tinka) spekuliatyvių ar dar kitaip pavadintume pareiškimų. Aš noriu pasakyti: komiteto pirmininkas savo nuomonę dėl šito projekto pakeitė kokius septynis kartus. Mes vienu momentu sukertame rankomis, atrandame kompromisus ir, atrodo, sakome: viskas gerai, judame į priekį. Po savaitės pasikeičia nuomonė ir pasako – susitarimai nebegalioja. Atrodo, dėl socialinio modelio dalykų kompromiso buvo ieškoma, daroma ir pasiekta, bet atleiskite, kas per žanras buvo pasirinktas važiuoti buldozeriu per universitetų bendruomenes, nesitariant su jomis dėl daugybės klausimų?
Aš atstovaudamas šitos didelės dalies bendruomenių interesams ir darysiu viską, kad blogas nuostatas sustabdytume. Atleiskite, kodėl aš negaliu to garsiai pasakyti? Jeigu jūs nesiekiate kompromisų, kolegos, mes darome savo darbą ir darome jį vadovaudamiesi Statutu.
PIRMININKĖ. Kiekvienas Seimo narys laisvas nuomonę keisti, kiek jis pageidauja. Galbūt jis turėjo kitų papildomų argumentų. Gerai. Viskas.
Pereiname prie kito klausimo. Gerbiama A. Pitrėnienė.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju. Jeigu kas nors kada nors važiavo buldozeriu, aš manau, kad gerbiamas kolega važiavo su įstatymu, kuris prieštaravo Konstitucijai net virš 30 pozicijų. Štai tada buvo buldozeris. O kai mes dabar taisome padarytas klaidas ir viską darome pagal įstatymą, kaltinti žmonių darbo grupę, kuri dirbo dvejus su puse metų kalbėdamasi su visom suinteresuotų žmonių grupėm, ir sakyti, kad dar trūksta diskusijų, aš manau, kad tai yra piktybiškas vykdymas. Principingai pasakytas žodis – skandinsime šitą įstatymą, ir dabar mes matome, kas vyksta.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Bet tiek pozicija, tiek opozicija turi savo teisę ir gali turėti kitokią nuomonę. Tą jie, kaip suprantu, ir turi.
12.36 val.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas Nr. XIP-2502(6)ES (priėmimas)
Darbotvarkės klausimas – Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas Nr. XIP-2502. Priėmimo stadija.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Yra Seimo narės R. Šalaševičiūtės pasiūlymas. Prašom pristatyti pataisą. Gerbiama Šalaševičiūte, prašome pristatyti.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Mikrofonai nebuvo įjungti. Pataisai komitete pritarta.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Pritarti iš dalies.
PIRMININKĖ. Jūs turite pristatyti pataisą ir turėsite gauti 29 Seimo narių palaikymą. Priėmimo stadija.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Dėl 1 straipsnio 1 dalies yra siūlymas išbraukti iš buvusios redakcijos „ir po pagalbinio apvaisinimo gimusio vaiko teises“ ir keisti į redakciją „po pagalbinio apvaisinimo gimusio vaiko teises nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas“. Toks pataisymas yra atliktas vykdant Teisės departamento siūlymus ir taip pat atsižvelgiant į tai, kad kildavo gana daug klausimų dėl to, kokias teises turės gimęs vaikas po pagalbinio apvaisinimo dėl paveldėjimo ir kitų santykių.
PIRMININKĖ. Jūs sutiktumėte su komiteto redakcija?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Klausiu, gal galima bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Ne. (Balsai salėje) Ne. Tada ieškome 29 Seimo narių palaikymo. (Balsai salėje) Dėl Seimo narės formuluotės. Ne. Seimo narė sutinka ir su komiteto formuluote, taip? Su nauja formuluote.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies.
PIRMININKĖ. Nereikia dar. Dar ieškome 29 Seimo narių palaikymo. Palaiko net 39. Komiteto nuomonė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies.
PIRMININKĖ. Mačiau, yra nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, atkreipkite dėmesį, ką siūloma padaryti. Šio įstatymo ašis – šitas 1 straipsnis, kam jis daromas? Ir iš jo kukliai mėginama išbraukti vaiko, gimusio po dirbtinio apvaisinimo, teises, nes tokios teisės yra ginamos Jungtinių Tautų konvencijos, o mes jį išbraukiame ir paliekame Civiliniame kodekse, kokios numatytos teisės. Kam tas įstatymas reikalingas? Kam ta pastaba reikalinga? Tam, kad sektų kitos pataisos, kuriose nesiskaitoma su vaiko teisėmis – užšaldymas, manipuliacijos juo ar panašiai. Todėl tokia formuluotė yra ydinga iš principo ir negalima būtų jai pritarti.
PIRMININKĖ. Taip. Nuomonė už – J. Požela.
J. POŽELA (LSDPF). Ponas R. J. Dagys tiesiog turbūt ne taip suprato šitą formuluotę, dar kartą pasikartosiu, kad komitetas atsižvelgė būtent į Seimo Teisės departamento siūlymą dėl šitos formuluotės, kai tiek vaiko, tiek ir jo tėvų teises atitinkamai nustato Civilinis kodeksas. Ačiū. Prašau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Triukšmas salėje) Seimo narė sutinka su komiteto formuluote, čia skiriasi tik tuo, kad neparašyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Taip. Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. (Balsai salėje) Už komiteto nuomonę.
PIRMININKĖ. Čia yra tas pats faktiškai, ta pati esmė.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 54, prieš – 10, susilaikė 19. Pataisai pritarta.
Yra Teisės departamento pastaba, jai yra pritarta.
1 straipsnis. Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų priimtas 1 straipsnis, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Šurmulys salėje)
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 61, prieš – 1, susilaikė 24. 1 straipsnis yra priimtas.
2 straipsnis. Dėl 2 dalies yra grupės Seimo narių pasiūlymas. Pristatys D. Mikutienė. (Balsai salėje) Nespėjam. Prašau kalbėti.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Atsiprašau. Gerbiami kolegos, 47 Seimo narių vardu pristatau pataisą, kad pagalbinis apvaisinimas neturėtų būti kaip kraštutinė priemonė ir pasitelkiama tiktai esant nevaisingumui, kurio neįmanoma išgydyti kitais būdais. Apvaisinimas neturėtų būti naudojamas tada, kada žmonės gali susilaukti vaikų natūraliu būdu. O projekto 2 straipsnio 2 dalyje yra aiškinama taip, kad pagalbinis apvaisinimas taikomas visais atvejais siekiant sukelti moters nėštumą, tai yra net ir tada, kada asmuo yra vaisingas, todėl dėl tam tikrų priežasčių nenori turėti lytinių santykių.
Be to, šio straipsnio dalis prieštarauja ir 5 straipsnio 1 daliai, todėl siekiant teisinio aiškumo siūlau pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir tą formuluotę išdėstyti taip: „Pagalbinis apvaisinimas – procesas, atliekamas naudojant medicinos technologijas, apimantis su lytinėmis ląstelėmis ir (ar) embrionu atliekamus veiksmus, taikomus siekiant sukelti moters nėštumą, kai nevaisingumo negalima išgydyti jokiais gydymo būdais arba juos taikant nėra realios sėkmės tikimybės.“ Prašau pritarti.
PIRMININKĖ. Palaikanti nuomonė – P. Urbšys. (Balsai salėje) Atsiprašau. Reikia 29 palaikančių. 29 palaikančių.
Yra net 54. Palaikanti nuomonė – P. Urbšys. Taip. Komiteto nuomonė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Komiteto nuomonė – nepritarti.
PIRMININKĖ. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Iš tikrųjų šitas pasiūlymas yra labai geras, nes patikslinus užkertama galimybė būtent pagalbinį apvaisinimą naudoti tais atvejais, kai norima susilaukti vaikų, o ne lytinių santykių metu jie negali to padaryti. Tai būtent vienalyčiai asmenys negali lytiniu būdu susilaukti vaikų. Šitos išlygos, jeigu mes… (Balsai salėje)
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Ne apie tą šneka.
P. URBŠYS (MSNG). …tą išlygą paliekame, mes sudarome galimybę. Lygiai tas pats dėl surogatinių motinų…
PIRMININKĖ. Paklausykite! Na, kiekvienas Seimo narys turi teisę išsakyti nuomonę!
P. URBŠYS (MSNG). Todėl aš manyčiau, kad tas patikslinimas, kad nevaisingumo negalima išgydyti jokiais gydymo būdais arba juos taikant nėra realios sėkmės tikimybės, būtent šitas siūlymas atimtų galimybę tai interpretacijai. (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. Netriukšmaukite – kiekvienas Seimo narys turi teisę kalbėti!
Nuomonė prieš…
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Gerbiama Pirmininke, visai ne į temą šneka!
PIRMININKĖ. Gerbiama pranešėja, jūs turite sakyti tik komiteto nuomonę. Nuomonė prieš – J. Požela.
J. POŽELA (LSDPF). Gerbiami kolegos, jeigu galima šiek tiek dėmesio, nes aš noriu labai atsiprašyti žmonių, kurie, praėjus daug metų, skaitys Seimo stenogramas ir perskaitę tokią stenogramą, kurią ką tik pasakė P. Urbšys, susidarys nuomonę ne tik apie jį, bet ir apie visą Seimą. Jūs absoliučiai nesuvokiate, ką šnekate! Ir jeigu jūs nesuvokiate, tai jūs nesiginčykite. Šitai pataisai negalima pritarti dėl paprastos priežasties, nes visame pasaulyje pagalbinis apvaisinimas yra taikomas ir tada, kai yra tikėtina, kad žmonės susilauks palikuonių, kurie turės genetiškai paveldimas ligas. Tad komitetas tam nepritarė ir prašau taip pat nepritarti šitam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Nuomonės už, prieš išsakytos. Balsuojame. Kas pritariate šiai pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Komitetas nepritarė!
PIRMININKĖ. Jau sakėte komiteto nuomonę, nekartokite. (Šurmulys salėje)
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 51, prieš – 25, susilaikė 22. Pataisai pritarta.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Siaubas.
PIRMININKĖ. Dar dėl 2 straipsnio 13 dalies yra Teisės departamento pastaba, jai yra pritarta.
Dėl viso 2 straipsnio. Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų priimtas 2 straipsnis, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 58, prieš – 20, susilaikė 18. 2 straipsnis priimtas.
3 straipsnis. Dėl 1 dalies yra Seimo narių pasiūlymų. Pristato D. Mikutienė.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiami kolegos, pristatau pataisą. Šio straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinamas vaiko bei nevaisingos poros interesų pirmumo principas, tai iškreipia Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose yra aiškiai įtvirtintas tik vaiko interesų pirmumo principas, nesiejant jo su kitų asmenų interesų apsauga: „Imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidybos organai, svarbiausi yra vaiko interesai“, todėl teikiu šią pataisą ir pašau jai pritarti.
PIRMININKĖ. Reikia 29 Seimo narių palaikymo. Kas palaiko, balsuoja už. (Šurmulys salėje)
Balsavo 59 Seimo nariai, 56 palaiko. Svarstome. Komiteto nuomonė?
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Komiteto nuomonė – nepritarti.
PIRMININKĖ. Argumentų nepasakėte.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Dėl to, kad komitetas laikosi pozicijos, kuriai buvo pritarta Seimo plenariniame posėdyje svarstant įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Gerai, supratome. Palaikanti nuomonė – P. Gražulis už.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kad komiteto pirmininkė D. Mikutienė citavo Vaiko teisių apsaugos konvenciją, kad vaikas tikrai turi žinoti savo gimdytojus, žinoti savo tėvus. Man atrodo, jeigu mes nepritartume šiai pataisai, tai ta teisė būtų atimta. Aš siūlau balsuoti už šias pataisas.
PIRMININKĖ. Prieš – D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, jūs pasižiūrėkite, apie ką mes kalbame? Tradicinės šeimos gynėjai, kreipiuosi į jus, jūs atskiriate vaiko teises nuo jo tėvų teisių. Ar jūs norite pasakyti, kad vaiko interesai šiuo atveju skirtingi nuo jo būsimų tėvų ar tėvų interesų? Siūlau nepritarti šiai pataisai, nes mes paneigiame tai, dėl ko mes kovojome visą šį rytą. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamasis ministre, prašome netrukdyti. Gerbiamasis ministre, jūs neturite teisės trukdyti pranešėjai tribūnoje.
Nuomonės už, prieš išsakytos. Balsuojame. (Balsai salėje) Kas pritariate pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 55, prieš – 21, susilaikė 23. Pritarta.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Aš, kaip komiteto narė, prašau pertraukos.
PIRMININKĖ. Kokiu pagrindu pertraukos?
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Tokiu pagrindu, kad matau, koks balsavimas vyksta.
PIRMININKĖ. Pabaigsime tą straipsnį.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Kaip čia viskas organizuota…
PIRMININKĖ. Palaukite! Čia nėra pagrindas. (Šurmulys salėje)
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Yra pagrindas.
PIRMININKĖ. 2 straipsnis. Dėl 5 dalies. (Triukšmas salėje) Netriukšmaukite, pabaikime tą straipsnį svarstyti. (Triukšmas salėje) Viskas, suteiksiu žodį! Nešaukite, nes aš negirdžiu nei jūsų, nei pranešėjos negirdžiu. Dėl 5 dalies pasiūlymo jau yra apsispręsta svarstant 2 straipsnio 1 dalį. Nereikia. Dėl 7 dalies yra Seimo narių pasiūlymai, apsispręsta svarstant 2 straipsnio 1 dalį. (Balsai salėje) Taip, dabar toliau. Teisės departamento yra pritarta. Teisės departamento irgi pritarta. Taigi yra dėl… (V. Gureckienė: „Jeigu pritarėm šitom, tai nereikia pritarti Teisės departamento…“) Čia irgi nepritarta… (Balsai salėje) Duosiu viską!.. (Balsai salėje) Kuri? Kuri nepritarti, kuri pritarti? Viena yra nepritarti, kita – pritarti. (V. Gureckienė: „Tai Seimo narių nepritarti, o Teisės departamentui yra pritarti.“)
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Čia Teisės departamento abi pataisos – pritarti.
PIRMININKĖ. Kadangi pritarėm Seimo nariams, Teisės departamento pasiūlymai, kurie būtų koreguojantys, ir pritarta komiteto, tampa neaktualūs.
Dabar dėl viso 3 straipsnio. Balsuojame. (Balsai salėje) Po balsavimo suteiksiu žodį. Balsuojame. (Balsai salėje) Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų priimtas 3 straipsnis, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 58, prieš – 17, susilaikė 21. 3 straipsnis yra priimtas. Replika po balsavimo – gerbiamasis J. Požela.
J. POŽELA (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, labai atsiprašau, bet man atrodo, kad ir jūs šiek tiek susimaišėte. Gal jūs galėtumėte man šiek tiek patikslinti? Kada mes balsavome, pavyzdžiui, dėl 5 dalies Seimo narių pasiūlymo?
PIRMININKĖ. Man…
J. POŽELA (LSDPF). Nes jie nėra identiški dėl to, dėl ko mes balsavome. Jums kažką sumaišė.
PIRMININKĖ. Nieko mes nesumaišėme.
J. POŽELA (LSDPF). O kaip jie yra identiški? Paskaitykite juos garsiai. Jie absoliučiai ne apie tai ir mes dėl jų nebalsavome, Pirmininke.
PIRMININKĖ. Tuoj paaiškinsiu.
J. POŽELA (LSDPF). Paaiškinkite.
PIRMININKĖ. Balsuodami dėl 2 straipsnio, mes apsisprendėme, taip pat dėl 3 straipsnio 5 ir 7 dalių ir 5 straipsnio 1 dalies. (V. Gureckienė: „Jie yra susiję…“)
PIRMININKĖ. Jie yra susiję. Ne aš pati tą sugalvojau, iš tiesų tai yra patikrinta ir mums tą sako komiteto teisininkai. Tos pastabos yra susijusios.
J. POŽELA (LSDPF). Palaukite, kolegos!
PIRMININKĖ. Viskas! Mes baigėme.
J. POŽELA (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, aš frakcijos vardu prašau daryti pertrauką, nes mes einame visiškai griaudami įstatymą, kurio laukia 50 tūkst. šeimų, ir aš apgailestauju, kad prie to prisidedate ir jūs, ir Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Aš noriu pasakyti, gerbiamasis ministre, kad mes viską padarėme tvarkingai, ir dėl 3 straipsnio Seimas apsisprendė. Pertraukos nebėra, nes dvi pertraukos jau buvo. (Balsai salėje) Pranešėja turi pasakyti, pagal kokį straipsnį prašo, tada mes galime žiūrėti į procedūras.
Taip, prašom, gerbiamasis G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamoji pranešėja neturi prieš akis Statuto, bet jinai turi statutinę teisę, jeigu yra keičiamos esminės įstatymo nuostatos, kaip pagrindinė komiteto pranešėja jos prašyti. 155 straipsnis, kolegos, pasižiūrėkite, ir elkimės vieni kitų atžvilgiu korektiškai. (Balsai salėje)
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Gal galite paskaityti?
PIRMININKĖ. Skaitau, kas parašyta Statute: „158 straipsnio 3 dalis. Jeigu įstatymo projekto priėmimo Seime metu nebuvo priimti įstatymo principus ir sandarą lemiantys straipsniai, pranešėjas iki svarstymo Seimo posėdyje pabaigos gali pasiūlyti atidėtą projektą tęsti.“ 4 dalis sako: „Jeigu Seimas šį pasiūlymą priima, procedūra kartojama nuo įstatymo projekto svarstymo pagrindiniame komitete. Šia galimybe įstatymo projekto priėmimo metu galima pasinaudoti tik vieną kartą.“ Vieną kartą jau buvo pasinaudota. (Balsai salėje) Vieną kartą galima pasinaudoti. (Balsai salėje: „Priėmime…“)
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Priėmimas tik dabar vyksta. Tuoj pasakysime ir kada buvo. (Triukšmas salėje) Kuri data čia buvo?
PIRMININKĖ. (V. Gureckienė: „2014 m. lapkričio 20 d.“) 2014 m. lapkričio 20 d. (Triukšmas salėje) Duomenų bazėje viskas yra užfiksuota. Taip, dirbame toliau.
4 straipsnis. (Triukšmas salėje) Nesinervinkite, viskas bus išaiškinta. 4 straipsnis. Jokių pastabų, pasiūlymų nėra. Balsuojame. Kas pritariate 4 straipsniui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Jokių pastabų ir pasiūlymų dėl 4 straipsnio nėra.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 85, prieš – 5, susilaikė 10. 4 straipsnis priimtas.
5 straipsnis. Yra Seimo narių pasiūlymai dėl 1 dalies, bet svarstydami 2 straipsnio 1 dalį mes apsisprendėme, dėl šito nereikia balsuoti. Dėl 3 dalies yra grupės Seimo narių pasiūlymas. Prašau D. Mikutienę pristatyti.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, atliekant pagalbinį apvaisinimą, nevaisingumas turi būti objektyviai įrodomas. Tokiu objektyviu nevaisingumo įrodymu gali būti tik įrašas medicinos dokumentuose, kaip ir gydant visas kitas ligas. Siekiant užtikrinti subjektų, atliekančių pagalbinį apvaisinimą, veiklos skaidrumą ir kontrolę, yra privalu įstatymu nustatyti pareigą tam subjektui turėti būtinas pagalbinio apvaisinimo atlikimo sąlygas patvirtinančius medicinos dokumentus. Todėl yra siūloma papildyti 5 straipsnio 3 dalį, įrašant, kad būtina turėti medicinos dokumentus, patvirtinančius šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų egzistavimą. Prašau pritarti.
PIRMININKĖ. Reikia 29 Seimo narių palaikymo. 29 Seimo narių palaikymo. (Šurmulys salėje)
Palaiko net 61 Seimo narys. Svarstome. Komiteto nuomonė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Komiteto nuomonė – nepritarti. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Prašo argumentų. Pranešėja nėra įgaliota aiškinti plačiau, negu komitetas padarė išvadą. Palaikanti nuomonė už – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Iš tikrųjų, jeigu mes suvokiame, kad pagalbinis apvaisinimas yra medicininė problema, t. y. liga, logiška, kad tai turi būti apgrįsta medicininiais dokumentais. Bet čia ir paaiškės, kurie Seimo nariai nuoširdžiai tuo dalyku tiki ir tai nori įtvirtinti, ir tie Seimo nariai, kurie pagalbinį apvaisinimą suvokia kaip verslą.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – J. Požela.
J. POŽELA (LSDPF). Kolegos, aš tik dar kartą pasikartosiu, kad, deja, nėra vienodos sąlygos ir vienodi punktai, kaip jums gerbiamoji pirmininkė sako, kad yra vienodi. Dabar kalbant dėl šio pasiūlymo, jis yra absoliučiai perteklinis, nes visiškai akivaizdu ir tai, kad žmogus, kreipęsis į gydytojus dėl nevaisingumo gydymo, gaus tas pažymas.
PIRMININKĖ. Nuomonės už ir prieš išsakytos. Balsuojame. Kas pritariate, kad pataisa būtų priimta, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 61, prieš – 7, susilaikė 20. Pritarta.
Balsuojame dėl 5 straipsnio. Kas pritariate, kad 5 straipsnis būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 62, prieš – 6, susilaikė 20. 5 straipsnis priimtas.
6 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Gal galime priimti bendru sutarimu? Galime? Balsuojame. Kas pritariate, kad 6 straipsnis būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę…
Balsavo 90 Seimo narių: už – 75, prieš – 1, susilaikė 14. 6 straipsniui pritarta.
7 straipsnis. Yra Teisės departamento pastabos, joms yra pritarta. Balsuojame. Kas pritariate, kad 7 straipsnis būtų priimtas, balsuojate už.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 84, prieš – 1, susilaikė 6. 7 straipsniui pritarta.
8 straipsnis. Yra Seimo narės R. Šalaševičiūtės pasiūlymas.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, man rašo, kad…
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Komiteto nuomonė – nepritarti.
PIRMININKĖ. Taip, bet jau yra išspręsta, nes yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl prieštaravimo Konstitucijai. Čia viskas yra pataisyta. Seimo narės paklausime, taip. Technika nespėja su mumis eiti koja į koja.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Iš esmės čia ir buvo tokia mano įstatymo pataisa, kad lytinių ląstelių bankų veikla turi būti reglamentuojama įstatyme, o ne sveikatos ministro apraše. Tačiau, įregistravus pasiūlymą, komitetas kartu su Teisės departamentu tą pasiūlymą patobulino. Aš pritariu tam pasiūlymui, kuris dabar yra teikiamas, tačiau esmė yra susijusi su tuo, kad iš tikrųjų pirma buvo teiktas mano pasiūlymas. Dabar jau viskas gerai.
PIRMININKĖ. Skirtumas, bet redakcija yra sutvarkyta.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Tai nereikia balsuoti. Apie tai mes ir kalbame. Dėl 5 dalies yra Seimo narės R. Šalaševičiūtės pasiūlymas.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKĖ. Vis tiek reikia 29 Seimo narių. Komiteto nuomonė bus paskui.
Balsavo 81 Seimo narys. Už – 79, prieš nėra, susilaikė 2. Atsiprašau, čia yra 79 palaikymas. Komiteto nuomonę prašom.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė yra pritarti. Gal galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 8 straipsnio. Teisės departamentui yra pritarta. Dėl 8 straipsnio. Gal galime bendru sutarimu pritarti? Čia visur yra sutarimai. Taip. Pritarta bendru sutarimu.
9 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba, jai pritarta. Galime priimti bendru sutarimu? Balsuojame. Kas pritariate, kad 9 straipsnis būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 91 Seimo narys. Už – 91, prieš nėra, susilaikiusių nėra. 9 straipsnis priimtas.
10 straipsnis. Yra Seimo narių grupės pasiūlymas. D. Mikutienė. Prašom pristatyti.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, svarstant Pagalbinio apvaisinimo įstatymą niekas nesiginčijo dėl to…
PIRMININKĖ. Gal galima arčiau mikrofono?
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, svarstydami Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, 2 straipsnyje mes apibrėžėme sąvoką, kad žmogaus embrionas – tai besivystantis žmogaus organizmas nuo apvaisinimo momento iki moters nėštumo aštuntos savaitės. Konstitucijos 19 straipsnis užtikrina, kad žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas. Taigi Konstitucija kalba apie gyvybės apsaugą įstatymu, bet jokiu būdu nenurodo, kad tai gali būti atvirkščiai. Tai yra Konstitucijoje nėra pasakyta, kad gali būti priimtas įstatymas, kuris leidžia žmogaus gyvybę sunaikinti taip, kaip būtų naikinami embrionai, įteisinus perteklinių embrionų kūrimą ir šaldymą. Todėl 10 straipsnis yra labai svarbus ir dėl 1 dalies 47 Seimo narių vardu teikiame pataisą, kad embrionų turi būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus įkeliama į moters organizmą, sukurtų embrionų skaičius negali viršyti trijų embrionų. Toks yra šios dalies papildymas. Prašau pritarti.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Komiteto nuomonė – nepritarti.
PIRMININKĖ. Palaukite, reikia 29 Seimo narių palaikymo. Gal rankas pakelkite, jeigu yra. Yra palaikymas. Ačiū, nereikės, sutaupysime laiko. Komiteto nuomonė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Komiteto nuomonė – nepritarti, nes komitetas laikosi pozicijos, kuriai buvo pritarta Seimo plenariniame posėdyje svarstant įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Palaikanti nuomonė, nuomonė už – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, kurie prisiekdami ištarė „Tepadeda Dievas“, kurie save sieja su Bažnyčia, noriu priminti arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus viešą kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Seimo narius.
„Mes jaučiame ganytojišką pareigą priminti tikintiesiems Bažnyčios nariams Seime ypatingos svarbos įstatymo normą, kuri yra susijusi su perteklinių embrionų sąmoningu sunaikinimu, nes Bažnyčios mokymas prilygina abortui naujausias poveikio žmogaus embrionui formas, tegul ir vykdomas savaime dorais tikslais, tačiau neišvengiamai nulemiančias embrionų sunaikinimą. Kanonų teisė skelbia, kad asmuo, faktiškai įvykdęs negimusios gyvybės sunaikinimą, užsitraukia ekskomuniką, tai yra atskiriamas nuo Bažnyčios. Ekskomunika apima visus, kurie padarė šį nusikaltimą, žinodami apie jiems paskirtą bausmę. Ji apima ir tuos bendrininkus, be kurių pagalbos nusikaltimas nebūtų įvykdytas. Bendrininkavimo, kuris užtraukia bažnytines bausmes, sąvoka apima ir politikus, kurie savo sprendimu įgalintų sąmoningą negimusios gyvybės žudymą dirbtinio apvaisinimo metu.“ Todėl kviečiu palaikyti šį siūlymą ir netapti žmogžudystės bendrininkais. Ačiū.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – V. Filipovičienė.
V. FILIPOVIČIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, čia dabar labai vykusiai manipuliuojama teisinėmis sąvokomis, o ypač moralinėmis sąvokomis. Dabar gerbiamasis kolega, kuris kalbėjo ir apie ekskomuniką. Tada man iškyla klausimas, kodėl neekskomunikuoja Italijoje, tokioje katalikiškoje šalyje? Kodėl neekskomunikuoja Lenkijoje, irgi katalikiškoje šalyje ir konservatyvioje katalikiškoje šalyje? Šalia mūsų yra Ryga, Estija ir visur tai galima. Dabar mes visi norime būti šventesni už šventesnius ir visi vieni kitus pradedame mokyti moralės, bet gal tą moralę pasilikime šiuo atveju kiekvienas sau. Tai yra vienas dalykas.
Kitas dalykas. Galbūt reikėtų įsiklausyti į medikų nuomonę ir ką medikai sako. O dabar – valio! Priimkime šitą įstatymo pataisą, pagaminkime tris embrionus, perkelkime į moters gimdą, nes jau daugiau niekur negalima dėti, ir viskas bus gerai.
PIRMININKĖ. Bus trynukai.
V. FILIPOVIČIENĖ (DPF). Tai šita pataisa tą ir sako. Arba jeigu iki trijų, vieną pagimdysime, jei embrionas neprigis, vadinasi, turėsime dar gaminti embrionus, dar moterį skatinti. Štai ką mūsų ši pataisa reiškia.
PIRMININKĖ. Nuomonės už, prieš išsakytos. Balsuojame. Kas pritariate pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 93 Seimo nariai. Už – 59, prieš – 19, susilaikė 15. Pataisai pritarta.
Dabar dėl 5 dalies yra Seimo narių pasiūlymas. Nereikia balsuoti, nes tam pritarėme 10 straipsnio 1 dalyje. Toliau yra… (Balsai salėje) Kaip balsuoti, taigi pritarėme. (Balsai salėje) Su kuo ji susijusi?
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Dėl 5 dalies komiteto nuomonė yra nepritarti.
PIRMININKĖ. Palaukite. (Balsas salėje: „Sako, reikia balsuoti.“) Kaip reikia, jeigu ji susijusi? Taigi mes dėl 10 straipsnio 1 dalies apsisprendėme, tai kam reikia dar balsuoti? Prašo komiteto biuro vedėjas, sako, kad reikia dar balsuoti. Jei reikia, tai klausysime, bet pagal viską apsisprendėme 10 straipsnio 1 dalyje. Bet prašom. Komiteto pirmininkė D. Mikutienė paaiškins, ar reikia čia balsuoti, ar nereikia. Pristatykite pataisą.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, čia iš tiesų reikėtų balsuoti, nes praktikoje gali susiklostyti iš anksto nenumatyta situacija, kai dėl netikėtai pablogėjusios moters sveikatos būklės ar kitų nenumatytų aplinkybių sukurtų embrionų perkėlimas į moters organizmą tampa laikinai neįmanomas. Tada pagalbinio apvaisinimo procedūrą tenka kuriam laikui sustabdyti. Dėl to, siekiant išsaugoti jau sukurtų embrionų gyvybingumą, turi būti leistas jų laikinas saugojimas lytinių ląstelių banke, nes neužtikrinus tokio saugumo embrionai žūtų. Todėl ir siūloma tokia pataisa: „Sukurti, tačiau dėl embrionų sukūrimo metu nenumatytų aplinkybių (įskaitant moters sveikatos būklę), kurių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, pagalbinio apvaisinimo metu į moters organizmą neperkelti embrionai laikomi lytinių ląstelių banke. Lytinių ląstelių banke embrionai laikomi ir naudojami sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.“ Prašau pritarti.
PIRMININKĖ. Reikia 29 Seimo narių. (Balsai salėje) Jau įjungėme balsavimą, taigi balsuojame.
Balsavo 61, taip, yra 61 palaikantis. Komiteto nuomonė. Komiteto nuomonė, gerbiama pranešėja. Komiteto nuomonė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Komiteto nuomonė – nepritarti, nes komitetas laikosi pozicijos, kuriai buvo pritarta Seimo plenariniame posėdyje svarstant įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – J. Požela.
J. POŽELA (LSDPF). Kolegos, aš tikrai nesuklydau, paspaudęs dėl nuomonės už, ypač išklausęs anksčiau kalbėjusį P. Urbšį ir gerbiamo vyskupo perduotą žinutę. Dėl ko aš balsuosiu už ir kviečiu visus balsuoti už? Todėl, kad pagal mokslo paremtą siūlymą embrionai būtų užšaldomi, o pagal šitą siūlymą, kurį pasirašė, sugebėjo pasirašyti keliasdešimt Seimo narių, jie gyvens kažkokiame lytinių ląstelių banke, embrionai, tą pirmininkė pasakė savo kalboje. (Balsai salėje) Kolegos, jūs suprantate, ką jūs darote, iki kokio absurdo jūs privedėte?! Gerbiamieji čia esantys ir cituojantys Bibliją, balsuokite už dabar, balsuokite. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerai, nesibarkite! Vienas komiteto pirmininkas su ministru. Pirmininkė su ministru negali išsiaiškinti. V. Filipovičienė pasakys nuomonę prieš ir viskas bus aišku.
V. FILIPOVIČIENĖ (DPF). Ačiū. Gerbiami kolegos, aš turbūt užsirašiau ne į tą pusę. Man šiuo atveju reikėjo užsirašyti už. Kolegos, kaip jau…
PIRMININKĖ. Nuomonė už išsakyta.
V. FILIPOVIČIENĖ (DPF). Balsuokime už.
PIRMININKĖ. Neįskaitoma ta jūsų nuomonė. Nuomonės prieš nėra. (Balsai salėje) Taigi balsuojame. Kas pritariate Seimo narių pasiūlymams, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Aš manau, kad čia pagal sveikatos ministro įsakymą viskas bus sutvarkyta. Ministras ir palaiko, tiesiog nepasakė savo nuomonės. (Balsai salėje)
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 59, prieš – 10, susilaikė 9. Pataisai pritarta.
Dėl 7 dalies yra Teisės departamento pastaba, jai pritarta. Čia yra įsigaliojimas. Kur nukėlėme? Supratau, vėliau apsvarstysime įsigaliojimą.
Taigi 10 straipsnis. Balsuojame dėl viso 10 straipsnio. Kas pritariate, kad 10 straipsnis būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 64, prieš – 8, susilaikė 8. 10 straipsniui yra pritarta.
11 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Priimtas. 12 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta.
Dėl 13 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas nepritarė. Galime priimti 13 straipsnį? Priimtas. Dėl 14 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Galime bendru sutarimu priimti 14 straipsnį? Galime. Priimtas. Dėl 15 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, jai yra pritarta. Trys pastabos, visoms pritarta. Galime 15 straipsnį priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu.
16 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.
Dabar 17 straipsnis. Yra pritarta Teisės departamento pasiūlymui, įsigaliojimo data yra…
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). …sausio 1 diena.
PIRMININKĖ. …2017 m. sausio 1 d.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKĖ. Visi sutinkame, nereikia atskirai? (Balsai salėje) Seimo nariai lygiai taip pat siūlė 2017 m. sausio 1 d., taip?
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Taip.
PIRMININKĖ. Pritarta Teisės departamento pasiūlymams, todėl daugiau nieko nereikia mums daryti. Dar yra Teisės departamento pastaba, jai yra pritarta. Ir dar vienai Teisės departamento pastabai yra pritarta. Ar galime bendru sutarimu priimti 17 straipsnį? Priimta bendru sutarimu. Pastraipsniui priėmimas baigtas.
Gerbiamieji Seimo nariai, mes pasitikrinome duomenų bazę, frakcijos vardu buvo viena pertrauka, viena pertrauka buvo padaryta posėdžio pirmininko A. Syso prašymu. (Balsai salėje) A. Sysas kalbėjo iš vietos, o V. Gedvilas posėdžio pirmininko teisėmis paskelbė pertrauką. Taigi dabar skelbiu tai, ką siūlė Socialdemokratų frakcija, – kad padarytume pertrauką. Pusės valandos ar iki kito posėdžio? (Balsai salėje) Atsisakote pertraukos? (Balsai salėje) Jūs turite tokią teisę, bet iš tiesų balsuojame. Buvo Socialdemokratų frakcijos vardu prašymas daryti pertrauką, frakcijos vardu buvo tik viena pertrauka. Pasitikslinus paaiškėjo, kad viena pertrauka buvo padaryta Seimo posėdžio pirmininko.
Balsuojame. Kas pritariate pertraukai, balsuojate už. (Balsai salėje) Iki vakarinio posėdžio. Kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Kas pritariate pertraukai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 21, prieš – 44, susilaikė 28. Reikėjo trisdešimt… Reikėjo trečdalio. (Balsai salėje)
Čia yra specialus priėmimo straipsnis, reikia vieno trečdalio. (Balsai salėje) Vienas trečdalis dalyvaujančiųjų. Tuoj, pasitikslinsime dar kartą. Nėra. Pertrauka nedaroma.
Priėmimas. Dėl viso. Prašom. Gerbiamas A. Sysas. Replika po balsavimo.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiama Pirmininke, jūs manipuliuojate savo teise, nes mes prašėme dėl 3 straipsnio, o ne dėl viso įstatymo. Jūs suklaidinote Seimą, kad pertraukos jau buvo išnaudotos. Per pietus renkasi Etikos ir procedūrų komisija, mes kreipėmės frakcijos vardu, kad apsvarstytų ir jūsų elgesį priimant šį įstatymą.
PIRMININKĖ. Jūsų tokia teisė yra, Seimas apsisprendė nedaryti pertraukos. Iš tiesų mes pasižiūrėjome labai detaliai protokolus, aš grįžau ir pasakiau, kad buvo padaryta klaida ir Seimas dar kartą apsisprendė. Ta pertrauka nieko nesprendžia, jeigu jūs ten ar po viso, ar po straipsnio.
Dėl viso. Nuomonė už – B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, žinote, apima liūdesys ir neviltis.
PIRMININKĖ. Tai jūs už ar prieš?
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Aš tikėjausi, kad mes priimsime pažangų įstatymą…
PIRMININKĖ. Tai nuomonė prieš. Prašom. B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų apima liūdesys ir neviltis. Mes visiškai… Šiuo įstatymu mes priimame kankinti moteris dėl kažkokių… suprantate, neva gyvybės, kuri yra embrione. Aš manyčiau, kad mokslas visada prieš tamsybininkus laimėdavo.
Įsivaizdavau, kad 14 metų atsiradus tikrai naujausiai pažangai mes galėsime taikyti pažangiausius mokslo metodus, bet, deja, aišku, tenka žiauriai nusivilti. Aš manyčiau, kad jeigu ir nubalsuos dabar Seimo nariai už šitą tokį, sakyčiau, kreivą, šleivą įstatymą, kuris tiktai kankins poras, manyčiau, kad reikia kreiptis į Prezidentę, kad vetuotų šitokį tamsybininkų įstatymą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nuomonė buvo prieš.
Nuomonė už – D. Mikutienė.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiami kolegos, Europos Komisija yra pradėjusi įstatymo pažeidimo procedūrą, kad mes nesame priėmę šio įstatymo. Todėl aš kviečiu visus palaikyti šį įstatymą, pažiūrėti, kaip jis bus įgyvendintas praktiškai. Sveikatos apsaugos ministerija turi parengti daug įstatymo lydimųjų teisės aktų. Aš tikrai labai sveikinu Seimo sprendimą, kad nenuėjo tenkinti verslo interesų, o nuėjo priešingai – atsižvelgė į nevaisingų šeimų interesus. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Nuomonės už, prieš išsakytos. Dabar klausiu, S. Brundza – už ar prieš? (Balsai salėje) Gerai, bet aš dabar klausiu – už ar prieš jūs kalbėsite? Tuoj įjungsime.
S. BRUNDZA (LSDPF). Prieš.
PIRMININKĖ. Prieš. Nuomonė už. Kas yra užsirašęs dėl nuomonės už? R. J. Dagys – nuomonė už.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiama kolege Vėsaite, jums turbūt reikia grįžti kartoti biochemijos ir kt. kursą. Gyvybės atsiradimas, kada atsiranda, jau seniai išaiškintas dalykas. Niekam pasaulyje nekyla abejonių. Ne viena Nobelio premija yra tam skirta, plėtojama. Tai tikrai yra mokslo pažanga. O nežinojimas, kad gyvybė prasideda nuo ląstelių susiliejimo, čia tikrai yra tamsybė, tokia tamsybė, na, maždaug 1960 metų žinios, kuriomis buvo ilgai klaidinami mūsų žmonės, gydytojai ir panašiai. Daug kas nežinojo, kada prasideda gyvybė. Tai yra viena.
Nereikia mokslo painioti su konkrečiais interesais, iš kurių reikia daryti biznį. Jeigu mes norime padėti toms poroms, kurios neturi vaikų, mes ir turime joms padėti. Įstatymas priimtas tikrai humaniškas, tvarkingas. Nekuriama laimė per kitų nužudymą. Išmetėme eutanazijos, manipuliacijos embrionų žudyme, kurie… tėvystės mūsų įteisinimo nuostatų, kad mes galime spręsti, kuris embrionas geras, kuris ne, tiksliau, kuris žmogus geras, o kuris ne. Buvo tokių nemodernių dalykų mūsų pasaulėžiūroje. Tai yra A. Hitleris tuos dalykus darė – sprendė, tas vertas gyventi, tas nevertas gyventi. Mokslas vystosi. Daugelis ligų yra iš esmės pagydomos, pagydys vis daugiau ir daugiau, bet tai nereiškia, kad mes turime teisę nuspręsti, kieno gyvybė yra vertesnė. Toks susidievinimas! Ir tai vadinama modernystė. Tai yra tiesiog nesupratimas.
Todėl reikia balsuoti už šitą įstatymą, kuris pagaliau subalansavo visas teises ir po kelerių metų svarstymo bus priimtas. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Minutė dar. Ne laikas, Seimo nariai! Dar minutė. Tikrai Seimo narys laiku baigė savo pasisakymą.
Nuomonė prieš. A. Mazuronis prieš?
A. MAZURONIS (LSF). Prieš, prieš.
PIRMININKĖ. Prašom. A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (LSF). Labai dėkui. Gerbiami kolegos, iš tiesų tokio absurdiško įstatymo svarstymo šioje posėdžių salėje tikrai per paskutines dvi kadencijas turbūt kad neprisimenu. Norėčiau prisiminti, bet neprisimenu. Leiskite jums priminti, kokį įstatymo projektą mes svarstome – Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą. Paskaitykite savo darbotvarkėse.
Ką aš šiandien girdžiu? Kas yra pagrindinis konsultacinis organas Seimo nariams priimant tokį įstatymo projektą? Aš negirdėjau kokių nors pažangių medicinos centrų, kurie specializuojasi būtent dirbdami su šia problema, nuomonės. Aš negirdėjau pažangiausių medicinos daktarų, profesorių, kurių mes Lietuvoje tikrai turime gausiai. Negirdėjau išsakyto medicinos bendruomenės atstovų balso čia, šioje salėje. Galų gale negirdėjau įsiklausymo į nuomonę Sveikatos reikalų komiteto, kuris visų pirma yra atsakingas už šito klausimo svarstymą ir kompetentingas. Bet ką aš girdėjau svarstant čia, posėdžių salėje, tai yra visiškai viduramžiais dvelkiančią citatą iš Vyskupų konferencijos ar kažkokio vyskupo laiško.
Gerbiami kolegos, leiskite jums priminti, kad su Bažnyčios žinia viduramžiais ir moteris degindavo įtardami raganavimu dėl to, kad ligas gydydavo žolelėmis ar panašiai. Pažanga ir progresas visą laiką būdavo per šimtmečius priekyje nuo Bažnyčios pozicijos. Šis atvejis yra neišskirtinis.
Man labai gaila tų Seimo narių, kurie balsuoja būtent už tokias pataisas. Duok Dieve, kad jums gyvenime netektų susidurti su šita problema, ir tikiu, kad neteks, bet jeigu kada nors jums ar jūsų giminėms, artimiesiems teks susidurti su šita problema (o ji yra labai plačiai paplitusi), gerbiamieji, jūs prisiminsite savo šios dienos balsavimą ir verksite kruvinom ašarom prisiminę ir galvodami apie tai, ką jūs padarėte. Deja, tuo metu jau bus per vėlu. Todėl raginti balsuoti už ar prieš, matyt, nėra prasmės. Vyskupų konferencija jau nubalsavo už mus.
PIRMININKĖ. Laikas! Laikas. Manau, kad Seimo nariai balsuoja ne tik už savo giminių būsimas ar esamas situacijas, bet ir dėl visų.
Dabar nuomonė už. P. Urbšys turbūt, taip?
P. URBŠYS (MSNG). Taip.
PIRMININKĖ. Taip. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Šis Pagalbinio apvaisinimo įstatymas yra orientuotas į žmogaus gyvybės atsiradimą, o ne tai, kad žmogaus gyvybę paverstume verslu. Kai kalbama apie tamsybininkus, vis dėlto nereikėtų ignoruoti Pasaulio gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacijos gydytojų nuomonės. Tai yra 380 medikų, tarp jų – 47 Lietuvos habilituoti mokslų daktarai, profesoriai, kurie būtent pasisakė už pagarbą embrionui, kad šiandien mokslas įrodė, kad žmogaus gyvybė prasideda nuo apvaisinimo momento. Žmogaus embrionas yra atskiras, savarankiškas, naujas organizmas. Jis genetiškai skiriasi nuo tėvų, turi visą genetinę informaciją, būtiną tikslingam vystymuisi. Todėl embrionas nuo pat pradžių yra žmogaus būtybė, kuri turi būti saugoma įstatymo. Todėl šios dienos įstatymo pataisos, kurios buvo priimtos Seime, būtent šitą apsaugą ir užtikrina. Ačiū jums, Seimo nariai.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiami kolegos, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad šiandien šitoje salėje grubiausiu požiūriu buvo sulaužyta Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurioje aiškiai pasakyta, kad Bažnyčia atskirta nuo valstybės. Tai, ką šiandien girdžiu, kad daugiau negu pusei Seimo narių skambino jų parapijų kunigai, vyskupai, šiandieną gąsdinama ekskomunika, tą ir reiškia, kad ne Seimo nariai, vadovaudamiesi savo laisva valia, o tiesiog prekiaudami poveikiu (taip galėčiau pasakyti), tai yra už paramą savo parapijose balsavo už projektą, kuriam nepritaria visa medicinos bendruomenė.
Aš niekaip negaliu kitaip paaiškinti, kodėl šiandieną netgi medikai, kurie puikiai supranta, už kokį ydingą projektą jie balsavo, parėmė šitą projektą. Man regis, kad norėdami padaryti gera, padaryti reveransą Bažnyčiai ir kunigams, jūs padarėte baisų dalyką. Tie 50 tūkstančių porų, kurios negali susilaukti vaikų ir kurios laukia pažangaus įstatymo, kuris pagelbėtų tapti laimingoms 50 tūkstančių šeimų, pačios save ekskomunikuos. Jie nusisuks nuo Bažnyčios, kuri iš esmės pasisako prieš žmogų.
Man regis, kad, kolegos, mąstykime, dėl ko mes balsuojame. Siūlau nebalsuoti už šitą projektą, grįžti, nežinau, į kurią stadiją ir įsiklausyti tiesiog į žmogų, ir laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiami Seimo nariai, aš noriu reaguoti į gerbiamo A. Mazuronio pastabas. Ką tik P. Urbšys pacitavo 380 medikų raštą, kurie remia šitą įstatymą, kurie taip pat pasisako, kad embrionas yra gyvybė. Šitas įstatymas yra subalansuotas. Reikia gerbti motiną, reikia gerbti tėvus, bet reikia gerbti ir kitą pusę – gyvybę. Žudyti vieną, kad gimtų kitas, čia nėra medicina. Yra atsakingas įstatymas. Aš manau, balsuokime už šitą įstatymą.
Dėkoju Seimui, kad pritarė Seimo narių grupės pataisoms ir rado savyje jėgų priimti gana atsakingą įstatymą. Dėkoju Vyskupų konferencijai, visiems dvasiškiams, kurie neliko abejingi gindami moralines vertybes ir žmogaus gyvybę, buvo aktyvūs ir ragino Seimo narius atsakingai balsuoti už įstatymą. Ačiū visiems, ypač kunigui A. Narbekovui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkui, Pirmininke. Vis dėlto iš pradžių gerbiamajam Petrui tiesiogiai pasakau: ką tiktai tu čia prie mūsų mylimą popiežių pavadinai negražiu pavadinimu su melsva spalva ir staiga vėl dėkoji kažkokiems apatiniams klerkams arba kunigėliams, kad jie protingai sumąstė. Tai pagal hierarchiją kas vadovauja Bažnyčiai?
O svarbiausia, norėčiau ne dėl to paties įstatymo, dėl kurio čia prisirašė balsuoti vieni už, kiti prieš. Kai per svarstymą buvo pritarta ir manėme, kad ir dabar per priėmimą… Aš šnekėsiu apie tai, gerbiama Pirmininke, padaryta daugybė procedūros neteisėtumų: ir dėl 3 straipsnio svarstymo buvo suklysta dėl pertraukos, po to bandoma išeiti, kad reikia spręsti dėl pertraukos. Net ir dabar dėl užsirašymo. Man velnių duodavote už tai, kad aš bandydavau kalbėti užsirašęs už, kalbu prieš, šiuo atveju net keturi buvo sukeisti dėl jūsų asmeninės nuomonės. Tad kurgi procedūros, kur teisiniai dalykai? Jeigu mes čia, Seime, priiminėjame įstatymus, tai ir patys turime elgtis teisiškai. Manau, kitas Seimas turės visiškai persvarstyti šitą įstatymą, nes tai faktiškai yra kelių žmonių noras, o po to jau pritraukti visi kiti, padedant ir mūsų gerbiamai Bažnyčiai. Dėkui. Balsuokime prieš.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Aš noriu pasakyti, kad pagal 109 straipsnį tikrai niekas čia nekeičia situacijos, ar mes būtume sustoję dėl 3 straipsnio, ar po visų straipsnių priėmimo, čia dėl to. Čia tikrai nepagrįsti kaltinimai. O sukeičiau tiktai B. Vėsaitę ir D. Mikutienę vietomis, visi kiti Seimo nariai teisingai buvo užsirašę.
Taigi balsuojame. Kas pritariate, kad Pagalbinio apvaisinimo įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 66, prieš – 3, susilaikė 3. Pagalbinio apvaisinimo įstatymas (projektas Nr. XIIP-2502(6) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – gerbiamas S. Brundza.
S. BRUNDZA (LSDPF). Gerbiami kolegos, aš iš viso kvestionuočiau, ar mes turėjome moralinę teisę balsuoti už tokį įstatymą. Kodėl? Kokią teisę turi institucija balsuoti už tai, užbraukti mokslinius pasiekimus, Lietuvos mokslininkų ir t. t., kai pas mus yra įteisinti abortai, kai yra įteisintas iki 12 savaičių žudymas, žmogiuko žudymas, o mes čia vis dėlto kalbame apie gana dar virtualų dalyką. Ir kai 50 tūkst. šeimų to laukia, ar mes turime teisę užbraukti visa tai ir neleisti žmonėms turėti savo palikuonių? Mes leidžiame žudyti tikrus žmogiukus, o kalbame apie embrionus, kad jų negalima liesti.
PIRMININKĖ. Gyvybė bet kurios stadijos yra gyvybė, kiek aš suprantu. Taip, gerbiamas S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos ir gerbiamoji Dalia, penktadienį vyko labai gražūs Šv. Jono atlaidai Žemaitijoje, Kaltinėnuose, jiems vadovavo Ekscelencija vyskupas J. Boruta, buvo apie 20 kunigų, po šventų mišių susitikome puodelio kavos. Nė vienos frazės, nė vienos užuominos apie šį ar kitus įstatymus aš negirdėjau. Tuo labiau niekas neskambino. Tai nedarykime iš to tokios akcijos, nes labai negražu.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tikrai dėkoju visiems, kurie palaikė šitą įstatymo projektą, kuris galų gale priimtas ir pasitarnaus, suteiks pagalbą mūsų žmonėms. Ačiū už priimtas etines normas, noriu kitų atsiprašyti už tų žmonių pasisakymus, kurie nepagarbiai atsiliepė apie mūsų Katalikų bažnyčią, norėdami jiems kaip sovietmečiu užčiaupti galimybę kalbėti, nors tie patys žmonės padarė viską, kad šitie žmonės, kurie čia salėje kalba, galėtų kalbėti. Ne šitie žmonės kovojo už tai, kad tokia galimybė atsirastų, o būtent Katalikų bažnyčia tai darė, remdamasi tais pačiais principais ir tomis pačiomis moralinėmis normomis, kurias šiandien pademonstravo.
Čia kai kurie net ir popiežių mėgina supriešinti, pavadindami mūsų katalikų atstovus, vyskupus klerkais. Patys nė karto nepasidomėjo nei kas vyksta, nei kokios diskusijos, nesidomėjo reikalais, o man teko dalyvauti. Jūs mėginate remtis popiežiaus pozicija, kurios visiškai neišmanote. Ar jums ne gėda taip pasisakyti ir siekti užčiaupti Katalikų bažnyčios norą pasisakyti etiniais, moraliniais klausimais? Jinai neturi teisės? Į kokius čia amžius norite mus sugrąžinti? Atsiprašykite bent jų viešai.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. J. Požela.
J. POŽELA (LSDPF). Aš tikrai apgailestauju dėl priimto tokio įstatymo. Taip, keliasdešimt tūkstančių šeimų Lietuvoje laukia, bet laukia kitokio įstatymo. Jie laukia įstatymo, kuris nežalotų moters organizmo, jie laukia įstatymo, kuriam taikyti būtų naudojami naujausi mokslo pažangos laimėjimai. Turbūt daugelis iš jūsų kreipsis į tuos pačius medikus, kai neduok Dieve, susirgs onkologinėmis ligomis ir kitais dalykais. Turbūt jūs nesigydysite žolelėmis, jūs norėsite, kad jums būtų taikomas naujausias gydymas, naujausios technologijos ir netgi važiuosite į užsienį tai daryti, jeigu čia to negausite. Teisingai? Taip. Maža to, kolegos, šiandien, ką padarė Seimas, paprasčiausiai uždarė kelią žmonėms, kurie neturi pinigų Lietuvoje atlikti šitas procedūras. Tie, kurie turi, jie jas gavo. Tiesa, dabar nebegaus Lietuvoje, nes po šio įstatymo priėmimo tie, kurie dabar daro privačiai, nebegalės to daryti, o mūsų valstybinės klinikos, kurios buvo pasirengusios tai daryti, nepradės to daryti, tie, kurie turės pinigų, toliau tęs procedūras Rygoje, kitose Europos valstybėse, mokės ten pinigus, laimingai augins vaikus. Bet tos šeimos, kurios neturi pinigų išvažiuoti, tos šeimos, kurios laukia valstybės pagalbos šitoms procedūroms atlikti, to nesulauks. Štai kur yra didžiausias apgailestavimas. Nuoširdžiai atsiprašau už taip pasielgusius kolegas.
PIRMININKĖ. Gerbiamas V. Vasiliauskas.
V. VASILIAUSKAS (MSNG). Ačiū, ponia Pirmininke. Aš norėčiau, kad Lietuvos Seimas būtų tikslus, čia daug buvo bandymų remtis popiežiaus autoritetu. Popiežius pareiškė pagarbą homoseksualios orientacijos žmonėms, bet jokiu būdu ne homoseksualiems santykiams ir veiksmams. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū už pataisymą ir pastabą. Gerbiama V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Gerbiama Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, aš šiandien jaučiuosi ypač nepatogiai, nes negalėsiu savo buvusiam studentui pasižiūrėti į akis. Išsakydavau visą tiesą, vadovavausi įrodymais pagrįsta medicina, o ką mes šiandien padarėme? Visi Seime – pagalbinio apvaisinimo specialistai, deja, taip nėra. Man gėda prieš tas šeimas, kurios tikėjo Seimu, tikėjo mumis, ir įstatymas priimtas popierinis, jis neveiks, kaip Italijoje. Jeigu Italijos Konstitucinis Teismas panaikino tą įstatymą, nėra kuo vadovautis, visos katalikiškos pažangios šalys Europoje naudoja pažangius tyrimų metodus, kai jūs būnate pacientas, jūs norite pažangiausių tyrimų metodų, pažangiausių medikamentų, o ką dabar jūs darote? Jūs stumsite moterį į tai, kad ji gautų kuo daugiau medicininių komplikacijų, kad daugėtų daugiavaisių nėštumų skaičius, kad ir mūsų naujagimiai būtų su komplikacijomis, kad didėtų valstybėje genetinių ligų. Nieko negalime padaryti. Klausykite, į ką mes stumiame savo valstybę? Invalidams? Ką jūs padarėte, Seimo nariai, prisidėkite ranką prie širdies dėl invalidų. Kuo mes galime pasididžiuoti Lietuvoje? Niekuo, o dabar mes dar genetines ligas, paveldimas ligas padidinsime, ir mes nieko negalime padaryti, negalime net naudoti preimplantacinės diagnostikos, naudotis genetikos stebuklais, kai dabar jau pirmo kurso studentai užsienyje genetikos lygiu chemiją studijuoja, tai apie ką mes čia kalbame! Ačiū, kad tokie nesupratingi, bet man dėl jūsų visų gėda!
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamasis P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai, pasiklausius kai kurių Seimo narių galima pagalvoti, kad Seimas padarė nusikaltimą. Ką tik nuskambėjo frazė, kad mes negalėsime padėti invalidams. Pagal siūlomą redakciją buvo siūloma, kad iš viso jie negimtų. Tai čia yra padėjimas? Žmogų nužudyt, tai jam padėt.
Antras dalykas. Jeigu sveikatos apsaugos ministras kalba, kad šitas įstatymas nesudarys sąlygų teikti kokybiškas pagalbinio apvaisinimo paslaugas, tai yra ne tiesa, tikrai šitas įstatymas padeda pagrindus valstybei labai oriai pažiūrėti į žmogaus gyvybę ir padaryti galą verslui. Ne verslas čia pagrindinis dalykas, o žmogaus gyvybės atsiradimas, ir jūs, Seimo nariai, tą patvirtinote savo balsavimu.
PIRMININKĖ. A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, nežinau, kas prisiims atsakomybę, bet per tuos kelerius metus, kada mes svarstėme Dirbtinio apvaisinimo įstatymą, negimė, Lietuva neteko kelių, jeigu ne keliolikos tūkstančių, vaikų. Man asmeniškai irgi teko susidurti, kada rašiau siuntimą dirbtiniam apvaisinimui, tėvai pardavė automobilį, šeima pardavė butą, kad tik susilauktų vaikučių, nes jiems reikėjo važiuoti į kitą šalį, į Lenkiją, į Estiją ir mokėti, ir panašiai, ir panašiai.
Dabar gi mes, priimdami šitą įstatymą, pabloginome situaciją, smarkiai pabloginome situaciją. Tikrai kažkas vis dėlto kalbėdamas apie demografinę situaciją turės prisiimti atsakomybę, aš nesakau, kolegos, kad tie, kurie išreiškėte savo valią už ar prieš, ar darydami įtaką, ar nedarydami įtakos, padarėte blogai, jūs, sakau, tie, kurie balsavote, matyt, turėjote kokius nors įsitikinimus. Man skaudžiausia, kolegos, kad socialdemokratų didžioji dauguma nedalyvavo, aš nuėjau į valgyklą specialiai pasižiūrėt – sėdi didžioji dauguma, valgo ir sako, žinai, Antanai, tu suprask čia mus. Reikėjo vienaip ar kitaip balsuoti, kolegos, bet šitaip elgtis tikrai negalima.
Dabar žiūrėkite, mes tikrai galėjome derėtis, aš visiškai suprantu kaip specialistas – embrionai, šaldymai. Pažiūrėkite, ką dabar mes padarėme, – mes leidžiame sukurti iki trijų embrionų. Mokslininkai praeitą savaitę mūsų komitete pasakė, jie gavo pastabą iš tarptautinių organizacijų, kad Lietuva, perkeldama į gimdą 2–3 embrionus, pernelyg dažnai gimdo ir daugiavaikiai nėštumai – dvynukai, trynukai sukelia didelę riziką po dirbtinio apvaisinimo. Ir dabar, sako, mes paprastai perkeliame tik vieną embrioną. Jūs leidote iki trijų. Kur tuos du dėti? Šaldyti neleidžiate. Po šaldymo pasaulyje (Nobelio premijos įsteigtos) irgi gimsta normalūs vaikai. Kur tuos du dėti dabar? Nes jeigu sukursi vieną, tai pastojimo galimybės yra labai menkos, ir tada vėl vaistais stimuliuoti moterį ir visa kita. Gal čia yra interesas tų žmonių, kurie nori, kad Ligonių kasa vis mokėtų ir mokėtų už tą naują procedūrą, kuri truks pusę metų.
Kolegos, nesidenkime Bažnyčia, nesidenkime kitais dalykais, dvasiniai dalykai yra gerai, bet mes turime prisiimti atsakomybę, ką minėjo profesorė Vida. Italija lygiai tokį patį įstatymą priėmė. Tai ką, ten žmonės mažiau tikintys? Aš manau, kad daugiau tikintys. Aš nesakau, kad būtent toks konservatyvus, koks buvo parengtas, dabar turėjo būti priimtas, reikėjo derėtis, reikėjo šnekėti, kad nebūtų spragų, kad nebūtų pabloginta situacija. Dabar mes situaciją pabloginome. Tikrai mums visiems gėda, ypač tiems, kurie tiesiog neišreiškėte savo pozicijos. O…
PIRMININKĖ. Atsiprašau. Aš noriu pasakyti, kad šį įstatymą mes pradėjome svarstyti 2010 metais. Laiko komitete turėjote begales, net kadencijos pasikeitė.
K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke, aš siūlau nuraminti šiek tiek aistras. Manau, kad jei komiteto nariai, užuot taip ilgai tą įstatymą svarstę, būtų patys užsiėmę rimtu darbu, šiandien vaikų būtų tikrai daugiau. Aš manau, kad jeigu kam nors gėda būti, man, kai būna gėda būti kokioje nors kompanijoje, aš apsisuku ir išeinu, kam gėda šiame Seime būti, padėkite pareiškimą ant stalo, tikrai niekas per jėgą nelaikys. O Seimo nariai apsisprendė pagal savo asmeninius įsitikinimus, ir aš manyčiau, kad neturi teisės nė vienas čia moralizuoti, aiškinti, kad tu kvailas, tu dar kitoks. Sakyčiau, reikėtų atsiprašyti. Nepaisant to, kad jūs specialistai esate ir medikai, turiu pasakyti, kad šiame Seime yra daug žmonių, kurie turi vaikų ir kurie irgi tam tikra prasme yra prisidėję prie to, kad tie vaikai atsirado. Tai labai prašyčiau daugiau tokių visokių kalbų, ypač po pralaimėjimo, nešnekėti.
PIRMININKĖ. Tikiuosi, kad atsiras ir tų, kurie kitaip padės pratęsti gyvybę.
Prašom.
B. JUODKA (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų dar kartą žaviuosi jumis, kaip būdami chemikai, fizikai, inžinieriai, teisininkai, ekonomistai visi jūs išmanote apie embrionus, apie kiaušialąstes, apie genomus, aš, būdamas biochemikas ir pusiau genetikas, tiesiog žaviuosi jais, ačiū jums už protingumą.
13.56 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 4, 6, 9, 103, 13, 14, 15, 16, 20, 23, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 321 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3926(3) (priėmimas)
PIRMININKĖ. Ačiū, bet kiekvienas Seimo narys balsuoja pagal savo įsitikinimus ir sąžinę. Taigi šiandien priėmėme labai svarbų įstatymą. Liko keturios minutės ir mes dar galime pabandyti pradėti Vietos savivaldos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projekto Nr. XIIP-3926 priėmimą.
Pastraipsniui. 1, 2, 3, 4, 5 straipsniai. Pastabų nėra. 6 straipsnis. Yra Teisės departamento pastabos. Joms pritarta. 7, 8, 9, 10, 11 straipsniai. Pastabų nėra. Dėl 12 straipsnio yra pastaba. (Balsai salėje) Galime nuo 1 straipsnio iki 11 straipsnio priimti pastraipsniui? Galime. Priimta pastraipsniui.
12 straipsnis. Viena pastaba atsiimta, kita yra įregistruota – Seimo nario D. Jankausko. (Balsai salėje) Priėmimo stadija. Mes vis tiek privalome. Aš noriu paprašyti, gal galime mes svarstymui pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ar būtinai norite pristatyti? (Balsai salėje) Pritarta, kad svarstytume bendru sutarimu. Komitetas pritarė. Gal galime mes priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Seimo narys sutinka.
Yra Seimo narės V. V. Margevičienės pasiūlymas. Pritarta iš dalies. Ar jums tinka? Tai gal galime pritarti svarstymui bendru sutarimu? Pritarta. Pataisai pritarta iš dalies su komiteto redakcija. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. Gal galime priimti 12 straipsnį bendru sutarimu? Priimta.
13 straipsnis, 14 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba. Jai nepritarta. 15 straipsnis. (Balsai salėje) Taip, dabar taip. Mes sustojome, priėmėme prie kurio? 13 straipsnis, 14 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu.
15 straipsnis. Yra Seimo narės M. Petrauskienės pasiūlymas. Pritarta iš dalies. Seimo narė su komiteto redakcija sutinka? (Balsai salėje) Nėra. Bet sako, kad sutiko jinai, taip? Gal galime bendru sutarimu pritarti svarstymui? Pritarta bendru sutarimu. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta pataisa bendru sutarimu. 15 straipsnį galime priimti bendru sutarimu su Teisės departamento pastaba, kuriai pritarė komitetas? Priimta.
16 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba. Jai pritarė. Ir yra Seimo narės M. Petrauskienės tas pats, pritarta iš dalies. (Balsai salėje) Jau mes apsisprendėme, sako komiteto pirmininkas. Ar galime priimti 16 straipsnį? (Balsai salėje) Priimtas.
17 straipsnis. 18 straipsnis. 19 straipsnis. Ir dėl 20 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Jai pritarta. Pastraipsniui galima priimti? Priimta.
Dėl viso J. Razma. Nėra. D. Petrulis. Taip pat nėra. Neturėsime 71. Balsavimą atidedame. (Balsai salėje) 46 kortelės. (Balsai salėje) Atidedame balsavimą. Pastraipsniui yra priimta. Ir dar turime kelias minutės, dar vieną galime priimti. Pastraipsniui.
14.00 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 13, 15 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1887 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3927(2) (priėmimas)
Projektas Nr. XIIP-3927. Vienas straipsnis. Teisės departamento pastaba, kuriai pritarta. Ar galime… Nereikia pastraipsniui. Tuoj pažiūrėsime, ar yra norinčių kalbėti. Nėra. Irgi atidedame balsavimą, liko tik balsavimas, nėra Seimo narių.
14.00 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3928(2) (priėmimas)
Projektas Nr. XIIP-3928. Pastraipsniui. Yra du straipsniai. 1 ir 2 straipsniai. Pastabų nėra. Galime priimti pastraipsniui? Priimta. Motyvai. Tuoj pažiūrėsime. Motyvų nėra. Liko tik balsavimas. Balsavimas atidedamas.
Lydintysis projektas Nr. XIIP-3928. Buvo.
14.01 val.
Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo ir kai kurių su juo susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-681 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3929(2) (priėmimas)
Projektas Nr. XIIP-3929. Pastraipsniui. 1 straipsnis, 2 straipsnis, 3 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Pastraipsniui galime priimti? Priimta pastraipsniui. Dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Liko tik balsavimas.
14.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. X-1511 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes, į kurias atsižvelgiant nustatomos valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijos, patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-3931(2) (priėmimas)
Klausimas 1-5e – projektas Nr. XIIP-3931. Seimo nutarimas. Yra du straipsniai, 1 ir 2 straipsniai. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Gal galime pritarti pastraipsniui? Priimta. Motyvų nėra. Galime balsuoti dėl šio nutarimo ar kartu atidėsime? Balsuojame. Kas pritariate, kad nutarimo projektas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 36 Seimo nariai: už – 35, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIP-3931) priimtas. (Gongas)
Ačiū, kolegos. Rytinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.