PASIŪLYMAS

DĖL LYGIŲ GALIMYBIŲ ĮSTATYMO NR. IX-1826 PAKEITIMO ĮSTATYMO

PROJEKTO NR. XIIIP-3512

2019-10-24

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1

3

1

 

Argumentai: LR Konstitucijos 26 str. garantuoja religijos laisvę, tačiau praktikoje šios laisvės įgyvendinimas priklauso nuo valstybės priimamų įstatymų ir kitų teisės aktų. Kai kuriais atvejais tam, kad būtų įmanoma šią laisvę realizuoti, yra būtina priimant įstatymus ir kitus teisės aktus numatyti tam tikras išimtis, kai jos yra įprastos, teisėtos ir pateisinamos.

 

Viena iš jų yra iš dabar galiojančioje Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 redakcijoje numatyta išimtis, kad Lygių galimybių įstatymas netaikomas švietimo ir ugdymo srityse, jeigu šio įstatymo nuostatų taikymas nesuderinamas su valstybinių ar privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų, bendrojo ugdymo mokyklų ar kitų švietimo įstaigų, kurių steigimo ar juos atitinkančiuose dokumentuose nustatyta, kad jų etosas remiasi religija ar tikėjimu, bendruomenių siekiu ugdyti vaikus religinės bendruomenės ar bendrijos vertybes palaikančioje aplinkoje. (LGĮ 3 str. 1 d. 8 p.) Tačiau Lygių galimybių įstatymo NR. XIIIP-3512 pakeitimo projekte šią nuostatą siūloma išbraukti, motyvai aiškinamajame rašte nenurodomi.

 

Tam, kad religijos laisvė būtų reali, o ne tik hipotetinė, yra būtina sudaryti sąlygas tradicinių Lietuvoje bažnyčių bei religinių organizacijų nariams veikti pagal savo etosą (etosas - . tikėjimo, vertybių, moralinių nuostatų ir tradicijų visuma, lemianti asmens arba asmenų grupės elgesį ar elgesio normas). Siūlomu teisiniu reguliavimu yra siaurinama galimybė religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, jų arba jų narių įsteigtoms organizacijoms veikti pagal savo etosą ugdant vaikus religinės bendruomenės ar bendrijos vertybes palaikančioje aplinkoje.

 

Pagal LR Konstitucijos 43 str. Valstybė pripažįsta tradicines Lietuvoje bažnyčias bei religines organizacijas, o kitas bažnyčias ir religines organizacijas – jeigu jos turi atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai. Tokia Konstitucijos formuluotė be kitų dalykų reiškia ir tai, kad Lietuvos valstybė neabejoja tinkamu tradicinių Lietuvoje bažnyčių bei religinių organizacijų mokymo turiniu ir, atitinkamai, iš šio mokymo kylančiu ugdymo turiniu. Kitos bažnyčios ir religinės organizacijos valstybės yra pripažįstamos su tam tikra sąlyga: t. y. tik tada, jei jeigu jos turi atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai. (LR Konstitucijos 43 str., Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 str.) Tačiau Valstybei juos pripažinus, kaip neprieštaraujantis įstatymui ir dorai yra patvirtinamas ir pripažintos bažnyčias ir religines organizacijos mokymo turinys, įskaitant ir iš jų mokymo kylantį ugdymo turinį.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos ir tradicinių Lietuvoje bažnyčių bei religinių organizacijų santykiai, įskaitant ir jų vykdomą švietimo veiklą, remiasi pasitikėjimo santykiais. Jis teisėje išreiškiamas valstybės ir Bažnyčios atskirumo principu, kuris reiškia, kad religinės bendruomenės ir bendrijos ir jų arba jų narių įsteigtos organizacijos „savarankiškai tvarkosi savo srityje“ savo būdu prisidėdamos prie kiekvieno žmogaus ir visuomenės dvasinės ir materialinės gerovės (pvz. Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartis dėl santykių tarp Katalikų bažnyčios ir valstybės teisinių aspektų 1 str.) Atitinkamai, pvz. katalikiškasis ugdymas Lietuvoje grindžiamas Lietuvos Respublikos ir Šventojo sosto sutartimi dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje. Pagal šios sutarties 8 str. "šiose institucijose ugdoma pagal katalikišką doktriną, o bendrojo lavinimo dalykų mokoma pagal Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos patvirtintą programą." Ugdymo pagal katalikišką doktriną valstybė nekontroliuoja.

Taigi, Lygių galimybių įstatyme numatyta išimtis bažnyčių bei religinių organizacijų įsteigtų, arba pagal jų mokymą vaikus ugdyti pasirinkusių švietimo įstaigų švietimo ir mokymo turiniui, iš esmės yra ne kas kita, kaip LR Konstitucijos 26 str. numatytos religijos laisvės įgyvendinimo garantija, kuri praktikoje būtų paneigta, priėmus sprendimą šią išimtį panaikinti.

 

Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą 3 straipsnio 1 dalį 6 punktu ir išdėstyti taip:

 

3 straipsnis. Įstatymo nuostatų netaikymo atvejai

Šio įstatymo nuostatos netaikomos:

 „6) švietimo ir ugdymo srityse, jeigu šio įstatymo nuostatų taikymas nesuderinamas su valstybinių ar privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų, bendrojo ugdymo mokyklų ar kitų švietimo įstaigų, kurių steigimo ar juos atitinkančiuose dokumentuose nustatyta, kad jų etosas remiasi religija ar tikėjimu, bendruomenių siekiu ugdyti vaikus religinės bendruomenės ar bendrijos vertybes palaikančioje aplinkoje“

1

14

2

 

Argumentai: Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba yra įstatymu įsteigta ir LR Seimui atskaitinga institucija, kurios vadovas yra skiriamas LR Seimo (LGĮ 18 str. 2 d.), LR Seimus jis teikia savo veiklos ataskaitą (LGĮ 23 str.). Taigi ji yra autonomiška ne absoliučiai, bet savo funkcijų įgyvendinimo srityje, todėl Lygių galimybių kontrolieriaus įstaigai įgyvendinant jai įstatymu pavestus uždavinius ir negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jo sprendimams. Kitoks supratimas ir kitoks teisinis reglamentavimas iškreiptų konstitucinį atsakingo valdymo principą ir  sukurtų prielaidas valstybėje atsirasti institucijai, kuri yra valstybė valstybėje.

 

Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 14 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip:

 

14 straipsnis. Įstatymo vykdymo priežiūra

1. Lygių galimybių įstatymo vykdymo priežiūrą atlieka lygių galimybių kontrolierius.

2. Lygių galimybių kontrolierius įgyvendindamas savo funkcijas yra nepriklausomas nuo valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, pareigūnų bei kitų asmenų ir pagal kompetenciją veikia savarankiškai. Lygių galimybių kontrolieriui įgyvendinant savo funkcijas negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jo sprendimams.

1

16

1

14

Argumentai: Lygių galimybių įstatymo NR. XIIIP-3512 pakeitimo projekte siūloma išplėsti lygių galimybių kontrolieriaus kompetenciją, 16 str. 1 d. numatant, kad jis gali savo iniciatyva kreiptis į administracinį teismą su prašymu ištirti, ar konkrečios visuomeninės organizacijos, bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimtas bendro pobūdžio aktas yra teisėtas.

Pagal dabar galiojančią Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 redakciją Lygių galimybių kontrolieriaus teisė kreiptis į administracinį teismą su prašymu ištirti, ar konkrečios visuomeninės organizacijos, bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimti bendro pobūdžio aktai yra teisėti, nėra absoliuti.

Tokią teisę Lygių galimybių kontrolierius turi tik tais atvejais, kai yra nukentėjusio asmens skundas ir yra konstatuota, jog yra padarytas lygių galimybių pažeidimas, ir ši teisė yra viena iš aštuonių įstatyme numatytų priemonių, leidžiančių apginti pažeistas asmenų teises ir užtikrinti, kad tokie pažeidimai nepasikartotų ateityje kitų asmenų atžvilgiu. Be to, pagal dabar galiojančią įstatymo redakciją, jis turi teisę apskųsti konkrečios visuomeninės organizacijos, bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimtas bendro pobūdžio aktas ne neteisėtumą tik savo kompetencijos ribose, t. y. tais atvejais, jei yra pagrindas manyti, jog konkrečios visuomeninės organizacijos, bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimtas bendro pobūdžio aktas prieštarauja Lygių galimybių ar Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymui.

Siūlomas teisinis reguliavimas, numatantis absoliučią Lygių galimybių kontrolieriaus teisę kreiptis į administracinį teismą dėl bet kokio konkrečios visuomeninės organizacijos, bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimto bendro pobūdžio akto ir bet kokiu pagrindu yra neproporcingas, juo teisinių santykių subjektai gali būti suvaržyti daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti.

Toks teisinis reguliavimas nepagrįstai išplečia Lygių galimybių kontrolieriaus kompetenciją. Pagal LGĮ 14 str. Lygių galimybių kontrolieriaus veikla yra susijusi su Lygių galimybių įstatymo vykdymo priežiūra, todėl tik tokia apimtimi jis ir gali aiškintis ar konkrečios visuomeninės organizacijos, bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimtas bendro pobūdžio aktas yra teisėtas.

Kyla klausimas, ar tokiu teisiniu reguliavimu nebus pernelyg suvaržyta LR Konstitucijos 35 str. įtvirtinta visuomeninių organizacijų, bendrijų, politinių partijų, politinių organizacijų ar asociacijų laisvė, nebus iškreiptas teisingas valstybės ir piliečių santykių balansas.

 

 

Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalies 14 p. ir išdėstyti ją taip:

 

 

16 straipsnis. Lygių galimybių kontrolierius

 

1. Lygių galimybių kontrolierius:

1) sprendžia jo kompetencijai priskirtus klausimus ir atsako už Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai nustatytų veiklos tikslų pasiekimą, veiklos planavimą ir organizavimą, funkcijų atlikimą;

2) atstovauja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių institucijose ir įstaigose, tarptautinėse organizacijose;

3) pagal kompetenciją užtikrina, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje būtų laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų;

4) spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, priima įsakymus ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi, pasirašo įgaliojimus, kitus vidaus administravimo dokumentus;

5) tvirtina Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos administracijos padalinių, Komisijos nuostatus ir valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų ar iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų, pareigybių aprašymus;

6) tvirtina Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašus neviršydamas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai nustatyto didžiausio leidžiamo valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų ar iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų, pareigybių skaičiaus;

7) vadovaudamasis įstatymais ir kitais teisės aktais, priima į pareigas ir atleidžia iš jų Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų ar iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų, skatina juos, skiria jiems nuobaudas ir pašalpas;

8) užtikrina racionalų ir taupų lėšų ir turto naudojimą, efektyvios Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vidaus kontrolės sukūrimą, veikimą ir tobulinimą;

9) garantuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą teikiami ataskaitų rinkiniai ir statistinės ataskaitos būtų teisingi;

10)  užtikrina vienodą ir kompetentingą fizinių ir juridinių asmenų konsultavimą lygių galimybių kontrolieriaus veiklos klausimais;

11) gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą teisme viešajam interesui ginti;

12) gali būti teismo įtraukiamas proceso dalyviu arba teikti prašymą dėl įtraukimo į procesą, duoti išvadą su diskriminacija susijusiose bylose;

13) gali duoti išvadą dėl lygių galimybių pažeidimo darbo ginčus nagrinėjančioms institucijoms;

14) gali kreiptis į administracinį teismą su prašymu ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės nutarimą, taip pat ištirti, ar konkrečios visuomeninės organizacijos, bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimtas bendro pobūdžio aktas, galimai pažeidžiantis asmens teises yra teisėtas atitinka šį įstatymą ar Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą;

15) gali siūlyti Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisės aktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams;

16) atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų jam pavestas funkcijas.

2. Kai lygių galimybių kontrolierius atostogauja arba yra laikinai nedarbingas ir dėl to laikinai negali eiti savo pareigų, tuo laiku Seimo valdybos sprendimu jį pavaduoja vaiko teisių apsaugos kontrolierius, o kai jis negali pavaduoti, – Seimo kontrolierius.

 

 

 

Teikia

LR Seimo narė                                                            (Parašas)          Vilija Aleknaitė-Abramikienė