IŠVADA

IŠVADA

DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS

2018 m. spalio 24 d.

Radviliškis

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, 12 straipsnio 4 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, 3 dalimi, Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 1601 „Dėl Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Valstybės ar savivaldybės įstaigų veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 2-170 „Dėl Valstybės ar savivaldybės įstaigų veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“, 2018 m. III ketvirtį Radviliškio rajono savivaldybėje atliktas korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 4 punktu, kuriame nustatyta, kad savivaldybės įstaigos veiklos sritis priskiriama prie sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, jeigu veikla yra susijusi su leidimų, nuolaidų, lengvatų ir kitokių papildomų teisių suteikimu ar apribojimu, bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2018 m. liepos 3 d. raštą Nr. 4-10-627 „Dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo 2018 metais“, korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas pasirinktinai atliktas Radviliškio rajono savivaldybės administracijos leidimų saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams išdavimo srityje.

Analizuotas 2018 m. sausio 1 d.–2018 m. spalio 1 d. laikotarpis.

Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą atliko Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, atsakingas už korupcijos prevenciją ir jos kontrolę įstaigoje, naudodamas teisės aktų ir dokumentų analizės, lyginamąjį bei žodinės apklausos metodus.

Įvertinus aukščiau nurodytą Radviliškio rajono savivaldybės administracijos veiklos sritį, vadovaujantis korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo metu gautais rezultatais, išvadoje suformuluoti siūlymai nustatytiems korupcijos rizikos veiksniams valdyti ir pašalinti.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2018 m. liepos 3 d. raštą Nr. 4-10-627 „Dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo 2018 metais“, apibendrintos ir susistemintos Radviliškio rajono savivaldybės įstaigų ir įmonių išvados dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės, pateikti siūlymai dėl įstaigų, įmonių korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo tobulinimo.

I. Leidimų saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams išdavimas Radviliškio rajono savivaldybės administracijoje (toliau – leidimų išdavimas)

Atlikus analizę nustatyti korupcijos rizikos veiksniai:

1. Neužtikrintas tinkamas visuomenės informavimas apie administracinės paslaugos teikimą

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas turi sudaryti savo teikiamų administracinių paslaugų sąrašą ir, vadovaudamasis vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka ir kitais teisės aktais, reguliuojančiais šių paslaugų teikimą, patvirtinti administracinių paslaugų teikimo aprašymus. Administracinių paslaugų teikimo aprašymai turi būti atnaujinti kartą per 3 mėnesius, atsižvelgiant į viešojo administravimo subjekto veiklos ir teisės aktų, reguliuojančių šių paslaugų teikimą, pasikeitimus.

Viešųjų ir administracinių paslaugų identifikavimo, grupavimo, viešosios ir administracinės paslaugos teikimo aprašymo struktūros ir aprašymo rengimo, pildymo Viešųjų ir administracinių paslaugų stebėsenos ir analizės informacinėje sistemoje ir tvirtinimo bei skelbimo bendrieji reikalavimai nustatyti vidaus reikalų ministro 2009 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 1V-644 „Dėl Viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo aprašymų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintame Viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo aprašymų rengimo tvarkos apraše.

Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorius (toliau – Savivaldybės administracijos direktorius) 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. A-949-(8.2) „Dėl administracinių paslaugų aprašymų tvirtinimo“ (toliau – Įsakymas dėl administracinių paslaugų sąrašo tvirtinimo) patvirtino Radviliškio rajono savivaldybės administracijos administracinių paslaugų sąrašą. Savivaldybės administracijos direktorius Įsakymu dėl administracinių paslaugų sąrašo tvirtinimo tai pat patvirtino Radviliškio rajono savivaldybės administracijos internetinėje svetainėje http://www.radviliskis.lt/ patalpintus Struktūrinių padalinių vadovų, vyriausiojo gydytojo, vyriausiojo specialisto sanitarijai, civilinės ir darbo saugos vyresniojo specialisto parengtus administracinių paslaugų aprašymus[1].

Savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. A- 1075-(8.2) „Dėl administracinių paslaugų aprašymų papildymo“ pakeitė Įsakymą dėl administracinių paslaugų sąrašo tvirtinimo ir patvirtino Nuostolių už žalą, patirtą dėl ekstremaliosios situacijos gyventojams, ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms nustatymo administracinės paslaugos teikimo Radviliškio rajono savivaldybėje tipinį aprašymą[2].

Radviliškio rajono savivaldybės interneto svetainėje www.radviliskis.lt, skyriuje „Paslaugos“, „Viešosios ir administracinės paslaugos“, „Specialistų veiklos sritys“ paskelbta informacija apie paslaugą – leidimų saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams išdavimas, nurodyti paslaugą teikiančio asmens (vyriausiojo specialisto) kontaktai (tel. (8 422) 69 009)[3].

Įvertinus Radviliškio rajono savivaldybės interneto svetainėje pateiktą administracinės paslaugos aprašymą, matyti, kad administracinės paslaugos teikimo aprašymo struktūra ir aprašymo rengimas, tvirtinimas bei skelbimas neatitinka teisės aktuose nustatytų bendrųjų reikalavimų, paslaugos teikimo aprašymas atnaujintas 2013 m. spalio 14 d.

Viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo aprašymų rengimo tvarkos aprašo 8 punkte nustatyti bendrieji paslaugos aprašymo reikalavimai paslaugos aprašymo turiniui, paslaugos gavėjo tipui, paslaugos teikimo būdui, nustatytas reikalavimas nurodyti teisės aktus, kuriais vadovaujantis teikiama administracinė paslauga, bei asmens arba padalinio, atsakingo už paslaugos suteikimą, kontaktinius duomenis.

Radviliškio rajono savivaldybės interneto svetainėje pateiktame administracinės paslaugos aprašyme nepateikta visa aktuali informacija, nurodyti netekę galios teisės aktai, pateikta neatnaujinta Prašymo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams forma, neteisingi asmens, atsakingo už paslaugos suteikimą, kontaktiniai duomenys (administracinės paslaugos aprašyme ir savivaldybės interneto svetainėje, kontaktų skyriuje pateikti atsakingojo asmens telefono ryšio numeriai nesutampa).

Pažymėtina, kad Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymas Nr. A-949-(8.2) „Dėl administracinių paslaugų aprašymų tvirtinimo“, kuriuo patvirtintas Radviliškio rajono savivaldybės interneto svetainėje paskelbtas administracinės paslaugos aprašymas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo, kad viešojo administravimo subjektas turi patvirtinti administracinių paslaugų teikimo aprašymus, kadangi, įvertinus minėto Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo turinį ir priedus, matyti, kad šiuo teisės aktu vertinamos administracinės paslaugos aprašymas, skirtingai nei tai nustatyta Savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. A- 1075-(8.2) „Dėl administracinių paslaugų aprašymų papildymo“, nepatvirtintas.

Įvertinus leidimų išdavimo sekos grafinę schemą, paskelbtą savivaldybės interneto svetainėje, matyti, kad būtini veiksmai, atliekami išduodant leidimą grafiškai nepavaizduoti, informacija apie šios procedūros vykdymo eigą, tvarką nepateikta.

Antikorupciniu požiūriu ydinga praktika, kai neužtikrinamas aktualios informacijos viešinimas, nes tai sudaro sąlygas pasielgti nesąžiningai, neobjektyviai ir neskaidriai.

2. Radviliškio rajono savivaldybėje suteikti per platūs leidimus išduodančių subjektų įgaliojimai veikti savo nuožiūra, vienasmenio bei kolegialaus subjektų kompetencija nagrinėjant prašymus dėl leidimų išdavimo apibrėžta neišsamiai

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkte nustatyta, kad kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena yra savarankiškoji savivaldybių funkcija.

Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą vykdo savivaldybės. To paties straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad savivaldybės išduoda leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui, persodinimui ar kitiems želdynų ir želdinių tvarkymo darbams, o pagal 2 dalį – želdynų planavimo, kūrimo, apsaugos, tvarkymo ir priežiūros darbus savivaldybėje organizuoja vienas struktūrinis padalinys arba atsakingas savivaldybės tarnautojas.

Leidimų saugotinų medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui, persodinimui ar kitiems želdynų ir želdinių tvarkymo darbams išdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 „Dėl Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).

Aprašo 2 punkte nustatyta, kad šis tvarkos aprašas taikomas fiziniams ir juridiniams asmenims, norintiems nukirsti, persodinti ar kitaip pašalinti saugotinus medžius ir krūmus. Juo vadovaujasi savivaldybės, išduodamos leidimus šiems darbams atlikti ir nustatyti saugotinų medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarką.

Aprašo 9 punkte nustatyta, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, išskyrus 10 punkte nurodytus atvejus, leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui <...> ir atlyginus, išskyrus 12 punkte nurodytus atvejus, medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime.

Aprašo 13 punkte reglamentuota leidimų išdavimo tvarka, kuria vadovaujantis želdynų ir želdinių savininkas ar valdytojas (įskaitant ir seniūnijas), kitas fizinis ar juridinis asmuo pateikia savivaldybei argumentuotą nustatytos formos prašymą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams (2 priedas), savivaldybė, gavusi prašymą, parengia leidimą (esant neaiškiai argumentacijai gali būti prašoma papildomos informacijos iš želdynų ir želdinių savininko ir valdytojo ar sukviečiama prie savivaldybės sudaryta Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija, į kurios sudėtį įeina savivaldybės institucijos specialistai, atsakingi už želdinių priežiūrą, kraštotvarką ir teritorinį planavimą, Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento ir (ar) Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono (miesto) agentūros pareigūnas; saugomoje teritorijoje, turinčioje direkciją – tos saugomos teritorijos direkcijos atstovas; nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje ir jos apsaugos zonoje – kultūros vertybių apsaugą kuruojantis rajono ar regioninio padalinio specialistas; kelio juostoje ir kelių apsaugos zonoje – kelių tarnybos atstovas ir saugaus eismo reguliavimo tarnybos atstovas; objektuose, kuriems yra parengti želdinių pertvarkymo projektai, schemos, – autorinės priežiūros atstovas) bei nustato saugotinų medžių ir krūmų vertę teisės aktų nustatyta tvarka (medžio vertė gali būti patikslinta jį nukirtus (dėl puvinio).

Aprašo 13.15 papunktyje nustatyti atvejai, kai savivaldybė turi derinti leidimą su atsakingomis institucijomis ir kitais asmenimis, pvz., leidimą savivaldybė derina su želdynų ir želdinių savininku ar valdytoju, kai prašymą pateikė ne jis (išskyrus savivaldybę).

Pagal Aprašo 13.7 papunktį prašymą parašę asmenys Leidime įpareigojami atlyginti numatomų kirsti ar pertvarkyti medžių ir krūmų vertę (išskyrus 12.1–12.3 punktuose nurodytus atvejus).

Aprašo 13.8 papunktyje nustatyta, kad Leidimas išduodamas per 30 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos ir galioja vienus metus nuo jo išdavimo.

Radviliškio rajono savivaldybės taryba 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. T-713 „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių patvirtinimo“ patvirtino Radviliškio rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisykles[4], o 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. T-962 „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. T-713 „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitė Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. T-713 „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių patvirtinimo“[5] (toliau – Taisyklės)[6].

Taisyklėse iš esmės nustatyta bendra, analogiška Aprašui prašymų nagrinėjimo ir leidimų išdavimo tvarka, leidimų išdavimo procedūra nedetalizuota.

Teisinės reglamentacijos nebuvimas vertinamoje leidimų išdavimo srityje neužtikrina skaidraus, teisėtumo, viešumo principais paremto visuomeninių santykių realizavimo Radviliškio rajono savivaldybėje.

Radviliškio rajono savivaldybėje želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros, leidimų išdavimo ir darbų vykdymo, administracinio poveikio priemonių taikymo funkcijas pavesta vykdyti Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausiajam specialistui[7].

Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. A-29-(8.2) „Dėl Savivaldybės administracijos darbuotojų, kuriems suteikiama teisė surašyti administracinių nusižengimų protokolus, sąrašo patvirtinimo ir pavedimo nagrinėti administracinių nusižengimų bylas“ nustatė, kad teisę surašyti administracinių nusižengimų protokolus už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnyje „Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo ir želdynų, želdinių ne miškų ūkio paskirties žemėje apsaugą, tvarkymą, želdynų kūrimą, projektavimą, želdinių veisimą reglamentuojančių kitų teisės aktų nevykdymas ar pažeidimas“ ir 368 straipsnyje „Savivaldybių tarybų patvirtintų želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių pažeidimas“ nustatytų reikalavimų pažeidimą turi vyriausiasis specialistas (sanitarijai)[8].

Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. A-475-(8.2) „Dėl Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos sudarymo“ sudarė Komisiją želdynų ir želdinių apsaugai ir priežiūrai (toliau – Komisija) ir patvirtino šios Komisijos nuostatus, o 2011 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. A-918-(8.2) „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-05-20 įsakymo Nr. A-475-(8.2) „Dėl Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos sudarymo“ dalinio pakeitimo“ pakeitė Komisijos pirmininką.

Nustatyta, kad Komisijos darbą organizuoja personaliai Komisijos pirmininko pareigas vykdyti paskirtas Savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas sanitarijai (pastaba: Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas), Komisijos nario pareigas vykdyti personaliai paskirtas Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas, taip pat į Komisijos sudėtį įeina Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Radviliškio rajono agentūros atstovas, Seniūnijos seniūnas (pastaba: tikėtina pagal želdynų ir želdynų priklausomumą seniūnijos teritorijai).

Vadovaujantis Komisijos nuostatų 10 punktu, Komisiją kviečia komisijos pirmininkas esant neaiškiai prašymo argumentacijai, ginčytinais ar kitais atvejais.

Taisyklių 29 punkte nustatyta leidimų išdavimo tvarka, o 29.10 papunktyje nustatyta, kad jei želdinių apžiūros metu nustatoma, kad nėra poreikio atlikti želdinių pertvarkymą, leidimas neišduodamas.

Nei Taisyklėse, nei Komisijos nuostatuose kriterijų, detalizuojančių Komisijos sukvietimo atvejus, leidimų neišdavimo tvarką, kai nustatoma, kad poreikio atlikti želdinių pertvarkymą nėra.

Pagal Komisijos nuostatų 12 punktą, Komisija sprendimą priima paprasta balsų dauguma, o pagal 13 punktą – surašo želdinių apžiūros aktą, kurį pasirašo visi Komisijos nariai arba pasirašo ant Leidimo.

Komisijos nuostatų 18 punkte nustatyta, kad neigiamu Komisijos nutarimo atveju dėl Leidimo išdavimo Komisijos pirmininkas parengia pareiškėjui motyvuotą atsakymą.

Nustatyta, kad pagrindinės savivaldybės kompetencijai įstatymų nustatytos funkcijos želdynų ir želdinių apsaugos srityje pavestos vykdyti iš esmės vienasmeniam subjektui (vyriausiajam specialistui). Tokia praktika antikorupciniu požiūriu yra ydinga.

Komisijos nuostatai yra bendrojo pobūdžio, Komisijos narių teisės ir pareigos, atsakomybė, funkcijos ir kt. klausimai, susiję su kolegialaus organo veikla ir šios veiklos specifika, išsamiai nereglamentuoti. Nei Taisyklės, nei Komisijos nuostatai nereglamentuoja atvejų, kriterijų, kuriais vadovaujantis prašymą nagrinėja kolegialus subjektas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nėra Komisijos narių rotacijos, Komisijos sudėtis nesikeitė nuo 2011 m., be to, Komisijos nuostatai yra tiek juridiškai, tiek morališkai pasenę.

3. Neužtikrinama skaidri prašymų išduoti leidimus nagrinėjimo procedūra

Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo metu įvertinus dokumentus dėl leidimų išdavimo nustatyta, kad iš esmės prašymus dėl leidimų išdavimo nagrinėja ir leidimą išduoda vienasmenis subjektas, t. y. Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas.

Ant leidimų yra suderinimo su kitais asmenimis žymos, pvz.: Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pareigas vykdančiu ar jį pavaduojančiu asmeniu, Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausiuoju specialistu, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovų parašai ir jų rekvizitai, Seniūnijų seniūnų parašų rekvizitų nėra.

Nustatyti, kad prašymus dėl leidimų išdavimo nagrinėjo ir sprendimus išduoti leidimus priėmė Komisija, sąlygų nebuvo, kadangi dokumentų (pvz.: Komisijos darbotvarkė, protokolas ir pan.), patvirtinančių Komisijos sukvietimo faktą, prašymo nagrinėjimo eigą ir jo nagrinėjimo rezultatus, nėra.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad leidimų išdavimo paslaugos aprašyme nurodyta, kad šios administracinės paslaugos vadovas yra Savivaldybės administracijos direktorius, o paslaugos teikėjas – vyriausiasis specialistas.

Abejotina praktika, kai leidimus išduoda, t. y. sprendimą priima ne vadovo pareigas vykdantis darbuotojas, nesant nei kolegialaus subjekto, nei tiesioginio vadovo (vertinimo metu vyriausiais specialistas tiesiogiai pavaldus skyriaus vedėjui) įvertinimo dėl parengto leidimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Įvertinus duomenis dėl leidimų neišdavimo, nustatyta, kad savivaldybėje neužtikrinami gero viešojo administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimai.

Nustatyta, kad atsisakymo suteikti paslaugą, t. y. išduoti leidimą atveju pareiškėjams atsakymai teisės aktų nustatyta tvarka nepateikiami. Vertinimo metu vertintojui nurodyta, kad pareiškėjas apie leidimo neišdavimą informuojamas žodžiu.

Nustatyta, kad ant prašymo išduoti leidimą yra žymos, pasirašytos vienasmenio subjekto, ant prašymų taip pat yra suderinimo su kitais asmenimis žymos. Žymose nurodytos tokios atsisakymo išduoti leidimą priežastys: „Nepateikti visi dokumentai. Atstovas neatvyko“, „Medžiai sveiki“, „Ąžuolas netrukdo“, „Pavojaus nekelia“, „Saulės neužgožia“, „Tvorelių neverčia“, „Nepilnai pateikti dokumentai. Paprašyta papildyti“ ir pan.

Kai kuriais atvejais, pagal vertintojui pateiktus Komisijos aktus, prašymus dėl leidimų išdavimo nagrinėjo ir neigiamus sprendimus priėmė Komisija. Nustatyta, kad iš esmės Komisija, priėmusi sprendimą neišduoti leidimo, apsiriboja duomenų (faktų) konstatavimu paneigiant prašyme išduoti leidimą nurodytas aplinkybes, tokio atsisakymo nepagrindžia teisės aktų normomis, nepateikia kitų neigiamo sprendimo priėmimo motyvų.

Neteisinga praktika, kai Komisijos veikloje dalyvauja asmuo, kuris nėra įstaigos vadovo paskirtas vykdyti šios Komisijos funkcijas, pvz., nustatyta, kad kai kurias atvejais vietoje personaliai paskirto Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo, Komisijos narios funkcijas vykdė šio skyriaus vedėjo pavaduotojas.

Vertinimo metu nustatyta, kad net ir tais atvejais, kai pareigos pareiškėjui kreiptis dėl leidimo atlikti saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbus išdavimo privačioje namų valdoje nėra, t. y. pvz., medis neatitinka saugotinų medžių kriterijų, pareiškėjui pateikus prašymą dėl leidimo išdavimo, atsakingas savivaldybės administracijos darbuotojas išduoda leidimą.

Žodinės apklausos metu atsakingas darbuotojas tokios darbo veiklos, praktikos priežastį nurodė pareiškėjo prašymą išduoti leidimą, pateikiamą žodžiu, nurodant, kad leidimas reikalingas siekiant įrodyti medžio pjovimo paslaugos teikėjui, kad apie pageidaujamą nupjauti medį yra informuota Savivaldybės administracija ir ji tokiam prašymui neprieštarauja.

Kita vertus, praktikoje nustatyta, kad esant analogiškoms prašymo dėl leidimo išdavimo aplinkybėms, pareiškėjui buvo pateiktas informacinio pobūdžio atsakymas dėl leidimo išdavimo, nurodant, kad privačioje namų valdoje esantis medis nepriskiriamas prie saugotinų medžių, todėl leidimas šiuo atveju nereikalingas. Pažymėtina, kad minėtą atsakymą pateikė struktūrinio padalinio vadovas.

Manytina, kad tokia skirtinga prašymų nagrinėjimo praktika neužtikrina skaidrios prašymų nagrinėjimo procedūros, nes nenustatytais atvejais galimai taikomos išimtys kai kuriems pareiškėjams be teisinio pagrindo išduodant leidimus.

Įvertinus išduotus leidimus daugumoje atvejų matyti, kad nebuvo sprendžiama dėl saugotinų medžių ir krūmų vertės atlyginimo, t. y. nenurodoma, ar medis, krūmas yra saugotini, ar turi būti atlyginama pašalinamo medžio ar krūmo vertė, leidime pažymima simboliu „-„. Tokiu atveju sudaroma galimų pažeidimų regimybė, kad administracinės paslaugos teikėjas aplaidžiai vertina šio klausimo nagrinėjimą ir taip galimai padaroma Savivaldybei turtinė žala.

Taisyklių 12 punkte nustatyta, kad Savivaldybės bendrojo naudojimo teritorijose augančių želdynų planavimo, kūrimo, apsaugos, tvarkymo ir priežiūros darbus organizuoja Savivaldybės administracija.

Pagal Taisyklių 29 punktą želdynų ir želdinių savininkas ar valdytojas (įskaitant ir seniūnijas), kitas fizinis ar juridinis asmuo pateikia savivaldybei argumentuotą nustatytos formos prašymą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams.

Pagal savivaldybės interneto svetainėje pateiktą informaciją apie seniūnijos funkcijas ir kompetenciją (pvz., Radviliškio miesto) seniūnija organizuoja želdinių priežiūrą[9].

Darytina išvada, kad už želdynų ir želdinių tvarkymo darbų inicijavimą ir vykdymą viešosiose teritorijose kaip valdytojas atsakingas Savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys – seniūnija. Įvertinus Taisyklių nuostatas, matyti, kad kai želdynų, želdinių tvarkymą inicijuoja kiti suinteresuoti fiziniai ar juridiniai asmenys, prašymų nagrinėjimo tvarka ir terminai nereglamentuoti.

Vertinimo metu nustatyta, kad tokiais atvejais taikytina praktika, kai suinteresuoti asmenys kreipiasi į seniūniją pateikdami prašymą išduoti leidimą, šio prašymo pagrindu seniūnija teikia prašymą dėl leidimo išdavimo Savivaldybės administracijos už paslaugos teikimą atsakingam paslaugos teikėjui (vyriausiajam specialistui), kuris priima sprendimą išduoti ar neišduoti leidimo.

Nustatyta atvejų, kuomet seniūnijų pateikti prašymai vertinami kaip nepagrįsti ir leidimai neišduodami. Manytina, kad seniūnijos, kaip viešosiose teritorijose esančių želdynų ir želdinių valdytojai, turėtų gautą prašymą įvertinti ir pateikti išvadą, siūlomą sprendimą dėl leidimo išdavimo priimančiam subjektui, taip užtikrinant Savivaldybėje vykdomą aplinkos apsaugos politiką.

Taip pat nustatyta atvejų, kai prašymą dėl leidimo išdavimo suinteresuoti asmenys pateikia ne viešosiose teritorijose esančių želdynų ir želdinių valdytojui, o sprendimą dėl leidimo išdavimo priimančiam subjektui, kuris nesant seniūnijos kreipimosi savo iniciatyva išnagrinėja prašymą ir išduoda leidimą pvz., kirsti medžius.

Nustatyta, kad kai kuriais atvejais, kai dėl viešosiose teritorijose esančių želdynų ar želdinių tvarkymo kreipiantis suinteresuotam asmeniui priimamas neigiamas sprendimas, apie tokį sprendimą valdytojas (seniūnija) neinformuojamas.

Vertinimo metu pagal pateiktus duomenis nustatyta, kad prie kai kurių prašymų dėl leidimo išdavimo nepateikti prašymo formoje nustatyti dokumentai, tokiais atvejais suformuota ir skirtinga tokių prašymų nagrinėjimo tvarka: kai kuriais atvejais leidimai išduodami, kai kuriais atvejais dėl dokumentų nepateikimo leidimai neišduodami.

Nustatyta, kad kai kuriais atvejais leidimai išduoti pažeidus 30 darbo dienų terminą.

Žodinės apklausos metu nustatyti atvejai, kad pareiškėjui kreipiantis į seniūniją, pareiškėjas žodžiu informuojamas, kad pagrindo išduoti leidimą nėra.

Nors pareiškėjų konsultavimas yra pageidautina ir teigiamai vertintina kaip viena iš viešojo administravimo subjektų funkcijų, vis dėl to, tokia prašymų dėl leidimų išdavimo praktika prieštarauja teisės aktuose nustatytiems esminiams asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose reikalavimams.

Nustatyta, kad leidimų išdavimo srityje neužtikrinamas skaidrus asmenų prašymų nagrinėjimas ir sprendimų priėmimas, pažeidžiama individualaus administracinio akto priėmimo procedūrai nustatyta tvarka, nėra atsakingo už leidimų išdavimą, poveikio priemonių taikymą ir pan. asmens veiklos kontrolės, neužtikrinamas paslaugos teikėjo atskaitingumas.

4. Nereglamentuota ir nevykdoma saugotinų želdynų ir želdinių apskaita, pašalintų medžių ir krūmų panaudojimo tvarka

Radviliškio rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba 2017 m. liepos 14 d. finansinio audito ataskaitoje Nr. VA-7 „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės 2016 metų konsoliduotųjų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių bei Savivaldybės biudžeto ir turto naudojimo“ nurodė, kad „Savivaldybės administracija nevertino ir nesprendė, ar buhalterinėje apskaitoje turi būti registruojamas biologinis turtas, <...> todėl negalėjome įsitikinti, ar tikrai Savivaldybės administracija neturi turto priskirtino biologiniam turtui“, bei rekomendavo „atliekant turto inventorizaciją įvertinti ir užregistruoti buhalterinėje apskaitoje biologinį turtą“[10].

Antikorupcinio vertinimo metu nustatyta, kad Savivaldybės administracija organizuoja ir vykdo biologinio turto inventorizaciją. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. A-577-(8.2) „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-12-06 įsakymo Nr. A-1250-(8.2) „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės administracijoje apskaitomo turto inventorizacijos“ pakeitimo“ sudarė Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje esančio biologinio turto inventorizacijos komisiją bei nustatė biologinio turto 2017 metų metinę inventorizaciją atlikti iki 2018 m. spalio 31 d.

Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. A-725-(8.2) „Dėl pirmą kartą Radviliškio rajono savivaldybės administracijos apskaitoje registruojamo biologinio turto“ pavedė aukščiau nurodytai komisijai nustatyti Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje esančių parkų ir skverų želdinių vienetus ir įvertinti juos įsigijimo savikaina, o jei įsigijimo savikaina nežinoma – atkuriamąja verte (atkuriamąja verte laikoma suma, už kurią būtų galima tame pačiame plote naujai pasodinti tokios pat rūšies želdinius) bei už turto apskaitą atsakingiems Savivaldybės administracijos darbuotojams iki 2018 m. gruodžio 31 d. užregistruoti apskaitoje šios komisijos pateiktus duomenis.

Savivaldybėje nėra priimti teisės aktai, reglamentuojantys medžių, krūmų kaip savivaldybės biologinio turto apskaitą, atitinkamai nevykdant šio turto apskaitos neužtikrinama teisėta ir skaidri nukirstų medžių, krūmų panaudojimo tvarka, nėra aišku, kaip realizuojamas ir ar tikslingai panaudojamas šis turtas. Sąlygų nustatyti, įvertinti, kaip panaudojami nukirsti medžiai, krūmai, nėra, todėl darytina išvada, kad savivaldybėje egzistuoja sąlygos pažeisti teisės aktų, reglamentuojančių savivaldybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, nuostatas.

Paminėtina ir tai, kad Taisyklėse nenustatytas leidime nurodytų darbų vykdymo kontrolės ir savavališko kirtimo atvejų nustatymo mechanizmas.

Atlikus korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą, darytina išvada, kad Radviliškio rajono savivaldybės leidimų saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams išdavimo srityje egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė.

Siekiant pašalinti, valdyti išvadoje dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatytus korupcijos rizikos veiksnius, užtikrinti tinkamą aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimą, sprendimų nešališkumą bei užkirsti kelią atsirasti korupcijai, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriui siūlau:

1. parengti ir patvirtinti administracinės paslaugos (leidimų saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams išdavimo) teikimo aprašymą ir jį paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka;

2. reglamentuoti ir vykdyti saugotinų želdynų ir želdinių apskaitą;

3. nustatyti aiškią ir išsamią saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo ir jų panaudojimo tvarką;

4. nustatyti vienasmenio subjekto (paslaugos teikėjo) kompetenciją nagrinėjant asmenų prašymus dėl leidimų saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams išdavimo;

5. nustatyti kolegialaus subjekto (Komisijos) kompetenciją nagrinėjant asmenų prašymus dėl leidimų saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams išdavimo.

II. Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas Radviliškio rajono savivaldybės įstaigose, įmonėse

Įvertinus Radviliškio rajono savivaldybės įstaigų, įmonių (toliau – ir įstaigos) išvadas dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės, nustatyta, kad:

Radviliškio rajono savivaldybės administracija 2018 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. S-2198-(8.24) „Dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo 2018 metais“ kreipėsi į Radviliškio rajono savivaldybės įstaigas ir įmones ir prašė savivaldybės įstaigų bei įmonių vadovų atlikti korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą vadovaujamoje įstaigoje, įmonėje ir iki šių metų spalio 15 d. raštu pateikti informaciją (pagal pridedamą formą/lentelę).

Asmuo, atliekantis korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą, apibendrindamas ir sistemindamas duomenis, gautus iš įstaigų ir įmonių, Radviliškio rajono savivaldybės įstaigas ir įmones skirstė tokia tvarka:

• savivaldybės įmonės (3);

• visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos (6);

• švietimo, kultūros ir sporto įstaigos (28);

• socialines paslaugas teikiančios įstaigos (3);

• kitos įstaigos (2).

Nustatyta, kad korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo išvadas pateikė:

ü 3 savivaldybės įmonės;

û 1 visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros įstaiga;

û 25 švietimo, kultūros ir sporto įstaigos;

û 2 socialines paslaugas teikiančios įstaigos;

û kitos įstaigos išvadų nepateikė.

Atkreiptinas įmonių ir įstaigų vadovų dėmesys, kad vadovaujantis teisės aktų, reglamentuojančių institucinių ir kitų korupcijos prevencijos programų rengimą ir įgyvendinimą, korupcijos rizikos analizės atlikimą, korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą, nuostatomis, korupcijos prevencijos programos, korupcijos rizikos analizė ir korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas yra trys atskiros antikorupcinės politikos įgyvendinimo priemonės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (toliau – Korupcijos prevencijos įstatymas) 7 straipsnio 3 dalimi šakines, institucines ir kitas kovos su korupcija programas rengia valstybės ir savivaldybių bei nevalstybinės įstaigos, kurias Nacionalinė kovos su korupcija programa ir kiti norminiai aktai įpareigoja tokias programas parengti. Pagal to paties straipsnio 5 dalį Nacionalinę kovos su korupcija programą Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas, o kitas programas – jas parengusios valstybės ar savivaldybės įstaigos ar nevalstybinės įstaigos vadovas. Pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 3 punktą valstybės ir savivaldybių bei nevalstybinės įstaigos, įgyvendindamos šį Įstatymą, privalo pagal kompetenciją rengti ir tvirtinti kovos su korupcija programas.

Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija strategijos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 1059 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija strategijos“, 24.1 punkte nustatyta, kad prie efektyvaus korupcijos problemos sprendimo turi prisidėti kuo daugiau gyventojų, nevyriausybinių organizacijų, verslo atstovų, valstybės ir savivaldybės įstaigų ir institucijų, 27 punkte nustatyta, kad Strategijos nuostatas (jos įgyvendinimo priemones) vykdo šie subjektai: politinės partijos, valstybės ir savivaldybės, teisėsaugos institucijos, nevyriausybinės organizacijos, mokslo ir mokymo įstaigos, audito, ekspertinės organizacijos, kitos įstaigos, įmonės ir organizacijos, atsižvelgdamos į sektorių kovos su korupcija priemones.

Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. XII-1537 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos patvirtinimo“, 39 punkte įtvirtinta pareiga savivaldybių taryboms, atsižvelgiant į Programos nuostatas, tvirtinti ir atnaujinti savivaldybių kovos su korupcija programas.

Pagal Padalinių ir asmenų, valstybės ar savivaldybių įstaigose vykdančių korupcijos prevenciją ir kontrolę, veiklos ir bendradarbiavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 607 „Dėl Padalinių ir asmenų, valstybės ar savivaldybių įstaigose vykdančių korupcijos prevenciją ir kontrolę, veiklos ir bendradarbiavimo taisyklių patvirtinimo“ 4.2 punktą, viena iš padalinių ar asmenų, vykdančių korupcijos prevenciją ir kontrolę, funkcijų yra rengti valstybės ar savivaldybės įstaigos institucinių, taip pat šakinių kovos su korupcija programų projektus ir jų pakeitimo projektus, pagal 7 punktą – Institucinės ar šakinės kovos su korupcija programos rengiamos atsižvelgiant į korupcijos rizikos analizės metu gautus duomenis, esamą korupcijos prevencijos praktiką, Specialiųjų tyrimų tarnybos pasiūlymus ir metodines rekomendacijas.

Siekiant užtikrinti tęstinį antikorupcinės politikos vykdymą Radviliškio rajono savivaldybėje, įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių korupcijos prevenciją ir jos kontrolę, reikalavimų įgyvendinimą, vadovaujantis aukščiau nurodytais teisės aktais, Savivaldybės korupcijos prevencijos programos rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2014 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 2-185 „Dėl Savivaldybės korupcijos prevencijos programos rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, Antikorupcinės aplinkos viešajame sektoriuje kūrimo ir įgyvendinimo vadovo nuostatomis bei atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos pasiūlymus ir metodines rekomendacijas, Radviliškio rajono savivaldybėje pasirinktas efektyvus korupcijos prevencijos priemonės (kovos su korupcija programos) įgyvendinimo modelis – patvirtinta bendra savivaldybės kovos su korupcija programa ir jos įgyvendinimo priemonių planas, tokiu būdu į vieningą sistemą integruojamos visos savivaldybės įstaigos ir įmonės, derinama savivaldybės atstovaujamųjų bei vykdomųjų subjektų veikla.

Vis dėlto, atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomonę dėl Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nuostatų taikymo ir į Įstatyme įtvirtintą platesnę savivaldybės įstaigų, įmonių diskreciją vykdant korupcijos prevenciją ir jos kontrolę, galimybė įstaigoms, įmonėms tvirtinti atskiras institucines ar kitas kovos su korupcija programas neapribota.

Radviliškio rajono savivaldybės administracija 2018 m. kovo 30 d. raštu Nr. S-892-(8.24) „Dėl Korupcijos prevencijos programos priemonių plano vykdymo 2018 m. I-II ketvirčiais“ ir 2018 m. birželio 22 d. raštu Nr. S-1659-(8.24) „Dėl Korupcijos prevencijos programos priemonių plano vykdymo“ informavo Radviliškio rajono savivaldybės įmones bei įstaigas apie tai, kad Radviliškio rajono savivaldybės taryba 2018 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T-784 „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės kovos su korupcija 2018–2019 metų programos ir šios programos 2018–2019 metų priemonių plano patvirtinimo“ patvirtino Radviliškio rajono savivaldybės kovos su korupcija 2018–2019 metų programą (toliau – Programa) ir šios programos 2018–2019 metų priemonių planą (toliau – Priemonių planas) ir kad pagal Programos 177 punktą įmonės ir įstaigos turi periodiškai, du kartus per metus, pasibaigus pusmečiui, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos (už 2018 m. I pusmečio priemonių įvykdymą – iki 2018 m. liepos 16 d.), apibendrintą informaciją apie priskirtų Programos priemonių įgyvendinimo eigą, pasiektus rezultatus ir tai pagrindžiančius dokumentus pateikti asmeniui, atsakingam už korupcijos prevenciją ir kontrolę.

Radviliškio rajono savivaldybės administracijai kreipusis į savivaldybės įmones ir įstaigas dėl išvadų dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo, pastebėta, kad kai kurie subjektai neteisingai įgyvendina Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme nustatytus antikorupcinės politikos įgyvendinimo reikalavimus, t. y. neatskiria kovos su korupcija programos priemonių plano įgyvendinimo nuo korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo procedūros ir vietoje išvadų pateikia informaciją apie savivaldybės kovos su korupcija programos priemonių plano vykdymo eigą (neatsižvelgiant į tai, kad šią informaciją kai kurios įstaigos buvo pateikusios šių metų liepos mėn.).

Paminėtina ir tai, kad asmenys, atlikę korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą, klaidingai nurodo, kad atlikta korupcijos rizikos analizė.

Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 6 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad korupcijos rizikos analizę Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba. Pažymėtina, kad vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis savivaldybės įstaigos korupcijos rizikos analizės neatlieka, o atlieka korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą.

Radviliškio rajono savivaldybės mero 2017 m. lapkričio 8 d. išvadoje dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės „II. Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas Radviliškio rajono savivaldybės įstaigose, įmonėse“ apibendrintos ir susistemintos Radviliškio rajono savivaldybės įstaigų ir įmonių išvados dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės bei pateikti siūlymai dėl įstaigų, įmonių korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo tobulinimo.

Atsižvelgiant į 2017 metų išvadoje nustatytus Radviliškio rajono savivaldybės įstaigų, įmonių išvadų dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės trūkumus, Radviliškio rajono savivaldybės įmonių ir įstaigų vadovams rekomenduota atliekant korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą vadovautis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nuostatomis, Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 1601 „Dėl Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Valstybės ar savivaldybės įstaigų veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 2-170 „Dėl Valstybės ar savivaldybės įstaigų veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“ bei Antikorupcinės aplinkos viešajame sektoriuje kūrimo ir įgyvendinimo vadovu, metodine informacija korupcijos prevencijos klausimais Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos interneto svetainėje www.stt.lt, skyriuje „Korupcijos prevencija“ - „Korupcijos pasireiškimo tikimybė“.

Taip pat Radviliškio rajono savivaldybės administracija 2018 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. S-2198-(8.24) „Dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo 2018 metais“ Radviliškio rajono savivaldybės įmonių ir įstaigų vadovų pakarotinai prašė atsižvelgti į 2017 m. išvadoje pateiktus siūlymus.

Palyginti Radviliškio rajono savivaldybės įstaigų ir įmonių 2017 ir 2018 metais atliktus korupcijos apsireiškimo tikimybės nustatymus, matyti, kad pasiūlymai (rekomendacijos) dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo tobulinimo neįgyvendinti ir iš esmės, apibendrinus įmonių, įstaigų pateiktas 2018 metų išvadas, nustatyti analogiški trūkumai.

1. Išvados neatitinka formos ir turinio reikalavimų.

Išvados dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės pateiktos praleidus nustatytą terminą, kai kurių įstaigų išvados nepatvirtintos vadovo ar jo įgalioto asmens parašu, pateikiant skenuotas išvadas, neužtikrinamas dokumento (failo) teksto vientisumas (skaidoma į atskirus lapus).

2. Neanalizuotos įstaigų veiklos sritys, išvadoje analizuotos sritys neatitinka Korupcijos prevencijos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatytų kriterijų.

Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 1601 „Dėl Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 7 punkte nustatyta, kad savivaldybės įstaigoje korupcijos tikimybės nustatymas turi būti atliekamas kiekvienų metų III ketvirtį, Valstybės ar savivaldybės įstaigų veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 2-170 „Dėl Valstybės ar savivaldybės įstaigų veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“, 12 punkte nustatyta, kad atliekant įstaigos veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymą ir vertinimą, rekomenduojama aprašyti atliekamus veiksmus, atliekamą vertinimą, gautą informaciją, surašyti siūlymus. Aprašant nurodoma: įstaiga, kurios veiklos srityje buvo atliekamas korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas, įgalioti subjektai, nustatę korupcijos pasireiškimo tikimybę, analizuotas laikotarpis, įstaigos esamos situacijos vertinimo kriterijai, nustatyti korupcijos rizikos veiksniai, susiję su Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais kriterijais, pateikiami siūlymai dėl korupcijos rizikos veiksnių neigiamos įtakos panaikinimo ar sumažinimo. Įstaigos veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymo ir vertinimo aprašymas yra pagrindas parengti motyvuotą išvadą dėl įstaigos veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymo.

Kai kurios įstaigos nevertino nė vienos įstaigos veiklos srities, savo nuomonę pagrįsdamos mažu įstaigoje dirbančių asmenų skaičiumi, maža darbų apimtimi ar tiesiog nurodydamos, kad įmonė, įstaiga nevykdo veiklos, kuri atitiktų bent vieną Korupcijos prevencijos įstatyme nustatytą didelės korupcijos pasireiškimo tikimybės kriterijų.

Dauguma įmonių ir įstaigų vengė konstatuoti, kad vertintoje juridinio asmens veiklos srityje egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė ir nurodė, kad ji išvis nenustatyta, yra minimali, maža, vidutinė, taip pat nurodė, kad įmonė, įstaiga savo veikloje vadovaujasi teisės aktais, vidaus dokumentais.

Neteisinga ir dviprasmiška praktika, kai įstaigos, įmonės konstatuoja, kad veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nėra arba nurodo veiklos sritis, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, tačiau neidentifikuoja korupcijos rizikos veiksnių ir vis dėlto dar nurodo priemones, kurių būtina imtis nustatytiems korupcijos rizikos veiksniams, korupcijos pasireiškimo tikimybei valdyti, pašalinti.

Įstaigos, įmonės nurodydamos, kad jų veikloje laikomasi vidaus tvarkos, dirbama vadovaujantis pareigybių aprašymais, kad įstaigoje, įmonėje veikia kolegialūs organai, t. y. nurodydamos, kad įstaiga, įmonė savo veikloje vadovaujasi teisės aktais, mano, kad tai yra pagrindas teigti, kad šio subjekto veikloje, teisiniame reglamentavime nėra trūkumų, sudarančių sąlygas pasireikšti korupcijai.

Įstaigos veiklos sritys reglamentuojamos įstaigos steigimo dokumentuose, įstatuose, nuostatuose ir iš esmės gali būti suskirstytos į dvi sritis: bendrąją (vidaus administravimas) ir specialiąją (funkcijų vykdymas pagal įstaigos paskirtį), todėl neteisinga praktika, kai įstaigos konstatuoja, kad nevykdo jokios veiklos, kurioje galėtų pasireikšti korupcija ar konstatuoja, kad nėra tokios veiklos srities, kurioje galėtų pasireikšti didelė korupcijos tikimybė.

Įvertinus išvadų turinį, matyti, kad dauguma įstaigų korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą atliko formaliai, paviršutiniškai ir skubotai, t. y. išvados formą pildė žymėdamos punktyrinę liniją, naudojo frazes „nėra“, „kadangi nėra sričių, tai jokių priemonių imtis nereikia“, „kadangi tokių sričių nėra, tai ir priemonių nėra poreikio kurti“ ir pan., nepateikė pasirinktos veiklos srities galimo korupcijos pasireiškimo vertinimo argumentacijos, nevertino, ar pasirinktose įstaigos veiklos srityse yra laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų ar sutarčių, turinčių įtakos įstaigos veiklai, ar priimti visi teisės aktai, būtini įstatymų ir įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų įgyvendinimui, išsamiau neanalizavo teisės aktų atitikties aukštesnę galią turintiems teisės aktams, apsiribojo teisės aktų išvardijimu, dauguma įstaigų nepateikė pasirinktos veiklos srities praktinio įgyvendinimo analizės.

Kai kurios įstaigos neidentifikavo konkrečios įstaigos veiklos srities ir vertino įstaigos veiklą bendrais, abstrakčiais aspektais, pvz.: konstatavo, kad įstaigos veikla, vidaus administravimas reglamentuoti vidaus dokumentais, yra galimybė pranešti apie galimus pažeidimus.

Kai kurios įstaigos pasirinktą veiklos sritį vertino pagal visus Korupcijos prevencijos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus ir taip nepagrįstai didino vertinimo naštą arba pagal kriterijus, kurie vertinamai veiklos sričiai netinka.

Kai kurios įstaigos netinkamai nustatė analizuojamą laikotarpį ir nurodė, kad korupcijos pasireiškimo tikimybė atliekama III ketvirtyje.

Formaliuoju požiūriu, teisės aktuose nenustatytas konkretus laikotarpis, kuris turėtų būti vertinamas, kita vertus, siūlytina pasirinkti ilgesnį nei 3 mėn. laikotarpį, siekiant užtikrinti objektyvų juridinio asmens veikos srities įvertinimą ir, kadangi įstatymas įpareigoja atlikti korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą kiekvienais metais, analizuoti pasirinktą veiklos sritį nuo einamųjų metų pradžios, o pakarotinai vertinant tą pačią veiklos sritį, kurioje praėjusiais metais buvo nustatyta didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, vertinti laikotarpį po šios tikimybės nustatymo.

Tinkamai nenustačiusios korupcijos pasireiškimo rizikos veiksnių, įstaigos nenustato skirtumų tarp esamos situacijos ir tos situacijos, kuri turėtų būti pagal vertinimo kriterijus (teigiama, kad skirtumų nėra, skirtumai minimalūs), nepaaiškina priežasčių, dėl kurių atsirado skirtumas bei neįvertina įtakos korupcijos pasireiškimo tikimybės egzistavimui.

3. Ne visos įstaigos skelbia Korupcijos pasireiškimo tikimybės išvadas savo interneto tinklalapiuose.

Apibendrinus 2018 metų išvadas matyti, kad įmonės, įstaigos vertino tarnybinio transporto naudojimo, viešųjų pirkimų, interesų konfliktų valdymo, personalo valdymo, biudžeto lėšų naudojimo, turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo veiklos sritis.

4. Išvadose neatsižvelgta į įmonės, įstaigos veiklos specifiką

Įstaigos, įmonės, įvertinusios veiklos sritis, nustatė bendruosius korupcijos rizikos veiksnius, pvz.: nepriimti visi teisės aktai būtini įstatymų ir įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų įgyvendinimui, nustatyta sprendimų priėmimo, veiksmų atlikimo tvarka yra neskaidri, nenustatyta vidaus kontrolės sistema.

Įmonės ir įstaigos, nustačiusios, kad vertintose veiklos srityse egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nurodė bendras ir abstrakčias priemones, kurių būtina imtis šiai korupcijos tikimybei pašalinti, pvz.: darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas, specializuoti mokymai, teisės aktų keitimas ir naujų priėmimas, informacijos apie vykdomą veiklą, antikorupcinę praktiką skelbimas, bendradarbiavimas su savivaldybe, skaidrumo didinimas ir pan.

Neteisinga subjektų praktika, kai įstaigos, įmonės neatlieka teisės aktų, dokumentų turinio analizės, nevertina praktinės veiklos ir nenustato korupcijos rizikos veiksnių, atitinkamai ir šių veiksnių valdymo, pašalinimo priemonių, kurios būtų taikomos pagal konkrečios analizuojamos veiklos srities specifiką. Įmonės, įstaigos nurodė, kad atliko žodinę apklausą, dokumentų analizę, tačiau neaprašė metodų taikymo procedūros eigos ir rezultatų, nevertino šiais metodais gautų duomenų ir pan.

Kaip gerosios praktikos pavyzdį galima paminėti UAB „Radviliškio šiluma“, Radviliškio muzikos mokyklos 2018 metų išvadas dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės.

Įvertinus Radviliškio rajono savivaldybės įstaigų, įmonių išvadas dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės, darytina išvada, kad įstaigos, nenustatydamos ar netinkamai nustatydamos korupcijos pasireiškimo tikimybę, neatsikleidžia korupcijos pasireiškimo sąlygų, neužtikrina realaus ir veiksmingo korupcijos prevencijos organizavimo įmonėje, įstaigoje.

Atsižvelgiant į šioje išvadoje nustatytus Radviliškio rajono savivaldybės įstaigų, įmonių išvadų dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės trūkumus, Radviliškio rajono savivaldybės įmonių ir įstaigų vadovams pakartotinai siūlau:

1. atliekant korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą vadovautis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nuostatomis, Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 1601 „Dėl Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Valstybės ar savivaldybės įstaigų veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 2-170 „Dėl Valstybės ar savivaldybės įstaigų veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“ bei Antikorupcinės aplinkos viešajame sektoriuje kūrimo ir įgyvendinimo vadovu, metodine informacija korupcijos prevencijos klausimais Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos interneto svetainėje www.stt.lt skyriuje „Korupcijos prevencija“ - „Korupcijos pasireiškimo tikimybė“;

2. siekiant užtikrinti savivaldybės įmonių ir įstaigų vykdomos antikorupcinės veiklos skaidrumą, atlikus korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą, korupcijos pasireiškimo tikimybės išvadas skelbti įmonių, įstaigų interneto svetainėse;

3. įvertinti asmenų, atsakingų už korupcijos prevenciją ir jos kontrolę (atliekančių korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą) kvalifikacijos tobulinimo poreikį korupcijos prevencijos srityje ir organizuoti darbuotojų mokymus šia tema.

PRIDEDAMA:

1. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. A-475-(8.2) „Dėl Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos sudarymo“ kopija, 1 egz., 3 lapai;

2. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. A-918-(8.2) „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-05-20 įsakymo Nr. A-475-(8.2) „Dėl Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos sudarymo“ dalinio pakeitimo“ kopija, 1 egz., 1 lapas;

3. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. A-577-(8.2) „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-12-06 įsakymo Nr. A-1250-(8.2) „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės administracijoje apskaitomo turto inventorizacijos“ pakeitimo“ kopija, 1 egz., 3 lapai;

4. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. A-725-(8.2) „Dėl pirmą kartą Radviliškio rajono savivaldybės administracijos apskaitoje registruojamo biologinio turto“ kopija, 1 egz., 1 lapas;

5. Lentelė, 1 egz., 2 lapai;

6. Radviliškio rajono savivaldybės įmonių ir įstaigų 2018 metų išvadų dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės kopijos, 31 egz., 57 lapai.

Savivaldybės meras

Antanas Čepononis

[1] Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymas Nr. A-949-(8.2) „Dėl administracinių paslaugų aprašymų tvirtinimo“, nuoroda internete https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAPIS.157242.

[2] Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 18 d. įsakymas Nr. A- 1075-(8.2) „Dėl administracinių paslaugų aprašymų papildymo“, nuoroda internete https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/d367714295e511e68adcda1bb2f432d1.

[3] Leidimų saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams išdavimas, nuoroda internete http://www.radviliskis.lt/lit/Leidimu-saugotinu-medziu-ir-krumu-kirtimo-persodinimo-ar-kitokio-paalinimo-genejimo-darbams-idavimas (žiūrėta 2018-10-24).

[4] Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimas Nr. T-713 „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių patvirtinimo“, nuoroda internete https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/4e4d6570d37c11e782d4fd2c44cc67af.

[5] Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas Nr. T-962 „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. T-713 „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, nuoroda internete https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/2ac4d990a9c711e8aa33fe8f0fea665f?jfwid=3eixg7tsb.

[6] Radviliškio rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių galiojanti suvestinė redakcija nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d., nuoroda internete https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/4e4d6570d37c11e782d4fd2c44cc67af/PGaiVBEMbD?jfwid=3eixg7tsb.

[7] Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymas, nuoroda internete http://radviliskis.lt/lit/Vykdomos-funkcijos-ir-specialieji-reikalavimai-pareigybei/42.

[8] Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 10 d. įsakymas Nr. A-29-(8.2) „Dėl Savivaldybės administracijos darbuotojų, kuriems suteikiama teisė surašyti administracinių nusižengimų protokolus, sąrašo patvirtinimo ir pavedimo nagrinėti administracinių nusižengimų bylas“, nuoroda internete https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/cd49b220dd5011e69ae9f38427b46dd7.

[10] Radviliškio rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2017 m. liepos 14 d. Finansinio audito ataskaita Nr. VA-7 “Dėl Radviliškio rajono savivaldybės 2016 metų konsoliduotųjų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių bei Savivaldybės biudžeto ir turto naudojimo“, nuoroda internete http://radviliskis.lt/Savivaldybes-kontroles-ir-audito-tarnyba935530574.