LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Užsienio reikalų komitetas

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 67 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

Nr. XIVP-756

 

2021 m. rugpjūčio 10 d.  Nr. 105-P-80

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, Užsienio reikalų komiteto nariai Laima Liucija Andrikienė, Audronius Ažubalis, Arminas Lydeka, Giedrius Surplys, Antanas Vinkus, Emanuelis Zingeris.

Užsienio reikalų komiteto biuras: patarėjos Inga Milašiūtė ir Laura Plyniuvienė, padėjėja Salvinija Jurėnaitė.

Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų ministerijos Migracijos politikos grupės vadovė Aušra Grikevičienė, Vidaus reikalų ministerijos Migracijos politikos grupės vyresnioji patarėja Rūta Jasulaitienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.       

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-08-08

1

3

 

Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:

 

1. Tikslintina įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 67 straipsnį 7 dalyje pateikta nuoroda – vietoj žodžių ,,šio Įstatymo 11 dalies 3 punkte“ įrašytini žodžiai ,,šio straipsnio 11 dalies 3 punkte“.

Pritarti

 

2.       

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-08-08

2

2

 

2. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 2 straipsnyje nenumatyta vėlesnė šio įstatymo įsigaliojimo data (jis įsigalios sekančią dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre), tikslintina įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta pareiga vidaus reikalų ministrui ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrui iki šio įstatymo įsigaliojimo priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

 

Pritarti

Įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip:

„2 straipsnis. Įstatymo taikymas ir įgyvendinimas

1. Užsieniečių prašymai suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatomis.  

2. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.       

Žmogaus teisių stebėjimo institutas,

Diversity Development Group,

Lietuvos Raudonasis Kryžius
2021-08-09

 

 

 

Pastabos

Dėl LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties “ Nr. IX-2206 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-756

 

Lietuvos žmogaus teisių centras, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Diversity Development Group ir Lietuvos Raudonasis Kryžius, organizacijos, dirbančios žmogaus teisių apsaugos srityje, susipažino su LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - UTPĮ) 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-756 (toliau - Įstatymo projektas) ir teikia pastabas dėl siūlomo pakeitimo.

Dėl Įstatymo projekto 1 straipsnio, numatančio 67 straipsnio papildymą

Įstatymo projekte numatoma papildyti 67 straipsnį 11 dalimi ir numatyti, kad „Paskelbus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio užsieniečių antplūdžio, užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį gali būti pateiktas: 1) pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose - Valstybės sienos apsaugos tarnybai; 2) Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai į Lietuvos Respubliką užsienietis atvyko teisėtai, — Migracijos departamentui; 3) užsienio valstybėje - užsienio reikalų ministro nurodytose Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose.

Įstatymo projekte numatoma papildyti 67 straipsnį l2 dalimi ir numatyti, kad „Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, pateiktas nesilaikant šio straipsnio 11 dalyje nurodytos tvarkos, nepriimamas, paaiškinant prašymo suteikti prieglobstį pateikimo tvarką. Migracijos departamentas, atsižvelgęs į užsieniečio pažeidžiamumą ar kitas individualias aplinkybes, gali nuspręsti priimti užsieniečio, neteisėtai kirtusio Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prašymą suteikti prieglobstį.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad ES Prieglobsčio procedūrų direktyvos (2013/32/ES) 3 ir 6 straipsniuose įtvirtinti pagrindiniai principai ir garantijos naudotis prieglobsčio procedūra. Pagal 3 straipsnį, direktyva taikoma visiems tarptautinės apsaugos prašymams, pateiktiems valstybių narių teritorijoje, įskaitant pasienį, teritorinius vandenis arba tranzito zonas. Direktyvos 6 straipsnio 2 dalis įpareigoja valstybės nares užtikrinti, kad tarptautinės apsaugos paprašęs asmuo turėtų veiksmingą galimybę prašymą pateikti kuo greičiau. Nors direktyvos 6 straipsnio 3 dalis leidžia valstybėms narėms reikalauti, kad tarptautinės apsaugos prašymai būtų pateikti nurodytoje vietoje, tačiau nenumato galimybės nepriimti prieglobsčio prašymų nei tais atvejais, kai žmogus kreipėsi prieglobsčio nenurodytoje vietoje (tokiu atveju Direktyva numato tiesiog ilgesnį prieglobsčio prašymo registravimo terminą), nei tais atvejais, kai žmogus neteisėtai kirto sieną ir prieglobsčio prašymą pateikė būdamas valstybės teritorijoje.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) byloje Europos Komisija prieš Vengriją (C-808/18) konstatuodamas direktyvos 6 straipsnio, siejamo su jos 3 straipsniu, pažeidimą dėl ribotos galimybės pateikti prieglobsčio prašymus inter alia pažymėjo, kad valstybės narės privalo užregistruoti bet kokį į šios direktyvos taikymo sritį patenkantį tarptautinės apsaugos prašymą, kurį nacionalinėms institucijoms pareiškė trečiosios šalies pilietis ar asmuo be pilietybės, ir vėliau jos turi užtikrinti, kad atitinkami asmenys turėtų veiksmingą galimybę jų prašymus pateikti kuo greičiau (ESTT 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo 93 punktas). Pasak Teismo, teisės pateikti prieglobsčio prašymą paisoma tik tada, kai šis prašymas pateikiamas, įregistruojamas ir išnagrinėjamas, ir galiausiai ši teisė yra veiksmingos teisės į prieglobstį, garantuojamos ES Pagrindinių Teisių Chartijos 18 straipsnio, sąlyga (ESTT 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo 102 punktas).

Taip pat reikia pažymėti, kad atsižvelgiant į tai, kad neteisėtai kirtusių sieną žmonių judėjimo laisvė yra apribota ankstesniais įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimais, žmonės sulaikyti apgyvendinimo vietose, kurios administruojamos ne Migracijos departamento, akivaizdu, kad 67 straipsnio l2 dalies antrame sakinyje numatyta galimybė, kad Migracijos departamentas, atsižvelgęs į užsieniečio pažeidžiamumą ar kitas individualias aplinkybes, gali nuspręsti priimti užsieniečio, neteisėtai kirtusio Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prašymą suteikti prieglobstį, yra praktiškai neįgyvendinama. Dėl tokių priežasčių, kad nei laikiną apgyvendinimo vietą administruojanti savivaldybės administracija, nei Pabėgėlių priėmimo centras, nei Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nei bet kuri kita saugumą užtikrinanti teisėsaugos institucija neteisėtai sieną kirtusių žmonių, kurių laisvė apribota, prieglobsčio prašymų neturės pagrindo priimti. Todėl kyla klausimas, kokiu būdu neteisėtai sieną kirtusiam asmeniui, kurio laisvė apribota, pateikti prieglobsčio prašymą ir nurodyti savo pažeidžiamumą ar kitas individualias aplinkybes, kurios leistų Migracijos departamentui tokį prieglobsčio prašymą priimti. Be to, kaip nurodyta pirmiau pateiktose ES Prieglobsčio procedūrų direktyvos (2013/32/ES) nuostatose bei ESTT sprendime byloje C-808/18, Lietuvos valstybė privalo užtikrinti galimybę pateikti prieglobsčio prašymą bei jį įregistruoti visais atvejais, neatsižvelgiant į asmens teisinę padėtį Lietuvoje ar atvykimo būdą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes siūlomas pakeitimas neatitinka ES Prieglobsčio procedūrų direktyvos (2013/32/ES) nuostatų ir gali sąlygoti ES Pagrindinių Teisių Chartijos 18 straipsnio, įtvirtinančio teisę į prieglobstį, pažeidimą. Todėl raginame persvarstyti siūlomus pakeitimus. Suprantame kylančius iššūkius, šioje srityje dirbančios organizacijos padeda valstybei atliepti bazinius humanitarinius poreikius, bet tikime, kad pagrindines žmogaus teises būtina užtikrinti ir esant tokiai kritinei situacijai.

Nepritarti

Poreikį nustatyti vietas, kuriose užsieniečiai gali pateikti prašymus suteikti prieglobstį, sąlygojo išaugęs užsieniečių, kurie neteisėtai kerta Lietuvos Respublikos valstybės sieną su Baltarusijos Respublika, o juos nustačius – piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, skaičius, ir vertinimas, kad tokia situacija nėra vienkartinė ar trumpalaikė problema, bet gali dar labiau didėti ir kartotis. Pažymėtina, kad kitokią prašymų suteikti prieglobstį pateikimo tvarką siūloma nustatyti tik laikinai, valstybėje paskelbtos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu.

2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos  leidžia Europos Sąjungos valstybėms narėms nustatyti konkrečias vietas, kuriose galima pateikti prieglobsčio prašymus. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekte siūloma praplėsti vietų, kuriose užsieniečiai galėtų pateikti prašymus suteikti prieglobstį, sąrašą, nustatant galimybę tokį prašymą teikti ir užsienio reikalų ministro nustatytose Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose (tokia galimybė iki šiol nebuvo nustatyta), taip pat į tai, kad pažeidžiamiems asmenims, bus sudaryta galimybė teikti prašymus suteikti prieglobstį Migracijos departamentui prie VRM net ir tuo atveju, jei jie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, manome, kad Įstatymo projektu užtikrinama veiksminga galimybė užsieniečiams teikti prašymus suteikti prieglobstį.

Atkreiptinas dėmesys, kad neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirtę užsieniečiai gali prašymus, skundus pateikti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM pareigūnams, kurie šiuos prašymus, skundus perduoda tai institucijai, kuriai jie skirti. Be to, tokiems užsieniečiams teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, taigi jų prašymus, skundus Migracijos departamentui galės perduoti jų teisiniai atstovai. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 67 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tvarką, reglamentuojančią užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį pateikimą ir nagrinėjimą, nustatymą, ar prieglobsčio prašytojas yra pažeidžiamas asmuo, sprendimų priėmimą ir jų vykdymą, nustato vidaus reikalų ministras. Būtent šioje tvarkoje ir bus nustatyta prašymų suteikti prieglobstį pateikimo Migracijos departamentui tvarka, kai asmuo yra pažeidžiamas ar yra kitos individualios aplinkybės ir jis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nebuvo.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nebuvo.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nepaskirta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Užsienio reikalų komiteto pasiūlymą patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-756(2) ir Užsienio reikalų komiteto išvadai.

7.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Užsienio reikalų komitetas,

2021-08-10

1

2

 

 

Argumentai:

Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečius, neteisėtai kertančius ar kirtusius Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nustato Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai, siekdamas teisinio aiškumo ir procedūrų operatyvumo, siūlo nustatyti, kad neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną kertantys pažeidžiami užsieniečiai prašymą suteikti prieglobstį galėtų pateikti Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Toks reglamentavimas leistų nenukrypti nuo Įstatymo 67 straipsnyje dėstomo principo, kad užsieniečiai, teisėtai atvykę į Lietuvos Respubliką, prašymus suteikti prieglobstį gali pateikti Migracijos departamentui, o esantys pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonoje, taip pat ir pažeidžiami asmenys, neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prašymus suteikti prieglobstį gali pateikti Valstybės sienos apsaugos tarnybai.

 

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį siūlomas dėstyti taip:

„2. Papildyti 67 straipsnį 12 dalimi:

„12. Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, pateiktas nesilaikant šio straipsnio 11 dalyje nurodytos tvarkos, nepriimamas, paaiškinant prašymo suteikti prieglobstį pateikimo tvarką. Valstybės sienos apsaugos tarnyba, atsižvelgusi Migracijos departamentas, atsižvelgęs į užsieniečio pažeidžiamumą ar kitas individualias aplinkybes, gali nuspręsti priimti užsieniečio, neteisėtai kirtusio Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prašymą suteikti prieglobstį.“

 

Pritarti

 

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Audronius Ažubalis.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo.

PRIDEDAMA. Įstatymo projektas Nr. XIVP-756(2) ir jo lyginamasis variantas.

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                     Žygimantas Pavilionis

 

 

Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė