Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 371
STENOGRAMA
2024 m. gegužės 7 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotoja
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ
PIRMININKĖ (R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ, TS-LKDF*). Gerbiami kolegos, skelbiu, kad pradedame gegužės 7 dienos vakarinį posėdį. Registruojamės. (Gongas)
14.00 val.
Informaciniai pranešimai
Kol registruojamės, pagarsinsiu pranešimą, kad Seime įsikūrė Tarpparlamentinių ryšių su Irako Respublika grupė ir Tarpparlamentinių ryšių su Irako Respublika grupės pirmininku išrinktas M. Matijošaitis, o grupės pavaduotoju – A. Sysas. Viliuosi, čia tiesiog, matyt, kad Seimo nariai žinotų. Jeigu kas norite įsitraukti į aktyvų bendradarbiavimą, prašom.
Užsiregistravo 59. Pradėkime posėdį pagal klausimų eilę.
14.01 val.
Lietuvos švietimo tarybos pranešimas „Lietuvos švietimo būklė 2023 metais“
Darbotvarkės 2-1 klausimas – Lietuvos švietimo tarybos pranešimas „Lietuvos švietimo būklė 2023 metais“. Pranešėja – Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė S. Mačiukaitė-Žvinienė. Prašau į tribūną.
S. MAČIUKAITĖ-ŽVINIENĖ. Laba diena, gerbiama pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, leiskite trumpai jus supažindinti su Lietuvos švietimo tarybos 2023–2024 metais atlikta apklausa, kurios metu stengėmės įvertinti, ką tikslinės suinteresuotos pusės galvoja apie priimtus sprendimus, kurie buvo priimti siekiant didinti švietimo prieinamumą, kurie buvo priimti siekiant didinti kokybę švietimo sektoriuje, taip pat buvo įvertinta įgyvendinančių institucijų atsakomybė.
Noriu atkreipti dėmesį, kas yra labai svarbu, kad daug pokyčių įvyko apskritai švietimo srityje. Atidžiai įvertinome pagrindinius strateginius dokumentus nuo 2010 metų. Įvertinome tarptautinių organizacijų rekomendacijas. Apklausoje buvo klausiama respondentų apie tuos sprendimus, kurie daugiausia sulaukia diskusijų, daugiausia sulaukia atgarsio ir pačioje visuomenėje. Iš viso apklausoje dalyvavo 1 tūkst. 300 respondentų. Tikrai džiaugiamės, kad pavyko apimti didžiąją Lietuvos dalį, tai yra didžiųjų miestų atstovai sudarė tiktai pusę šalies apklaustųjų, kita dalis buvo iš rajonų centrų bei kaimo vietovių.
Taigi norėčiau dabar trumpai pakalbėti apie apklausos rezultatus ir apie tuos sprendimus, kurie buvo priimti tiek Seime, tiek Vyriausybėje, tiek savivaldybėse dėl švietimo prieinamumo didinimo. Tikrai džiugu, kad dauguma apklaustųjų mano, kad įtraukusis ugdymas, tęstinis profesinis mokymas, visuotinis ikimokyklinis ugdymas, taip pat pokyčiai, kurie įvyko profesinio mokymo srityje ir kiti, yra manoma, kad jie yra svarbūs. Didžioji dalis, arba absoliuti dauguma, arba daugiau kaip 70 %, respondentų mano, kad šie sprendimai, kurie buvo priimti, yra svarbūs švietimo sektoriui.
Atkreipėme dėmesį ir tikrai daug diskusijų sulaukė skaitmenizacijos klausimas švietimo sektoriuje. Jis ypač pasidarė aktualus dar pandemijos laikotarpiu. Dauguma respondentų mano, kad šie sprendimai, kurie buvo susiję su skaitmeninių technologijų įvairiausiu taikymu švietimo sektoriuje, yra svarbūs, ir atkreipė dėmesį, kad tolesnis jų taikymas, ypač didesnis, turėtų būti aukštojo mokslo ir profesinio mokymo srityse.
Apibendrindama, ką mano, nes klausimų buvo daug daugiau, aš norėčiau jums pristatyti tik pačius aktualiausius… Atkreipėme dėmesį, kad visgi didžioji dauguma apklaustųjų palaiko tuos sprendimus, kurie buvo priimti, tačiau jiems trūksta informacijos apie šių sprendimų įgyvendinimą.
Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į sprendimus, kurie buvo priimti dėl mokymo ir mokymosi gerinimo. Čia irgi labai svarbus yra mokinių vertinimo aspektas, ypač šiomis dienomis vyksta daug diskusijų apie tai. Apie 70 % apklaustųjų mano, kad mokinių pasiekimų patikrinimas tikrai yra svarbus.
Jeigu mes kalbame apie priėmimą į aukštąsias mokyklas, didžioji dalis jūsų, kurie čia esate, ir ne vieną kadenciją, arba daug metų dirbote ir švietimo sektoriuje, žinote, kad dėl priėmimo į aukštąsias mokyklas buvo priimtas ne vienas sprendimas. Šiuo atveju mes matome, kad absoliuti respondentų dauguma mano, kad šie sprendimai tikrai yra svarbūs aukštojo mokslo sektoriui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad respondentai mano, jog turėtų būti šiek tiek didesnis valstybės asignavimas, jeigu kalbame apie aukštųjų mokyklų dėstytojų kvalifikacijos tobulinimą. Respondentai atkreipia dėmesį į profesijos mokytojų rengimą ir, jų manymu, į tai, kad yra ypač svarbu, jeigu kalbame apie profesinio mokymo rezultatus ir apskritai apie kokybės gerinimą šioje srityje. Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra daugeliu atvejų, be abejonės, yra neatsiejama nuo viso švietimo sektoriaus, ypač edukologijos srityje. Respondentai išskiria prioritetus ir, jų nuomone, reikėtų tikslingai bei tvariai ir toliau didinti šios srities finansavimą. Aš vėlgi atkreipiu dėmesį, kad tai yra respondentų nuomonė, kad daugiau tyrimų galėtų būti atlikta bendrojo ugdymo ir aukštojo mokslo tematika. Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad, respondentų nuomone, valstybės asignavimai mokslinių tyrimų srityje turėtų didėti labiau universitetų sektoriui ir institutams. Šiek tiek mažiau, jų manymu, turėtų didėti kolegijoms. Tačiau kai kalbame apie privačias investicijas arba verslo įmonių skiriamus asignavimus, respondentų nuomone, daugiau investicijų iš verslo turėtų būti kolegijoms ir institutams. Šiek tiek atsargiau jie mano apie verslo investicijas universitetams, aukštosioms mokykloms. Apibendrinus respondentų nuomones, mes pažymime, kad priimami sprendimai yra vertinami kaip svarbūs ir palankūs, tačiau dėl jų įgyvendinimo tikrai daugeliui respondentų trūksta informacijos. Įvertinę apklausos duomenis, kurie buvo susiję su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra, norime atkreipti dėmesį, kad galbūt reikėtų atnaujinti diskusijas, susijusias su vadinamuoju verslo mokslo bendradarbiavimo sektoriumi, svarstyti naujesnius pokyčius, kad pritrauktume daugiau verslo investicijų, ir tuos pokyčius, kurie leistų akademinei bendruomenei, ypač kolegijų ir institutų, daugiau įsitraukti į bendrus tyrimus.
Be abejonės, neklausėme respondentų vien tik apie svarbą, kadangi praėjo… Kaip ir minėjome, jau įvertinome ir atrinkome sprendimus, kurie buvo priimti nuo 2010 metų, tai natūralu, kad respondentų klausėme ir apie sklandumą arba pažangą, ką jie mano dėl tam tikrų sprendimų priėmimo. Noriu pažymėti, kad daugiau kaip pusė respondentų mano, kad visuotinis ir mokyklinis ugdymas bei neformalus vaikų švietimas yra įgyvendinami sklandžiai, ir jie tikrai stebi tam tikrą pažangą. Šiek tiek kitokios nuomonės buvo dėstytojai, studentai, mokiniai, atsiprašau, mokytojai bei mokinių tėvai.
Kitas svarbus klausimas dėl ugdymo programų turinio, tai čia mes matėme pasiskirstymą vienodai: dalis mato pažangą, dalis mato mažesnę pažangą. Teigiamiau ugdymo programų turinio pokyčius vertino patys mokiniai, studentai bei švietimo specialistai.
Kalbant apie mokinių vertinimo procesą, įvairiausius patikrinimus, tai norime atkreipti dėmesį, kad patys švietimo įstaigų vadovai, mokiniai, švietimo darbuotojai, specialistai mato pažangą šioje srityje, jeigu kalbame apie bendrąjį ugdymą, profesinio mokymo sektoriuje kyla iššūkių. Pastebėjome, kad respondentams trūksta informacijos, o kaipgi yra su ugdymo turiniu profesinio mokymo sektoriuje.
Kalbant apie įtraukųjį ugdymą, jūs žinote, kad didieji pokyčiai prasidės nuo šių metų rudens. Mažesnė dalis respondentų kol kas mano, kad procesas gyvendinamas sklandžiai, nors atkreipiu dėmesį, kad respondentai mano, kad šis sprendimas tikrai yra labai svarbus. Didesnei daliai apklaustųjų, nors jie teigiamai vertina tuos pokyčius, kurie įvyko profesinio mokymo sektoriuje, dėl įtraukiojo ugdymo trūksta informacijos, kaip tai yra daroma ir kokį poveikį turi.
Šią kadenciją, kiek aš žinau, daug dėmesio ir šis Seimas skiria aukštojo mokslo socialinei dimensijai, tai noriu atkreipti dėmesį, kad didžioji dalis respondentų… mažesnė dalis, tai yra tik 40 %, mano, kad šis procesas įgyvendinamas sklandžiai, bet mes čia irgi turime labai aiškų argumentą, kad visgi didžiajai daliai respondentų trūksta informacijos apie tai, kaip yra didinamas aukštojo mokslo prieinamumas.
Atkreipiu dėmesį į pedagogų rengimo procesą, kad tik šiek tiek daugiau negu trečdalis mano, jog šis procesas yra vykdomas sklandžiai, ir mažiau pažangos šioje srityje visgi pastebi mokytojai, dėstytojai, mokinių tėvai bei švietimo specialistai.
Kaip jau minėta, skaitmenizacijos procesas yra vertinamas ne tik apskritai teigiamai, bet atkreipiu dėmesį, kad nežiūrint į tai, jog respondentai mano, kad tai yra svarbu aukštajam mokslui bei profesiniam mokymui, jų manymu, procesas yra ne toks sklandus kalbant apie skaitmenizaciją bendrojo ugdymo srityje.
Tinklo pertvarka. Tikrai ne vieną kadenciją ir ne viena Vyriausybė priėmė įvairiausių sprendimų dėl mokyklų tinklo pertvarkos, dėl aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos, dėl profesinio mokymo. Čia noriu atkreipti dėmesį, kad nežiūrint į tai, jog absoliuti dauguma respondentų mano, kad šie pokyčiai yra svarbūs, tačiau, kalbant apie mokyklų tinklo pertvarką, mano, kad šiam procesui trūksta sklandumo. Ypač atkreipiu dėmesį, kad taip mano tiek vadovai, tiek mokytojai, tiek mokinių tėvai.
Kalbant apie tinklo pertvarką aukštųjų mokyklų ir profesinio mokymo srityje, daugumai respondentų visgi trūksta informacijos, o kas gi vyksta ir koks yra poveikis šių tinklų kontekste, kad galėtų aiškiau įvertinti, ar procesas vyksta sklandžiai ir ar matoma pažanga. Tikrai džiugu, kad nemažos dalies apklaustųjų tie pokyčiai, kurie yra susiję su mokymusi visą gyvenimą (ir šiame Seime buvo priimtas ne vienas įstatymo pataisymas dėl mokymosi visą gyvenimą), yra ne tik vertinami kaip svarbūs, bet ir matoma pažanga. Lygiai taip pat matoma pažanga kalbant ir apie mokslinius tyrimus, apie jų tarptautiškumą bei finansavimo augimą. Bet visgi iš apklaustųjų nuomonės matome, kad daliai apklaustųjų trūksta informacijos, kas gi tiksliai vyksta šioje srityje.
Taigi kalbant apie įvairių sprendimų įgyvendinimo procesus, jeigu apibendrintume, tai mažesnę pažangą visose srityse iš tikrųjų pastebėjo dėstytojai, mokslininkai, iš dalies mokinių tėvai. Matome tai atsikartojančių respondentų atsakymuose ir dar kartą atkreipiame dėmesį, kad visuomenei ypač trūksta informacijos tiek apie tinklo pertvarką įvairiausiuose švietimo lygmenyse, tiek apie tuos pokyčius, kurie vyksta, arba jų poveikį, sakykime, šių pokyčių mokslinių tyrimų srityje.
Tarptautinės organizacijos, be abejonės, yra neatsiejamos nuo įvairiausių iniciatyvų. Mes įsiklausome į jų rekomendacijas. Tiek Vyriausybė, tiek Seimas priima įvairiausius sprendimus atkreipdami dėmesį į tarptautinių organizacijų įvertinimus. Noriu pasakyti, kad respondentai gana palankiai vertina tarptautinių organizacijų rekomendacijas, kurios yra susijusios tiek su pagalba mokytojui, tiek su pedagogų rengimu, socialinės atskirties mažinimu, mokyklų tinklu ar profesinio mokymo sektoriumi arba įgūdžių sritimi, tiktai kartais tikrai matome, kad respondentams trūksta informacijos, o kas toliau, o kaip yra adaptuojamos šitos tarptautinių organizacijų rekomendacijos, kurios yra susijusios su švietimo ir mokslo sektoriumi. Lygiai taip pat teigiamai yra vertinamos tos tarptautinių organizacijų rekomendacijos, kuriose kalbama, kad profesinis mokymas, aukštasis mokslas turi labiau atitikti rinkos poreikius, kad turi vykti sklandžiau ir skaitmenizacijos procesai, o kalbant apie visą aukštųjų mokyklų studijų rinką, turėtų būti griežtesnis valstybės reguliavimas.
Ir galiausiai lygiai taip pat gana palankiai respondentai vertina tarptautinių organizacijų rekomendacijas, kurios buvo susijusios su užsienio studentų, užsienio mokslininkų pritraukimu, taip pat dėl sisteminio komunikavimo apie naujausius mokslinių tyrimų rezultatus. Kadangi šiuo metu ir jau, sakykime, pastaruosius kelerius metus prasidėjo ne tik diskusijos, bet ir labai aiškūs žingsniai dėl kolegijų tinklo pertvarkos, dėl švietimo decentralizacijos, o tai yra besikartojanti tarptautinių organizacijų rekomendacija, tai šiuo atveju respondentai taip pat tai vertino teigiamai.
Apibendrindama galiu pasakyti, kad tarptautinių organizacijų rekomendacijos yra priimamos ir palaikomos visų suinteresuotų šalių ir visuomenei tikrai trūksta tos komunikacijos, ypač mokslinių tyrimų srityje.
Kas naujo atsiranda? Mes manome, kad šis poreikis tikriausiai irgi iš dalies susiklostė pandemijos metu, kai didesnė visuomenės dalis pamatė pridėtinę vertę, kuriamą ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio tiek universitetuose, tiek institutuose. Galiausiai institucijų atsakomybe tikriausiai galėtų pasidžiaugti tiek pačios švietimo įstaigos, tiek mokslo ir studijų institucijos. Kalbėdami apie efektyvų skirto finansavimo panaudojimą, apie švietimo kokybės gerinimą bei gebėjimą nuosekliai ir sklandžiai įgyvendinti pokyčius, respondentai palankiausiai vertina švietimo institucijas bei mokslo ir studijų institucijas. Šiek tiek mažesnio palankumo sulaukia savivaldybės bei vyriausybės šiose srityse.
Galiausiai, įvertinę visus respondentų atsakymus, kalbėdami apie rekomendacijas, ką gi matome? Patys tikrai puikiai žinome, kad ne viena ir ministerijoms pavaldi institucija atlieka įvairiausias analizes. Tikrai džiugu, kad turime gana daug duomenų ir kasmet gauname ataskaitas tiek iš Europos Komisijos, tiek iš Ekonominio bendradarbiavimo organizacijos, tiek visai neseniai ir Jungtinių Tautų ataskaita pasirodė švietimo srityje. Todėl šiuo atveju, remdamiesi apklausos rezultatais, mes manome, kad būtina visgi peržiūrėti tas komunikacijos informavimo priemones, jas labiau orientuoti į tikslines grupes. Ypač tai yra aktualu mokslininkams bei dėstytojams. Galbūt reikėtų svarstyti ir dažniau su jais susitikti, labiau jiems aiškinti apie tuos pokyčius, kurie yra įgyvendinami tiek švietimo, tiek mokslo srityje. Ypač išskyrėme tas tematikas, susijusias su tinklo pertvarka, aukštojo mokslo socialine dimensija, profesinio mokymo sektoriumi bei mokslinių tyrimų sektoriumi plačiąja prasme.
Planuojant valstybės finansavimą, esant galimybei, akivaizdu, kad respondentai mano, kad daugiau dėmesio turėtų būti skirta skaitmenizacijos procesams, ypač profesinio mokymo ir aukštojo mokslo sektoriuje, taip pat įtraukiojo ugdymo ir ugdymo turinio atnaujinimo kontekste, ypač kalbant apie profesinį mokymo sektorių ir, kaip ir minėjau, mokslinių tyrimų rezultatų komunikaciją. Taip pat siūlome ir atkreipiame dėmesį dėl to, kad nuomonės labai pasiskirstę valstybės asignavimų kontekste moksliniams tyrimams, verslo asignavimai moksliniams tyrimams, visgi svarstytina peržiūrėti tas priemones, kurios skatina mokslo ir verslo bendradarbiavimą.
Taip pat manome ir matome galimybes tikslinti teisės aktus, galbūt net ir įstatymų lygiu, kad galėtume užtikrinti tvarų institucijų įpareigojimą informuoti visuomenę apie naujausius (ypač mokslo) rezultatus. Atkreipiame dėmesį, kad, respondentų nuomone, patys pedagogai galėtų labiau įsitraukti į pedagogų kvalifikacijos tobulinimą. Čia tikriausiai irgi yra erdvės tobulinti šį teisės aktą. Kalbant apie Nacionalinę edukologijos mokslinių tyrimų programą, kurią sėkmingai dabar vykdo Lietuvos mokslo taryba, tai reikėtų užmesti, tai yra pasižiūrėti, ar tie prioritetai, kurie šiandien ten yra atliepiami… Gal yra galimybė ateinančiais metais labiau orientuotis į tuos tyrimus, kurie apima bendrą ugdymo sritį ir aukštojo mokslo sritį. Puikiai suprantame, kad apklausos duomenys neatsako į visus klausimus, reikalinga antrinė analizė, gilesnė analizė. Jau esame sutarę ir planuojame perduoti apklausos duomenis Vilniaus universiteto Švietimo akademijai, kuri savo ruožtu bendradarbiaudama su Vytauto Didžiojo universitetu, toliau nagrinės apklausos duomenis, bandys rasti priežastinius ryšius. Be abejonės, galėsime labiau suprasti, kaipgi dar galime tobulinti tiek švietimo, tiek mokslo sektorių. Tai labai ačiū visiems. Jeigu turite klausimų, mielai į juos atsakysiu.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiama Saule. Tikrai nemažai norinčių paklausti. Mums dabar liko 12 minučių, nes startavome pora minučių po 14 valandos. Frakcijos vardu pirmoji klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ačiū. Pirmiausia, noriu padėkoti už pristatymą, bet toks pojūtis, kad aš atsiradau kreivų veidrodžių karalystėje. Visai ką kita mes girdime susitikimuose su mokyklų bendruomenėmis, tėvais ir tais pačiais mokiniais. Aš dabar noriu paklausti: kaip buvo konstruojama pati anketa ir tas klausimynas? Aš taip matau, kad kai bepaklausi, vis gausi atsakymą – kuo labiau ir labiau. Ir kas sudarė tą klausimyną, ir kas atliko tą klausimyną? Gal tie žmonės patyrė kokį nors spaudimą? Nes atrodo, kad nėra ką tobulinti. Pačios rekomendacijos tokios – galima patobulinti, galima nepatobulinti, viskas lyg ir puikiai veikia. Realybė yra visai kitokia. Pasakykite apie tą klausimyną.
Antra, apie tą prieinamumą. Pradinė prieinamumo sąvoka prasmę prarado, nes kaimiškose vietovėse, miesteliuose prieinamumas iki mokyklos tampa privažiuojamumu. Mokyklų optimizavimas regionuose vyksta tikrai nepalankia kryptimi. Aš noriu paklausti ne apie prieinamumą kaip kokybiško ugdymo pasiekimą, bet tiesiog apie prieinamumą.
S. MAČIUKAITĖ-ŽVINIENĖ. Labai ačiū už klausimą. Aš tikrai suprantu tą veidrodžių karalystę, kurią ir minite, gerbiama Seimo nare. Vienas atvejis. Kaip ir minėjau, klausimynas tikrai buvo sudaromas remiantis ir įtraukiant tuos sprendimus (be abejo, jų buvo daug daugiau, jų buvo daug smulkesnių), kurie sulaukė daugiausia diskusijų visuomenėje. Pirmas dalykas. Sudarydami klausimyną tikrai bendradarbiavo ne tik Lietuvos švietimo tarybos nariai (turime ne vieną sociologą), taip pat papildomai bendradarbiavome ir su Kauno technologijos universitetu. Dėl klausimyno sudarymo abejonių nėra.
Manau, mums patiems, Švietimo tarybai, buvo svarbu suprasti ne tik tai, ką žmonės mano, kaip yra įgyvendinama, ar sklandu, ar matoma pažanga ir taip toliau. Daugeliu atvejų mes ir žiniasklaidoje pastebime sumaišymą. Jeigu nesklandu, vadinasi, ir nesvarbu. Jeigu yra problema, vadinasi, kažko ir nereikia. Daugeliu atvejų mums pačioje pradžioje, klausimyno pirmoje dalyje, buvo svarbu sužinoti, ar tie priimami sprendimai yra tikslinės grupės? Didžioji jų dalis vienaip ar kitaip yra susiję su švietimo sektoriumi. Jie mano, kad šie sprendimai yra svarbūs. Jie mano, kad taip iš tikrųjų ir turėjo įvykti, Vyriausybė, Seimas turėjo priimti šiuos sprendimus. Tai taip.
Dabar kita labai svarbi dalis, ką mes pastebėjome ir į ką jūs atkreipėte dėmesį, nes susitinkate ir matote labai skirtingas tėvų ir mokinių nuomones. Mes irgi turime skirtingas nuomones. Ir čia noriu atkreipti dėmesį. Jūs atkreipėte dėmesį į vieną dedamąją. Toje apklausos dalyje, kurioje mes klausiame apie sklandumą arba pažangą, nemaža dalis apklaustųjų neturėjo informacijos. Mes patikslinome, apie ką mes kalbame. Tarkime, ne kiekvienas žino, kas yra tęstinis profesinis mokymas, ne kiekvienas žino, kas yra trumposios studijos. Mes pabandėme žmonėms truputėlį taip, kaip yra apibrėžta įstatyme, taip, kaip mūsų edukologai sudėliojo, kad jie geriau suprastų, kas tai yra. Mes pamatėme, kad čia mes susiduriame su komunikacijos problema. Žmonės išgirsta tą frazę, įsivaizduoja, kad jie kažką žino, bet iš tikrųjų paaiškėja, kad trūksta informacijos. Imkime aukštųjų mokyklų tinklo pertvarką. Niekas nesakė, kad tai nesvarbu. Svarbu, bet trūksta informacijos. Ir jūs tikriausiai kartais susiduriate su šia realybe. Ir mes susiduriame su šia realybe.
Dabar galvoju, dar buvo vienas jūsų klausimas, susijęs su prieinamumu. Šio klausimo apklausoje tikrai nebuvo. Apie pavežėjimą irgi nediskutavome. Mes visgi plačiąja dalimi orientavomės į tuos klausimus ir tuos sprendimus, kurie buvo priimti Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės. Todėl tikrai labai lauksime tolesnių tyrimų, kuriuos atliks Vilniaus universiteto Švietimo akademija, bendradarbiaudama su kitais universitetais. Tada, manau, turėsime daugiau atsakymų į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkui. Frakcijos vardu – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiama pranešėja, aš taip pat pajutau, tarsi klausimus sudarė valdančiosios partijos atstovai, o atsakė dirbantys įstaigų direktoriai. Pavyzdys. „Įtraukusis ugdymas vykdomas sklandžiai.“ Buvo toks klausimas. Nugriuvau nuo kėdės. Akmenėje nebus nė vienos mokyklos, atitinkančios įtraukųjį ugdymą. Vienai mokyklai reikia 3 mln., kad atitiktų sąlygas. Nedavė nė 1 euro visai savivaldybei. Tai nė viena mokykla neatitinka. Įtraukiajam ugdymui reikia 500 mln., skirta 50 mln. Tai kaip gali atitikti? Klausimas: kaip tos apklausos vykdomos, kas jas atsako? (Balsas salėje) Visi supranta, kad tai nevyksta.
Jeigu galima, dar pabaigčiau. Kaip jūs vertinate valdančiųjų sprendimus, kad maža klasė privačioje mokykloje – labai gerai, finansuojama, pinigai duodami, viskas, o savivaldybės mokykloje ta maža klasė panaikinama. Ir visi galėjome turėti nemokamą aukštąjį mokslą, bet dėl valdančiųjų sprendimo neturime. Kaip vertinate?
S. MAČIUKAITĖ-ŽVINIENĖ. Aš atsakysiu visų pirma į pirmą jūsų klausimą. Noriu atkreipti dėmesį, dabar jau neparodysiu tos skaidrės, bet tikrai bus jums persiųsta, galėsite pasižiūrėti. Dėl įtraukiojo ugdymo. Dėl įtraukiojo ugdymo norime atkreipti dėmesį į kontekstą, kad didesnė dalis jį vertina teigiamai, bet tikrai tikslingai išskyrėme tas grupes apklaustųjų, kurios mažiau palankiai vertino, kad galima būtų išsiaiškinti ir toliau, kada bus gilinamas šis tyrimas, kodėl. Jeigu dabar mano atmintis nemeluoja, tai dėstytojai, mokslininkai, patys mokytojai, mokinių tėvai atkreipė dėmesį, kad jie nemano, kad įtraukusis ugdymas yra įgyvendinamas, pradėtas įgyvendinti sklandžiai. Yra labai svarbu dėl to, ką jūs paklausėte, iš tikrųjų pamatyti ir tą platesnį paveikslą, tai ką gi, kodėl jie taip mano ir kas yra taisytina. Dauguma apklaustųjų mato sklandesnį procesą arba mato tam tikrą pažangą. Jeigu jūs klausiate, kas yra respondentai, tai vienoje iš pirmųjų skaidrių mes rodėme, kas yra respondentai. Jie iš tikrųjų matomi.
O tolesnis tyrimas, aš tikiuosi, gerbiamas Ąžuolai, tikrai atskleis ne tik kiekvienos savivaldybės nesklandumus, bet iš tikrųjų bus išsiaiškinta aiškiau, kokius nesklandumus mato mokytojai, kaip ir minėjau, kokius nesklandumus mato edukologai, kurie nagrinėja šitą klausimą, kokius nesklandumus mato mokinių tėvai. Čia reikalinga antrinė analizė. Čia, be abejonės, mes negalime į visus klausimus atsakyti.
PIRMININKĖ. Dėkui. Frakcijos vardu – V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Aš jau klausiau ir per Švietimo ir mokslo komiteto posėdį, bet dabar noriu pasakyti, kad vis dėlto pavadinimas „būklė“ visiškai neatitinka jūsų turininio pateikimo, nes šis tyrimas yra tik respondentų nuomonių apklausa. Toliau konstruojant, aš tikrai pritariu kolegei Ritai, reikia pagrįsti. Pagrindimo nebuvo, metodologija neaiški, respondentai taip pat yra neaiškūs. Nesvarbu, kad 1 tūkst. 300, bet yra labai daug grupių ir vargiai ar tos grupės, grupių skaičius pagal paskaičiavimus atspindi. Na, jūs turite profesoriaus vardą, jau turėtumėte žinoti tyrimus, nereikėtų manipuliuoti. Taigi šiuo tyrimu negalima pasitikėti. Juk negalės Švietimo akademija antrinės analizės daryti, nes tai yra nepagrįstas tyrimas. Taigi tyrimas turėtų būti labai aiškus. Dabar klausimas yra: visgi kokia yra švietimo būklė ir kokios yra rekomendacijos? Jūs galėjote tai padaryti ir per kokybinę apklausą.
S. MAČIUKAITĖ-ŽVINIENĖ. Labai ačiū, profesore, už atsakymą. Tikriausiai, jeigu reikia atskiro pristatymo metodologijos, aš manau, galime tą padaryti, pagrįsti ir pasirinkimą, ir pasiskirstymą respondentų, ir panašiai. Stengiamės šiuo atveju Seimo nariams pristatyti rezultatus.
Dabar, kalbant apie jūsų klausimą, susijusį su švietimo būkle, tai aš dar kartą pakartosiu, nors nesinorėjo, turint tikrai per pastarąjį dešimtmetį pateiktą tiek Vyriausybės Strateginio ir analizės centro ne vieną tyrimą, pateiktą Viešosios politikos instituto ne vieną tyrimą, susijusį su švietimo situacija Lietuvoje. Dabar turime Nacionalinę švietimo agentūrą, kuri šiandien, mano žiniomis, irgi pradėjo ne vieną tyrimą. Taip, mes nenorėjome atkartoti arba padaryti santraukos tų tyrimų, kurie jau buvo atlikti. Matome, kad labai dažnai yra pasinaudojama tam tikromis nuomonėmis, kažkaip jomis gal pagrindžiant tam tikrus sprendimus. Norėjome parodyti, kad tie respondentai šiandien, kaip žinote, Švietimo taryba atstovauja 26 skėtinėms organizacijoms, tėvams, mokiniams, studentams, dėstytojams, mokslininkams, visoms aukštosioms mokykloms, profesinio mokymo sektoriui, pagrindinėms verslo organizacijoms, Trečiųjų universitetų asociacijai, neformaliajam švietimui ir taip toliau. Mes norėjome iš tikrųjų daug aiškiau suprasti, ką gi apie priimamus sprendimus mano tie, kurie vienaip ar kitaip kasdienybėje gyvena ir kvėpuoja švietimo sektoriuje. Taip, nenorėjome daryti santraukos. Manome, kad kuo puikiausiai tai atlieka pavaldžios ministerijoms įstaigos, kuo puikiausiai tai atlieka edukologijos mokslininkų tyrimai.
PIRMININKĖ. Dėkui. Matyt, kad paskutinioji frakcijos vardu klausia E. Rudelienė ir daugiau mažiau frakcijos bus paklaususios. Prašom, Edita.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Ačiū, gerbiama Saule, už… Aš čia.
S. MAČIUKAITĖ-ŽVINIENĖ. Bandau pamatyti.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū už pristatymą. Iš tiesų, man atrodo, svarbu mums visiems matyti, kad būtent jūsų būklės tyrimas parodė, kad tiek ikimokyklinis, tiek įtraukusis ugdymas, tiek profesiniai pokyčiai vykdomi. Žmonės, visi respondentai, atsakė, kad jie yra svarbūs. Ar kelias yra lengvas, kaip sakome? Įtraukiojo tikrai nėra lengvas, bet, man atrodo, visi matome, kad žmonėms tai yra svarbu. Mano klausimas šiek tiek kitoks, turiu net du klausimus. Jūs minėjote ir rekomendacijose sakote, kad trūksta informacijos, na, lyg ir užčiuopia, kai ką žino, bet iki galo nežino. Man atrodo, kad tiems žmonėms, kurie domisi, tos informacijos lyg ir yra pakankamai. Tai gal pavyko užčiuopti, ar tai yra iš tikrųjų komunikacijos trūkumas, ar vis dėlto tai yra per mažas domėjimasis tuo, kas vyksta?
Ir dar vienas klausimas irgi šiek tiek dėl informacijos, dėl tyrimų. Sakėte, kad norite daugiau tyrimų kažkurios respondentų grupės (nespėjau užfiksuoti), bet dabar pati minėjote, kad ir ten vykdo tyrimus, ir ten, tai kokių tų tyrimų norite daugiau ir kokių trūksta? Ačiū.
S. MAČIUKAITĖ-ŽVINIENĖ. Labai ačiū už klausimus. Atsakant į pirmąjį klausimą, ką pastebėjome apskritai, tai daugiausia tikriausiai reikia keisti komunikavimo būdą arba informaciją, kurią pateikiame aukštųjų mokyklų akademinei bendruomenei, nes, jūs pastebėjote, jų dažnai tikrai klausia ir apie pokyčius, kurie nebūtinai yra aukštojo mokslo, bet pokyčius, kurie apskritai vyksta švietimo sektoriuje arba mokslo sektoriuje. Taip pat reikėtų galvoti apie naujas komunikavimo priemones kalbant apie mokinių tėvus, nes apklausa parodė, kad šioms grupėms ypač trūksta informacijos.
Jūs esate visiškai teisi – kas domisi, gali tikrai susirasti, bet aš manau, kad šios trys grupės labai labai gilinasi į tai, kas vyksta. Viena grupė tikriausiai (darau prielaidą ir kaip mama) todėl, kad vaikai eina į mokyklą, kita grupė todėl, kad iš savęs mokslininkai yra tyrinėtojai ir kelia klausimus. Tai šitos trys grupės yra jautriausios, jos nori gylio, jos nori atsakymo priežasčių. Jos vis tiek sudaro labai didelę bendruomenės dalį ir turi labai didelį poveikį ir sprendimų priėmėjams. Todėl akivaizdu, kad joms reikia daugiau tikslesnės informacijos ir gal kartais daugiau pagrįsti duomenimis, aiškiau paaiškinti, kokios yra priežastys vienokių ar kitokių sprendimų.
Dabar dėl ko nusprendėme ir priėmėme tą bendrą sprendimą, kad reikėtų antrinei analizei perduoti, nežiūrėdami į tai, kad yra gana daug kitų organizacijų, kurios atlieka tyrimus. Kitos organizacijos vadovaujasi įvairiausiais statistiniais duomenimis ir kartais siauresniais tyrimais, kurie yra labai svarbūs švietimo sektoriui arba mokslo sektoriui. Mes išskyrėme tam tikras grupes, tarkime, tie patys pedagogai, kalbant apie pedagogų kvalifikacijos tobulinimą. Kyla klausimas, kodėl jie mano, kad yra nesklandu, na, jų grupė, kokios priežastys, kas vykdoma ne taip, jeigu kita respondentų dalis, tarkime, kalbėdama apie pedagogų rengimą nemato tokių iššūkių? Arba jeigu kalbėtume, tarkime, apie aukštųjų mokyklų tinklo pertvarką – tarytum pakanka informacijos ir taip toliau, bet mes matome, šiuo atveju labai aiškiai išreiškiame, kad tie patys dėstytojai ar mokslininkai, nors yra šiame sektoriuje, įžvelgia kažkokių iššūkių. Mes norime suprasti ir manome, kad yra labai svarbu suprasti, ypač ateityje priimant sprendimus, kad tos grupės, kurios apskritai kvėpuoja kasdiena, gal mato kažką, ko mes nematome, kokios galėtų būti priežastys. Tai todėl ir perduosime edukologams tuos duomenis tolesniems tyrimams, kad galėtų tas priežastis mums pateikti.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiama Saule, tikrai dar norinčių klausti yra daug, tačiau šio klausimo laikas baigėsi, tikiuosi, dar bus galimybių jums padiskutuoti ir kitais formatais ar privačiai.
S. MAČIUKAITĖ-ŽVINIENĖ. Ačiū.
14.35 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-3561 (priėmimas)
Dabar eikime prie 2-2 darbotvarkės klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės paskyrimo“ projekto Nr. XIVP-3561. Priėmimo stadija. Čia eisime pastraipsniui ir A. Vinkus, matyt, pristatys pasiūlymus dėl 1 ir 2 straipsnių. Prašau, Antanai. Jūs galite iš vietos, aš taip suprantu.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, gerbiami Seimo nariai, nuoširdžiai dėkoju, kad mes visi susitelkę skubos tvarka priėmėme Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės įstatymo 2 straipsnio pakeitimą įteisindami, kad apdovanojimas negali būti skiriamas mirusiam asmeniui, išskyrus atvejus, kai siūlomo apdovanoti asmens kandidatūra pateikta komisijai jam esant gyvam.
2024 m. balandžio 18 d. buvo priimti Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės įstatymo 2 straipsnio 4 dalies pakeitimai. Įstatyme nustatyta, kad apdovanojimas negali būti skiriamas mirusiam asmeniui, išskyrus atvejus, kai siūlomo apdovanoti asmens kandidatūra pateikta komisijai esant gyvam. Drįsau pakartoti antrąkart. Seimo nutarimo projektas Nr. XIVP-3561 buvo užregistruotas 2024 m. kovo 20 d., demokratijos gynėjai, disidentei, vienuolei F. N. Sadūnaitei esant gyvai. Siūlau Seimo nutarimo projekte prie šviesios atminties F. N. Sadūnaitės pavardės nurodyti – po mirties.
Pasiūlymas pakeisti Seimo nutarimo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. Paskirti Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę:
1) ilgametei Lietuvos Respublikos Seimo narei, buvusiai Seimo Pirmininkei Irenai Degutienei;
2) demokratijos gynėjai, disidentei, vienuolei Felicijai Nijolei Sadūnaitei (po mirties).“
2 straipsnis. 2024 m. balandžio 18 d. taip pat buvo priimti įstatymo 6 straipsnio pakeitimai, buvo papildyta 51 dalimi: „Jeigu apdovanojamas asmuo po mirties, apdovanojimas ir liudijimas gali būti įteikiami jo šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams.“
Kadangi nutarimo projekte numatyta Seimo apdovanojimą skirti asmeniui po mirties, siūlau šviesios atminties demokratijos gynėjai, disidentei, vienuolei F. N. Sadūnaitei skirtą apdovanojimą įteikti jos broliui J. A. Sadūnui.
Pasiūlymas. Pakeisti Seimo nutarimo projekto 2 straipsnį ir išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę Irenai Degutienei ir Felicijos Nijolės Sadūnaitės broliui Jonui Aloyzui Sadūnui, o jam negalint dalyvauti – jo dukrai Marijai Sadūnaitei įteikti 2024 m. gegužės 16 d.“
Gerbiami Seimo nariai, Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės paskyrimas buvusiai Seimo Pirmininkei, ilgametei Seimo narei I. Degutienei ir demokratijos gynėjai, disidentei, vienuolei šviesios atminties F. N. Sadūnaitei būtų nuoširdi pagarba ir padėka už šių iškilių moterų didžiules pastangas ir nuopelnus. Šis apdovanojimas tebūna mums visiems pagarbos ir atsakomybės už mūsų mylimą Tėvynę, kovos už laisvę ir demokratijos vertybes simbolis. Ačiū.
PIRMININKĖ. Labai ačiū, Antanai. Ar galima 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu su pasiūlytu pasiūlymu? Nematau prieštaraujančių. Pritarta. 2 straipsniui taip pat pritarta.
Motyvai dėl viso. Prieš nėra norinčių kalbėti. Ar, Antanai, jūs pageidautumėte už dėl viso? Jau turbūt pasakėte viską. Ačiū. Tuomet apsispręsime balsavimo metu, kuris bus 15 val. 10 min.
14.41 val.
Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3436 (pateikimas)
Dabar, kadangi darbotvarkės 2-3 klausimą jau esame apsvarstę, tai leisiu sau pakviesti į tribūną… Atkelsiu į jo vietą 2-12 klausimą – Šalpos pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3436. Pranešėja – M. Navickienė. Prašau.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu pristatyti jums Šalpos pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Pasistengsiu trumpai, be skaidrių. Šis įstatymo projektas jau sykį buvo svarstytas Seimo salėje, tačiau, deja, dėl Prezidento veto padarytos meškos paslaugos biudžetui negalėjome šio projekto įgyvendinti, todėl teikiu įstatymo projektą, kuris panaikintų diskriminacines šalpos pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas bei nustatytų teisingesnę šalpos negalios pensijų dydžių diferenciaciją, taip pat teisinį reguliavimą suderintų su Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymu bei užtikrintų sklandų įstatymo nuostatų įgyvendinimą praktikoje. Siūlomi pakeitimai įsigaliotų nuo 2025 m. sausio 1 d.
Šiuo metu dirbti ir kartu gauti šalpos pensiją gali tik tie asmenys, kuriems negalia pripažinta iki 24 metų sukakties, todėl siūlome naikinti šią diskriminacinę nuostatą ir šalpos pensijas skirti ir mokėti, nepaisant to, kad jų gavėjai dirba. Taigi visiems šalpos išmokų gavėjams būtų sudarytos vienodos galimybės dirbti, neprarandant teisės gauti atitinkamą šalpos išmoką.
Taip pat skatinama asmenų su negalia integracija į darbo rinką. Asmenys, kuriems nustatytas 45–55 % darbingumo lygis, po 24 metų sukakties teisės gauti šalpos pensijas šiuo metu neturi, o projektu siūlome užtikrinti visų asmenų su negalia konstitucinę teisę gauti negalios pensijas ir nustatyti asmenims, kurie pripažinti netekusiais 45–55 % dalyvumo, po 24 metų sukakties teisę į šalpos negalios pensiją. Taip pat siūlome vienodinti šalpos negalios pensijų dydžių nustatymo principą – visiems gavėjams šalpos negalios pensijų dydžius suskirstyti kas 5% netekto dalyvumo.
Į Šalpos pensijų įstatymą perkėlus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis, Europos Sąjungos valstybių piliečių šeimos nariai įgijo teisę gauti šalpos išmokas. Lietuvos Respublikos piliečių šeimos nariai tokios teisės neturi, todėl siūlome nustatyti, kad teisę gauti šalpos išmoką turi ir Lietuvos Respublikos piliečių šeimų nariai, kuriems išduoti dokumentai, patvirtinantys ar suteikiantys teisę gyventi Lietuvoje.
Siūlomi pakeitimai įsigalioja nuo 2024 m. balandžio 1 d. Kadangi šis terminas praėjęs, siūlome šių nuostatų įsigaliojimą svarstant komitete nukelti į šių metų rugsėjo 1 dieną.
Šiuo metu yra nustatyta, kad šalpos negalios arba šalpos senatvės pensija skiriama motinoms, išauginusioms penkis ar daugiau vaikų, siūlome nustatyti tokią teisę ir tėvui. Ši pensija būtų mokama tik vienam asmeniui, taip pat (kaip dabar nustatyta mokėjimo tvarka) neįgalius asmenis slaugantiems asmenims. Taip būtų užtikrintos lygios galimybės pasinaudoti teise gauti didesnio dydžio šalpos pensiją.
Taip pat siūlome sudaryti galimybę gauti šalpos išmokas ne už 6 mėnesius, o už 12 mėnesių, kai asmuo praleidžia kreipimosi dėl išmokos skyrimo terminą. Suderiname sąvokas su Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme vartojamomis sąvokomis. Nustatome, kad asmenims, turintiems teisę į socialinio draudimo pensiją, kuri yra mažesnė už šalpos pensiją, primokamas skirtumas iki šalpos pensijos. Redakcinio pobūdžio taip pat yra tam tikri tikslinamieji pakeitimai.
Siūlomi pakeitimai turėtų įtakos ženkliam asmenų skaičiui. Didesnio dydžio šalpos negalios pensijas gautų apie 13 tūkst. asmenų. Į šalpos pensijų sistemą ateitų apie 5 tūkst. naujų gavėjų. Lėšų poreikis: apie 24 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų šalpos išmokoms mokėti, apie 2 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai mokėti, apie 2 mln. eurų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto.
Tiek būtų trumpai. Kolegos, laukčiau jūsų klausimų ir būčiau pasiruošusi į juos atsakyti.
PIRMININKĖ. Dėkui, ministre. Pirmoji klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiama ministre, prašom pasakyti, kai tą lentelę pasižiūrėjau, kur yra šalpos pensijų skirtumai, kai buvo nustatytas neįgalumas, tas nedalyvumo procentas, 100 %, tarkime, iki 24 metų ir po 24 metų, ar nemanote, kad galėjome spręsti… Nedarbingi žmonės realiai, gali būti ir avarija, ir panašiai, kartais praleidžia tuos terminus dėl neįgalumo nustatymo, procentai… būna, kad nuo vaikystės jie turi tą negalią, vėliau jinai tiktai pasirodo, ar nemanote, kad turėjo būti vienodai, nes aš dabar matau, 100 % yra netektas darbingumas, ir mes matome skirtumą 414 ir 368 eurai. Čia aš pasižiūrėjau į tą lentelę pripažinti negaliai.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Dar kartą, koks klausimas būtų?
L. NAGIENĖ (DFVL). Kodėl skiriasi? Kodėl jūs nustatote skirtumą iki 24 metų ir po 24? Aš suprantu, sakysite, įgyja stažą, bet po 24 metų, 25 metų.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš siūlyčiau, žiūrėkite, tikrai galime diskutuoti komitete. Pažiūrėkime, gal galime sureguliuoti šitą dalyką. Mes manome, kad toks reguliavimas būtų prasmingesnis, dėl to paties stažo. Bet galime ieškoti ir kitų sprendimų komitete, paieškokime drauge.
PIRMININKĖ. Dėkui. T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiama ministre, labai malonu, kad aiškinamajame rašte jūs minite ir mūsų 2021 metais pateiktą projektą, tai mes siūlėme daryti šį sprendimą kadencijos pradžioje. Geriau vėliau, negu niekada. Ačiū už tai. Bet mano klausimas, ar šiame projekte nėra tos įdingos nuostatos, kad šalpos pensijų indeksavimas susiejamas su ankstesniu MVPD. Tikiuosi, dabar yra viskas tvarkoje?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Yra taip, kaip buvo.
T. TOMILINAS (DFVL). Taip, kaip buvo.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Kaip žinote.
T. TOMILINAS (DFVL). Kaip buvo visada ir tai, ką jūs siūlėte anksčiau, negalioja, kas buvo vetuota. Tai gerai. Tas tvarkoje, nes šalpos pensija yra vienintelė pensija, kuri iš tikrųjų indeksuojama pažangiai, pagal aktualų minimalų krepšelį. Visos kitos išmokos indeksuojamos kiek kitaip ir todėl čia keisti nieko negalime ir neturėjome.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Čia, supratau, buvo komentaras daugiau. Dėl to, ar teisingai pririšama ir indeksuojama? Mano įsitikinimu, MVPD atsilikimas padarė šiokią tokią meškos paslaugą, nes tie baziniai socialiniai dydžiai… jie labiau turėjo indeksuotis būtent 2022–2023 metais, tada, kada tas kainų slėgimas buvo didesnis, negu bus, tarkime, 2025 metais, kai mes pagal tai indeksuosime visus bazinius socialinius dydžius, šalpos pensiją apie 20 %. Tai dėl metodikos aš nesu tikra, kad jinai yra ideali, ypač jinai yra ydinga, kai planuoji biudžetą ir žinai, kad MVPD dydis bus metų pabaigoje, kai biudžetas jau yra patvirtintas. Taip išėjo su 53 mln. skyle, kuri atsirado mūsų biudžete, ir reikės ieškoti sprendimų, kurie galimai nebus labai lengvi.
PIRMININKĖ. Dėkui, E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama ministre, susitinkant su rinkėjais, jie visada nori išgirsti konkrečius skaičius. Tai kiek vis dėlto didės šalpos negalios pensijos pagal šitą įstatymą 2025 metais? Tai žymus didėjimas, arba procentais, arba suminę išraiška, galite įvardinti?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Nuo sausio 1 dienos visos šalpos išmokos visų pirma didės dėl indeksavimo, dėl pasikeitusios šalpos pensijų bazės. Tai bazė turėtų didėti nuo 197 iki 248 eurų. Tai bus tikrai žymus didėjimas. Dėl pasikeitusių koeficientų šalpos negalios pensijos didės papildomai. Ir asmenims, pripažintiems neįgaliais iki 24 metų, netekusiems 45–60 % dalyvumo, nuo 32 iki 94 eurų. Asmenims, kurie neįgaliais pripažinti po 24 metų, netekusiems 60 % ir daugiau, nuo 19 iki 114 eurų.
PIRMININKĖ. Dėkui. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama ministre, ačiū už pristatymą. Kokia yra tikimybė… Ar jūs bendravote su prezidentūra, kur, kaip sakoma, neradote bendros kalbos dėl pirminio varianto. Ir kokia tikimybė, kad šitas įstatymas įgaus normalų pagreitį? Ar nebus vėl kokių nors kliūčių ir prieštaravimų? Mane domina, ar buvo kontaktai su nelabai mėgstama institucija? Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas Algi, ačiū už klausimą. Kadangi čia bus realūs pagerinimai pažeidžiamoms grupėms, tai aš kažkodėl galvoju, kad prezidentūra tiesiog po kurio laiko pasakys, kad čia Prezidentas viską padarė, o ne mes su jumis. Tai aš manau, kad prezidentūra pritaria visiems pagerinimams, tiesiog sudėtingumų būna tada, kai reikia kalbėti apie biudžeto pajamas ir iš kur tų pinigų gauti, kuriuos galima padalinti. Tai šiuo atveju, manau, kad keblumų geriems darbams neturėtų būti.
PIRMININKĖ. Dėkui. V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiama ministre, norėjau paklausti. Geriems darbams, jaunoms šeimoms būstui 25 mln. nerandate, todėl bloginate sąlygas, kad reikėtų mažiau mokėti. Tai iš kur rasite 50 mln. tiems geriems darbams, nes biudžetas jau patvirtintas, persvarstymų kaip ir nėra. Tai iš kur tie pinigai? Vienur neatrasite, kitur rasite? Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Dėl to įstatymas ir yra teikiamas, kad įsigaliotų nuo 2025 m. sausio 1 d. Mes norėjome mažiausias šalpos pensijas gaunančius žmones didesnėmis pajamomis aprūpinti jau 2024 metais, bet dėl Prezidento veto negalėjome to padaryti, nes biudžete atsirado skylė.
Aš visgi norėčiau trumpą komentarą dėl to būsto. 25 mln., kurie pasiekdavo, jie pasiekdavo visus, nepaisant žmonių pajamų, nepaisant turto verčių. Dabar ką mes bandome padaryti ir nebent su jūsų pritarimu pavyks tą padaryti, kad mes turėtume taiklesnę priemonę socialiai jautresnėms šeimoms, turinčioms mažesnes pajamas. Turime tam tikras grupes žmonių, kuriems tikrai reikia didesnės paramos, negu galbūt tos šeimos, kurios galėtų sau leisti įsigyti turtą ir be valstybės paramos.
PIRMININKĖ. Dėkui. R. Šarknickas. Jau nebeketinate? Ačiū. Dėl motyvų – T. Tomilinas. Ar ketinate kalbėti? Prašom.
T. TOMILINAS (DFVL). Aš tik norėčiau priminti visiems kolegoms ir ministrei, kad biudžeto skylė atsirado ne dėl Prezidento veto ir ne dėl opozicijos pastangų taisyti įstatymą ir neleisti jums daryti klaidos, o dėl to, kad jūs taip suplanavote. Jūs norėjote sumažinti šalpos pensijas ir to sumažinimo sąskaita norėjote išspręsti kai kurias įstatymo diskriminacines nuostatas. Mes tam pasipriešinome, Prezidentas tam pasipriešino ir dabar mes turime normalų variantą. Taip, galėjome tai padaryti anksčiau, jeigu būtumėte pritarę, jeigu būtumėte tam suplanavę reikiamas lėšas. Todėl nereikia čia nei Prezidento kaltinti, nei opozicijos. Kaip minėjau, geriau vėliau, negu niekada.
Šiandien mes turime neblogą variantą, sprendžiame tas diskriminacines problemas ir negriauname šalpos pensijų indeksavimo mechanizmo. Mano giliu įsitikinimu, jokiu būdu negalima remtis užpraeitų metų MVPD tam, kad didintume šalpos pensijas. Tikrai yra gerai susieta su aktualiu, tokiu, koks jis yra. Tobulinti paties MVPD nustatymo metodiką reikėtų, mes dėl to taip pat teikiame pataisas, ir susieti jį su aktualiu biudžetu, maksimaliai priartinti būtų idealu. Tačiau ką jūs norėjote padaryti, tai tiesiog perkelti visą naštą būsimai Vyriausybei, bet, manau, tai nebuvo geriausias sprendimas.
PIRMININKĖ. Dėkui. Replika – M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš žinau, kad turbūt čia faktai mažiau įdomūs, kai yra graži istorija, bet visgi MVPD paaiškėjo po to, kai mes visi jau sutarėme dėl biudžeto. Tai ką jūs norite pasakyti apie MVPD ne skylę biudžete, aš nelabai suprantu.
O dėl metodikos ką aš norėčiau jums pasakyti, kad, mano įsitikinimu, šalpos pensijų bazės ir visi kiti baziniai socialiniai dydžiai galėjo būti sparčiau indeksuojami anksčiau, jeigu formulė būtų tobula, tada, kai buvo reali infliacija, ir tada, kai žmonėms reikėjo apmokėti savo sąskaitas. Tai neklaidinkite žmonių, niekas nenorėjo jokių išmokų sumažinti, o labiausiai neklaidinkite žmonių dėl to, kad biudžete nebuvo skylės, nes jinai buvo, biudžetas jau buvo patvirtintas tada, kai atkeliavo veto.
PIRMININKĖ. Na, tai replika – T. Tomilinas per centrinį.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiama ministre, gerbiama ministre, jeigu jūs… (Balsas salėje) Aš turiu teisę su kuo noriu diskutuoti. Kai kurių… man užčiaupiate burną. Man jau suteikė žodį. Kas čia dabar – nediskutuok su manimi?
PIRMININKĖ. Tai prašom, tarkite.
T. TOMILINAS (DFVL). Aš su kuo noriu, su tuo diskutuoju. Tai aš noriu dar kartą pasakyti, jeigu Vyriausybė, matydama milžinišką infliaciją, nesugeba prognozuoti, koks bus minimalus krepšelis, na, vadinasi, blogai. (Balsas salėje)
O bloga metodika – mes apie tai irgi kalbėjome, bet jūs atmetėte metodikos tobulinimo projektą. Pažiūrėkite, ką jūs padarėte maždaug prieš pusę metų, kai mes tą metodiką siūlėme tobulinti.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
T. TOMILINAS (DFVL). Bet dėl tos skylės nekaltinkite nei Prezidento, nei opozicijos.
PIRMININKĖ. Jūs jau kartojatės. Ačiū.
T. TOMILINAS (DFVL). Blogiausia yra tai, kas buvo padaryta, kai buvo bandoma sumanipuliuoti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Apsispręsime balsavimo metu.
14.56 val.
Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 7 straipsnio 2 dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3664 (pateikimas)
Dabar 2-13 klausimas – susijęs taip pat Šalpos pensijų įstatymo projektas Nr. XIVP-3664, tik čia pranešėja – M. Ošmianskienė. Prašom. Tuoj įjungsime mikrofoną.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai ir narės, pakartotinai teikiu įstatymo projektą, kuriuo siekiama daliai žmonių su negalia ir daliai senatvės pensijos amžių sukakusių asmenų sudaryti galimybę dirbti ir neprarasti jų gaunamų šalpos pensijų. Šiuo metu yra tokia situacija, kad didžioji dalis asmenų su negalia bei didžioji dalis pensininkų dirbdami savo pensijų nepraranda, tačiau egzistuoja vis dar nedidelė grupė asmenų, diskriminuojamų asmenų, kurie įsidarbinimo atveju savo išmokas praranda. Šis įstatymas buvo teiktas ir anksčiau, praėjo sėkmingai visas pateikimo ir svarstymo stadijas, tačiau buvo sujungtas su ministerijos projektu. Rezultatas yra toks, kad turime šnipštą ir neįvyko nieko, žmonės toliau negali dirbti. Todėl teikiu vėl atskirai šį projektą ir labai prašau jo nesujungti su ką tik pateiktu Seimo narės ir ministrės projektu, kuris, aš manau, taip pat paskęs diskusijose dėl dydžių, dėl kitų dalykų, ir priimti šį įstatymą skubiai, iki liepos mėnesio. Tam yra biudžete numatytos lėšos, mes jas patvirtinome. Žmonės negali dirbti, tai sudarykime žmonėms galimybę dirbti kuo greičiau, o jau dėl kitų dalykų diskutuokime paskui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama pirmininke. Man trupučiuką… Aš kreipiuosi į jus, Monika. Sakyti prašau, ar jūs nematote, kad tai yra identiški projektai? Juos reikia, nori nenori, vieną normalų projektą turėti… Aš nežinau, čia mano klausimas. Aš matau tik vienintelį variantą. Taip, šiandien yra taip, kad negalėjo gauti šalpos pensijos, kai turi draudžiamųjų pajamų, bet aš manau, kad sujungus tuos projektus… Jį jau faktiškai ministrė pristatė, tai galbūt iš tikrųjų nebeaktualus jis taps. Ačiū.
PIRMININKĖ. Tuoj, atsiprašau, įjungsime.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dėkoju už klausimą. Tai kaip tik noriu atkreipti dėmesį, kad priešingai – tai yra labai aktualu svarstyti atskirai, nes kitas projektas išsprendžia keletą problemų. Viena iš jų yra įsidarbinimas, kita – išmokų dydžiai. Siūlomi išmokų dydžiai sunkią negalią turintiems asmenims vėl paliekami mažesni negu absoliuti skurdo riba. Aš asmeniškai nesu patenkinta siūlomais dydžiais. Aš manau, tikrai dar bus diskusijų ir klausimas, ar mes tą įstatymo projektą priimsime. Kol mes čia ginčysimės ir ieškosime sprendimų, sudarykime žmonėms galimybę dirbti ir laukti tų didesnių kitų pakeitimų. Arba jų niekada nesulaukti. Dabar žmonės yra kaip visų šių politinių batalijų įkaitai – laukia, laukia ir nesulaukia šio sprendimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl motyvų. Už nėra. Prieš – M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Kolegos, tikrai noriu kreiptis į gerbiamą kolegę Moniką ir pasakyti, kad dėl to ir siūloma vėlesnė įsigaliojimo data. Mano pateiktas įstatymas apima tai, ką jūs norite išspręsti, ir yra dar platesnis, dar plačiau sprendžiamos šalpos pensijų problemos. O lėšų anksčiau įgyvendinti dalį projekto mes neturime. Tai būtų 7 mln., jų tiesiog nėra. Ar mes norėtume tuos gerus norus turėti anksčiau ar dar anksčiau, dėl to nepasikeičia biudžeto galimybės. Dar net nėra išspręsta, iš kur tuos 53 mln. reikės paimti, jų mūsų biudžete vis dar nėra. Tiesiog nėra tų pinigų. Aš siūlyčiau balsuoti už tą įsigaliojimo datą, iki kurios mes jau galime susiplanuoti lėšas, ir platesne aprėptimi spręsti šią problemą.
Šiaip idėją ir kryptį tikrai palaikau. Džiaugiuosi, kad tą klausimą jūs nuosekliai keliate. Manau, žmonės tai girdi ir supranta. Čia nėra nenorinčių išspręsti tos problemos, tiesiog jai išspręsti reikalingi pinigai, kurių šiais metais mes neturime.
PIRMININKĖ. Dėkui. Apsispręsime balsavimo metu.
15.01 val.
Įstatymo „Dėl Konvencijos dėl tarptautinių interesų, susijusių su mobiliąja įranga, ir jos Protokolo dėl su orlaivių įranga susijusių dalykų ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3669 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 2-4 klausimas – įstatymo „Dėl Konvencijos dėl tarptautinių interesų, susijusių su mobiliąja įranga, ir jos Protokolo dėl su orlaivių įranga susijusių dalykų ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3669. Pranešėja – susisiekimo viceministrė L. Maskaliovienė. Prašau.
L. MASKALIOVIENĖ. Laba diena visiems. Ačiū už suteiktą žodį. Teikiu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Konvencijos dėl tarptautinių interesų, susijusių su mobiliąja įranga, ir jos Protokolo dėl su orlaivių įranga susijusių dalykų ratifikavimo“ projektą. Jis teikiamas patikslintas. Gal labai detaliai neisiu per visus punktus, bet iš esmės pasakysiu, kad šis ratifikavimas labai svarbus mūsų aviacijos sektoriui verslo sąlygoms pagerinti. Tai yra tarptautinė konvencija, kuri suvienodina tam tikras visų šalių, dalyvaujančių toje konvencijoje, verslo sąlygas. Prie pačios konvencijos yra prisijungusi JAV, Indija, Jungtinė Karalystė, Austrija, Brazilija, Egiptas, Turkija, Danija, Latvija – tokios šalys, kurios vienodai veikia aviacijos rinkoje. Patikslinimai buvo labiau susiję su diskusija Užsienio reikalų komitete. Su rinka padiskutuota, kad visgi verta pasinaudoti pačioje konvencijoje ir protokole nustatyta galimybe, siekiant geriau apsaugoti svarbius valstybės interesus. Susisiekimo ministerija papildė įstatymo projektą ir numatė tam tikras sąlygas Lietuvos Respublikos subjektams – teisinę pirmenybę prieš tarptautinių interesų turėtojus. Tuo atveju, kai yra įsiskolinimų mūsų ūkio subjektams, mūsų juridiniams asmenims, turėti visgi galimybę išsiieškoti ir turėti pirmumo teisę mūsų juridiniams asmenims. Tas patikslintas projektas teikiamas svarstyti dar kartą. Labai norėčiau, kad priimtumėte ir nubalsuotumėte.
PIRMININKĖ. Dėkui už pristatymą. Rodos, klausiančių nėra. Dėl motyvų irgi nėra. Apsispręsime tiesiog balsavimo metu. Ačiū, gerbiama viceministre. Tiek žinių šį sykį.
15.03 val.
Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektas Nr. XIVP-3654, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3655, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3656 (pateikimas)
Einame prie darbotvarkės 2-5 klausimo – įstatymų projektų paketo. Pagrindinis – Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektas Nr. XIVP-3654. Čia ministras S. Kairys pristatys. Prašau.
S. KAIRYS. Laba diena, Seimo nariai. Sveikinu visus su Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Turbūt simboliška tokią dieną atnešti Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektą į Seimą. Tuo labiau kad ir šie metai yra ypatingi: netrukus įvyks šimtmetį mininti Dainų šventė, rudenį – Lietuvos kultūros sezonas Prancūzijoje. Tai reiškia, kad valstybė yra tikrai gerame kelyje. Kultūrą vis labiau suvokiame ne kaip sektorių, o iš esmės kaip horizontalią vertybę, kuri veikia visas viešosios politikos sritis. Tuo labiau kad tai yra atliepta ir įtvirtinta Valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2050“. Jungtinės Tautos, atnaujindamos savo darnaus vystymosi tikslus, nuo 2030 metų taip pat įrašo kultūrą kaip savarankišką darnaus vystymosi tikslą. Taigi, šito įstatymo poreikis yra grindžiamas pirmiausia tuo, kad vis dar yra fragmentuota atskirų kultūros sričių teisėkūra, trūksta už valstybės kultūros politikos formavimą ir įgyvendinimą atsakingų institucijų, savivaldos bei kultūros sektoriaus dalyvių bendraveikos, nepakankamas savivaldos įsitraukimas ir iniciatyvumas formuojant ir įgyvendinant kultūros politiką. Šiuo įstatymo projektu siekiame įtvirtinti pagrindines sąvokas, kultūros politikos tikslą ir uždavinius, kultūros politikos principus, ypatingą dėmesį skiriant būtent horizontalumo principo įtvirtinimui, kultūros politiką formuojančių ir įgyvendinančių subjektų vaidmeniui, santykiui tarp valstybės ir savivaldybių institucijų, vykdant kultūros politiką bei įtvirtinant kultūros dalyvių sistemą ir aiškiai apibrėžiant, kas į ją įeina, pradedant nacionalinių kultūros įstaigų, atskirų meno kūrėjų ir, svarbiausia, nevyriausybinių organizacijų vaidmeniu visame procese.
Šio įstatymo projekto struktūra ir turinio logika pagrįsta šiais esminiais aspektais: siekiama reglamentuoti tik numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metu išanalizuotus ir įvertintus aspektus; taip pat kultūrą suvokti kaip visumą, neskaidant jos į sudėtines dalis, o išskirti tik objektyviais, unikaliais požymiais pasižyminčius subjektus; nekartoti kitų nuostatų, kurios yra apibrėžtos kituose šakiniuose įstatymuose. Priėmus šį įstatymą, tikrai laukiame teigiamų rezultatų, tokių kaip užtikrinimo aiškaus ir nuoseklaus teisinio reguliavimo, siekiame, kad būtų įtvirtinta sistema, apimanti kultūros politikos įgyvendinimą veikiančius subjektus, jų kompetencijas ir funkcinius ryšius, taip pat sudaryti teisines prielaidas nevyriausybinių organizacijų, meno kūrėjų ir kitų subjektų įsitraukimui į kultūros politikos įgyvendinimą.
Kartu su šituo įstatymu yra nedideli pokyčiai, kalbant ir apie Vietos savivaldos įstatymą, ir apie Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, bet čia irgi tiesiog yra suvienodinamos sąveikos, kad šitie trys įstatymai tarpusavyje nesikirstų, o apibrėžimai būtų vienodi. Ačiū, būtų tiek ir laukčiau klausimų.
PIRMININKĖ. Dėkui, ministre, už pristatymą. Pirmoji klausia E. Rudelienė.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Ačiū, gerbiamas ministre, už įstatymą. Išties įstatymas seniai lauktas kultūros bendruomenės, ilgai rengtas, pagaliau šiandien turime jį Seimo salėje. Daug minėjote apie įvairias institucijas, apie funkcijų atskyrimą, įstatyme aiškiai yra apibrėžiama, kad bus atskirta, kur yra savivaldybių funkcija kaip savarankiška, kur yra valstybinė funkcija. Vis dėlto, savivaldybėms įgyvendinant šį įstatymą, vėliau bus kokie nors poįstatyminiai aktai, rekomendacijos, kaip seksis įgyvendinti, nes, nuėjus kiekvienai savivaldybei atskiru keliu, vis dėlto vis tiek svarbu būtų, kad turėtume kokią nors bendrą kryptį? Ačiū.
S. KAIRYS. Taip, ačiū už klausimą. Būtent tas kultūros institucijų santykis su savivalda irgi yra be galo svarbus. Čia galima paminėti irgi EBPO statistiką, į kurią žiūrint, tarkime, ir žiūrint į finansavimą, jeigu kalbame apie valstybės finansavimą kultūrai, tai mes kažkur atitinkame EBPO vidurkį, o kai žiūrime savivaldybių išlaidų struktūrą, tai kultūra finansuojama yra 13 % mažiau nei EBPO vidurkis. Dažnu atveju tai yra problema ne tiek, kad pačios savivaldybės kažką ar blogai daro, ar netinkamai, dažniausiai tiesiog nėra reikiamos koordinacijos. Diskutuojant dėl šio įstatymo projekto su pačia Savivaldybių asociacija irgi buvo daug temų paliesta, bet esminė ta, koks yra lūkestis savivaldybių, kad po šito įstatymo priėmimo išeitų tam tikros gairės iš ministerijos, kur mes truputėlį suvienodintumėme savo bendrą matymą tiek dėl bendrų tikslų, galų gale statistikos, įvairiausių rodiklių, kuriuos sekame. Šiuo įstatymu irgi įsipareigojame, kad iki metų galo ir kultūros ministro rekomendacijos savivaldybėms, kaip taikyti šį įstatymą, taip pat būtų patvirtintos.
PIRMININKĖ. Dėkui. K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, pritardamas jūsų pateiktam projektui, kurio iš tikrųjų laukė kultūros srities atstovai, norėčiau paklausti. Kadangi kalbate apie horizontalumo principo taikymą pagal atitinkamas sritis, kurios išdėliotos pagal ministerijas, tai ar būtų galima tikėtis, kad ir kitos ministerijos prisidėtų finansuojant ir sprendžiant atitinkamus kultūros politikos klausimus?
S. KAIRYS. Labai ačiū už tikrai svarbų klausimą. Nuo pirmos dienos tiek aš, tiek mano politinio pasitikėjimo komanda daug dėmesio skyrėme tam, kad kultūra neveiktų tik kur nors užsidariusi, tik savo sektoriuje, o tikrai ieškojome santykių, ypač su kitų ministerijų kuruojamais darbais. Čia yra jau gerų pavyzdžių. Iš esmės kartu su Aplinkos ministerija steigiame Nacionalinį architektūros institutą Kauno centrinio pašto pastate. Kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, manau, vykdome tikrai labai įdomų ir sėkmingą projektą, kalbant apie socialinį receptą ir dėmesį senjorams, jų problemų sprendimui. Su Švietimo ministerija turime tą patį Kultūros pasą. Yra aibė kitų dalykų, kur tikrai kultūrą reikėtų matyti, kaip ir minėjau pačioje pradžioje, ne kaip atskirą sektorių, bet būtent kaip horizontalią vertybę, kuri gali padėti spręsti ir kitų politikos sričių įvairiausią problematiką Lietuvoje.
PIRMININKĖ. Dėkui. Jūsų klausia šiandien gražų gimtadienį švenčiantis S. Tumėnas. Sveikinimai jums.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas ministre, žiūrėdamas į jus tribūnoje noriu sušukti: pagaliau! Pagaliau trečias ministras aštuntaisiais metais atėjo į tribūną ir pristato tokį reikalingą įstatymą. Jūsų pirmtakei L. Ruokytei-Jonsson nepavyko to padaryti, nors ji prieš atsistatydindama buvo paprašiusi, kad jai leistų baigti sukurti tą įstatymą, to nepavyko padaryti ir M. Kvietkauskui. Ačiū Dievui, jūs ketvirtaisiais metais jau pristatote šitą įstatymą. Kokias gerąsias patirtis iš pirmtakų perėmėte jūs rengdamas įstatymą, nes aš matau, kad tokių dalykų yra?
Ir antras dalykas. Jūsų viceministrė D. Urbanavičienė „Šiaurės Atėnuose“ neseniai teigė: „Puikiai suvokiame, kad šis įstatymas nėra panacėja ir vienu ypu neišspręs susikaupusių problemų.“ Taigi, ministre, kokias mūsų politikos problemas reikšmingai, ką pasakė viceministrė, sprendžia šis įstatymo projektas ir kokias susikaupusias problemas (jos citata) šitas įstatymas palieka ateičiai? Ačiū.
S. KAIRYS. Iš kelinto karto čia dabar pavyks priimti šitą įstatymą, gal aš nekomentuosiu. Tikrai buvo ir daugiau įstatymų, kurių anksčiau nebuvo įmanoma priimti ir jie nebuvo priimti. O šios kadencijos Seimas ir šios kadencijos Kultūros ministerija kartu bendradarbiaudami, sakyčiau, priėmė ir visą medijų reformą, ir įteisino naują modelį. Be Kultūros politikos pagrindų įstatymo, ir Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymas taip pat bus pateiktas. Aš manau, kad tikrai esame įvertinę ne tiek įdirbį, bet iššifravę tam tikras problemas, kurios vis dėlto nebuvo išspręstos anksčiau siūlytais projektais. Pradedant tuo, kad tikrai pačiame procese buvo daug dėmesio skirta įvairiausiems kultūros sektoriaus atstovams, asociacijoms ir panašiai. Buvo stengiamasi daug išgirsti, ypač kalbant apie nevyriausybinį sektorių, tiek patį sektorių, tiek jo problematiką ir tai yra vienas iš tokių svarbiausių dalykų šiame įstatyme.
Kitas dalykas, kaip ir minėjau, mes atvėrėme tikrai ne vieną programą ir ne vieną bendrą projektą su kitomis ministerijomis, su kitomis politikos sritimis. Tai irgi rodo tam tikrą stiprybę ir tikrai suponuoja tai, kad tai yra geras kelrodis ir tam įstatymui veikti praktikoje. Dažnu atveju mes kultūros sektorių tiek susiauriname, kad mes jį tiek ir tesuprantame – kalbame apie konkrečią sumą iš valstybės biudžeto vienai ar kitai įstaigai arba gautą ar negautą vienos ar kitos organizacijos finansavimą, jei kalbame apie Kultūros tarybą. Viskas yra tikrai kur kas plačiau, horizontaliau ir tai yra pagrindinis dalykas, ką šitas įstatymas turėtų spręsti, nes savaime aišku, kad jo apibrėžtos vertybės, apibrėžti tam tikri principai nuguls į įvairiausias finansavimo programas, į kitus dalykus.
Labai geras pavyzdys yra Klaipėda ir visi ten įvykę įvykiai, kai buvo panaikinta ir ta kultūros savireguliacija, pagarbaus atstumo principas. Tai šitie dalykai irgi šiuo įstatymu yra apibrėžti kalbant ir apie savivaldos politiką.
O kalbant, kuo tie įstatymai ar jų versijos kažkada praeityje skyrėsi, kuo dabar kitoks, tai mes ministerijoje mėgstame pajuokauti tokiais gurmaniškais terminais. Prieš tai buvusios versijos labiau priminė tokią baltą mišrainę, o dabar mes kalbame iš esmės apie lazaniją, apie kur kas daugiau sluoksnių, daugiau sistemiškumo, nėra kažkoks kratinys idėjų, tiesiog sudėtų į vientisą teisės aktą.
PIRMININKĖ. Dėkui. R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Gerbiamas ministre, aš noriu pasitikslinti. Vis dėlto aš manau, kad šiek tiek siaurinamas savivaldybių vaidmuo, o kartu, mano vertinimu, unikalumas, savitumas, išskirtinumas, kas iš esmės kultūros srityje yra pagrindinis, esminis traukos naudotis, būti kultūroje principas, nes 6 straipsnyje parašyta, kad kultūros ministras nustato savivaldybių kultūros gaires, kuriose įtvirtinami atskirų sričių raidos tikslai ir kryptys. Na, ir šiek tiek laisvesnė kita to straipsnio dalis, kad rekomenduojama savivaldybėms kultūros politikos prioritetus… Ar čia jūs kiekvienai savivaldybei atskirai nustatysite? Ar čia joms visoms in corpore, nes tada bus taip: kur benuvažiuotum, gausi tą patį. Man ši vieta yra neaiški.
Ir taip pat aš be ex post vertinimo, nes norisi žinoti, už ką balsuojame. Vienas iš vertinimų po dešimties metų, kokią įtaką įstatymas padarė geografiniu aspektu. Mes kalbame apie horizontalumą viso to įstatymo, koks tai bus vertinimas geografiniu aspektu, ar čia subkultūra kažkokia išplis, ar čia globalizacijos procesai taip įtakos? Man neaiškus šitas vertinimas geografiniu aspektu.
S. KAIRYS. Kalbant apie pirmą jūsų klausimo dalį, ar čia kaip nors yra siaurinamos savivaldybės funkcijos, ar ne, tai tikrai ne. Aš atkreipsiu dėmesį, kad šito projekto pirmoje versijoje nebuvo tiek plačiai rašoma apie rekomendacijas ir apie tą punktą, kurį jūs citavote. Po diskusijų būtent su Lietuvos savivaldybių asociacija ir atsirado šitas punktas, nes savivaldybės nori ne kažkokias savo galias ar funkcijas prarasti, bet tiesiog nori geresnio supratimo, geresnio bendradarbiavimo, koordinavimosi tarpusavyje, būtent į ką mes orientuojame visą veiklą. Nes neužmirškite: niekas niekada nepakeis tam tikrų savitų dalykų, kuriuos turi kiekviena savivaldybė. Bet kalbant apie principus, apie statistiką, apie stebėseną, tai metodai yra bendri iš esmės visiems, tokio sisteminio požiūrio tiesiog nebuvo ir tą tas įstatymas turi atnešti.
Jeigu mes girdime būtent iš asocijuotų organizacijų, tokių kaip Savivaldybių asociacija, poreikį ir prašymą, kad atsirastų tokios rekomendacinės gairės, mes tą girdime, nes laikome Savivaldybių asociaciją tikrai rimta institucija ir su ja derinamės.
Kalbant apie geografinį principą ir kitus dalykus, aš manau, kad čia mes labiau kalbame apie tai, kad nuo tam tikro savitumo, kurį irgi nulemia ir mūsų keturi regionai, kalbant etnografiniu požiūriu, ir galų gale prieinamumas, regionų savitumas ir kiti dalykai… Aš manau, kad jie irgi padės išryškinti tuos dalykus, susiejant būtent su bendra stebėsena ir supratimu, ko mes iš tikrųjų drauge su savivalda siekiame kultūros srityje.
PIRMININKĖ. Dėkui, ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Tiksliau, klausimų ir atsakymų laikas baigėsi.
Dabar dėl motyvų už – E. Rudelienė.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Išties šiandien galime pasidžiaugti, kad ilgai lauktas Kultūros politikos pagrindų įstatymas pasiekė Seimo posėdžių salę ir šiuo įstatymu siekiama užtikrinti kultūros paslaugų plėtrą ir jų tolygų teikimą visoje Lietuvoje. Bus sudarytos sąlygos įsigilinti ir tobulinti kultūros ir kūrybines kompetencijas, stiprinti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bendradarbiavimą. Tas yra be galo svarbu. Taip pat įsigaliojus įstatymui teigiamą poveikį turėtų pajusti įvairios tikslinės grupės: tiek meno kūrėjai, tiek paslaugų gavėjai, tiek nevyriausybinės organizacijos, kurioms bus sudarytos papildomos galimybės bendradarbiauti su savivaldybės ir valstybinėmis institucijomis. Kultūros paslaugų prieinamumas iš tiesų bus labiau pasiekiamas visiems gyventojams. Kviečiu visus kolegas palaikyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Dėkui. Per centrinį mikrofoną – R. Šarknickas. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū už suteiktą žodį. Šiandien pats kultūros ministras pasakė, kad yra kalbos diena, knygos, spaudos, bet kažkaip nekultūringai su ta kalba pasireiškė įkišdamas į Seimo salę įvairias visokias mišraines, kurios pavirto į Olivjė mišrainę. Kitas dalykas, šis Kultūros pagrindų įstatymas buvo laukiamas gal aštuonerius metus ir 10 minučių skirti jam yra tikrai neadekvatu ir mažoka. Aš prašyčiau frakcijos vardu skirti dar 10 minučių, ne 15, o 10 minučių klausti ministro. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Kolegos, norite balsuoti, taip? Siūlymas toks. Prašom. Kas yra už, kad pratęstume 10 minučių laiką, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 102, balsavo 100: už – 34, prieš – 38, susilaikė 28. Dėl šio klausimo reikia paprastos daugumos. Seimas nepritarė pratęsimui, bet aš tikiuosi, kad svarstymo stadijoje ir komitete tikrai bus apstu laiko.
Dabar einame prie balsavimo, esame pasiekę balsavimo langą. Nuo šio paketo, nuo šio įstatymo ir pradedame balsavimą. Tai yra Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektas Nr. XIVP-3654 ir susiję. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 111, balsavo 111: už – 106, prieš nebuvo, susilaikė 5. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Kultūros reikalų komitetas, papildomas dėl pirmojo projekto – Švietimo ir mokslo komitetas. Ar galime pritarti? Nematau prieštaraujančių, pritarta. Dėl antrojo projekto čia pirminis pasiūlymas yra, kad pagrindinis būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, bet vis dėlto gal gali pagrindinis būti Kultūros reikalų komitetas, o Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas papildomas? Nematau prieštaraujančių, pritarta. Dėl trečiojo susijusio projekto kaip pagrindinis taip pat siūlomas Kultūros reikalų komitetas. Prieštaraujančių nematau, pritarta. Siūloma visų šių trijų projektų svarstymo data yra birželio 11 diena. Galima sutarti dėl tokio sprendimo? Dėkoju.
15.24 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-3561 (priėmimo tęsinys)
Dabar einame į darbotvarkės pradžią, kas dar buvo apsvarstyta. Tai yra darbotvarkės 2-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-3561. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 108, balsavo 108, visi 108 už. Nutarimas priimtas. (Gongas)
15.25 val.
Įstatymo „Dėl Konvencijos dėl tarptautinių interesų, susijusių su mobiliąja įranga, ir jos Protokolo dėl su orlaivių įranga susijusių dalykų ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3669 (pateikimo tęsinys)
Toliau einame prie darbotvarkės 2-4 klausimo – įstatymo „Dėl Konvencijos dėl tarptautinių interesų, susijusių su mobiliąja įranga, ir jos Protokolo dėl su orlaivių įranga susijusių dalykų ratifikavimo“ projekto Nr. XIVP-3669. Pateikimo stadija. Prašom. Greitasis balsavimas.
Užsiregistravo 105, balsavo 105: už – 101, prieš nebuvo, susilaikė 4. Po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komiteto siūlomas Užsienio reikalų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 4 dieną. Galime pritarti? Prieštaravimų nematau, pritarta.
Dėl darbotvarkės 2-5 klausimo esame apsisprendę.
15.25 val.
Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3436 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-12 klausimas – Šalpos pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3436. Pranešėja M. Navickienė. Balsuojame.
Užsiregistravo 111, balsavo 111: už – 110, prieš nebuvo, susilaikė 1. Pritarta. Siūlomas pagrindiniu SRDK. Siūloma svarstyti birželio 11 dieną. Visiems tinka. Pritarta.
15.26 val.
Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 7 straipsnio 2 dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3664 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-13 klausimas – Šalpos pensijų įstatymo projektas Nr. XIVP-3664. Pranešėja – M. Ošmianskienė.
Užsiregistravo 111, balsavo 110: už – 96, prieš – 1, susilaikė 13. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis – SRDK. Siūloma svarstyti birželio 11 dieną. Pritarta.
15.27 val.
Įstatymo „Dėl Europos Tarybos konvencijos dėl manipuliavimo sporto varžybomis ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3670, Sporto įstatymo Nr. I-1151 2 ir 20 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3592, Baudžiamojo kodekso 1821 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3593 (pateikimas)
Dabar, kolegos, kadangi vis dar aktyvus balsavimo langas, norėčiau pakviesti viceministrę A. Zedelytę-Kaminskę pristatyti darbotvarkės 2-6 klausimą – įstatymo „Dėl Europos Tarybos konvencijos dėl manipuliavimo sporto varžybomis ratifikavimo“ projektą Nr. XIVP-3670 ir su juo susijusius. Gal tada siūlau pratęsti balsavimo lango laiką, nes liks po šito dar du klausimai, tai aš manau, kad mes čia iki 16 valandos viską ir užbaigsime. Prašau, viceministre.
A. ZEDELYTĖ-KAMINSKĖ. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Šiandien norėčiau pristatyti įstatymų projektų paketą, susijusį su Europos Tarybos konvencijos dėl manipuliavimo sporto varžybomis ratifikavimu. Sporto pasaulyje šiandien pripažįstama, kad manipuliavimas sporto varžybomis – tai viena didžiausių grėsmių šiandieniniam sportui.
Pripažįstame, kad šita problema aktuali ir Lietuvoje. Nuo 2023 metų rugsėjo mėnesio turime gautus šešis pranešimus apie galimai sutartas varžybas. Įžvelgiame, kad šiandieninis reguliavimas stokoja nuoseklaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo, neturime vienos keitimosi informacija platformos, nėra bendrų teisiškai apibrėžtų procedūrų, neapibrėžtas aiškus institucijų veikimo mechanizmas. Visos šitos priežastys skatina mus teikti šitą įstatymų projektų paketą. Vienas iš jų yra Europos Tarybos konvencijos dėl manipuliavimo sporto varžybomis ratifikavimas, kurio tikslas yra būtent ratifikuoti minėtą konvenciją, kad būtų galima prisijungti prie Europos ir pasaulio kovos su manipuliavimu sporto varžybomis.
Konvencija tai yra minimalių tarptautinių standartų rinkinys ir jis taptų veiksminga priemone tarptautiniu mastu kovojant su manipuliavimu sporto varžybų eiga ir rezultatais, kurių skaičius auga visame pasaulyje. Konvencijoje didžiausias dėmesys skiriamas tarptautinio bendradarbiavimo ir prevencijos priemonėms, rizikai įvertinti ir valdyti, keitimuisi informacija, asmens duomenų apsaugai, atsakomybėms, sankcijoms. Ratifikavus konvenciją, Lietuva teisiškai užbaigtų tarptautinio dokumento integravimą į nacionalinę teisę ir deklaruotų siekį kovoti su sporto vientisumo ir nenuspėjamumo grėsmėmis.
Kokią naudą matome ratifikavus konvenciją? Būtų užtikrintas efektyvesnis bendradarbiavimas tarptautiniu mastu su organizacijomis, veikiančiomis kovos su manipuliavimu sporto varžybomis srityje. Lietuva tarptautiniu mastu įsitvirtintų kaip valstybė, turinti savo vertybes. Kartu galėtų aktyviai dalyvauti tarptautiniuose projektuose, nes šiuo metu Lietuva, kaip valstybė, daugiau atlieka stebėtojo vaidmenį. Būtų užtikrintas efektyvesnis suinteresuotų šalių bendradarbiavimas nacionaliniu lygmeniu, būtų efektyvesnis suinteresuotų šalių vykdomų prevencinių priemonių taikymo koordinavimo mechanizmas ir kitos naudos.
Kartu su konvencija teikiami du įstatymų projektai, skirti būtent konvencijai įgyvendinti. Sporto įstatymo pakeitimo projekto tikslas yra apibrėžti kovos su manipuliavimu sporto varžybomis koordinatorių, tai būtų būtent Lietuvos antidopingo agentūra, ir įstatymu įtvirtinti aiškias funkcijas kovojant su manipuliavimu sporto varžybomis. Ši įstaiga taptų nacionaline platforma, kas atitiktų konvencijos nuostatas. Apie neįprastas ir įtartinas lažybas būtų renkama ir kaupiama informacija, kuri būtų perduodama sporto organizacijoms ir valstybės institucijoms, įstaigoms, taip pat teisėsaugos institucijoms, vykdytų įvairias šviečiamąsias veiklas.
Kartu Sporto įstatymo projekte koreguojame porą sąvokų, kad jos atitiktų konvencijos nuostatas. Atsiranda nauja nuostata dėl juridinių asmenų atsakomybės. Jeigu jie nesilaikytų manipuliavimo sporto varžybomis taisyklių, jiems nebūtų skiriamas valstybės biudžeto finansavimas. Baudžiamojo kodekso įstatymo projekto tikslas yra suvienodinti iš esmės techninio pobūdžio pakeitimus, suvienodinti sąvokas Sporto įstatyme ir Baudžiamajame kodekse, nes Baudžiamojo kodekso nuostatos, numatančios sankcijas už manipuliavimą sporto varžybomis, buvo priimtos gana seniai. Sporto įstatyme yra nemažai pakeitimų. Suvienodiname sąvokas su Sporto įstatyme vartojamomis sąvokomis. Siūloma, kad šie pakeitimai įsigaliotų nuo 2025 m. sausio 1 d.
Gal trumpai būtų tiek. Jeigu būtų klausimų, laukčiau klausimų.
PIRMININKĖ. Dėkui, viceministre. Taip, yra norinčių paklausti. A. Stončaitis pirmasis.
A. STONČAITIS (DFVL). Gerbiama viceministre, panašu, kad mes su manipuliavimu sporto varžybomis turime gana didelę problemą Lietuvoje ir gaila, kad mes ją toleravome, matyt, daug metų nematydami, kad tai yra iš tikrųjų problema. Niekur nedingsti, Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, kaip visame pasaulyje, tai yra problema. Šiandien, be abejo, reikia ir, manau, pritarsime konvencijos ratifikavimui, bet ar jūs apskritai turite strategiją, kaip veikti šioje situacijoje? Vien ratifikavę ir pakėlę bausmes tikrai problemos neišspręsime, jinai yra daug gilesnė. Labai ačiū.
A. ZEDELYTĖ-KAMINSKĖ. Ačiū už klausimą. Lydimuoju Sporto įstatymo projektu ir norime paskirti konkretų viso šito proceso koordinatorių. Manome, kad Lietuvos antidopingo agentūra, įgavusi įstatymu numatytas funkcijas ir aiškiai apibrėžus jos veikimą šioje srityje, taptų nacionaline platforma, koordinuojančia visų institucijų veiksmus. Manome, kad dėl to šitas procesas būtų tikrai labiau koordinuotas ir būtų užtikrintas bendradarbiavimas su institucijomis, operatyvus informacijos keitimasis, nes viena iš priežasčių, šiandien atkreipiame dėmesį, kad tarp teisėsaugos ir sporto organizacijų ir šioje srityje veikiančių organizacijų nėra keitimosi informacija ir operatyvaus jos perdavimo. Manome, kad ta nauja paskirta įstaiga ir bus ta centrinė įstaiga, kuri ir koordinuos šitą procesą.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiama viceministre, džiugu, kad atėjote į Seimą, ir sveikinu jus šitoje tribūnoje. Tikėsimės, kuo greičiau pajudės ir nauja Sporto įstatymo redakcija. Išties praėjo dešimt metų nuo Europos Tarybos patvirtintos Makolino konvencijos, Lietuvoje jinai kol kas sunkiai skinasi kelią. Pagarba jums, kad atnešėte. Bet iš tiesų reikia ir pajėgumų įgyvendinti. Kiek Antidopingo agentūroje, ketinama, dirbs tuo klausimu žmonių ir kiek jau dirba? Iš tiesų, kaip ir antidopingo atvejais, čia labai svarbu, kiek bus resursų tam skirta. Reikėtų turbūt net griežčiau įvardinti – tai ne manipuliavimas, tai sukčiavimas sporto rezultatais.
A. ZEDELYTĖ-KAMINSKĖ. Planuojama, kad agentūroje dirbs kaip ir šiandien du žmonės. Pagrindinius resursus ir finansus skirsime aktyvesnei šviečiamajai veiklai, būtent sporto organizacijų tarptautiniam bendradarbiavimui, taip pat įkūrimui skaitmeninės platformos, kuri pasitarnautų informacijos surinkimui, kaupimui ir dalinimuisi. Planuojame, kad tie patys resursai, tiktai stipresniu pajėgumu ir su didesnėmis funkcijoms toliau tęs darbus.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas. Kolegos, truputėlį šurmulį pamažinkime.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš garsiai kalbėsiu. Gerbiama viceministre, konvencija priimta prieš dešimt metų. Tik nesakykite, kad prieš tai vyriausybės nieko nepadarė, mes tai žinome. Kodėl tik baigiantis kadencijai jūs ateinate su šituo pasiūlymu ratifikuoti ir sutvarkyti sportą, nors sportas jūsų ministerijos pavadinime, taip sakant, jau buvo nuo pirmos dienos? Ačiū.
A. ZEDELYTĖ-KAMINSKĖ. Ačiū už klausimą. Galvoju, geriau vėliau negu niekada. Tiesiog turėjome šiokių tokių teisinių… Rudens sesijoje buvome įsipareigoję pateikti, bet turėjome tokių teisinių iššūkių, tiesiog turėjome kartu pateikti lydimuosius projektus, dėl to užtrukome ir teikiame projektus pavasario sesijoje.
PIRMININKĖ. Dėkui. E. Zingeris. Jis kažkur kitur dabar. A. Skardžius. Nėra. L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiama viceministre, prašom pasakyti, tai mūsų valstybė paskutinė, kuri ratifikuoja, ar ne? Kaip iš tikrųjų yra, ar mes čia jau tokie atsilikę? Dešimt metų bėgame iš paskos… Bet kitas klausimas: kur yra daugiausiai susitarimų – komandinėse ar individualiose sporto šakose?
A. ZEDELYTĖ-KAMINSKĖ. Ne, ne paskutiniai. Ačiū už klausimą. Esame vieni pirmųjų. Na, gal ne pirmųjų, nes šiandien yra ratifikavusios devynios valstybės, iš jų – šešios Europos Sąjungos. Tai mes esame tarp pirmųjų valstybių, kurios ratifikuos šitą konvenciją. Šiemet taip pat planuoja dar devynios valstybės ratifikuoti. Tai tikrai nesame vieni iš paskutiniųjų, kurie ratifikuoja šią konvenciją. O dėl manipuliavimo sporto varžybomis – taip, yra daugiau nustatytų atvejų komandinėse sporto šakose: krepšinyje, futbole.
PIRMININKĖ. Dėkui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar bus išsakyti motyvai. A. Kupčinskas – motyvai už.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties su Makolino konvencijos ratifikavimu mes užtrukome. Todėl turbūt ir turime tokius rezultatus mūsų sporto lygose, kai vis kartkarčiais nuskamba tokie atvejai, kai sutartos varžybos, dalyvauja tiek sportininkai, tiek jų bičiuliai, o tie rezultatai dažnai atrodo labai keisti ir stebina, ir glumina pačius sporto aistruolius. Pavyzdžiui, praeitą savaitę vienas Toronto „Raptors“ žaidėjas buvo diskvalifikuotas iki gyvenimo pabaigos ir čia pati lyga ėmėsi veiksmų, kad kitiems nekiltų pagundų. Jisai diskvalifikuotas už tai, kad jis ar jo giminaičiai 13 kartų statė lažybose. Žmogus jau, aišku, turbūt daugiau nebegalės išbėgti į Nacionalinės krepšinio lygos aikštelę. Tai tikrai laikas ir mums tuo klausimu padirbėti, kad administracinė, ir ne tik administracinė – baudžiamoji atsakomybė būtų taikoma tiek sportininkams, tiek ir jų artimiesiems, jeigu jie sugalvotų dalyvauti panašaus pobūdžio sukčiavimo procesuose. Tai yra ne manipuliavimas – tai yra sukčiavimas kaip ir dopingas ir jo vartojimas. Tai turime įsisąmoninti ir turime judėti tuo klausimu į priekį. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Replika per šoninį mikrofoną. E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Mūsų delegacija Europos Taryboje ne sykį girdėjo raginimus (ir aš kaip vadovas galiu patvirtinti) tuoj pat ratifikuoti šią konvenciją. Tai yra viena iš pačių blogiausių sporto savybių, manipuliacija. Todėl matydami visų frakcijų prašymus iš Europos Tarybos (aš turiu galvoje, rodos, šešių frakcijų prašymus) mes labai prašome jūsų pažiūrėti rimtai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū Emanueliui. Viliuosi, įtikinote visus. Replikos ir motyvai išsakyti. Balsuojame, kas pritaria konvencijos ratifikavimo įstatymo projektui ir lydimiesiems.
Užsiregistravo 92, balsavo 92: už – 90, prieš nebuvo, susilaikė 2. Pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis siūlomas Užsienio reikalų komitetas. Dėl pirmojo projekto… Gal irgi galime tartis, kad dėl visų trijų kaip pagrindinis būtų Užsienio reikalų komitetas? Nematau prieštaraujančių. Tuomet taip: dėl projekto Nr. XIVP-3670 kaip pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Švietimo ir mokslo komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 30 dieną.
Dėl antrojo susijusio projekto Nr. XIVP-3592 kaip pagrindinis siūlomas URK, kaip papildomas – ŠMK. Irgi siūloma svarstyti gegužės 30 dieną.
Dėl trečiojo projekto Nr. XIVP-3593 kaip pagrindinis – URKʼas, kaip papildomi – TTK ir ŠMK. Šį lydimąjį siūloma svarstyti jau 2024 metų rudens sesijoje. Ar galime pritarti? Taip, prašom, Algirdai.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Su teise susieti klausimai yra TTK klausimai, ne URKʼo. Aš manau, kad baudžiakas, ten reikia… Mes neduokime dirbti darbo tiems, kas šitoje srityje mažiau supranta.
PIRMININKĖ. Priimu pastabą. Iš tikrųjų, tada dėl tų dviejų galbūt tegu pasilieka, kaip aš jau buvau ir įvardinusi, o dėl trečiojo projekto Nr. XIVP-3593 kaip pagrindinis – TTK, kaip papildomas – ŠMK. URKʼas iš viso, matyt, netenka prasmės. Teisingai. Ar galime pritarti? Prieštaraujančių nematau. Pritarta.
Dabar dar liko du įstatymų projektai. Balsuosime po kiekvieno iš jų pristatymo.
15.41 val.
Baudžiamojo kodekso 1821 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3570 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Baudžiamojo kodekso 1821 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3570. Pranešėjas – J. Sabatauskas. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, šiuo metu Sporto įstatyme yra kalbama apie manipuliavimą aukšto meistriškumo sporto varžybų rezultatais, o Baudžiamojo kodekso 1821 straipsnyje kalbama apie manipuliavimą profesionalaus sporto varžybomis. Aišku, tas skirtumas atsirado, kai buvo priimtas naujos redakcijos Sporto įstatymas. Pagrindiniai svarstytojai ir priėmėjai pamiršo, kad dar susijęs yra įstatymas. Taip išėjo, kad šiandien sąvokos „profesionalus sportas“ nėra nė viename kitame įstatyme, jokiame kitame teisės akte. Reikia iš esmės sulyginti.
Dar verta pažymėti tai, kad ši nuostata taikoma kalbant apie aukštą sportinį meistriškumą. Tačiau klausimas kitas: ar patenka ir į žemesnės kategorijos varžybas, kai, pavyzdžiui, žaidžia… ar kolektyvinio sporto rungtis, antra lyga, trečia lyga ir taip toliau, kai sportininkai netgi negauna jokio atlygio, tarkime. Aš turiu jums tokį pastebėjimą. Trečiojo pasaulio šalyse lažybų rinkoje sukasi milijonai eurų, figūruoja Lietuvos ne pirmos eilės divizionų varžybos, todėl mums būtina taisyti Baudžiamąjį kodeksą. Labai keista, kad iki šiol jis nepataisytas.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas Juliau, už pristatymą. Įtikinote visus. Niekas nenori jūsų klausti. Ar dėl motyvų yra? Tuoj patikslinsiu. Už – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Pritariu.
PIRMININKĖ. Maksimalus palaikymas. Taigi balsuojame. Kas pritaria Baudžiamojo kodekso įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3570. Jo autorius – J. Sabatauskas.
Užsiregistravo 86, balsavo 83: už – 79, prieš – 1, susilaikė 3. Po pateikimo pritarta. Siūlomas pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos. Siūloma svarstyti 2024 metų Seimo rudens sesijoje. Ar galime pritarti?
Prašom. J. Sabatauskas – per šoninį mikrofoną.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, vis dėlto šis įstatymas… Aš suprantu, dabar ką tik balsavome dėl konvencijos ratifikavimo, bet tai nėra visiškai susiję su konvencija. Šiandien už tą manipuliavimą negali būti taikoma jokia atsakomybė vien dėl to, kad sąvoka nėra tinkama. Aš manyčiau, kad šį įstatymą mes galime svarstyti ir priimti ir pavasario sesijoje, nes jis gali savarankiškai egzistuoti ir be to.
PIRMININKĖ. Gerai. Aš manau, mes galime pasiūlyti gegužės 30 dieną, kaip ir tą konvenciją, nors sakote, nevisiškai susiję, bet vis tiek gimininga. Dėkui, Juliau.
Per centrinį mikrofoną – A. Žukauskas.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Norėtume ŠMK kaip papildomo. O taip pat, jeigu galima, grįžkime prie 2-6.2 klausimo – Sporto įstatymo projekto. Vis dėlto ŠMK skirkime pagrindiniu. Sporto įstatymas yra kaip ir mūsų valdos.
PIRMININKĖ. Supratau. Dėl darbotvarkės 2-7 klausimo, dėl Baudžiamojo kodekso, ŠMK nori būti papildomas. Nematau prieštaraujančių. Matyt, galime pritarti.
Dėl buvusio 2-6 klausimų paketo. Dėl Sporto įstatymo projekto Nr. XIVP-3592 jūs siūlote palikti taip, kaip buvo įvardinta pradiniame pasiūlyme, kad pagrindinis būtų Švietimo ir mokslo komitetas.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Taip.
PIRMININKĖ. Tada URKʼo kaip papildomo irgi turbūt nelieka. Galime pritarti? Labai ačiū jums.
Per šoninį mikrofoną – K. Masiulis. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Per paskutinį balsavimą suklydau. Laikykite balsą už.
PIRMININKĖ. Tikrai, man kilo abejonė, kad jūsų neįtikino. Ačiū, Kęstuti, protokole bus pažymėta.
15.47 val.
Asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3309 (pateikimas)
Paskutinysis šios dienos darbotvarkės 2-11 klausimas – Asociacijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3309. Pranešėjas – K. Starkevičius. Gerbiamas Kazy, prašom į tribūną.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, siūlomus Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo pakeitimus paskatino siekis aiškiai įtvirtinti asociacijų teisę atstovauti kolektyviniam asociacijos narių interesui, darant įtaką teisėkūrai Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo pagrindu ar teisėkūroje dalyvaujant Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo pagrindu. Dėl šiuo metu esančios teisinio aiškumo stokos kyla rizika, kad asociacijų grupių ir jų narių kolektyvinių interesų formavimas ir atstovavimas atitinkamiems teisėkūros subjektams, sprendžiant teisinio reguliavimo klausimus, gali būti nepagrįstai ribojamas. Siūlomais pakeitimais siekiama užkardyti situacijas, kuomet Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas nepagrįstai taikomas asociacijų ir jos narių elgesiui teisėkūros procese, taip varžant asociacijų teisę atstovauti savo narių kolektyviniams interesams, kas yra asociacijų pamatinė paskirtis. Iš tikrųjų siūlomi Asociacijų įstatymo pakeitimai užtikrintų, kad asociacijų ir jų narių teisė pasisakyti dėl teisėkūros iniciatyvų ir siekis joms daryti įtaką negalėtų būti nepagrįstai ribojamas konkurencijos teisės nuostatų, pasiūlymų suderinimo ir teikiamas teisėkūros procese nepagrįstai, prilyginant veikimui rinkoje. Kas inicijavo šį projektą? Projektą inicijavo ir parengė Lietuvos verslo konfederacija.
PIRMININKĖ. Dėkui. Kaip suprantu, pristatymą užbaigėte. Jūsų nori paklausti V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tiesų aš dabar suprantu, kodėl dėl šio projekto yra tiek pastabų, nes jį rengė asociacija, ir noriu jūsų paklausti. Ar jūs nematote čia grėsmės, kad Lietuvoje, kur ir taip jau yra didelė rinkos koncentracija atskirose subjektuose, iš esmės mes atimame iš Konkurencijos tarybos įrankius užkirsti kelią nesąžiningiems susitarimams, nes: pirma, Seimo Teisės departamentas įspėjo mus šiandien, kad projektas prieštarauja Konstitucijai; antra, Specialiųjų tyrimų tarnyba pateikė antikorupcinio vertinimo išvadą, kur mato didelių korupcijos rizikos požymių; trečia, pati Konkurencijos taryba mums parašė raštą, kur labai aiškiai sako, kad tai trukdys Konkurencijos tarybai užtikrinti sąžiningą rinkos dalyvių elgesį ir užkirsti kelią tiems vadinamiesiems nesąžiningiems susitarimams?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū už išsakytas pastabas. Jos iš tikrųjų yra visos surašytos. Galvoju, kad įvairių įstatymo stadijų metu būtų galima diskutuoti. Jeigu jis bus tikrai netinkamas, mes jį ir atmesime, bet dabar yra pateiktas, galvoju, padiskutuokime, mes ne vieną atvejį tokį turėjome. Aš nesakau, kad čia yra viskas idealu ir viskas taip, kaip norėtume mes, teisės leidėjai, bet tam ir esame, kad diskusijose gimtų tiesa.
PIRMININKĖ. Dėkui. A. Stončaitis, bet jo lyg ir nematau. T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiamas pranešėjau, pirmiausia mano klausimas, iš karto formuluoju. Kadangi projektas ypač jautrus, ypač jautri tema konkurencijos, didelio verslo įtakos ir panašiai, galbūt verta atsižvelgti į pastabas ir pateikti projektą iš naujo, nes tikrai dabartinė formuluotė labai daug dviprasmybių sukelia? Kita vertus, aš noriu deklaruoti ir man atrodo, kad pačią temą jūs pasirinkote teisingą ir negali būti, kad, tarkime, visuomeninės organizacijos gali dalyvauti įstatymus vertinant kažkaip laisvai, o įmonės jau negali ir žodžio pasakyti, asociacijos bijo susirinkti kur nors į vieną kambarį ir perskaityti įstatymą, bijo kartelinio susitarimo. Aš suprantu problemą ir iš principo linkęs ją spręsti kartu su jumis, tačiau ši formuluotė tikrai labai gąsdina ir labai daug neaiškumų. Kadangi čia vienas sakinys, tai verta tiesiog jį perregistruoti tokia, mano galva, skaidresne forma.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ką aš ir pasakiau – čia tas pirmas žingsnis. Galima po to peržiūrėti, aš tikrai kviečiu prie šio įstatymo toliau dirbti ir rasti tas formuluotes, kurios atitiktų visus interesus. Galbūt tas įvairių institucijų išsakytas pastabas mes galėtume tikrai pastebėti ir įvertinti. Jūs labai teisingai vieną dalyką pastebėjote, kad negalime mes dabar atskirti verslo ir asocijuotų struktūrų dalyvavimo įstatymų leidybos procese, nes jeigu yra skaidrus dalyvavimas, tai tikrai įstatymų kokybė dėl to būna, aš irgi galvoju, geresnė, bet visas tas… Taip, taip. Šitai aš suprantu.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ir L. Savickas.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Nėra.
PIRMININKĖ. Irgi nėra salėje. Ačiū, pranešėjau. Atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų… Tuoj, minutėlę. Dėl motyvų už – J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Čia kolegos paminėjo, kad yra dėl projekto rimtų pastabų. Aišku, jas reikia vertinti, bet aš kviečiu pritarti po pateikimo, nes tam tikra asociacijų veiklos problema šiandien yra, kai nepagrįstai jos bijo, kad bus užsipultos dėl neva konkurencijos reikalavimų pažeidimų, kai, sakykime, komitetų prašymu pateikia tam tikrą nuomonę savo narių. Aš manau, kad šiaip geriausias vaistas nuo visų neskaidrių įtakų yra viešumas, skaidrumas. Štai ir pagal Seimo statuto reikalavimus mes matome komitetų išvadų lentelėse, kas ką siūlo, kaip argumentuoja, ir galime vertinti, ar čia jau dominuoja kažkokie paslėpti privatūs interesai, ar visgi viešieji interesai. Dėl to aš siūlau komitetui atidžiai viską apsvarstyti, galbūt ir kokių ekspertinių išvadų paprašyti iš nepriklausomų institucijų ir pasižiūrėsime svarstymo stadijoje, ką čia mes darome ar nedarome. Dabar kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai prieš – V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, šis įstatymas… Aš seniai nesu matęs tokių prieštaravimų ir specialiųjų tarnybų, ir Konkurencijos tarybos, ir Teisės departamento. Tie prieštaravimai ne kokie nors smulkūs – šiuo įstatymo projektu būtų greičiausiai pažeista Konstitucija ir apribota Konkurencijos tarybos galimybė užtikrinti sąžiningą ir skaidrią rinką. Aš jums dabar tiesiog pasakysiu, kokia schema įtvirtinama šiuo įstatymu. Pavyzdžiui, jeigu dabar privatūs subjektai susitartų dėl kainos, sudarytų kartelinį susitarimą dėl kainos, greičiausiai Konkurencijos taryba juos nubaustų. Bet įstatymu siūloma padaryti taip, kad tie subjektai galėtų susivienyti į asociaciją ir tada sudaryti kartelinį susitarimą, ir įstatymas sako, kad tokiu atveju konkurencijos teisė netaikoma. Tai yra labai pavojingas projektas, kuris mus konkurencijos prasme nublokštų kokių 30 metų atgal. Aš siūlyčiau tobulinti projektą. Aš girdžiu, ką ponas Jurgis šneka, ką gerbiamas Tomas šneka, bet šis įstatymas ne apie tai. Mes tokiam projektui pritarti tikrai negalime.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai išsakyti. Kolegos, balsuojame dėl paskutinio darbotvarkės klausimo – Asociacijų įstatymo projekto Nr. XIVP-3309.
Užsiregistravo 93, balsavo 93: už – 81, prieš – 2, susilaikė 10. Pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti Seimo rudens sesijoje. Ar turėtumėte papildymų dėl papildomų komitetų ar ko nors panašaus? Negirdžiu. Pritarta tokiam pasiūlymui.
Kolegos, baigėsi mūsų gegužės 7 dienos vakarinis posėdis. Pageidaujate registruotis – registruojamės.
Užsiregistravo 90 Seimo narių. Su tuo mus ir sveikinu. Gražaus ir darbingo vakaro. Posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.