AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 8, 711 IR 80 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTo
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 8, 711 ir 80 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas, siekiant į Lietuvos nacionalinę teisę tinkamai perkelti 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/64/ES dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese (toliau – Direktyva 2010/64/ES) 2 straipsnio 2, 4 dalių ir 3 straipsnio 3, 6 dalių nuostatas. Europos Sąjungos Komisija (toliau – Komisija), vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsniu, 2016 m. lapkričio 17 d. oficialiai pareiškė pagrįstą nuomonę (Nr. C(2016)7368 final), skirtą Lietuvos Respublikai dėl Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūros Nr. 2013/0406 dėl Direktyvos 2010/64/ES nuostatų neįgyvendinimo, kurioje konstatavo, kad esamas teisinis reguliavimas Lietuvoje tik iš dalies atitinka Direktyvos 2010/64/ES 2 straipsnio 2, 4 dalyse ir 3 straipsnio 3, 6 dalyse keliamus reikalavimus.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento (direktorė Simona Mesonienė, tel. (8 5) 266 2873, el. p. [email protected]) Baudžiamosios justicijos skyriaus (vedėjas Darius Mickevičius, tel. (8 5) 266 2966, el. p. [email protected]) patarėjas Jevgenijus Kuzma (tel. (8 5) 266 2884, el. p. [email protected])).
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
2010 m. spalio 20 d. buvo priimta Direktyva 2010/64/ES, kurios nuostatas valstybės narės buvo įpareigotos perkelti (priimant įstatymus ar kitus reikalingus teisės aktus) į nacionalinę teisę iki 2013 m. spalio 27 d., tokiu būdu užtikrinant Direktyvos 2010/64/ES nuostatų tinkamą įgyvendinimą Europos Sąjungoje. Siekiant užtikrinti Direktyvos 2010/64/ES nuostatų įgyvendinimą, Lietuvoje buvo atlikta Lietuvos nacionalinės teisės aktų sisteminė analizė, kurios dėka buvo prieita išvados, kad esamas teisinis reguliavimas Lietuvoje, įskaitant ir baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, atitinka Direktyvoje 2010/64/ES keliamus reikalavimus. Dėl šios priežasties jokie teisės aktai šiuo klausimu nebuvo keičiami ir 2013 m. lapkričio 26 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso priedo papildymo įstatymu Nr. XII-617 BPK priedas buvo papildytas nuoroda į Direktyvą 2010/64/ES, tokiu būdu konstatuojant Lietuvos baudžiamojo proceso įstatymo ir Direktyvos 2010/64/ES nuostatų suderinamumą.
Tuo tarpu Komisija, įvertinusi, kokiu mastu valstybės narės ėmėsi priemonių, būtinų Direktyvai 2010/64/ES įgyvendinti, konstatavo, kad esamas teisinis reguliavimas Lietuvoje tik iš dalies atitinka Direktyvos 2010/64/ES 2 straipsnio 2, 4 dalyse ir 3 straipsnio 3, 6 dalyse keliamus reikalavimus ir dėl šios priežasties pradėjo Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą Nr. 2013/0406 dėl Direktyvos 2010/64/ES nuostatų netinkamo įgyvendinimo. Atitinkamai, Lietuva, reaguodama į minėtą Komisijos poziciją, pateikė Komisijai (2014 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje raštu Nr. 1-39 (7R-397)) papildomus argumentus ir kitą su Direktyvos 2010/64/ES 2 straipsnio 2, 4 dalių ir 3 straipsnio 3, 6 dalių nuostatų įgyvendinimu susijusią informaciją, pagrindžiančią minėtų Direktyvos 2010/64/ES nuostatų tinkamą perkėlimą į Lietuvos nacionalinę teisę. Išanalizavusi pateiktą papildomą medžiagą, Komisija padarė galutinę išvadą, kad Lietuvos nurodytomis nacionalinėmis įgyvendinimo priemonėmis aukščiau nurodytos Direktyvos 2010/64/ES nuostatos nėra perkeltos bei tinkamai įgyvendintos ir 2016 m. lapkričio 17 d., vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsniu, pareiškė pagrįstą nuomonę (Nr. C(2016)7368 final) dėl Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūros Nr. 2013/0406 dėl Direktyvos 2010/64/ES nuostatų netinkamo įgyvendinimo Lietuvoje, kuria Lietuva įpareigojama per du mėnesius nuo Komisijos pagrįstos nuomonės gavimo dienos (t. y. per du mėnesius nuo 2016 m. lapkričio 18 d.) imtis būtinų teisėkūros priemonių (ir apie šias priemones informuoti Komisiją), reikalingų Direktyvos 2010/64/ES 2 straipsnio 2, 4 dalių ir 3 straipsnio 3, 6 dalių nuostatų visiškam įgyvendinimui. Priešingu atveju (t. y. Lietuvai kiek įmanoma skubiau nepriėmus būtinų teisės aktų pakeitimų), Komisija dėl Europos Sąjungos teisės pažeidimo bus įgaliota kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kuris, vadovaudamasis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 260 straipsnio 3 dalimi, skirs finansines baudas Lietuvai.
2016 m. lapkričio 17 d. Komisijos pagrįstoje nuomonėje (taip pat neformalių konsultacijų su Komisijos atstovais pagalba) identifikuotos šios esamo teisinio reguliavimo taisytinos spragos, užkertančios kelią Direktyvos 2010/64/ES nuostatų visiškam įgyvendinimui:
1. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Direktyvos 2010/64/ES 2 straipsnio 2 dalies nuostatomis, įtariamųjų ar kaltinamųjų bendravimas su savo gynėju baudžiamojo proceso metu turėtų būti verčiamas žodžiu. Kartu Direktyvos 2010/64/ES preambulės 19 punktas papildomai paaiškina, kad, įtariamiesiems ar kaltinamiesiems turėtų būti suteikta galimybė, inter alia, paaiškinti jų gynėjui (verčiant tokį bendravimą) savo įvykių versiją, nurodyti pareiškimus, su kuriais jie nesutinka, ir supažindinti savo gynėją su bet kuriais faktais, kurie turėtų būti panaudoti jų gynybai. Taip pat Direktyvos 2010/64/ES preambulės 20 punkte nurodoma, kad, siekiant sudaryti galimybes tinkamai pasirengti gynybai, proceso kalbos nemokančių įtariamųjų ar kaltinamųjų ir jų gynėjo bendravimas, susijęs su bet kokia baudžiamojo proceso metu atlikta šių asmenų apklausa, vykusiu (bent kuriuo) teismo posėdžiu ar su atitinkamų įvairaus pobūdžio skundų, prašymu ar pan. procesinių dokumentų teikimu arba kitais panašaus pobūdžio procesiniais veiksmais taip pat turėtų būti verčiamas žodžiu. Pabrėžtina ir tai, kad pavyzdinis minėto bendravimo vertimo atvejų sąrašas Direktyvoje 2010/64/ES paliekamas atviras, nurodant, kad turi būti užtikrintas vertimas ir bet kuriais „kitais [panašaus pobūdžio] procesiniais reikalavimais [prašymais/atvejais]“ ("other procedural applications"). Atsižvelgiant į minėtus Direktyvos 2010/64/ES reikalavimus, Komisijos pagrįstoje nuomonėje pažymima, kad Lietuvos nacionalinės teisės nuostatos, įskaitant BPK 8 straipsnį, nėra pakankamos, siekiant konstatuoti Lietuvos nacionalinio teisinio reguliavimo atitikmenį Direktyvos 2010/64/ES 2 straipsnio 2 dalies reikalavimams ir dėl šios priežasties, Komisijos nuomone, yra būtini baudžiamojo proceso įstatymo pakeitimai, įtvirtinant pastarajame bendrą normą, garantuojančią (ir atitinkamai įpareigojančią), kad įtariamojo ar kaltinamojo bendravimas su jų gynėju baudžiamojo proceso metu būtų verčiamas žodžiu.
2. Direktyvos 2010/64/ES 2 straipsnio 4 dalies nuostatos įpareigoja valstybes nares užtikrinti, kad nacionalinės teisės aktuose būtų aiškiai įtvirtinta valstybės narės pareiga pagal egzistuojančias vidaus procedūras ar mechanizmus nustatyti ar įtariamieji/kaltinamieji moka baudžiamojo proceso kalbą ir ar tam, kad minėti asmenys tinkamai pasinaudotų savo teisėmis ar suprastų vykstantį baudžiamąjį procesą, jiems baudžiamojo proceso metu yra būtina naudotis vertėjo pagalba. Atitinkamai, Direktyvos 2010/64/ES 2 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad valstybės narės kompetentingoms institucijoms nustačius, kad įtariamasis/kaltinamasis nemoka proceso kalbos, jam nedelsiant (be nepagrįsto delsimo) būtų užtikrinama teisė naudotis vertėjo paslaugomis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Komisijos pagrįstoje nuomonėje esamas teisinis reguliavimas Lietuvoje aptariamuoju aspektu vertintinas kaip nepakankamas ir, siekiant tinkamai įgyvendinti Direktyvos 2010/64/ES 2 straipsnio 4 dalies nuostatas, Komisijos nuomone, BPK yra būtina sukurti bendrą visiems (BPK 8 straipsnyje nurodytiems) atvejams pritaikomą nuostatą, įpareigojančią valstybės narės teisėsaugos ar teismines institucijas baudžiamojo proceso metu be nepagrįsto delsimo nustatyti ar įtariamasis/kaltinamasis moka proceso kalbą ir ar tam, kad proceso dalyvis suprastų vykstantį baudžiamąjį procesą, jam proceso metu yra būtina naudotis vertėjo pagalba.
3. Direktyvos 2010/64/ES 3 straipsnio 1 dalies nuostatos nurodo, kad valstybės narės užtikrina, kad įtariamiesiems arba kaltinamiesiems, kurie nesupranta baudžiamojo proceso kalbos, per protingą laikotarpį būtų raštu išversti visi esminiai dokumentai. Direktyvos 2010/64/ES 3 straipsnio 2 dalyje papildomai paaiškinama, kad esminiams dokumentams priskiriami visi sprendimai, kuriais asmeniui atimama laisvė, visi kaltinimai arba kaltinamieji aktai ir visi teismo sprendimai. Lyginamoji baudžiamojo proceso įstatymo (ypač BPK 8 straipsnio 3 dalies) ir Direktyvos 2010/64/ES 3 straipsnio 1 – 2 dalių nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos šiuo aspektu visiškai (ir net platesne apimtimi) įgyvendina minėtus Direktyvos 2010/64/ES reikalavimus, kadangi užtikrina ne tik Direktyvos 2010/64/ES 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų esminių dokumentų vertimą raštu, tačiau įpareigoja išversti raštu ir visus kitus bylos dokumentus, kurie BPK nustatytais atvejais įteikiami įtariamajam/kaltinamajam.
Visgi aptariamuoju aspektu pažymėtina ir tai, kad Direktyvos 2010/64/ES 3 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja valstybės nares baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinti mechanizmą (galimybę), įgalinantį teisėsaugos ar teisminėms institucijoms baudžiamojo proceso metu kiekvienu atskiru konkrečiu atveju nuspręsti ar bet kurio kito bylos dokumento vertimas raštu konkrečiu atveju yra būtinas ir atitinkamai turi būti daromas tam, kad įtariamasis ar kaltinamasis tinkamai pasinaudotų savo teisėmis arba suprastų vykstantį baudžiamąjį procesą, t. y. nuspręsti ar bet kuris kitas bylos dokumentas konkrečiu atveju taip pat laikytinas esminiu Direktyvos 2010/64/ES 3 straipsnio prasme. Papildomai Direktyvos 2010/64/ES 3 straipsnio 5 dalis suteikia įtariamiesiems ar kaltinamiesiems teisę, vadovaujantis nacionalinės teisės nustatytomis procedūromis, ginčyti atitinkamą teisėsaugos ar teisminės institucijos sprendimą, kad konkrečių bylos dokumentų ar jų dalių vertimas nebūtinas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytina, Komisijos pagrįstoje nuomonėje daroma išvada, kad BPK 8 straipsnis nėra visiškai suderintas su Direktyvos 2010/64/ES 3 straipsnio 3 dalies (ir atitinkamai 3 straipsnio 5 dalies) nuostatomis, kadangi minėtoje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nėra įtvirtinta jokių nuostatų, įgalinančių teisėsaugos ar teisminėms institucijoms baudžiamojo proceso metu atskiru atveju spręsti dėl bet kurio kito bylos dokumento vertimo raštu būtinumo ir tikslingumo (atitinkamai nenumatyta ir tokių galimų sprendimų apskundimo galimybė).
4. Direktyvos 2010/64/ES 3 straipsnio 6 dalies nuostatos įpareigoja Europos arešto orderį vykdančiosios valstybės narės kompetentingas valdžios institucijas visiems asmenims, kurių atžvilgiu vykdomas perdavimo Europos arešto orderį procesas ir kurie nesupranta kalbos, kuria parengtas Europos arešto orderis arba į kurią pastarasis Europos arešto orderį išdavusios valstybės yra išverstas, pateikti raštišką tokio Europos arešto orderio vertimą. Įvertinus BPK 8 straipsnio nuostatas bei nuostatas, susijusias su asmens perdavimu pagal Europos arešto orderį (BPK 691 – 76 straipsniai), Komisijos pateiktoje pagrįstoje nuomonėje dėl Direktyvos 2010/64/ES 3 straipsnio 6 dalies nuostatų netinkamo įgyvendinimo konstatuota, kad baudžiamojo proceso įstatyme nuostatų, leidžiančių konstatuoti Direktyvos 2010/64/ES 3 straipsnio 6 dalies nuostatų tinkamą įgyvendinimą Lietuvoje, nėra.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
1. Siekiant tinkamai įgyvendinti Direktyvos 2010/64/ES 2 straipsnio 2 dalies (ir Komisijos pagrįstos nuomonės) reikalavimus, Įstatymo projekto 1 straipsniu BPK 8 straipsnio 4 dalyje yra siūloma aiškiai nurodyti, kad gynėjas su lietuvių kalbos nemokančiu įtariamuoju, kaltinamuoju, nuteistuoju ar išteisintuoju vykstančio baudžiamojo proceso metu privalo bendrauti jiems suprantama kalba, o jeigu tai neįmanoma, turi būti užtikrintas jų bendravimo vertimas žodžiu. Atitinkamai, vadovaujantis BPK 103 straipsnio nuostatomis, vertėjams išmokami pinigai už gynėjo ir proceso kalbos nemokančio įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ar išteisintojo bendravimo vertimą žodžiu, kaip kitos tokio pobūdžio išlaidos (t. y. susijusios su vertėjų paslaugomis baudžiamajame procese), būtų priskiriamos prie proceso išlaidų, kurių nebūtų įmanoma (BPK 105 straipsnio 1 dalis) išieškoti iš nuteistojo ir kurios savo ruožtu būtų atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų, vadovaujantis šiuo metu galiojančia tokių išlaidų atlyginimo tvarka (BPK 104 straipsnis). Aptariamuoju aspektu pastebėtina, kad visi šio klausimo aspektai, kiek tai susiję su nemokama valstybės garantuojama teisine pagalba ir jos teikimu, yra tinkamai sureguliuoti Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme (14, 18 straipsniai), todėl pastarojo pakeitimai, siekiant įgyvendinti Direktyvos 2010/64/ES 2 straipsnio 2 dalies nuostatas, nėra reikalingi.
Taip pat, siekiant užtikrinti tinkamą Direktyvos 2010/64/ES 2 straipsnio 2 dalies nuostatų įgyvendinimą (ir sklaidų praktinį veikimą), kuris savo ruožtu būtų tinkamai suderintas ir įtariamojo/kaltinamojo ir gynėjo bendravimo konfidencialumo apsaugos užtikrinimo garantijomis, bei atsižvelgiant į Įstatymo projektu siūlomas BPK 8 straipsnio 4 dalies nuostatas, Įstatymo projekto 3 straipsnyje taip pat siūloma atitinkamai tikslinti ir BPK 80 straipsnio 3 punktą.
2. Atsižvelgiant į Direktyvos 2010/64/ES 2 straipsnio 4 dalies nuostatas (ir Komisijos pagrįstos nuomonės reikalavimus), Įstatymo projekto 1 straipsniu siūlomoje BPK 8 straipsnio naujoje 2 dalyje yra atskirai įtvirtinama visiems (BPK 8 straipsnio nurodytiems) atvejams pritaikoma bendra nuostata, įpareigojanti ikiteisminio tyrimo įstaigas, prokurorą ar teismą baudžiamojo proceso metu be nepagrįsto delsimo (t. y. per įmanomai trumpiausią laiką) nustatyti ar baudžiamojo proceso dalyviai moka lietuvių kalbą ir ar tam, kad atitinkamas proceso dalyvis suprastų vykstantį baudžiamąjį procesą, jam proceso metu yra būtina naudotis vertėjo pagalba. Nustačius, kad baudžiamojo proceso dalyvis nemoka proceso kalbos, jam būtų nedelsiant turėtų būti užtikrinama teisė naudotis vertėjo paslaugomis ir teisė į bylos dokumentų vertimą raštu BPK nustatyta tvarka.
3. Įstatymo projekto 1 straipsniu, siekiant tinkamai suderinti baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas su Direktyvos 2010/64/ES 3 straipsnio 3 dalies (kartu su 3 straipsnio 5 dalies) reikalavimais, baudžiamojo proceso įstatyme, t. y. BPK 8 straipsnio 5 dalyje, yra siūloma tinkamai įtvirtinti ir aiškiai apibrėžti Direktyvos 2010/64/ES 3 straipsnio 3 dalyje nurodytą mechanizmą. Įstatymo projektu siūlomas mechanizmas suteiks ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui galimybę baudžiamojo proceso metu kiekvienu konkrečiu atveju (įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ar išteisintajam pateikus motyvuotą prašymą) nuspręsti ir dėl kitų nei BPK 8 straipsnio 3 dalyje nurodytų bylos dokumentų (su kuriais šie asmenys BPK nustatyta tvarka turi teisę susipažinti) ar jų dalių vertimo raštu į minėtų asmenų gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jie moka (t. y. nuspręsti ar bet kuris kitas bylos dokumentas konkrečiu atveju taip pat laikytinas esminiu Direktyvos 2010/64/ES 3 straipsnio prasme). Tokius prašymus minėti proceso dalyviai galėtų būti tenkinamas tais atvejais, jeigu šių papildomų dokumentų ar jų dalių vertimas raštu būtų būtinas tam, kad minėti asmenys tinkamai pasinaudotų savo teisėmis arba suprastų vykstantį baudžiamąjį procesą. Šiuos prašymus ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas išnagrinėja ir spręstų motyvuotu nutarimu ar nutartimi, kurie savo ruožtu, įgyvendinant Direktyvos 2010/64/ES 3 straipsnio 5 dalies reikalavimus, galėtų būtų skundžiami BPK nurodytais bendraisiais ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimų ar tesimų nutarčių apskundimo pagrindais.
4. Vadovaujantis Direktyvos 2010/64/ES 3 straipsnio 6 dalies nuostatomis (ir Komisijos pagrįstos nuomonės nurodymais), Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamame BPK 711 straipsnyje įtvirtinama taisyklė, vadovaujantis kuria, pagal išduotą Europos arešto orderį perduodamam asmeniui, nesuprantančiam kalbos, kuria yra parengtas arba į kurią Europos arešto orderį išdavusios valstybės yra išverstas Europos arešto orderis, minėtas orderis turėtų būti raštu išverstas į šio asmens gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jis moka. Atsižvelgiant į tai, kad Direktyvos 2010/64/ES 3 straipsnio 7 dalies nuostatos suteikia galimybes numatyti ribotas išimtis iš Direktyvos 2010/64/ES 3 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, jeigu tuo nedaromas neigiamas poveikis proceso teisingumui, bei vadovaujantis BPK jau vartojamomis formuluotėmis (pvz., BPK 229, 276 straipsniuose), keičiamame BPK 711 straipsnyje papildomai nurodoma, kad asmeniui, dėl kurio išduotas Europos arešto orderis, sutikus, gali būti užtikrintas Europos arešto orderio vertimas žodžiu, jeigu tai neprieštarauja teisingumo interesams.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Numatoma, kad Įstatymo projektas neturės neigiamų pasekmių, kadangi jo nuostatomis siekiama užtikrinti baudžiamojo proceso įstatymo ir Direktyvos 2010/64/ES 2 straipsnio 2, 4 dalių ir 3 straipsnio 3, 6 dalių nuostatų (kurios nėra iki galo perkeltos į nacionalinę teisę) įgyvendinimą ir tokiu būdu nutraukti Komisijos pradėtą Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą Nr. 2013/0406.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymo projekto priėmimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais (perkelia Direktyvos 2010/64/ES nuostatas į Lietuvos nacionalinę teisę).
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Įstatymo projektui įgyvendinti nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Neperkėlus Direktyvos 2010/64/ES nuostatų į Lietuvos nacionalinę teisę, Komisija dėl Europos Sąjungos teisės pažeidimo bus įgaliota kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kuris, vadovaudamasis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 260 straipsnio 3 dalimi, skirs baudas Lietuvai. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, remdamasis tuo, kad Lietuva neįvykdė savo pareigos perkelti Direktyvos 2010/64/ES nuostatas į nacionalinę teisę, gali nurodyti vienkartinės sumos arba periodinės baudos mokėjimo dydį, kurį jis pagal aplinkybes laikys tinkamu ir pagrįstu. Tokiu atveju Lietuvos valstybės biudžetas patirtų didelių finansinių nuostolių.
Atitinkamai, Įstatymo projektu tinkamai įvykdžius Komisijos reikalavimus, nurodytus pagrįstoje nuomonėje Nr. C(2016)7368 final, Komisija priimtų sprendimą nutraukti Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą Nr. 2013/0406. Tokiu būdu bus išvengta galimų didelių finansinių baudų dėl reikalavimų, nurodytų Komisijos pagrįstoje nuomonėje, nevykdymo ar netinkamo įvykdymo bei atitinkamai bus išvengta galimų neigiamų pasekmių Lietuvos valstybės biudžetui.
Kartu Įstatymo projektu siūlomiems pakeitimams, susijusiems su atitinkamu baudžiamojo proceso dalyvių teisės naudotis vertėjo paslaugomis baudžiamojo proceso metu praplėtimu (ir atitinkamai susijusiems su vertėjų papildomų paslaugų ir darbo apmokėjimu baudžiamajame procese), įgyvendinti ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokuratūrai ar teismams galimai reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų minėtoms proceso išlaidoms padengti. Šiuo metu aiškiai nurodyti ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokuratūrai ar teismams galimai reikalingų papildomų lėšų poreikį nėra įmanoma. Vidaus reikalų ministerijos preliminariai nurodė kad, priėmus Įstatymo projektą, būtina iš valstybės biudžeto policijos įstaigoms skirti papildomą ne mažesnį nei 500 000 eurų metinį finansavimą (2016 m. policijos įstaigų išlaidos už suteiktas vertimo paslaugas siekė 337 800 eurų). Kitos institucijos (Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra ir Nacionaline teismų administracija) preliminaraus papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikio nenurodė.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Įstatymo projektas derintas su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Europos teisės departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra, Lietuvos advokatūra ir Nacionaline teismų administracija.
14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Baudžiamojo proceso kodeksas“, „įtariamasis“, „kaltinamasis“, „gynėjas“, „vertėjas“, „proceso išlaidos“, „Europos arešto orderis“, „Europos Sąjunga“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.