LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 142
STENOGRAMA
2018 m. kovo 13 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS,
Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ,
Seimo Pirmininko pavaduotojai G. KIRKILAS ir A. NEKROŠIUS
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Labas rytas, mielieji kolegos! Pradedame 2018 m. kovo 13 d. plenarinį posėdį. (Gongas) Prašome registruotis.
Užsiregistravo 106 Seimo nariai.
Mielieji kolegos, dar prieš pradedant darbotvarkę tvirtinti, noriu pasidžiaugti, kad šiandien yra penkeri metai, kai Romos Katalikų Bažnyčios popiežiumi buvo išrinktas popiežius Pranciškus. Leiskite perskaityti vieną iš jo patarimų, kaip gyventi laimingai. „Darbuokis taikos labui. Mes gyvename metu, kai vyksta daugybė karų, ir kvietimas taikai turi būti garsiai šaukiamas“, – sakė popiežius Pranciškus. Aš manau, mes vieni kitiems taip pat linkime taikos ir sutelkto darbo šiandieną.
10.00 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2018 m. kovo 13 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tvirtinimas
O dabar dėl darbotvarkės gerbiamas K. Glaveckas. Taip, jus puikiai žinau.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiama pirmininke, aš tikrai prisidedu prie jūsų sveikinimo ir džiaugsmo, bet noriu pasidžiaugti dar kitu dalyku. Šiandien yra paskelbta, kad tarp visų pasaulio parlamentų mes pirmaujame pagal apkaltas. Taigi tokios šalys kaip Zanzibaras, Zambija, kitos, Papua Naujoji Gvinėja liko už mūsų, o mes priekyje, tai iš tikro daro mums gana didelę garbę. Siūlau, kad tos garbės mes iš pirmos vietos… kad ilgai nesilaikytume toje pirmoje vietoje, o pagaliau grįžtume į lentelės vidurkį. Su tuo ir sveikinu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū už sveikinimus. O dabar mes turime pasitvirtinti darbotvarkę. Ar yra pasiūlymų dėl darbotvarkės? Seniūnų sueiga jai pritarė. Galime tvirtinti darbotvarkę? Galime ją tvirtinti bendru sutarimu. Dėkoju.
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo projektas Nr. XIIIP-1586ES. Norime matyti ministrą, bet ministras dar nėra atvykęs. Gal tada galime sukeisti darbotvarkės klausimus ir pirmą dabar svarstyti 1-3a klausimą? Seimo nariai neprieštarauja. Taip, ačiū.
10.03 val.
Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 2, 10, 20, 32 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 101 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1294(2) (svarstymo tęsinys)
Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 2, 10, 20, 32 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 101 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1294(2). Kviečiu V. Poderį, Ekonomikos komitetas. Svarstymo tęsinys.
Gerbiamieji kolegos, noriu jums priminti, kad sausio 12 dieną mes padarėme šio teisės akto svarstymo pertrauką. Dabar pradėsime, vėlgi jį prisimindami. Prašom, gerbiamas komiteto pranešėjau.
V. PODERYS (LVŽSF). Buvo padaryta pertrauka ir prieš tai buvo gautas Seimo nario J. Imbraso pasiūlymas. Kelia ranką, nori.
PIRMININKĖ. Būtinai, bet viską pagal procedūrą. Ar yra 10 Seimo narių, kurie sutiktų, kad mes svarstytume J. Imbraso pasiūlymą? J. Imbrasas rodo, kad atsiima pasiūlymą. Dėkojame jam, nes komitetas buvo nepritaręs. Galbūt, gerbiamas pranešėjau, jūs dar norite dėl to tarti žodį?
V. PODERYS (LVŽSF). Pasiūlymo esmė buvo tokia, kad kaip ir elektros, taip ir šilumos yra vartotojai, bet kartu ir gamintojai, kurie turi įsirengę šilumos gaminimo įrenginius. Pasiūlymo esmė buvo, kad tokiu atveju tokie gamintojai būtų atleidžiami nuo infrastruktūros mokesčio, nors jie vis tiek yra prisijungę prie infrastruktūros. Komiteto nuomone, tokiam pasiūlymui negali būti pritarta, nes tai būtų subsidijavimas kitų vartotojų sąskaita. Taigi galutinė redakcija, kurią siūlo komitetas, kad už infrastruktūrą turi mokėti visi: tie, kurie patys gaminasi šilumą, ir tie, kurie nesigamina jos. Todėl buvo nepritarta.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kadangi pranešėjas… pasiūlymo autorius atsiima, reiktų dėl stenogramos pasakyti, kad jūs atsiimate.
J. IMBRASAS (TTF). Taip. Atsiimu, aš atsiimu.
PIRMININKĖ. Dėkojame gerbiamam J. Imbrasui. Dėl 6 straipsnio yra gautas taip pat J. Imbraso pasiūlymas. Dėl antrojo pasiūlymo, gerbiamas Juozai…
V. PODERYS. (LVŽSF). Čia tiesiogiai susiję.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, noriu paklausti gerbiamo J. Imbraso dėl antrojo pasiūlymo.
J. IMBRASAS (TTF). Atsiimu ir antrąjį.
PIRMININKĖ. Antrąjį pasiūlymą gerbiamas Seimo narys J. Imbrasas taip pat atsiima. Komitetas gal nori ką nors dar pasakyti?
V. PODERYS. (LVŽSF). Tai čia absoliučiai tiesiogiai susiję, tik techninio pobūdžio, susijusi iš esmės su pirmuoju siūlymu. Dėl to komitetas nepritaria taip pat.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Mes aptarėme visus pasiūlymus. Ačiū jums. Nuomonė už, nuomonė prieš svarstymo stadijoje. M. Majauskas – nuomonė už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui posėdžio pirmininkei. Noriu atkreipti dėmesį, kad konkurencija iš tiesų yra labai svarbu. Užtikrinti, kad būtų kuo daugiau nepriklausomų gamintojų, irgi yra mūsų tikslas, kai iš tiesų siekiama, kad kaina būtų kuo mažesnė. Aš pritariu pačiam projektui, bet atkreipiu dėmesį į vieną didelę riziką, jog mūsų tikslas yra ne tai, kad kaina būtų vieną dieną maža, dvi dienas maža, bet kad ilgą laiką būtų maža. Čia yra labai rimta rizika, jog nepriklausomi gamintojai gali dempinguoti tą kainą trumpuoju laikotarpiu ir tokiu būdu bandyti sužlugdyti bazinį gamintoją. Man atrodo, kad iki šio projekto priėmimo turi būti labai labai aiškiai atsakyta, jog bus imtasi priemonių, kad būtent dempingavimo būdu nebus sužlugdytas bazinis gamintojas ir vėliau, jam sužlugus, kainos nebus pakeltos dar aukščiau.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės prieš niekas nenori išsakyti. Prašom balsuoti dėl Šilumos ūkio įstatymo projekto svarstymo stadijoje. Prašau.
Balsavo 111 Seimo narių: už – 101, prieš – 1, susilaikė 9. Po svarstymo pritarta.
10.07 val.
Energijos išteklių rinkos įstatymo Nr. XI-2023 1, 2, 10, 13 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1295(2) (svarstymas)
Lydimasis įstatymo projektas – Energijos išteklių rinkos įstatymo Nr. XI-2023 1, 2, 10, 13 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1295(2). Ekonomikos komiteto išvadą pateiks gerbiamas V. Poderys. Prašom.
V. PODERYS (LVŽSF). Priminsiu, kad pasiūlymų nėra, ir komitetas pritaria tokiam įstatymo projektui, koks yra teikiamas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Akcentuoju, kad pasiūlymų nėra, išties iš jų aptarti ir neturime nieko.
Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra.
Norite balsuoti ar galime bendru sutarimu? Balsuojame. Kas už tai, kad pritartume po svarstymo Energijos išteklių rinkos įstatymo projektui, prašome balsuoti.
Balsavo 111 Seimo narių: už – 101, prieš nėra, susilaikė 10. Po svarstymo pritarta ir įstatymo projektui Nr. XIIIP-1295(2).
10.09 val.
Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo projektas Nr. XIIIP-1586ES, Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 2 straipsnio pakeitimo ir IV1 skyriaus pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1587ES, Administracinių nusižengimų kodekso 147 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1588ES (pateikimas)
O dabar maloniai kviečiu ministrą R. Masiulį pateikti Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo projektą Nr. XIIIP-1586. Yra dar du lydimieji. Ministre, jūs pateiksite visus tris kartu?
R. MASIULIS. Taip.
PIRMININKĖ. Ministras pateiks kartu ir Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo projektą Nr. XIIIP-158, ir Administracinių nusižengimų kodekso 147 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1588. Prašom, gerbiamas ministre.
R. MASIULIS. Ačiū, pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, pristatau trijų įstatymų keitimus, susijusius su tuo pačiu dalyku – 2014 m. liepos 23 d. buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas 910/2014 „Dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje“ ir tuo panaikino direktyvą 199/93/EB, kuri elektroninę atpažintį ir elektronines operacijas reglamentavo. Iš esmės tai yra techninio pobūdžio pakeitimai: perkelti Europos Sąjungos ir Tarybos reglamento nuostatas į mūsų Lietuvos teisę ją praplečiant, nes elektroninės paslaugos plečiasi, atsiranda naujų dalykų, reikia įvesti ir tokius dalykus kaip elektroninį spaudą, patikimo parašo reglamentavimą, taip pat šia direktyva įvedamos laiko žymos. Šių visų įstatymų tikslas – reglamentuoti elektroninės atpažinties ir patikimumo užtikrinimo paslaugų politikos formavimo ir įgyvendinimo, taip pat įtvirtinti patikimumo užtikrinimo paslaugų teisinę galią, patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjų ir naudotojų pareigas, kvalifikuotų patikimumo užtikrinimo paslaugų sertifikato galiojimo sustabdymo ir galiojimo panaikinimo sąlygas ir tvarką, patikimumo užtikrinimo paslaugų priežiūrą. Numatyti patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjo atsakomybę už teisės aktų, reglamentuojančių patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjų veiklą, pažeidimą.
Priėmus projektus, bus sudaryta baigta ir nuosekli patikimumo užtikrinimo paslaugų reguliavimo sistema ir sudarytas pagrindas veikti patikimumo užtikrinimo paslaugų rinkai, reglamentuoti su patikimumo užtikrinimo paslaugų teikimu susiję teisiniai santykiai ir užtikrintas Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių tęstinumas.
Prašome pritarti projektui po pateikimo siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendintas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas „Dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje“, juo panaikinama direktyva nustatyti reikalavimai, prašyti Lietuvos Respublikos Seimo svarstyti šiuos įstatymų projektus skubos tvarka. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamajam ministrui. Jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Anušauskas. Prašau, kolega.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, mano klausimas toks paprastas. Kai mes kalbame su visuomene, mūsų klausia, ką reiškia tas įstatymo projektas labai paprastais žodžiais ir kam jis atsilieps, kokioms sritims. Sakysim, jeigu čia kalba apie elektroninį parašą, kas čia bus naujovė kažkokia elektroninėje prekyboje, toje vadinamojoje internetinėje prekyboje, nes yra toks prierašas akto rengėjų, kad lėšų sutaupyti nenumatoma. Vis dėlto koks efektas iš šio teisinio reglamentavimo pokyčių?
R. MASIULIS. Bus detaliau ir aiškiau reglamentuojamas elektroninis parašas, įvedama patikimumo sąvoka, visi elektroninio parašo teikėjai Lietuvoje turės registruotis kaip patikimi teikėjai, jie turės būti sertifikuoti. Taip šiurkščiai kalbant, ta elektroninio parašo aplinka dar labiau ir aiškiau reglamentuojama, kad ji būtų kuo patikimesnė. Toks būtų bendras atsakymas.
PIRMININKĖ. Ačiū už atsakymą. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi S. Šedbaras.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas ministre, jūs nurodote, kad tam, kad įgyvendintume šitą paslaugų išplėtimo funkciją, reikia papildomai beveik 183 mln. eurų. Klausimas bus, iš kur, iš kokių šaltinių jūs numatote gauti? Parašyta, kad biudžetas, bet iš kur? Aišku, reikia turėti šaltinį.
Svarbiausias klausimas. Kadangi tai yra susiję su papildomais kaštais, natūralu, kad paslaugų rinkos kainos taip pat galės kilti arba pakils, nes išlaidos didėja. Natūralu, kad tas išlaidas, kurias numatote apie 200 mln., perkelsite į bendrą katilą ir iš bendro katilo paslaugų kainos kokia nors cento dalimi gali pakilti. Ar taip nebus?
R. MASIULIS. Pirma. Reikia suprasti, kad Europos Sąjungos Parlamento ir Tarybos reglamentas priimtas. Jis mums galioja, mes esame Europos Sąjungos nariai. Jeigu Europa gilina, stiprina priežiūrą šių dalykų, mes privalome tą daryti. Čia nėra, kad mes galime pasirinkti liberaliau reguliuoti šią sritį, negu reguliuoja Europos Sąjunga. Mes privalome tą tiesiog daryti kaip ir kiekviena Europos Sąjungos šalis. Šiuo atveju pasirinkimo daug neturime. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, pastaruoju metu su asmens tapatybės dokumentais mes gaudavome ir tam tikrą elektroninio parašo formulę, sertifikatą. Ir pastaruoju metu ne kartą Seimo nariai, turbūt ir kiti gavo pranešimus, kad stabdomas UAB Skaitmeninio sertifikavimo centro tų parašų… lyg galiojimas dabar pratęstas. Ar tai turi ką bendra su šiuo įstatymu ir kaip su tais mūsų parašais bus ateityje?
R. MASIULIS. Turi. Gal nevisiškai tiesiogiai, šis įstatymas tiesiog perkelia Europos Sąjungos direktyvą. Ryšių reguliavimo tarnyba vienus iš sertifikatų stabdo, šiuo metu yra pratęsusi jų galiojimą. Netiesiogiai tai yra susiję, bet įstatymas savo ruožtu eina, o sertifikatų galiojimas savo ruožtu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Razma. Ruošiasi V. Rinkevičius.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, nekvestionuodamas jūsų projekto turinio noriu teirautis, kodėl vis dėlto teikiate atskirą įstatymo projektą, o ne, pavyzdžiui, papildote Elektroninių ryšių įstatymą ar kokį nors kitą? Nes mes tiek prikepame tų atskirų įstatymų ir paskui, kai reikia kokią nors sąvoką keisti, tai Seimo darbotvarkėje atsiranda tiek keistinų projektų, kad nebeužtenka ir lietuviškos abėcėlės. Pavyzdžiui, jeigu vidaus reikalų ministras sumanytų keisti Migracijos departamento pavadinimą, kaip jis nori, mums reikėtų keisti 120 įstatymų. Ar negalėtų būtų mūsų įstatymai bendresni, apimantys platesnį reguliuojamų objektų spektrą ir tuomet nebūtų tokio srauto keitimo, kai kas nors keičiasi?
R. MASIULIS. Ačiū už klausimą. Tikrai pritariu, kad vargas būna keisti tuos įstatymus. Bet, deja, nesu teisininkas, man sunku pasakyti, tas pasirinktas kelias… Aš pritarčiau, kad jų būtų kuo mažiau, bet nesu teisininkas, tai neturiu kompetencijos atsakyti į šį klausimą.
PIRMININKĖ. Klausia V. Rinkevičius. Prašau, kolega.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Į mano panašūs klausimai jau buvo. Tų, kurie dabar naudojasi elektroniniu parašu, vis dėlto nemažai yra žmonių, kurie tą turi, kad jiems nesukeltų papildomai nepatogumų kokių nors ir taip toliau, galų gale, kad nenutrūktų jų nepertraukiamas naudojimas. Galbūt jūs neatsakysite į šį klausimą, bet tiesiog pageidavimas toks.
R. MASIULIS. Ačiū. Puikiai suprantame. Ryšių reguliavimo tarnyba prižiūri šią sritį ir ji pasirūpina, pavyzdžiui, pratęsdama galiojimus tol, kol žmonės galės įsigyti naujos kartos įrenginius. Taigi puikiai suprantu, mes lygiai dėl to paties išgyvename ir kalbame su Ryšių reguliavimo tarnyba, net raštus jai rašėme, kad pratęstų terminus, kad nebūtų chaoso mūsų rinkoje.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Ačiū už pateikimą. Mieli kolegos, nuomonė – už, nuomonė – prieš. Norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Galime po pateikimo bendru sutarimu. Dėkoju.
Dabar mums reikia paskirti komitetus. Dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-1586 yra siūlomas kaip pagrindinis Europos, atsiprašau, Ekonomikos komitetas. Papildomo nėra siūloma, nebūtų kitų pageidavimų. Ir siūloma svarstyti balandžio 10 dieną. Galime sutarti? Bendru sutarimu. Dėkoju.
Dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-1587 kaip pagrindinis taip pat siūlomas Ekonomikos komitetas, papildomo nėra numatyta. Pasiūlymų nėra? Nėra. Siūloma svarstyti taip pat balandžio 10 dieną.
Dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-1588 kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti taip pat balandžio 10 dieną. Galime bendru sutarimu pritarti tokiems pasiūlymams? Dėkoju.
10.20 val.
Konstitucijos 66, 74 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2850 (pateikimas)
Kitas mūsų darbotvarkės 1-4 klausimas – Konstitucijos 66, 74 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2850. Kviečiu pranešėja J. Razmą. Prašom. Pateikimas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, jums teikiama Konstitucijos pataisa, kuria turi būti sprendžiama jau labai įsisenėjusi problema, kuri tęsiasi, ir nė vienos kadencijos Seime taip ir nebuvo išspręsta. Ji tęsiasi nuo 2011 m. sausio 6 d., kai Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, kad konstitucinio pobūdžio draudimas asmeniui, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš einamų pareigų ir panaikino jo Seimo nario mandatą, visam laikui ir negrįžtamai būti renkamam Seimo nariu yra neproporcingas ir prieštarauja Europos Žmogaus Teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 3 straipsniui.
Kaip žinome, tokia problema atsirado dėl to, kad Konstitucinis Teismas taip yra išaiškinęs mūsų Konstituciją, tas bendras jos normas, nes Konstitucijoje nėra išreikštai pasakyta, kokios pasekmės turi būti tam asmeniui, kuris sulaužo duotą priesaiką. Išaiškinimas yra toks, kad yra neriboti terminai eiti pareigas, kurioms reikalinga priesaika. Bet, kaip minėjau, po Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo mes privalome reaguoti į jo nutarimą.
Tokių bandymų Seime reaguoti buvo, bet jie taip ir nebuvo iki galo priimti, nes ankstesniais atvejais, to minimaliai iš mūsų reikalauja Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas, t. y. nustatyti vis dėlto ne begalinį, o kokį nors konkretų terminą dėl galimybės priesaiką sulaužusiam asmeniui kandidatuoti į Seimą, jie būdavo aplipinami siūlymais, sakykime, ir dėl galimybės kandidatuoti Prezidento rinkimuose, ir t. t. Tuomet jau nebesulaukdavo tokios pataisos reikiamos Seimo narių daugumos ir iki galo nebuvo priimtos.
Buvo bandymas įstatymų lygiu spręsti tą klausimą, bet Konstitucinis Teismas, deja, nepakeitė savo aiškinimo, ir vėlgi tai nedavė mums galutinio rezultato. Šiandien dar kartą yra siūloma priimti minimaliai būtinas Konstitucijos pataisas, kurių reikalauja minėtas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas, t. y. siūloma Konstitucijos 74 straipsnyje išreikštai parašyti, kad šiurkščiai pažeidęs Konstituciją arba sulaužęs priesaiką asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą, negali būti renkamas Respublikos Prezidentu, taip pat negali eiti pareigų, kurių ėjimo pradžia susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu, tačiau toks asmuo gali būti renkamas Seimo nariu ne anksčiau kaip po 10 metų nuo pašalinimo iš pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo.
Kadangi, kaip žinome, pagal Konstituciją gali būti situacijų, kai Respublikos Prezidento pareigas gali tekti eiti Seimo Pirmininkui arba jo pavaduotojui, 66 straipsnyje siūloma parašyti, kad Seimo Pirmininku ir jo pavaduotoju taip pat negali būti renkamas Konstitucijos 74 straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo, tai yra, kitaip sakant, tas, kuris yra sulaužęs duotą priesaiką. Atitinkamai pataisomas Konstitucijos 78 straipsnis.
Aš kviečiu pritarti projektui, elgtis racionaliai, nes, man atrodo, tokios minimaliai būtinos pataisos gali surinkti reikiamą balsų daugumą, o jeigu yra Seimo narių, manančių, kad reiktų kažkokias platesnes galimybes suteikti priesaiką sulaužiusiam asmeniui, aš siūlau tai spręsti po to teikiant kitokias Konstitucijos pataisas. Nes jeigu nepriimsime tų pataisų, iš tikrųjų Lietuvai gresia ne patys smagiausi dalykai dėl neišspręsto Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo, ir ilgai neišspręsto. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū už išsamų pateikimą. Jūsų nori paklausti dar septyni Seimo nariai. Pirmasis klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, ar gali būti taip, kad dabar, per procesą, dar būtų daromos kokios pataisos, per svarstymo procesą daromos šio projekto pataisos?
J. RAZMA (TS-LKDF). Čia aš tikiuosi, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kuris nagrinės tą projektą, žino Konstitucijos ir įstatymų galimybes, kiek jos leidžia koreguoti iniciatorių pateiktas Konstitucijos pataisas. Redakcinės pataisos, kurios nekeičia esmės, tikrai gali būti padaromos. Bet, manau, esminės pataisos neturėtų būti priimamos čia, Seime, svarstymo stadijoje, nes taip būtų paneigta iniciatorių pradinė iniciatyva.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia P. Gražulis. Ruošiasi R. Žemaitaitis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu kalbėti dėl procedūrų. Pusė buvusios kadencijos Seimo narių pasirašė, pusė Seimo narių dasirašė po sekančio… Ar jūs negalėjote viso šito darbo padaryti civilizuotai, kad nebūtų pažeistos procedūros? Ar gali teikti praeitos kadencijos buvusių Seimo narių užregistruotą įstatymo Konstitucijos projektą? Kaip vertinate šitą? (Balsai salėje) Taip, ar negalėjote imti ir užregistruoti naują projektą, tekstą pakeisti? Tai palaukite, o ką mes nagrinėjame? Bet pusė Seimo narių tai likę praeitų kadencijų! (Šurmulys salėje)
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš dabar nežinau, kaip čia yra su tomis pavardėmis ir kaip yra internetinėje duomenų bazėje to projekto įrašymas, bet aš manau, kad Seimo Teisės departamentas, rašydamas pastabas dėl projektų, jeigu būtų kokių nors teisinių netikslumų, į tai atkreiptų dėmesį ir į tai turėtų būti reaguojama. Bet, kiek žinau, kažkokių pastabų nėra. Dėl galimybės pateikti viskas yra gerai.
PIRMININKĖ. Taip, aš galėčiau tik antrinti ir kaip posėdžio pirmininkė priminti 169 straipsnį „Konstitucijos keitimo iniciatyvos teisė“. Gerbiamasis J. Razma ir Teisės departamentas įvertino tai, kad tie Seimo nariai, kurie yra ir šioje kadencijoje, ir svarbiausia, kad tai būtų viena ketvirtoji visų Seimo narių parašų šios kadencijos, būtent tą mes ir turime. Atsiprašau už papildymą.
Klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų aš turiu klausimą ne apie patį projektą. Ar jums neatrodo, kad ši valdančioji dauguma kartu su Seimo Pirmininku ir su Vyriausybe specialiai teikia jūsų tą projektą, kai žino, kad prieš Lietuvą yra pradėta pažeidimo procedūra, nors jie patys puikiai žino, kad šis siūlymas prieštarauja Konstitucijai, nes kaip gali būti skirtingi Seimo nariai išrinkti ta pačia tvarka. Mes žinome Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad Seimo nariai visi vienodi ir lygūs. Ar jums neatrodo, kad čia yra grynai pasinaudota jumis, jūsų projektu taip nuraminant pradėtą pažeidimo procedūrą? Šiandien tam Seimo protokolui bus pritarta, aš taip įsivaizduoju, bus nusiųsta Europos Komisijai ir bus pasakyta: žiūrėkite, mes jau darome, pažeidimo nepradėkite prieš mus. Ar jums neatrodo, kad yra pasinaudota jumis?
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš mažiausiai galvoju, kas čia kuo gali pasinaudoti ar nepasinaudoti. Mūsų frakcijos nariai, žinodami, kad yra tokia teisinė problema dėl Žmogaus Teisių Teismo sprendimo (ji reikalauja reaguoti), žinoma, konsultuodamiesi su konstitucinės teisės specialistais, parengė ir teikia tą projektą. Jį pasirašė ir kai kurių kitų frakcijų Seimo nariai. Mes atlikome savo pareigą taip, kaip ją suprantame, stengiamės tų dalykų nepolitizuoti ir siekiame, kad būtų iki galo padarytas sprendimas ir ta problema Lietuvai vieną sykį atkristų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Sysas. Ruošiasi S. Jovaiša.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Sveikinu už rūpinimąsi geru Lietuvos vardu. Pavėluotai, bet vis tiek šis tas daroma. Gerbiamas Jurgi, iš kur tos baimės? Kada mes ruošiame tokius įstatymus, mes nepasitikime nei savimi, nei dabartiniais Seimo nariais, nei būsimais Seimo nariais. Turbūt suprantate, jūs ne pirmus metus Seime, kad gali būti kita dauguma ir lygiai taip pat gali pakeisti Konstitucijos tą patį 74 ar kitą straipsnį? Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš minėjau, kad gali būti politinė valia liberaliau žiūrėti į Konstitucijos sulaužymo faktą. Mes žiūrime gana griežtai ir, kaip minėjau, teikiame tik minimaliai būtinas išlygas tą padariusiam asmeniui. Na, o kaip gali būti ateityje, ką čia dabar spėliosi. Tiesiog reikia, manau, išspręsti problemą čia ir dabar, realistiškai vertinant Seimo narių nusistatymus ir vertinant, kokios pataisos gali būti iki galo priimtos. Jeigu mes dabar pradėsime fantazuoti apie kokius nors platesnius variantus, aš, tiesiog žinodamas Seimo narių nuotaikų spektrą, vėl sakysiu, kad mes taip iki galo nieko ir nepriimsime.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia S. Jovaiša. Ruošiasi J. Sabatauskas.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, ar jums žinoma, kokios pasekmės galėtų laukti Lietuvos po pažeidimo procedūros, ką kolega čia minėjo, ar tokie atvejai buvo taikomi Lietuvai už kai kurių klausimų atidėjimą?
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš negaliu atspėti, kokios sankcijos būtų priimtos, ir vargu ar kas nors čia gali pasakyti. Bet man nesmagu, kai Lietuvos vardas yra tampomas kaip negerbiančios žmogaus teisių, kaip teisiškai nesugebančios susitvarkyti per septynerius metus. Manau, kad reikia tą padėtį taisyti nebūtinai svarstant, ar tos sankcijos bus baisios. O jeigu jos būtų ne tokios baisios, tai toliau mes sėdėtume apsileidę.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis klausia J. Sabatauskas. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas kolega, jūs, šalia visų kitų išimčių, nurodote, kad tas asmuo negali būti renkamas Seimo Pirmininku, Seimo Pirmininko pavaduotoju. Na, dar šiek tiek pritemptai galima suprasti dėl Seimo Pirmininko, nes susiklosčius tam tikroms aplinkybėms Seimo Pirmininkas gali eiti Prezidento pareigas. Bet dėl Seimo Pirmininko pavaduotojo aš nesuprantu, kodėl toks numatomas draudimas, kad jis negali būti renkamas, nes Seimo Pirmininko pavaduotojas jau tikrai niekaip negali pradėti eiti Prezidento pareigų, net jeigu Seimo Pirmininko nebūtų, tarkim, tuo laiku sirgtų ar dar kas nors. Kodėl jūs numatote tokį dalyką? Ar čia tiesiog toks noras, bet teisiškai tai niekaip nepaaiškinama?
J. RAZMA (TS-LKDF). Jeigu būtų tokia hipotetinė situacija, kad dėl kokių nors aplinkybių nei Prezidentas, nei Seimo Pirmininkas negalėtų vykdyti pareigų, vis dėlto aš taip suprantu, kad Seimo Pirmininko pavaduotojas taptų tuo aukščiausiuoju vadovu. Minėtas Europos Žmogaus Teisių Teismas nieko nesako, kad turėtų būti irgi fiksuotas terminas asmeniui, sulaužiusiam priesaiką dėl Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigų užėmimo. Ten kalbama tik dėl galimybės būti kandidatu į Seimą, tai mes ir išsprendžiame.
Dėl pavaduotojų galbūt čia dar galima diskutuoti, bet mes esame taip pateikę ir taip yra 1 straipsnyje jau parašyta.
PIRMININKĖ. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Jūs išsamiai pateikėte ir puikiai atsakėte į klausimus. Dėkojame.
Dabar nuomonė už, nuomonė prieš. K. Masiulis – nuomonė už. K. Masiulio nematau. O, atbėga K. Masiulis ir sako nuomonę už. Prašau, kolega.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Atsiprašau. Gerbiami kolegos, man su keliais kitais kolegomis tenka dirbti Europos Tarybos parlamentinėje asamblėjoje ir tai yra vėl į darbotvarkę keliamas klausimas. Kadangi Europos Žmogaus Teisių Teismas yra priėmęs sprendimą, mes iš tikro turime priimti vienokį ar kitokį sprendimą, bet turime priimti ir tai, kas siūloma. Manau, pats geriausias variantas, minimali versija yra leisti tokiam asmeniui po dešimties metų būti Seimo nariu, bet neleisti nieko daugiau. To visiškai pakanka, kad galėtų balsuoti ir tokie asmenys kaip aš. Mes apskritai labai skeptiškai žiūrėjome, kad būtų atvertas bet koks kelias toliau tokiems asmenims dalyvauti politikoje. Aš siūlau pritarti šiam sprendimui.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Nuomonė prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiami Seimo nariai, jeigu mes žiūrėsime į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, procedūros turi būti skaidrios, aiškios ir nedviprasmiškos. Vieną kartą patys konservatoriai kreipėsi, kai Teisės ir teisėtvarkos komitetas šiek tiek pakoregavo Konstitucijos pataisą ir išaiškino, kad tai pažeista procedūra. Šiandien akivaizdu, kad procedūra pažeista, Teisės departamento išvados nėra dėl šio varianto, Seimo narių tai senų pusė, tai naujų pusė. Apskritai aš manau, kad reikia tokius darbus po Konstitucinio Teismo išaiškinimo tikrai korektiškai, teisiškai preciziškai sutvarkyti.
Antras variantas. Gerbiamieji, Konstitucinis Teismas taip pat išaiškino, kad Seimo nariai yra visi vienodi ir negali būti lygesnių, todėl aš manau, kad šita pataisa prieštarauja taip pat Konstitucijai ir Konstitucinio Teismo išaiškinimui.
Trečias dalykas. Gerbiamieji, R. Paksas apkaltintas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją kaip Prezidentas, o ne kaip Seimo narys. Jam atkurkime tas teises, tikrai būkime vieną kartą teisingi. Kadangi čia bandoma manipuliuoti ar apgaudinėti Europos Tarybą, todėl mes, frakcija „Tvarka ir teisingumas“, nedalyvausime šiame balsavime, išeisime iš salės, nes iš tikro čia yra gudravimas, apgaudinėjimas ir nėra jokių teisių atkūrimas. Pagal šią nuostatą, priėmus šitą pataisą, reikės tik kam nors kreiptis į Konstitucinį Teismą ir bus aiškiai pasakyta, kad ši pataisa prieštarauja Konstitucijai. Todėl šitame visame falše mes negalime dalyvauti ir išeiname iš salės.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomonę, Seimo nario mandatas laisvas. Jūsų valioje elgtis, kaip jūs manote tikslinga.
Aš skelbiu balsavimą, nes nuomonės už ir prieš išsakytos. Gerbiami kolegos, prašom balsuoti po pateikimo dėl Konstitucijos 66, 74 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto.
Skelbiu balsavimo rezultatus. Užsiregistravo 112 Seimo narių, balsavo 111: už – 99, prieš – 2, susilaikė 10. Po pateikimo pritarta.
Ir pagal Statuto 170 straipsnį kaip pagrindinis siūlomas privalomai Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomų komitetų nesiūloma. Ir siūloma svarstyti birželio 14 dieną.
A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš manau, tikrai klausimas yra rezonansinis ir siūlyčiau įtraukti tiek Konstitucijos komisiją, tiek Žmogaus teisių komitetą, nes Žmogaus Teisių Teismo byla yra buvusi. Būčiau labai dėkinga. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Atsiklausime Seimo narių. Ar, gerbiamieji kolegos, pritariate tam, kad kaip papildomas būtų Žmogaus teisių komitetas? (Balsai salėje) Ar reikia balsuoti? (Balsai salėje: „Pritariame!“) Pritariame. (Balsai salėje) Nepritariate.
Prašome balsuoti. Kas už tai, kad Žmogaus teisių komitetas būtų paskirtas papildomu komitetu svarstant Konstitucijos 66, 74, 78 straipsnius?
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 80, prieš – 5, susilaikė 18. Žmogaus teisių komitetas skiriamas papildomu komitetu. Konstitucijos komisija, buvo siūloma, kad ji svarstytų, ar galime bendru sutarimu? Galime pritarti. Dėkoju. Konstitucijos komisija siūloma, kad taip pat svarstytų Konstitucijos, šiaip priedermė tokia būtų, pakeitimą. Dėkoju. Šį klausimą baigėme.
10.42 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Pasaulio lietuvių metais“ projektas Nr. XIIIP-1661 (pateikimas)
Žiūriu į laikrodį, mes sutaupėme šiek tiek laiko. Ar galėčiau paprašyti dabar pateikti r-1 klausimą, projektą Nr. XIIIP-1661? Kviečiu S. Tumėną. Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Pasaulio lietuvių metais“ projektas Nr. XIIIP-1661. Prašau, kolega.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, mano teikiamu ir pristatomu nutarimo projektu siekiama, kad 2019 metai būtų paskelbti Pasaulio lietuvių metais.
Šį projektą rengti paskatino kelios priežastys. Lietuvos diasporą sudaro per milijoną lietuvių ir lietuvių kilmės žmonių, gyvenančių už Lietuvos ribų. Jos indėlis į Lietuvos valstybingumo atkūrimą ir raidą, politiką, švietimą, ekonomiką, socialinę apsaugą, mokslinius tyrimus, inovacijas yra reikšmingas ir pripažintas. Projekto rengimą paskatino Pasaulio lietuvių bendruomenei ypač svarbi istorinė sukaktis – 2019 metais sukanka 70 metų nuo Lietuvių Chartos paskelbimo. Priminsiu, kad Lietuvių Charta, pasirašyta 1949 m. birželio 14 d., apibrėžia lietuvių tautą, ją determinuojančius sandus, tautinės dvasios židinius ir tautinio solidarumo principus.
Pasaulio lietuvių metai skelbiami, kad iš naujo atrastume ryšį su užsienio lietuviais, kad jį padarytume kasdienio kūrybingo gyvenimo dalimi, kad apmąstytume lietuviškosios tapatybės sampratą, reikšmę, konstravimo mechanizmus ir principus. Ypač tai svarbu jaunosioms kartoms, kurios yra Lietuvos ateities kūrėjai.
Norėčiau akcentuoti ir dar vieną svarbų, manyčiau, praktinį aspektą. Puiku, kad idėja įteisinti dvigubą pilietybę pateko į išrinktųjų trejetuką iš 1,5 tūkst. pateiktų idėjų. Bet turime darbais, veiksmais, o ne tik žodžiais veikti ir to siekti.
Turime ir puikiai žinome Konstitucinio Teismo išsakytą požiūrį. Pasaulio lietuvių metai būtų galimybė apmąstyti naujai asmens ir tautos tapatybes, kurios kosmopolitėjančiame pasaulyje yra takios.
Tikėtina, kad 2019 metais vyks referendumas, išsakysime požiūrį į dvigubos pilietybės teikimo galimybę. Į šį visai Lietuvai svarbų sprendimą būtina įtraukti kuo daugiau sąmoningų asmenų, gebančių priimti atsakingus ir Lietuvai reikalingus sprendimus. Pasaulio lietuvių metai sudarys diskusinę terpę, skatins kritinį diskursą ir konceptualius argumentus. Pasaulio lietuvių metai – tai užsienio lietuvių ir Lietuvos gyventojų vieningumo įrodymas, leisiantis kurti pažangią, konkurencingą, atsinaujinančią, tolerantišką ir kitų šalių gerbiamą Lietuvos valstybę.
Dar norėčiau pasakyti, kad savo pritarimą šiai idėjai atsiuntė Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė D. Henke 2018 m. vasario 7 d. Taip pat šiai idėjai ir šiam nutarimo projektui pritarė Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdis, kuris įvykęs šių metų vasario 13 dieną. Ačiū. Prašyčiau pritarti šitam nutarimo projektui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Jums reikia likti tribūnoje, nes kolegos labai susidomėjo jūsų pateiktu Seimo nutarimu ir nori paklausti. Pirmasis klausia A. Vinkus. J. Olekas ruošiasi klausti po jo. Klausia A. Vinkus. Prašom. Pone Antanai, klauskite. Jums mikrofonas jau įjungtas.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamasis profesoriau Tumėnai, noriu paklausti, kaip bus su finansavimu – iš valstybės biudžeto, iš savivaldybių biudžetų? Ar suskaičiuota, kiek lėšų reikės, ar lauksite, kol bus sukurta programa, ir tada pateiksite?
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Kaip žinote, Valstybės istorinės atminties komisija pasirūpino, pasistengė, kad kitų metų atmintos dienos, atmintini metai būtų skelbiami bent jau prieš pusę metų ir kad būtų pateikiami iki naujojo biudžeto formavimo, kad naujajame kitų metų biudžete būtų numatomos lėšos. Ta kryptimi dabar ir einame.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Olekas. Ruošiasi J. Narkevičius.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų džiugu, kad mes norime suvienyti ir pritraukti mūsų tautiečius, kurie yra išvykę į kitas šalis. Man atrodo, tai tikrai sveikintina iniciatyva 70-mečio proga paskelbti metus būtent Pasaulio lietuvių metais. Bet mano klausimas būtų šiek tiek panašus į kolegos. Ar turime matymą, viziją, galbūt jūs, kaip iniciatoriai, ar komisijoje, kiek tai galėtų kainuoti, tų renginių planas – planas, kurio šiandien mes dar neturime, bet vis tiek pagrindiniai akcentai? Šįmet turėsime tokią šimtmetinę tautinę Dainių šventę, o kokie renginiai galėtų būti ir Pasaulio bendruomenėse, ir čia, Lietuvoje, kurie vienytų mus visus? Ačiū.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Apie tai jau yra nemažai kalbėta, diskutuota ir bendrauta su Pasaulio lietuvių bendruomenės vadovais. Su Pasaulio lietuvių bendruomene ir pirmininke D. Henke jau aptarėme galimybę kartu rengti įvairius renginius, konferencijas. Buvo kalbėta, kad reikės stengtis organizuoti vieną kitą konferenciją. Bet svarbiausias momentas, kad būtų savotiška ir edukacinė pusė svarbi, kad prisidėtų prie pasirengimo referendumui, svarbiausia dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, kad būtų kuo daugiau renginių ir už Lietuvos ribų, ir Lietuvoje, nes dabar daug kas per daug tiesmukiškai supranta tos dvigubos pilietybės įteisinimą.
Taip, numatoma daug renginių, daug susitikimų, daug konferencijų, seminarų rengti ta tema, ir Pasaulio lietuvių bendruomenė žada prie to prisidėti taip pat.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Narkevičius. Ruošiasi K. Glaveckas.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Be abejo, iniciatyva yra teigiama, skatinama, klausimas praktinio pobūdžio. Pirma, ar 2019 metai nebus 2018 metų šešėlis, ir ar tai neužgoš solidarumo ir solidumo renginių atžvilgiu?
Kitas iš to išplaukiantis klausimas, ar nevertėtų pamąstyti, kad būtent tais lietuvių metais būtų pritraukta kuo daugiau lietuvių, gyvenančių užsienyje, kad jie atvyktų į Lietuvą, aplankytų, pažiūrėtų? Nes atvažiuoja, ne paslaptis, kartais į tokius renginius tik dalis.
Ir trečias praktinio pobūdžio – iki 2018 m. gruodžio 1 d. parengti metų programą. Gruodžio 1 dieną jau faktiškai biudžetas bus patvirtintas, parengiamieji darbai prasideda pavasarį. Ar jūs negalvojate, kad faktiškai reikėtų neatidėliotinai (iki kokio nors liepos mėnesio vėliausiai) parengti programą, kurią būtų galima paskui susieti su valstybės biudžeto ruošimu? Ačiū.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Taip, be abejo, jūs teisingai sakote. 2018 metai ir šventės, ypač Dainų šventė „Vardan tos Lietuvos“, tuo metu suvažiuos į Lietuvą daugybė pasaulio lietuvių. Numatoma, kad iš 44 lietuvių bendruomenių, įsiregistravusių užsienyje, atvažiuos daugelio bendruomenių atstovai, ir su Pasaulio lietuvių bendruomene kalbėjome, kad jau liepos mėnesį per visas šias iškilmes ir po jų mes aptarsime 2019 metų programą. Ji skirsis nuo 2018 metų tuo, kad mūsų Pasaulio lietuvių metų programa bus daugiau praktinė, dalykinė, mokslinė, kaip aš sakiau, kad rengtumės 2019 metų referendumui.
Ir, svarbu, akcentas bus, kaip žinote, 1949 metais pasirašytos Lietuvių Chartos 13 pagrindinių straipsnių, iš kurių, atrodo, 11 straipsnis sakė, sako apie tautinį solidarumą. Numatoma konkrečiai konferencija net šituo konkrečiu aspektu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi A. Anušauskas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš esu iš tikro sujaudintas, kad mes tokio brangaus Seimo darbo pirmą dienos pusę skiriame pasaulio lietuvių klausimams, o ne ekonomikos dalykams ar toms problemoms, kurios iš tikro šiuo metu yra labai aktualios.
Taip pat suprasdamas, kad tai yra svarbi tema, noriu paklausti gerbiamojo pranešėjo, ar nevertėtų dar padaryti kartu ir Lietuvos emigrantų dienos, Lietuvos lenkų dienos, galų gale viena svarbiausių dienų galėtų būti ir Lietuvos žmonių džiaugsmo diena, nes to labiausiai trūksta mūsų Lietuvoje. Jeigu galėtum pakomentuoti tą dalyką, tai būčiau labai didžiai dėkingas. Ačiū.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas profesoriau, aš norėčiau priminti, kad lietuvių ir lietuvių kilmės ne Lietuvoje gyvena 1,3 milijono. Mes turime stengtis, kad jie taptų mūsų Lietuva, kad į mūsų ekonominį, į visų sričių gyvenimą įsitrauktų šitas per milijonas lietuvių. Kai tiek yra lietuvių, neįmanoma jų ignoruoti ir būtina su jais bendrauti, jie turėtų būti lygiaverčiai Lietuvos gyvenimo dalyviai. Aš manau, kad taip ir bus.
Norėčiau priminti, kad ką tik dainininkas A. Mamontovas, viešėdamas Izraelyje, pasakė, kad mes turime mokytis iš Izraelio, kaip reikia saugoti, gerbti ir įtraukti į savo valstybės gyvenimą visus pasaulyje gyvenančius tautiečius. Tai tais metais, manyčiau, to ir bus siekiama.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Anušauskas. (Šurmulys salėje)
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, man šiek tiek kelia nerimą, kad dažnai kokiais nors proginiais metais mes norime pakeisti realią politiką. Mes žinome, kad pasaulio lietuviai susiduria su daugybe iššūkių siekdami įgyvendinti, pavyzdžiui, savo švietimo, kultūrinius projektus, savo iniciatyvas kitose pasaulio šalyse, jos iš esmės yra lituanistinės, nes jiems trūksta pinigų, paramos iš Lietuvos. Ar vis dėlto bus apsiribota tokiu, sakyčiau, proginiu šventimu, numatant parodą, minėjimą, ar bus atsisukta veidu į tas realias problemas, jeigu jau yra sudaroma… numatyta šiems metams skirta komisija?
S. TUMĖNAS. Ačiū. Aš dar kartą noriu pasakyti, dar akcentuoti, aš manyčiau, kad šventė daugiau vyks 2018 metais, o 2019 metais bus daugiau dalykinio pobūdžio renginių. Tai svarbu ne tik užsienyje gyvenantiems lietuviams, bet ir Lietuvoje gyvenantiems lietuviams. Deja, mūsų jaunimas, mūsų jaunoji karta mažai žino, kas yra 1949 metų Lietuvių Charta, nežino, kas yra Pasaulio lietuvių bendruomenė, kiek ten yra žmonių, kad yra Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimas ir panašiai. Tie dalykai bus aktualizuojami ir aš manyčiau, kad bus gera sinergija viso pasaulio lietuvių tais 2019 metais.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Liko kelios minutės, V. Juozapaitis, suteiksiu jums galimybę paklausti. Tai bus paskutinis paklausėjas.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Mielas kolega, iš tikrųjų prieštarauti turbūt būtų labai labai neprotinga ir iš tikrųjų ta idėja labai labai šauni. Aš tik noriu atkreipti jūsų dėmesį ir visų, kurie skelbia dvigubos pilietybės idėją, kad jūs pakeistumėte retoriką ir atsisakytumėte šito termino „dviguba pilietybė“, nes pilietybė gali būti ir triguba, ir keturguba. Mes kalbame apie prigimtinę teisę Lietuvos pilietybės išsaugojimo, kad mes visi turime teisę išsaugoti pilietybę, o ne kokią nors antrą ar trečią įgyti. Tai čia toks trumpas komentaras. Ačiū.
S. TUMĖNAS. Gerbiamas profesoriau, aš tą ir akcentavau, bandžiau pasakyti, kad truputį iškreiptai suprantama, ko siekiama ta dviguba pilietybe, kad yra siekiama daug paprastesnių dalykų. Be to, kad būtų ne vien tik šventimas, bus primintas pasaulio lietuvių indėlis į įvairias tarptautines organizacijas, kad Lietuva atsirastų, į ESBO, į Jungtines Tautas, į NATO, į Europos Sąjungą, tai yra į visas šitas, buvo didžiulis pasaulio lietuvių indėlis, kad Lietuva patektų į šitas organizacijas. Ir apie tai bus diskutuojama, ir primenama.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas pranešėjau, jūs atsakėte į visus klausimus, išsamiai pateikėte. Dėkojame. Nuomonė už – A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LSDDF). Dėkodamas gerbiamam profesoriui S. Tumėnui už tokį dalykinį pristatymą ir atsakymus į klausimus, noriu pasakyti, kad projekto tikslas 2019 metus paskelbti Lietuvių metais yra pažymint 1949 metų Lietuvių Chartos 70-metį ir inicijuojant užsienio lietuvių ir Lietuvos gyventojų bendradarbiavimą. Žinodami, kiek emigruoja, žinodami, kokios emigracijos problemos, žinodami, kaip mes kartais tų pačių emigravusių mūsų brolių ir seserų esame… ne komentuojami, kaltinami, kad jūs neturit bendros politikos, žodžiu, nesuinteresuoti, kad mes grįžtume ir jaustume, kad mylimi.
Todėl iškelti penki uždaviniai skelbiant Lietuvių pasaulio metus: pirma, sudaryti sąlygas lietuvių gyventojams palaikyti kokybiškai naujus ryšius su užsienio lietuviais, jų bendruomenėmis; antra, ugdyti istorinę sąmonę ir plėsti istorinį žinojimą; trečia, skatinti tautinės tapatybės apmąstymą, sklaidą ir įprasminimą ir ketvirta, palaikyti lituanistinį švietimą, lietuviškos kultūros tąsą, kultūros paveldo perėmimą ir šiuolaikinį jo interpretavimą.
Penkta. Telkti Lietuvos diasporą veiklai, kuri reikšminga Lietuvos valstybingumui, nepriklausomos ir demokratinės valstybės tęstinumui. Todėl siūlau ir kviečiu kolegas pritarti ir balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomonę už.
Kitą nuomonę turi ir dabar kalbės K. Glaveckas. Prašau.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, iš tikro aš nieko neturiu prieš tą dieną, prieš tokių metų paskelbimą, bet manau, kad būtų kur kas solidžiau, jeigu būtų iš karto pateikta sąmata ar finansai, kurie gali būti skirti, nes tie uždaviniai, kurie suformuluoti dar šiais metais, kai nėra finansų, iš tikro yra deklaratyvūs, ką ir patvirtino ponas A. Vinkus. Iš tikro galima siekti tobulybės, sąmonės gražumo, švelnumo ir t. t. tais metais, bet jeigu nėra pinigų, jeigu nėra skirto konkretiems renginiams finansavimo, kalbėti apie tų metų paskelbimą iš tikro yra gana šventvagiška, aš manau, nes vien tik patys metai nieko nesukuria. Sukuria ką nors žmonių iniciatyva ir finansavimas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū už išsakytas nuomones. Prašom apsispręsti ir balsuoti dėl Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Pasaulio lietuvių metais“.
Balsavo 113 Seimo narių: už – 112, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas, papildoma būtų siūloma Valstybinė istorinės atminties komisija. Daugiau pasiūlymų nėra. Yra pasiūlymas? R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, Kultūros komitetas taip pat priimtų šį…
PIRMININKĖ. Kaip papildomas komitetas yra siūlomas Kultūros komitetas. Ar, kolegos, galime pritarti? Galime pritarti bendru sutarimu. Siūloma svarstyti balandžio 10 dieną. Prieštaravimų nėra. Šį klausimą baigėme.
Grįžtame prie darbotvarkės maždaug jau atitikdami laiką, kaip ir buvo nustatyta.
11.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo ir pavedimo jai atlikti parlamentinį tyrimą dėl nerimą keliančios padėties Lietuvos žemės ūkio sektoriuje“ projektas Nr. XIIIP-1727 (pateikimas)
Skelbiu darbotvarkės 1-5 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo ir pavedimo jai atlikti parlamentinį tyrimą dėl nerimą keliančios padėties Lietuvos žemės ūkio sektoriuje“ projektas Nr. XIIIP-1727. Kviečiu pranešėją G. Landsbergį.
J. Jarutis. Prašau.
J. JARUTIS (LVŽSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, frakcijos vardu šito klausimo svarstymą norėčiau paprašyti atidėti iki kito posėdžio, nes yra labai daug Teisės departamento išvadų, turime su jomis susipažinti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pastaba, kad yra Teisės departamento išvadų. Jūs frakcijos vardu? Statuto 109 straipsnis, taip? Kolegos, mes apsispręsime dėl frakcijos siūlymo daryti pertrauką iki kito posėdžio, o tai reiškia – iki šiandien dienos vakarinio posėdžio. Toks būtų siūlymas. Valanda? Ar 15 valandą? Mums reikia apsispręsti, nes 15 valandą numatytas Valstybės tarnybos įstatymo pateikimas. 15 valandą? (Balsai salėje)
J. JARUTIS (LVŽSF). Galima 17 valandą.
PIRMININKĖ. Gal pirma nuosekliai. Pirma. Apsispręskime, ar Seimas pritars, kad darytume pertrauką iki kito posėdžio pagal Seimo statuto 109 straipsnį. Prašom balsuoti. Kas už Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovo pasiūlymą? Jis paprašė frakcijos vardu daryti pertrauką iki kito posėdžio.
Balsavo 110 Seimo narių: už pertrauką – 57, prieš – 34, susilaikė 19. Pagal Statutą vienas trečdalis dalyvaujančiųjų pasisakė už pertraukos paskelbimą iki kito posėdžio.
Dabar mums reikia priimti sprendimą, ar mes, kolegos, 15 valandą, ar po visų Valstybės tarnybos įstatymų pateikimo? Prašom, kokių būtų pasiūlymų? (Balsai salėje)
J. JARUTIS (LVŽSF). Jeigu galima?
PIRMININKĖ. J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Kadangi aš paprašiau, siūlyčiau po Valstybės tarnybos įstatymo pristatymo. (Kalba vienas per kitą) Tiesiog pakvietėme ministrą tuo laiku, jis yra pasiruošęs. Tiesiog prašymas, jūs siūlykite kitą. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. O gal, kolegos, suraskime bendrą sutarimą – tiesiog 15 valandą? Aš turėčiau tokį prašymą ir kreipiuosi į Seimą, 15 valandą, kadangi mes šitą klausimą atidedame iki kito posėdžio. Kitas posėdis prasideda 15 valandą, aišku, galėtume tartis kitaip. Ar randame bendrą sutarimą? (Balsai salėje) Randame bendrą sutarimą dėl 15 valandos. G. Landsbergis. Nuomonė, prašau.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų pradedame matyti tą žaidimų seansą, kurio tikimės, bet turite galimybę nepamiršti vieno dalyko, kad balsų jūsų, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir socdarbiečių, užtenka atmesti bet kokiai komisijai. Apginsit savo R. Karbauskį ir be Statuto išmanymo ir visokiausių vingrybių. Galite paprasčiausiai ateiti, balsuoti. Išsakysime argumentus jūs, mes, ir viskas, kam dabar žaisti šį žaidimą?
PIRMININKĖ. Kolegos, gal replikos?.. Prašau. R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Buvo paminėta mūsų frakcija, mes labai dėkingi už dėmesį, bet prašau nepateikti išankstinių vertinimų, nes mes turime savo poziciją. (Balsai salėje) Ir neskaičiuokite, mes irgi mokame matematiškai skaičiuoti. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Kolegos, labai prašau ir nutraukiu diskusijas. Priimtas sprendimas, Seimas apsisprendė. 15 valandą mes pradėsime Seimo nutarimo pateikimą, o po to – Valstybės tarnybos įstatymo pateikimas.
Taip. (Balsas salėje: „Po pietų!“) Dabar jūs visi puikiai žinote nustatytą tvarką, kad dėl apkaltos yra paskelbta valanda, jos keisti negalime – 12 valanda.
Dabar, gerbiamieji kolegos, mes galime priimti sprendimą – darome pertrauką iki 12 valandos. (Šurmulys salėje) Bendru sutarimu darome pertrauką ar turite pasiūlymų? J. Olekas. Prašau.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš tai siūlyčiau frakcijos vardu tiesiog pateikti rezervinius klausimus. Mes dar turime daug rezervinių klausimų, kurie yra nepateikti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Pasiūlymų… tai rezervinių nėra tiek daug, aš prašyčiau, kad ateitų tada man padėti pirmininkauti… (Ar galime sutarti, kad rezervinius? (Balsai salėje) Galime.) …padėti pirmininkauti A. Nekrošių, tada paskelbsime rezervinį, nes M. Adomėnas nori pateikti Seimo nutarimo „Dėl metų paskelbimo Lietuvos žydų metais“ projekto antrąją redakciją. Ar pasiruošęs? (Balsai salėje) M. Adomėnas – per šoninį mikrofoną. Prašau tada pasakyti dėl šio nutarimo.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Prašyčiau kol kas šio klausimo neteikti, registruosime antrąją redakciją.
PIRMININKĖ. Registruosite antrąją redakciją. Dėkoju.
Toliau posėdžiui pirmininkaus A. Nekrošius. Prašau, kolega.
11.08 val.
Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo sveikos gyvensenos komisijos sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-1761 (pateikimas)
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Svarstome toliau – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo sveikos gyvensenos komisijos sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-1761. Pranešėja – R. Baškienė. Prašau, priėmimas.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, tokia jau tenka prievolė Seimo Pirmininkui ar Seimo Pirmininko pavaduotojams – Seniūnų sueigai pritarus, tiesiog yra prievolė pateikti vieną ar kitą siūlymą dėl komisijos sudarymo. Šiuo atveju buvo iniciatyva sudaryti Seimo sveikos gyvensenos komisiją. Išties mes puikiai žinome mūsų valstybėje esančią situaciją, sergamumą, poreikį tokios komisijos, kad ji būtų ir veiktų. Atitinkamai yra siūloma, kad proporcingumo pagrindu, atstovavimo normas atitikdamos galėtų visos frakcijos pasiūlyti savo narius ir prisidėti prie sveikos gyvensenos puoselėjimo mūsų Lietuvoje. Siūloma sudaryti komisiją iš devynių narių, tačiau jeigu frakcijos pareikš pasiūlymą ir jūsų pageidavimu bus daugiau Seimo narių, bet pagal frakcijų atstovavimo normas mes tiesiog Seniūnių sueigoje vėl pritarsime didesniam skaičiui. O siekis, dėkoju gerbiamajai A. Širinskienei, kad ji kaip teisininkė įvertino poziciją ir kartu yra šios iniciatyvos teikėja, siūlymas yra įgalioti Sveikos gyvensenos komisiją sudaryti palankias sąlygas sveikos gyvensenos veiksmingumui, integruoti tokią politiką. Pagal kompetenciją derinti ir kontroliuoti atsakingų už sveikos gyvensenos įgyvendinimą institucijų veiklą, užtikrinti bendradarbiavimą ir, aišku, vykdyti parlamentinę kontrolę, dėl ko mes iš esmės pasisakėme ir pažadėjome, kad dėmesys šios kadencijos metu ir ypač šios sesijos metu bus skiriamas parlamentinei kontrolei. Taip pat, kadangi komisijos nuostatuose reikia įtvirtinti kitus punktus, tai siūloma užtikrinti koordinuotus ir kryptingus teisėkūros veiksmus valstybės sveikos gyvensenos, sveikatos, subalansuotos mitybos, sveikatinimo, fizinio aktyvumo ir grūdinimosi, racionalios darbo ir poilsio kaitos, asmens higienos, kūno priežiūros, žalingų įpročių prevencijos, sveikos ir saugios aplinkos politikos srityje, atsižvelgiant į darnios visuomenės vystymosi ir „Sveikata visose politikose“ principus. Tiesiog daugiau nieko ir negalėčiau pridėti prie to, kas pasakyta pagrindiniais argumentais. Kviečiu gerbiamuosius kolegas pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Nori paklausti A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji pavaduotoja, ar nemanote, kad vis dėlto atskiros komisijos sudarymas yra perteklinis ir finansiškai bus papildoma našta parlamentui dėl to, kad yra keletas komisijų ir komitetų, kurie rūpinasi būtent žmonių sveikata, sveikatingumu, sveika gyvensena, jaunimo reikalais?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, jūsų klausimas labai taiklus. Aišku, jaunimo reikalais besirūpinanti komisija vadinasi Jaunimo ir sporto reikalų komisija, ji turi savo poziciją, savo veiklą. Jūs minite kitas komisijas, galbūt turėjote omeny, anksčiau vadinosi, pasakysiu tiksliai pavadinimą, Priklausomybių prevencijos komisija, ji taip pat turi savo kryptį. Čia būtų truputį kita kryptis. Ir atsakant į jūsų klausimą, kad tai labai didelė našta Seimui, tai būtų 80 eurų našta, jeigu taip galima pavadinti, toks būtų priedas prie atlyginimo tam žmogui, kuris būtų tos komisijos vadovas. Sekretoriatas, būtų tie patys žmonės, kurie šiandien sėkmingai aptarnauja sekretoriate. Naštos nebūtų. Aš manau, kad investicija į sveikatą visada yra labiau atsiperkanti, negu kad mūsų skaičiuojami 80 eurų.
PIRMININKAS. Klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamoji pirmoji Pirmininko pavaduotoja, kaip jūs manote, kaip atsitiko, kad Lietuva per tuos 28 savo laisvo gyvenimo metus kasmet vis daugiau lėšų skiria gydymui ir kartu Lietuvoje vis labiau auga sergamumas. Kai Lietuva gimė, prieš 28 metus, laisva, buvo milijardas litų. Dabar jau būtų apie 7 mlrd. litų. Kas čia taip lemia, kodėl mes taip elgiamės? Ačiū.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Aišku, lemia labai daug faktorių. Aplinkos įtaka, mūsų, sakyčiau, nesveikas gyvenimo būdas. O būtent tokios komisijos sudarymas galbūt ir bus ta kryptis ir tos krypties keitimas, kad požiūris į sveiką gyvenseną, propagavimas tos idėjos ir tų šviesių tikslų, kurių kaip tik ir siekia iniciatoriai, manau, pasiteisins. Galbūt ateityje galėsime sakyti, kad mes skiriame daugiau lėšų sveikatinimui.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji kolege, jūs taip teisinotės pradžioje pristatydama šitą klausimą, aš pagalvojau, gal jūs apskritai esate prieš, nes darau tą išvadą, kad jūs labai skeptiškai visada pasisakydavote. Kai kokie nors socialdemokratai ar konservatoriai pasiūlydavo kokią nors komisiją, tai R. Baškienė visada būdavo viena iš tų, kurie kategoriškai sakydavo, kad jų per daug. Bet žmonės keičiasi.
Mano klausimas būtų ne iš šitos temos, o būtent, kaip mes darysime atranką, jeigu tai Sveikos gyvensenos komisija. Mes tikrinsime galimybę žmonių nubėgti 100 metrų ar 10 kilometrų ar panerti į šaltą vandenį? O gal reikėtų patikrinti jų dantis, pavyzdžiui, ar jie visada valė juos ir dabar neturi karieso? Arba vidaus organus – ar daug gėrė, kokia kepenų būklė? Tai mano klausimas: kaip jūs numatote atrinkti tuos, kurie tikrai galėtų būti sveikos gyvensenos pavyzdžiu?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Mielas kolega, jūs kaip visada esate šmaikštus ir aš jumis labai džiaugiuosi. Atsakau į pirmą klausimą dėl komisijų. Iš tikrųjų noras yra, kad kas nors keistųsi mūsų Lietuvoje. Ir jūs puikiai žinote, iniciatyva. Savižudybių ir smurto prevencijos komisija. Buvo Tėvynės sąjungos iniciatyva, mes įkūrėme šitą komisiją nepaisant to, kad skaičius jau buvo didesnis negu praeitoje kadencijoje. Buvo graži iniciatyva ir ji pasiteisino – Neįgaliųjų komisija. Ir vėlgi mes nesame tie, kurie sakome, kad nereikia keistis ir nereikia komisijos įkurti, jei toks poreikis būtų.
Dėl atrinkimo tai jūs puikiai žinote, kad tai yra frakcijoms atstovaujanti norma ir jūs, gerbiamieji kolegos, frakcijoje išsirinksite. O pagal ką išsirinksite, pasiūlysite kolegas, patys pasisiūlys, ką deleguoti į šitą komisiją, – ar pagal dantis, ar pagal plaukus, ar pagal akių spalvą, arba gebėjimą nubėgti 100 metrų.
PIRMININKAS. Klausia A. Kirkutis.
A. KIRKUTIS (LVŽSF). Gerbiama pranešėja, norėjau paklausti. Neseniai svarstėme biudžetą ir tada mes paskyrėme 98 % sveikatos apsaugos biudžeto ligų diagnostikai ir gydymui ir tik 2 % buvo paskirti visuomenės sveikatai. Į visuomenės sveikatos dalį, į tuos 2 %, įeina būtent ir gyvensenos problematika. Ar neatėjo laikas kitaip pasižiūrėti? Iš tikrųjų kur kas svarbiau yra sveikatą tausoti, negu ligas gydyti.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Taip, gerbiamas Algimantai, tikrai pritariu ir dėkoju, kad jūs labai aktyviai veikiate Sveikatos reikalų komitete kaip šito komiteto narys, kaip tik propaguodamas ir sakydamas tą, ką pasakėte klausimu. Taip, iš tikrųjų reikia veikti aktyviai, sutelktai ir keisti situaciją. Ir aš manau, kad ši komisija taip pat prisidės prie to, kad mes keistume kryptį.
PIRMININKAS. Matau, užsirašęs E. Gentvilas, tačiau jo nematau. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama kolege, matėsi iškart, kai jūs atėjote, jūs teisinotės, kad jūs turite pateikti tą. Nematau didžiulio noro iš jūsų pateikiant, nes čia jau buvo minėta, kad jūs ne visada buvote ta, kuri pirmoji pritardavote komisijoms. Nežinau, jūs čia įvardinote daug komisijų. Iš tikrųjų kaip niekada daug buvo šioje kadencijoje komisijų sukurta. Norėčiau įvertinti ir tokias komisijas kaip Emigracijos. Emigracija iš tikrųjų nesumažėjo, nors komisija yra. Toliau. Negalėčiau pasakyti, kad ir Neįgaliųjų komisija turi didelių rezultatų, nes atsirado tik daugiau prieštaravimų ir tam tikrų nesutarimų tarp įmonių, institucijų, kurios įsteigtos, ir panašiai.
Ar nemanote, kad vis dėlto reikėtų kitos darbo formos, t. y. pakomitečių, kai prie komiteto yra tam tikra grupė žmonių, kurie domisi tuo reikalu, o ne tik tie, kurie nori užsitikrinti pareigas? Šiandien, aišku, neklausiu jūsų, kas bus tas komisijos pirmininkas, bet iš tikrųjų matyti tendencija, kad kam nors reikia pareigų. Ačiū.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Norėčiau prieštarauti. Iš tikrųjų ne dėl pareigų. (Balsai salėje: „O, o!“) Iš tikrųjų ne dėl… o dėl krypties keitimo. Ir „O“ ar „E“, bet iš esmės pasakant, kad keičiame situaciją. Taip, galbūt nuskambėjo mano, bet nesiteisinsiu, pozicija – kurti ar nekurti. Kūrimas komisijų turi kryptį, turi norą, kad viena ar kita pozicija išryškėtų. Jūs paminėjote komitetą. Komitete dirba frakcijų atstovai, ir jeigu sudarytume pakomitetį, tai būtų tik to komiteto nariai. Aš paklausiau ir aiškinausi ir su frakcijų atstovais. Yra noras, kad šioje komisijoje dirbtų ne tik Sveikatos reikalų komitete dirbantys atstovai, komiteto nariai, bet ir platesnis būrys kolegų, kurie sveiką gyvenseną mato kaip savo gyvenimo tikslą.
PIRMININKAS. Klausia R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, man tai irgi daug abejonių kelia, nes, viena vertus, tas pats pakomitetis, kita vertus, aš manau, kad Seimo nariai visi yra tokie gana visapusiški, domėjimosi laukas yra platus ir iš tikrųjų komisijos sukūrimas nėra vienintelė priemonė dirbti domimais, rūpimais klausimais.
Galima susiburti į neformalias grupes ir kitokius dalykus… Aš pati priklausau bent trims komisijoms, tai iš tikrųjų ypač sunku suderinti – dubliuojasi laikas, tada nėra kvorumo, tada lakstai liežuvį iškišęs iš vienos į kitą komisiją.
Kita problema dar yra ta, kad yra neužtikrinamas ministrų arba viceministrų dalyvavimas. Premjeras S. Skvernelis praeitame posėdyje sakė, kad trečiadieniais visi ministrai, viceministrai yra rezervuojami, ir prašė jų niekur nekviesti. Kai mūsų komisijos iš esmės dirba tik trečiadieniais, tai aš nelabai tada suprantu ir tikslingumo dažnu atveju, kai mes susiduriame su ta problema, kai negalime prisikviesti tų žmonių, su kuriais norėtume kalbėti.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Taip, jūs išsakėte problemas. Iš tikrųjų aktyvūs Seimo nariai dalyvauja ir dviejose komisijose, o kai kada ir trijose. Norisi, kad laikas būtų suderintas ir kad būtų galima suspėti visaip. Veiklos formų yra įvairių, taip, galima, kad komisijos susirinktų ir penktadienį ir norint pasikviesti vieną ar kitą pareigūną yra visos galimybės tai daryti. Manau, tiesiog reikia bandyti derinti veiksmus, o tikslas, dėl kurio aš čia šiandien ir šioje tribūnoje kalbu, manau, yra pagrįstas. Štai ir teikiamas siūlymas, o jūsų valia, aišku, apsispręsti.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Panašaus pobūdžio klausimas dėl praktinės šitos komisijos reikšmės. Formaliai ji galėtų būti sudaryta, siekis ir tikslas labai kilnūs, be abejo, reikia viską subalansuoti, suderinti, sutarpžinybinti. Tačiau ar jūs vis dėlto nesvarstėte, kokios komisijos gal reikia atsisakyti? Jau daugiau kaip metus dirbate valdančiojoje daugumoje ir žinote, kaip praktiškai veikia tam tikri sūkuriai, tam tikri sukurti… Ar jie nėra vien tik formalūs? Na, iš praktinio ir netiesioginio bendravimo mes dažnai apie tai pakalbame, ir aišku, kad kai kurių komisijų reikėtų atsisakyti. Gal išdrįstumėte tą praktiškai paanalizuoti tam, kad likusios komisijos tikrai būtų veiksmingos, nes jų buvimas tik formaliąja prasme nėra tikslingas. Labai ačiū.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Labai geras jūsų klausimas, nes išties mes turime 13 dabar veikiančių komisijų. Pasvarstykime kartu. Antikorupcijos komisija. Nagi, svarbi ir reikalinga. Energetikos komisija? Jos negalime atsisakyti taip pat. Etikos ir procedūrų komisija – tai nuolatinė komisija, tad apie atsisakymą kalbos negali būti. Jaunimo, sporto reikalų? Jaunimo temos svarbios? Svarbios. Konstitucijos komisija? Taip, iki šiol Konstitucijos komisija turėjo nedaug ką veikti, bet dabar gerbiamo J. Razmos pateiktas Konstitucijos pakeitimas, gali būti ir daugiau… Tai štai, jeigu būtų pasiūlymų, ji mažiausiai galbūt šiuo metu buvo apkrauta darbu. Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės nuolatinė komisija privalo būti. Laisvės kovų komisija. Kas gali paneigti, kad šita komisija nereikšminga mūsų parlamente? Migracijos komisija taip pat pripažinta nuolat veikiančia, ir veikla vyksta, ir susitikimai, ir, duok Dieve, kaip ir sausio mėnesio statistika – į Lietuvą sugrįžo 3 tūkst. 307 mūsų… na, ne visi mūsų piliečiai, 69 % mūsų sugrįžo tautiečių, o kiti atvažiavo. Vadinasi, ryšys ir t. t. Čia galima apie Migracijos komisiją… Neįgaliųjų komisija reikalinga, Peticijų tikrai reikalinga, Priklausomybių prevencijos, ką tik kalbėjome ir apie savižudybes, ir smurtą. Matote, kiek daug temų šitose komisijose – ir smurto, ir t. t. Tai ko gi dabar atsisakyti? Ir galiausiai Valstybinės istorinės atminties komisija. Tikriausia prašysime jūsų pritarimo, kad ji taptų nuolatinė, nuolat veikianti. Ir visos komisijos. Ir visos apkrautos darbu, visos turi ką veikti. Manau, kad pažiūrėkime į rezultatą ir jo siekime. Labai ačiū, kolegos.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Daugiau klausiančių nėra. Laikas baigėsi. Pereiname prie motyvų. Dėl motyvų už užsirašė Z. Streikus.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, kadangi visur pabrėžiame, kad sveikata – pats brangiausias turtas, kad tai yra prioritetinė valstybės sritis, manau, net keista, kai mes diskutuojame, kad šita komisija yra nereikalinga. Tuo tarpu paliekame visišką tokį komisijoms… darbo atsiranda toms komisijoms, kurių problemos atsiranda iš sveikatos apleistumo srities. Net Otavos chartija 1986 metais pabrėžė pagrindiniame sveikatos stiprinimo dokumente, kad sveikatos stiprinimas yra daug platesnis dalykas negu sveikatos priežiūra, ir sveikatos sistema turi orientuotis į sveikatos stiprinimą, o ne vien tik į gydymo paslaugas. Kolega A. Kirkutis paminėjo, kad šiuo metu 98 % sveikatos biudžeto skiriame iš esmės ligoms gydyti, tuo tarpu prioritetų išdėliojimas, pakreipimas į sveikatos stiprinimą išspręstų ir daug finansinių problemų, padėtų ir medikams ligonių kiekį mažinti, nes vien gydymu nieko neišspręsi. Aš manau, kad ypač tikslinga šią komisiją steigti.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Bandau įsivaizduoti, kaip suklestės sveikos gyvensenos būsena Lietuvoje, kaip suaktyvės įstatymų leidyba tai komisijai atsiradus, ir t. t.
Gerbiamieji valstiečiai žalieji, man visiškai priimtina tai, kas parašyta jūsų programoje, kaip ir Liberalų sąjūdžio rinkimų programoje parašyta – spręsti sveikatinimo problemas pirmiausia per profilaktiką ir prevencinį darbą. Tam yra gausybė priemonių. Nežinau, ką ponas Z. Streikus yra pasiūlęs tais klausimais pagal savo programą. Laukiu, pritarsime. Laukiu bet kokių iniciatyvų, kurios skatintų sveiką gyvenseną, ir tai yra Seimo narių darbas.
Ar atsiradus šitai komisijai atsiras įstatymų leidyboje kokių nors poslinkių? Kaip sakoma: baikit, nemanau.
Dabar pasižiūrėkime kitus dalykus ir jūsų pažadus, kur irgi atrodė, kad galima pritarti: mažinsime biurokratiją, mažinsime komisijų skaičių, ir t. t. Jūs dabar jau didinate komisijų skaičių, lyginant su praėjusia kadencija, todėl tas atrodo sunkiai suprantamas dalykas. Žinome, kad Sveikatos reikalų komitete veikia pakomitetis, kuris artimomis temomis turi užsiimti, tikiuosi, kad ir užsiima. Negaliu komentuoti to pakomitečio darbo, nes viešumoje nedaug matau, tačiau tikiuosi, kad ten viskas gerai.
Galvokime apie Seimo administracinius resursus. Yra Seimo komisijų posėdžių sekretoriatas. Kiek didinate jame etatų didindami komisijų skaičių? Nedidinate. Jūs turbūt suprantate, kad Komisijų posėdžių sekretoriatas užsiima ir laikinųjų tyrimo komisijų aptarnavimu. Tada įvertinkite, ką jūs darote ir ar jūs užtikrinate geresnę sekretoriato darbo kokybę. Aš balsuoju ir raginu visus balsuoti prieš šitos komisijos steigimą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonės išsiskyrė, todėl kviečiu balsuoti dėl šio Seimo nutarimo projekto. Kas palaikote, balsuokite už, kas turite kitą nuomonę, prieš arba susilaikykite.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 48, prieš – 19, susilaikė 23. Seimo nutarimui po pateikimo pritarta.
Kadangi ryte Seimo Seniūnų sueigoje susitarėme dėl kvotų, frakcijos pateiks savo žmonių pavardes, kuriuos deleguoja į šią komisiją.
Kadangi klausimai kaip ir baigėsi, kviečiu daryti pertrauką iki 12 valandos.
Dar nori J. Varkalys. Prašau.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Noriu paprašyti „ASU alumni“ klubo narius pasilikti septynetui minučių. Renkamės prie centrinės tribūnos. Ačiū visiems. „ASU alumni“ klubo nariai.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Sudėtį? (Balsai salėje) Aš dėl vedimo tvarkos. Mes dabar nutarimą priėmėme po pateikimo.
PIRMININKAS. Taip.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Ar sudaryti komisiją, ar nesudaryti?
PIRMININKAS. Sudaryti.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Bet po pateikimo.
PIRMININKAS. Taip.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Nutarimas dėl komisijos sudarymo dar nepriimtas?
PIRMININKAS. Taip, nes turi pateikti frakcijos savo deleguotus asmenis.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Gerai, gerai. Bet ar nebūtų tikslinga ir teisinga pirmiausia apsispręsti, ar sudarome tokią komisiją iš principo, o tada jau deleguojame asmenis ir balsuojame dėl tos komisijos sudėties? Nes mes dabar dar nebalsavome, ar ta komisija yra sudaryta. Reikėtų visų stadijų iš principo dėl komisijos sudarymo, o paskui jau dėl sudėties. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai, kai sulauksime pasiūlymų, tada vakariniame posėdyje, ko gero, ir pratęsime šį klausimą.
Dėkoju. Iki 12 valandos. Pasimatysime.
Pertrauka
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Pradedame svarstyti darbotvarkės 1-6 klausimą – Seimo nario M. Basčio Seimo nario mandato panaikinimas. Registruojamės.
Užsiregistravo 68 Seimo nariai.
12.00 val.
Mindaugo Basčio Seimo nario mandato panaikinimo svarstymas
Vadovaudamasis Seimo statuto 241 straipsnio 10 dalimi, Seimo posėdžių sekretoriato vedėją V. Gureckienę skiriu posėdžio sekretore.
Gerbiamieji Seimo nariai, noriu jums priminti Seimo statute reglamentuotas apkaltos proceso taisykles.
Posėdžio pirmininkas sprendžia procesinius klausimus. Seimo nariai gali klausinėti proceso dalyvius tik posėdžio pirmininkui leidus. Kalbėti dėl bylos esmės ar kitaip bandyti paveikti proceso eigą Seimo nariams neleidžiama, tačiau jie gali užprotestuoti posėdžio pirmininko atsisakymą leisti klausinėti ar skubotą sprendimą nutraukti apklausą ir balsuodami jį atmesti. Konstitucinio Teismo išvada bei kiti šio ir kitų teismų sprendimai nesvarstomi ir dėl jų teisėtumo bei pagrįstumo nediskutuojama. Sprendžiant asmens, kuriam taikoma apkalta, konstitucinės atsakomybės klausimą, remiamasi minėtuose sprendimuose nustatytais faktais ir pateikta jų juridine kvalifikacija, o šių klausimų tyrimas neatliekamas. Asmeniui, kuriam taikoma apkaltos procedūra, klausimus užduoda Seimo posėdžio pirmininkas ir advokatas. Šie asmenys savo kalbose gali remtis įrodymais, turinčiais reikšmės sprendžiant konstitucinės atsakomybės klausimą. Seimo nariai Seimo nariui, kuriam taikoma apkalta, ar vietoj jo kalbančiam advokatui pateikia klausimus tik posėdžio pirmininkui leidus.
Kartu atkreipiu Seimo narių dėmesį į tai, kad vakarykštis Seimo nario M. Basčio visiems Seimo nariams išplatintas laiškas neturi būti svarstomas. Byla Konstituciniame Teisme baigta ir pastarasis Seimo nario M. Basčio laiškas neturi jokios reikšmės apkaltos proceso tęstinumui bei negali būti traktuojamas kaip pagrindas stabdyti ar atidėti apkaltos procesą Seime. Šis kreipimasis į Konstitucinį Teismą traktuotinas kaip sąmoningas siekis nukreipti Seimo narių dėmesį į šalutines aplinkybes, kad būtų sutrukdyta sėkmingai apkaltos baigčiai.
Pagal Seimo statuto 241 straipsnio 4 dalį perskaitysiu pranešimą, kuriame išdėstoma Konstitucinio Teismo išvados esmė.
Konstitucinio Teismo išvada – šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika. Pagrindiniai argumentai.
Konstitucinis Teismas 2017 m. gruodžio 22 d. išvadoje pažymėjo, kad iš Konstitucijoje nustatytos Seimo nario priesaikos, įtvirtintos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ 5 straipsnyje, konstitucinio Seimo nario statuso, įtvirtinto, be kita ko, Konstitucijos 59 straipsnio 2 ir 4 dalyse, kyla Seimo nario pareigos, be kita ko, būti ištikimam Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas, veikti Tautos ir Lietuvos valstybės interesais. Šios konstitucinės Seimo nario pareigos lemia, be kita ko, pareigą saugoti valstybės paslaptį, kurią Seimo narys sužino vykdydamas Tautos atstovo pareigas. Iš šios pareigos, taip pat ir iš reikalavimo sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas kyla pareiga sąžiningai pateikti valstybės institucijoms, sprendžiančioms dėl teisės dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia ar kita įslaptinta informacija, visą būtiną informaciją, be kita ko, apie savo ryšius su kitais asmenimis, su kuriais bendravimas gali turėti įtakos valstybės interesų, be kita ko, valstybės paslapties apsaugai. Šios pareigos nevykdymas gali būti pagrindas abejoti Seimo nario sąžiningumu (be kita ko, ir vykdant kitas Tautos atstovo pareigas), jo veikimu Tautos ir Lietuvos interesais, jo pagarba Konstitucijai ir įstatymams, taigi ir ištikimybei Lietuvos Respublikai. Nesąžiningas informacijos pateikimas valstybės institucijoms, sprendžiančioms dėl teisės dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptis sudarančia ar kita įslaptina informacija, taip pat gali lemti tai, kad su valstybės paslaptimi galės susipažinti asmuo, kuris nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei, ir taip kelti grėsmę valstybės paslapties saugumui, taigi ir Konstitucijoje įtvirtintoms saugomoms vertybėms.
Šioje Konstitucijos justicijos byloje paminėtinos šios reikšmingos bylai aplinkybės ir jų vertinimas. Seimo narys M. Bastys nuo 2016 m. gruodžio 14 d. iki 2017 m. sausio 5 d. pildė ir 2017 m. sausio 5 d. pasirašė klausimyną, į kurio 55 punkto klausimą, ar pažįstate (pažinojote) asmenis, kurie dirba ar dirbo kitų valstybių žvalgybos, saugumo tarnybose ir su jomis susijusiose institucijose (jei taip, pateikite informaciją apie tai), atsakė ne. Taigi, M. Bastys nenurodė, kad pažįsta asmenis, kurie dirba ar dirbo kitų valstybių žvalgybos, saugumo tarnybose ir su jomis susijusiose institucijose.
Seimo narys M. Bastys 2017 m. vasario 15 d. apklaustas VSD pareigūnų parodė, kad pažįsta buvusį KGB darbuotoją P. Vojeiką, tikrai žino, jog P. Vojeika yra buvęs KGB pareigūnas, tačiau pamiršo tai nurodyti. Asmeninių Seimo nario M. Basčio santykių su P. Vojeika pobūdį VSD nusako apibūdinimu „bendraujama gana artimai“. Seimo Pirmininkui VSD pateiktoje informacijoje nurodyta, kad P. Vojeika yra dirbęs LSSR KGB ir SSRS KGB žvalgybą vykdančiuose padaliniuose, bendrauja su buvusiais LSSR ir SSRS KGB darbuotojais, gyvenančiais Lietuvoje ir Rusijoje. VSD, atlikęs Seimo nario M. Basčio patikrinimą, dėl jo patikimumo Seimo Pirmininkui pranešė prieštaraujantis, kad Seimo nariui M. Basčiui būtų išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „visiškai slaptai“. Kaip matyti iš VSD pažymos, be P. Vojeikos, Seimo narys M. Bastys palaiko ryšius, be kita ko, su kitais asmenimis, kurie yra susiję su Lietuvos Respublikos interesams priešingų Rusijos Federacijos interesų įgyvendinimu.
VSD taip pat informavo, kad Seimo narys M. Bastys dalyvauja kasmet Lietuvoje vykstančiame prie Rusijos švelniosios galios projektų priskiriamame tarptautiniame meno festivalyje „Atvira jūra“. Klausimyną, skirtą asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, Seimo narys M. Bastys pildė ne pirmą kartą, tačiau ir 2006 m. rugsėjo 4 d. pildytame klausimyne nebuvo nurodyti asmeniniai ryšiai su Rusijos diplomatais.
Vertindamas Seimo nario M. Basčio paaiškinimą, kad, pildydamas klausimyną, jis esą pamiršo nurodyti buvusį KGB darbuotoją P. Vojeiką, Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad M. Bastys gana gerai pažinojo P. Vojeiką, jie pažįstami jau ilgą laiką, Seimo nario M. Basčio teigimu, 16 metų gana artimai su juo bendravo, yra prašę vienas kito paramos. Seimo narys M. Bastys keletą kartų yra lankęsis P. Vojeikos namuose, pažįsta jo šeimos narius. Žinojo apie jo veiklą KGB, P. Vojeika jam pats apie tai buvo sakęs ir užsiminęs, kad jų bendravimas Seimo nariui M. Basčiui gali būti nepalankus. Pats Seimo narys M. Bastys paaiškinimuose teigė supratęs, kad bendravimas su P. Vojeika jam gali sukelti nepatogumų.
Vertindamas Seimo nario M. Basčio paaiškinimą, kad jis esą nesuprato klausimyno 55 punkto klausimo turinio, Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad jis ne kartą yra išrinktas Seimo nariu, turi aukštąjį išsilavinimą ir mokslo daktaro laipsnį. Atsižvelgiant į tai, jam turėjo būti suprantama, kad klausimyno 55 punkte turimi omenyje bet kurių kitų valstybių, įskaitant SSRS žvalgybos, saugumo tarnybose ar su jomis susijusiose institucijose, kada nors dirbę asmenys, jam taip pat turėtų būti žinoma apie represinių SSRS vidaus reikalų ir saugumo struktūrų veiklą Lietuvoje ir šios veiklos istorines bei politines aplinkybes. Todėl jam neturėjo kilti abejonių, kad, vertinant asmens, pretenduojančio gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, patikimumą, gali būti aktualūs jo ryšiai su buvusiais SSRS saugumo tarnybų darbuotojais.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad, pildydamas klausimyną, Seimo narys M. Bastys turėjo pakankamai laiko įsigilinti į jame išdėstytus klausimus, be to, jis nesikreipė į VSD pareigūnus, kad šie paaiškintų klausimą dėl pažinčių su kitų valstybių žvalgybos ar saugumo tarnybų darbuotojais. Taip pat nepasinaudojo numatytomis papildomomis galimybėmis atsakymus į klausimyną surašyti atskirame lape ir kartu su klausimynu pateikti už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingam asmeniui. Be to, nei pirmą kartą, nei pakartotinai apklaustas VSD Seimo narys M. Bastys neteigė, kad nesuprato klausimo turinio. Šis argumentas pateiktas vėliau. Todėl jis vertintinas kaip gynybinė Seimo nario M. Basčio pozicija.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad klausimyną, skirtą asmenims, kurie pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, M. Bastys pildė ne pirmą kartą ir ne pirmą kartą nenurodė visų asmeninių ryšių, turinčių įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo priėmimui.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad jeigu VSD pareigūnai nebūtų turėję informacijos apie Seimo nario M. Basčio ir P. Vojeikos ryšius ir nebūtų apie tai paklausę Seimo nario M. Basčio, o būtų vadovavęsi vien klausimyne paties Seimo nario M. Basčio pateikta informacija, šie ryšiai būtų nepaaiškėję. Kaip matyti iš šios konstitucinės justicijos bylos medžiagos, jie atskleisti ne Seimo nario M. Basčio, bet VSD pareigūnų, kurie vadovavosi savo turimais duomenimis, o ne Seimo nario M. Basčio užpildytame klausimyne pateikta informacija, iniciatyva.
Atsižvelgdamas į šiai bylai reikšmingas aplinkybes ir jų vertinimą, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimo narys M. Bastys, atsakydamas į klausimyno 55 punkto klausimą, nuslėpė savo ryšius su P. Vojeika, nesąžiningai siekdamas gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „visiškai slaptai“, ir taip pažeidė Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 11 punkto reikalavimą nenuslėpti duomenų apie savo ryšius, turinčius įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo priėmimui.
Taigi M. Bastys nesilaikė iš Seimo nario priesaikos jam kylančios pareigos gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus.
Taip pat Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tokiu veiksmu Seimo narys M. Bastys neįvykdė iš konstitucinės Seimo pareigos saugoti valstybės paslaptį, taip pat iš Seimo nario priesaikos, Seimo nario konstitucinio statuso kylančio reikalavimo Seimo nariui elgtis sąžiningai, pareigos sąžiningai pateikti valstybės institucijoms, sprendžiančioms dėl teisės dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia ar kita įslaptinta informacija, visą būtiną informaciją, be kita ko, apie savo ryšius su kitais asmenimis, bendravimas su kuriais gali turėti įtakos valstybės interesų, be kita ko, valstybės paslapties apsaugai.
Taigi Seimo narys M. Bastys nesilaikė Konstitucijoje nustatyto Seimo nario priesaikos, įtvirtintos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ 5 straipsnyje konstitucinio Seimo nario statuso, įtvirtinto, be kita ko, Konstitucijos 59 straipsnio 2 ir 4 dalyse, kylančios Seimo nario pareigos be kita ko būti ištikimam Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas, veikti tautos ir Lietuvos valstybės interesais.
Vertindamas, ar šis Seimo nario M. Basčio padarytas Konstitucijos pažeidimas yra šiurkštus, ar juo sulaužyta Seimo nario priesaika, Konstitucinis Teismas atsižvelgė į konstitucinio valstybės paslapčių instituto reikšmę, Seimo nario M. Basčio veiksmą nuslepiant ryšių su P. Vojeika pobūdį ir galimą grėsmę su valstybės paslaptimi susijusioms pamatinėms ir kitoms konstitucinėms vertybėms.
Šiame kontekste Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad valstybės paslaptis pagal Konstituciją yra tokia neskelbtina, neskleistina informacija, kurią atskleidus galėtų būti padaryta žala valstybei bei bendram visos visuomenės gėriui, visos visuomenės politinei organizacijai, tai yra galėtų būti pažeisti svarbiausi Konstitucijos reguliuojami, ginami ir saugomi santykiai.
Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „visiškai slaptai“, yra valstybės paslaptį sudaranti informacija, kuriai reikalinga aukščiausio lygio apsauga, nes ją praradus arba neteisėtai atskleidus gali būti pažeistos pamatinės konstitucinės vertybės, gali būti sukelta grėsmė Lietuvos Respublikos suverenitetui ar teritoriniam vientisumui, atsirasti ypač sunkios pasekmės valstybės interesams arba sukeltas pavojus žmogaus gyvybei.
Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad, kaip minėta, nesąžiningas informacijos pateikimas valstybės institucijoms, sprendžiančioms dėl teisės dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia ar kita įslaptinta informacija, taip pat gali lemti tai, kad su valstybės paslaptimi galės susipažinti asmuo, kuris nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei, ir taip kelti grėsmę valstybės paslapties saugumui, taigi ir Konstitucijoje įtvirtintoms ir saugomoms vertybėms.
Konstitucinis Teismas pažymėjo ir tai, kad, kaip minėta, Seimo narys M. Bastys klausimyną, skirtą asmenims, kurie pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pildė ne pirmą kartą ir ne pirmą kartą nenurodė visų asmeninių ryšių, turinčių įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo priėmimui. Taigi pakartotinai neįvykdė pareigos sąžiningai pateikti valstybės institucijoms, sprendžiančioms dėl teisės dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia ar kita įslaptinta informacija, visą būtiną informaciją, be kita ko, apie savo ryšius su kitais asmenimis, bendravimas su kuriais gali turėti įtakos valstybės interesų, be kita ko, valstybės paslapties apsaugai.
Šios bylos kontekste Konstitucinis Teismas konstatavo, kad sąžiningas atsakymas į klausimyno 55 punkto klausimą dėl pažinčių su kitų valstybių žvalgybos ar saugumo tarnybų darbuotojais vertintinas kaip ypač svarbus, atsižvelgiant į iš šios konstitucinės justicijos bylos medžiagos matomus Seimo nario M. Basčio ryšius, turinčius įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo priėmimui. Kaip minėta, iš VSD 2017 m. kovo 8 d. pažymos Seimo Pirmininkui matyti, kad, be P. Vojeikos, Seimo narys M. Bastys palaiko ryšius su kitais asmenimis, kurie yra susiję su Lietuvos Respublikos interesams priešingų Rusijos Federacijos interesų įgyvendinimu.
Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimo narys M. Bastys, nuslėpdamas savo ryšius su P. Vojeika ir taip nesąžiningai siekdamas gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „visiškai slaptai“, šiurkščiai pažeidė Konstituciją, be kita ko, jos 59 straipsnio 2 ir 4 dalių, įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ 5 straipsnio reikalavimus ir kartu sulaužė priesaiką.
Kiti Seimo 2017 m. birželio 6 d. nutarime išdėstytame paklausime, ar Seimo nario M. Basčio konkretūs veiksmai, nurodyti Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Seimo nariui M. Basčiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti išvadoje, prieštarauja Konstitucijai, nurodyti veiksmai netirti, nes jų nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.
Gerbiamieji kolegos, pagal Seimo statuto 241 straipsnio 5 dalį suteikiu žodį posėdžio sekretorei V. Gureckienei.
V. GURECKIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, į apkaltos procesą Seime atvyko Seimo narys M. Bastys, taip pat Seimo nario M. Basčio advokatas J. Gaudutis.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pasitarti dėl kalbėjimo ir atsakymų į klausimus trukmės? (Balsai salėje) Siūlome Seimo nariui arba jo prašymu advokatui 10 minučių. Galime pritarti? (Balsai salėje) Pritariame. Seimo narių klausimams Seimo nariui, kuriam taikoma apkalta, ar vietoj jo kalbančiam advokatui – iki 40 minučių. Pritariame. Seimo nario, kuriam taikoma apkalta, baigiamajam žodžiui – iki 10 minučių. Sutinkame.
Vadovaujantis Seimo statuto 241 straipsnio 7 dalimi, žodis suteikiamas asmeniui, kuriam taikoma apkalta, arba jo prašymu vienam iš advokatų.
Kviečiu Seimo narį M. Bastį į tribūną. Jums skiriama 10 minučių.
M. BASTYS (MSNG). Dėkoju, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, kadangi šioje procedūroje yra numatyta galimybė pasisakyti arba man, arba man atstovaujančiam advokatui, tai pradžioje aš prašau į tribūną, kad mano klausimu pasisakytų man atstovaujantis advokatas J. Gaudutis, o aš esu pasirengęs atsakyti į Seimo narių klausimus ir baigiamajam žodžiui. Dėkoju.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną Seimo nario M. Basčio advokatą J. Gaudutį.
J. GAUDUTIS. Dėkoju, gerbiamas Pirmininke, už suteiktą galimybę atstovauti ir ginti žmogaus teises Lietuvos Respublikos Seime.
Gerbiamieji Seimo nariai, didelė garbė kalbėti iš šios tribūnos, o kartu man tenka didelė atsakomybė ginti vieną iš jūsų – Seimo narį M. Bastį. Šiandien išreikšdami savo politinę valią, galutinai nuspręsite M. Basčio likimą. Žengdami tokį atsakingą žingsnį, turite žinoti absoliučiai visą situaciją, žinoti visas faktines aplinkybes, kad nesuklystumėte.
Pasinaudosiu Lietuvos Respublikos Seimo apkaltos proceso praktika, kuri įtvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo statute ir 2010 m. lapkričio 11 d. plenarinio posėdžio Nr. 266 stenogramoje. Pasakyta, kad „Seimo posėdžio pirmininkas ir advokatas savo kalbose gali remtis įrodymais, turinčiais reikšmės sprendžiant konstitucinės atsakomybės klausimą“. Pateiksiu Seimui naujus duomenis, kurie charakterizuoja M. Bastį ir jo veiksmus.
Atkreipiu dėmesį į tai, kad Seimo statutas neleidžia man vertinti Konstitucinio Teismo išvados teisėtumo ir pagrįstumo.
Trumpai priminsiu problemos pagrindus. M. Bastys apkaltintas tuo, kad jis, siekdamas gauti leidimą dirbti su visiškai slapta informacija, kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą ir jam buvo pateiktas klausimynas, kurį jis privalėjo užpildyti. Atsakydamas į 55 klausimą, ar pažįsta asmenis, kurie dirbo kitų valstybių žvalgybos saugumo tarnybose ar su jomis susijusiose institucijose, M. Bastys prie 55 klausimo nurodė, kad nepažįsta, o vėliau, apklausiamas Valstybės saugumo departamento darbuotojų, žodžiu patvirtino, kad pažįsta tokį asmenį kaip P. Vojeiką.
Valstybės saugumo departamentas toliau tyrimo neatliko ir apsiribojo tokiu atsakymu: M. Basčio atsakymas juos tenkino. Manė, kad M. Bastys turėjo suprasti klausimo esmę, tačiau negalėdami patikrinti ir paneigti M. Basčio paaiškinimų, pasirėmė bendra teismų praktikos nuostata, kad nepaneigus negalima teigti, kad meluoja ir sako netiesą. Valstybės saugumo departamentui pakako, kad patikrinus žodžiu M. Bastys nenuslėpė savo pažinties su KGB darbuotoju P. Vojeika, toliau nebuvo reikalo M. Bastį tikrinti poligrafu. Valstybės saugumo departamento veiksmai šioje dalyje visiškai atitinka įstatymus, teismų praktiką ir yra teisėti.
Kilo kitas klausimas, reikšmingas M. Basčiui kaip politikui, ar M. Bastys, užpildęs klausimyno 55 klausimą, suprato, suvokė ir tyčia melavo įrašydamas neteisingą įrašą, kad kitų valstybių specialiųjų tarnybų darbuotojų nepažįsta.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išvadą girdėjote – M. Basčiui ji yra nepalanki. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas tokią išvadą padarė iš jam pateiktos Seimo komisijos medžiagos. M. Basčio teiginys, kad jis nepagalvojo, neprisiminė ir nesuprato 55 klausimo, liko toliau netirtas ir neįvertintas.
Valstybės saugumo departamentas nepasinaudojo galimybe patikrinti M. Basčio parodymus melo detektoriumi, nes tai jiems jau buvo nereikalinga, o nesutikimą, kad M. Basčiui leidimas būtų neišduotas, motyvavo kitais pagrindais: jog M. Basčio aplinkoje yra asmenų, kurie Valstybės saugumo departamentui kelia abejonių, ir daro prielaidą, kad per juos galėtų nutekėti visiškai slapta informacija. Konstitucinio Teismo posėdžių metu minėti darbuotojai pasakė, kad M. Bastys apie savo pažintį su KGB darbuotoju galėjo užmiršti. Specialiųjų tarnybų praktika žino metodus, kaip patikrinti, ar žmogus nemeluoja apie praeitą įvykį. Tuo tikslu naudojamas poligrafas su specialiąja programa. Jo principas yra toks pat kaip ir širdies kardiogramos. Niekas neabejoja tokio žmogaus širdies darbo tikrinimo rezultatais. Šioje Seimo nario byloje buvo pasinaudota tyrimo poligrafu. Parinkau tokiam tyrimui atlikti žinomą visoje Europoje Krokuvos akademijos Poligrafinių tyrimų centrą. Tai pirmaujanti mokslo įstaiga šioje srityje Europoje. Minėtas Lenkijos akademijos Poligrafinių tyrimų centras priklauso Jungtinių Amerikos Valstijų Poligrafinių tyrimų asociacijai. Pateikiau klausimą, ar, užpildydamas klausimyno 55 klausimą, M. Bastys sąmoningai melavo, kad jis negalvojo ir nesuvokė, kad klausimas apima ir buvusios valstybės SSRS KGB darbuotojus.
Krokuvos akademija, atlikusi tyrimą, nustatė: remiantis gautais tyrimo rezultatais, tiriamasis reagavo į kritinius klausimus, susijusius su klausimynu (klausimo numeris 55), kaip įprasta žmogui, atsakinėjančiam nuoširdžiai į tokio pobūdžio klausimus. Darytina išvada, kad į testo klausimus atsakė ir nesiekė suklaidinti tyrėjo. Visa tai reiškia, jog M. Bastys, užpildydamas klausimyno 55 klausimą, nesuvokė, kad klausimas susijęs ir su nesančios valstybės KGB darbuotojais. Visa tai reiškia, jog M. Bastys sąmoningai, tyčia nenuslėpė nuo… savo pažinties su buvusiu KGB darbuotoju. Be to, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedros specialistas, ištyręs klausimyno 55 klausimą, padarė išvadą, kad klausimas parašytas dviprasmiškai ir jį galima suprasti taip, kaip suprato M. Bastys.
Lietuvos teismai jau naudojo poligrafus tirdami sunkius nusikaltimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėse nutartyse jau pripažino, kad tyrimas poligrafu yra reikšmingas ir turi orientacinį pobūdį. Vilniaus apygardos teismas dėl kompozitoriaus T. Dobrovolskio nužudymo pritaikė poligrafą. Daugumoje valstybių nustatant subjektyvinę veiksmų pusę ir ar asmuo sąmoningai suvokė veiksmų pasekmes, ir kokius turėjo motyvus, atliekami tyrimai poligrafu. Atsisakoma formuoti išvadą dėl subjektyvinės pusės nustatymo ar spėjimo iš visos bylos aplinkybių, tai yra jau vakarykštis metodas. Atrodo, kad galima dėti tašką dėl 55 klausimo. Moksliškai pagrįsta, kad M. Bastys elgėsi teisingai ir sąmoningai neklaidino Valstybės saugumo departamento.
Liko neatsakytas dar vienas klausimas, kuris labai svarbus šioje situacijoje, t. y. ar M. Bastys buvo verbuotas užsienio žvalgybos darbui prieš Lietuvą? Tyrimas turėjo būti atliktas pagal programą, skirtą tokiam klausimui patikrinti, ir tikrinant asmens, turinčio supratimą apie politinę žvalgybą ir jos metodus. Tokį specialistą Lietuvoje suradome, tai specialistas, ilgą laiką dirbęs Vadovybės apsaugos departamente. Tyrimui buvo pateiktas klausimas, ar M. Bastys kitų valstybių specialiųjų tarnybų nuo 1990 metų iki 2018 metų buvo verbuotas žvalgybiniam darbui Lietuvos valstybėje? Specialistas šitą klausimą išskaidė į kitus klausimus ir patikrino melo detektoriumi M. Basčio atsakymus.
Buvo pateikti tokie klausimai: kiek kartų buvote susitikęs su Rusijos ir Baltarusijos žvalgybininkais nuo 1990 metų? M. Basčio atsakymas – ne. Antras klausimas. Kiek kartų perdavėte slaptą informaciją Rusijos ir Baltarusijos žvalgybininkams po 1990 metų? M. Basčio atsakymas – ne. Kokių šalių žvalgyboms ir specialiosioms tarnyboms esate pardavęs slaptą informaciją? Ar bendradarbiavote nuo 1990 metų? Nurodomos aštuonios valstybės. Dėl tam tikrų sumetimų aš jų nevardinsiu. M. Basčio atsakymas buvo ne. Į klausimą, kokios šalies žvalgyba yra užverbavusi ir paveikusi kokiu nors būdu, atsakė neigiamai.
M. Bastys buvo tiriamas ir dėl savo ryšio su P. Vojeika. Nustatyta, kad nuo 2015 metų iki 2018 metų jis nėra bendravęs su P. Vojeika, taip pat P. Vojeikai nėra perdavęs Lietuvos Respublikos svarbios informacijos. Tokios informacijos jis nėra perdavęs ir J. Kostinui, V. Pachomovui, E. Mackevičiui, S. Dubininkui. Į klausimą, ar turite informaciją, kad kuris nors iš minėtų asmenų yra susijęs ir bendradarbiauja su Rusijos, Baltarusijos žvalgybomis ar specialiosiomis tarnybomis, M. Bastys atsakė, kad tokios informacijos neturi. Į klausimą, kiek kartų jūs Lietuvos Respublikos Seime bandėte paveikti įstatymo priėmimą ne Lietuvos Respublikos naudai, atsakė, kad nė karto. Poligrafologas, atsižvelgdamas į toninio bei fazinio odos laidumo, judesio daviklio kreivių eigą ir į kitus duomenis, teigia, kad M. Bastys į jam pateiktus klausimus atsakė atvirai ir nemelavo. Esant šiems įrodymams, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedros mokslų daktaro išvadai, Lenkijos Respublikos Krokuvos akademijos ekspertizės išvadoms ir buvusių Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos departamento specialistų išvadai, nebeliko pagrindo M. Bastį apkaltinti ir padaryti nepalankų jam politinį sprendimą.
Konstitucinio Teismo išvada yra tik vienas iš įrodymų apkaltos procese. Priimant politinį sprendimą, lemia visuma įrodymų, tiek kaltinančių, tiek teisinančių, kurie formuoja Seimo nario vidinį įsitikinimą. Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, remdamasis Konstitucinio Teismo išvadomis, Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalyje nurodytus klausimus galutinai sprendžia Seimas. Seimas nėra saistomas Konstitucinio Teismo išvados tiesiogiai. Kaip bausti Seimo narį, ar iš viso jį bausti, sprendžia tik Seimas. Išvadoje tai nėra dėstoma. Taigi tik jūs ir niekas kitas šiandien neturi teisės ir pareigos spręsti dėl Seimo nario M. Basčio konstitucinės atsakomybės. Aš prašau jūsų priimti sprendimą nepanaikinti Seimo nario M. Basčio mandato. Manau, kad jūs sąžiningai padarysite politinį sprendimą.
Baigdamas noriu padėkoti jums, kad išklausėte mano argumentus, palinkėti elgtis taip, kaip liepia širdis ir leidžia sąžinė. Tai prieš tūkstantį metų išsakyta paprasta tiesa.
Baigdamas savo kalbą, pacituosiu V. Šekspyro žodžius: „Tepadeda jums Dievas nepadaryti klaidos.“ Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar bus užduodami klausimai asmeniui, kuriam taikoma apkalta, t. y. Seimo nariui M. Basčiui. Klausimus užduoda posėdžio pirmininkas ir advokatas. Aš klausimų neturiu. Ar advokatas?.. Advokatas taip pat neturi.
Pagal Seimo statutą dabar gali klausti Seimo nariai. Seimo nariai gali klausti Seimo nario M. Basčio ir advokato J. Gaudučio. Klausimams, kaip ir buvo informuota, yra sutarta, kad mes skiriame 40 minučių. Pirmiausia klausimai užduodami tų Seimo narių, kurie užsirašė klausti frakcijos vardu, o toliau – pagal sąrašą.
Kviečiu Seimo narį M. Bastį į tribūną.
Klausia Seimo narys V. Bakas.
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Ponas Basty, galėtumėte suformuluoti pats klausimą, į kurį jums būtų atsakant aišku, kad jūs žinojote, jog ponas P. Vojeika buvo KGB pareigūnas? Kaip tas klausimas turėjo skambėti?
M. BASTYS (MSNG). Dėkoju, gerbiamasis kolega, už klausimą. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų šis klausimas buvo klaidinantis ir kai prasidėjo visas procesas mano atžvilgiu, aš šią mintį išdėsčiau ir advokatui gerbiamajam J. Gaudučiui. Būtent jis pasiūlė kreiptis į lietuvių kalbos ekspertą mokslų daktarą, kad būtų išaiškintas tas klausimas, ar iš tiesų aš galėjau jo nesuprasti. Taigi, kalbant atvirai ir norint suprasti konkrečiai, kaip turėtų būti suformuluotas klausimas, mano supratimu, turėtų būti įrašyta skliausteliuose, kad tai apima ir buvusias valstybes, kurių jau šiandien nėra, KGB darbuotojus, žvalgybininkus, saugumo darbuotojus ir panašiai. Būtų viskas labai paprasta ir aišku. Kada yra klausiama, ar pažįstate esamą, buvusį žvalgybininką, aš suprantu konkrečiai apie dabar esančias valstybes ir man nesuponuoja, net į galvą neateina ir net negalvoju apie tai, kad aš turėčiau galvoti ir mąstyti apie buvusias valstybes. Tai, galų gale, kada buvo pateikta lietuvių kalbos eksperto išvada ir kada aš sutikau, paprašytas advokato J. Gaudučio, kad būtent šiuo klausimu būčiau patikrintas poligrafu, taip pat yra aiškiai parodoma. Taigi tikrai nebuvo man jokio pagrindo galvoti kitaip. Dėkoju, gerbiamas kolega, už klausimą.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Kubilius. Ruošiasi N. Puteikis.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Pone Basty, mano klausimas, aišku, ne apie privačius poligrafus ir ne apie, kaip jūs nesupratote, kad jums būtina yra nurodyti tokioje anketoje savo ryšius su P. Vojeika. Mano klausimas bendresnis.
Jūsų veiklą praeitais metais tyrė V. Bako vadovaujamas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir balandžio 18 dieną Seimas patvirtino išvadą dėl jūsų ryšių su įvairiais Kremliaus atstovais. Šiuo metu Jungtinių Amerikos Valstijų Kongresas tiria galimus Kremliaus santykius su D. Trampo, JAV prezidento, rinkimų kampanija. Aš noriu priminti, kokią išvadą patvirtino Lietuvos Respublikos Seimas (cituoju): „Seimo narys M. Bastys, tarpininkaudamas „Rosatom“ ir su ja susijusiomis įmonėmis, žvalgybos ir saugumo struktūrų pareigūnams, Kremliui artiems žurnalistams ir buvusiems ar esamiems nusikalstamo pasaulio atstovams, siekia daryti įtaką politiniams procesams ir aukščiausiems valstybės pareigūnams Lietuvoje, kurie galėjo pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį ir padaryti žalos Lietuvos valstybei.“
Gerbiamas Basty, jūs turbūt suprantate, kad jeigu JAV Kongresas patvirtintų tokią išvadą apie savo prezidentą, tai prezidentas tris kartus jau būtų pats atsistatydinęs. Mano klausimas: ar jūs nesiruošiate pats atsistatydinti?
M. BASTYS (MSNG). Dėkoju, gerbiamas kolega, už klausimą. Tai, be abejo, nėra susiję su Konstitucinio Teismo išvada, tačiau, be abejo, praeitais metais buvo priimta tokia išvada, kurią pateikė Lietuvos Respublikos Seimui Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
Visų pirma, į kokius dalykus norėčiau atkreipti gerbiamų kolegų dėmesį? Aš manau, kad ir Valstybės saugumo departamentas bent jau iki 2013 metų turėjo pareigą ir prievolę perspėti Seimo narius, tarp jų ir mane, apie asmenis, su kuriais aš bendrauju, kad jiems tie asmenys kelia tam tikrų įtarimų. Tokių perspėjimų, tos prievolės, nors Valstybės saugumo įstatymas tai ir numatė iki 2013 metų, Valstybės saugumo departamentas nepadarė. Beje, aš norėčiau atkreipti gerbiamų kolegų Seimo narių… kad ši nuostata, kuri įsigaliojo… ta prievolė, kuri neįpareigoja perspėti Seimo narių, kad ji būtų pakeista, nes mes kiekvienas galime papulti į nepavydėtiną situaciją. Bendrai tai visi puikiai žinote ir suprantate, kad aš šiuo atveju bendravau su Lietuvos Respublikos piliečiais ir man nekilo jokių abejonių dėl šių piliečių, nes kitokios informacijos aš neturėjau. Tą informaciją gali turėti ir ja disponuoti tik Valstybės saugumo departamentas.
Taigi, kalbu apie tai, ar jau tada, kada buvo priimta tokia išvada, aš neturėjau dėti savo mandato. Iš tiesų aš galvojau iš pat pradžių, kad man būtų geriausia ir lengviausia to mandato atsisakyti, tačiau aš, grįžęs į savo apygardą, Zanavykų 64-ąją rinkimų apygardą, rinkėjų, kurie mane kėlė, kurie mane rėmė, kurie už mane agitavo, klausiau, kaip man dabar elgtis? Jie man vienareikšmiškai… Aš noriu pabrėžti, kad mano rinkėjai manimi pasitikėjo keturias kadencijas iš eilės. Tas klausimas, kuris yra keliamas dėl kitų valstybių… Taip pat mano rinkėjai jau 2016 metų rinkimų kampanijos metu buvo gana gerai apie tai informuoti, išskyrus, žinoma, ten kai kuriuos asmenis, kurie yra įvardijami Valstybės saugumo departamento pažymoje. Taigi rinkėjai man aiškiai davė suprasti, kad mes, Mindaugai, tavimi pasitikime ir visiškai nematome jokio pagrindo, dėl ko tu turėtum dėti savo mandatą ar atsisakyti jo. Tuo labiau kad ir Generalinė prokuratūra, į kurią aš pats kreipiausi, kad būtų atliktas mano atžvilgiu tyrimas, ar aš padariau kokius nors veiksmus, ar aš veikiau prieš Lietuvos Respublikos valstybę… Tokių duomenų visiškai nebuvo. Taigi tai aš vertinu kaip būdą, galimybę, na, tam tikros politinės kovos, ir tiek. Dėkoju.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys N. Puteikis. Ruošiasi R. Juknevičienė.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš „15min“ perskaičiau, kad jūs atlikote poligrafo tyrimą Lenkijoje. O kodėl Lenkijoje? Toje publikacijoje neaiškiai suformuluota, ką vis dėlto parodė tas poligrafo tyrimas?
M. BASTYS (MSNG). Dėkoju, gerbiamas kolega, už klausimą. Gerbiami kolegos, aš jau buvau užsiminęs apie tai, kad aš sutikau, kad būčiau patikrintas poligrafu ir Lietuvoje Valstybės saugumo departamento. Tačiau jie nematė reikalo. Į kitas institucijas, pavyzdžiui, kaip Vidaus reikalų ministerija ar Krašto apsaugos ministerija aš nenorėjau kreiptis, nes tai būtų priešinimas institucijų. Viena institucija atsisako, kitos institucijos lyg ir būtų statomos į nepatogią situaciją. Aš priėmiau sprendimą pasitikrinti valstybėje, kuri yra mums draugiška, kur ekspertas yra pripažintas pasauliniu lygiu, kuris skaito paskaitas, kuris naudoja Jungtinių Amerikos Valstijų pagal „Juta“ programą poligrafo sistemą, ir taip priėmėme būtent tokį sprendimą, kad kuo mažiau būtų sukelta abejonių.
O dėl klausimo, tai ir yra ta esmė, ar aš tą klausimą suvokiau taip, kaip suvokiau, ar aš norėjau nuslėpti sąmoningai. Kitaip tariant, kaip ir yra parašyta Konstitucinio Teismo išvadoje, kad aš sąmoningai tai dariau. Mano tikslas ir yra parodyti jums, gerbiami Seimo nariai, kad jokio tikslo sąmoningai nuslėpti tos informacijos aš neturėjau, kadangi klausimas buvo toks, kuris man nesuponavo, kad aš galvočiau apie buvusios valstybės buvusius darbuotojus. Čia belieka tik jums spręsti. Dėkoju.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė R. Juknevičienė. Ruošiasi S. Jakeliūnas.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Aš matau, kad jūs tikrai įsisavinęs kai kuriuos žvalgybų metodus ir primetate Seimui tokius antraeilius dalykus apie poligrafą, pasitikrinęs kažkur privačiai, veliate mus į smulkmenas, antraeilius dalykus. Bet mano klausimas ne apie tai.
Jūs buvote įspėtas VSD dar jums pradedant dirbti G. Kirkilo Vyriausybėje, kad jūs bendraujate ar bendravote su Rusijos interesus vykdančiais žmonėmis, jums buvo palikti VSD kontaktai, tačiau jūs mezgėte kitus kontaktus toliau, niekaip neinformuodamas Valstybės saugumo departamento. Todėl mano klausimas yra toks.
Kodėl apie „Rosatom“ atstovų prašymus surengti susitikimus su tuometiniu premjeru A. Butkevičiumi, Seimo Pirmininku V. Gedvilu ir apie savo perduodamą informaciją jiems neinformavote Valstybės saugumo departamento, Lietuvos institucijos, bet perduodavote medžiagą priešiškos valstybės struktūroms, nors dar dirbdamas, kaip sakiau, buvote įspėtas ir žinojote, ir šiandien žinote, kas yra „Rosatom“, kieno interesams atstovauja „Rosatom“ ir kad jie atstovauja iš esmės priešingiems ir priešiškiems Lietuvos Respublikai interesams.
M. BASTYS (MSNG). Dėkoju, gerbiama kolege, už klausimą. Visų pirma reikia pabrėžti, kad aš nebuvau perspėtas Valstybės saugumo departamento, ir jūs tai puikiai žinote, kad aš nebuvau perspėtas. Tai liudijo ir Konstituciniame Teisme Valstybės saugumo departamento darbuotojas gerbiamas A. Bložė, kad nebuvo jokio perspėjimo. Jūs žinote, kada yra oficialus perspėjimas ir kaip jis skamba. Šiuo atveju gerbiamas A. Bložė atsakė, kad buvo tiktai operatyvinis pokalbis ir buvo kalbama apie tai, kad mano buvo du susitikimai Rusijos ambasadoje dėl karių kapų tvarkymo.
Aš nenorėčiau čia per daug plėstis šituo klausimu, nes tai nėra susiję su apkaltos išvada. Tiesiog norėčiau galbūt tuo ir apsiriboti. Tuo labiau kad tie asmenys, kurių jūs čia tiesiogiai neįvardijate, bet iš tos pažymos reikia suprasti, kad jūs apie tai kalbate, yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Jūs suprantate? Jeigu jie veikia kitos valstybės interesams ir pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus, turėtų tam tikros institucijos atitinkamai ir elgtis. Dėkoju.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S. Jakeliūnas. Ruošiasi Z. Jedinskis.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Gerbiamas Mindaugai Basty, čia mes svarstome Konstitucinio Teismo išvadą, tačiau jau ir užduoti klausimai rodo, ir šiaip viešojoje erdvėje yra pasklidusi ta informacija, susijusi su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vertinimu, tyrimu ir išvada, todėl neišvengiamai Seimo narių sprendimą lems, matyt, visos šitos informacijos visuma.
Aš noriu paklausti, ar jūs, žvelgdamas dabar atgal ir įvertindamas tai, kas čia vyksta šiandien Seime ir prieš tai komitete, pripažįstate padaręs galbūt kokių nors klaidų, turėjęs netinkamų kontaktų ar netinkamai ką nors interpretavęs ir vertinęs? Man tai padėtų apsispręsti balsuojant ir dėl apkaltos, nes man rūpi tokie dalykai kaip ne tik Konstitucinio Teismo išvada, bet ir protingumo, ir proporcingumo kriterijai, kuriuos deklaruoja ir pats Konstitucinio Teismo pirmininkas. Kol kas aš neturiu susidaręs nuomonės, kaip vertinti jūsų mandato atėmimą. Ar jūs pripažįstate ką nors ne taip padaręs? Jeigu taip, kaip jūs galėtumėte galbūt ateity kitaip elgtis?
M. BASTYS (MSNG). Dėkoju, gerbiamas kolega, už klausimą. Iš tiesų aš apie tai daug esu galvojęs. Taip, aš, kaip ir visi mes, esu žmogus, žmogus, kuris daro ir klaidų. Be abejo, kaip Seimo narys, kaip atstovaujantis tautai, aš iš savęs reikalauju daug ir iš tiesų noriu kuo mažiau daryti tų klaidų priimant sprendimus. Šiuo atveju, jeigu mes kalbame apie praeitį, taip, aš manau, kad man reikėjo pagalvoti tinkamai apie tai, kaip turi būti visuomenė informuota apie neformalų susitikimą pas Seimo Pirmininką. Iš tiesų aš sau širdyje tai pripažįstu. Taip, iš tiesų aš tai pabrėžiau ir Konstituciniame Teisme, kad reikėtų, esant tam tikriems klausimams, kurie yra sudėtingi mūsų valstybei, daugiau konsultuotis ir tartis su Valstybės saugumo departamentu ir kitomis institucijomis, kurios operuoja informacija. Sutinku su tuo, kad šiandieną galbūt būtų mažiau tų abejonių. Dėkoju jums už klausimą.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys Z. Jedinskis. Ruošiasi A. Anušauskas.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas Mindaugai, ar teko jums matyti tuos buvusių įtariamųjų, bendradarbiavusių su KGB, sąrašus, kurie paskelbti laikraštyje „Respublika“? Ir ar teko jums bendrauti su tais asmenimis, kurie įtariami bendradarbiavimu su KGB?
M. BASTYS (MSNG). Dėkoju, gerbiamasis kolega už klausimą. Be abejo, aš skaičiau tą informaciją ir, be abejo, jūs puikiai suprantate, kad aš bendrauju – ir čia tarp mūsų yra kolegų, kurie yra įvardinti. Ar tai reikia vertinti rimtai, ar ne, manau, kad tai yra atskiras klausimas, sudėtingas klausimas, manau, kad dar mes ilgai apie tai diskutuosime. Dėkoju jums už klausimą.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Anušauskas. Ruošiasi P. Gražulis.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš suprantu, kad jūs (nežinau, kieno patariamas, gal atsakysite į klausimą) sugalvojote tą tariamą tikrinimą poligrafu, nežinau kokiu, nes poligrafų yra įvairiausių. Yra rusiškų „Alfa“, „Delta“, „Epos“, „Korsar“, „Rif“, „Barjer“. Šiaip jau Krokuvoje veikiantis centras, turintis poligrafą, jį naudoja moksliniams tyrimams. Šiuo atveju jūsų patikrinimas jiems tikrai, matyt, kokiai disertacijai pravers, nes poligrafų rezultatus kompetentingai gali vertinti tik tie žmonės, kurie žino, kaip buvo iš tikrųjų.
Deja, apie tuos žmones, kurie jus tikrino, to pasakyti negalima, ir vis dėlto norėčiau užbaigdamas paklausti, ar jums žinoma, kad jus tikrino poligrafo istorikai, poligrafo naudojimo istorikai, o ne tikrąja ta žodžio prasme specialistai? Istorijos rašymas, aišku, irgi labai svarbi veikla, bet vis dėlto…
M. BASTYS (MSNG). Dėkoju, gerbiamas kolega, už klausimą ir už išsakymą nuomonę. Kaip jau aš minėjau, pasitikrinti poligrafu pasiūlė mano advokatas J. Gaudutis, aš su tuo sutikau. Ir jau kalbėjau apie argumentus, kodėl aš pasirinkau šiuo atveju neutralią pusę, kad nesukelčiau jokios nereikalingos įtampos mūsų valstybėje esančioms institucijoms, kurios turi teisę tokius tyrimus daryti. Dar kartą pasikartosiu kalbėdamas apie profesorių J. Vidavskį: jis yra pripažintas pasaulinio lygio ekspertas, skaito paskaitas, ir man nekilo jokių abejonių dėl jo profesionalumo. Dėkoju.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys P. Gražulis. Ruošiasi S. Jovaiša.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis Mindaugai, noriu paklausti. Yra didžiausias nusikaltimas bendrauti su buvusiais VSD pareigūnais, ne VSD, bet Lietuvos saugumo darbuotojais. Jums žinoma, kad D. Arlauskas pats prisipažino, kad yra buvęs saugumo struktūrų darbuotojas. Aš noriu paklausti, ar jūs deklaravote tai, ar deklaravo tai savo deklaracijoje nors vienas Seimo narys, kuris dabar turi pažymą dirbti su slapta informacija?
M. BASTYS (MSNG). Dėkoju, gerbiamasis kolega, už klausimą. Iš tiesų asmeniškai aš pažįstų D. Arlauską. Yra tekę su juo keletą kartų kalbėtis, be abejo, lygiai taip pat reikėtų šiuo atveju ir apie jį kalbėti. Ir jis taip pat turėtų būti toje anketoje nurodytas. Kaip kiti kolegos Seimo nariai elgėsi šiuo atveju, aš nežinau, tokios informacijos neturiu, bet manau, kad čia galėjo būti visko. Dėkoju jums už klausimą.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S. Jovaiša. Ruošiasi G. Landsbergis.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Aš pirmiausia norėčiau advokatui tokią trumpą repliką dėl to poligrafo veikimo. Jeigu bus klausimai užduodami: ar tu tą darei nuo 1990 metų, ar 1999 metų, tai nereiškia, kad tie įvykiai galėjo vykti ir 1989 metais ar dar anksčiau, todėl tie atsakymai gali būti labai lengvai šaltai atsakyti. Gerbiamasis kolega, aš nebuvau toje tyrimo komisijoje, čia mes dalyvaujame tarsi kokiame detektyve. Man vis tiek iš tos komisijos darbo iškyla į viešumą toks nagrinėjimas, kodėl jums reikėjo derinti su kažkuo iš jūsų bylos subjektų jūsų susipažinimo ar susitikimo, ar iš viso kažkokių darbų tokį alibi? Kodėl šito jums reikėjo? Vadinasi, jeigu jūs rengėtės su kažkuo iš anksto sutarti, tai nebuvo tiesa.
M. BASTYS (MSNG). Dėkoju, gerbiamasis kolega, už klausimą. Iš tiesų vėl tai nėra susiję su šios dienos klausimu, tai yra susiję su praeitimi, ko Konstitucinis Teismas iš esmės nenagrinėjo. Paprasčiausiai žmogiškas dalykas, aš gerbiu profesoriaus vardą ir šiuo atveju, kai žiniasklaida uždavė klausimus, aš į tuos klausimus atsakiau galbūt ne visai tiksliai ir neįvardindamas šiuo atveju profesoriaus, kad būtent jo iniciatyva aš buvau supažindintas. Tiesiog aš jį diplomatiškai, gražiai informavau, kad, gerbiamasis profesoriau, gali būti jums galbūt ir netikėta, bet aš turiu pasakyti, kokiu būdu aš susipažinau, rodos, su Ukrainos piliečiu A. Mertenu.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys G. Landsbergis. Ruošiasi L. Kasčiūnas.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Ponas Mindaugai, norėčiau paklausti tokio klausimo. Jūs kalbate apie tai, kad Lenkijoje jums teko tikrintis poligrafo aparatu. Mano klausimas būtų toks: kadangi Lietuvoje jūs turėjote keblumų suprasti apklausos 55 klausimą, dėl jo kreipėtės į Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos fakultetą, tai kokia kalba jūs atlikote poligrafo patikrinimą Lenkijoje? Ar tai buvo lenkiškai, ar tai buvo verstas tekstas iš lietuvių arba į kitą kokią kalbą? Jeigu Lietuvoje jums sekėsi sunkiai suprasti lietuvišką tekstą, ar nekilo tokių keblumų Lenkijoje?
M. BASTYS (MSNG). Dėkoju, gerbiamasis kolega, už klausimą. Iš tiesų klausimynas buvo sudarytas lenkų kalba ir tyrimas buvo atliekamas su vertėjo pagalba, verčiant į lietuvių kalbą. Beje, aš noriu pabrėžti, kad aš kažkada visai neblogai mokėjau lenkų kalbą. Aš esu skaitęs ir knygas. Šiandieną, kadangi aš mažiau vartoju tą kalbą, tai yra sudėtingiau susikalbėti. Tačiau šiuo atveju, dar kartą aš pabrėžiu, tai buvo daroma per vertėją. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys L. Kasčiūnas.
M. BASTYS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų gal nereikėtų juokauti tokiais dalykais…
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Ponas Mindaugai, nenutolkime nuo esmės ir nepaskandinkime Seimo tose detalėse. Aš noriu jūsų paklausti vieno labai paprasto klausimo: koks jūsų požiūris į Rusijos kompaniją „Rosatom“? Ar jūs sutinkate su teiginiu, kad „Rosatom“, kaip kompanija, atstovauja Kremliaus interesams ir kad jos interesai Baltijos šalyse ir konkrečiai Lietuvoje iš esmės prieštarauja Lietuvos nacionaliniam saugumui? Ar sutinkate su tuo, kad „Rosatom“ yra ta kompanija, kuri daro viską, kad užkirstų kelią Lietuvos sinchronizacijai su Vakarų Europos, kontinentinės Europos elektros tinklais, kad norėjo sukurti platformą Lietuvoje, iš kurios galėtų plėstis į kitas Europos Sąjungos valstybes? Pasakykite savo požiūrį į šitą kompaniją būtent tais klausimais, kuriuos aš paminėjau? Ačiū.
M. BASTYS (MSNG). Dėkoju, gerbiamasis kolega, už klausimą. Iš tiesų „Rosatom“ yra valstybės įmonė ir, be abejo, „Rosatomas“ atstovauja, net neabejoju, visų pirma Rusijos Federacijos valstybės interesams, tai nekyla jokių abejonių. O dėl to, ar ši įmonė, ši kompanija, kaip veikia Lietuvos interesus ar Pabaltijo valstybių interesus, čia jau yra sudėtingiau, atsakymas yra gana sudėtingas, nes ši kompanija dirba ir veikia legaliai, šiandien, pabrėžiu, legaliai uždarant Ignalinos atominę elektrinę, tai yra faktas. Šiuo atveju ar ta kompanija gali uždarinėti atominę elektrinę, ar negali uždarinėti, kol kas tas klausimas yra nekvestionuojamas. Europos Komisija tuo klausimu yra ne kartą pasisakiusi. Aš esu kalbėjęs apie tai ir Konstituciniame Teisme dėl mūsų Lietuvos Respublikos veiklos… Ignalinos atominės, Ignalinos veiklos, tam tikrų nepadarytų darbų, 17 mėnesių atominė nebuvo uždarinėjama tinkamai, vadinasi, už tai turėjome mokėti pinigus mes visi – mokesčių mokėtojai, o ne Europos Sąjunga. Jei mes kalbame apie Energetikos strategiją, kuri yra patvirtinta Lietuvos Respublikos Seime ir šioje kadencijoje jau buvo peržiūrima, tai, be abejo, šiuo atveju mes turime pasirinkę savo kelią ir tuo keliu turime ir vadovautis. Čia suprantama.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Aš noriu paklausti labai paprastai. Visos tos diskusijos, semantinės ir lingvistinės, apie klausimo formuluotę iš tikrųjų nukreipia nuo esmės. Aš norėčiau suprasti, kodėl jūs, žinodamas, kad asmuo turi ryšių su KGB, vis tiek toliau su juo bendravote? Kaip galima bendrauti su KGB struktūrai priklausančiu asmeniu?
Tada kitas klausimas. Ar jūs tikite, kad yra buvusių kagėbistų?
M. BASTYS (MSNG). Dėkoju, gerbiama kolege, už klausimą. Iš tiesų Seimo nario mandatas yra laisvas. Tai pabrėžia ir Konstitucinis Teismas. Ir šiuo atveju visi Lietuvos Respublikos piliečiai, visi, pabrėžiu, Lietuvos Respublikos piliečiai, šiuo atveju ir buvęs KGB darbuotojas, ir paminėtas D. Arlauskas, taip pat buvęs KGB darbuotojas, visi yra Lietuvos piliečiai, jie čia gyvena, jie čia dirba. Todėl man, kaip Seimo nariui, nėra galimybės atsisakyti ar ignoruoti.
Kita vertus, jeigu jūs atkreipsite dėmesį, aš ir nebendravau nuolatos. Tai buvo epizodiniai keli susitikimai, tai parodo ir tyrimas, kad aš pats asmeniškai tų susitikimų neieškojau. Suprantate, šie žmonės, kurie dirbo sovietų laikais, yra mūsų Lietuvos Respublikos piliečiai, ir čia vertinimai, ką jie darė ir kaip darė, jau yra visų pirma istorikų dalykas. O aš, kaip Seimo narys, turintis laisvą mandatą, turiu atstovauti visiems. Galų gale net ir kaip Žmogaus teisių komiteto narys galiu pasakyti ir taip, kad aš turiu bendrauti ir su esamais, ir su buvusiais nusikaltėliais. Aš taip pat turiu žinoti jų nuomonę vienais ar kitais gyvenimo klausimais.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K. Masiulis. Ruošiasi I. Degutienė.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Norėčiau jūsų paklausti. Jūs esate žmogus, turintis politinę patirtį. Kaip manote, koks sprendimas bus priimtas? Kas jus iš frakcijų parems ir nebalsuos už apkaltą?
M. BASTYS (MSNG). Dėkoju, gerbiamas kolega, už klausimą. Iš tiesų aš tokių duomenų nerinkau, nežinau. Tikiuosi Seimo narių supratimo ir prašysiu visų Seimo narių, kad mane palaikytų. Tarp jų, gerbiamas kolega, ir jūsų prašau, kad jūs mane palaikytumėte. Dėkoju.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, iš tikrųjų jūs ne pirmą kadenciją Seime, turite jau, matyt, ir politinės nuovokos apie procesus, kurie yra ne tik Lietuvos viduje, bet ir geopolitinius procesus. Kaip jums dabar retrospektyviai atrodo, kodėl kai kurie Lietuvai nepalankūs žmonės norėjo būtent su jumis susitikti? Jūs tuo metu nebuvote nei komiteto pirmininkas, nei Seimo vadovas, tuo metu netgi nebuvote ir Seimo Pirmininko pavaduotojas. Jeigu ne šita pozicija, tai, ko gero, mes su jumis šia tema ir nekalbėtume, taip užmaršty ir liktų tas jūsų susitikimas. Kaip jums retrospektyviai atrodo, kodėl taip įvyko? Ačiū.
M. BASTYS (MSNG). Dėkoju, gerbiama kolege, už klausimą. Iš tiesų man į šį klausimą yra sudėtinga atsakyti. Jis, ko gero, yra adresuojamas tiems asmenims. Aš dar neturėjau progos jų paklausti, tiesiog vadovaujuosi Valstybės saugumo departamento darbuotojų siūlymu nebendrauti su šiais asmenimis. Taigi aš ir negaliu į tą klausimą atsakyti. Dėkoju.
PIRMININKAS. Paklausė 14 Seimo narių. Daugiau nėra užsirašiusių, visi, kurie norėjo, paklausė. Pagal Seimo statuto 241 straipsnio 8 dalį dabar kviečiu Seimo narį M. Bastį, kuriam taikoma apkalta, tarti baigiamąjį žodį. Jums skiriama 10 minučių.
M. BASTYS (MSNG). Dėkoju, gerbiami kolegos, gerbiamas Seimo Pirmininke. Iš tiesų šitas procesas man yra labai sudėtingas žmogiškąja prasme ir tikrai galvojau apie tai, kaip reikėtų atsisakyti mandato, tačiau rinkėjai, mano rinkėjai, kurie manimi pasitiki, kurie jau mane renka ne pirmą kadenciją, vis dėlto prašė manęs, kad aš savo noru nedėčiau mandato. Jie išreiškė visišką pasitikėjimą manimi. Na, visų, žinoma, neapklausi, visų balsavusių už mane bent jau šioje kadencijoje. Noriu tik tiek pasakyti, kad tas pasitikėjimas manimi kiekvienoje kadencijoje augo, aš antrame ture vis gaudavau didesnį ir didesnį balsų skaičių.
Mano pažiūras jūs žinote, esu kairiųjų pažiūrų. Jeigu taip vaizdžiai pasakyčiau, be abejo, aš gerbiu ir dešiniąsias, ir centristines, ir kairiąsias pažiūras. Taip vaizdžiai sakant, jeigu mes tikime Dievą, kiekvienas tikėjimas veda į tą vienintelį Dievą, kitaip tariant, yra skirtingi keliai, taip ir politikoje yra skirtingi keliai – kairės, dešinės, centro ar dar kitokie, sakykime, formatai. Bet tikėjimas visos tautos gerove, visos valstybės gerove, visos valstybės sėkme, kiekvienas kelias, ar tai būtų kairės, ar dešinės, yra prasmingas ir reikalingas. Iš tiesų aš bendrauju su daugeliu žmonių ir čia paminėtoje Valstybės saugumo departamento pažymoje… Mane mokė tėvai, mano mokytojai rodyti pagarbą kiekvienam žmogui, kad ir kas ji būtų. Tokiu būdu aš tomis vertybėmis vadovavausi.
Kalbėdamas iš esmės apie Konstitucinio Teismo sprendimą, aš puikiai suprantu, kad jis yra nekvestionuojamas. Ir ar jūs pritarsite Konstitucinio Teismo sprendimui, ar pritarsite mano asmenybei, tai viskas, gerbiami kolegos, yra jūsų rankose. Aš prašau jūsų palaikyti mane, atsiprašau tų kolegų Seimo narių, kuriuos kada nors esu įžeidęs ar savo kitą nuomonę pasakęs per aštriai. Tačiau jeigu kalbėčiau iš esmės, aš vadovavausi tiktai bendražmogiškomis vertybėmis, konstitucinėmis vertybėmis, priesaikos vertybėmis ir tikiuosi toliau jomis vadovautis. O jūs, gerbiami kolegos, priimsite sprendimą. Dėkoju. Ir tepadeda jums Dievas!
PIRMININKAS. Dėkoju M. Basčiui.
Gerbiami kolegos, dabar pagal Statuto 107 straipsnyje nustatytą tvarką žodis suteikiamas Seimo nariams už ir prieš ne daugiau kaip po keturis iš vienos ir iš kitos pusės Seimo narius. Kiekvienam kalbančiam Seimo nariui skiriamos dvi minutės. Pirmenybė kalbėti skiriama frakcijų seniūnams arba kalbantiems frakcijos vardu.
Nuomonė už – kalbės Seimo narė R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Seimo nario mandatas nėra laisvas, kad Seimo narys atstovautų Kremliaus interesams Lietuvoje. Sunkiai įsivaizduoju pasekmes, jei Seimas paneigtų ne tik savo kolegų iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, tikrai sunkiai ir atsakingai dirbusių, bet ir ilgametį Valstybės saugumo departamento darbą siekiant užkardyti agresyvų Kremliaus ardomąjį darbą. Mes balsuojame ne tik dėl M. Basčio mandato, bet ir dėl to, kiek esame pajėgūs prisidėti prie atgrasymo užkardinti hibridines grėsmes mūsų kraštui. Šis balsavimas parodys, ar Lietuva sugeba apsiginti nuo išorės daromų įtakų, ar mes esame pajėgūs pasakyti, kad netoleruosime, jog „Rosatom“ atstovai būtų vedžiojami po Lietuvos Respublikos Seimą lyg po savo kiemą, o Rusijos specialiųjų tarnybų atstovai darytų įtaką Lietuvos politikai per Seimo narius. Tai daryti mus įpareigoja jau šio Seimo priimta Nacionalinio saugumo strategija.
Beje, cituoju šios Vyriausybės programą: „Daug dėmesio skirsime pasirengimui atsakyti į hibridines grėsmes, sieksime, kad visuomenė sugebėtų efektyviai reaguoti į pasikėsinimus į Lietuvos suverenitetą, vidaus politiką, mūsų piliečių laisves ir teises.“ Jei paneigsime savo pačių patvirtintus tikslus, būsime pralaimėję. Tai būtų labai bloga žinia. Visa Tėvynės sąjungos frakcija balsuos už tai, kad priesaiką sulaužęs Seimo narys M. Bastys netektų mandato ir kad Lietuvos Seimas duotų aiškų atsakymą – Kremliaus interesams čia nebus atstovaujama.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiami Seimo nariai, jeigu paimsime gerbiamą Seimo narį M. Bastį, ne mūsų frakcijos narys, aš neturiu jokio intereso, bet yra pasakyta – ne žodžiais, o darbais mes tėvynę mylim. Iš tikro gal ir aš esu ne kartą su kokiu nors susitikęs žmogumi, kurį pažįstu, o jis yra KGB agentas. To ne kartą klausė, kiek supratau, ir ponas M. Bastys. Jis pasakė: pažįstu P. Vojeiką, bet kad agentas, tai jis nežino. Ar galima žinoti? Taigi agentai yra visi slapti. „Respublikoje“ paskelbtas sąrašas, bet kiek jis tikras? Tai mes išvis vienas su kitu negalėtume bendrauti.
Kitas dalykas. Aš iškėliau klausimą. D. Arlauskas – buvęs KGB darbuotojas. Ar jūs, kurie gavote pažymą dirbti su slapta informacija, deklaravote, kad jūs jį pažįstate, ar sakėte, kad nepažįstate, ar apskritai apie jį nekalbėjote? Pamąstykite kiekvienas.
Kitas dalykas. Jeigu būtų nuveikti kokie nors konkretūs darbai prieš Lietuvą, šiandien pirmas agituočiau, kad būtų apkaltintas ponas M. Bastys, bet jokių konkrečių darbų neįvardijo. Niekas nėra įvardyta. Susitiko. Aš galiu ir su velniu susitikti vardan Lietuvos. Kodėl nesusitikti? Dabar kaltinamas „Rosatom“, bet ar jums žinoma, kad „Rosatom“ stato atominę elektrinę Švedijoje, taip pat stato Suomijoje, atsiprašau, stato Vengrijoje elektrinę – Europos Sąjungos šalyse? Jų padalinys uždarinėja mūsų atominę elektrinę. Taip, Rusija turi savo interesų, kaip ir kiekviena valstybė turi savo interesų, bet spręskime pagal darbus. Kol kas aš nematau jokio nuveikto, net užregistruoto įstatymo projekto ar ko. Tuo labiau ar eilinis Seimo narys gali daryti įtaką valstybės geopolitinei raidai? Kažkokia nesąmonė!
Pažiūrėkite, gerbiamieji Seimo nariai, kas uždarė Ignalinos atominės elektrinę? Taigi konservatoriai – jūs. O kam tai naudinga? Rusams, tai pačiai „Rosneft“, kad galėtų pastatyti Astrave atominę elektrinę.
PIRMININKAS. Laikas!
P. GRAŽULIS (TTF). Tai jūs žiūrėkite į savo darbus. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Nuomonė už apkaltą – Seimo narys V. Bakas.
V. BAKAS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų Lietuvos Konstitucinis Teismas nustatė, kad Seimo narys sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Ir tai nėra vienas iš įrodymų, kaip sako advokatas, tai yra teisinis M. Basčio elgesio vertinimas Konstitucijos požiūriu, todėl dabar teismas pasakė savo sprendimą. Komisijos surinko įrodymus. Buvo nagrinėjami įrodymai, buvo nagrinėjamos daugybinės versijos, jos paneigtos. Medžiagoje, kuri yra išslaptinta, šimtai lapų, paneigtos šešios panašios versijos, kurias šiandien čia vėl kuria ponas M. Bastys.
Apie pažįstamus iš KGB – ponui P. Gražuliui. Kolegos, šiuo atveju svarbūs ne bet kokie ryšiai, tą pasakė ir Konstitucinis Teismas, o tokie ryšiai, kurie susiję su Lietuvos Respublikos interesams priešingų interesų įgyvendinimu. Kitaip tariant, šiuo atveju J. Vojeika atstovavo „Rosatom“ interesams. Jis nebuvo paprastas žmogus, kaip sako, paprastas pilietis. Čia yra fikcija. Jis atstovavo „Rosatom“ interesams. M. Bastys tą žinojo ir padėjo jam ir kitiems įgyvendinti šiuos interesus.
Aš jau minėjau, nustatyti šeši atvejai, kai M. Bastys klaidino, maskavo savo veiklą, tai patvirtina išslaptinta informacija. Buvo kuriamos versijos, kaip pateisinti savo pažintį su tais žmonėmis, tai taip pat matyti iš medžiagos. Apie netinkamus ryšius jį įspėjo ne tik VSD, kaip jau čia buvo minėta, bet jį įspėjo ir ponas A. Butkevičius, kad nesusitikinėtų, nedarytų. Kitaip tariant, surinkti įrodymai, kad M. Bastys suprato savo ryšių pavojingumą ir kūrė planus netgi, kaip juos nuslėpti. Vėliau siekė aukščiausių postų valstybėje, siekė susipažinti su valstybės paslaptimis ir slėpė tuos ryšius nuo sprendimų priėmėjų, nuo Seimo Pirmininko, nuo Seimo, nuo visuomenės.
Kolegos, šitas balsavimas yra mūsų atsparumo testas. Ir šiandien, siekiant pakeisti Lietuvos geopolitinį pasirinkimą, išnaudojamos mūsų pačių silpnybės…
PIRMININKAS. Laikas!
V. BAKAS (LVŽSF). …mūsų asmeninės silpnybės, įvairios landos, abejonės. Ir šiandien balsuodami turime progą įrodyti, kad nepaisant nesutarimų galime susitelkti ir pademonstruoti politinę valią apsaugoti mūsų visuomenę, valstybę tada, kai to reikia. Aš kviečiu balsuoti už tai, kad būtų panaikintas M. Basčio mandatas. Kviečiu frakcijų vadovus, visus kolegas…
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
V. BAKAS (LVŽSF). …padidinti mūsų šalies atsparumą.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Čia nuskambėjo argumentas, kad „Rosatom“ dirba ir kitose Vakarų Europos valstybėse. Dirba, bet prieš tai „Rosatom“ atstovai susitinka su tos valstybės Vyriausybe, o ne su Seimo nariu, priklausančiu valdančiajai koalicijai. Kitaip tariant, aš manau, kad gerbiamasis M. Bastys neturėjo susitikinėti ir puikiai suprato, su kuo susitikinėja. Jeigu kas nors, pavyzdžiui, jo politiniai vadovai, tuometinis premjeras A. Butkevičius norėjo, tai jis turėjo priimti „Rosatom“ atstovus Vyriausybės rūmuose ir nežaisti šitų žaidimų. Kadangi gerbiamasis M. Bastys sako, kad čia tik jo iniciatyva, nors man asmeniškai atrodo, kad tai yra vis dėlto tuometinės Vyriausybės komandos iniciatyva, bet šiuo atveju tada gerbiamasis M. Bastys vis tiek turi prisiimti atsakomybę, nes negali būti europinėje praktikoje tokių dalykų, kad „Rosatom“ paslapčiomis užkulisiuose susitikinėja ne su pirmaisiais valstybės asmenimis.
O dėl išsakytų argumentų, dėl to Lenkijos melo detektoriaus, tai vis dėlto man vis tiek liko neaišku. Yra pakankamai plačiai žinoma, kad geriausi melo detektoristai dirba KAMʼo kontržvalgyboje. Tai aš išgirdau gerbiamojo M. Basčio pasakymą, kad jis pamąstė kreiptis, bet nusprendė į lietuvių kontržvalgybą nesikreipti. O ten yra ne tik geriausia aparatūra, bet ir geriausi specialistai, beje, tų pačių amerikiečių, kuriuos jis minėjo, pripažįstami kaip lygiaverčiai.
Taigi, kolegos, aš raginu balsuoti už apkaltą.
PIRMININKAS. Ir nuomonė už – Seimo narys R. Karbauskis.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes priimame labai svarbų sprendimą.
Kiekvienas tikriausiai galime pasakyti, kaip mes patys balsuosime. Pavyzdžiui, aš balsuosiu už Konstitucinio Teismo sprendimą jį palaikydamas. Bet aš niekaip nesuprantu, kaip galima pradėti iš šitos tribūnos, per Seimo narių pareiškimus šnekėti apie tai, kad visa frakcija? Visi žmonės turi savo sąžinę, turi savo žinojimą, priima savo sprendimus. Kiekvienas mes esame Seimo nariai, atsakingi savo sąžinei, žmonėms, kurie mus rinko. Ir visi šie pareiškimai apie tai, kad viena ar kita frakcija visa balsuos už sprendimą, palaikantį arba nepalaikantį, yra nekorektiški, kai mes kalbame apie Seimo nario likimą. Ir aš kviečiu kolegas laikytis savo sąžinės ir moralės. Kaip sakiau, pats savo sprendimą padariau, siūlau kitiems tą patį padaryti.
PIRMININKAS. Kolegos, pagal Seimo statuto 242 straipsnio 1 dalį, pasibaigus Seimo nario mandato panaikinimo svarstymui, dėl kiekvieno konkretaus veiksmo, kuriuo asmuo, kuriam taikoma apkalta šiurkščiai pažeidus Konstituciją ir sulaužius duotą priesaiką, Seimo Pirmininkas ar Seimo Pirmininko pavaduotojas pateikia atskirą Seimo nutarimo projektą. Projekte nurodoma Konstitucinio Teismo išvados esmė, sprendimas asmeniui, kuriam taikoma apkalta, panaikinti jo Seimo nario mandatą.
Balsavimas slaptas, todėl mums reikia pasitvirtinti balsų skaičiavimo grupę. Vadovaujantis Seimo statuto 115 straipsnio 1 dalimi, balsavimas slaptas. Perskaitysiu balsų skaičiavimo grupės sudėtį: R. Andrikis – frakcija „Tvarka ir teisingumas“, P. Čimbaras – Lietuvos socialdemokratų darbo partijos frakcija, A. Gelūnas – Liberalų sąjūdžio frakcija, A. Kubilius – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, M. Mackevič – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija, R. Popovienė – Lietuvos socialdemokratų darbo partijos frakcija, S. Tumėnas – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, G. Steponavičius – Mišri Seimo narių grupė.
Ar galime balsų skaičiavimo grupę patvirtinti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Anksčiau išvardintą grupę patvirtinome.
13.22 val.
Seimo nutarimo „Dėl Mindaugo Basčio Seimo nario mandato panaikinimo“ projektas Nr. XIIIP-1767 (priėmimas)
Perskaitysiu Seimo nutarimo „Dėl Mindaugo Basčio Seimo nario mandato panaikinimo“ projektą. Prašau dėmesio! „Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. gruodžio 22 d. išvadą, kad „Lietuvos Respublikos Seimo nario Mindaugo Basčio veiksmas – atsakydamas į Klausimyno, skirto asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, 55 punkto klausimą „Ar pažįstate (pažinojote) asmenis, kurie dirba (dirbo) kitų valstybių žvalgybos, saugumo tarnybose ir su jomis susijusiose institucijose? Jei taip, pateikite informaciją apie tai“ nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika ir taip, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 11 punkto reikalavimą nenuslėpti duomenų apie savo ryšius, turinčius įtakos sprendimams dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo priėmimui, elgdamasis nesąžiningai, siekė gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kurį įgijęs dėl savo ryšių galėjo sukelti grėsmę valstybės paslapčių saugumui, – prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kad „šiuo veiksmu Lietuvos Respublikos Seimo narys Mindaugas Bastys šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir sulaužė priesaiką“, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 242 straipsniu, nutaria:
1 straipsnis. Panaikinti Seimo nario M. Basčio mandatą.
2 straipsnis. Nutarimas įsigalioja nuo paskelbimo visuomenės informavimo priemonėse.“
Gerbiamieji kolegos, noriu dar informuoti, kad nutarimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip trys penktadaliai visų Seimo narių, t. y. ne mažiau kaip 85 Seimo nariai. Dabar, kadangi jau informavau, kad balsavimas pagal Statutą yra slaptas, mums reikia pasitvirtinti slapto balsavimo biuletenį.
Slapto balsavimo biuletenis dėl Seimo nutarimo „Dėl Mindaugo Basčio Seimo nario mandato panaikinimo“ (projektas Nr. XIIIP-1767) priėmimo. Yra trys langeliai: „už“, „prieš“, „susilaikoma“. Jeigu norite, kad būtų panaikintas Seimo nario M. Basčio mandatas, paliekate neužbrauktą langelį „už“ – užbraukiate du langelius „prieš“ ir „susilaikoma“. Jeigu turite kitokią nuomonę, t. y. priešingą, kad nebūtų panaikintas Seimo nario M. Basčio mandatas, užbraukiate langelį „už“ – paliekate arba „prieš“, arba „susilaikau“. Taigi kaip visada langeliai „prieš“ ir „susilaiko“ yra kaip „prieš“ langelis, už yra langelis „už“. Dar kartą sutrumpintai sakau, kad paliekame neužbrauktą tą teiginį, kuriam pritariame, kitus du užbraukiame. Ar galime patvirtinti? Dėkoju.
Gerbiamieji kolegos, slapto balsavimo biuletenio apačioje yra tai, ką dabar sakiau žodžiu, – parašytas paaiškinimas.
Balsavimo pradžia 13 val. 30 min., pabaiga – 14 valandą.
Pertrauka
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDDF). Gerbiami kolegos, baigiame rytinį posėdį. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.