|
1
|
2
|
|
Argumentai:
Dėl donoro anonimiškumo.
Kaip pažymėta Seimo kanceliarijos Teisės departamento
2016-12-05 išvadoje Nr. XIIIP-169, asmens, gimusio pagalbinio apvaisinimo
būdu naudojant donoro lytines ląsteles, teisė žinoti donoro tapatybę negali
būti suabsoliutinta paneigiant donoro konstitucinę teisę į privatumą
(Konstitucijos 22 str. 1 d.).
Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 29 d. nutarime
pažymėjo, kad privatus žmogaus gyvenimas apima individo santykius su kitais
žmonėmis, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą
konfidencialią informaciją ir kt. Pripažinta, kad savavališkai ir neteisėtai
kišantis į žmogaus privatų gyvenimą kartu yra kėsinamasi į jo garbę bei
orumą.
Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalies nuostata
"informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik
motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą", taip pat
Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalies nuostata "įstatymas ir teismas
saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir
šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą" yra vienos
svarbiausių žmogaus privataus gyvenimo neliečiamybės garantijų. Jomis žmogaus
privatus gyvenimas saugomas nuo valstybės, kitų institucijų, jų pareigūnų,
kitų asmenų neteisėto kišimosi (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d.
nutarimas).
Ginant teisę į privatumą 2016-09-14 priimto Pagalbinio
apvaisinimo įstatymo 3 str. 9 ir 10 d. įtvirtintas Lytinių ląstelių
recipiento, lytinių ląstelių donoro ir vaiko duomenų konfidencialumas, kuris
gali būti paneigtas tik teismo sprendimu ir tik esant svarbioms priežastims
(pvz., pagalbinio apvaisinimo būdu naudojant donoro lytines ląsteles pradėtam
asmeniui siekiant įsitikinti, ar būsimas sutuoktinis nėra artimas
giminaitis). Siūlymas numatyti asmeniui, gimusiam pagalbinio apvaisinimo būdu
naudojant donoro lytines ląsteles, teisę bet kada sulaukus pilnametystės ar
įgijus veiksnumą sužinoti donoro tapatybę be teisminio donoro tapatybės
atskleidimo poreikio ir donoro privatumo interesų įvertinimo, sudaro sąlygas
donoro konstitucinių teisių paneigimui.
Donoro konstitucinių teisių paneigimas būtų
neproporcingas ir nepateisinamas. Nei tarptautiniai, nei nacionaliniai teisės
aktai asmeniui, gimusiam pagalbinio apvaisinimo būdu, absoliučios teisės
žinoti donoro (biologinio tėvo) tapatybę nenumato. JT Vaiko teisių apsaugos
konvencija 7 straipsnis 1 d. nurodo, kad „Vaikas įregistruojamas tuoj po
gimimo ir nuo gimimo momento turi teisę į vardą ir pilietybę, taip pat, kiek
tai įmanoma, teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas.“ Europos žmogaus
teisių konvencijos 8 str., saugantis privatų ir šeimos privatumą buvo
išaiškintas kaip suderinamas su nacionaline teise draudžiančia atskleisti
biologinio tėvo tapatybę suaugusiam asmeniui, kuris vaikystėje buvo
įvaikintas (2003 m. vasario 13 d. EŽTT sprendimas byloje Odievre prieš
Prancūziją, Appl. No. 42326/98). Lietuvos teisėje numatyta, kad tiek vaiko
(CK 3.161 str.), tiek vaiko, kurio tėvai negyvena kartu (Vaiko teisių
apsaugos pagrindų įst. 24 ), tiek įvaikinto vaiko (CK 3.221 str. 2 ir 3 d.)
teisė žinoti tėvus nėra absoliuti ir gali būti įgyvendinama tik esant tam
tikroms numatytoms sąlygoms. Dėl to nėra jokios objektyvios priežasties
nustatyti, kad pagalbinio apvaisinimo būdu naudojant donoro lytines ląsteles
gimusio vaiko teisė žinoti biologinius tėvus būtų absoliuti. Absoliučios
teisės žinoti biologinį tėvą donoro anonimiškumo sąskaita nenumato ir dauguma
Europos valstybių – remiantis Europos Komisijos pateiktais 2014 m. duomenimis
net 16 ES valstybių narių (Belgija, Bulgarija, Kipras, Čekija, Danija,
Estija, Ispanija, Suomija, Prancūzija, Vengrija, Latvija, Portugalija,
Rumunija, Švedija, Slovėnija, Slovakija) ir Norvegija savo įstatymuose numato
lytinių ląstelių donorystės anonimiškumą. Tuo tarpu 7 ES valstybės narės (Austrija,
Vokietija, Kroatija, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Jungtinė Karalystė)
donoro tapatybės anonimiškumo nesuteikia (žr., Commission Staff Working
Document on the implementation of the principle of voluntary and unpaid
donation for human tissues and cells, 21.4.2016, SWD (2016) 128 final).
Siekiant užtikrinti tapačias anonimiškumo garantijas
embriono donorams bei tapačias galimybes žinoti savo tėvus asmenims,
gimusiems pagalbinio apvaisinimo būdu panaudojant donuotą embrioną, siūloma
atitinkamai keisti priimto Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 3 str. 9 d.
Siekiant atskirti lytinių ląstelių donorus, donuojančius sutuoktinio
(sugyventinio) ir donuojančius kito asmens pagalbiniam apvaisinimui,
apibrėžiamas trečiojo asmens lytinių ląstelių donoras.
Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 1
straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„2. Pakeisti 3 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti
taip:
„9. Lytinių ląstelių ar embriono recipiento, gyvo žmogaus,
savanoriškai duodančio ne sutuoktinio (sugyventinio) pagalbiniam apvaisinimui
skirtas lytines ląsteles (toliau – tretysis asmuo lytinių ląstelių donoras),
embriono donoro ir vaiko, pradėto panaudojant trečiojo asmens
donoro lytines ląsteles ar embrioną, asmens duomenys yra
konfidencialūs. Lytinių ląstelių ar embriono recipientui, jo
sutuoktiniui (sugyventiniui) ir vaikui, gimusiam panaudojant trečiojo
asmens donoro lytines ląsteles ar embrioną, trečiojo asmens donoro
tapatybė neatskleidžiama, o trečiajam asmeniui donorui neatskleidžiama
lytinių ląstelių ar embriono recipiento, jo sutuoktinio (sugyventinio)
ir vaiko tapatybė, išskyrus šio straipsnio 10 dalyje nurodytus atvejus.““
|
|
1
|
2
|
|
Argumentai: Tie patys.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2 3. Pakeisti 3 straipsnio 10 dalį ir ją
išdėstyti taip:
„10. Vaikui, gimusiam pagalbinio apvaisinimo būdu panaudojant
donoro lytines ląsteles, taip pat lytinių ląstelių donorui teismo leidimu
gali būti suteikta informacija apie atitinkamą lytinių ląstelių donorą ar
vaiką, gimusį panaudojant donoro lytines ląsteles, jeigu ši informacija
reikalinga dėl vaiko ar lytinių ląstelių donoro sveikatos ar kitų svarbių
priežasčių. Vaikas, gimęs pagalbinio apvaisinimo būdu panaudojant ne
apvaisinamos moters ar jos sutuoktinio (sugyventinio) lytines ląsteles, turi teisę sužinoti lytinių ląstelių donoto tapatybę,
kai sulaukia pilnametystės ar įgyja visišką veiksnumą. Šios teisės
įgyvendinimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. Informacija
apie:
1) trečiąjį asmenį lytinių ląstelių ar embriono donorą ar vaiką,
gimusį panaudojant trečiojo asmens donoro lytines ląsteles ar embrioną, gali
būti suteikta vaikui, gimusiam pagalbinio apvaisinimo būdu panaudojant
trečiojo asmens lytines ląsteles ar embrioną, taip pat trečiajam asmeniui lytinių
ląstelių ar embriono donorui teismo leidimu, jeigu ši informacija reikalinga
dėl vaiko ar trečiojo asmens lytinių ląstelių ar embriono donoro sveikatos ar
kitų svarbių priežasčių;
2) trečiojo asmens lytinių ląstelių ar
embriono donoro tapatybę, donorui sutikus, gali būti suteikta
asmeniui, gimusiam pagalbinio apvaisinimo būdu panaudojant trečiojo asmens
lytines ląsteles ar embrioną, kai šis sulaukia pilnametystės ar įgyja visišką
veiksnumą. Šiame papunktyje numatytos teisės įgyvendinimo tvarką nustato Vyriausybė
ar jos įgaliota institucija.““
|
|
1
|
3
|
|
Argumentai:
Tais atvejais, kai dėl sunkaus pažeidimo asmens lytinės ląstelės yra
negrįžtamai pažeistos ar jos nesigamina (pvz., onkologiniams pacientams po
vėžio gydymo), pagalbiniam apvaisinimui yra reikalingos trečiųjų asmenų
donoro lytinės ląstelės. Lietuvoje lytinių ląstelių bankų, kuriuose saugomos
trečiųjų asmenų lytinės ląstelės, nėra. Nėra žinoma, ar įsigaliojus
Pagalbinio apvaisinimo įstatymui su pataisomis, Lietuvoje pavyks sutelkti
pakankamą trečiųjų asmenų lytinių ląstelių donorų skaičių poreikiui
patenkinti. Europos Sąjungoje trečių šalių lytinių ląstelių bankai gyvuoja
jau daugelį dešimtmečių. Jiems taikomi griežti saugos, geros medicinos
praktikos bei neatlygintinos donorystės reikalavimai, todėl jų sukauptos
trečiųjų asmenų lytinės ląstelės yra saugios bei atitinka etikos
reikalavimus.
Siekiant užtikrinti pagalbinio apvaisinimo paslaugų prieinamumą
asmenims, kurių lytinės ląstelės yra pažeistos, siūloma leisti žmogaus
lytinių ląstelių įvežimą pagalbinio apvaisinimo tikslu iš Europos Sąjungos ir
(ar) Europos ekonominės erdvės valstybių. Turint pakankamai trečiųjų
asmenų lytinių ląstelių, pagalbinio apvaisinimo paslaugos būtų teikiamos
Lietuvos Respublikoje ir būtų išvengta nepageidaujamo medicininio turizmo,
neturint šeimai (sugyventiniams) tinkamo trečiųjų asmenų donoro. Be to,
lytines ląsteles leidžiant tik įvežti bei tą daryti tik iš Europos Sąjungos
bei Europos ekonominės erdvės valstybių ir tik pagalbinio apvaisinimo tikslu,
būtų užkirstas kelias prekybai lytinėmis ląstelėmis.
Siekdama užtikrinti asmenų konstitucines teises, privatumą bei
siekiant užkirsti kelią bet kokiam piktnaudžiavimui, trečiųjų asmenų
donorystę siektina koncentruoti valstybės įstaigose. Embriono donorystę
(prenatalinį įvaikinimą) turėtų koordinuoti valstybės institucija, o kaštus
padengti valstybė. Trečiųjų šalių lytinių ląstelių ir ne sugyventinių
embriono tvarkymas bei donorsytė reikalauja specialios ekspertinės patirties
atsekamumui, konfidencialumui bei kokybiškai ir sėkmingai pagalbinio
apvaisinimo procedūrai užtikrinti. Dėl to pagalbinio apvaisinimo procedūras
naudojant trečiųjų asmenų lytines ląsteles ar donuotą embrioną siūloma
atlikti tik universiteto lygio klinikose, turinčiose organų bei audinių
transplantacijų bei su jais susijusios teisinės reguliacijos patirties ir
infrastruktūrą.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3 4.
Papildyti 3 straipsnį 11 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„11. Žmogaus lytinių
ląstelių ir embriono įvežimas į Lietuvos
Respublikos teritoriją ir išvežimas iš jos yra draudžiami, išskyrus: žmogaus lytines ląsteles ir embrioną,
skirtus autologiniam naudojimui.
1)
žmogaus lytinių ląstelių ir (ar) embriono,
skirtų autologiniam naudojimui, įvežimą į ir išvežimą iš Lietuvos
Respublikos;
2)
trečiųjų asmenų lytinių ląstelių donorų,
skirtų pagalbiniam apvaisinimui, įvežimą į Lietuvos Respubliką iš Europos
Sąjungos ir (ar) Europos ekonominės erdvės valstybių. Trečiųjų asmenų lytinių
ląstelių donorų įvežimą vykdo bei pagalbinio apvaisinimo paslaugas, kurių
metu naudojamos trečiųjų šalių donorų lytinės ląstelės teikia universiteto
ligoninė, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijusi teisę
teikti licencijuojamas pagalbinio apvaisinimo ir lytinių ląstelių banko
paslaugas.
Žmogaus lytinių ląstelių ir embriono, skirtų autologiniam naudojimui, tranzitas per Lietuvos Respublikos teritoriją yra galimas tik gavus
sveikatos apsaugos ministro leidimą. Žmogaus lytinių ląstelių ir embriono,
skirtų autologiniam naudojimui, įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir
išvežimo iš jos tvarką, žmogaus lytinių
ląstelių, skirtų pagalbiniam apvaisinimui, įvežimo į Lietuvos Respubliką bei žmogaus lytinių ląstelių ir embriono tranzito
per Lietuvos Respublikos teritoriją tvarką nustato sveikatos apsaugos
ministras.““
|
|
1
|
5
|
|
Argumentai:
Dėl teisinių santykių tarp vaiko, gimusio pagalbinio apvaisinimo būdu
naudojant donoro lytines ląsteles, ir lytinių ląstelių donoro. CK 3.154 str. numato, kad kiti teisės aktai reguliuoja vaiko, gimusio dirbtinio apvaisinimo būdu,
motinystės ir tėvystės klausimus. Dėl to Pagalbinio
apvaisinimo įstatyme galima numatyti turtinių ir neturtinių santykių tarp
lytinių ląstelių donoro ir pagalbinio apvaisinimo būdu gimusio vaiko
reguliavimą. Pagal analogiją su įvaikinimo teisinių pasekmių reguliavimu (CK
3.227 str. 1 ir 2 d.) siūlytina numatyti, kad vaiko tėvais pagal įstatymą
laikomi pagalbinio apvaisinimo procedūra atliekanti sutuoktinių (partnerių)
pora. Atsižvelgiant į donoro anonimiškumo garantijas ir donorystės tikslus,
lytinių ląstelių donoro ir vaiko tarpusavio teisės ir pareigos (tėvų valdžia,
tarpusavio išlaikymas, pavardės suteikimas, paveldėjimas, t.t.) neturi
atsirasti. Priimtame pagalbinio apvaisinimo įstatyme šie santykiai palikti
nesureguliuoti. Siekiant užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimams asmenų,
gimusių pagalbinio apvaisinimo būdu, atžvilgiu ir atsižvelgiant į Seimo
Teisės departamento 2016-07-11 išvadą Nr. XIP-2502GR, siekiama šią spragą
panaikinti.
Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 1
straipsnį 5 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„5. Papildyti 3 straipsnį 12 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„12. Asmenys, pasirašę informuoto paciento sutikimą pagalbiniam
apvaisinimui, nuo vaiko, gimusio pagalbinio apvaisinimo būdu, gimimo laikomi
šio vaiko tėvais pagal įstatymą. Asmenys, pasirašę informuoto paciento
sutikimą pagalbiniam apvaisinimui, tretysis asmuo lytinių ląstelių ar
embriono donoras ar vaikas, gimęs pagalbinio apvaisinimo būdu naudojant
trečiojo asmens donoro lytines ląsteles ar embrioną, neturi teisės
reikalauti, kad trečiojo asmens lytinių ląstelių ar embriono donoro tėvystė
(motinystė) būtų pripažinta ar nustatyta vaiko, pradėto pagalbinio
apvaisinimo būdu naudojant trečiojo asmens donoro lytines ląsteles ar
embrioną, atžvilgiu. Trečiojo asmens lytinių ląstelių ar embriono donoro ir
vaiko, gimusio pagalbinio apvaisinimo būdu naudojant trečiojo asmens donoro
lytines ląsteles ar embrioną, bei jų giminaičių tarpusavio asmeninės
neturtinės ir turtinės teisės bei pareigos neatsiranda.““
|
|
2
|
1
|
|
Argumentai:
Pritariame Seimo nario R. Karbauskio 2016-12-06
pasiūlymui dėl
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr. XII-2608 3, 10 ir 17 straipsnių pakeitimo
ir papildymo įstatymo projekto, kuriuo siekiama apsaugoti pagalbinio apvaisinimo metu sukurtą ir į moters
organizmą neperkeltą žmogaus embrioną nuo sunaikinimo ar panaudojimo ne
pagalbinio apvaisinimo tikslais. Siekiant saugoti žmogaus embrioną nuo
sunaikinimo ir sudaryti sąlygas kuo daugiau embrionų panaudoti pagalbiniam
apvaisinimui, siūlome numatyti sąlygas, kai galimas embriono prenatalinis
įvaikinimas (panaudojimas kitos sutuoktinių (sugyventinių) poros pagalbiniam
apvaisinimui). Taip pat siūlome pavesti valstybės institucijai embriono
donorystės programos priežiūrines funkcijas.
Siekiant numatyti lytinių ląstelių ir embriono
donorystės priežiūrą ir išvengti piktnaudžiavimų lytinių ląstelių ir embriono
panaudojimo pagalbiniam apvaisinimui procese, siūlome numatyti šios veiklos
įgyvendinimo programą. Lytinių ląstelių ir embriono donorystės paslaugų
prieinamumui užtikrinti siūlome numatyti programos finansavimą valstybės
lėšomis. Programos įgyvendinimą siūloma pavesti tik universiteto ligoninėms,
sukaupusioms ląstelių, audinių ir organų tvarkymo ir panaudojimo
transplantacijai patirties. Tokiu būdu bus sumažintos su lytinių ląstelių ir
embriono donoro atsekamumu, ląstelių ir embriono gyvybingumu susijusios
rizikos.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
“1. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją
išdėstyti taip:
“1. Valstybė skatina pagalbinio
apvaisinimo technologijų, kuriomis siekiama embrionų gyvybingumo ir didžiausios
saugaus nėštumo bei gimdymo tikimybės, taip pat kuriomis embrionai sukuriami
panaudojant šaldytas moteriškas lytines ląsteles, vystymą. Embrionų
gali būti sukuriama tiek, kiek vienu metu pavyksta sukurti, tačiau galutinį
sprendimą dėl sukuriamų embrionų skaičiaus priima abu sutuoktiniai
(sugyventiniai), pasitarę su gydytoju. Sprendimas fiksuojamas medicinos
dokumentuose, gavus informuoto paciento rašytinį sutikimą. Vienu metu į
moters organizmą perkeliamų embrionų skaičius negali viršyti trijų. Embrionų sukurti leidžiama tiek,
kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą, bet ne daugiau
trijų. Abu sutuoktiniai (sugyventiniai), pasitarę su gydytoju, priima
galutinį sprendimą dėl sukuriamų embrionų skaičiaus. Medicinos dokumentuose taip pat fiksuojama informacija apie:
1) paimtų
moteriškų lytinių ląstelių skaičių;
2) subrendusių
moteriškų lytinių ląstelių skaičių;
3) apvaisintų
moteriškų lytinių ląstelių skaičių;
4) embrionų,
tinkamų perkelti į moters organizmą, skaičių;
5) į moters
organizmą perkeltų embrionų skaičių;
6) šio
straipsnio 5 dalyje nustatytaisu atvejaisu
saugomų embrionų skaičių;
7) embrionų,
kurie buvo saugomi šio straipsnio 5 dalyje nustatytaisu atvejaisu,
perkėlimą į moters organizmą.““
|