Projektas Nr. XIVP-2496(2)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

RIBOJAMŲJŲ PRIEMONIŲ DĖL KARINĖS AGRESIJOS PRIEŠ UKRAINĄ NUSTATYMO

ĮSTATYMAS

2023 m. d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas skirtas užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus, taip pat pasiekti Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytus tikslus, nustatant Lietuvos Respublikoje taikomas ribojamąsias priemones dėl užsienio valstybių vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą (toliau – ribojamosios priemonės).

2 straipsnis. Ribojamųjų priemonių nustatymas ir įgyvendinimas

Šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos ribojamosios priemonės nustatomos ir įgyvendinamos Tarptautinių sankcijų įstatymo II¹ skyriuje nustatyta tvarka.

3 straipsnis. Ribojamosios priemonės

1. Sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti vizą priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl prašymo išduoti vizą pateikimo tarpininkauja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija.

2. Sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti nacionalines vizas priėmimas per išorės paslaugų teikėją užsienyje.

3. Sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priėmimas per išorės paslaugų teikėją užsienyje, išskyrus užsieniečius, dėl kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais tarpininkauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, ir Lietuvos Respublikoje, išskyrus Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečius, kurie turi galiojančią Lietuvos Respublikos vizų tarnybos užsienyje ar Lietuvos Respublikoje išduotą Šengeno ar nacionalinę vizą, arba leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą leidimą gyventi.

· Seimo nariai: Algirdas Sysas, Orinta Leiputė, Kęstutis Vilkauskas, Rasa Budbergytė, Liudas Jonaitis, Vidmantas Kanopa, 2023-03-28:

Lietuvos Respublikos Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projekte nustatomas draudimas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priėmimas per išorės paslaugų teikėją užsienyje, išskyrus užsieniečius, dėl kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais tarpininkauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, ir Lietuvos Respublikoje, išskyrus Rusijos Federacijos ir Baltarusijos piliečius, kurie turi galiojančią Lietuvos Respublikos vizų tarnybos užsienyje ar Lietuvos Respublikoje išduotą Šengeno ar nacionalinę vizą, arba leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą leidimą gyventi.

Konstitucinio Teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimas (bylos Nr. 16/03-17/03-18/03) Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neatsiejamas teisinės valstybės principo elementas inter alia yra teisėtų lūkesčių apsauga. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą (Kontitucinio Teismo inter alia 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 20210 m. vasario 3 d. nutarimai). Taigi pagal oficialiąją konstitucinę doktriną vienas iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo elementų yra teisių, įgytų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, apsauga.

Galimybė kreiptis dėl leidimo gyventi su galiojančia bet kurios ES valstybės narės Šengeno arba nacionaline viza leis Rusijos ir Baltarusijos šeimos nariams susijungti su Lietuvos Respublikoje gyvenančiomis šeimomis. Priešingu atveju būtų neįmanoma susijungti tiems, kurie neturi galiojančios Šengeno ar nacionalinės Lietuvos Respublikos vizos ir kuriems šiuo metu neleidžiama jos gauti, o tai prieštarautų ES humanitarinei politikai.

Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti jį taip:

„3. Sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priėmimas per išorės paslaugų teikėją užsienyje, išskyrus užsieniečius, dėl kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais tarpininkauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, ir Lietuvos Respublikoje, išskyrus Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečius, kurie turi galiojančią Lietuvos Respublikos vizų tarnybos užsienyje ar Lietuvos Respublikoje išduotą Šengeno ar nacionalinę vizą, arba leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą leidimą gyventi, arba turintis galiojančią bet kurios Europos Sąjungos valstybės narės išduotą Šengeno ar nacionalinę vizą ir kurio šeimos narys jau turi leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje arba Lietuvos Respublikos pilietybę, arba lietuvių kilmės asmenų, turinčių galiojančią bet kurios Europos Sąjungos valstybės narės išduotą Šengeno ar nacionalinę vizą.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai: Diskusijos komitete metu pritarta kompromisinei Seimo nario Jono Jaručio pasiūlytai formuluotei.

Balsavimo rezultatai: už – 0, prieš – 10, susilaikė – 0.

· Seimo narys Jonas Jarutis, 2023-03-31:

Verslas planuoja žmogiškųjų išteklių bei įsipareigojimų klientams valdymą, todėl planavimas vyksta bent pusmečiui į priekį. Nuostatos įsigaliojimo nukėlimas reikalingas tam, kad eilėje laukiantys, teorinius egzaminus besimokantys ir išsilaikę baltarusiai vairuotojai galėtų laiku susitvarkyti migracijos dokumentus ir atvykti dirbti į Lietuvos įmones. Vien transporto sektoriuje tokių asmenų yra iki kelių tūkstančių. Vairuotojai iš Baltarusijos Respublikos sudaro 52 proc. visų Lietuvoje dirbančių vairuotojų, todėl reikalingas pereinamasis laikotarpis įmonėms surasti alternatyvias darbuotojų rinkas užsienyje siekiant bent iš dalies kompensuoti būsimus vairuotojų netekimus. Transporto sektorius susiduria su milžinišku žmogiškųjų resursu trūkumu: Europoje trūksta iki 500 tūkst. vairuotojų, Lietuvoje 15–20 tūkst. Įdarbinti šioje srityje ukrainiečius iš esmės nėra galimybių, nes jie dalyvauja karo veiksmuose ir negali išvykti iš Ukrainos. Dėl ilgai trunkančių konsulinių procedūrų Lietuvos konsulinėse tarnybose kitų trečiųjų šalių darbuotojų įdarbinimo procesas trunka 2-4 mėnesius.

Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Sustabdomas Rusijos Federacijos ~~ir Baltarusijos Respublikos~~ piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priėmimas per išorės paslaugų teikėją užsienyje, išskyrus užsieniečius, dėl kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais tarpininkauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, ir Lietuvos Respublikoje, išskyrus Rusijos Federacijos ~~ir Baltarusijos Respublikos~~ piliečius, kurie turi galiojančią Lietuvos Respublikos vizų tarnybos užsienyje ar Lietuvos Respublikoje išduotą Šengeno ar nacionalinę vizą, arba leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą leidimą gyventi.“

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – 0, susilaikė – 0.

4. Rusijos Federacijos piliečių vykimui per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, išskyrus atvejus, kai jie atitinka 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso su visais pakeitimais (toliau – Šengeno sienų kodeksas) nustatytas atvykimo sąlygas ir bent vieną iš šių sąlygų:

1) turi vienos iš Šengeno valstybių, Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ar Šveicarijos Konfederacijos išduotą leidimą gyventi;

2) turi vienos iš visą Šengeno acquis taikančių Šengeno valstybių išduotą ilgalaikę nacionalinę vizą;

3) naudojasi supaprastintu asmenų tranzitu iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir atgal laikantis Užsienio reikalų ministerijos nustatytų ir su Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos suderintų sąlygų tvarka ir turi išduotą supaprastinto tranzito dokumentą arba supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentą;

4) turi pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamentą (EB) Nr. 810/2009, nustatantį Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) su visais pakeitimais išduotą vizą ir:

a) yra Lietuvos Respublikos piliečių šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 26 dalyje);

b) yra Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos piliečio šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 4 dalyje);

c) yra ekipažų ir įgulų nariai, dirbantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus į Europos Sąjungos valstybes nares ar iš jų ar tranzitu per Lietuvos Respubliką, taip pat jūrininkai ir jūrų prekybos laivų įgulos nariai, vykstantys į savo darbo vietą laive arba grįžtantys iš jos;

d) atvyksta į Lietuvos Respubliką dėl humanitarinių priežasčių ir tokių asmenų šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 26 dalyje);

e) naudojasi imunitetais ir privilegijomis pagal 1961 m. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių arba 1963 m. Vienos konvenciją dėl konsulinių santykių;

f) yra Rusijos Federacijos diplomatiniai kurjeriai ar ad hoc kurjeriai, pateikę oficialų dokumentą, patvirtinantį jų statusą ir diplomatinio pašto siuntos gabenimą;

g) yra kiti, negu nurodyti šio straipsnio 4 dalies 4 punkto e ir f papunkčiuose, Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos, diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų personalo darbuotojai, vykstantys trumpalaikiam buvimui dėl profesinės ar techninės pagalbos teikimo į Lietuvos Respublikoje esančią Rusijos Federacijos diplomatinę atstovybę arba tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją į Europos Sąjungos, Šengeno, Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje ar Šveicarijos Konfederacijoje akredituotą Rusijos Federacijos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą;

h) vyksta į vienkartinę kelionę Rusijos Federacijos suformuotu keleiviniu traukiniu, vykstančiu iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją ar atgal.

5. Sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų dėl Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo priėmimas ir Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento elektroninės atpažinties ir elektroninio parašo priemonėse, išduotose Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams, įrašytų galiojančių elektroninės atpažinties sertifikatų ir kvalifikuotų elektroninio parašo sertifikatų galiojimas.

· Seimo nariai: Algirdas Sysas, Orinta Leiputė, Kęstutis Vilkauskas, Rasa Budbergytė, Liudas Jonaitis, Vidmantas Kanopa, 2023-03-28.:

Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projekto (toliau – Projektas) 3 straipsnio 5 dalyje nustatomas

visų Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų dėl Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo priėmimas ir Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento elektroninės atpažinties ir elektroninio parašo priemonėse, išduotose Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams, įrašytų galiojančių elektroninės atpažinties sertifikatų ir kvalifikuotų elektroninio parašo sertifikatų galiojimo sustabdymas neatitinka konstitucinio proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo principo.

Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiai kuriems bus taikomas draudimas ne kartą buvo tikrinti valstybės institucijų ir atitinka visus valstybės keliamus reikalavimus. Draudimas naudotis elektroniniu parašu panaikina galimybes mokesčiams mokėti, banko sąskaitai tvarkyti, įmonei valdyti, bendrauti su valstybinėmis įstaigomis, migracijos tarnyba, išlaikyti lietuvių kalbos ir konstitucijos žinių egzaminus, prisijungti prie e-sveikat ir gauti visų rūšių sertifikatus ir daugybę kitų kasdienių kasdieninių užduočių, sandorių, taip pat pasirašyti Lietuvos valstybės institucijų reikalaujamus dokumentus, kuriems pagal Lietuvos įstatymus reikalingas skaitmeninis parašas.

Pakeisti Projekto 3 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų dėl Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo priėmimas ir Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento elektroninės atpažinties ir elektroninio parašo priemonėse, išduotose Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams, įrašytų galiojančių elektroninės atpažinties sertifikatų ir kvalifikuotų elektroninio parašo sertifikatų galiojimas, išskyrus Rusijos ir Baltarusijos piliečius, turinčius leidimą nuolat arba laikinai gyventi Lietuvoje.“

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – 0, susilaikė – 0.

6. Sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų ir sprendimų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priėmimas, išskyrus atvejus, kai prašymas pateikiamas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo arba kai sprendimas priimamas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo atsisakius Lietuvos Respublikos pilietybės ar įgijus kitos valstybės pilietybę;

Seimo nariai: Viktorija Čmilytė-Nielsen, Eugenijus Gentvilas, Romualdas Vaitkus, Andrius Bagdonas, Edita Rudelienė, Seimo narys Simonas Gentvilas, Arminas Lydeka, Virgilijus Alekna, Raimundas Lopata, Juozas Baublys, Ričardas Juška, Jonas Varkalys, 2023-03-23:

Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projekto (toliau – Projektas) 3 straipsnio 6 dalyje nustatomas absoliutus beveik visų Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priėmimo ir sprendimų dėl jų priėmimo sustabdymas neatitinka konstitucinio proporcingumo principo. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog proporcingumo principas, kaip vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad šios priemonės neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (pvz., Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas ir kt.).

Šios naujos (Vyriausybės parengtame ir Seimui pateiktame Projekte jos nebuvo) ribojamosios priemonės autorius nepagrindė jos įvedimo jokiomis objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis ar įrodymais, jog nesustabdžius tokių prašymų nagrinėjimo ar suteikus Lietuvos Respublikos pilietybę šiems asmenims gali kelti grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Pats faktas, jog pilietybė yra ypatingas asmens politinis teisinis ryšys su valstybe, grindžiamas abipusėmis teisėmis bei pareigomis ir iš jų išplaukiančiu savitarpio pasitikėjimu, ištikimybe bei gynyba, neleidžia riboti jos suteikimo vadovaujantis vien turėtos pilietybės faktoriumi. Toks teisinis reguliavimas galimai pažeistų ir konstitucinį lygiateisiškumo principą (Konstitucijos 29 straipsnis).

Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas natūralizacijos būdu (Pilietybės įstatymo 18 straipsnis) ar sudarius santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu (Pilietybės įstatymo 19 straipsnis) yra siejamas su daugelio papildomų sąlygų įgyvendinimu – asmuo turi pastaruosius 10 metų teisėtai nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, išlaikyti valstybinės kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus, nebūti teistas už labai sunkius nusikaltimus. Be to, patikrinama, ar toks pareiškėjas nesirengė, nesikėsino padaryti ar nepadarė tarptautinių nusikaltimų (agresija, genocidas, nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai) ar nusikalstamų veikų prieš Lietuvos Respubliką. Kitaip tariant, teisė prašyti suteiktiLietuvos Respublikos pilietybę suteikiama tik visiškai į Lietuvos visuomenę integruotiems bei atitinkamų tarnybų patikrintiems asmenims.

Pažymėtina, kad siūloma ribojamoji priemonė paliestų ir lietuvių kilmės asmenis, kurie turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę arba prašyti ją grąžinti (pirmiausia ‒ tremtinius ir jų vaikus), o tai neatitinka konstitucinio teisingumo principo.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2021 m. Lietuvos Respublikos pilietybė natūralizacijos tvarka suteikta 33 Baltarusijos Respublikos ir 45 Rusijos Federacijos piliečiams, o 2022 m. – 16 Baltarusijos Respublikos ir 29 Rusijos Federacijos piliečiams. 2021 m. Lietuvos Respublikos pilietybė supaprastinta tvarka suteikta 34 Baltarusijos Respublikos ir 34 Rusijos Federacijos piliečiams, o 2022 m. – 6 Baltarusijos Respublikos ir 17 Rusijos Federacijos piliečių. 2021 m. Lietuvos Respublikos pilietybė grąžinta 3 Baltarusijos Respublikos ir 15 Rusijos Federacijos piliečių, o 2022 m. – 6 Baltarusijos Respublikos ir 16 Rusijos Federacijos piliečių. 2021 m. Lietuvos Respublikos pilietybę atkūrė 17 Baltarusijos Respublikos ir 77 Rusijos Federacijos piliečiai, o 2022 m. – 10 Baltarusijos Respublikos ir 88 Rusijos Federacijos piliečiai. Taigi ribojamoji priemonė paliestų vos kelis šimtus asmenų ir neturėtų jokio praktinio efekto.

Išbraukti Projekto 3 straipsnio 6 dalį:

„6. Sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų ir sprendimų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priėmimas, išskyrus atvejus, kai prašymas pateikiamas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo arba kai sprendimas priimamas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo atsisakius Lietuvos Respublikos pilietybės ar įgijus kitos valstybės pilietybę.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Pasiūlymas teiktas alternatyviam balsavimui kartu su Seimo nario Lauryno Kasčiūno įregistruotu pasiūlymu (Komiteto išvadoje Nr. 15).

Balsavimo rezultatai: už – 3, prieš – 6, susilaikė – 1.

· Seimo nariai: Algirdas Sysas, Orinta Leiputė, Kęstutis Vilkauskas, Rasa Budbergytė, Liudas Jonaitis, Vidmantas Kanopa. 2023-03-28:

Ribojamų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projekto (toliau – Projektas) 3 straipsnio 6 dalyje nustatomas absoliutus beveik visų Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priėmimo ir sprendimų dėl jų priėmimo galimai prieštarauja konstitucinio proporcingumo ir lygiateisiškumo principui.

Išbraukti Projekto 3 straipsnio 6 dalį.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Komitetas alternatyviame balsavime balsavo dėl identiško Seimo narių Viktorijos Čmilytės-Nielsen, Eugenijaus Gentvilo, Romualdo Vaitkaus, Andriaus Bagdono, Editos Rudelienės, Simono Gentvilo, Armino Lydekos, Virgilijaus Aleknos, Raimundo Lopatos, Juozo Baublio, Ričardo Juškos, Jono Varkalio pasiūlymo (Komiteto išvadoje Nr. 2), kuriam komitetas nepritarė.

Balsavimo rezultatai: už – 3, prieš – 6, susilaikė – 1.

· Seimo nariai: Dalia Asanavičiūtė Vytautas Juozapaitis, 2023-03-24:

Pasiūlyme siūloma numatyti daugiau nei vieną išimtį, kai Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymai ir sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priėmimo nebūtų stabdomi.

Pasiūlymu siūloma pridėti dvi išimtis – t.y., kuomet asmuo atitinka Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka reikalavimus bei dėl šio asmens grėsmės nebuvo nacionaliniam saugumui yra išduota speciali VSD pažyma. 7 ar daugiau metų pragyvenę Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos piliečiai po tiek gyvenimo mūsų šalyje, demokratinėje vakarietiškoje santvarkoje ir galimai čia sukūrę šeimas gali būti lojalūs mūsų valstybei ir norėti atsisakyti Rusijos ar Baltarusijos pilietybės nepritardami šių šalių režimams ar vykdomai politikai. Manytina, jog Lietuva neturėtų atmesti galimybės tokiems žmonėms atsisakyti Rusijos ar Baltarusijos pilietybės, jei asmuo gali įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos būdu. Šiuo atveju papildomas apsaugos mechanizmas būtų reikalavimas gauti specialią VSD pažymą dėl grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui nekėlimo.

Kita išimtis, kurią siūloma įtraukti, tai asmenys, kurie turi teisė turėti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietybę pagal šiuo metu Pilietybės įstatyme numatyta atskirą atvejį, kai asmuo, kuris iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę ar jo palikuonis, kurie 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldinti iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų ir šiuo metu turi kitą pilietybę, gali įgyti taip pat ir Lietuvos Respublikos pilietybę. Būtent šie asmenys neturėjo galimybės pasirinkti savo gyvenimo ar gimimo vietos – gyveno ar gimė tremtyje, nes okupantų valdžios buvo laikomi grėsme režimui. Dalis jų liko ir įgijo Rusijos Federacijos pilietybę, manoma, kad šie žmonės, kuriems ir taip galioja Pilietybės įstatyme numatyta išimtis, turėtų turėti galimybę įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę.

Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų ir sprendimų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priėmimas, išskyrus, kai:

1) prašymas pateikiamas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo arba kai sprendimas priimamas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo atsisakius Lietuvos Respublikos pilietybės ar įgijus kitos valstybės pilietybę;

2) asmuo atitinka Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka reikalavimus, numatytus Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 18 ir 19 straipsniuose;

3) asmuo turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ir atitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2 ir 4 punktuose ir 9 straipsnyje nustatytus reikalavimus.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Komitetas pritarė alternatyviam Seimo nario Lauryno Kasčiūno pasiūlymui (Komiteto išvadoje Nr. 15), kuris numato galimybę priimti ir nagrinėti Rusijos Federacijos piliečių prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, kai asmuo atitinka Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka reikalavimus, numatytus Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 18 straipsnyje ir teisės aktuose nustatyta tvarka gauta informacija, kad jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir (ar) viešajai tvarkai arba kai asmuo turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ir atitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2 ir 4 punktuose ir 9 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir teisės aktuose nustatyta tvarka gauta informacija, kad jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir (ar) viešajai tvarkai bei kai asmuo pateikia prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo arba kai sprendimas priimamas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo atsisakius Lietuvos Respublikos pilietybės ar įgijus kitos valstybės pilietybę.

Balsavimo rezultatai: už – 0, prieš – 10, susilaikė – 0.

· Seimo nariai: Ewelina Dobrowolska, Tomas Vytautas Raskevičius, Morgana Danielė, Silva Lengvinienė, Marius Matijošaitis, Artūras Žukauskas, Ieva Pakarklytė, Monika Ošmianskienė, Vytautas Mitalas, 2023-03-23.:

Siūloma ribojamąsias priemones taikyti tik Rusijos piliečiams, neturintiems ilgalaikio ryšio su Lietuva, nepatikrintiems Lietuvos Respublikos saugumo ir registrų institucijų.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad jau turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvoje asmenys parodė intenciją kurti stiprų ryšį su Lietuva ir siekį čia likti. Pateikti prašymą dėl pilietybės gali tik ilgai teisėtai šalyje gyvenę užsieniečiai. Šiuo straipsniu ribojamos asmenų, dar prieš Rusijos pradėtą karą Ukrainoje pradėjusių kurti gyvenimą Lietuvoje teisės. Dalis asmenų ar jų vaikų dar prieš 2014 m. pradėtą Rusijos agresiją gyveno Lietuvoje, nesiedami savęs su agresore, mokosi ar jau kalba lietuviškai.

Asmens, siekiančio įgyti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, atžvilgiu Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos ir kitos atsakingos institucijos atlieka tikrinimus, vertina rizikas ir priima sprendimą. Todėl manytina, kad tokie asmenys turėtų galimybę išlaikyti teisę teikti prašymą dėl pilietybės suteikimo.

Numatoma taikyti išimtį Rusijos Federacijos piliečiams, kurie pagal Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ir teisės aktuose nustatyta tvarka yra gauta informacija, kad jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir (ar) viešajai tvarką.

Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 6 dalį ir išdėstyti jį taip:

„6. Sustabdomas Rusijos Federacijos ~~ir Baltarusijos Respublikos~~ piliečių prašymų ir sprendimų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priėmimas, išskyrus atvejus, kai Rusijos Federacijos piliečiui yra išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje arba kai Rusijos Federacijos pilietis pagal Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalį turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ir teisės aktuose nustatyta tvarka gauta informacija, kad jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir (ar) viešajai tvarka arba kai prašymas pateikiamas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo arba kai sprendimas priimamas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo atsisakius Lietuvos Respublikos pilietybės ar įgijus kitos valstybės pilietybę.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Balsavimo rezultatai: už – 0, prieš – 10, susilaikė – 0.

· Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, 2023-03-29:

Pasiūlymu siūloma pridėti dvi išimtis:

1. Kuomet asmuo atitinka Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 18 straipsnyje keliamus reikalavimus bei teisės aktuose nustatyta tvarka gauta informacija, kad jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir (ar) viešajai tvarkai.

2. Kuomet asmenys, atitinkantys Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2 ir 4 punktuose ir 9 straipsnyje keliamos reikalavimus ir teisės aktuose nustatyta tvarka gauta informacija, kad jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir (ar) viešajai tvarkai;

Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų ir sprendimų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priėmimas, išskyrus atvejus, kai: prašymas pateikiamas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo arba kai sprendimas priimamas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo atsisakius Lietuvos Respublikos pilietybės ar įgijus kitos valstybės pilietybę;

1) asmuo atitinka Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka reikalavimus, numatytus Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 18 straipsnyje ir teisės aktuose nustatyta tvarka gauta informacija, kad jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir (ar) viešajai tvarkai;

2) asmuo turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ir atitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2 ir 4 punktuose ir 9 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir teisės aktuose nustatyta tvarka gauta informacija, kad jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir (ar) viešajai tvarkai;

3) prašymas pateikiamas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo arba kai sprendimas priimamas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo atsisakius Lietuvos Respublikos pilietybės ar įgijus kitos valstybės pilietybę.“

Komiteto nuomonė – Pritarti iš dalies

Komiteto pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Sustabdomas Rusijos Federacijos ~~ir Baltarusijos Respublikos~~ piliečių prašymų ir sprendimų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priėmimas, išskyrus atvejus, kai: prašymas pateikiamas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo arba kai sprendimas priimamas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo atsisakius Lietuvos Respublikos pilietybės ar įgijus kitos valstybės pilietybę;

1) asmuo atitinka Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka reikalavimus, numatytus Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 18 straipsnyje ir teisės aktuose nustatyta tvarka gauta informacija, kad jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir (ar) viešajai tvarkai;

Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 3, susilaikė – 1.

· Seimo narė Dovilė Šakalienė, 2023-03-31:

Pasiūlymu siūloma pridėti tris išimtis:

2. Kuomet asmenys, atitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2 ir 4 punktuose ir 9 straipsnyje keliamus reikalavimus ir teisės aktuose nustatyta tvarka gauta informacija, kad jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir (ar) viešajai tvarkai;

3. Kuomet asmenys atitinka Pilietybės įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, taip pat turi leidimą gyventi Lietuvoje bei jų prašymas dėl pilietybės jau priimtas.

Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

Argumentai:

Pakeisti projekto 3 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

3) jau yra priimtas asmens prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo supaprastinta tvarka pagal Pilietybės įstatymo 10 straipsnį ir asmeniui išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje;

4) prašymas pateikiamas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo arba kai sprendimas priimamas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo atsisakius Lietuvos Respublikos pilietybės ar įgijus kitos valstybės pilietybę.“

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – 0, susilaikė – 0.

7. Užtikrinamas duomenų apie Lietuvos Respublikoje įsteigtų juridinių asmenų, valdomų arba susijusių su Lietuvos Respublikos politikais, ekonominius ryšius, plėtojamus su Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika po šio įstatymo įsigaliojimo viešas skelbimas. Skelbiamų duomenų mastas ir skelbimo tvarka nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos;

· Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, 2023-03-29:

Atsižvelgiant į tai, kad duomenys apie valstybės politikų ryšius su juridiniais asmenimis yra kaupiami Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos valdomame Privačių interesų registre, tikslinga nuostatą perkelti į Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą.

Išbraukti Projekto 3 straipsnio 7 dalį:

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – 0, susilaikė – 0.

· Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-03-22:

1. Projekto 3 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti: „Užtikrinamas duomenų apie Lietuvos Respublikoje įsteigtų juridinių asmenų, valdomų arba susijusių su Lietuvos Respublikos politikais, ekonominius ryšius, plėtojamus su Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika po šio įstatymo įsigaliojimo viešas skelbimas. <...> “ (išskirta mūsų). Projekto nuostatos tikslintinos, nes nėra aišku, kokie asmenys šiuo atveju turėtų būti laikomi „Lietuvos Respublikos politikais“. Pastebėtina, kad kituose įstatymuose, pvz. Valstybės tarnybos įstatyme, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme yra vartojama sąvoka „valstybės politikai“. Be to, siekiant aiškumo, tikslintina nuostata „juridinių asmenų, valdomų arba susijusių“, nes neaiškus jos turinys. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės politikai privalo deklaruoti privačius interesus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme nustatyta tvarka, o jų pateiktos deklaracijos viešai prieinamos per Privačių interesų registrą, galima būtų pasiūlyti tobulinant projekto nuostatas atsižvelgti į nurodyto įstatymo nuostatas, pvz. nustatyti, kad užtikrinamas duomenų apie juridinius asmenis, kuriuose valstybės politiko, jo sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio turimų akcijų suteikiami balsai visuotiniame akcininkų susirinkime ar turimos juridinio asmens dalyvio teisės kitų teisinių formų juridiniuose asmenyse leidžia daryti lemiamą įtaką šių juridinių asmenų veiklai, ekonominius ryšius, plėtojamus su Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika po šio įstatymo įsigaliojimo viešas skelbimas.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – 0, susilaikė – 0.

8. Sustabdoma Rusijos Federacijos piliečių ir jų įsteigtų ar kontroliuojamų juridinių asmenų, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, teisė įsigyti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus atvejus, kai Rusijos Federacijos piliečiui yra išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 130¹ straipsnio 2 dalį.

Seimo nariai: Viktorija Čmilytė-Nielsen, Eugenijus Gentvilas, Romualdas Vaitkus, Andrius Bagdonas, Edita Rudelienė, Simonas Gentvilas, Arminas Lydeka, Virgilijus Alekna, Raimundas Lopata, Juozas Baublys, Ričardas Juška, Jonas Varkalys, 2023-03-23::

Projekto 3 straipsnio 8 dalyje nustatomas beveik absoliutus Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos piliečių ar jų įsteigtų / kontroliuojamų juridinių asmenų teisės įsigyti Lietuvoje nekilnojamąjį turtą ribojimas neatitinka konstitucinio proporcingumo principo.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog proporcingumo principas, kaip vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad šios priemonės neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (pvz., Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas ir kt.).

Šios naujos (Vyriausybės parengtame ir Seimui pateiktame Projekte jos nebuvo) ribojamosios priemonės autorius jos įvedimo jokiomis objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis ar įrodymais, jog tai, kad Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos piliečiai ar jų įsteigti / kontroliuojami juridiniai asmenys gali įsigyti nekilnojamojo turto, kelti grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Pažymėtina, kad šis draudimas paliestų visus Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečius, įskaitant ir tuos, kurie legaliai gyvena Lietuvoje daugelį metų, yra integravęsi į Lietuvos visuomenę bei patikrinti atitinkamų tarnybų (t. y. turi leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje).

Lietuvos įstatymai ir dabar numato nemažai saugiklių įsigyjant nekilnojamąjį turtą ‒ nuosavybės teise įsigyti ne žemę, vidaus vandenis ir miškus gali būti leidžiama tik užsienio subjektams, atitinkantiems Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus.

Tai reiškia, jog tokius sandorius galėtų sudaryti tie fiziniai asmenys, kurie yra ES valstybių narių arba valstybių, sudariusių Europos sutartį su Europos bendrijomis bei jų šalimis narėmis, arba valstybių Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos narių bei valstybių Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvių piliečiai arba nuolatiniai gyventojai.

Pakeisti Projekto 3 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Sustabdoma Rusijos Federacijos piliečių ir jų įsteigtų ar kontroliuojamų juridinių asmenų, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, teisė įsigyti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus atvejus, kai Rusijos Federacijos piliečiui yra išduotas leidimas laikinai arba nuolat gyventi Lietuvoje, taip pat kai juridinis asmuo yra tokio Rusijos Federacijos piliečio įsteigtas ar kontroliuojamas. ~~pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 130¹ straipsnio 2 dalį~~.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Komitetas pritarė alternatyviam Seimo narių Tomo Vytautas Raskevičiaus, Vytauto Mitalo, Monikos Ošmianskienės, Morganos Danielės, Kasparo Adomaičio, Ievos Pakarklytės, Ewelinos Dobrowolskos, Aušrinės Armonaitės pasiūlymui (Komiteto išvadoje Nr. 6), kuris numato galimybė Rusijos piliečiams turintiems leidimus laikinai ir nuolat gyventi Lietuvoje įsigyti nekilnojamąjį turtą, bei Rusijos piliečiams nepriklausomai nuo jų statuso Lietuvoje įgyti turtą paveldėjimo būdu.

Balsavimo rezultatai: už – 0, prieš – 10, susilaikė – 0.

· Seimo nariai: Algirdas Sysas, Orinta Leiputė, Kęstutis Vilkauskas, Rasa Budbergytė, Liudas Jonaitis, Vidmantas Kanopa. 2023-03-28:

Projekto 3 straipsnio 8 dalyje nustatomas absoliutus Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos piliečių ar jų įsteigtų/kontroliuojamų juridinių asmenų teisės įsigyti Lietuvoje nekilnojamąjį turtą ribojimas neatitinka konstitucinio proporcingumo principo.

Pakeisti Projekto 3 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Sustabdoma Rusijos Federacijos piliečių ir jų įsteigtų ar kontroliuojamų juridinių asmenų, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, teisė įsigyti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus atvejus, kai Rusijos Federacijos piliečiui yra išduotas leidimas laikinai arba nuolat gyventi Lietuvoje, taip pat kai juridinis asmuo yra tokio Rusijos Federacijos piliečio įsteigtas ar kontroliuojamas. ~~pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 130¹ straipsnio 2 dalį.~~“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Balsavimo rezultatai: už – 0, prieš – 10, susilaikė – 0.

Siekiant sumažinti rizikas nacionalinio saugumo interesams, siūloma ribojamąsias priemones taikyti Rusijos piliečiams bei jų valdomiems juridiniams asmenims, neturintiems ilgalaikio ryšio su Lietuva, nepatikrintiems šalies saugumo ir registrų institucijų, neturintiems nei leidimo laikinai gyventi, nei leidimo nuolat gyventi Lietuvoje.

Atkreiptinas dėmesys, kad prašant ir laikino leidimo gyventi, asmuo yra patikrinimas ir migracijos, ir saugumo institucijų.

Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 8 dalį ir išdėstyti jį taip:

„8. Sustabdoma Rusijos Federacijos piliečių ir jų įsteigtų ar kontroliuojamų juridinių asmenų, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, teisė įsigyti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus atvejus, kai Rusijos Federacijos piliečiui yra išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje ar leidimas nuolat gyventi Lietuvoje ~~pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 1301 straipsnio 2 dalį.~~“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Komitetas pritarė patikslintam Seimo narių Tomo Vytautas Raskevičiaus, Vytauto Mitalo, Monikos Ošmianskienės, Morganos Danielės, Kasparo Adomaičio, Ievos Pakarklytės, Ewelinos Dobrowolskos, Aušrinės Armonaitės pasiūlymui (Komiteto išvadoje Nr. 6), kuris numato galimybė Rusijos piliečiams turintiems leidimus laikinai ir nuolat gyventi Lietuvoje įsigyti nekilnojamąjį turtą, bei Rusijos piliečiams nepriklausomai nuo jų statuso Lietuvoje įgyti turtą paveldėjimo būdu.

Balsavimo rezultatai: už – 0, prieš – 10, susilaikė – 0.

· Seimo nariai: Tomas Vytautas Raskevičius, Vytautas Mitalas, Monika Ošmianskienė, Morgana Danielė, Kasparas Adomaitis, Ieva Pakarklytė, Ewelina Dobrowolska, Aušrinė Armonaitė, 2023-03-27.:

Siūloma numatyti išlygą ir ribojimo įsigyti netaikyti tuomet, kai Rusijos Federacijos pilietis nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą įgyja paveldėjimo būdu.

Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 8 dalį ir išdėstyti jį taip:

„8. Sustabdoma Rusijos Federacijos piliečių ir jų įsteigtų ar kontroliuojamų juridinių asmenų, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, teisė įsigyti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus atvejus, kai Rusijos Federacijos piliečiui yra išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje ar leidimas nuolat gyventi Lietuvoje ar kai Rusijos Federacijos pilietis nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą įgyja paveldėjimo būdu. ~~pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 130¹ straipsnio 2 dalį.~~“

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – 0, susilaikė – 0.

· Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, 2023-03-20:

Nuo 2022 m. pabaigos fiksuojama vis daugiau atvejų, kai į Lietuvos Respublikos teritoriją bandoma įvežti įvairaus dydžio grynųjų pinigų – Ukrainos grivinų (UAH), kiekius. Tai gali būti susiję su karinės agresijos prieš Ukrainą metu užgrobtu turtu ir Baltarusijos Respublikoje bei Rusijos Federacijoje neteisėtai disponuojamais labai dideliais UAH kiekiais, kuriuos šių šalių piliečiai bando išgabenti į Lietuvą ir kitas ES šalis, siekiant juos iškeisti į kitą valiutą (eurus, JAV dolerius) ar kitaip legalizuoti. UAH gabenimas vyksta tiek jas slepiant, t. y. išvengiant muitinės kontrolės ir jų nedeklaruojant, tiek ir neslepiant, t. y. gabenant leistinais kiekiais, neviršijant 10 tūkstančių eurų vertės.

Įvertinus tai, kad įžvelgiamos tam tikros grėsmės, susijusios su galimai neteisėtu UAH užvaldymu, gabenimu ir jų legalizavimu, bei siekiant sumažinti šias galimas rizikas, tikslinga Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektu nustatomas ribojamąsias priemones papildyti apribojimu Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos piliečiams gabenti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir iš jos grynuosius pinigus – UAH.

Projekto 3 straipsnį papildyti 9 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„9. Sustabdoma Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių teisė į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežti ar iš jos išvežti grynuosius pinigus – Ukrainos grivinas.“

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – 0, susilaikė – 0.

4 straipsnis. Ribojamųjų priemonių trukmė ir peržiūra

1. Šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos ribojamosios priemonės, išskyrus 3 straipsnio 2 dalyje nurodytą ribojamąją priemonę, taikomos vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

2. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta ribojamoji priemonė taikoma nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. balandžio 14 d.

· Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, 2023-03-29:

Pritarus prieš tai buvusiam pasiūlymui, tikslinga suvienodinti 3 straipsnio 2 dalyje nurodytos ribojamosios priemonės taikymo trukmę su įstatymo galiojimu.

Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta ribojamoji priemonė taikoma nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. ~~balandžio 14~~ gegužės 2 d.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – 0, susilaikė – 0.

3. Nustačius poreikį pratęsti nustatytų ribojamųjų priemonių galiojimo terminą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki šiuo įstatymu nustatytų ribojamųjų priemonių galiojimo termino pabaigos teikia Lietuvos Respublikos Seimui šio įstatymo pakeitimo projektą.

5 straipsnis. Įstatymo galiojimas

Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. balandžio 15 d. ir galioja iki 2024 m. balandžio 14 d.

· Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-03-22:

2. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 3 straipsnio 7 dalies nuostatoms įgyvendinti Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos turės nustatyti joje nurodytų viešai skelbiamų duomenų mastą ir skelbimo tvarką, siūlytina projekto 5 straipsnyje nustatyti vėlesnį įstatymo 3 straipsnio 7 dalies įsigaliojimo terminą.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – 0, susilaikė – 0.

· Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, 2023-03-29:

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu šalyje įvesta nepaprastoji padėtis galioja iki š. m. gegužės 2 d. 24:00 ir dalis šiame įstatyme siūlomų ribojimų yra Seimo priimtame nutarime „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“, tikslinga numatyti įstatymo įsigaliojimą pasibaigus šalyje įvestai nepaprastajai padėčiai.

Pakeisti Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. ~~balandžio 15~~ gegužės 3 d. ir galioja iki 2024 m. ~~balandžio 14~~ gegužės 2 d.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – 0, susilaikė – 0.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas