LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO Nr. IX-110 6 straipsnio PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

2021-03-02  Nr. XIVP-289

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Įstatymo projektu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnį ir papildyti jį nauja 3 dalimi, siekiant, kaip numatyta įstatymo projekto aiškinamajame rašte, „pakeisti kompensuojamo uždarbio skaičiavimą taip, kad į jo skaičiuojamuosius laikotarpius nebūtų įtrauktas laikas, kai asmuo buvo prastovoje, paskelbtoje dėl ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino, tačiau neilginant paties kompensuojamojo uždarbio skaičiuojamojo laikotarpio“. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas. Pirma, prastovą darbdavys gali paskelbti nebūtinai dėl ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino, todėl tokiais atvejais darbuotojai atsidurtų nepalankesnėje situacijoje nei tie, kuriems būtų pritaikyta įstatymo pakeitimu siūloma nustatyti taisyklė. Antra, pastebėtina, kad dėl karantino ir (ar) ekstremalios situacijos paskelbimo nukentėti gali ne tik pagal darbo sutartis dirbantys darbuotojai, tačiau ir savarankiškai dirbantys asmenys, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo tam tikra asmenų grupė gali įgyti privilegijų kitų asmenų, esančių panašioje situacijoje, atžvilgiu.

2. Įstatymo projekto 1 straipsniu pildomoje keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nuostatą „jei asmens darbo santykiai su prastovą paskelbusiu darbdaviu iki prastovos paskelbimo truko trumpiau nei 3 mėnesius, kompensuojamasis uždarbis skaičiuojamas iš faktinio šių darbo santykių laikotarpio apdraustojo asmens draudžiamųjų pajamų“ reikėtų tikslinti, nes neaišku, koks laikotarpis laikytinas faktiniu darbo santykių laikotarpiu (laikas, kai nebuvo paskelbta prastova, ar koks kitas laikotarpis).

3. Atkreiptinas dėmesys, kad pernumeravus keičiamo įstatymo 6 straipsnio dalis, atitinkamai turėtų būti tikslinamos nuorodos į šio straipsnio dalis kituose keičiamo įstatymo straipsniuose (pvz., 3 straipsnio 6, 9 dalyse, 4 straipsnio 5 dalyje, 8 straipsnio 4 dalyje) arba, siekiant išvengti pernumeravimo, naujai daliai, kuria pildomas straipsnis, turėtų būti suteiktas numeris 3¹.

4. Įstatymo nuostatos turi būti suformuluotos aiškiai ir suprantamai, todėl, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tobulinti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalies formuluotę, kad būtų aišku, kam ir už kokius laikotarpius išmokos turėtų būti paskaičiuojamos ar perskaičiuojamos, kad nekiltų neaiškumų taikant šio įstatymo nuostatas praktikoje. Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima jo įgyvendinamuosius teisės aktus. Tam, kad ši nuostata būtų tinkamai įgyvendinta, reikėtų nustatyti konkrečią įstatymo įsigaliojimo datą.

5. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Seimo statuto pataisos, kuriomis Seimo statuto 135 straipsnis, reglamentuojantis reikalavimus aiškinamajam raštui, buvo papildytas nauju 8 punktu (atsirado papildomas reikalavimas aiškinamajame rašte nurodyti ir ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams), todėl atitinkamai pildytinas aiškinamasis raštas.

Departamento direktorius                                                                                          Andrius Kabišaitis

J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected]

J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]