LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Aplinkos apsaugos komitetas
PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽMONIŲ PALAIKŲ LAIDOJIMO ĮSTATYMO NR. X-1404 2, 6, 7, 11, 20, 22, 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ŠEŠTUOJU1 SKYRIUMI ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1391
2018-04-25 Nr. 07-P-13
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius.
Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė.
Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos atstovai: viceministrė Rėda Brandišauskienė, Marius Narmontas, Vaiva Rumbutienė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovė Raminta Radavičienė, K2 LT atstovas Vytenis Labanauskas iniciatyvos “Baltoji banga” atstovė Ieva Lapeikienė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-11-29 |
I |
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis: 1.1. įstatymo projekto pavadinime prieš žodį „papildymo“ įrašyti žodį „įstatymo“; |
Pritarti |
|
|
|
|
8 |
|
|
1.2. įstatymo projekto 8 straipsniu pildomame 323 straipsnyje išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos“, nes pilnas įstatymo pavadinimas kitame įstatyme vartojamas tik pirmą kartą jį minint. |
Pritarti |
|
|
|
|
5 |
|
|
2. Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamame įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 5 punkte vietoj žodžio „straipsnyje“ įrašytini žodžiai „straipsnio 1 dalyje“, kadangi atvejai, dėl kurių žmogaus palaikai negali būti kremuoti, yra nurodyti tik keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje. |
Pritarti |
|
|
|
|
6 |
|
|
3. Siekiant teisės akto nuostatų aiškumo, įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje prieš skaičių „1973“ įrašytini žodžiai „kurios yra“, o vietoj žodžio „šalis“ įrašytinas žodis „šalys“. |
Pritarti |
|
|
|
|
8 |
|
|
4. Įstatymo projekto 8 straipsniu siūloma papildyti keičiamą įstatymą šeštuoju1 skyriumi ir nustatyti sankcijas juridiniams asmenims už kremavimo veiklos pažeidimus bei nustatyti, kad padarytų pažeidimų tyrimas, bylų nagrinėjimas, nutarimų priėmimas ir jų apskundimas vykdomas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Toks siūlymas turėtų būti teikiamas kartu su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu, kur keičiamo įstatymo VIII skyriuje „Juridinių asmenų atsakomybė už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus“ būtų nustatyta šiuo projektu siūloma juridinių asmenų atsakomybė už kremavimo veiklos pažeidimus bei šių pažeidimų bylų teisena. |
Nepritarti |
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas reguliuoja visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje, nustato pagrindines juridinių ir fizinių asmenų teises ir pareigas išsaugant Lietuvai būdingą biologinę įvairovę, ekologines sistemas bei kraštovaizdį, užtikrinant sveiką ir švarią aplinką, racionalų gamtos išteklių naudojimą. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekte siūlomos nustatyti sankcijos už kremavimo veiklos pažeidimus (už kremavimo veiklos vykdymą be licencijos, už žmogaus palaikų kremavimą, esant aplinkybėms, kai privaloma atsisakyti kremuoti žmogaus palaikus, už kremavimo procedūros reikalavimų nesilaikymą, už kremavimo atvejų neregistravimą arba registravimą pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, už teisės aktuose nustatytų privalomų saugoti su kremavimu susijusių dokumentų nesaugojimą) nesusiję su aplinkosauga ar gamtos išteklių naudojimu, šias sankcijas siūloma nustatyti specialiajame įstatyme – Žmogaus palaikų laidojimo įstatyme, o šių pažeidimų teiseną vykdyti pagal Aplinkos apsaugos įstatymą. |
|
|
|
9 |
|
|
5.Įstatymo projekto 9 straipsnyje nustatyta, kad įstatymas įsigalioja 2018 m. lapkričio 1 d., o įgyvendinamieji teisės aktai turi būti parengti iki 2018 m. vasario 28 d. Lieka neaišku, kodėl įgyvendinamųjų teisės aktų parengimui yra numatytas toks trumpas laikas, kai iki įstatymo įsigaliojimo liks dar 8 mėnesiai. Be to, siūlytina įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus priima Vyriausybė ir kitos atsakingos institucijos. |
Pritarti iš dalies |
Atsižvelgiant į tai, kad priėmus įstatymo projektus bus pakeista medicininio mirties liudijimo, kurį išduoda sveikatos priežiūros įstaigos, forma, reikia pasiruošti šio dokumento išdavimui. Patvirtinus medicininio mirties liudijimo formą, jos blanko gamyba vyks pagal Lietuvos Respublikos saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamybos įstatyme nustatytas procedūras, kurios užtrunka apie 8 mėnesius. Įvertinus visą reikalingą pasiruošimo procesą siūloma nuo įgyvendinamųjų teisės aktų parengimo iki Įstatymo projekto įsigaliojimo nustatyti 8 mėn. laikotarpį. Tačiau siūloma numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą |
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Lietuvos pramonininkų konfederacija 2018-04-17 |
|
|
|
Teikiame pastabas ir pasiūlymus Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 2, 6, 7, 11, 20, 22, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo šeštuoju1 skyriumi įstatymo projektui (reg. Nr. XIIIP-1391) (toliau – Projektas). Siūlome svarstomame Projekte: 1. Įvardinti Žmonių palaikų laidojimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nustatytų reikalavimų kontrolę vykdančias valstybės institucijas bei jų kompetenciją. Įstatymas numato įvairius imperatyvius reikalavimus (palaikų vežimas, vartotojų teisių apsauga, įvairių leidimų išdavimo teisėtumas ir kt.), kuriuos turėtų kontroliuoti įgaliotos valstybinio valdymo institucijos. Šiuo metu Įstatyme įvardintos dvi institucijos, vykdančios nustatytų reikalavimų laikymosi kontrolę: regionų aplinkos apsaugos departamentai (Įstatymo 30 straipsnio 2 dalis) ir Nacionalinis sveikatos centras (to paties straipsnio 1 dalis). Akivaizdu, kad šių dviejų institucijų pagal joms suteiktus įgaliojimus vykdoma tam tikrų žmogaus palaikų laidojimo veikų kontrolė neapima visų Įstatyme išvardintų funkcijų bei sudaro prielaidas funkcijų dubliavimuisi. Manytina, kad toks reglamentavimas, kai įstatyme numatomos pareigos, bet nenustatoma, kas gi prižiūrės ar jų laikomasi, sudaro prielaidas šešėliniam verslui, tuo sukeliant žalą valstybės finansams. Atitinkamai, keistinas Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnis, nustatantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro kompetenciją. Neseniai “Baltosios bangos” atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad laidojimo paslaugų versle šešėlis sudaro net 60% (t. y. 43 mln. Eur.). Per metus iš šios verslo srities nesurenkama apie 14 mln. Eur mokesčių: PVM - 9,1 mln., su darbo santykiais susijusių mokesčių - 2,96 mln., dėl nelegalios darbo jėgos nesumokėta su darbo santykiais susijusių mokesčių - 1,72 mln., tuo tarpu per metus atlikta tik ~ 75 patikrinimai, skirtos 4 baudos (vidutinis baudos dydis - 7 eurai). Galiojančių įstatymų nesilaikoma, nes nėra priimtų kai kurių įstatymą įgyvendinančių teisės aktų, ne visiems veiklą šioje srityje vykdantiems subjektams nustatyta atsakomybė ir kai kuriose srityse net nėra priskirta kontroliuojanti institucija. Pvz., nuo 2017.01.01 d. galiojantis įstatymas numato prievolę vežant palaikus į užsienį turėti “laissez-passer”, kurį nemokamai išduoda Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. 2017 m. šių dokumentų išduota 0,04% nuo visų vežimo atvejų.
|
Nepritarti |
Lietuvos pramonininkų konfederacijos keliami klausimai jau yra sureguliuoti Įstatymo projekte: Įstatymo projekte nustatyto reikalavimo turėti medicininį mirtie liudijimą žmogaus palaikus vežant laidoti ar (ir) kremuoti Lietuvoje laikymąsi kontroliuos policija, vadovaudamasi Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projekto 1 str. 11, 12, 13, 14 d. ir 2 str. 3 d.; reikalavimo turėti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduotą dokumentą (mirusiojo kūno laissez-passer) vežant žmogaus palaikus į užsienio valstybes, 1973 m. spalio 26 d. Strasbūre priimto Susitarimo dėl mirusiųjų kūnų pervežimo (toliau – susitarimas) šalis ir reikalavimo vežant žmogaus palaikus į užsienio valstybes, kurios nėra susitarimo šalys, taip pat iš šių valstybių per Lietuvos Respublikos teritoriją tranzitu informuoti apie tai Vyriausybės įgaliotą instituciją Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka laikymąsi kontroliuos Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projekto 1 str. 7, 8, 9, 10 d. ir 2 str. 2 d.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šešėlinio verslo kontrolę pagal kompetenciją vykdo Valstybinė mokesčių inspekcija, kurios veiklą reglamentuoja atitinkami įstatymai, todėl Įstatymo projekte netikslinga papildomai reglamentuoti Valstybinės mokesčių inspekcijos veiklą. |
|
|
|
|
|
|
2. Siūlome Projekto baigiamosiose nuostatose (ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo Įstatymo paskelbimo dienos) įpareigoti kompetentingas valstybinio valdymo institucijas parengti poįstatyminius teisės aktus - leidimų vežti žmonių palaikus į užsienį tvarką, kontrolės mechanizmus, atsakingų institucijų kompetenciją ir funkcijas, leidimų išdavimo elektroninėmis priemonėmis tvarką. Iki šiol teisės aktai nepriimti dėl to, kad nebuvo priimti teisės aktai, susiję su administracinės atsakomybės už neteisėtą žmonių palaikų išvežimą nustatymą ir efektyvūs bei realiai veikiantys leidimų išdavimo bei kontrolės mechanizmai. Kad Įstatymo 22 straipsnis realiai veiktų, būtina nustatyti leidimų išdavimo procedūras ir formą poįstatyminiame teisės akte. Taip pat tikslinga sukurti elektroninę leidimo formą. Tuo būdu, problema būtų išspręsta. Taigi, manome, kad netikslinga keisti Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalį. Mūsų nuomone, siūlomi Įstatymo pakeitimai neišspręs trūkstamo teisinio reguliavimo poįstatyminiuose teisės aktuose. Iki šiol nėra nustatytos procedūros dėl leidimų išvežti į užsienį tvarkos, kontrolės mechanizmai, Projekte taip pat procedūriniai klausimai nesprendžiami. Manome, kad poįstatyminiuose teisės aktuose turi būti aiškiai sureglamentuotos Žmonių palaikų laidojimo ir kremavimo procedūrų nuostatos, t. y., kaip bus realizuojama leidimų išvežimo į užsienį tvarka, kontrolės mechanizmas, atsakingų institucijų kompetencija ir funkcijos, leidimų išdavimo elektroninėmis priemonėmis tvarka ir pan. Esant tinkamam poįstatyminiam teisiniam reguliavimui, nėra reikalinga keisti Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalį.
|
Nepritarti |
Lietuvos pramonininkų konfederacijos pasiūlyme keliami klausimai išspręsti Įstatymo projekte. Įstatymo projekto 9 str. 2 d. nustatytas įpareigojimas kompetentingoms institucijos parengti įgyvendinamuosius teisės aktus. Atkreiptinas dėmesys, kad dokumento (mirusiojo kūno laissez-passer) forma ir išdavimo tvarka nustatyta Sveikatos apsaugos ministro 2009 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V-940 „Dėl Mirusiojo kūno laissez-passer išdavimo taisyklių, Mirusiojo kūno laissez-passer bei paraiškos gauti Mirusiojo kūno laissez-passer formų patvirtinimo“. Dokumentą (mirusiojo kūno laissez-passer) išduoti elektroninėmis priemonėmis netikslinga, nes per metus šių dokumentų išduodama mažai ir jie išduodami nemokamai, todėl toks išdavimo būdas būtų neproporcingai brangus. Pažymėtina, kad galiojančiame įstatyme nustatytas reikalavimas turėti dokumentą (mirusiojo kūno laissez-passer) vežant žmogaus palaikus į valstybes ne susitarimo šalis, nepripažįstančias šio dokumento yra perteklinis, didinantis administracinę naštą vežantiems žmogaus palaikus (nes vežant žmogaus palaikus į valstybes ne susitarimo šalis, nepripažįstamas mirusiojo kūno laissez-passer ir reikalaujama papildomų dokumentų, reikalingų toje valstybėje) ir prieštaraujantis susitarimui. Įstatymo 22 str. keisti būtina, nes nuo 2017 m. sausio 1 d. mirties liudijimas neišduodamas, vietoj jo išduodamas medicininis mirties liudijimas, taip pat žmogaus palaikų pirminis vežimas atliekamas dar neturint medicininio mirties liudijimo, o siekiant jį gauti. Todėl Įstatymo reikalavimas – žmogaus palaikų pirminį vežimą atlikti turint mirties liudijimą, yra neįgyvendinamas. |
|
|
|
|
|
|
3. Nustatyti proporcingą siekiamam tikslui administracinę atsakomybę už visų Įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimus. Manome, kad reikšmingos administracinės sankcijos atgrasintų fizinius ir juridinius asmenis neteisėtai (t. y. neturint specialių leidimų) vežti į užsienio valstybes žmonių palaikus, kas reikšmingai sumažintų nelegalios ekonomikos poveikį šalies finansams ir įvestų Įstatyme nustatytos tvarkos laikymąsi. Todėl, siūlome Administracinių nusižengimų kodekso 369 ir 589 str. pakeitimų ir papildymų projekte dvigubai padidinti sankcijas dėl administracinių nusižengimų reikšmingumo, vežant žmogaus palaikus į užsienio valstybes (Administracinių nusižengimų kodekso 369 ir 589 str. pakeitimų ir papildymų projekto 369 straipsnio 5-14 dalys). Taip pat siūlome pakeisti Administracinių nusižengimų kodekso 369 str. 9 p., paliekant esamą galiojantį Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 22 str. 2 d. teisinį reguliavimą (t. y. vietoje pasiūlymo „Žmogaus palaikų vežimas į užsienio valstybes, kurios nėra susitarimo šalys, ar vežimas tranzitu iš jų, apie tai nustatyta tvarka neinformavus Vyriausybės įgaliotos institucijos <...>“ nustatyti tokią formuluotę: „Žmogaus palaikų vežimas į užsienio valstybes, kurios nėra susitarimo šalys, ar vežimas tranzitu iš jų, apie tai nustatyta tvarka neturint Vyriausybės įgaliotos institucijos leidimo <...>“).
|
Nepritarti |
Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projekte nustatyta administracinė atsakomybė už visus Įstatymo projekte nustatytus reikalavimų pažeidimus (už žmogaus palaikų vežimą į užsienio valstybes, Susitarimo šalis, neturint dokumento (mirusiojo kūno laissez-passer) - vadovams 120–240 Eur, vairuotojams 60–120 Eur; už žmogaus palaikų vežimą į užsienio valstybes, kurios nėra Susitarimo šalys, ar vežimas tranzitu iš jų, apie tai nustatyta tvarka neinformavus Vyriausybės įgaliotos institucijos – vadovams 120-240 Eur, vairuotojams 60–120 Eur; už žmogaus palaikų vežimą laidoti ar kremuoti neturint medicininio mirties liudijimo – vadovams 120-240 Eur, vairuotojams 60–120 Eur; už žmogaus palaikų vežimą kremuoti, esant aplinkybėms, dėl kurių privaloma atsisakyti vežti kremuoti žmogaus palaikus – vadovams 1000-1600 Eur, vairuotojams 600–1000 Eur) taip pat už pakartotinai padarytus pažeidimus nustatytos didesnės baudos. Baudos už administracinius pažeidimus nustatytos proporcingai padarytam nusižengimui ir iš to kylančioms pasekmėms.
Pažymėtina, kad pasiūlymas reikalauti turėti dokumentą (mirusiojo kūno laissez-passer) vežant žmogaus palaikus į valstybes, kurios nėra susitarimo šalys, yra perteklinis, didinantis administracinę naštą ir prieštaraujantis susitarimui, nes valstybės nepasirašiusios susitarimo nepripažįsta šio dokumento ir reikalauja papildomų dokumentų, reikalingų toje valstybėje. |
|
2. |
Investuotojų forumas Skaidraus verslo iniciatyva „Baltoji banga” 2018-04-18 |
|
|
|
„Investuotojų forumo“ skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“ užsakymu, 2017 m. lapkritį – 2018 m. vasario mėn. buvo atliktas „Lietuvos laidojimo paslaugų sektoriaus skaidrumo tyrimas“. Gauti tyrimo rezultatai leidžia daryti prielaidą, jog laidojimo paslaugų versle yra galimo neskaidrumo ir tai kelia susirūpinimą.
Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog Lietuvoje laidojimo ir su juo susijusių paslaugų teikimas, nors ir yra pakankamai reglamentuotas (aprašyti procesai ir reikalavimai), tačiau atsakomybės, kontrolės bei vieningos apskaitos klausimai nėra išspręsti. Tikėtina, tai ir yra pagrindinės priežastys, kodėl šiame verslo sektoriuje potencialiai yra daug šešėlio. Tyrimo duomenimis – didelė laidojimo paslaugas teikiančių privačių įmonių pajamų dalis lieka neapskaityta. 2015 m. neapskaitytos pajamos galėjo sudaryti iki 44,79 mln. eurų, 2016 m. – 41,88 mln. eurų. Vertinant paskutinių 3 metų neapskaitytas pajamas (t. y. apie 43 mln. eurų per metus), per metus galėjo būti nesumokėta apie 14 mln. eurų mokesčių: PVM – 9,1 mln., su darbo santykiais susijusių mokesčių – apie 2,96 mln., dėl nelegalios darbo jėgos nesumokėta su darbo santykiais susijusių mokesčių – apie 1,72 mln. eurų.
Tyrimo metu pastebėta, kad laidojimo paslaugų verslo kontrolei institucijos skiria gana menką dėmesį. Nepakankamai dėmesio sulaukia tokios paslaugos, kaip palaikų pervežimas, palaikų šarvojimas tam nepritaikytose patalpose, nelegalus šarvojimas. Taip pat pastebėta, kad kontroliuojančių institucijų strateginiuose dokumentuose nekeliami jokie tikslai, kurie būtų susiję su apčiuopiamais veiklos skaidrumo pasiekimais. Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose už netinkamą paslaugų teikimą nėra numatyta atsakomybė, nėra įtvirtintų kontrolės įgyvendinimo mechanizmų.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo LR Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisa „Dėl mirusiojo kūno laissez-passer išdavimo taisyklių, Mirusiojo kūno laissez-passer bei Paraiškos gauti mirusiojo kūno laissez-passer formų patvirtinimo“, kuri įtvirtina, kad vežant žmonių palaikus į kitas šalis, privalomas leidimas, vadinamas laissez-passer. Tačiau 2017 m. toks leidimas buvo gautas tik 0,4 % žmogaus palaikų iš visų, vežtų kremuoti į kitas valstybes. Nors šį leidimą nemokamai išduoda Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Todėl prašome Jūsų inicijuoti, kad planuojamuose teisės aktų pakeitimuose būtų numatyta atsakomybė visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, pažeidusiems reikalavimus, susijusius su laidojimo paslaugomis, bei LR Žmonių palaikų laidojimo įstatyme būtų nurodytos visos institucijos, kurios privalo užtikrinti šio įstatymo bei su juo susijusių poįstatyminių teisės aktų reikalavimų laikymąsi. O kontrolę vykdančioms institucijoms nurodyti skirti didesnį dėmesį laidojimo paslaugų srityje veikiantiems asmenims.
Taip pat prašome inicijuoti vieningos mirusių asmenų ir jų palaikų apskaitos sukūrimą. Šis registras turėtų apimti ne tik mirties fakto registravimą, kas yra vykdoma dabar, bet ir informaciją, kam palaikai perduoti, kur buvo pervežti, kremuoti ir (ar) palaidoti. Tai leistų ne tik skaidrinti laidojimo paslaugų verslą bei efektyviau jį kontroliuoti, bet ir sudarytų sąlygas asmenims gauti informaciją apie vietą, kur palaidoti jų artimųjų palaikai. Šiuo metu savivaldybių vedama palaidotų asmenų apskaita nėra patikima.
|
Pritarti iš dalies |
Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekto tikslas yra aiškiai reglamentuoti žmogaus palaikų vežimo klausimus ir nustatyti atsakomybę už Įstatymo reikalavimų pažeidimus. Priėmus Įstatymo projektą bus išspręsti Investuotojų forumo Skaidraus verslo iniciatyva „Baltoji banga“ keliami klausimai: bus nustatyta atsakomybė fiziniams ir juridiniams asmenims už Įstatymo reikalavimų pažeidimus, nustatytos kontroliuojančios institucijos surašysiančios administracinių nusižengimų protokolus už padarytus pažeidimus. Taip pat žiūrėti Lietuvos pramonininkų konfederacijos 1 siūlymo argumentus.
Siūlymas sukurti vieningą mirusiųjų asmenų ir jų palaikų apskaitos sistemą – registrą, kuriame būtų informacija, kam palaikai perduoti, kur buvo pervežti, kremuoti ir (ar) palaidoti yra netikslingas, nes: 1. duomenys apie mirusius asmenis kaupiami Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registre; 2. papildomai kaupti informaciją apie paslaugų teikėjų mirusiesiems suteiktas paslaugas Valstybei netikslinga, tai neduoda jokios pridėtinės vertės ir reikalauja labai didelių investicijų.
Argumentas, kad šiuo metu savivaldybių vedama palaidotų asmenų apskaita nepatikima yra nepagrįstas ir apie tai jokių duomenų nėra. |
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||
|
1. |
Sveikatos reikalų komitetas 2018-04-18 |
|
|
|
|
1) iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 2, 6, 7, 11, 20, 22, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo šeštuoju1 skyriumi įstatymo projektui Nr. XIIIP-1391; 2) siūlyti pagrindiniam Seimo paskirtam komitetui tobulinti Įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.
|
Pritarti |
|
|
2. |
Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2018-04-18 |
|
|
|
|
Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą XIIIP-1391, atsižvelgiant į pastabas, kurioms Komitetas pritarė |
Pritarti |
|
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Komiteto sprendimas: Pritarti Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 2, 6, 7, 11, 20, 22, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo šeštuoju1 skyriumi įstatymo projekto įstatymo projektui Nr. XIIIP-1391, komiteto išvadoms dėl šio projekto ir teikti patobulintą įstatymo projekto variantą.
7.2. Pasiūlymai:
8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: P. Nevulis.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-1391(2) ir jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Kęstutis Mažeika
Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Matusevičiūtė