AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (TOLIAU - ĮSTATYMO PROJEKTAS) IR SUSIJUSIŲ
ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai:
Įstaymo projektas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 181(2) straipsniu, reglamentuojančiu Konstitucinio Teismo nutarimų įgyvendinimo tvarką, siekiant įgyvendinti Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 16 d nutarimą (toliau - nutarimas) Nr. KT12-N4/2019 „Dėl Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 164 straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.“
Konstitucinis Teismas nutarimu pripažino, kad Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-628 (toliau - Miškų įstatymo pakeitimo įstatymas) pagal priėmimo tvarką prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams.
Nutarimas Teisės aktų registre turi būti oficialiai paskelbtas 2019 m. gruodžio 2 d. Nutarime konstatuota, kad pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą, oficialiai paskelbus šį nutarimą, nuo jo oficialaus paskelbimo dienos Miškų įstatymo pakeitimo įstatymas, pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, negalės būti taikomas.
Oficialiai paskelbus nutarimą savaime nebūtų atkurtas buvęs teisinis reguliavimas, miškų ūkio valdymo modelis įstatymu būtų teisiškai nesureguliuotas. Todėl, siekiant išvengti Miškų įstatymo pakeitimo įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo spragų ir neapibrėžtumo, dėl ko galėtų būti sutrikdyti miškų ūkio valdymas ir tvarkymas, iki 2019 m. gruodžio 2 d. turi būti priimtos ir įsigalioti Miškų įstatymo pakeitimo įstatymu keistų jo straipsnių redakcijos.
Konstitucinis Teismas nutarime konstatavo, kad Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi įtvirtinta formuluotė „miškų urėdija (urėdijos)“ reiškia, jog pagal Miškų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikoje gali veikti viena arba kelios miškų urėdijos – pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą įsteigtos valstybės įmonės, patikėjimo teise valdančios, naudojančios valstybinius miškus ir jais disponuojančios įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdančios juose kompleksinę miškų ūkio veiklą ir kitą įmonės įstatuose numatytą veiklą; pagal šį teisinį reguliavimą Vyriausybė turi plačią diskreciją nuspręsti, kiek miškų urėdijų steigti Lietuvoje. Iš Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, 3 straipsnio 1, 4 dalyse, 8 straipsnyje, kuriais pakeista Miškų įstatymo 4 straipsnio 6 dalis, 5 straipsnio 2 dalies 8 punktas, šio straipsnio 5 dalis, 18 straipsnio 1, 2 dalys, įtvirtintos formuluotės „miškų urėdija (urėdijos)“ taip pat nėra aišku, kiek miškų urėdijų pagal Miškų įstatymą gali veikti Lietuvoje.
Kaip pažymėta nutarime, iš Konstitucijos, inter alia jos 46, 54 straipsnių, 128 straipsnio 2 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo, įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatymu nustatyti esmines miškų ūkio valdymo sąlygas; įstatymų leidėjas turi nustatyti aiškų ir pagrįstą miškų ūkio valdymo modelį, inter alia atitinkamus subjektus, atsakingus už valstybei nuosavybės teise priklausančių miškų ūkio valdymą, arba kriterijus, pagal kuriuos tokie subjektai būtų nustatyti; įstatymų leidėjas, nustatydamas miškų ūkio valdymo teisinį reguliavimą, turi paisyti inter alia iš Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies kylančios valstybės pareigos reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, kartu įgyvendinti iš Konstitucijos 54 straipsnio, 128 straipsnio 2 dalies kylančius reikalavimus, inter alia užtikrinti tinkamą miškų apsaugą, taip pat jų, kaip valstybės turto, racionalų tvarkymą ir naudojimą.
Siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo nuoseklumą ir sistemiškumą, kartu teikiami susijusių įstatymų pakeitimų projektai:
– Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
– Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
– Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
– Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo Nr. VIII-546 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
– Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai:
Galiojančios Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatos pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai pagal priėmimo tvarką.
Iš Miškų įstatymo pakeitimo įstatyme įtvirtintos formuluotės „miškų urėdija (urėdijos)“ nėra aišku, kiek miškų urėdijų pagal Miškų įstatymą gali veikti Lietuvoje.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo pojekte dėstomos galiojančios Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatos.
Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išaiškinimą ir faktinę situaciją įstatymo projekte ir susijusių įstatymų projektuose formuluotė „miškų urėdija (urėdijos)“ keičiama į "miškų urėdija".
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimti įstatymai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Priimti įstatymai verslo plėtrai įtakos neturės.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Kartu su Įstatymo projektu turi būti keičiami šie įstatymai:
1. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas.
2. Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas Nr. IX-966.
3. Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymas Nr. IX-1225.
4. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas Nr. I-301.
5. Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymas Nr. VIII-546.
6. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas Nr. I-446.
9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų.
10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.
11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Nėra.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projektui įgyvendinti nereikės papildomų biudžeto lėšų.
13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymų projektai parengti įvertinus Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutarimo Nr. KT12-N4/2019 įgyvendinimo.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai: „miškas“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra.
Teikia
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas Agnė Širinskienė