LIETUVOS RESPUBLIKOS

METROLOGIJOS ĮSTATYMO NR. I-1452 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

 

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai

Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo Nr. I-1452 pakeitimo įstatymo projektas                (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo (toliau – Metrologijos įstatymas) nuostatų atitiktį Licencijavimo pagrindų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl Licencijavimo pagrindų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Licencijavimo pagrindų aprašas) nustatytiems reikalavimams (Licencijavimo pagrindų aprašo 2.1 papunktis) ir užtikrinti, kad veiklos licencijavimą (teisės atlikti matavimo priemonės tipo įvertinimą, matavimo priemonių patikrą, produkto kiekio pakuotėje ir matavimo indų tūrio kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) produkto kiekio pakuotėje ir matavimo indų tūrio patikrinimus (toliau kartu – įvertinimas, patikra, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimai) įgijimą nustatanti teisinė aplinka atitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną.

Įstatymo projektas taip pat parengtas siekiant patikslinti ir papildyti metrologinio laidavimo sistemos subjektų pagrindines funkcijas.

Įstatymo projektu, atsižvelgiant į galiojančius Europos Sąjungos teisės aktus, Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymą (toliau – Atitikties įvertinimo įstatymas) ir tarptautinių metrologijos organizacijų vartojamus terminus ir teikiamas rekomendacijas, tikslinamos Metrologijos įstatyme įtvirtintos sąvokos (pavyzdžiui, fasuotos prekės, techninis reglamentas, nacionalinis matavimo vieneto etalonas), atsisakoma valstybinių etalonų laboratorijų sąvokos (vietoj jos etalonus išlaikančias įstaigas siūloma suskirstyti į Nacionalinį metrologijos institutą ir paskirtuosius institutus), atliekami kiti redakcinio pobūdžio pakeitimai (pavyzdžiui, greta Europos Sąjungos valstybių narių nurodomos ir Europos ekonominės erdvės valstybės).

 

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Įstatymo projektą parengė Ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento (direktorius Vaidas Gricius (tel. 8 706 64 666, el. p. [email protected]) Pramonės politikos skyriaus (patarėjas Karolis Ruzgys (tel. 8 706 64 874, el. p. karolis.ruzgys@ukmin.lt) vyriausioji specialistė Sigita Kaminskienė (tel. 8 706 64 716, el. p. [email protected]).

 

3. Dabartinis Įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reguliavimas

Įstatymo projekte su veiklos licencijavimu aptarti klausimai (reikalavimai juridiniams asmenims (filialams, padaliniams), siekiantiems įgyti teisę atlikti įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus, teisės atlikti įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus įgijimo bei paskirtųjų įstaigų veiklos priežiūros procedūra) šiuo metu reglamentuojami Metrologijos įstatymo įgyvendinamajame teisės akte – Įstaigų paskyrimo atlikti matavimo priemonių patikrą ir produkto kiekio pakuotėje ir (arba) matavimo indų tūrio patikrinimus tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 4-944 „Dėl Įstaigų paskyrimo atlikti matavimo priemonių patikrą ir produkto kiekio pakuotėje ir (arba) matavimo indų tūrio patikrinimus tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Įstaigų paskyrimo tvarkos aprašas).

Tokia teisinio reguliavimo praktika, kai reikalavimas turėti leidimą, reikalavimai juridiniams asmenims (filialams, padaliniams), siekiantiems įgyti teisę atlikti įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus, šios teisės įgijimo procedūra, paskirtųjų įstaigų teisės atlikti įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus sustabdymo, paskirtųjų įstaigų teisės sustabdymo panaikinimo ir paskirtųjų įstaigų teisės atlikti įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus panaikinimo pagrindai nustatomi įgyvendinamajame teisės akte, yra ydinga ir turi būti taisoma.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarimuose (inter alia, Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. spalio 8 d. nutarimai) yra nurodęs, kad nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, taip pat įvairias sankcijas už atitinkamus teisės pažeidimus galima tik įstatymu. Todėl tik įstatymu galima nustatyti esminį poveikį ūkinei veiklai galinčias daryti ekonominio poveikio priemones, kurios turi būti taikomos, kai nevykdomi ar netinkamai vykdomi nustatyti įpareigojimai.

Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad šiuo metu nacionalinėje teisėje nėra numatyti reikalavimai juridiniams asmenims (jų filialams), siekiantiems būti paskirtiems Nacionaliniu metrologijos institutu (toliau – NMI) ir paskirtaisiais institutais. Tačiau esminiai reikalavimai, keliami juridiniams asmenims, siekiantiems tapti notifikuotosiomis įstaigomis, taip pat paskirtųjų ir notifikuotųjų įstaigų veiklai keliami reikalavimai yra nustatyti įgyvendinamuosiuose teisės aktuose (pvz., Bandymų laboratorijų, sertifikacijos ir kontrolės įstaigų paskyrimo ir paskelbimo (notifikavimo) taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 674 „Dėl Bandymų laboratorijų, sertifikacijos ir kontrolės įstaigų paskyrimo ir paskelbimo (notifikavimo) taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Bandymų laboratorijų, sertifikacijos ir kontrolės įstaigų paskyrimo ir paskelbimo (notifikavimo) taisyklės).

Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – Ministerija) funkcija koordinuoti matavimo vienetų valstybinių etalonų kūrimo, saugojimo, naudojimo ir tobulinimo darbus numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 30 d. nutarime Nr. 398 „Dėl sutikimo reorganizuoti biudžetinę įstaigą Valstybinę metrologijos tarnybą“. Šiame nutarime Ministerijai priskirta ir su politikos įgyvendinimu susijusi funkcija – tvirtinti matavimo priemonių tipus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimas Ministerijai ir Nacionaliniam metrologijos institutui atstovauti Lietuvos Respublikai tarptautinėse metrologijos organizacijose šiuo metu numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarime Nr. 866 „Dėl pavedimo atstovauti metrologijos srities tarptautinėse organizacijose“. Šiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime nurodomos ir pagal Metro konvenciją įkurtos tarptautinės organizacijos (Generalinė svarsčių ir matų konferencija (CGPM) ir Tarptautinis svarsčių ir matų biuras (BIPM). Pažymėtina, kad Metro konvenciją, kaip tarptautinę sutartį, Lietuvos Respublika ratifikavo 2016 m. gruodžio 8 d. įstatymu Nr. XIII-71 Dėl Metro konvencijos ratifikavimo.

Rekomendacija matavimo priemonių, naudojamų Metrologijos įstatymo 16 straipsnio
1 dalyje nurodytose teisinio metrologinio reglamentavimo srityse, naudotojams sudaryti ir patvirtinti tokių matavimo priemonių sąrašus šiuo metu nustatyta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. 4-523 „Dėl Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių patikrų sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas) 2.1 papunktyje. Vis dėlto, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją ir siekiant užtikrinti šio įpareigojimo laikymąsi, minėta nuostata turėtų būti įtvirtinta ne žemesnės galios įgyvendinamuoju teisės aktu, o įstatymu.

Matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 4-761 „Dėl Teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklės), 7 punkte nurodyta, jog leidžiama be apribojimų pateikti rinkai ir pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje pagamintas matavimo priemones, nepatenkančias į techninių reglamentų, derinamųjų Europos Sąjungos teisės aktų ir juos įgyvendinančių Lietuvos Respublikos teisės aktų taikymo sritis, jeigu laikomasi šiame teisės akte nurodytų reikalavimų. Tad nors Metrologijos įstatyme ir nenustatyta, jog matavimo priemonės tipo patvirtinimas, atliktas kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės valstybėse pagal šių valstybių nacionalinės teisės aktų reikalavimus, yra pripažįstamas Lietuvos Respublikoje, įstatymo įgyvendinamuoju teisės aktu leidžiamas matavimo priemonių, kurioms Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės valstybėje pagal šių valstybių nacionalinius reikalavimus atliktas matavimo priemonės tipo įvertinimas ir patvirtinimas, pateikimas ir tiekimas rinkai. Teikiamu Įstatymo projektu, atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnį ir 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 764/2008, nustatančio procedūras, susijusias su tam tikrų nacionalinių techninių taisyklių taikymu kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamiems gaminiams, ir panaikinančio sprendimą Nr. 3052/95/EB (toliau – Reglamentas Nr. 764/2008) nuostatas, siekiama užpildyti šią teisinę spragą ir užtikrinti tinkamą abipusio pripažinimo principo taikymą.

 

4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Atsižvelgiant į Europos Sąjungos institucijų pastabas, kad sąvokos notified body lietuviškas atitikmuo paskelbtoji įstaiga yra netikslus ir per siauras siekiant apibūdinti minėtą sąvoką, ir į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2016 m. balandžio 18 d. raštu Nr. S1-156(1.7) pateiktą prašymą rengiant teisės aktų projektus pereiti prie nuoseklaus terminų notifikuotoji įstaiga, notifikavimas, notifikavimo procedūra vartojimo, Įstatymo projekte (žr. Įstatymo projekto 2 straipsnio 24 dalis, 8 straipsnio 6 punktas ir pan.) atitinkamai patikslinami paskelbtosios įstaigos, paskelbimo terminai.

Atsižvelgiant į metrologijos srities tarptautinėse organizacijose (pvz., Europos nacionalinių metrologijos institutų asociacijoje (EURAMET), BIPM) vartojamų sąvokų pokyčius, Tarptautiniame metrologijos žodyne, Atitikties įvertinimo įstatyme pateikiamas sąvokų apibrėžtis, Įstatymo projektu tikslinamos Metrologijos įstatymo 2 straipsnyje pateiktos sąvokos (pvz., vietoj valstybinio matavimo vieneto etalono sąvokos pateikiama nacionalinio matavimo vieneto etalono sąvoka), taip pat šis straipsnis pildomas naujomis sąvokomis, šiuo metu apibrėžtomis žemesnės galios teisės aktų (pvz., sąvoka produkto kiekio pakuotėje patikrinimas šiuo metu apibrėžta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 4-594 „Dėl Fasuotų prekių ir matavimo indų techninio reglamento patvirtinimo“ patvirtintame Fasuotų prekių ir matavimo indų techniniame reglamente, sąvoka matavimo priemonės atitikties įvertinimas šiuo metu apibrėžta Matavimo priemonių techniniame reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 4-699 „Dėl Matavimo priemonių techninio reglamento patvirtinimo“, Neautomatinių svarstyklių techniniame reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 4-730 „Dėl Neautomatinių svarstyklių techninio reglamento patvirtinimo“; minėtajai sąvokai būdingas specialusis turinys, apimantis tik tam tikrų matavimo priemonių atitikties įvertinimą, todėl Įstatymo projekte negali būti naudojama gerokai platesnio pobūdžio Atitikties įvertinimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodytos sąvokos apibrėžtis).

Įstatymo projektu patikslinami metrologinio laidavimo sistemos subjektai – Įstatymo projekte atsisakoma bandymų ir patikros laboratorijų, kontrolės ir sertifikavimo įstaigų kaip atskirų metrologinio laidavimo sistemos subjektų. Pažymėtina, kad bandymų laboratorijos, kontrolės įstaigos metrologinio laidavimo sistemoje dalyvauja jau kaip paskirtosios įstaigos (Įstatymo projekto 8 straipsnio 6 punktas), o patikros laboratorijos, kaip atitikties įvertinimo įstaigos, Atitikties įvertinimo įstatyme apskritai nėra nurodytos. Kartu metrologinio laidavimo sistema yra pildoma paskirtosiomis ir notifikuotomis įstaigomis. Pažymėtina, kad šios įstaigos ir anksčiau buvo numatytos Metrologijos įstatyme, tačiau nebuvo aiškiai nurodytas jų priklausomumas metrologinio laidavimo sistemai. Taip pat, įvertinus tai, kad metrologijos srities tarptautinėse organizacijose praktiškai nebėra vartojama valstybinių etalonų laboratorijos sąvoka, Įstatymo projekte šio metrologinio laidavimo sistemos subjekto pavadinimas yra tikslinamas: Įstatymo projekte teikiamas naujas paskirtojo instituto pavadinimas (žr., Įstatymo projekto 8 straipsnio 5 punktas, 9 straipsnis, 14  straipsnis). Paskirtieji institutai kartu su NMI iš esmės atitinka valstybinių etalonų laboratorijų paskirtį ir funkcijas.

Įstatymo projektu tikslinamos pagrindinės metrologinio laidavimo sistemos subjektų funkcijos. Ministerijos atliekamų funkcijų kontekste atsisakoma metrologinio laidavimo politikos formavimo, organizavimo, koordinavimo ir kontroliavimo (pagal Ministerijos nuostatus atskira metrologinio laidavimo politika nėra išskiriama), taip pat keitimosi informacija su kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis matavimo priemonių patikros ir paskelbtųjų įstaigų veiklos klausimais (Ministerija už minėtą veiklą yra paskirta atsakinga vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. 674 „Dėl Bandymų laboratorijų, sertifikacijos ir kontrolės įstaigų paskyrimo ir paskelbimo (notifikavimo) taisyklių patvirtinimo“ 2.1 papunkčiu). Ministerijos funkcijos papildomos atstovavimu Lietuvos Respublikai pagal Metro konvenciją įkurtų tarptautinių organizacijų veikloje (CGPM), taip pat dalyvavimu kitų tarptautinių ir regioninių metrologijos organizacijų veikloje (OIML ir WELMEC) ir NMI bei paskirtųjų institutų paskyrimu dalyvauti kitų tarptautinių ir regioninių metrologijos organizacijų veikloje. Pastarąja nuostata siekiama užtikrinti veiksmingą atstovavimą Lietuvos Respublikai tarptautinėse ir regioninėse metrologijos organizacijose po Valstybinės metrologijos tarnybos reorganizavimo bei efektyvų biudžeto asignavimų, skiriamų dalyvavimui šių organizacijų veikloje, panaudojimą.

Įstatymo projektu siūloma papildyti Ministerijos funkcijas, numatant, kad Ministerija atlieka kitas Metrologijos įstatyme (pavyzdžiui, tvirtinti techninius reglamentus, nustatyti matavimo priemonių patikros metodikų rengimo ir tvirtinimo tvarką, koordinuoti nacionalinių matavimo vienetų etalonų kūrimo, tobulinimo ir išlaikymo darbus), techniniuose reglamentuose ir kituose metrologijos srities teisės aktuose (pavyzdžiui, šio įstatymo įgyvendinamajame teisės akte, nurodytame aiškinamojo rašto 11 dalies 1 punkte) Ministerijai nustatytas funkcijas. Sąvokos kiti metrologijos srities teisės aktai trumpinys pateikiamas Įstatymo projekto 2 straipsnio 11 dalyje, ir ši sąvoka gali apimti: metrologijos srities teisės aktus, nustatančius metrologinius reikalavimus matavimo priemonėms, nepatenkančioms į techninių reglamentų taikymo sritį (pvz., Įstatymo projekto 21 straipsnio 5–6 dalys), taip pat metrologijos srities teisės aktus, nustatančius kitus teisinio metrologinio reglamentavimo objektams taikomus reikalavimus (pvz., pagal Įstatymo projekto 21 straipsnio 1 dalį kitais metrologijos srities teisės aktais nustatomi žymenys ir (arba) ženklai, ir (arba) reikiami liudijimai (sertifikatai), įrodantys atliktą Įstatymo projekto 17 straipsnio 1–2 dalyse nurodytą teisinį metrologinį patvirtinimą (žymenys ir ženklai nustatomi Teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklėmis); pagal Įstatymo projekto 23 straipsnio 1 dalį tiekiamų rinkai fasuotų prekių faktinis produkto kiekis turi atitikti vardinį produkto kiekį su techniniuose reglamentuose arba kituose metrologijos srities teisės aktuose (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016 m. liepos 18 d. įsakymas Nr. 4-477 „Dėl reikalavimų fasuotoms prekėms, nepatenkančioms į Fasuotų prekių ir matavimo indų techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 4-594 „Dėl Fasuotų prekių ir matavimo indų techninio reglamento patvirtinimo“, taikymo sritį, aprašo patvirtinimo“) nurodytomis leidžiamomis paklaidomis).

Įstatymo projektu patikslinamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos (toliau – Vyriausybės įgaliota institucija) funkcijos – didžiausias dėmesys skiriamas šios institucijos atliekamai teisinei metrologinei priežiūrai. Vis dėlto, Įstatymo projekto 9 straipsnio 3 dalies 2 punktu taip pat numatoma, kad ši institucija atlieka ir kitas Metrologijos įstatyme, techniniuose reglamentuose ir kituose metrologijos srities teisės aktuose nurodytas funkcijas. Pažymėtina, kad šios kitos funkcijos dažnu atveju turėtų būti laikomos politikos įgyvendinimo funkcijomis, pvz., matavimo priemonių, nepatenkančių į techninių reglamentų taikymo sritį, tipų tvirtinimas, matavimo priemonių patikros metodikų tvirtinimas, veiklos, susijusios su patikros metodikų rengimu, koordinavimas, teisės atlikti įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus suteikimas juridiniams asmenims (filialams, padaliniams), šios teisės sustabdymas ar panaikinimas (Įstatymo projekto septintasis skirsnis). Pažymėtina, kad šie pakeitimai, kuriais tam tikros funkcijos iš Ministerijos yra perduodamos Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetencijai, yra atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią politikos įgyvendinimo funkcijos (pvz., licencijų išdavimo, jų sustabdymo ir panaikinimo) neturėtų būti priskiriamos Ministerijos, kaip už valstybės politikos formavimą, jos įgyvendinimo organizavimą, koordinavimą bei kontroliavimą atsakingos institucijos, kompetencijai. Teisės atlikti įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus suteikimo kontekste atkreiptinas dėmesys, kad galimybė institucijai, kuri atlieka tam tikrų subjektų rinkos priežiūrą, perduoti ir šių subjektų kompetencijos įvertinimą, yra numatyta Licencijavimo pagrindų aprašo 20.5 papunktyje, pagal kurį subjektai, kurie yra įgalioti išduoti licencijas, gali atlikti ir licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą, jeigu šios funkcijos yra perduotos atskiriems licencijas išduodančios (šiuo atveju – Vyriausybės įgaliotos institucijos) administracijos padaliniams, o išimtiniais atvejais, – ir atskiriems valstybės tarnautojams ar darbuotojams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 595 „Dėl Matavimo vienetų valstybinių etalonų tvirtinimo, saugojimo ir naudojimo tvarkos aprašo, Matavimo vienetų valstybinių etalonų ir Matavimo vienetų valstybinių etalonų laboratorijų sąrašų patvirtinimo ir Nacionalinio metrologijos instituto paskyrimo“ ir atsižvelgiant į EURAMET ir BIPM etalonus išlaikančioms įstaigoms skirtas gaires, Įstatymo projekte numatomos papildomos Nacionalinio metrologijos instituto funkcijos (pažymėtina, kad Nacionalinis metrologijos institutas ir šiuo metu šias funkcijas atlieka, tačiau jokiame teisės akte jos nėra aiškiai įtvirtintos): sertifikuotųjų pamatin medžiagų kūrimas, etalonus išlaikančių įstaigų veiklos, susijusios su Daugiašalio nacionalinių matavimo etalonų ir kalibravimo bei matavimų liudijimų, išduotų nacionalinių metrologijos institutų, pripažinimo susitarimo įgyvendinimu, koordinavimas ir pan. Nacionaliniam metrologijos institutui Įstatymo projektu taip pat suteikiama teisė atlikti kitas metrologijos srities teisės aktuose jam priskirtas funkcijas (pvz., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 25 d. nutarime Nr. 595 „Dėl Matavimo vienetų valstybinių etalonų tvirtinimo, saugojimo ir naudojimo tvarkos aprašo, matavimo vienetų valstybinių etalonų ir matavimo vienetų valstybinių etalonų laboratorijų sąrašų patvirtinimo ir Nacionalinio metrologijos instituto paskyrimo“). Atsižvelgiant į minėtus teisės aktus ir į EURAMET bei BIPM gaires atitinkamai patikslinamos ir paskirtųjų institutų funkcijos.

Įstatymo projektu papildomos paskirtųjų ir notifikuotųjų įstaigų, kaip metrologinio laidavimo sistemos subjektų, atliekamos pagrindinės funkcijos (žr. Įstatymo projekto 9 straipsnio 6 ir 7 dalis).

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną, pabrėžiančią, jog ribojimai, darantys esminį poveikį ūkinei laisvei, turi būti nustatyti tik įstatymu, Įstatymo projektu Metrologijos įstatymas pildomas 10 straipsniu, įtvirtinančiu reikalavimus juridiniams asmenims (filialams, padaliniams), siekiantiems įgyti teisę atlikti įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus. Reikalavimai nustatomi atsižvelgiant į šių subjektų vykdomos veiklos turinį. Juridinis asmuo (filialas, padalinys), siekiantis tapti paskirtąja įstaiga ir įgyti teisę atlikti matavimo priemonės patikrą (toliau – patikra), produkto kiekio pakuotėje ir matavimo indo tūrio kontrolės sistemos įvertinimą (toliau – kontrolės sistemos įvertinimas), turi būti akredituotas kaip kontrolės įstaiga, išskyrus Įstatymo projekto 2 ir 5 dalyse nustatytas išimtis, taikomas matavimo priemonės tipo įvertinimo (toliau – įvertinimas) ir patikros atvejais.

Juridiniam asmeniui (filialui, padaliniui), siekiančiam tapti paskirtąja įstaiga ir įgyti teisę atlikti produkto kiekio pakuotėje ir (arba) matavimo indo tūrio patikrinimus, keliamas reikalavimas būti akredituotam kaip bandymų laboratorija ar kontrolės įstaiga.

Įstatymo projekto 10 straipsnio 2 ir 5 dalyse numatoma galimybė juridiniam asmeniui (filialui, padaliniu), siekiančiam tapti paskirtąja įstaiga ir įgyti teisę atlikti įvertinimą ir (arba) patikrą, kompetenciją ir nešališkumą įrodyti kitu nei akreditavimas būdu. Paminėtina, kad kompetencijos ir nešališkumo įrodymas kitu nei akreditavimas būdu gali būti taikomas tik matavimo priemonėms, nepatenkančioms į techninių reglamentų taikymo sritį, taip pat juridiniams asmenims (filialams, padaliniams), siekiantiems įgyti teisę atlikti tachografų patikrą (atsižvelgiant į Tachografų dirbtuvių veiklos taisyklių, patvirtintų Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2005 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 2B-107 (toliau – Tachografų dirbtuvių veiklos taisyklės), 10.4 papunktyje nustatytą reikalavimą).

Galimybė kompetenciją ir nešališkumą įrodyti kitu nei akreditavimas būdu Įstatymo projekte įtvirtinama tik išimtiniais atvejais. Tai padaryta atsižvelgiant į tai, kad akreditavimas laikytinas tinkamiausiu ir veiksmingiausiu būdu, siekiant įvertinti juridinių asmenų (filialų, padalinių) techninę kompetenciją atlikti patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus bei siekiant užtikrinti matavimo priemonių naudotojų bei vartotojų teisę į teisingus matavimų rezultatus. Pažymėtina, kad OIML manymu, akreditavimas yra ypač pageidautinas atitikties įvertinimo įstaigoms, kurios neįeina į Nacionalinio metrologijos instituto sudėtį, tačiau yra atsakingos už teisinės metrologijos veiksmų taikymą („This is highly recommended for conformity assessment bodies which do not form part of an NMI, but  which are in charge of the implementation of legal metrology activities”) (OIML dokumentas OIML D 1 Edition 2012 (E) (22 psl.). Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/32/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su matavimo priemonių tiekimu rinkai, suderinimo 41 konstatuojamojoje dalyje akreditavimas taip pat laikomas pageidautinu atitikties vertinimo įstaigų techninės kompetencijos įrodymo būdu. Vis dėlto, tiek pagal minėtąją direktyvą, tiek pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 765/2008, nustatančio su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 339/93, 5 straipsnio 2 dalį valstybės narės turi teisę pačios nuspręsti, kokiu būdu turėtų būti įvertinama ūkio subjektų kompetencija, t. y. valstybei narei suteikiama teisė pasirinkti taikyti akreditavimą kaip vienintelį tinkamą ir veiksmingiausią būdą kompetencijai įvertinti arba nacionalinės teisės aktuose greta akreditavimo numatyti galimybę tai atlikti ir kitu nei akreditavimas būdu. Matavimo priemonės tipo įvertinimo kontekste pažymėtina tai, kad reikalavimo akredituotis nustatymas juridiniams asmenims (filialams, padaliniams) reikštų nepagrįstą finansinę naštą, kadangi konkretaus matavimo priemonės tipo įvertinimas yra vienkartinis veiksmas, ir juridinis asmuo (filialas, padalinys), akredituotas konkrečios matavimo priemonės tipo įvertinimui, šį veiksmą galėtų atlikti tik vieną kartą (o ne periodiškai, kaip, pavyzdžiui, yra matavimo priemonės patikrų atveju).

Įstatymo projekto 10 straipsnio 6 dalimi, atsižvelgiant į tachografų dirbtuvėms (Tachografų dirbtuvių veiklos taisyklių 10.1 papunktis), notifikuotosioms įstaigoms (Įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas) taikomus reikalavimus, numatytas reikalavimas juridiniams asmenims (filialams, padaliniams), siekiantiems įgyti teisę atlikti įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus, apdrausti savo civilinę atsakomybę. Civilinės atsakomybės draudimas ypač aktualus tais atvejais, kai juridinis asmuo (filialas, padalinys) savo kompetenciją ir nešališkumą įrodo kitu nei akreditavimas būdu. Pažymėtina, kad reikalavimas apdrausti civilinę atsakomybę, nors tiesiogiai ir neįtvirtintas teisės aktuose ir standartuose, praktiškai taikomas atitikties įvertinimo įstaigų akreditavimo pagal kontrolės įstaigoms taikomus reikalavimus metu.

Įstatymo projektu Metrologijos įstatymas papildomas paskirtųjų ir notifikuotųjų įstaigų veiklai keliamais reikalavimas, taip pat esminiais reikalavimais, keliamais juridiniams asmenims, siekiantiems tapti notifikuotomis įstaigomis. Pažymėtina, kad šiuo metu šie reikalavimai yra numatyti įgyvendinamuosiuose teisės aktuose (pvz., Bandymų laboratorijų, sertifikacijos ir kontrolės įstaigų paskyrimo ir paskelbimo (notifikavimo) taisyklėse, Įstaigų paskyrimo tvarkos apraše), tačiau toks reguliavimas laikytinas neatitinkančiu įstatymų reikalavimų ir Konstitucinio teismo doktrinos.

Įstatymo projektu Metrologijos įstatymas pildomas 14 straipsniu, kuriame, vadovaujantis EURAMET ir BIPM pateikiamomis gairėmis, yra įtvirtinami esminiai Nacionaliniam metrologijos institutui ir paskirtiesiems institutams keliami reikalavimai (pvz., EURAMET Guide No. 1, Version 2.0 (01/2015).

Įstatymo projektu Metrologijos įstatymo 16 straipsnis papildomas 3 dalimi, įpareigojančia juridinius asmenis ir fizinius asmenis, kurie verčiasi individualia veikla, naudojančius į teisinio metrologinio reglamentavimo sritims priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašą įtrauktas matavimo priemones Metrologijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodytose teisinio metrologinio reglamentavimo srityse, sudaryti ir patvirtinti tokių matavimo priemonių grupių sąrašą su konkrečiais naudojamas matavimo priemones apibūdinančiais duomenimis. Šios nuostatos tikslas – palengvinti ūkio subjektų, kaip matavimo priemonių naudotojų, priežiūrą (Metrologijos įstatymo 24 straipsnio 1 punktas), ypač tais atvejais, kai naudojamos matavimo priemonės yra įrengtos keliuose ūkio subjekto teritoriniuose padaliniuose.

Pažymėtina, kad matavimo priemonėms metrologinius reikalavimus paprastai nustato Europos Sąjungos teisės aktai arba, jeigu matavimo priemonės nepatenka į Europos Sąjungos teisės aktų taikymo sritį, nacionalinės teisės aktai. Tokiu atveju matavimo priemonių teisinis metrologinis patvirtinimas, pvz., matavimo priemonės tipo įvertinimas, patikra ir pan., atliekamas vadovaujantis būtent šiais teisės aktais. Tačiau, įvertinus tai, kad galimos situacijos, kai atsiranda tokių matavimo priemonių, kurios nepatenka į Europos Sąjungos teisės aktų taikymo sritį, nėra parengtų bendrai taikomų teisės aktų, ir siekiant užtikrinti Metrologijos įstatyme įtvirtintų metrologinio laidavimo uždavinių įgyvendinimą, Įstatymo projekte numatoma, kad tokioms matavimo priemonėms taikomus metrologinius reikalavimus ir tokių matavimo priemonių tipų įvertinimą ir patvirtinimo tvarką nustatys už metrologijos sritį atsakingas ministras, vadovaudamasis tarptautiniais norminiais dokumentais, o kai konkrečiai matavimo priemonei nėra parengta tarptautinių norminių                  dokumentų, – remdamasis darniaisiais standartais ir juose nustatytais metrologiniais reikalavimais.

Atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnį ir Reglamento 
Nr. 764/2008 nuostatas, Įstatymo projekto 18 straipsnio 4 dalimi nustatoma, jog matavimo priemonės tipo patvirtinimas, atliktas kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės valstybėse pagal šių valstybių nacionalinės teisės aktų reikalavimus, yra pripažįstamas Lietuvos Respublikoje.
Pažymėtina, kad šiuo atveju, užtikrinant laisvą prekių, t. y. matavimo priemonių, judėjimą tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių, ūkio subjektams, užsiimantiems matavimo priemonių, kurioms pagal šių valstybių nacionalinius reikalavimus atliktas tipo įvertinimas ir patvirtinimas, pateikimu ir tiekimu rinkai, nebereikės iš naujo Lietuvos Respublikoje atlikti matavimo priemonių tipo įvertinimo ir patvirtinimo procedūrų, jeigu teisinės metrologinės priežiūros metu jie galės pateikti informaciją (dokumentus) apie matavimo priemonių ženklų ir (arba) žymenų, patvirtinančių šiose valstybėse atliktas tipo patvirtinimo procedūras, formą ir turinį (tokia pripažinimo tvarka yra nustatyta už metrologijos sritį atsakingo ministro tvirtinamose matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklėse). Šis pripažinimas bus vykdomas automatiškai – matavimo priemonės galės būti tiekiamos rinkai be papildomų procedūrų, o rinkos priežiūrai pakaks ekonominės veiklos vykdytojo teisinę metrologinę priežiūrą atliekančiai Vyriausybės įgaliotai institucijai pateiktos pirmiau nurodytos informacijos.  

Įstatymo projekto 2 straipsnio 11 dalimi ir 19 straipsnio 1–2 dalimis atsisakoma atrankinės patikros įtvirtinimo kaip atskiros matavimo priemonių patikros rūšies, kadangi pagal šiuo metu galiojančių įgyvendinamųjų teisės aktų (Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2008 m. birželio 11 d. įsakymą Nr. V-51 „Dėl atrankinės patikros taikymo buitiniams dujų skaitikliams“ ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2017 m. kovo 9 d. įsakymą Nr. 4-133 „Dėl Atrankinės patikros metodikos „Elektros energijos skaitikliai“ patvirtinimo“) nuostatas, tai yra pirminės arba periodinės matavimo priemonių patikros atlikimo būdas, kai tikrinama ne kiekviena matavimo priemonė, o tam tikra matavimo priemonės partijos dalis (kontrolinė grupė). Įstatymo projekto 19 straipsnio 1–2 dalimis taip pat įtvirtinama už metrologijos sritį atsakingo ministro pareiga nustatyti atvejus, kuriais matavimo priemonių pirminė ir periodinė patikra būtų atliekama būtent atrankos būdu.

Įstatymo projektu Metrologijos įstatymas pildomas nauju septintuoju skirsniu, siekiant tinkamai įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principus bei užtikrinti, kad ūkio subjektai (juridiniai asmenys (filialai, padaliniai), siekiantys įgyti teisę atlikti įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus bei paskirtosios įstaigos būtų tikri dėl savo teisinės padėties. Naujajame skirsnyje išsamiai reguliuojama juridinių asmenų (filialų, padalinių) teisės atlikti įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus įgijimo tvarka bei atvejai, kada sustabdoma ši paskirtosios įstaigos teisė, panaikinamas paskirtosios įstaigos teisės atlikti įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus sustabdymas ir panaikinama įstaigos teisė atlikti įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus.

Taip pat numatoma, kad prašymo pateikimo būdą, dokumentų sąrašą, kurių pagrindu bus vertinama juridinio asmens (filialo, padalinio), siekiančio įgyti teisę atlikti įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus, atitiktis Metrologijos įstatymo 10 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, ir paskyrimo sričių pakeitimo tvarką pavedama tvirtinti už metrologijos sritį atsakingam ministrui. Įstatymo projekto rengėjų nuomone, minėtą dokumentų sąrašą pateikti pačiame Įstatymo projekte nėra tikslinga, kadangi šie dokumentai, priklausomai nuo to, dėl kokios veiklos licencijavimo (įvertinimo, patikros, kontrolės sistemos įvertinimo ar patikrinimų) juridinis asmuo (filialas, padalinys) kreipiasi, skiriasi.

Įstatymo projektu atliekami kiti pakeitimai (pvz., atsisakoma teisinės pridėtinės vertės nesukuriančių Metrologijos įstatymo 24, 26–27 straipsnių, su Metrologijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi besidubliuojančio 20 straipsnio; tikslinamos Metrologijos įstatymo nuostatos, kuriose šiuo metu daroma nuoroda į ministrą, atsakingą už metrologijos valdymo sritį; atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 24 d. nutarimą Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“, metrologija yra ūkio ministrui priskirtos valdymo srities „Ūkio politika“ viena iš veiklų, bet ne atskira valdymo sritis, yra atsisakoma žodžio „valdymo“, paliekant tik „metrologijos sritis“; tikslinamas į Lietuvos matavimo priemonių valstybės registrą įrašomų matavimo priemonių tipų sąrašas).

 

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Neigiamų numatomo teisinio reguliavimo pasekmių metrologijos sričiai, valstybės finansams ir administracinei naštai nenumatoma.
 
6. Kokią įtaką priimtas Įstatymo projektas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.

 

7. Kaip Įstatymo projekto įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Numatomo teisinio reguliavimo teigiamos pasekmės

Įstatymo projektu:

– nustatoma aiški įvertinimo, patikros, kontrolės sistemos įvertinimo ir (arba) patikrinimo paslaugų teikimo licencijavimo, poveikio priemonių paskirtosioms įstaigoms taikymo tvarka ir sąlygos, tad tokiomis nuostatomis įgyvendinami teisinio apibrėžtumo, teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principai;

– ūkio subjektams, užsiimantiems matavimo priemonių, kurioms pagal Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių nacionalinius reikalavimus atliktas tipo įvertinimas ir patvirtinimas, pateikimu ir tiekimu rinkai, nebereikės iš naujo Lietuvos Respublikoje atlikti šių matavimo priemonių tipo įvertinimo ir patvirtinimo procedūros;

– užtikrinamas reikalavimų matavimo priemonėms, nepatenkančioms į techninių reglamentų taikymo sritį, nustatymas atskiru ūkio ministro įsakymu, o kartu ir ūkio subjektų, užsiimančių tokių matavimo priemonių gamyba arba tiekimu rinkai, informavimas apie joms Lietuvos Respublikoje taikomus reikalavimus.

Numatomo teisinio reguliavimo neigiamos pasekmės

Neigiamų pasekmių nenumatoma.

 
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus Įstatymą, priimti kitų įstatymo projektų, pakeisti galiojančius įstatymus ar juos pripažinti netekusiais galios nereikės.
 
9. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 
Įstatymo projekte nustatomos šios naujos sąvokos: matavimo indo tūrio patikrinimas, matavimo indo tūrio kontrolės sistemos įvertinimas, matavimo priemonės atitikties įvertinimas, produkto kiekio pakuotėje patikrinimas, produkto kiekio pakuotėje kontrolės sistemos įvertinimas, matavimo vieneto etalono išlaikymas, metrologinė sietis, metrologinės sieties schema, notifikuotoji įstaiga, tachografų dirbtuvė, tarptautinis nacionalinių etalonų palyginimas. 
Įstatymo projekte patikslinamos šios sąvokos: fasuota prekė, kalibravimo liudijimas, matavimo indas, matavimo priemonės kalibravimas, matavimo priemonės patikra, matavimo priemonės tipo įvertinimas, matavimo priemonės tipo patvirtinimas, matavimo vienetas, matavimo vieneto etalonas, metrologija, metrologinis laidavimas, metrologinis patvirtinimas, paskirtoji įstaiga, pateikimas rinkai, patikros sertifikatas, rinkos priežiūra, techninis reglamentas, teisinė metrologija, teisinė metrologinė priežiūra, teisinis metrologinis reglamentavimas, vardinis fasuotos prekės kiekis.
Šios sąvokos Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka derinamos su Valstybine lietuvių kalbos komisija.
 
10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 
 
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Priėmus teikiamą Įstatymą:
1)  Ministras turės priimti įgyvendinamąjį teisės aktą, kuriame bus pateikiamas prašymo dėl teisės atlikti įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus įgijimo nagrinėjimui būtinų dokumentų sąrašas bei sričių, kuriose juridinis asmuo (filialas, padalinys) yra paskiriamas atlikti įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus, pakeitimo tvarka;
2)  Ministras turės pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos ūkio ministro 
2014 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. 4-944 „Dėl Įstaigų paskyrimo atlikti matavimo priemonių patikrą ir produkto kiekio pakuotėje ir (arba) matavimo indų tūrio patikrinimus tvarkos aprašo patvirtinimo“;
3)  Ministras turės pakeisti Matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 4-761 „Dėl Teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklių patvirtinimo“, nurodant, kad ekonominės veiklos vykdytojas dėl matavimo priemonės tipo patvirtinimo kreipiasi ne į Ministeriją, o į Vyriausybės įgaliotą instituciją, kuriai, priėmus Įstatymą, bus pavedama tvirtinti matavimo priemonių, nepatenkančių į techninių reglamentų taikymo sritį, tipus;
4)  bus keičiamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo 
Nr. 4-523 „Dėl Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių patikrų sąrašo patvirtinimo“ 2.1 papunktis, atsisakant jame nurodytos rekomendacijos naudotojams sudarinėti matavimo priemonių, naudojamų Metrologijos įstatymo
15 straipsnio 1 dalyje nurodytose teisinio metrologinio reglamentavimo srityse
, sąrašus;
5)  ūkio subjektai, naudojantys į teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašą įtrauktas matavimo priemones Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytose teisinio metrologinio reglamentavimo srityse, turės sudaryti ir patvirtinti tokių matavimo priemonių grupių sąrašą (jeigu tai nebuvo atlikta vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 
2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. 4-523 „Dėl Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių patikrų sąrašo patvirtinimo“ 2.1 papunkčiu);
6)  bus keičiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 25 d. nutarimas 
Nr. 595 „Dėl Matavimo vienetų valstybinių etalonų tvirtinimo, saugojimo ir naudojimo tvarkos aprašo, matavimo vienetų valstybinių etalonų ir matavimo vienetų valstybinių etalonų laboratorijų sąrašų patvirtinimo ir Nacionalinio metrologijos instituto paskyrimo“;
7)  bus pripažįstamas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimas Nr. 866 „Dėl pavedimo atstovauti metrologijos srities tarptautinėse organizacijose“;
8)  Ministras turės priimti įgyvendinamąjį teisės aktą, kuriuo paskirs Nacionalinį metrologijos institutą ir paskirtuosius institutus pagal kompetenciją dalyvauti tarptautinių ir regioninių metrologijos organizacijų veikloje;
9)  bus pripažįstamas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 10 d. nutarimas Nr. 1400 „Dėl Matavimo vienetų valstybinių etalonų patvirtinimo“;
10) Ministras turės priimti įgyvendinamąjį teisės aktą, kuriuo bus patvirtinti nacionaliniai matavimo vienetų etalonai;
11) Ministras iki 2018 m. lapkričio 1 d. turės nustatyti reikalavimus matavimo priemonėms, nepatenkančioms į techninių reglamentų taikymo sritį;
12) Ministras iki 2018 m. lapkričio 1 d. turės patvirtinti į techninių reglamentų taikymo sritį nepatenkančių matavimo priemonių tipo įvertinimo ir patvirtinimo tvarką;
13) Ministras turės pakeisti 2015 m. gegužės 15 d. įsakymą Nr. 4-329 „Dėl Matavimo priemonių patikros metodikų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nurodant, kad matavimo priemonių patikros metodikas, suderinusi su Ministerija, tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija;
14) Ministras turės nustatyti atvejus, kuriais pirminė naujų ir periodinė naudojamų matavimo priemonių patikra gali būti atliekama atrankos būdu;
15) institucijos turės laipsniškai pakeisti teisės aktus, kuriuose vartojamos sąvokos paskelbtoji įstaiga, paskelbimas, paskelbimo procedūra, atsižvelgdamos į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prašymą rengiant teisės aktų projektus atsisakyti šių sąvokų vartojimo ir pereiti prie nuoseklaus terminų notifikuotoji įstaiga, notifikavimas, notifikavimo procedūra vartojimo.

 

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks Įstatymo projektui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)

Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybės biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės, taip pat jų nebus sutaupyta. 

 

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Įstatymo projektas buvo rengiamas konsultuojantis su metrologijos srities ekspertais iš Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro, Kauno technologijos universiteto Metrologijos instituto, Nacionalinio akreditacijos biuro prie Ūkio ministerijos, Lietuvos metrologijos inspekcijos.

 

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos terminų žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis

Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos terminų žodyną Eurovoc, yra „paskirtoji įstaiga“, „patikra“.

 

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra.

_________________