LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 4.84 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO XIVP-2702

2023-12-20 Nr. 102-P-67

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Arvydą Anušauską pavaduojantis Bronislovas Matelis, Aušrinę Armonaitę pavaduojanti Morgana Danielė, Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Kasparas Adomaitis, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meile Čeputienė, Rivena Zegerienė.

Aplinkos ministerijos atstovės Gintarė Janiškienė ir Vaiva Rumbutienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovė Gabriela Kuštan, Lietuvos Respublikos būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Algis Čaplikas, Mano būstas atstovas Ramūnas Burokas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-15	1	1		Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius 3 metus negali dalyvauti atrankoje, jeigu jo veiklą patikrinusi savivaldybės vykdomoji institucija nustatė teisės aktų pažeidimų. Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarką nustato Vyriausybė ir pagal dabar veikiantį bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo modelį, iš pradžių yra skelbiama bendrojo naudojimo objektų administratorių atranka atitinkamoje savivaldybėje, šios atrankos dalyviai, atitinkantys nustatytus reikalavimus, yra įtraukiami į Asmenų, pretenduojančių teikti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, sąrašą, vėliau, kai kyla poreikis paskirti administratorių konkretaus daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams administruoti, organizuojamas tokio administratoriaus skyrimas: butų ir kitų patalpų savininkams pateikiamas minėtas Asmenų, pretenduojančių teikti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, sąrašas, iš kurio jie išrenka konkretų administratorių ir kuris vėliau paskiriamas administratoriumi. Taigi ne ribojimas dalyvauti atrankoje, o ribojimas paskirti teisės aktus pažeidusį administratorių iš Asmenų, pretenduojančių teikti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, sąrašo galėtų būti priemone teikiamu projektu siekiamam tikslui „užtikrinti, kad teisės aktų nuostatų nesilaikantys administratoriai neteiktų paslaugų“ pasiekti. Atsižvelgus į tai, projektas tobulintinas. Nepritarus šiai pastabai, svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo projektu siūloma nuostata neturėtų būti patikslinta aiškiau apibrėžiant, kokioje atrankoje negali dalyvauti bendrojo naudojimo objektų administratorius.	Pritarti	Projektas patobulintas: „netenka teisės <...> pretenduoti teikti administravimo paslaugą *ir būti skiriamas administratoriumi*“.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-15	1	1		Antra, pažymėtina, kad pagal projektu siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą bendrojo naudojimo objektų administratorius atrankoje negalėtų dalyvauti net ir tais atvejais, kai jų veikloje būtų nustatyti neesminiai, mažareikšmiai pažeidimai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas nustatyti ribojimas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą teisėkūros proporcingumo principą, kuris reiškia, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Pastebėtina ir tai, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 38 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, nustačius teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo vykdymo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kurį galima ištaisyti nedelsiant ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas, įstatymų numatytos poveikio priemonės neskiriamos, o ūkio subjektui pareiškiama žodinė pastaba. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, nustatant išimtį dėl mažareikšmių pažeidimų bei nustatant, kokie teisės aktų pažeidimai laikytini mažareikšmiais.	Atsižvelgti	Komiteto patobulintame projekte nurodytas kraštutines poveikio priemones siūloma sieti ne su bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veikloje nustatytais teisės aktų pažeidimais, o su konkretaus namo administratoriui taikyta administracine atsakomybe (taikyta vertinant administratoriaus administravimo veiklą konkrečiame name). Taip pat patobulintos ir pačios kraštutinės poveikio priemonės, taikytinos bendrojo naudojimo objektų administratoriams, bei jų taikymo pagrindai (detalūs argumentai pateikti prie LR Vyriausybės pasiūlymo). Projekto 1 straipsnio 1 dalis, kuria siūloma pakeisti Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 2 dalį, patobulinta taip: „2. Sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Jeigu, vertinant administratoriaus administravimo veiklą konkrečiame name, 3 kartus per metus šiam administratoriui buvo taikyta administracinė atsakomybė, savivaldybės vykdomoji institucija organizuoja butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo dėl paskirto šio namo administratoriaus atšaukimo priėmimą Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkų sprendimui priimti nesusirenka pakankamai butų ir kitų patalpų savininkų, administratorių atšaukia savivaldybės vykdomoji institucija. Antrą kartą per vienus metus toje pačioje savivaldybėje atšauktas administratorius netenka teisės vienus metus nuo atšaukimo dienos pretenduoti teikti administravimo paslaugą ir būti skiriamas administratoriumi šioje savivaldybėje. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir, skyrimo ir atšaukimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. ~~Bendrojo naudojimo objektų administratorius 3 metus negali dalyvauti atrankoje, jeigu jo veiklą patikrinusi savivaldybės vykdomoji institucija nustatė teisės aktų pažeidimų.~~“
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-15	1	1		Trečia, pažymėtina, jog pagal teikiamą siūlymą ribojimas nustatomas dėl bet kurių teisės aktų pažeidimų, nesiejant su teisės aktais, reglamentuojančiais bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Svarstytina, ar siekiant projekto tikslų projektas neturėtų būti patobulintas apibrėžiant teisės aktus, dėl kurių pažeidimų būtų taikomas projektu siūlomas ribojimas.	Atsižvelgti	Komiteto patobulintame projekte nurodytas kraštutines poveikio priemones siūloma sieti ne su bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veikloje nustatytais teisės aktų pažeidimais, o su konkretaus namo administratoriui taikyta administracine atsakomybe, taikyta vertinant administratoriaus administravimo veiklą konkrečiame name.
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-15	1	1		Ketvirta, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projektu siūlomas apribojimas būtų taikomas tik tuo atveju, jeigu savivaldybės vykdomoji institucija nustatytų teisės aktų pažeidimus. Šiame kontekste pažymėtina, jog teisės aktų pažeidimus bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veikloje gali nustatyti ne tik savivaldybės vykdomoji institucija, bet ir kiti subjektai, pavyzdžiui, vykdant priešgaisrinės sistemos priežiūrą ar eksploatuojant potencialiai pavojingus įrenginius, tačiau tokiu atveju, tikėtina net esant rimtiems teisės aktų pažeidimams, projektu siūlomas apribojimas negalėtų būti taikomas.	Atsižvelgti	Komiteto patobulintame projekte nurodytas kraštutines poveikio priemones siūloma sieti ne su savivaldybės vykdomosios institucijos nustatytais teisės aktų pažeidimais, o su konkretaus namo administratoriui taikyta administracine atsakomybe, taikyta vertinant administratoriaus administravimo veiklą konkrečiame name.
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-15	1	1		Penkta, atsižvelgus į tai, kad gali būti savivaldybių, kuriose yra nedidelis bendrojo naudojimo objektų administratorių skaičius, gali susidaryti situacija, kai dėl projektu teikiamo siūlymo bendrojo naudojimo objektų administratorius apskritai gali būti nepaskirtas. Svarstytina, ar projekte neturėtų būti aptarta ši situacija.	Atsižvelgti	Projekto autorės siūloma nuostata, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius net 3 metus negalėtų dalyvauti atrankoje, jeigu jo veiklą patikrinusi savivaldybės vykdomoji institucija nustatė teisės aktų pažeidimų, iš tiesų keltų daug taikymo neaiškumų ir galimai sukeltų naujų praktinių problemų. Atsižvelgiant į tai pritartina Vyriausybės išvadoje pateiktai nuomonei (kaip tai nurodoma jos išvadoje (2023 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr.742)), kad: - papildomos poveikio priemonės turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į sisteminį, o ne į pavienių padarytų administracinių nusižengimų skaičių; -siekiant išvengti nepagrįsto, neproporcingo poveikio rinkos dalyviams ir neigiamos įtakos administravimo paslaugų pasiūlai – kraštutinę poveikio priemonę – neleisti administratoriui pretenduoti teikti administravimo paslaugą visoje savivaldybėje – siūlytina taikyti, kai administratorius buvo atšauktas antrą kartą per vienus metus. Pritariant patobulintam projektui, atkreiptinas dėmesys į Vyriausybės išvadoje (2023 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr.742) pateiktą statistiką, remiantis kuria galima daryti išvadą, kad nurodytų kraštutinių poveikio priemonių taikymas būtų labai retas ir išimtinis, tačiau skatinantis bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoti bendrojo naudojimo objektus, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų: „Pagal 49 savivaldybių pateiktus duomenis, 2020–2022 metais nuobaudos taikant ANK 349 straipsnį skirtos 136 kartus, daugiausia – didžiųjų miestų savivaldybėse (kuriose yra daugiausia administratorių administruojamų daugiabučių namų): Vilniuje – 67 nuobaudos, Kaune – 47 nuobaudos, Klaipėdoje – 17 nuobaudų, mažesnėse 5 savivaldybėse taikyta po vieną nuobaudą. Nors administratoriams taikomos ANK 349 straipsnyje nustatytos poveikio priemonės, kai kurie jų nusižengimus daro pakartotinai, pavyzdžiui, 2021 metais 2 administratoriams taikyta po 7 nuobaudas, 2022 metais 1 administratoriui – 11 nuobaudų.„
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-15	1	2	N	2. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 4 dalį besibaigiant bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo laikotarpiui, kai nėra savininkų pageidavimo skirti kitą administratorių ar nusiskundimų, bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimas tokiam daugiabučiam namui pratęsiamas penkerių metų laikotarpiui. Iš projekto nuostatų ir kartu pateikto aiškinamojo rašto nėra aiškus Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 4 dalies ir projekto 1 straipsnio 1 dalies dėstomos Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 2 dalies santykis.	Pritarti	Projekto 1 straipsnis papildytas nauja 2 dalimi, keičiančia Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 4 dalį: „4. Savivaldybės vykdomoji institucija bendrojo naudojimo objektų administratorių skiria penkeriems metams. Likus šešiems mėnesiams iki šio termino pabaigos, pradedama šio straipsnio 3 dalyje numatyta procedūra, jeigu bent 1/5 daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų raštu pareiškia pageidavimą spręsti bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo klausimą iš naujo arba savivaldybės vykdomoji institucija yra gavusi šio namo butų ir kitų patalpų savininkų pagrįstų nusiskundimų dėl administratoriaus veiklos. Nesant tokio pageidavimo ir nusiskundimų, bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimas, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, šiam daugiabučiam namui pratęsiamas penkerių metų laikotarpiui. Visais atvejais butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę šio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių nesuėjus penkerių metų terminui.“
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-15	1	2		3. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad bendrojo naudojimo objektų administratoriais negali būti nekilnojamojo turto vystytojai ir jų dukterinės įmonės. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nėra pateikti argumentai, kuriais remiantis nekilnojamojo turto vystytojams ir jų dukterinėms įmonės siūloma nustatyti tokį jų veiklos ribojimą, bei kokių tikslų tokiu ribojimu yra siekiama. Nežinant, kokių tikslų yra siekiama siūlomu teisiniu reguliavimu, sudėtinga įvertinti tokio reguliavimo atitiktį teisėkūros principams, nurodytiems Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nekilnojamojo turto vystytojų dukterinės įmonės galėtų įsteigti savo dukterines įmones, kurioms projekte siūlomas nustatyti ribojimas jau galimai nebūtų taikomas. Svarstytina, ar tokie patys ribojimai neturėtų būti taikomi ir paskesnės eilės dukterinėms įmonėms kaip, pavyzdžiui, yra nurodyta Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje, arba pateikta nuoroda į įstatyme nustatytą termino „dukterinė įmonė“ apibrėžimą, kuris apimtų ir paskesnės eilės dukterines įmones.	Atsižvelgti	Pritarus Vyriausybės išvadai (2023 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr.742), projektas patobulintas, atsisakant Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 7 dalies pakeitimo. Todėl ši Teisės departamento pastaba neaktuali.
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-15	2			Kartu, atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto nuostatas nekilnojamojo turto vystytojai ar jų dukterinės bendrovės, įsigaliojus įstatymui, turėtų nutraukti iki įstatymo įsigaliojimo pradėtą vykdyti bendrojo naudojimo objektų administravimo veiklą. Svarstytina, ar, siekiant apsaugoti subjektų, kuriems teikiamu įstatymo projektu siūloma nustatyti atitinkamos veiklos ribojimą, teisėtus lūkesčius, projekto 2 straipsnį nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kuriose būtų nustatyta, kad iki įstatymo įsigaliojimo nekilnojamojo turto bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklą pradėję vykdyti nekilnojamojo turto vystytojai ar jų dukterinės įmonės, įsigaliojus įstatymui, bendrojo naudojimo administratorių veiklą turi teisę vykdyti iki termino, kuriam jie paskirti, pabaigos, išskyrus atvejus, kai jie teisės aktų nustatyta tvarka būtų atšaukti tokiam terminui nepasibaigus.	Atsižvelgti	Pritarus Vyriausybės išvadai (2023 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr.742), projektas patobulintas, atsisakant Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 7 dalies pakeitimo. Todėl ši Teisės departamento pastaba neaktuali.
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-15				4. Atsižvelgiant į Civiliniame kodekse nustatytą Vyriausybės kompetenciją daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administravimo srityje, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų gauti Vyriausybės išvados.	Pritarti	Vyriausybės išvada gauta (Vyriausybės 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr. 742).
10.	Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2023-05-18				Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2702 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.	Atsižvelgti
11.	Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė 2023-12-20	2			Atsižvelgiant į teisės aktų projektų svarstymo ir priėmimo procedūras bei jų terminus, koreguotina Projekto 2 straipsnyje dėstoma įstatymo įsigaliojimo data.	Pritarti	Projektas patobulintas: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. ~~sausio~~ lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki ~~2023 m. gruodžio~~ 2024 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos Respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai 2023-12-07				2023 m. gruodžio 11 d. LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete bus sprendžiami klausimai dėl projekto Nr. XIVP-2702(2) (toliau – Projektas). Lietuvos Respublikiniai Būsto valdymo ir priežiūros rūmai (toliau – Būsto rūmai) susipažinę su pateiktu Projektu žemiau pateikia savo pastebėjimus. Pagal pateiktą Projektą, numatyta pakeisti LR CK 4.84 str. 2 d. taip: „2. Sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Jei vertinant administratoriaus administravimo veiklą konkrečiame name 3 kartus per metus jam buvo taikyta administracinė atsakomybė, savivaldybės vykdomoji institucija organizuoja butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo dėl paskirto konkretaus namo administratoriaus atšaukimo priėmimą Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkų sprendimui priimti nesusirenka pakankamas butų ir kitų patalpų savininkų skaičius, administratorių atšaukia savivaldybės vykdomoji institucija. Antrą kartą per vienus metus toje pačioje savivaldybėje atšauktas administratorius netenka teisės vienus metus nuo atšaukimo dienos pretenduoti teikti administravimo paslaugą šioje savivaldybėje. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir, skyrimo ir atšaukimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“ 1.Pažymėtina, kad pagal pateiktą Projektą yra nustatoma neproporcingai didelė sankcija bendrojo naudojimo objektų administratoriams, o tai prieštarauja LR Konstitucijos nuostatoms. 2.Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).[1] 3.Būsto rūmams nėra aišku, kokios konkrečios priežastys lėmė, jog numatomu teisiniu reguliavimu įtvirtinama sankcija, kuria ūkio subjektui draudžiama dalyvauti atrankoje 1 metus. Nagrinėjamu atveju yra labai svarbu aiškiai nustatyti pasirinktos sankcijos taikymo būtinumą pateisinantį tikslą, nes tai tiesiogiai susiję su Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintos asmens ūkinės veiklos laisvės suvaržymu. Kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves, taip pat ir ūkinės veiklos laisvę, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo[2]. 4.Pažymėtina, kad bendrojo naudojimo objektų valdymas nėra siejamas su specifiniais reikalavimais, kurių pažeidimas ar nesilaikymas pats savaime sąlygotų būtinumą apriboti tokio ūkio subjekto veiklą, nes kitokių priemonių pagalba nebūtų užtikrinta kitų teisinių santykių subjektų (nagrinėjamu atveju – patalpų savininkų) teisių ir teisėtų interesų apsauga. 5.Taigi, tokiu atveju draudimas 1 metus dalyvauti atrankose nėra adekvati prevencinio pobūdžio priemonė. Savo turiniu ir padarinių atžvilgiu tai labiau atitinka BK 52 straipsnyje numatytą juridiniams asmenims taikytiną bausmės rūšį – juridinio asmens veiklos apribojimą (kai administratorius yra juridinis asmuo) ar fiziniams asmenims taikomą BK 68² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės užsiimti tam tikra veikla atėmimą. Atitinkamai tokių veikų, už kurias asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, ir administratoriaus veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas pagal pavojingumą iš esmės besiskiriančios veikos. 6.Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog sprendimus dėl pažeidimų nustatytų savivaldybės vykdomoji institucija, o tokie nustatyti pažeidimai lemtų, jog administratorius negalėtų dalyvauti atrankoje. Pažymėtina, kad administracinė atsakomybė yra taikoma administratoriams už bet kokį pažeidimą kurio nesilaikė administratorius, pvz. nelaiku pateiktas atsakymas administratoriui, neįkeltas dokumentas į administratoriaus svetainę. Už tokius pažeidimus administratorius nebegalėtų pretenduoti teikti paslaugų, kas yra nesuderinama su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Toks teisinis reguliavimas sukurtų neadekvačias situacijas, kai bet kokie, net iš esmės tik formalaus pobūdžio pažeidimai, nedarantys jokios įtakos administratoriaus teikiamų paslaugų kokybei bei nepažeidžiantys patalpų savininkų teisių ar teisėtų interesų, neturintis įtakos atsirasti dideliems materialiniams nuostoliams, nekiltų grėsmė sveikatai ar gyvybei, lemtų draudimą administratoriams dalyvauti atrankose. 7. Būsto rūmai atkreipia dėmesį, kad savininkai pagal LR CK 4.84 str. 4. d. turi teisę bet kada pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių – „Visais atvejais butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę šio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių nesuėjus penkerių metų terminui.”. Taigi, pakeitimais, kuriais siekiama, kad administratorius netektų teisės tam tikrą laikotarpį teikti administravimo paslaugų konkrečiame name bei visoje savivaldybėje, tačiau patys savininkai turi teisę priimti sprendimą atsisakyti administratoriaus. 8.Daugiabučių namų priežiūrai yra numatyti trys valdymo būdai: bendrija, jungtinės veiklos sutartis ir administratorius. Vienintelės sankcijos numatomos tik administratoriui, taip taikomi dvigubi standartai tarp valdymo būdų. 9.Akivaizdu, jog rengiant projektą nebuvo pakankamai įvertinta, jog egzistuoja ir mažiau ribojančios priemonės, kuriomis būtų galima užtikrinti, kad administratorius tinkamai vykdytų savo pareigas. Pavyzdžiui, įprastai ūkio subjektams už jų padarytus pažeidimus taikomos kitokio pobūdžio ekonominės sankcijos – piniginės baudos[3]. Jų skyrimas taip pat sudaro prielaidas daryti neigiamą poveikį atsakomybėn traukiamo ūkio subjekto ekonominei padėčiai, tačiau savaime nesąlygoja privalomo visos vykdomos ūkinės veiklos nutraukimo. Be to, informacija apie pažeidimus gali būti ir viešinama. Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, turi laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principo, siekti ne atskirų asmenų gerovės, bet būtent bendros tautos gerovės, kuri neturi būti priešpriešinama paties ūkio subjekto, kurio veikla reguliuojama, gerovei[4]. 10. Tai taip pat reiškia, kad priimant Projektą nebuvo paisoma Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų efektyvumo ir proporcingumo principų, nes pasirinkta kraštutinė priemonė – konstitucinės asmens ūkinės veiklos laisvės apribojimas, neįvertinus, jog Projekto iniciatorių identifikuotos dabartinio teisinio reguliavimo problemos gali būti sprendžiamos ir mažiau ūkio subjektus varžančių, tačiau pakankamą prevencinį poveikį turinčių priemonių pagalba. Ir, priešingai, nepateikta jokių argumentų, pagrindžiančių, išimtinį tokios sankcijos taikymo būtinumą. 11.Be to, Projekto rengimo metu nepagrįstai neįvertinta ir nenustatyta, kokias neproporcingai dideles neigiamas pasekmes siūlomas teisinis gal sukelti ne tik patiems administratoriams, bet ir jų administruojamų patalpų savininkams, palyginti su tikslais, kurių siekta priimant Projektą. 12.Būtina įvertinti ir tai, jog draudimas dalyvauti atrankoje gali sukelti tiesioginių neigiamų padarinių ir jų paslaugomis besinaudojantiems savininkams. Ypač tai pasakytina apie mažesnes savivaldybes, kuriose administravimo paslaugas teikia nedidelis skaičius subjektų Mažose savivaldybėse, kuriose veikia vos keli administratoriai toks draudimas teikti paslaugas administratoriui, sudarys sąlygas, jog nebebus administratorių veikiančių toje savivaldybė ir nebus užtikrintas viešasis interesas dėl daugiabučių namų priežiūros. Taip pat savivaldybėje nebeliks konkurencijos ir rinka bus monopolizuota, todėl akivaizdu, jog Projektas privalo būti derinamas su Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarnyba dėl savo atitikties konkurencijos teisei. 13.Būtina nurodyti ir tai, kad tokios numatytos sankcijos sudarytų galimybę savivaldybėms piktnaudžiauti įgaliojimais panaikinti teisę teikti bendrojo naudojimo patalpų administravimo paslaugas siekiant pašalinti (arba sumažinti) konkurenciją savivaldybės kontroliuojamų įmonių atžvilgiu. 14.Taip pat, Projektas riboja bendraturčių teisę patiems be jokių apribojimų išsirinkti administratorių, kuris, jų nuomone, yra geriausias specialistas profesionalas, ribojama jų teisė valdyti ir naudoti jiems bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą ir dėl to pažeidžiama Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalis. 15.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs[5], kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas visų pirma yra išplėtotas bei detalizuotas CK normose. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). 16. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog tokia Projekto nuostata pažeidžia Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas ir yra nesuderinama su LR CK 4.37 straipsnio 1 dalimi. 17. Be to, nurodytos nuostatos nesuderinamos su ES teise. Pagal nusistovėjusią ESTT praktiką SESV 56 str. reikalauja ne tik panaikinti bet kokią kitoje ES valstybėje narėje įsteigto paslaugų teikėjo diskriminaciją dėl pilietybės, bet ir panaikinti bet kokius laisvo paslaugų teikimo apribojimus, net vienodai taikomus tiek nacionaliniams, tiek kitų ES valstybių narių paslaugų teikėjams, jei jie draudžia, trukdo ar daro mažiau patrauklią paslaugų teikėjų, įsteigtų kitoje ES valstybėje narėje, kurioje jie teisėtai teikia analogiškas paslaugas, veiklą[6]. Analogiškai, remiantis SESV 49 str, kliūtys, trukdančios patekti į priimančios valstybės rinką, yra pripažįstamos įsisteigimo laisvės apribojimu[7]. Apribojimo sąvoka apima priemones, kurių imasi ES valstybė narė ir kurios, nors ir taikomos vienodai, turi poveikio kitų ES valstybių narių įmonių patekimui į rinką[8]. 18.Taigi, SESV 49 ir 56 str. įtvirtintų laisvių apribojimo sąvoka pagal ES teisę suprantama plačiai, kaip apimanti bet kokias kliūtis, kurios gali uždrausti, trukdyti ar daryti mažiau patrauklų paslaugos teikėjo ar potencialaus subjekto, kuris galėtų įsisteigti priimančioje ES valstybėje narėje, apsisprendimą pradėti teikti paslaugas ar įsisteigti. 19.Pripažinus, kad nacionalinė priemonė riboja minėtąsias laisves, ji galėtų būti pateisinta SESV 52 str. eksplicitiškai numatytomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis – viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir visuomenės sveikatos – arba ESTT praktikoje pripažintais privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais[9]. Be to, net ir esant tinkamam pateisinimo pagrindui, turėtų būti laikomasi proporcingumo principo reikalavimų, t. y. apribojimai turi būti tinkami tikslui, kurio jais siekiama, įgyvendinti ir neturi viršyti to, kas būtina jam pasiekti[10]. Tuo tarpu, kaip paaiškinta aukščiau, Projekte numatytas siūlymas taikyti ūkinės veiklos apribojimą (kuris yra artimas pačiai kraštutinei sankcijai – ūkio subjekto likvidavimui – nes de facto suponuoja įmonės pasitraukimą iš rinkos) yra nei pagrįstas, nei proporcingas. 20.Įvertinus visa tai, darytina išvada, kad Projekto nuostata sukuriami laisvo paslaugų teikimo ar įsisteigimo apribojimai, nes kitos ES valstybės narės subjektams paslaugų teikimas ar įsisteigimas Lietuvos Respublikoje tampa mažiau patrauklūs žinant, kad administratorius ar pretendentas negalės dalyvauti atrankoje jeigu jo veiklą patikrinusi savivaldybės vykdomoji institucija nustatė teisės aktų pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, nepritariame Projektui XIVP-2702(2).	Nepritarti	Nepritarta Lietuvos Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų pozicijai, kad projektui nepritartina iš esmės. Pažymėtina, kad Komitetas projektą iš esmės patobulino, atsižvelgdamas į tai, kad projekto autorės siūloma nuostata, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius net 3 metus negalėtų dalyvauti atrankoje, jeigu jo veiklą patikrinusi savivaldybės vykdomoji institucija nustatė teisės aktų pažeidimų, keltų daug taikymo neaiškumų, praktinių problemų ir galimai nepagrįstų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos apribojimų (iš dalies dėstomų ir Lietuvos Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų pastabose). Atsižvelgiant į tai, pritartina Vyriausybės išvadoje pateiktai nuomonei (kaip tai nurodoma jos išvadoje (2023 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr.742)), kad: - papildomos poveikio priemonės turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į sisteminį, o ne į pavienių padarytų administracinių nusižengimų skaičių; -siekiant išvengti nepagrįsto, neproporcingo poveikio rinkos dalyviams ir neigiamos įtakos administravimo paslaugų pasiūlai – kraštutinę poveikio priemonę – neleisti administratoriui pretenduoti teikti administravimo paslaugą visoje savivaldybėje – siūlytina taikyti, kai administratorius buvo atšauktas antrą kartą per vienus metus. Kaip minėta aukščiau, pritariant Komiteto patobulintam projektui, atkreiptinas dėmesys į Vyriausybės išvadoje (2023 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr.742) pateiktą statistiką, remiantis kuria galima daryti išvadą, kad nurodytų kraštutinių poveikio priemonių taikymas būtų labai retas ir išimtinis, tačiau skatinantis bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoti bendrojo naudojimo objektus, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų: „Pagal 49 savivaldybių pateiktus duomenis, 2020–2022 metais nuobaudos taikant ANK 349 straipsnį skirtos 136 kartus, daugiausia – didžiųjų miestų savivaldybėse (kuriose yra daugiausia administratorių administruojamų daugiabučių namų): Vilniuje – 67 nuobaudos, Kaune – 47 nuobaudos, Klaipėdoje – 17 nuobaudų, mažesnėse 5 savivaldybėse taikyta po vieną nuobaudą. Nors administratoriams taikomos ANK 349 straipsnyje nustatytos poveikio priemonės, kai kurie jų nusižengimus daro pakartotinai, pavyzdžiui, 2021 metais 2 administratoriams taikyta po 7 nuobaudas, 2022 metais 1 administratoriui – 11 nuobaudų.„ Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal patobulintą projektą: - jeigu vertinant administratoriaus administravimo veiklą konkrečiame name, 3 kartus per metus šiam administratoriui būtų taikyta administracinė atsakomybė, administratorius būtų atšaukiamas tik iš konkretaus namo, bet ir toliau teiktų paslaugas kitų namų savininkams; - antrą kartą per vienus metus toje pačioje savivaldybėje atšauktas administratorius netektų teisės vienus metus nuo atšaukimo dienos pretenduoti teikti administravimo paslaugą ir būti skiriamas administratoriumi šioje savivaldybėje, bet ir toliau teiktų paslaugas tos savivaldybės kituose namuose, iš kurių nebuvo atšauktas; be to, nebūtų apribota jo veikla ir kitose savivaldybėse. Papildomai pažymėtina, kad vienodinti skirtingų bendrojo naudojimo objektų administravimo formų reglamentavimą yra neįmanoma, nes šios formos yra labai skirtingos ir reglamentuojamos skirtingų teisės normų. Be to, bendrojo naudojimo objektų administratorius yra skiriamas tik tuo atveju, jei daugiabučio namo butų savininkai patys nesteigia bendrijos ir neinicijuoja jungtinės veiklos sutarties sudarymo. Administratorius skyrimas yra priemonė, kuria siekiama garantuoti tinkamą daugiabučio namo priežiūrą tol, kol savininkai nesiima jos organizuoti patys.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos Respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai

2023-12-07

2023 m. gruodžio 11 d. LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete bus sprendžiami klausimai dėl projekto Nr. XIVP-2702(2) (toliau – Projektas). Lietuvos Respublikiniai Būsto valdymo ir priežiūros rūmai (toliau – Būsto rūmai) susipažinę su pateiktu Projektu žemiau pateikia savo pastebėjimus.

Pagal pateiktą Projektą, numatyta pakeisti LR CK 4.84 str. 2 d. taip:

„2. Sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Jei vertinant administratoriaus administravimo veiklą konkrečiame name 3 kartus per metus jam buvo taikyta administracinė atsakomybė, savivaldybės vykdomoji institucija organizuoja butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo dėl paskirto konkretaus namo administratoriaus atšaukimo priėmimą Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkų sprendimui priimti nesusirenka pakankamas butų ir kitų patalpų savininkų skaičius, administratorių atšaukia savivaldybės vykdomoji institucija. Antrą kartą per vienus metus toje pačioje savivaldybėje atšauktas administratorius netenka teisės vienus metus nuo atšaukimo dienos pretenduoti teikti administravimo paslaugą šioje savivaldybėje. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir, skyrimo ir atšaukimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“

1.Pažymėtina, kad pagal pateiktą Projektą yra nustatoma neproporcingai didelė sankcija bendrojo naudojimo objektų administratoriams, o tai prieštarauja LR Konstitucijos nuostatoms.

2.Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).[1]

3.Būsto rūmams nėra aišku, kokios konkrečios priežastys lėmė, jog numatomu teisiniu reguliavimu įtvirtinama sankcija, kuria ūkio subjektui draudžiama dalyvauti atrankoje 1 metus. Nagrinėjamu atveju yra labai svarbu aiškiai nustatyti pasirinktos sankcijos taikymo būtinumą pateisinantį tikslą, nes tai tiesiogiai susiję su Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintos asmens ūkinės veiklos laisvės suvaržymu. Kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves, taip pat ir ūkinės veiklos laisvę, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo[2].

4.Pažymėtina, kad bendrojo naudojimo objektų valdymas nėra siejamas su specifiniais reikalavimais, kurių pažeidimas ar nesilaikymas pats savaime sąlygotų būtinumą apriboti tokio ūkio subjekto veiklą, nes kitokių priemonių pagalba nebūtų užtikrinta kitų teisinių santykių subjektų (nagrinėjamu atveju – patalpų savininkų) teisių ir teisėtų interesų apsauga.

5.Taigi, tokiu atveju draudimas 1 metus dalyvauti atrankose nėra adekvati prevencinio pobūdžio priemonė. Savo turiniu ir padarinių atžvilgiu tai labiau atitinka BK 52 straipsnyje numatytą juridiniams asmenims taikytiną bausmės rūšį – juridinio asmens veiklos apribojimą (kai administratorius yra juridinis asmuo) ar fiziniams asmenims taikomą BK 68² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės užsiimti tam tikra veikla atėmimą. Atitinkamai tokių veikų, už kurias asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, ir administratoriaus veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas pagal pavojingumą iš esmės besiskiriančios veikos.

6.Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog sprendimus dėl pažeidimų nustatytų savivaldybės vykdomoji institucija, o tokie nustatyti pažeidimai lemtų, jog administratorius negalėtų dalyvauti atrankoje. Pažymėtina, kad administracinė atsakomybė yra taikoma administratoriams už bet kokį pažeidimą kurio nesilaikė administratorius, pvz. nelaiku pateiktas atsakymas administratoriui, neįkeltas dokumentas į administratoriaus svetainę. Už tokius pažeidimus administratorius nebegalėtų pretenduoti teikti paslaugų, kas yra nesuderinama su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Toks teisinis reguliavimas sukurtų neadekvačias situacijas, kai bet kokie, net iš esmės tik formalaus pobūdžio pažeidimai, nedarantys jokios įtakos administratoriaus teikiamų paslaugų kokybei bei nepažeidžiantys patalpų savininkų teisių ar teisėtų interesų, neturintis įtakos atsirasti dideliems materialiniams nuostoliams, nekiltų grėsmė sveikatai ar gyvybei, lemtų draudimą administratoriams dalyvauti atrankose.

7. Būsto rūmai atkreipia dėmesį, kad savininkai pagal LR CK 4.84 str. 4. d. turi teisę bet kada pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių – „Visais atvejais butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę šio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių nesuėjus penkerių metų terminui.”. Taigi, pakeitimais, kuriais siekiama, kad administratorius netektų teisės tam tikrą laikotarpį teikti administravimo paslaugų konkrečiame name bei visoje savivaldybėje, tačiau patys savininkai turi teisę priimti sprendimą atsisakyti administratoriaus.

8.Daugiabučių namų priežiūrai yra numatyti trys valdymo būdai: bendrija, jungtinės veiklos sutartis ir administratorius. Vienintelės sankcijos numatomos tik administratoriui, taip taikomi dvigubi standartai tarp valdymo būdų.

9.Akivaizdu, jog rengiant projektą nebuvo pakankamai įvertinta, jog egzistuoja ir mažiau ribojančios priemonės, kuriomis būtų galima užtikrinti, kad administratorius tinkamai vykdytų savo pareigas. Pavyzdžiui, įprastai ūkio subjektams už jų padarytus pažeidimus taikomos kitokio pobūdžio ekonominės sankcijos – piniginės baudos[3]. Jų skyrimas taip pat sudaro prielaidas daryti neigiamą poveikį atsakomybėn traukiamo ūkio subjekto ekonominei padėčiai, tačiau savaime nesąlygoja privalomo visos vykdomos ūkinės veiklos nutraukimo. Be to, informacija apie pažeidimus gali būti ir viešinama. Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, turi laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principo, siekti ne atskirų asmenų gerovės, bet būtent bendros tautos gerovės, kuri neturi būti priešpriešinama paties ūkio subjekto, kurio veikla reguliuojama, gerovei[4].

10. Tai taip pat reiškia, kad priimant Projektą nebuvo paisoma Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų efektyvumo ir proporcingumo principų, nes pasirinkta kraštutinė priemonė – konstitucinės asmens ūkinės veiklos laisvės apribojimas, neįvertinus, jog Projekto iniciatorių identifikuotos dabartinio teisinio reguliavimo problemos gali būti sprendžiamos ir mažiau ūkio subjektus varžančių, tačiau pakankamą prevencinį poveikį turinčių priemonių pagalba. Ir, priešingai, nepateikta jokių argumentų, pagrindžiančių, išimtinį tokios sankcijos taikymo būtinumą.

11.Be to, Projekto rengimo metu nepagrįstai neįvertinta ir nenustatyta, kokias neproporcingai dideles neigiamas pasekmes siūlomas teisinis gal sukelti ne tik patiems administratoriams, bet ir jų administruojamų patalpų savininkams, palyginti su tikslais, kurių siekta priimant Projektą.

12.Būtina įvertinti ir tai, jog draudimas dalyvauti atrankoje gali sukelti tiesioginių neigiamų padarinių ir jų paslaugomis besinaudojantiems savininkams. Ypač tai pasakytina apie mažesnes savivaldybes, kuriose administravimo paslaugas teikia nedidelis skaičius subjektų Mažose savivaldybėse, kuriose veikia vos keli administratoriai toks draudimas teikti paslaugas administratoriui, sudarys sąlygas, jog nebebus administratorių veikiančių toje savivaldybė ir nebus užtikrintas viešasis interesas dėl daugiabučių namų priežiūros. Taip pat savivaldybėje nebeliks konkurencijos ir rinka bus monopolizuota, todėl akivaizdu, jog Projektas privalo būti derinamas su Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarnyba dėl savo atitikties konkurencijos teisei.

13.Būtina nurodyti ir tai, kad tokios numatytos sankcijos sudarytų galimybę savivaldybėms piktnaudžiauti įgaliojimais panaikinti teisę teikti bendrojo naudojimo patalpų administravimo paslaugas siekiant pašalinti (arba sumažinti) konkurenciją savivaldybės kontroliuojamų įmonių atžvilgiu.

14.Taip pat, Projektas riboja bendraturčių teisę patiems be jokių apribojimų išsirinkti administratorių, kuris, jų nuomone, yra geriausias specialistas profesionalas, ribojama jų teisė valdyti ir naudoti jiems bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą ir dėl to pažeidžiama Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalis.

15.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs[5], kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas visų pirma yra išplėtotas bei detalizuotas CK normose. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

16. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog tokia Projekto nuostata pažeidžia Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas ir yra nesuderinama su LR CK 4.37 straipsnio 1 dalimi.

17. Be to, nurodytos nuostatos nesuderinamos su ES teise. Pagal nusistovėjusią ESTT praktiką SESV 56 str. reikalauja ne tik panaikinti bet kokią kitoje ES valstybėje narėje įsteigto paslaugų teikėjo diskriminaciją dėl pilietybės, bet ir panaikinti bet kokius laisvo paslaugų teikimo apribojimus, net vienodai taikomus tiek nacionaliniams, tiek kitų ES valstybių narių paslaugų teikėjams, jei jie draudžia, trukdo ar daro mažiau patrauklią paslaugų teikėjų, įsteigtų kitoje ES valstybėje narėje, kurioje jie teisėtai teikia analogiškas paslaugas, veiklą[6]. Analogiškai, remiantis SESV 49 str, kliūtys, trukdančios patekti į priimančios valstybės rinką, yra pripažįstamos įsisteigimo laisvės apribojimu[7]. Apribojimo sąvoka apima priemones, kurių imasi ES valstybė narė ir kurios, nors ir taikomos vienodai, turi poveikio kitų ES valstybių narių įmonių patekimui į rinką[8].

18.Taigi, SESV 49 ir 56 str. įtvirtintų laisvių apribojimo sąvoka pagal ES teisę suprantama plačiai, kaip apimanti bet kokias kliūtis, kurios gali uždrausti, trukdyti ar daryti mažiau patrauklų paslaugos teikėjo ar potencialaus subjekto, kuris galėtų įsisteigti priimančioje ES valstybėje narėje, apsisprendimą pradėti teikti paslaugas ar įsisteigti.

19.Pripažinus, kad nacionalinė priemonė riboja minėtąsias laisves, ji galėtų būti pateisinta SESV 52 str. eksplicitiškai numatytomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis – viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir visuomenės sveikatos – arba ESTT praktikoje pripažintais privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais[9]. Be to, net ir esant tinkamam pateisinimo pagrindui, turėtų būti laikomasi proporcingumo principo reikalavimų, t. y. apribojimai turi būti tinkami tikslui, kurio jais siekiama, įgyvendinti ir neturi viršyti to, kas būtina jam pasiekti[10]. Tuo tarpu, kaip paaiškinta aukščiau, Projekte numatytas siūlymas taikyti ūkinės veiklos apribojimą (kuris yra artimas pačiai kraštutinei sankcijai – ūkio subjekto likvidavimui – nes de facto suponuoja įmonės pasitraukimą iš rinkos) yra nei pagrįstas, nei proporcingas.

20.Įvertinus visa tai, darytina išvada, kad Projekto nuostata sukuriami laisvo paslaugų teikimo ar įsisteigimo apribojimai, nes kitos ES valstybės narės subjektams paslaugų teikimas ar įsisteigimas Lietuvos Respublikoje tampa mažiau patrauklūs žinant, kad administratorius ar pretendentas negalės dalyvauti atrankoje jeigu jo veiklą patikrinusi savivaldybės vykdomoji institucija nustatė teisės aktų pažeidimų.

Atsižvelgiant į tai, nepritariame Projektui XIVP-2702(2).

Nepritarti

Nepritarta Lietuvos Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų pozicijai, kad projektui nepritartina iš esmės.

Pažymėtina, kad Komitetas projektą iš esmės patobulino, atsižvelgdamas į tai, kad projekto autorės siūloma nuostata, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius net 3 metus negalėtų dalyvauti atrankoje, jeigu jo veiklą patikrinusi savivaldybės vykdomoji institucija nustatė teisės aktų pažeidimų, keltų daug taikymo neaiškumų, praktinių problemų ir galimai nepagrįstų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos apribojimų (iš dalies dėstomų ir Lietuvos Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų pastabose).

Atsižvelgiant į tai, pritartina Vyriausybės išvadoje pateiktai nuomonei (kaip tai nurodoma jos išvadoje (2023 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr.742)), kad:

- papildomos poveikio priemonės turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į sisteminį, o ne į pavienių padarytų administracinių nusižengimų skaičių;

-siekiant išvengti nepagrįsto, neproporcingo poveikio rinkos dalyviams ir neigiamos įtakos administravimo paslaugų pasiūlai – kraštutinę poveikio priemonę – neleisti administratoriui pretenduoti teikti administravimo paslaugą visoje savivaldybėje – siūlytina taikyti, kai administratorius buvo atšauktas antrą kartą per vienus metus.

Kaip minėta aukščiau, pritariant Komiteto patobulintam projektui, atkreiptinas dėmesys į Vyriausybės išvadoje (2023 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr.742) pateiktą statistiką, remiantis kuria galima daryti išvadą, kad nurodytų kraštutinių poveikio priemonių taikymas būtų labai retas ir išimtinis, tačiau skatinantis bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoti bendrojo naudojimo objektus, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų: „Pagal 49 savivaldybių pateiktus duomenis, 2020–2022 metais nuobaudos taikant ANK 349 straipsnį skirtos 136 kartus, daugiausia – didžiųjų miestų savivaldybėse (kuriose yra daugiausia administratorių administruojamų daugiabučių namų): Vilniuje – 67 nuobaudos, Kaune – 47 nuobaudos, Klaipėdoje – 17 nuobaudų, mažesnėse 5 savivaldybėse taikyta po vieną nuobaudą. Nors administratoriams taikomos ANK 349 straipsnyje nustatytos poveikio priemonės, kai kurie jų nusižengimus daro pakartotinai, pavyzdžiui, 2021 metais 2 administratoriams taikyta po 7 nuobaudas, 2022 metais 1 administratoriui – 11 nuobaudų.„

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal patobulintą projektą:

- jeigu vertinant administratoriaus administravimo veiklą konkrečiame name, 3 kartus per metus šiam administratoriui būtų taikyta administracinė atsakomybė, administratorius būtų atšaukiamas tik iš konkretaus namo, bet ir toliau teiktų paslaugas kitų namų savininkams;

- antrą kartą per vienus metus toje pačioje savivaldybėje atšauktas administratorius netektų teisės vienus metus nuo atšaukimo dienos pretenduoti teikti administravimo paslaugą ir būti skiriamas administratoriumi šioje savivaldybėje, bet ir toliau teiktų paslaugas tos savivaldybės kituose namuose, iš kurių nebuvo atšauktas; be to, nebūtų apribota jo veikla ir kitose savivaldybėse.

Papildomai pažymėtina, kad vienodinti skirtingų bendrojo naudojimo objektų administravimo formų reglamentavimą yra neįmanoma, nes šios formos yra labai skirtingos ir reglamentuojamos skirtingų teisės normų. Be to, bendrojo naudojimo objektų administratorius yra skiriamas tik tuo atveju, jei daugiabučio namo butų savininkai patys nesteigia bendrijos ir neinicijuoja jungtinės veiklos sutarties sudarymo. Administratorius skyrimas yra priemonė, kuria siekiama garantuoti tinkamą daugiabučio namo priežiūrą tol, kol savininkai nesiima jos organizuoti patys.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos savivaldybių asociacija 2023-09-12	1	1		Lietuvos savivaldybių asociacija, atsakydama į Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto 2023-06-16 raštą Nr. S-2023-2920, teikia savo poziciją dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2702 (toliau – CK projektas) ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas): 1.Pažymėtina, kad beveik visose mažosiose rajonų savivaldybėse veikia ir daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas teikia vos du arba kartais apskritai tik vienas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Todėl CK projektu siūlomų pakeitimų, kuomet bendrojo naudojimo objektų administratorius 3 metus negali dalyvauti atrankoje, jeigu jo veiklą patikrinusi savivaldybės vykdomoji institucija nustatė teisės aktų pažeidimų, įgyvendinimas šiose savivaldybėse praktikoje sukurtų situaciją, kai sąraše nebeliktų nė vieno administratoriaus, pretenduojančio teikti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, arba liktų tik vienas galimai nepajėgus patenkinti susidariusio poreikio. Todėl savivaldybės vykdomoji institucija negalės tinkamai įvykdyti savo funkcijos ir atlikti procedūros dėl administratoriaus pasirinkimo teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienas administratorius administruoja skirtingą namų skaičių, todėl didesnį kiekį daugiabučių namų administruojantis administratorius turi didesnę tikimybę padaryti daugiau pažeidimų ir būti daugiau kartų nubaustas. Pastebėtina, kad savivaldybės kiekvienais metais atlieka administratorių veiklos planinius kompleksinius ir neplaninius patikrinimus. Patikrinimo išvadose nuolat fiksuojami teisės aktų pažeidimai. Pagal teikiamą siūlymą ribojimas nustatomas dėl bet kurių teisės aktų pažeidimų, įskaitant ir mažareikšmius pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, net ir didžiuosiuose miestuose gali susiklostyti situacija, kai 3 metus visi administratoriai negalės dalyvauti atrankoje. Be to, norime atkreipti dėmesį, kad Civilinis kodeksas numato tris daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo formas (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu CK projektu siūlomi pakeitimai yra nukreipti tik vienos valdymo formos atžvilgiu. Atsižvelgdami į teisėkūros sistemiškumo principą, manome, kad teisės aktų pakeitimais neturėtų būti sukuriami dvigubi/skirtingi standartai. Papildomai pažymime, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę bet kuriuo metu pakeisti esamą administratorių kitu. Savininkams išreiškus pageidavimą, savivaldybė vadovaudamasi Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka organizuoja administratoriaus pakeitimą.	Atsižvelgti iš dalies	Projekto autorės siūloma nuostata, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius net 3 metus negalėtų dalyvauti atrankoje, jeigu jo veiklą patikrinusi savivaldybės vykdomoji institucija nustatė teisės aktų pažeidimų, iš tiesų keltų daug taikymo neaiškumų, naujų praktinių problemų, be kita ko, ir galimai nepagrįstų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos apribojimų. Komiteto patobulintame projekte nurodytas bendrojo naudojimo objektų administratoriui taikytinas kraštutines poveikio priemones siūloma sieti su konkretaus namo administratoriui taikyta administracine atsakomybe (taikyta vertinant administratoriaus administravimo veiklą konkrečiame name). Taip pat patobulintos ir pačios kraštutinės poveikio priemonės, taikytinos bendrojo naudojimo objektų administratoriams, bei jų taikymo pagrindai. Kaip minėta, atsižvelgiant į tai, pritartina Vyriausybės išvadoje pateiktai nuomonei (kaip tai nurodoma jos išvadoje (2023 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr.742)), kad: - papildomos poveikio priemonės turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į sisteminį, o ne į pavienių padarytų administracinių nusižengimų skaičių; -siekiant išvengti nepagrįsto, neproporcingo poveikio rinkos dalyviams ir neigiamos įtakos administravimo paslaugų pasiūlai – kraštutinę poveikio priemonę – neleisti administratoriui pretenduoti teikti administravimo paslaugą visoje savivaldybėje – siūlytina taikyti, kai administratorius buvo atšauktas antrą kartą per vienus metus. Pritariant patobulintam projektui, atkreiptinas dėmesys į Vyriausybės išvadoje (2023 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr.742) pateiktą statistiką, remiantis kuria galima daryti išvadą, kad nurodytų kraštutinių poveikio priemonių taikymas būtų labai retas ir išimtinis, tačiau skatinantis bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoti bendrojo naudojimo objektus, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų: „Pagal 49 savivaldybių pateiktus duomenis, 2020–2022 metais nuobaudos taikant ANK 349 straipsnį skirtos 136 kartus, daugiausia – didžiųjų miestų savivaldybėse (kuriose yra daugiausia administratorių administruojamų daugiabučių namų): Vilniuje – 67 nuobaudos, Kaune – 47 nuobaudos, Klaipėdoje – 17 nuobaudų, mažesnėse 5 savivaldybėse taikyta po vieną nuobaudą. Nors administratoriams taikomos ANK 349 straipsnyje nustatytos poveikio priemonės, kai kurie jų nusižengimus daro pakartotinai, pavyzdžiui, 2021 metais 2 administratoriams taikyta po 7 nuobaudas, 2022 metais 1 administratoriui – 11 nuobaudų.„
2.	Lietuvos savivaldybių asociacija 2023-09-12	1	2		3.CK projekto 1 straipsnio 2 punktu siūloma nustatyti, kad nekilnojamo turto vystytojai ir jų dukterinės įmonės negali būti bendrojo naudojimo objektų administratoriais. Savivaldybėms kyla klausimas dėl šio pakeitimo įgyvendinimo praktikoje – kokiu būdu jos turėtų patikrinti šį faktą.	Atsižvelgti	Pritarus Vyriausybės išvadai (2023 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr.742), projektas patobulintas, atsisakant Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 7 dalies pakeitimo.
3.	Kauno raj. Savivaldybės administracijos Aplinkos skyriaus vyr. specialistė Sondra Kiaušienė 2023-07-19	1	1		Siunčiu Jums savo pastebėjimą ir nuomonę dėl rengiamo civilinio kodekso 4.84 straipsnio 4 dalies pakeitimo. Dalyje kur kalbama apie „Savivaldybės vykdomoji institucija atšaukia konkretaus namo administratorių, kurį ji skyrė butų ir kitų patalpų savininkams jo nepasirinkus, jeigu vertinant administravimo veiklą 5 kartus per 2 metus jam pritaikyta administracinė atsakomybė už pažeidimus šiame name netinkamai vykdant teisės aktuose nustatytas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigas ar jų nevykdant. Savivaldybės vykdomosios institucijos atšauktas administratorius netenka teisės 1 metus pretenduoti teikti administravimo paslaugą šioje savivaldybėje“. Manau, kad reikėtų nurodyti, kad netenka 1 metus pretenduoti teikti administravimo paslaugą konkrečiame name, o ne savivaldybėje, nes yra savivaldybių, kurios administratorių turi vos kelis ir neturi didelio pasirinkimo.	Atsižvelgti iš dalies	Komiteto patobulintame projekte nurodytas bendrojo naudojimo objektų administratoriui taikytinas kraštutines poveikio priemones siūloma sieti su konkretaus namo administratoriui taikyta administracine atsakomybe (taikyta vertinant administratoriaus administravimo veiklą konkrečiame name). Taip pat patobulintos ir pačios kraštutinės poveikio priemonės, taikytinos bendrojo naudojimo objektų administratoriams, bei jų taikymo pagrindai (detalūs argumentai ir konkretūs siūlymai pateikti prie LR Vyriausybės pasiūlymo).
4.	Specialiųjų tyrimų tarnyba 223-10-11	1	2		Specialiųjų tyrimų tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2702 (toliau – Projektas), norėtų atkreipti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto kaip pagrindinio komiteto, o Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto kaip papildomo komiteto dėmesį, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos 2019-07-18 korupcijos rizikos analizės išvadoje[11] ir 2022-01-18 antikorupcinio vertinimo išvadoje Nr. 4-01-406[12] nustatyta daugiabučių statytojų taikoma ydinga praktika, jiems nevykdant teisės aktų[13] nustatyto reikalavimo – jei per 1 mėnesį nuo daugiabučio namo registravimo Nekilnojamojo turto registre dienos namo butų ir kitų patalpų savininkai nesukuria savininkų bendrijos arba nesudaro namo savininkų jungtinės veiklos sutarties, statytojas turi raštu kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo pagal Civilinio kodekso 4.84 straipsnio nuostatas. Praktikoje daugiabučių namų statytojai nesikreipia į savivaldybę dėl administratoriaus skyrimo pagal CK 4.84 straipsnio nuostatas, o patys ar paskirdami kitus asmenis (pavyzdžiui, dukterines įmones) administruoja pastatytą daugiabutį namą, taip išvengdami bendrojo naudojimo objektų administratoriams teisės aktais nustatytų reikalavimų bei ribojimų: netaikomas savivaldybės tarybos patvirtintas statinio techninės priežiūros maksimalus tarifas, savivaldybė tokio administratoriaus veiklos nekontroliuoja ir neprižiūri, netaikomas Civilinio kodekso 4.84 straipsnyje nustatytas 5 metų veiklos terminas ir kiti reikalavimai, kurie taikytini administratoriams, paskirtiems savivaldybės vykdomosios institucijos Civilinio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka. Be to, susidaro situacija, kad statybos darbų garantiniu laikotarpiu daugiabutį namą prižiūri pats statytojas arba su juo susijęs administratorius. Toks administratorius gali būti linkęs veikti statytojo interesais, suinteresuotas nuslėpti garantiniu laikotarpiu atsiradusius statinio trūkumus, vengti ginti butų savininkų interesus dėl šių trūkumų ir pan. 2022-01-18 antikorupcinio vertinimo išvadoje Nr. 4-01-406 nustatyta, kad tokiam daugiabučių namų statytojų piktnaudžiavimui palankias sąlygas sudaro tai, kad: - teisės aktai nereglamentuoja, per kokį terminą statytojas, jei per 1 mėnesį nuo statinio registravimo Nekilnojamojo turto registre dienos namo butų ir kitų patalpų savininkai nesukuria savininkų bendrijos arba nesudaro namo savininkų jungtinės veiklos sutarties, turi kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo pagal Civilinio kodekso 4.84 straipsnio nuostatas; - statytojui teisės aktais nėra nustatytos atsakomybės už šios pareigos (kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo pagal Civilinio kodekso 4.84 straipsnio nuostatas) nevykdymą; - nėra nustatytos pareigos tam tikroms institucijoms kontroliuoti, ar statytojai vykdo minėtą pareigą (raštu kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo pagal Civilinio kodekso 4.84 straipsnio nuostatas). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarime Nr. 274 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2702 ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2703“ (toliau – Vyriausybės išvadoje) (1.2 papunktyje) nurodoma, „kad aiškinamajame rašte nenurodyta, kokią problemą norima spręsti draudžiant nekilnojamojo turto vystytojams ir jų dukterinėms įmonėms būti administratoriais, kuo toks siūlymas grindžiamas. Manytina, kad šiuo siūlymu galėtų būti siekiama spręsti praktikoje pasitaikančią problemą, kai savivaldybė laiku nesužino, kad namo statyba užbaigta, ir nepradeda Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 1–3 dalyse nustatytos administratoriaus paskyrimo procedūros. Šią problemą greitai ir be papildomų sąnaudų galima išspręsti per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ automatiniu būdu siunčiant elektroninius pranešimus savivaldybėms apie įregistruotą daugiabučio namo statybos užbaigimo aktą ar deklaraciją, bet ne ribojant naujos statybos butų ir kitų patalpų savininkų teisę pasirinkti administratorių ir nekilnojamojo turto vystytojų ir jų dukterinių įmonių teisę dalyvauti rinkoje. Planuojama, kad šis funkcionalumas bus įdiegtas 2024 metų 1 ketvirtį.“ Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, svarstytina, ar Vyriausybės išvadoje nurodyta planuojama priemonė išspręs minėtą daugiabučių namų statytojų piktnaudžiavimo praktiką. Atsižvelgiant į viešosios teisės principą „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“, informacinės sistemos „Infostatyba“ funkcionalumo pagerinimas nekeičiant teisės aktų, t. y. teisės aktais nenustatant savivaldybėms pareigos savo iniciatyva, pavyzdžiui, kaip kad nurodoma, pasinaudojant informacine sistema „Infostatyba“, stebėti daugiabučių namų užbaigimą, siekiant pagal Civilinio kodekso 4.84 straipsnio nuostatas paskirti administratorių, minėtos statytojų taikomos ydingos praktikos, tikėtina, neišspręs. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, tam būtina ir keisti galiojantį teisinį reglamentavimą, nustatant savivaldybėms minėtą pareigą (nes pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą, savivaldybė pagal Civilinio kodekso 4.84 straipsnio nuostatas skiria administratorių, kai daugiabučio namo statytojas į ją kreipiasi, jei per 1 mėnesį nuo statinio registravimo Nekilnojamojo turto registre dienos namo butų ir kitų patalpų savininkai nesukuria savininkų bendrijos arba nesudaro namo savininkų jungtinės veiklos sutarties).	Atsižvelgti iš dalies	Specialiųjų tyrimų tarnybos 2022 m. sausio 18 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje Nr. 4-01-406 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklą reglamentuojančių teisės aktų“ nurodyta, kad: „1.4. Išlieka aktuali 2019-07-18 korupcijos rizikos analizės išvadoje[14] pateikta pastaba dėl naujai pastatytų daugiabučių statytojų taikomos praktikos savarankiškai organizuoti administratorių parinkimo/paskyrimo procedūras. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“, 107 punktą, jei per 1 mėnesį nuo statinio registravimo Nekilnojamojo turto registre dienos namo butų ir kitų patalpų savininkai nesukuria savininkų bendrijos arba nesudaro namo savininkų jungtinės veiklos sutarties, statytojas raštu kreipiasi į savivaldybės vykdomąją instituciją dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo pagal Civilinio kodekso 4.84 straipsnio nuostatas. Minėtas statybos techninio reglamentas ir kiti teisės aktai nereglamentuoja, per kokį terminą statytojas, jei per 1 mėnesį nuo statinio registravimo Nekilnojamojo turto registre dienos namo butų ir kitų patalpų savininkai nesukuria savininkų bendrijos arba nesudaro namo savininkų jungtinės veiklos sutarties, turi kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo pagal Civilinio kodekso 4.84 straipsnio nuostatas, taip pat statytojui nėra nustatytos atsakomybės už šios pareigos nevykdymą, nėra nustatytos pareigos tam tikroms institucijoms (savivaldybėms) kontroliuoti, ar statytojai vykdo minėto statybos techninio reglamento 107 punkto reikalavimus. Pastebėtina praktika, kad daugiabučių namų statytojai nevykdo minėto statybos techninio reglamento 107 punkto reikalavimo, į butų pirkimo ir pardavimo sutartis įtraukia nuostatas, kad daugiabutį administruos ne savivaldybių paskirtas administratorius, o pats statytojas (jo įsteigta administravimo paslaugas teikianti įmonė) ar jo parinktas administratorius, nors tokios galimybės teisės aktai nenumato. Pažymėtina, kad tokiam administratoriui: – netaikomas savivaldybės tarybos patvirtintas statinio techninės priežiūros maksimalus tarifas, taip pat savivaldybė tokio administratoriaus veiklos nekontroliuoja ir neprižiūri pagal Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės pavyzdines taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. D1-612, netaikomi Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų reikalavimai, administratoriui netaikomas Civilinio kodekso 4.84 straipsnyje nustatytas 5 metų veiklos terminas ir kiti reikalavimai, kurie taikytini administratoriams, paskirtiems Civilinio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka (t. y. paskirtiems savivaldybės vykdomosios institucijos), taip pat kurie nustatyti butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organams, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotiems asmenims; – susidaro situacija, kad statybos darbų garantiniu laikotarpiu daugiabutį namą prižiūri tas subjektas, kuris daugiabutį pastatė arba su juo susijęs administratorius. Toks administratorius gali būti linkęs veikti statytojo interesais, yra suinteresuotas nuslėpti garantiniu laikotarpiu atsiradusius statinio trūkumus, vengti ginti butų savininkų interesus dėl šių trūkumų, traktuojant juos ne kaip statybos broką, o kaip defektus, atsiradusius dėl netinkamo statinio eksploatavimo ir pan. Tokiu būdu gali būti siekiama prievolę padengti statinio defektų šalinimo išlaidas perkelti daugiabučio namo butų savininkams. Iš Vilniaus miesto savivaldybės, Kauno miesto savivaldybės ir Nekilnojamojo turto registro gavus ir įvertinus duomenis apie 2018-2021 metais pastatytus daugiabučius namus Vilniaus ir Kauno miestuose, nustatyta, kad: - 2018-2021 metais Vilniaus mieste pastatyti (užbaigti) ir įregistruoti 308 daugiabučiai namai, iš jų dėl 141 daugiabučio namo neturima duomenų apie šių namų bendro naudojimo objektų administravimą (Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepateikė duomenų apie juos. Dėl šių namų bendro naudojimo objektų administravimo nėra užfiksuota duomenų ir Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje esančiame Vilniaus miesto daugiabučių namų interaktyviajame žemėlapyje[15]. Taip pat nėra įregistruota duomenų apie šių namų bendro naudojimo objektų administravimą ir Nekilnojamojo turto registre[16]). - 2018-2021 metais Kauno mieste pastatyti (užbaigti) ir įregistruoti 107 daugiabučiai namai, iš jų dėl 48 daugiabučių namų neturima duomenų apie šių namų bendro naudojimo objektų administravimą (Kauno miesto savivaldybės administracija nepateikė duomenų apie juos. Dėl šių namų bendro naudojimo objektų administravimo nėra užfiksuota duomenų ir Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje esančioje daugiabučių namų informacinėje sistemoje[17]. Taip pat nėra įregistruota duomenų apie šių namų bendro naudojimo objektų administravimą ir Nekilnojamojo turto registre). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad didelė dalis pastaraisiais metais pastatytų daugiabučių namų statytojų nevykdo minėto statybos techninio reglamento 107 punkto reikalavimo, nesikreipia į savivaldybės vykdomąją instituciją dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo pagal Civilinio kodekso 4.84 straipsnio nuostatas (kai namo butų ir kitų patalpų savininkai nesukuria savininkų bendrijos arba nesudaro namo savininkų jungtinės veiklos sutarties). Šio statybos techninio reglamento 107 punkte nustatyto reikalavimo vykdymas nėra užtikrintas, nevykdoma kontrolė. Galimai didelę dalį šių daugiabučių namų apeinant teisės aktų nustatytus reikalavimus administruoja su statytojais susiję, jų paskirti administratoriai. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome spręsti išdėstytą problemą: teisės aktuose nustatyti terminą, per kurį naujai pastatytų daugiabučių statytojas turi raštu kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją dėl administratoriaus skyrimo pagal Civilinio kodekso 4.84 straipsnio nuostatas (kai namo butų ir kitų patalpų savininkai nesukuria savininkų bendrijos arba nesudaro namo savininkų jungtinės veiklos sutarties), nustatyti atsakomybę už šios pareigos nevykdymą, nustatyti šios pareigos vykdymo kontrolę, taip pat spręsti dėl daugiabučių namų, kurie šiuo metu administruojami ne pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus (administruoja statytojų paskirti administratoriai).“ Komiteto organizuotų klausymų 2023-12-11 metu Specialiųjų tyrimų tarnybos nurodyta problema nebuvo paneigta. Tačiau tiek Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovas, tiek Aplinkos ministerijos atstovai pritarė, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos rašte nurodytų problemų sprendimo galima bandyti siekti ir Vyriausybės išvadoje nurodytomis priemonėmis, t.y. .per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“, automatiniu būdu siunčiant elektroninius pranešimus savivaldybėms apie įregistruotą daugiabučio namo statybos užbaigimo aktą ar deklaraciją. Planuojama, kad šis funkcionalumas bus įdiegtas 2024 metų I ketvirtį. Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovas nurodė, kad ir toliau vykdys situacijos stebėseną. Tuo atveju, jei minėta priemonė nepasirodys pakankama nurodytoms problemoms spręsti, būtų tikslinga spręsti kitų teisės aktų pakeitimo poreikio klausimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad tai nebūtų projektu keičiamų Civilinio kodekso straipsnių reguliavimo dalykas ir turėtų būti keičiami kiti teisės aktai (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymas Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ ir kt.).

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023 m. rugsėjo 20 d. Nr. 742	1	1			Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. SV-S-989 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.4 ir 1.5 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Iš dalies pritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2702 (toliau – CK pakeitimo projektas) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus: 1.1. CK pakeitimo projekte siūloma keisti Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 2 dalį ir taikyti bendrojo naudojimo objektų administratoriui (toliau – administratorius) poveikio priemonę – neleisti jam 3 metus dalyvauti atrankoje, jeigu jo veiklą patikrinusi savivaldybės vykdomoji institucija nustatė teisės aktų pažeidimų. Pagal galiojančio Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalį savivaldybė vykdo administratorių veiklos priežiūrą ir kontrolę, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 349 straipsnyje nustatyta administratoriams administracinė atsakomybė, kai netinkamai vykdomos teisės aktuose nustatytos daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigos ar jos nevykdomos. Pagal 49 savivaldybių pateiktus duomenis, 2020–2022 metais nuobaudos taikant ANK 349 straipsnį skirtos 136 kartus, daugiausia – didžiųjų miestų savivaldybėse (kuriose yra daugiausia administratorių administruojamų daugiabučių namų): Vilniuje – 67 nuobaudos, Kaune – 47 nuobaudos, Klaipėdoje – 17 nuobaudų, mažesnėse 5 savivaldybėse taikyta po vieną nuobaudą. Nors administratoriams taikomos ANK 349 straipsnyje nustatytos poveikio priemonės, kai kurie jų nusižengimus daro pakartotinai, pavyzdžiui, 2021 metais 2 administratoriams taikyta po 7 nuobaudas, 2022 metais 1 administratoriui – 11 nuobaudų. CK pakeitimo projekte teikiamas pasiūlymas už bet kokį vieną pažeidimą administratoriui neleisti 3 metus dalyvauti atrankoje būtų neproporcingas ir nepagrįstas, todėl manome, kad papildomos poveikio priemonės turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į sisteminį, o ne į pavienių padarytų administracinių nusižengimų skaičių. Įvertinus tai, kad administratorių konkretaus namo bendrojo naudojimo objektams administruoti pasirenka (jei pasirenka) butų ir kitų patalpų savininkai, o skiria – jų pasirinktą arba jei jie nepasirinko – savivaldybės vykdomoji institucija, administratorius turėtų būti atšaukiamas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu (jei sprendimas priimamas) ir tik iš konkretaus namo, o ne iš visų (daugetos) namų, kuriuos jis administruoja. Taip nebūtų pažeidžiamos kitų namų butų ir kitų patalpų savininkų teisės pasirinkti norimą administratorių. CK pakeitimo projekto aiškinamajame rašte (toliau – aiškinamasis raštas) nepateikta argumentų, kodėl papildoma poveikio priemonė – laikinai stabdyti galimybę pretenduoti teikti administravimo paslaugas – turėtų būti taikoma 3 metus. Siekiant išvengti nepagrįsto, neproporcingo poveikio rinkos dalyviams ir neigiamos įtakos administravimo paslaugų pasiūlai (2023 metais 49 savivaldybėse administravimo paslaugas teikia 171 administratorius, 19 savivaldybių administravimo paslaugą teikia tik po vieną administratorių), kraštutinę poveikio priemonę – neleisti administratoriui pretenduoti teikti administravimo paslaugą visoje savivaldybėje – siūlytina taikyti, kai administratorius buvo atšauktas antrą kartą per vienus metus. Pažymėtina, kad, sustabdžius galimybę pretenduoti teikti administravimo paslaugas, administratorius toliau administruotų bendrojo naudojimo objektus namų, kuriuose jis paskirtas ir neatšauktas, tačiau vienus metus nebūtų skiriamas naujų namų bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ir įvertinus savivaldybių pateiktus duomenis, siūlytina Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Jei vertinant administratoriaus administravimo veiklą konkrečiame name 3 kartus per metus jam buvo taikyta administracinė atsakomybė, savivaldybės vykdomoji institucija organizuoja butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo dėl paskirto konkretaus namo administratoriaus atšaukimo priėmimą Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkų sprendimui priimti nesusirenka pakankamas butų ir kitų patalpų savininkų skaičius, administratorių atšaukia savivaldybės vykdomoji institucija. Antrą kartą per vienus metus toje pačioje savivaldybėje atšauktas administratorius netenka teisės vienus metus nuo atšaukimo dienos pretenduoti teikti administravimo paslaugą šioje savivaldybėje. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos, skyrimo ir atšaukimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“	Pritarti	Vyriausybės išvadai pritarta. Siūloma Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 2 dalis taip pat patobulinta, atsižvelgiant ir į Teisės departamento pirmą pastabą: „netenka teisės <...> pretenduoti teikti administravimo paslaugą *ir būti skiriamas administratoriumi*“.
2.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023 m. rugsėjo 20 d. Nr. 742	1	2			1.2. CK pakeitimo projekte siūloma keisti Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 7 dalį, nustatant, kad administratoriais negali būti nekilnojamojo turto vystytojai ir jų dukterinės įmonės. Pagal galiojančio Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 1 dalį, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Galiojančio Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarką nustato Vyriausybė. Pagal galiojančio Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu rengia ar susirinkimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo šaukia savivaldybės vykdomoji institucija šio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi, teisės aktuose nustatyta, kas priima sprendimą dėl administratoriaus pasirinkimo, kas, kokiais atvejais ir kaip jį skiria. Pažymėtina, kad aiškinamajame rašte nenurodyta, kokią problemą norima spręsti draudžiant nekilnojamojo turto vystytojams ir jų dukterinėms įmonėms būti administratoriais, kuo toks siūlymas grindžiamas. Manytina, kad šiuo siūlymu galėtų būti siekiama spręsti praktikoje pasitaikančią problemą, kai savivaldybė laiku nesužino, kad namo statyba užbaigta, ir nepradeda Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 1–3 dalyse nustatytos administratoriaus paskyrimo procedūros. Šią problemą greitai ir be papildomų sąnaudų galima išspręsti per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ automatiniu būdu siunčiant elektroninius pranešimus savivaldybėms apie įregistruotą daugiabučio namo statybos užbaigimo aktą ar deklaraciją, bet ne ribojant naujos statybos butų ir kitų patalpų savininkų teisę pasirinkti administratorių ir nekilnojamojo turto vystytojų ir jų dukterinių įmonių teisę dalyvauti rinkoje. Planuojama, kad šis funkcionalumas bus įdiegtas 2024 metų 1 ketvirtį.	Pritarti	Projektas patobulintas, atsisakant Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 7 dalies pakeitimo. Pažymėtina tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovas Komiteto organizuotų klausymų metu nurodė, kad ir toliau vykdys situacijos stebėseną. Tuo atveju, jei Vyriausybės priemonė nepasirodys pakankama nurodytoms problemoms spręsti, bus tikslinga spręsti kitų teisės aktų pakeitimo poreikio klausimą.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2023-12-06				*	6.1. Sprendimas: 1) atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabas ir į tai, kad: 1.1. Administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnyje yra nustatyta administratoriams administracinė atsakomybė, kai netinkamai vykdomos teisės aktuose nustatytos daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo pareigos, t. y. teisės aktai sudaro sąlygas savivaldybei taikyti poveikio priemones administratoriui už netinkamą pareigų atlikimą. Projekte teikiamas pasiūlymas už bet kokį pažeidimą administratoriui neleisti 3 metus dalyvauti atrankoje būtų neproporcingas ir nepagrįstas, išbalansuotų šiuo metu veikiančią sistemą, 1.2. siūlomi pakeitimai gali turėti neigiamos įtakos administravimo paslaugų pasiūlai. Kai kuriose savivaldybėse daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugą teikia tik po vieną administratorių, tad šiose savivaldybėse susidarytų situaciją, kai sąraše nebeliktų nė vieno administratoriaus, pretenduojančio teikti administravimo paslaugas, ir nebūtų subjekto, galinčio patenkinti susidariusio poreikio. Savivaldybės vykdomoji institucija negalėtų tinkamai įvykdyti savo funkcijos, o gyventojai neturėtų galimybės gauti paslaugos, 1.3. pagal galiojantį teisinį reguliavimą daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę bet kuriuo metu pakeisti esamą administratorių kitu. Savininkams išreiškus pageidavimą, savivaldybė vadovaudamasi Civilinio kodekso nustatyta tvarka organizuoja administratoriaus pakeitimą, siūlyti įstatymo projektą Nr. XIVP-2702 atmesti; 2) pritarti komiteto išvadoms.	Nepritarti	Argumentai: Komitetas projektą iš esmės patobulino, atsižvelgdamas į tai, kad projekto autorės siūloma nuostata, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius net 3 metus negalėtų dalyvauti atrankoje, jeigu jo veiklą patikrinusi savivaldybės vykdomoji institucija nustatė teisės aktų pažeidimų, iš tiesų keltų daug taikymo neaiškumų, praktinių problemų ir galimai nepagrįstų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos apribojimų. Atsižvelgiant į tai, pritartina Vyriausybės išvadoje pateiktai nuomonei (kaip tai nurodoma jos išvadoje (2023 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr.742)), kad: - papildomos poveikio priemonės turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į sisteminį, o ne į pavienių padarytų administracinių nusižengimų skaičių; -siekiant išvengti nepagrįsto, neproporcingo poveikio rinkos dalyviams ir neigiamos įtakos administravimo paslaugų pasiūlai – kraštutinę poveikio priemonę – neleisti administratoriui pretenduoti teikti administravimo paslaugą visoje savivaldybėje – siūlytina taikyti, kai administratorius buvo atšauktas antrą kartą per vienus metus. Pritariant Komiteto patobulintam projektui, atkreiptinas dėmesys į Vyriausybės išvadoje (2023 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr.742) pateiktą statistiką, remiantis kuria galima daryti išvadą, kad nurodytų kraštutinių poveikio priemonių taikymas būtų labai retas ir išimtinis, tačiau skatinantis bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoti bendrojo naudojimo objektus, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų: „Pagal 49 savivaldybių pateiktus duomenis, 2020–2022 metais nuobaudos taikant ANK 349 straipsnį skirtos 136 kartus, daugiausia – didžiųjų miestų savivaldybėse (kuriose yra daugiausia administratorių administruojamų daugiabučių namų): Vilniuje – 67 nuobaudos, Kaune – 47 nuobaudos, Klaipėdoje – 17 nuobaudų, mažesnėse 5 savivaldybėse taikyta po vieną nuobaudą. Nors administratoriams taikomos ANK 349 straipsnyje nustatytos poveikio priemonės, kai kurie jų nusižengimus daro pakartotinai, pavyzdžiui, 2021 metais 2 administratoriams taikyta po 7 nuobaudas, 2022 metais 1 administratoriui – 11 nuobaudų.„

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

2023-12-06

6.1. Sprendimas:

1) atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabas ir į tai, kad:

1.1. Administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnyje yra nustatyta administratoriams administracinė atsakomybė, kai netinkamai vykdomos teisės aktuose nustatytos daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo pareigos, t. y. teisės aktai sudaro sąlygas savivaldybei taikyti poveikio priemones administratoriui už netinkamą pareigų atlikimą. Projekte teikiamas pasiūlymas už bet kokį pažeidimą administratoriui neleisti 3 metus dalyvauti atrankoje būtų neproporcingas ir nepagrįstas, išbalansuotų šiuo metu veikiančią sistemą,

1.2. siūlomi pakeitimai gali turėti neigiamos įtakos administravimo paslaugų pasiūlai. Kai kuriose savivaldybėse daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugą teikia tik po vieną administratorių, tad šiose savivaldybėse susidarytų situaciją, kai sąraše nebeliktų nė vieno administratoriaus, pretenduojančio teikti administravimo paslaugas, ir nebūtų subjekto, galinčio patenkinti susidariusio poreikio. Savivaldybės vykdomoji institucija negalėtų tinkamai įvykdyti savo funkcijos, o gyventojai neturėtų galimybės gauti paslaugos,

1.3. pagal galiojantį teisinį reguliavimą daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę bet kuriuo metu pakeisti esamą administratorių kitu. Savininkams išreiškus pageidavimą, savivaldybė vadovaudamasi Civilinio kodekso nustatyta tvarka organizuoja administratoriaus pakeitimą,

siūlyti įstatymo projektą Nr. XIVP-2702 atmesti;

2) pritarti komiteto išvadoms.

Nepritarti

Argumentai:

Komitetas projektą iš esmės patobulino, atsižvelgdamas į tai, kad projekto autorės siūloma nuostata, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius net 3 metus negalėtų dalyvauti atrankoje, jeigu jo veiklą patikrinusi savivaldybės vykdomoji institucija nustatė teisės aktų pažeidimų, iš tiesų keltų daug taikymo neaiškumų, praktinių problemų ir galimai nepagrįstų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos apribojimų.

Atsižvelgiant į tai, pritartina Vyriausybės išvadoje pateiktai nuomonei (kaip tai nurodoma jos išvadoje (2023 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr.742)), kad:

- papildomos poveikio priemonės turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į sisteminį, o ne į pavienių padarytų administracinių nusižengimų skaičių;

Pritariant Komiteto patobulintam projektui, atkreiptinas dėmesys į Vyriausybės išvadoje (2023 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr.742) pateiktą statistiką, remiantis kuria galima daryti išvadą, kad nurodytų kraštutinių poveikio priemonių taikymas būtų labai retas ir išimtinis, tačiau skatinantis bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoti bendrojo naudojimo objektus, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų: „Pagal 49 savivaldybių pateiktus duomenis, 2020–2022 metais nuobaudos taikant ANK 349 straipsnį skirtos 136 kartus, daugiausia – didžiųjų miestų savivaldybėse (kuriose yra daugiausia administratorių administruojamų daugiabučių namų): Vilniuje – 67 nuobaudos, Kaune – 47 nuobaudos, Klaipėdoje – 17 nuobaudų, mažesnėse 5 savivaldybėse taikyta po vieną nuobaudą. Nors administratoriams taikomos ANK 349 straipsnyje nustatytos poveikio priemonės, kai kurie jų nusižengimus daro pakartotinai, pavyzdžiui, 2021 metais 2 administratoriams taikyta po 7 nuobaudas, 2022 metais 1 administratoriui – 11 nuobaudų.„

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: Pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui XIVP-2702(2) ir Komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 0.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Irena Haase.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Haase

Komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė

[1] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai.

[2]Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 15 d. nutarimas.

[3]Pvz., Konkurencijos įstatymas, Aplinkos apsaugos įstatymas, Teritorijų planavimo įstatymas.

[4]Konstitucinio teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2016 m. birželio 7 d. nutarimai.

[5] Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas.

[6] Pavyzdžiui, 1991 m. liepos 25 d. Sprendimas byloje Säger, C‑279/00, EU:C:2002:89; 2003 m. vasario 13 d. Sprendimas byloje Komisija prieš Italiją, C‑131/01, EU:C:2003:96; 2006 m. sausio 19 d. Sprendimas byloje Komisija prieš Vokietiją, C‑244/04, EU:C:2006:49; 2006 m. birželio 15 d. Sprendimas byloje Komisija prieš Prancūziją, C‑255/04, EU:C:2006:401.

[7] 1995 m. lapkričio 30 d. Sprendimas Gebhard, C–55/94, EU:C:1995:411.

[8] 2009 m. balandžio 28 d. Sprendimas byloje Komisija prieš Italiją, C‑518/06, EU:C:2009:270; 2013 m. kovo 7 d. Sprendimas byloje DKV Belgium, C‑577/11, EU:C:2013:146.

[9] 2012 m. liepos 19 d. Sprendimas byloje Garkalns byloje C‑470/11, EU:C:2012:505.

[10] 2006 m. gruodžio 5 d. Sprendimas byloje Cipolla ir kt., C‑94/04 ir C‑202/04, EU:C:2006:758; 2014 m. gruodžio 11 d. Sprendimas byloje Komisija prieš Ispanija, C‑678/11, EU:C:2014:2434.

[13] statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“, 107 punktas

[14] Prieiga internete: https://stt.lt/korupcijos-prevencija/korupcijos-rizikos-analizes/atliktos-korupcijos-rizikos-analizes/7471/act796

[15] https://maps.vilnius.lt/maps_vilnius/?theme=theme-buildings#close

[16] Pareiga daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo faktą registruoti Nekilnojamojo turto registre nustatyta pagal Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo 25 punktą, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 8 straipsnį, Pavyzdinės daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties formos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. D1-1047 „Dėl Pavyzdinės daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties formos patvirtinimo“, 27 ir 32 punktus.

[17] http://www.kaunas.lt/gyvenamas-bustas/daugiabuciu-namu-informacine-sistema-zemelapis/