Stenogramą galima rasti: |
Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 47, 2022 |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022o posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 89
STENOGRAMA
2021 m. rugsėjo 14 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
J. SABATAUSKAS ir P. SAUDARGAS
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF*). Gerbiami kolegos, sveiki susirinkę į vakarinį plenarinį posėdį. Pradėsime mūsų Vyriausybės pusvalandį. (Balsai salėje) Prieš tai registruojamės, kaip ir prašo kolegos. Prašom, registruojamės. Sužinosime, kiek mūsų dar nedaug.
Užsiregistravo 58 Seimo nariai. Laukiame dar daugiau ateinančių.
14.01 val.
Vyriausybės pusvalandis
Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės informacija dėl neteisėtos migracijos situacijos
Pradėsime Vyriausybės pusvalandį, kuris šiandien ypatingas tuo, kad pakviesime pirmiausia žodžiui vidaus reikalų ministrę A. Bilotaitę ir dėmesį skirsime daugiau šiai sričiai. 15 minučių – gerbiama ministrė ir paskui 15 minučių – galimybė užduoti klausimus. Prašom, gerbiama ministre, žodis jums.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Leiskite man trumpai apžvelgti situaciją. Jau trečias mėnuo gyvename ir dirbame ekstremaliomis sąlygomis. Baltarusijos režimo organizuotas migrantų antplūdis pakeitė Lietuvos realybę. Neteisėta migracija, tai, kas atrodė taip toli, atėjo į mūsų kiemą ir mums tenka greitai mokytis, kaip su tuo gyventi. Mums, politikams, įtemptoje geopolitinėje situacijoje tenka mokytis priimti žaibiškus sprendimus, turime užtikrinti nacionalinį saugumą ir neprasilenkti su žmogiškumu. Šalies bendruomenėms, savivaldybėms tenka mokytis priimti kitokius žmones, labiau pasitikėti Vyriausybe ir padėti įgyvendinti nepopuliarius, bet neišvengiamus sprendimus.
Tačiau šiandien jau galime pasakyti, situacija dėl neteisėtos migracijos yra stabili. Neteisėti migrantai neturi galimybės kirsti mūsų valstybės sienos, pasienyje pareigūnai dirba sustiprintu režimu. Nors nelegalios migracijos spaudimas iš Baltarusijos pusės išlieka didelis, bandoma organizuoti naujus migrantų srautus, prisidengiant krize Afganistane, kuriamos dirbtinės situacijos dėl pasienyje įstrigusių asmenų, tačiau socialiniuose tinkluose arabų kalba pareigūnai jau pastebi pranešimus, kad Baltarusijos kelias yra baigtas ir siūloma vengti Lietuvos.
Įsibėgėjo ir prieglobsčio prašymų nagrinėjimas bei neteisėtų migrantų grąžinimas į kilmės šalis. Iš 562 jau išnagrinėtų prieglobsčio prašymų nei vienam neteisėtai Lietuvos sieną kirtusiam migrantui prieglobstis nesuteiktas, nes nei vienas jų realiai ir nesiekia prieglobsčio Lietuvoje. Tie, kas tikrai nori Lietuvos pagalbos, atvyksta per pasienio punktus ir turi dokumentus. Akivaizdu, kad dauguma neteisėtų migrantų tenori pasinaudoti mūsų prieglobsčio sistema ir keliauti toliau. Bet mes negalime leisti paversti Lietuvos pereinamuoju kiemu. 140 neteisėtų migrantų jau grįžo arba buvo grąžinti į kilmės šalis. Jau daugiau nei mėnesį galioja sprendimas neteisėtai sieną bandančių kirsti asmenų neįleisti į šalį. Per šį laiką apgręžta daugiau kaip 2 tūkst. 400 neteisėtų migrantų. Baltarusijoje sukurta melaginga legenda, kad Lietuva yra lengvai pereinamas kiemas į Europos Sąjungą, paneigta ir negalioja.
Mūsų patirtį perima su Baltarusijos režimo atakomis taip pat susiduriančios kaimynės Lenkija ir Latvija. Mūsų sprendimus pozityviai vertina ir Europos Komisija. Mums pavyko atremti Baltarusijos ataką, kai į mus šaudoma gyvais žmonėmis ir dezinformacijos lavina, nes radome greitus sprendimus: paskelbėme valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, priėmėme Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimus, priėmėme specialų įstatymą dėl fizinio barjero įrengimo prie Baltarusijos sienos, pakoregavome Civilinės saugos įstatymą, pakeitėme Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir Karo tarnybos įstatymą. Ačiū visiems kolegoms parlamentarams, palaikiusiems šiuos sprendimus. Veikėme vieningai ir tai leido paspartinti būtiniausius darbus, sklandžiau koordinuoti veiksmus.
Krizei valdyti galėjome pasitelkti kariuomenę ir visas reikalingas šalies institucijas: ministerijas, savivaldybes, seniūnijas ir nevyriausybines organizacijas. Todėl mes vykdome ir visus tarptautinius įsipareigojimus – suteikiame neteisėtiems migrantams bazines gyvenimo sąlygas. Surėmę pečius su devyniomis savivaldybėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis, pasitelkę savanorius ieškome operatyvių sprendimų. Ačiū visiems, kurie supranta pagalbos prašymą iš pusės žodžio, ir dėl pastatų, kad galėtume apgyvendinti migrantus šaltuoju periodu, ir dėl maitinimo, ir dėl šiltesnių rūbų. Jau šią savaitę šeimos su mažais vaikais iš pasienio užkardų bus perkeltos į patogesnes ir šiltesnes patalpas. Čia laukdami sprendimo dėl prieglobsčio galės patys gaminti maistą ir ugdyti vaikus. Iki mėnesio pabaigos visi migrantai, kurie dabar glaudžiasi stovyklavietėse ar savivaldybių patalpose, bus perkelti į modulinius namelius arba šildomus pastatus.
Sulaukiame ir vis daugiau tarptautinės paramos, ir ne tik humanitarinės. Pasienyje su Baltarusija kyla fizinis barjeras. Visi reikiami sprendimai priimti ir darbai pajudėjo. Tai ne šiaip sau tvora, o gynybinė Lietuvos ir visos Europos Sąjungos siena. Todėl siekiame, kad ji būtų statoma visos Europos Sąjungos pajėgomis.
Mūsų šalyje apsilankę aukščiausi Europos Sąjungos institucijų pareigūnai jau pripažino, kad Lietuva, o ir visa Europos Bendrija patiria hibridinę Baltarusijos režimo ataką. Todėl būtina kuo skubiau keisti ir tobulinti Europos Sąjungos migracijos politiką, kad niekas negalėtų piktnaudžiauti mūsų prieglobsčio sistema. Pasiūlymus, kaip reikėtų keisti Europos Sąjungos teisę, parengėme ir jie jau derinami su šalių narių vidaus reikalų ministrais.
Per tris mėnesius įvyko 45 dvišaliai ir daugiašaliai susitikimai su Europos Sąjungos ir kitų šalių tarptautinių organizacijų atstovais. Mes sulaukiame vis daugiau palaikymo. Tik prasidėjus krizei iškart sulaukėme visokeriopos pagalbos iš 18 šalių. Gauname ekspertinės pagalbos, technikos, priemonių, koncertinos. Šių šalių pareigūnai dirba mūsų pasienyje, taip pat talkina „Frontex“, Europolo ir Europos prieglobsčio paramos biuro ekspertai, vertėjai, sienos stebėjimo pareigūnai, socialiniai darbuotojai, apklausų atlikėjai. Europos Komisija skyrė 37 mln. eurų finansinės paramos migracijos krizės valdymui.
Taigi mes apsigynėme, tačiau migracijos krizė akivaizdžiai parodė, kad susidūrus su hibridinėmis išorės grėsmėmis, kurias lydi dar ir šalies viduje pakurstomi neramumai, būtent viešąjį saugumą užtikrinančios tarnybos atsiduria priešakinėje fronto linijoje. Mūsų visuomenė tai supranta ir palaiko pareigūnus. Savo ruožtu visiems pareigūnams, kurie dieną naktį dirba šalies ir visuomenės rimties sargyboje, skyrėme priemokas, sudarėme trumpo kokybiško atokvėpio galimybes. Tačiau pareigūnų aprūpinimas moderniomis priemonėmis ir pakankamas vidaus reikalų sistemos finansavimas tampa nacionalinio saugumo klausimu ir tam turi būti skirtas valstybinis dėmesys.
Kiekviena krizė yra ir galimybė susitvarkyti. Todėl linkiu visiems valstybinio požiūrio. O mes tęsime neatidėliotinus darbus. Dabar mielai atsakysiu, kolegos, į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamai ministrei. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Pagal mūsų sąrašą, sudarytą pagal Vyriausybės pusvalandžio taisykles, pirmas klausia A. Vinkus ir ruošiasi gerbiama L. Nagienė, vėliau – A. Sysas. Prašom.
A. VINKUS (LVŽSF). Ponia ministre, pastarojo laikotarpio kovido pandemijos plitimo mastas vėl kelia didžiulį nerimą. Praėjusį penktadienį užsikrėtusių skaičius jau viršijo tūkstantį, šeštadienio duomenimis, nuo COVID-19 mirė 16 žmonių, sekmadienį 19. Tai tikrai labai bauginantys skaičiai. Todėl, gerbiama ministre, suprasdamas, kad situacija turbūt tik blogės, noriu paklausti, ar pabėgėlių srautas prisideda prie pandemijos paaštrėjimo, kokia taikoma testavimo ar skiepijimo tvarka šiems žmonėms, kaip operatyviai tai sprendžiama ir kokia, jeigu turite informacijos, tų žmonių užsikrėtimo statistika? Ačiū.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas kolega, už tikrai labai svarbų klausimą. Reikia pripažinti, kad migracijos krizė, dar papildant ir COVID-19 klausimus, tampa vis sudėtingesnė, nes atsiranda papildomų dalykų, tai yra testavimas, susirgimo atvejai. Mes labai atsakingai į tai žiūrime, todėl pirmiausia visi atvykę neteisėti migrantai yra testuojami, yra nustatoma, ar jie yra užsikrėtę COVID-19 virusu, ar ne. Taip pat jie yra ir vakcinuojami. Mano žiniomis, apie tūkstantis migrantų šiuo metu yra vakcinuoti ir toliau mes tęsiame tą procesą, kad migrantai būtų vakcinuoti. Taip pat, žinoma, nutinka tokių atvejų, kaip ir visur, kaip ir mūsų visuomenėje, taip ir tarp neteisėtų migrantų būna COVID-19 atvejų, bet susidarius tokiai situacijai, priklausomai nuo susirgimo, tie asmenys yra atskirai izoliuojami, o esant reikalui atsiduria ir gydymo įstaigose.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausia gerbiama L. Nagienė. Ruošiasi A. Sysas.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, jūs šiandien jau paminėjote žiniasklaidoje, kad perkeliama yra į Ruklą, į mobiliuosius namelius, bus apgyvendinta kiekvieną dieną po 50 asmenų. Prašom pasakyti, jūs žinote ir mes suprantame, kad sudėtinga situacija, yra daug vaikų, kurie ir mokyklinio amžiaus, kaip jūs spręsite šį klausimą? Nes jūs pirmiausia, kiek žinau, vaikus, šeimas, mažamečius keliate, bet yra mokyklinio amžiaus. Nejaugi jie dabar pusę metų taip ir bus? Kokia yra galimybė, kaip jūs sprendžiate tuos klausimus ir kaip yra su specialistais, kaip jūs pasitelkiate specialistus, kokia ugdymo įstaiga jums padeda? Ačiū.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama kolege. Labai aktualus klausimas. Kadangi tikrai nemažai yra pažeidžiamų asmenų, buvo parengtas apgyvendinimo planas kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Atsižvelgiant į tai, pažeidžiamomis grupėmis rūpinsis Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, jų apgyvendinimo vietose tie žmonės gyvens. Apgyvendinimo perkėlimas. Pats procesas vyksta pirmiausia pradedant nuo pažeidžiamiausių grupių ir pirmiausia šeimos, maži vaikai, neįgalieji, besilaukiančios moterys yra perkeliamos iš palapinių arba užkardų į geresnes sąlygas, sakyčiau, tai yra mūsų prioritetas. Kadangi mes visi puikiai suprantame, kad pažeidžiamos grupės turi tam tikrų papildomų poreikių ir vidaus reikalų sistemoje mums sudėtinga tuos poreikius patenkinti, tai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rūpinsis ir ugdymu. Yra sutarta, kad bus ir ugdymo procesas vaikams, ir kitos paslaugos, kurios yra reikalingos tam, kad žmonės turėtų tas bazines sąlygas, ypač pažeidžiamos grupės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos A. Sysas. Vėliau – A. Skardžius, tik aš jo lyg nematau, ir tada J. Pinskus, A. Petrošius. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama ministre, ačiū už informaciją, kurią pateikėte. Du klausimėliai. Pirmas. Kai jūs pas mus frakcijoje vasarą lankėtės, mes kalbėjome apie komunikacijos klaidas, kurios buvo padarytos dėl vietos bendruomenių, kurios išsigando ir visokiais būdais neįsileido. Kaip sekėsi per tą laiką toliau bendrauti su bendruomenėmis, kuriose apgyvendinami arba bus apgyvendinami nelegalai? Kitas klausimas. Suprantu, kad visi politikai labai sunkiai pripažįsta savo klaidas, todėl neklausiu, kokių klaidų padarėte. Mano klausimas būtų, ką darytumėte kitaip, jeigu turėtumėte galimybę grįžti kokius du mėnesius atgal, kai buvo pati erzelynė? Ačiū.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Dėl komunikavimo. Kai yra krizinė situacija ir reikia priimti greitus, ryžtingus sprendimus, akivaizdu, kad kartais pritrūksta laiko tai komunikacijai, diskusijoms, ir tikrai net negaliu paneigti, kad kartais to pritrūkdavo. Bet eidami toliau mes tikrai stengiamės tas klaidas taisyti, tikrai pagal galimybes komunikuoti su bendruomenėmis ir su vietos politikais ieškodami sprendimų. Šiuo metu, jau nežinau kuris laikas, tikrai ilgą laiką vyksta Vidaus reikalų ministerijoje nuolatiniai, kassavaitiniai pasitarimai su savivaldybėmis. Tai vyksta kiekvieną savaitę. Yra aptariami iššūkiai, sprendžiami įvairūs klausimai. Mes tikrai stengiamės tą ryšį ir abipusę komunikaciją užtikrinti.
Grįžtant į praeitį, aš manau, buvo priimti visi sprendimai, kurių reikėjo. Tikrai nebuvo kokių nors abejonių dėl vienų ar kitų sprendimų, dėl ko jie, tarkim, buvo pavėluoti. Ieškojome teisėtumo dėl visų sprendimų, juos priėmėme ryžtingai ir greitai. Žinoma, visada galbūt reikia daugiau laiko. Galbūt komunikacija yra ta vieta, kuriai sudėtinga skirti daugiau laiko, nes jo nėra. Galbūt šita vieta yra tokia vieta, kurią būtų galima kaip nors tobulinti, bet objektyviai vertinant krizinę situaciją, matyt, būtų sudėtinga.
PIRMININKAS. Dėkoju. Vietoj A. Skardžiaus klausimą užduos gerbiamas A. Mazuronis, vėliau J. Pinskus ir paskutinis A. Petrošius.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiama ministre, savo pasisakyme jūs minėjote tarptautinę pagalbą esant dabartinei situacijai. Iš tiesų mūsų pasienis su Baltarusija jau kurį laiką yra tapęs turbūt vienu labiausiai Europos Sąjungos institucijų ir Europos Sąjungos šalių narių atstovų lankomu objektu Europoje. Tai nėra blogai. Tai geras dalykas. Tačiau aš jūsų norėjau paklausti, ar iš tiesų jums atrodo, kad yra supratimas to, kas čia vyksta, europiniu mastu, nes ne visais atvejais, ne po visų vizitų mes gauname vienareikšmiškus signalus. Tai, pasirodo, kartais nepaisome kažkokių žmogaus teisių, tai esame blogai apgyvendinę, tai maitiname blogai, tai sienos nefinansuos, tai dar kažko nefinansuos. Toks jausmas, kad maždaug čia jūsų problema, jūs ir tvarkykitės.
Ar yra Europos Sąjungoje labai aiškus aukščiausių Europos Sąjungos pareigūnų suvokimas, kad čia nėra tik Lietuvos problema, kad čia yra Europos Sąjungos problema dėl Europos Sąjungos vykdomos politikos, ir ar yra suvokimas, kad tų žmonių tikslas nėra likti Lietuvoje, bet tikslas yra visai kitas?
PIRMININKAS. Laikas!
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas kolega. Tikrai noriu patikinti jus, kad europinis suvokimas, kad tai yra ne tik Lietuvos problema, kad tai yra hibridinė ataka ir ataka ne tik prieš Lietuvą, bet ir prieš visas Europos Sąjungos šalis, tikrai yra. Yra suvokimas, kad kai vykdoma hibridinė ataka, kai kaip ginklai yra naudojami gyvi žmonės, reikalingos kitokios priemonės. Todėl yra būtinas peržiūrėjimas pačios migracijos politikos ir pačios teisės, teisinio reglamentavimo, nes reikia pripažinti, kad jis nėra pritaikytas tokioms situacijoms.
Kalbant apie Vidaus reikalų ministerijos pateiktus siūlymus, siekiant įgyvendinti šituos pokyčius, mes turime palaikymą, aišku, pirmiausia Baltijos šalių, turime Lenkijos, Austrijos palaikymą. Šitie pasiūlymai yra išsiųsti visoms Europos Sąjungos šalims. Aš tikiu, kad artimiausiu metu mums pavyks suburti tam tikrą aljansą šalių narių, kurios prisijungs ir kartu sieks, kad tie pokyčiai būtų įgyvendinti, nes akivaizdu, kad jie yra reikalingi ir valstybėms narėms, ir ne tik, ir pačiai visai Europos Sąjungai reikalinga tokia teisinė sistema, tokia migracijos politika, kad kiekviena šalis galėtų užtikrinti savo nacionalinį saugumą ir gintis, kai prieš ją naudojama hibridinė ataka naudojant tam neteisėtus migrantus.
Kalbant apie tarptautines organizacijas, mes esame Europos Sąjungos nariai. Yra tam tikri europiniai įsipareigojimai, mes jų turime laikytis, bet tikrai bandome atkreipti tarptautinių institucijų, organizacijų dėmesį į situaciją, kuri yra Baltarusijoje, į žmogaus teises, kurios yra pažeidžiamos Baltarusijoje, nes mes tikrai pagal šias sąlygas darome viską, ką galime padaryti geriausia, tam, kad užtikrintume bazinius poreikius, bazines sąlygas, bet akivaizdu, kad dėmesio, kas dedasi už sienos, kas yra daroma A. Lukašenkos režimo prieš žmones, turėtume gauti atitinkamai daugiau iš tarptautinių ir kitų organizacijų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausimą užduos gerbiamas J. Pinskus, vėliau – A. Petrošius, G. Kindurys, O. Leiputė. Prašau.
J. PINSKUS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, buvo paskelbtas viešasis modulinių namelių nuomos pirkimas už 725 mln. eurų, po to jis sustabdytas, po to viešojoje erdvėje skaitome, kad jis atnaujintas, ir dabar matau, kad atnaujintas, bet dalimis. Vadinasi, liepos 26 dieną už 5 mln. 400 tūkst. buvo laimėtas modulinių namelių nuomos viešasis pirkimas, ne viešasis pirkimas, bet neskelbiamų derybų būdu su UAB „Arijus“. Toliau, rugpjūčio 9 dieną už 7,34 mln. – vėl UAB „Arijus“. Rugpjūčio 17 dieną beveik už 5,5 mln. – ir vėl UAB „Arijus“.
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamasis.
J. PINSKUS (LRF). Ar jūs čia nieko neįžvelgiate? Ar čia taip ir bus 750 mln. išdėliota po 5, po 6, po 7 mln. kiekvieną savaitę pirkimai neskelbiamų derybų būdu ir su ta pačia įmone?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, kolega, už klausimą. Pirmiausia turėčiau pasakyti, kad tas pirkimas yra nutrauktas, nes Viešųjų pirkimų tarnyba išsakė savo pastabas. Šiuo metu, kiek žinau, yra paskelbtas naujas pirkimas. Bus sudaroma preliminari sutartis ir bus perkama namelių tiek, ne tik namelių, teisingiau, pati paslauga bus įsigyjama, nameliai su tam tikru aptarnavimu ir priežiūra, bus įsigyjama tiek, kiek reikės, nes mes nežinome, kokia situacija, ir turime būti pasiruošę įvairiems scenarijams. Mes negalime sudaryti tokios situacijos, kad kai atsiras poreikis, mes tiesiog jų neturėsime. Tiesiog noriu patikinti jus, kad sutartis yra nutraukta, ne sutartis, pirkimas yra nutrauktas, yra paskelbtas naujas pirkimas, ir bus įsigyjama tiek, kiek reikės pagal poreikį.
PIRMININKAS. Dėkoju už atsakymą. Dabar klausia gerbiamas A. Petrošius. Vėliau – G. Kindurys, O. Leiputė. Prašau.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Dėkoju. Išties pirmiausia noriu padėkoti Vyriausybei ir ypač jums, Agne, bei užsienio reikalų ministrui ir jūsų komandoms už suvaldytą krizę ir laimėtą mūšį. Ar laimėjome karą, matyt, dar anksti kalbėti, nes tikrai nežinome, kaip ta situacija gali pasisukti, bet tikrai ryžtingi veiksmai davė greitą rezultatą.
Aš turiu kelis klausimus. Žiūrėdama iš dabarties perspektyvų, ar manote, kad metai tvoros statybai vis dar yra realus terminas? Ir kokios prielaidos leidžia mums apie tai galvoti? Nes jeigu tai bus įgyvendinta per tokį terminą, tai bus dar vienas didžiulis laimėjimas, dar viena didžiulė pergalė.
Ir antras klausimas. Šiandien antraštėse pasirodė tokia citata, kad Vyriausybė tik po aiškaus posėdžio su G. Nausėda (tartum ne visi pokalbiai yra aiškūs su prezidentūra) ėmėsi ryžtingų veiksmų dėl migrantų? Gal galėtumėte kaip nors trumpai apibrėžti, pakomentuoti visą lemiančio pokalbio turinį ir aplinkybes.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, kolega, už klausimą. Kalbant apie fizinio barjero statybą, taip, dabar tikriausiai galima klausti, kodėl per 30 metų mes taip ir nepastatėme fizinio barjero, arba sienos. Turime išsikėlę ambicingą tikslą pastatyti fizinį barjerą per metus, ir aš tikiu, kad mes jį padarysime, nes mes labai greitai padarėme pirmuosius labai svarbius žingsnius, tai yra buvo priimtas atitinkamas įstatymas, priimtas Vyriausybės nutarimas, pasirinktas projekto vykdytojas, tai aš tikiu, kad mes tai padarysime. Atsiras ne tik fizinis barjeras, bet ir visa siena bus padengta sienų stebėjimo sistema. Tai mums tikrai leis jaustis gerokai saugiau, kalbant ir apie neteisėtos migracijos suvaldymą, ir apie kontrabandos dalykus. Tai tikrai labai svarbus žingsnis.
Na, o kalbant ir atsakant į antrąjį klausimą, tai tik parodo, kad mūsų Vyriausybė suvaldė šią krizę, ir panašu, kad šioje šlovėje nori, matyt, pasišildyti ir kitos institucijos. Noriu tikrai dar kartą patikinti, kad neturėjome jokių ryžtingų pasiūlymų iš šios institucijos. Tiesiog sprendimai buvo priimti apsvarsčius teisėtumą ir kitus dalykus ir priimti kaip galima greitai pagal visas galimybes.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausimą užduos gerbiamas G. Kindurys, vėliau O. Leiputė, V. Valkiūnas, M. Lingė. Prašom.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiama ministre, norėjau pasiteirauti dėl darbų pasienyje. Paaiškinkite, kodėl paslaugas teikianti įmonė dirba įvairius darbus, susijusius su fizinio barjero statyba Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje? Kodėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Ignalinos tarnybos pareigūnas dirba Varėnos pasienio ruože, tai yra apie kokius 200 kilometrų nuo savo tarnybos teritorijos? Kodėl ne konkursu parinkta įmonė atlieka minėtus darbus? Kokie konkretūs teisės aktai įpareigoja statutinius Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnus dirbti darbus, susijusius su fizinio barjero statyba, kokie įstatymai, nutarimai, ministro, departamento vadovo įsakymai tai įpareigojo ir kaip apmokama tiems pareigūnams už šiuos darbus? Kokios yra sutartys ir kiti faktiniai dokumentai, įpareigojantys ugniagesiams gelbėtojams dirbti pasienyje? Įdomu, ar dirbama ir tiesioginių pareigūnų, ugniagesių gelbėtojų darbo laiku ir ar yra kokių kitų…
PIRMININKAS. Laikas.
G. KINDURYS (LVŽSF). …valstybinių tarnybų, kur darbuotojai ar tarnautojai dirbtų pasienio ruože?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, kolega. Turime ekstremalią situaciją, krizinę situaciją ir visos vidaus reikalų struktūros yra įsitraukusios. Tikrai daro daug darbų, kurie galbūt nėra susiję su tiesiogine kompetencija, jeigu kalbėtume ir apie policijos darbą, ir apie viešojo saugumo, pasienio, kariuomenės, visų institucijų, kurios yra įsitraukusios, nes mūsų pareiga yra veikti čia ir dabar ir spręsti krizinę situaciją. Tikrai esu dėkinga ir PAGDʼui, jis taip pat yra labai aktyviai įsitraukęs.
Jeigu klaustumėte apie teisinius argumentus, kodėl šios institucijos yra įtrauktos, tai pirmiausia apie PAGDʼą. PAGD yra civilinės saugos subjektas ir esant ekstremaliai situacijai pasekmėms likviduoti gali būti pasitelkti civilinės saugos subjektai. Būtent šis subjektas ir yra toks, tai yra Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
Kalbant apie visą priešistorę, PAGD buvo ta institucija, kuri pati matydama pareigą, kad valstybei yra būtina kuo greičiau turėti fizinį barjerą, ji pati parodė iniciatyvą, kad nori įsitraukti į šitą darbą. Esu be galo jiems dėkinga ir nuoširdžiai dėkoju už darbą visiems pareigūnams. Tikrai apgailestauju, kad buvo ištikusi nelaimė, labai skaudi nelaimė. Tai buvo nelaimingas atsitikimas, labai apgailestaujame, kad taip nutiko, bet noriu patikinti, kad viskas yra teisėta. Tikrai dar kartą dėkoju visiems pareigūnams, tiek Vidaus reikalų ministerijos, tiek kariuomenei, už tai, kad jie šiandien negaili savo laiko, negaili savęs, rizikuoja savo gyvybe ir sveikata tam, kad mes visi galėtume jaustis saugūs.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiama ministre. Dabar klausimą užduos gerbiama O. Leiputė, vėliau V. Valkiūnas, jeigu liks laiko.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Gerbiama ministre, jūs užsiminėte, kad kol kas nė vienam nelegaliai kirtusiam sieną nėra suteiktas prieglobstis. Ar galėtumėte pasakyti, ar yra ir kiek asmenų kirto sieną su Baltarusija per pasienio punktus ir ar jiems suteiktas prieglobstis? Ar yra parengta jų integravimo programa? Ir kiek ji mums kainuos?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama kolege, noriu informuoti, kad žinių, kad neteisėti migrantai būtų kirtę sieną, būtų bandę patekti į Lietuvą per pasienio punktus, neturiu. Jeigu jie tai padarytų, prasidėtų visos procedūros ir tikrai jie turėtų visai kitą statusą, negu dabar tie asmenys, kurie kerta sieną nelegaliai. Taigi tiesiog informacijos, kad tokių asmenų yra, neturiu. Tenka apgailestauti, kad žmonės renkasi kitą kelią.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos V. Valkiūnas ir tai, ko gero, bus paskutinis klausėjas, nes baigiasi laikas.
V. VALKIŪNAS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ieškau socialinio teisingumo ir sąžinės, gerbiama ministre. Šalčininkų rajone, Gerviškių seniūnijoje, Gudelių kaime sudegė Oksanos ir Irenos namas. Oksanos šeima, net šeši žmonės su nepilnamečiais vaikais, negauna tokios pagalbos kaip nusikaltėliai imigrantai. Moduliniai namai neteisėtiems imigrantams su šildymu, su visais patogumais ir viskas nemokamai. O savo piliečiams – gyventi skurde ir depresijoje. Dar parama suteikiama iki 950 eurų. Tai gal dar našlaičių pensiją jiems duoti?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Kolega, ačiū už klausimą. Nežinau, ar tos sąlygos yra tokios jau dabar įspūdingos ir ar teko jums lankytis mūsų užkardose, matyti palapinėse mažamečius vaikus, besilaukiančias moteris. Jeigu apsilankytumėte, matyt, jums ta situacija atrodytų kitaip. Mes tikrai darome viską tam, kad užtikrintume bent jau minimalias bazines sąlygas, nes esame Europos Sąjungos nariai ir yra tie įsipareigojimai. Ir mūsų, kaip valstybės, pagrindinis tikslas yra užtikrinti du dalykus, du mūsų tikslus: tai yra užtikrinti nacionalinį saugumą ir, žinoma, išlikti žmogiškiems. Tai tą stengiamės ir subalansuoti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, laikas klausti išseko. Dėkoju gerbiamai ministrei. Jūs atsakėte į kolegų klausimus. Labai ačiū už pranešimą ir atsakymus.
Gerbiama ministre, gal jūs labai toli ir nepabėkite, nes paprašysime jus pristatyti klausimą. Mes pakviesime jus pristatyti vieną iš jūsų projektų, bet, kol jūs ruošitės, gerbiamas A. Butkevičius nori per šoninį mikrofoną. Prašom.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėl vedimo tvarkos. Prieš pietus buvo labai daug emocijų išreikšta dėl notarų veiklos apmokestinimo. Aš noriu pasakyti, kad buvo pateikta klaidinga informacija. Notarų veiklos apmokestinimo tvarka buvo priimta 2009 metais, kai finansų ministras buvo A. G. Šemeta. O J. Bernatonio teisingumo ministro laikotarpiu buvo kaip tik notarų skaičius padidintas ir sumažinti įkainiai, kad notarai gautų mažiau pinigų. Tai norėjau patikslinti, čia melaginga informacija.
PIRMININKAS. Labai ačiū gerbiamam A. Butkevičiui už patikslinimą.
14.31 val.
Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 36 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-742 (pateikimas)
Dabar gerbiamą A. Bilotaitę vėl pakviesiu į tribūną, šį kartą kiek kitas amplua. Paprašysime pristatyti 2-2 klausimą – Pilietybės įstatymo 36 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIVP-742. Pateikimas. Prašom, ministre.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, kolegos. Dar kartą teikiu Pilietybės įstatymo pataisas. Šio įstatymo projektas yra parengtas įgyvendinant Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimą, siekiant suderinti Pilietybės įstatymo nuostatas su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu. Įstatymo projekte siūloma pripažinti Pilietybės įstatymo 36 straipsnį netekusiu galios ir taip nustatyti, kad vidaus reikalų ministro įsakymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo būtų registruojami Vidaus reikalų ministerijos darbo reglamento nustatyta tvarka, tačiau viešai nebūtų skelbiami. Pažymėtina, kad pats tas ministro įsakymo viešo paskelbimo faktas neturi jokios įtakos asmenų, dėl kurių priimtas sprendimas, teisėms įgyvendinti, nes asmenys su priimtais sprendimais yra supažindinami asmeniškai.
Lietuvos Respublikos Prezidento dekretai pilietybės klausimais toliau būtų skelbiami Teisės aktų registre. Galutinai ir neskundžiamai administracinių teismų sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo būtų skelbiami Teismų įstatymo ir Teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarkos nustatyta tvarka.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamai ministrei už pateikimą. Jūsų nori paklausti jau keturi Seimo nariai. Pirmas klausia gerbiamas J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad galioja tik paskelbti įstatymai. Konstitucinis Teismas net keletą kartų 2003, 2006, 2010 bei 2018 metais išaiškino, kad konstitucinis reikalavimas, kad galioja tik paskelbti įstatymai, ir ne tik įstatymai, bet visi teisės aktai, yra vienas esminių konstitucinių teisinės valstybės principų elementų. Pas mus teisė yra vieša ir, negana to, pagal jus išeina, kad jūs neskelbsite pavardžių. Teisės aktas turi būti paskelbtas visas, o ne tik jo dalys. Vadinasi, šis projektas garantuotai prieštarauja Konstitucijai ir jis negalėjo būti dabar svarstomas, pateikiamas. Kaip tada įsivaizduojate paskelbimą? Atkreipkite dėmesį, kad ir Teisės departamentas aiškiai parašė: pagal kitus įstatymus reikalavimas skelbti dekretus ir ministro įsakymus vis tiek egzistuoja.
PIRMININKAS. Laikas. Dėkui.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, kolega. Žinome Teisės departamento pateiktą išvadą ir iš tikrųjų čia, matyt, yra tokia diskusija, ar tikrai mes privalome visus tuos teisės aktus skelbti. Mes gavome Valstybės duomenų apsaugos komisijos sprendimą, o tai reiškia, kad jeigu mes jo nevykdome, vadinasi, turime gresiančias baudas ir čia, matyt, yra rimtas klausimas. Mes, matyt, turėtume prašymą, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas įvertintų šią situaciją, nes taip pat yra klausimas ir dėl to, kad jeigu ministro įsakymai šiuo atveju nėra skelbiami, kaip yra dėl Lietuvos Respublikos Prezidento dekretų? Manau, kad tie dalykai turėtų būti suderinti ir turėtų būti aiški praktika.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausia gerbiamas S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiama ministre, pilietybės suteikimas ar jos atėmimas, netekimas yra jautrus ir probleminis dalykas. Ar, jūsų nuomone, ši pataisa dar daugiau nesupriešins prezidentūros ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės, nes šio įstatymo pataisa jūs siekiate įteisinti, kad netektų galios dabartinė tvarka. Tad visi ir Prezidento, ir Vyriausybės dekretai buvo skelbiami Teisės aktų registre. Tą patį sako ir Teisės departamentas, jis aiškina, kad nėra pagrindo diferencijuoti. Be to, jeigu mes nežinosime Vyriausybės sprendimų, sunkiau bus vykdyti ir parlamentinę kontrolę. Kaip jums atrodo, ar nepriešinama prezidentūra su Vyriausybe? Ačiū.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, tikrai čia nesusiję dalykai. Tiesiog norėčiau pasakyti, kad Valstybinė duomenų apsaugos komisija priėmė sprendimą būtent tik dėl vidaus reikalų ministro įsakymų skelbimo. Aš manau, kad turėtų būti įvertinta sistemiškai. Sprendimas dėl Prezidento dekretų nebuvo priimtas, nebuvo įvertintas Asmens duomenų apsaugos reglamento kontekste. Aš labai tikiuosi, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas turės įvertinti sistemiškai, nes, kaip ir minėjau, komisijos sprendimas yra priimtas ir jo nevykdymas reiškia baudas vidaus reikalų ministrui, kuris nevykdo ir toliau pateikia tuos asmens duomenis. Aš labai tikiuosi, kad parlamentas imsis, tikrai išspręs ir atsakys į tuos klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiamas A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama ministre, prieš rinkimus ir jūsų partija, ir kitos daug kalba apie skaidrumą ir viešumą. Va tas atsikalbinėjimas, kad kažkokia Duomenų apsaugos komisija gali prieštarauti Konstitucijai. Gal mes tiesiai šviesiai ir sakykime: mes norime viską taip paslėpti, kad priimami įstatymai, pilietybės suteikimas ir kiti dalykai būtų neskelbiami ir visuomenei tai nebūtų žinoma. Neprisidenkime ta duomenų apsaugos inspekcija.
Aš manau, jūs, kaip ministrė, tikrai galėjote pati kreiptis į Konstitucinį Teismą ir paprašyti išaiškinti, ar tai neprieštarauja Konstitucijai, nes mes užsižaidėme su slaptumu. Iš mokesčių mokėtojų pinigus mokame valdininkams slaptai, negalime paskelbti, kiek jis gauna, bet mes visi žmonėms dirbame. Kodėl Seimo nario atlyginimas gali būti žinomas, o kokio nors valdininko nežinomas? Gerbiama ministre, nustokime žaisti tuos slaptus žaidimus, nes viešumo ir skaidrumo nuo to Lietuvoje mažėja.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas kolega. Tikrai noriu patikinti, kad jokio intereso, kad būtų mažiau viešumo, tikrai neturime. Tiesiog yra toks sprendimas ir jį turime vykdyti. Aš tikrai pritariu, kad, matyt, yra tokių situacijų, kai kartais yra bandoma prisidengti bendruoju duomenų apsaugos reglamentu. Tokių situacijų gali būti, bet, žinote, yra sprendimai, yra atsakomybė. Aš tikrai labai tikiuosi, kad pavyks sistemiškai įvertinti šią visą situaciją ir priimti atitinkamus sprendimus.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiama ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Dabar motyvai, deja, tik prieš – gerbiamas J. Sabatauskas. Prašau. (Balsas salėje: „Juliau!“)
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Tokių projektų išvis negalima svarstyti čia, plenarinio posėdžio metu, tol, kol nebus įvertintas jų konstitucingumas. Išeina taip, kad Teisės departamento rankos jau vėl išsukinėtos, kad neparašytų aiškiai, kad būtų svarstomas konstitucingumas. Ar jūs pamiršote istorijas dėl pilietybės pateikimo, nesakysiu, kokio Prezidento, kurios paskui baigėsi apkalta? Dabar norima kupiūruoti dekretus ir ministro įsakymus nenurodant pavardės, kam ir už kokius nuopelnus suteikta ar sugrąžinta pilietybė. Čia teisė niekaip negali būti nevieša. Jūs norite įslaptinti pilietybės suteikimo atvejus besidengdami duomenų inspekcijos kažkokiu sprendimu. Konstitucinis Teismas net keturis kartus apie tai yra pasisakęs. Negalima pritarti tokiam įstatymui. Kategoriškai prieš. Kolegos, raginu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuosime numatytu laiku.
14.42 val.
Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I-1179 2, 4, 14, 17, 18 straipsnių ir priedo pakeitimo bei papildymo 151 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-716ES, Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio ir priedo pakeitimo bei papildymo 3141 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-717 (pateikimas)
Toliau darbotvarkės 2-5.1 klausimas – Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo kelių straipsnių ir priedo pakeitimo bei papildymo projektas. Kviečiu gerbiamą ministrą S. Kairį į tribūną. Gal iš karto pristatysite ir jo lydimąjį 2-5.2 klausimą – Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projektą Nr. XIVP-717. Prašau.
S. KAIRYS. Gerbiami Seimo nariai, pabandysiu iš karto pristatyti abu, vieną po kito teikiamus klausimus. Tiek Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 2, 4, 14, 17, 18 straipsnių ir priedo pakeitimo bei papildymo 151 straipsniu įstatymo projektas ir taip pat Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio ir priedo pakeitimo bei papildymo 3141 straipsniu įstatymo projektas parengti siekiant įgyvendinti 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Europos Tarybos reglamentą dėl kultūros vertybių įvežimo ir importo. Importo reglamentu priimtos bendros prekybos su trečiosiomis šalimis taisyklės, siekiant užtikrinti veiksmingą apsaugą nuo neteisėtos prekybos kultūros vertybėmis ir jų praradimo ar sunaikinimo, kad būtų išsaugotas žmonijos kultūros paveldas ir užkirstas kelias teroristų finansavimui bei pinigų plovimui trečiosiose šalyse išplėštas kultūros vertybes parduodant Europos Sąjungoje esantiems pirkėjams.
Bendras Europos Sąjungos kultūros vertybių prekybos su trečiosiomis šalimis reglamentavimas iki importo reglamento priėmimo Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisėje nebuvo niekaip įteisintas ir reguliuojamas. Taip pat nebuvo numatytos sankcijos. Kadangi importo reglamentas yra tiesiogiai taikomas teisės aktas, tai Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo projektu siekiama nacionalinę teisę perkelti į kai kurias importo reglamento nuostatas, būtinas aiškiam ir nuosekliam importo reglamento taikymui.
Atsižvelgiant į tai, kad projektu nustatoma kompetentinga viešoji institucija – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, kuris ir išduos importo licencijas, kai iš trečiųjų šalių bus siekiama importuoti importo reglamento priedo B dalyje išvardytas kultūros vertybes, taip pat reglamentuotos esminės importo licencijos išdavimo procedūros.
Taip pat šiais projektais atliekama keletas redakcinio pobūdžio pakeitimų. Administracinių nusižengimų kodekso projektu numatomos sankcijos už melagingus pareiškimus, melagingos informacijos pateikimą dėl kultūros vertybių įvežimo ir importo, pažeidžiant importo reglamento nuostatas. Visa konkreti tvarka vėliau bus numatyta ministro įsakyme.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmas – gerbiamas S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas ministre, akivaizdu, kad šita įstatymo pataisa yra prevencinė ir reikalinga, matyt, bet gana griežtai parašyta, kad yra didelė plėšimo ir sunaikinimo grėsmė, siekiama numatyti griežtesnį tikrinimą prieš leidžiant vertybes išvežti į Europos Sąjungos teritoriją.
S. KAIRYS. Įvežti.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Įvežti į Europos Sąjungą, taip. Ar jūs galite patvirtinti, kad dabar yra tokių realių pavojų ir pasitaiko, tik mes apie juos nežinome, ar čia tiesiog prevencinis dalykas ir ar truputį nepasivėlinta padaryti taip?
S. KAIRYS. Dėl pavėlinimo – nepasakyčiau ir į šitą klausimą tikrai negalėčiau atsakyti. Tiesiog ministerija, jau gavusi visus reikalavimus, parengė šitą sprendimą atsižvelgdama į Europos Parlamento ir Europos Tarybos reglamentą. Kitaip tariant, toks teisinis reguliavimas iš principo jau kaip ir egzistuoja, bet jo nėra mūsų įstatymuose. Mes tiesiog šitą nuostatą integruojame į mūsų Lietuvos teisinę bazę. Grėsmė tikrai egzistuoja ir ne paslaptis, kad trečio pasaulio šalyse įvairios teroristinės organizacijos pelnosi iš plėšimo, draskymo kilnojamųjų kultūros vertybių, jų nelegalaus pardavimo ir gabenimo į kitas šalis, todėl bent jau Europos Sąjunga, kaip save gerbianti organizacija, stengiasi kiek įmanoma apsaugoti tokias vertybes.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausia gerbiamas R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Dėkoju, ministre, už šį projektą, kuris, vienaip ar kitaip, yra reikalingas. Mano klausimas būtų, ar pakeitimai, ribojimai bus taikomi tik ūkio subjektams, ar taip pat ir fiziniams asmenims? Jeigu ir fiziniams asmenims, tokiu atveju, jeigu pas kertantį sieną asmenį randamas nedidelis kiekis vienos ar dviejų kultūros vertybių, kaip jam įrodyti kultūros vertybių įsigijimą, jeigu, pavyzdžiui, jos buvo įsigytos, tarkim, sendaikčių turguje, o ten sąskaitos nėra išrašomos ir rašytinės sutartys taip pat nėra sudaromos? Ačiū.
S. KAIRYS. Būtent mechanizmas ir numato, kad prie Kultūros paveldo departamento atsiranda taryba, kuri vertins visą situaciją. Iš esmės jūs be licencijos negalėsite į Europos Sąjungos rinką įvežti vienos ar kitos vertybės, jeigu bus pastebėta, kad kas nors neatitinka, tiek kalbant apie įsigijimą, tiek apie kilmę, būdą ir kitus dalykus. Tiesiog ekspertai tai vertins. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Gal nepereikime prie dvipusės diskusijos. Paskutinis klausimą užduos gerbiamas V. Juozapaitis. Prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš noriu padėkoti ministrui už pateikimą ir pasakyti, kad rytoj mes komiteto posėdyje parengiamojoje svarstymo stadijoje paskirsime išvadų rengėjus (kviečiu iš karto kolegą R. Šarknicką būti vienu iš rengėjų) ir visus tuos klausimus išsiaiškinsime. Tik klausimas, kaip skubiai tą reikia padaryti: ar tai yra skubos tvarka, ar galima darbo eiga tą?..
S. KAIRYS. Aš manau, kad čia yra darbo eiga ir nėra kokios nors ypatingos skubos dokumentas.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Atsakėte į visus klausimus. Dėkojame ministrui. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Vadinasi, apsispręsime ir balsuosime balsavimo laiku.
14.49 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 1, 2, 33, 25, 28, 30, 321, 3424, 3425, 3426, 35 straipsnių ir 5 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo antruoju3 ir aštuntuoju11 skirsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-799, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 2, 5, 8, 10, 11 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 72 straipsniu ir 11 priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-800, Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 37, 102, 108 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 941, 951, 1001, 1281 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-801, Administracinių nusižengimų kodekso 247, 589, 608 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 2481, 2482, 2483 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-802 (pateikimas)
Toliau darbotvarkės 2-6.1 klausimas – Atliekų tvarkymo įstatymo projektas Nr. XIVP-799, taip pat lydimieji darbotvarkės 2-6.2, 2-6.3. 2-6.4 klausimai. Galima visus kartu pristatyti. Gerbiamą ministrą S. Gentvilą prašau į tribūną.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, gerbiami Lietuvos gyventojai, pristatau įstatymų paketą, kuris yra Europos Sąjungos direktyvos perkėlimas. Europa ir pasaulis yra paskelbęs karą plastikui, plastiko pakuotei, plastiko vienkartiniams gaminiams ir šiais įstatymais mes taip pat uždraudžiame vienkartinio plastiko naudojimą, pardavimą Lietuvos rinkoje, taip pat sumažiname iš tikrųjų jo apyvartą Lietuvoje.
Įstatymų paketą sudaro penki įstatymai, kurie yra kompleksiniai. Jie turėjo būti perkelti dar praeitų metų liepos mėnesį, tačiau šiek tiek vejamės laiką.
Iš esmės principine tvarka uždraudžiama nemažai gaminių, kurie turėtų būti parduodami į rinką, tai visų pirma aerobiškai skaidus plastikas, plastikiniai stalo įrankiai, vienkartinės lėkštės, kuriose yra plastiko, plastikiniai šiaudeliai, gėrimų maišikliai, kurie padaryti iš plastiko, plastikinės lazdelės oro balionėliams, vienkartiniai plastikiniai ausų krapštukai ir taip toliau. Taip pat dėmesio tie, kurie rūkote. Cigarečių filtrai yra pagaminti taip pat iš plastiko, todėl cigarečių gamintojai, tabako gaminių gamintojai yra įpareigojami surinkti į rinką išleidžiamus filtrus atgal ir patys būti atsakingi už šių užduočių įgyvendinimą. Lygiai tas pats galioja ir… Dėmesio, kurie domisi verslinės žvejybos ribojimu ar problematika. Žvejams. Taip pat atsiranda prievolė finansuoti žvejybos tinklų sutvarkymą ir tai bus daroma visų prima ne per pačius žvejus, bet per žvejybos įrankių pardavėjus. Tie, kurie parduoda ir importuoja, ir gamina, ir tiekia į rinką, bus atsakingi finansuoti žvejybos įrankių sutvarkymą. Taip pat šiais įstatymų projektais numatomi baudų ir sankcijų mechanizmai už nesiregistravimą, jeigu jūs parduodate Lietuvos rinkoje kai kuriuos gaminius, už draudžiamų gaminių pardavimą, už kai kurių kitų taisyklių apėjimą.
Pabaigai. Apie 8–10 % pasaulio naftos yra sunaudojama plastiko gamybai. Plastikas pats iš esmės gana paranki ir lengvai perdirbama žaliava, tačiau matome, kad dėl prasto surinkimo iš esmės jo irimo procesai yra ilgaamžiai. Patekęs į gamtą, į šaltesnį klimatą, iš esmės jis mažai yra ir užsilieka ekosistemose tikrai per ilgai. Todėl Europos Komisija, Europos Sąjunga iš esmės pereina nuo plastiko prie kitų žaliavų ir šiais teisės aktais mes iš esmės žengiame į erą su mažiau plastiko. Mielai atsakyčiau į jūsų klausimus. Tikiuosi, išsamiai pristatysime juos komitetuose per svarstymus.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas ministre, už pristatymą. Klausimų tikrai bus, kaip aš matau. Pats pirmasis užsirašė klausti gerbiamas K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas vicepirmininke. Gerbiamas ministre, iš tikrųjų įstatymo projektas, tai, ką reikalauja perkelti direktyvinės nuostatos, yra viskas gerai ir turbūt ilgai lauktas ir rengtas dar praeitoje kadencijoje, pradėta daryti. Bet, kaip sakoma, velnias slypi detalėse. Ir turbūt dėl paties projekto klausimų bus daugiau komitete. Bet tai, apie ką mes kalbame, ir lygia greta kitas projektas, Aplinkos apsaugos, kur kalbame apie Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas, ir kalbant apie savivaldybių specialiąsias programas, turbūt suprantame, kad tie patys krapštukai, nuorūkos, šiaudeliai ir visi kiti plastikai dažniausiai nugula visoje Lietuvos teritorijoje, priklausomai, kiek žmonių ir kur lankosi. Ir su ta problema daugiausia turės kovoti savivaldybės. Bet tame projekte yra siūloma naikinti tų programų lėšas. Tai kaip jūs įsivaizduojate, kokiais įrankiais tos savivaldybės galės kovoti su tomis pasekmėmis, kurias kelia tie mikroplastikai? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Kęstuti, teisingas klausimas ir jūs teisus, kad pirmasis derinimas, kai mes, kaip Aplinkos ministerija, išleidome, iš tikrųjų išgąsdino savivaldybes dėl jų specialiųjų aplinkos apsaugos rėmimo programų, kad visos programų lėšos būtų įskaitytos į valstybės biudžetus, o savivaldybės tradiciškai turėdavo 30 %. Taigi antrajam derinimui mes pateikiame tą patį variantą, kuris buvo ligi šiol, nes buvo ginčas. Tai lieka ta pati proporcija – 70 ir 30, savivaldybės turės 30 % lėšų už taršą, kaip ir iki šiol. Antrajam derinimui išleidome ir tas projektas ateis rudenį, greičiausiai per mėnesį, į Seimą. Tikrai matysite. Bet išlieka ta pati proporcija ir baudos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Džiaugiamės moksleiviais, atvykusiais pažiūrėti mūsų diskusijos. Toliau klausimą užduos gerbiamas V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, ta, žinoma, žalioji kryptis yra gera, teigiama, bet turbūt labai svarbu, ar mes turime kuo pakeisti visus šiuos gaminius ir ar neatsitiks taip, kad galutinis vartotojas turės už tai susimokėti daug brangiau, ir ar dėl to nereikės nukirsti dar daugiau miškų, kad tie gaminiai būtų kuo nors pakeisti. Gal turite kokį nors vertinimą, kokia situacija šiandien yra?
S. GENTVILAS (LSF). Mažiausia kaina visada turi savo kainą, kaip ir pigi valdžia brangiai kainuoja, lygiai taip pat pati pigiausia produkcija šiuo atveju irgi turi savo šalutinius efektus. Plastikas, jau yra pripažinta, kad vandenynuose, ten, kur neveikia atliekų tvarkymo sistemos, tose šalyse matome plastiko salas iš esmės. Tai jos neyra. Jeigu yra, yra į mikroplastiką, kuris vėl pasiskleidžia ekosistemose ir per žuvis ir kitą maistinę produkciją grįžta ir nuodija mūsų kūnus. Aš iš esmės kalbėdamas apie kaštus rekomenduoju niekada nepirkti pigiausio produkto, nes jis dažnai yra su šalutiniais…
Bet kalbant apie plastiko pamainą, tai mes iš tikrųjų turime pamainą ir kaip pavyzdys galėtų būti Klaipėdos LEZʼe įsikūrusi „Pack Klaipėda“. Ji buvo pirminė Europos Komisijos gairė, kad gamykla turi užsidaryti, nes gamino plastiko vienkartinius maisto indelius. Tačiau Europos Komisijos išaiškinimas išėjo ir vis dėlto gamykla liko veikti ir buvo rekordiniai metai, nes buvo pandemija, maisto išvežimas ir taip toliau. Tai čia ta istorija, kai iš esmės Europos Komisija pagrasino uždrausti ir paliko produktą, o pandemijos laikotarpiu ji suklestėjo. Bet čia gal nėra gerasis pavyzdys, nes ir Lietuvoje yra gaminamos lėkštės, stalo įrankiai iš medienos, iš kviečių, iš tų pačių pluoštinių kanapių ir kitko.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiamas V. Valkiūnas. Prašom.
V. VALKIŪNAS (LRF). Paskui.
PIRMININKAS. Jūs atsisakote klausti. Tada toliau klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, iš tiesų plastikui turbūt ateis bet kokiu atveju galas ir šioje vietoje turbūt kitų sprendimų nebus. Bet tam, kad greičiau pabaigtume, turbūt reikia tam tikros pertvarkos ir mūsų verslo įmonėse. Iš tikrųjų ypač maisto perdirbėjai, kurie naudoja tą plastiką, galbūt galėtų greičiau atsisakyti. Bet ar nėra numatoma, tarkime, pagal kažkokią europinę programą galbūt remti įmones, kurios greičiau išeina, atsisako plastiko pakuotės, nes visiems tiems technologiniams procesams reikalingi pinigai. Labai ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Taip, šiuo atveju ne Aplinkos ministerija turi tas lėšas. Skirtumas tarp ministerijų ir kokiomis, ar europinėmis, ar nacionalinėmis lėšomis disponuoja, yra. Aplinkos ministerija dažniausiai finansuoja atliekų sutvarkymą iki patogios žaliavos. O Ekonomikos ir inovacijų ministerija per savo fondus finansuoja esamo gamybos ciklo arba proceso pritaikymą, kad jūs galėtumėte įterpti antrinę žaliavą. Ekonomikos ir inovacijų ministerija finansuoja žiedinės ekonomikos persitvarkymą. Turime gražų pavyzdį „Neo Group“ įmonės Klaipėdoje, kuri vietoj gamtinių dujų pradėjo naudoti iš depozito surinktą plastiką ir vėl gamina plastiko granules, kurios išpučiamos į butelius. Tokiems pertvarkymams Ekonomikos ir inovacijų ministerija turi pinigų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiamas R. Šarknickas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Dažnai jūsų, gerbiamas Gentvilai, kalboje girdžiu tokį pasakymą „pigi valdžia, pigi valdžia“. Ką jūs turėjote omenyje „pigi valdžia“? Dažnai pasisakymuose tenka išgirsti jūsų iš tribūnos pasakymą. Ar kainuoja valdžia, ar kaip čia? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Čia tas pats, kas teisėjus paleisti be atlyginimų arba policininkus. Pigi valdžia turi savo kainą ir ji yra gerokai didesnė. Tai čia lygiai tas pats principas ir aplinkosaugoje. Dažnai pigiausias variantas neturi garantijų, jis yra trumpo laikotarpio, ir mūsų karta tikrai įsitikino, kad iš Azijos pagaminti produktai, kurie pigesni už Europoje pagamintus produktus… Ar, tarkime, tas pats stiklas, kuris pučiamas Lietuvoje, Panevėžio arba Kauno stiklo fabrikuose, sunaudoja du tris kartus mažiau dujų negu Baltarusijoje stiklas. Bet jeigu mes pigiomis dujomis importuojame stiklą iš Baltarusijos… Na, iškonkuruojamas tas, kuris laikosi aukštesnių ekologinių standartų, yra energetiškai efektyvesnis. Tai tokių pavyzdžių gali būti daug.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Dabar klausimą užduos gerbiama L. Girskienė. Prašom.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Noriu ministro paklausti. Rengdami įstatymą tikriausiai domėjotės kitų Europos šalių praktika, pasaulio praktika. Kokią šalį galėtumėte įvardinti kaip pavyzdį, siekiamybę mums ir kaip sekasi kitoms Europos Sąjungos šalims dorotis su šitais iššūkiais?
S. GENTVILAS (LSF). Iš tikrųjų mes turime šiek tiek melagingą statistiką, drąsiai tą sakau, kad mes esame daugiausiai plastiko perdirbanti šalis. Manau, ji nerodo tikrojo perdirbimo, nes pas mus perdirbimu vis dar vadinama legaliai… Pagal mūsų įstatymus galima sudeginti atliekų deginimo jėgainėse atskirai išrūšiuotą plastiką ir tai vadinama legaliu sutvarkymu. Tik 2024 metais mes jau nebeleisime Lietuvos gamintojams deklaruoti, kad jie sutvarkė plastiką sudegindami jėgainėse.
Tikrai yra gerų pavyzdžių, manau, komitete juos būtų galima pasvarstyti, tačiau, pavyzdžiui, tabako gamintojai, konkrečiai „Philip Morris“, kurie yra dominuojantys cigarečių išleidėjai, turi įvairių pavyzdžių, kaip susitvarko su savo gamintojo atsakomybės principu kitose šalyse. Lietuvoje jiems nelabai patinka, kad mes tą gamintojų atsakomybę perkeliame jiems. Kai kur jie norėtų, kad tai būtų visuotinai, jie tiesiog sumokėtų mokestį. Mes kažkaip linkę įpareigoti daugiau gamintojus. Man atrodo, kur gera kontrolė, ten tai veikia. Komitete aš tikrai pristatysiu išsamesnius, geresnius pavyzdžius.
PIRMININKAS. Dėkoju. Laikas senka. Paskutinis turbūt klausia gerbiamas K. Adomaitis. Aš jo nematau. Palaukite, toliau yra gerbiamas A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke, vėl norėjote mane išeliminuoti. Mano klausimas…
PIRMININKAS. Jūs pats save išeliminavote.
A. SKARDŽIUS (DPF). Mano klausimas toks paprastas: kam reikia kaltinti veidrodį, jeigu kreivas snukutis? Taip sako liaudies išmintis. Plastiko naudojama labai daug, bet ta mūsų žmonių vartojimo kultūra linkusi teršti. Yra tokių vietų, kur tikrai mes to plastiko nepakeisime, nepadarysime popierinių žvejybos tinklų, aš kalbu apie didelį žvejybos mastą, apie tą pramoninę žvejybą, ar medinių meškerių, nes vėl negrįšime prie bambuko, arba šaldomų produktų nesudėsime į stiklinę tarą, ir visa kita. Mano klausimas būtų, kaip reikėtų tą vartojimo kultūrą… šviesti vartotojus, kad neatsitiktų taip? Plastikas pats gi nėra blogis.
S. GENTVILAS (LSF). Teisingai sakote. Plastikas savaime yra gana patogi medžiaga, daug kartų perdirbama. Dabar lyg pluoštinės kanapės rodo, kad kur kas daugiau kartų galima celiuliozę persukti ir iki septynių kartų perdirbti pluoštą. Čia sudėtingas industrinis dizainas, labai mes turime giliai įeiti, bet iš esmės Europos Sąjungoje ateina direktyvinis reguliavimas kai kurių produktų, net ir mašinų. Dėl automobilių dabar ateina perdirbimo procentas, kiek plastiko mašinoje turi būti perdirbtinas.
Tokie produktai, kaip liaudyje žinomas tetrapakas, kuris susideda iš keturių sluoksnių, tai yra celiuliozės, aliuminio ir viso kito, na, čia yra, mano nuomone, praeities produktas, nes jis nėra homogeniškas, ne iš vienos medžiagos ir jį labai sunku perdirbti, iš esmės tik sudeginti. Tai tas industrinis dizainas ateis pas mus. Liepą Seime priėmėme žiedinės ekonomikos paketą ir dabar diferencijuosime ateityje tarp perdirbtinos ir neperdirbamos pakuotės.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam ministrui, jūs atsakėte į visus klausimus. Tačiau panašu, kad įtikinote ne visus. Dėl motyvų tik prieš – gerbiamas V. Valkiūnas. Prašau.
V. VALKIŪNAS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Noriu pasakyti ir parodyti, kokie nuodai gresia. Gerbiami kolegos, mano rankose yra vanduo, padarytas vienoje Europos Sąjungos valstybėje, kuri giriasi, kad pagaminta iš 50 % perdirbtos plastmasės. Jeigu norite, aš jums įpilsiu vandens iš šito butelio, jeigu jūs norėsite tų nuodų, kurie iš perdirbtos plastmasės, acetonų ar ko, iš viso mėšlo perdarytos plastmasės pagamintas šitas geriamas vanduo.
Europos Sąjunga irgi ruošiasi priimti šį įstatymą. Aš suprantu, kad grėblius galėtų daryti, kur nėra susilietimo su maistu, prie rankų, bet atvirkščiai – turi būti įrašyta, kad iš neperdirbtos plastmasės, iš maistinės plastmasės turi būti padaryta. Įsivaizduojate, kas mus… Čia yra naujasis nuodijimo procesas. Jau galima ir kitiems patikėti sąmokslo teorijomis, nes viskas taip vyksta. Liberalai turbūt jau priėjo liepto galą, kad siūlo nuodyti žmones iš perdirbtos plastmasės. Ten naudoti, ten… Todėl aš negaliu pritarti, jeigu jūs, kurie balsuosite prieš, galėjote pilti iš šito butelio, kur perdirbta plastmasė – net 50 % brudo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Lietuva tikrai turi kur stiebtis. Kaip supratau, kitose valstybėse vandenį jau daro iš plastmasės.
Gerbiamas K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš gal nebūčiau kalbėjęs, bet Valdemaras mane įtikino, kad iš tikro negalima, ir reikėtų grįžti prie molinių uzbonų ir vandenį pilstyti iš molinių uzbonų. Jie tikrai yra ekologiški. Tikrai taip reikėtų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Galite įpilti ir man, gerbiamas Valdemarai, aš irgi mielai paragausiu, palyginsiu. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti.
15.06 val.
Notariato įstatymo Nr. I-2882 7 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-775 (pateikimas)
Judame pagal darbotvarkę toliau. Taigi pereiname prie 2-9 klausimo. Jeigu yra gerbiamas M. Majauskas, prašom tada – Notariato įstatymo 7 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-775. Prašom. Pateikimas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Notariatas… Antras raundas. Gerbiami kolegos, tęsiame diskusiją. Šiuo įstatymo projektu noriu atkreipti dėmesį į besitęsiančias problemas reguliuojant notariatą. Valstybės kontrolės atliktas auditas parodė, kad valstybė perdavė funkcijų vykdymą notarams, bet nesiima pakankamai priemonių, kad šios funkcijos būtų vykdomos efektyviai, tai yra visiems Lietuvos gyventojams būtų vienodai prieinamos notarų teikiamos paslaugos ir užtikrinta, kad už jas būtų mokama pagrįsta kaina.
Valstybiniai auditoriai taip pat nustatė, kad Teisingumo ministerija nevertina, kokios sąnaudos reikalingos sukurti tinkamas antstolių ir notarų klientų aptarnavimo sąlygas ir įdarbinti reikalingos kvalifikacijos darbuotojus valstybės pavestoms funkcijoms atlikti. Taip pat nevertina, kokios turėtų būti antstolių ir notarų grynosios pajamos, kad būtų užtikrintas įstatymuose įtvirtintas jų ekonominis nepriklausomumas. Todėl Teisingumo ministerija negali iš esmės nustatyti ekonomiškai pagrįstų antstolio vykdymo išlaidų dydžių ir notaro atlyginimo įkainių.
Valstybiniai auditoriai (ir čia yra įdomi informacija) ne kartą kreipėsi į Lietuvos notarų rūmus atlikdami auditą ir prašydami sudaryti galimybę susipažinti su notariato registro įrašais ir dokumentais, kuriais yra pagrindžiamos apskaičiuotos notarinio veiksmo kainos. Lietuvos notarų rūmai netenkino šių prašymų ir atsisakė sudaryti galimybę rinkti audito įrodymus notarų biuruose motyvuodami tuo, kad, jų nuomone, Valstybės kontrolei nėra įstatymais suteikti tokie įgaliojimai. Atsižvelgiant į tai, valstybiniai auditoriai negalėjo surinkti informacijos, kaip notarai, taikydami Teisingumo ministerijos nustatytus notarų atlyginimo įkainius, apskaičiuoja notarinio veiksmo kainą.
Puikiai žinome, kad notarai savo įgaliojimus vykdo nepaisydami valstybinės valdžios bei valdymo institucijų įtakos ir notarai paklūsta tik įstatymams. Kitais žodžiais, notarų veikla yra grindžiama inter alia – nepriklausomumo principu: iš esmės nepriklausomi, tačiau įstatymams paklusti turi. Todėl šiuo Notariato įstatymo pakeitimo projektu yra nustatoma, jog Valstybės kontrolė turi teisę gauti informaciją ir duomenis, reikalingus valstybiniam notariato auditui atlikti. Šiuo įstatymo projektu yra siekiama nustatyti, kad Valstybės kontrolė turėtų teisę gauti informaciją ir duomenis, reikalingus valstybiniam notariato auditui.
Gerbiami kolegos, aš mielai atsakysiu į klausimus ir kviečiu pritarti įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo mes suteiktume papildomą instrumentą tikrinti, kaip veikia notarai, kokius jie įkainius taiko, ar pagrįstus įkainius taiko, ir užtikrinti, kad informacija nebūtų slepiama nuo valstybinių institucijų.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas kolega. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirma klausia L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, iš tikrųjų tai taip, labai teisingai interpretuojate ir sakote, kad jeigu negalite suteikti informacijos, man net keista, kad notarai neteikia informacijos Teisingumo ministerijai ir valstybiniam auditoriui. Man keista. Prašom pasakyti, kaip būdavo skaičiuojama kaina ir iš kur gaudavo duomenis tada, jeigu jie neteikia duomenų, kaip kaina būdavo nustatoma, iš lubų? Kaip tokiu atveju? Aš tikrai pritarsiu šitam projektui ir iš tikrųjų tikiuosi, kad Valstybės kontrolė turės visą informaciją ir pateiks išvadas net ir Seimui.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų klausimas yra gana skaudus, nes notarinių veiksmų, sandorių vien per ketvirtį būna apie 50 tūkst. įvairiais vertinimais, priklausomai nuo to, kokie sandoriai, ir jeigu pasižiūrėtume nekilnojamojo turto sandorius, tai jų įkainis buvo paskaičiuotas, rodos, prieš 15 metų ir jisai iš esmės nesikeitė. Buvo tik įskaičiuotas pridėtinės vertės mokestis, bet atitinkamai pakoreguotas ir įkainis, taigi iš esmės, nors vertės keitėsi kartais, bet įkainis procentine išraiška liko toks pats. Šiandien Valstybės kontrolė konstatuoja, kad tas įkainis yra ekonomiškai nepagrįstas, o Teisingumo ministerija sako, kad jie neturi galimybių patikrinti, ar jisai pagrįstas, ar jisai nepagrįstas, ir žada maždaug per trejus metus išspręsti įkainių klausimą. Mano nuomone, turėtume tą daryti greičiau, suteikdami Valstybės kontrolei jau nuo Naujų metų visus įgaliojimus atlikti valstybinį auditą ir gauti visą reikalingą informaciją, ir jau kitais metais prispausti Teisingumo ministeriją arba pačiam Seimui imtis reikiamų priemonių sureguliuoti įkainius.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausia gerbiamas A. Sysas, prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, visiškai suprantu jūsų gerus kėslus ir norus, deja, aš manau, kad jūs vėl šaudote į savo kojas, matyt, ir šitas įstatymas nebus priimtas, nes notariatai nėra valstybinė įstaiga. Kodėl, jeigu jau jūs dedate tokią prievolę Valstybės kontrolei tikrinti ne biudžeto asignavimų valdytoją, tai kodėl nekeičiate Valstybės kontrolės įstatymo, nes Valstybės kontrolės įstatyme labai aiškiai parašytos jų funkcijos. Gerbiamasis, kas čia su jumis darosi šiandien?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš atsakysiu. Valstybės kontrolės įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad valstybinis auditas, tai yra nepriklausomas ir objektyvus vertinimas, atliekamas aukščiausios audito institucijos audituojamuose subjektuose. (Balsai salėje) Subjektas yra aprašytas ir apibrėžtas. Subjektas, tai yra viešo sektoriaus subjektas, kuriam viešojo sektoriaus subjektas daro lemiamą poveikį. Šiuo atveju Teisingumo ministerija yra viešas subjektas, kuris daro lemiamą poveikį notarams, tai yra valstybės deleguotų viešųjų funkcijų vykdymas. Teisingumo ministerija, tai yra valstybės kontrolės audituojamas subjektas, formuoja politiką notaro srityje, tai yra nustato notarų skaičių, atsiskaitymo tvarką, atlyginimo dydžius, notaro atestavimo taisykles ir nustato asmenų grupes, kurios atleidžiamos nuo notaro atlyginimo mokėjimo, ir kitus dalykus. Taigi, aš labai konkrečiai atsakau į jūsų klausimą. Valstybės kontrolės įstatymo 2 straipsnyje yra pasakyta, kas yra Valstybės kontrolės audito subjektas, ir Valstybės kontrolės audito subjektas tai yra tas subjektas, kuriam viešojo sektoriaus subjektas, šiuo atveju Teisingumo ministerija, daro lemiamą poveikį… kuriuose Valstybės kontrolė atlieka valstybinį auditą. Teisingumo ministerija yra viešasis subjektas ir Teisingumo ministerija daro lemiamą poveikį notariato reguliavimui – tai yra tikslus atsakymas į jūsų klausimą, gerbiamas A. Sysai. Jums nebūtina šaukti ir rėkti.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamas J. Sabatauskas toliau klausia. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, ką tik kolegė Laima atkreipė dėmesį nusistebėdama, negi iki šiol Finansų ministerija kartu su Teisingumo ministerija tiesiog iš lubų arba prisisapnavus ministrams nustatydavo įkainius, nes jūs teigėte, kad nėra jokių vertinimų, nevertina ir kad tie įkainiai nepagrįsti. Prieš pietus jūs dėstėte, turėdamas omeny turbūt šį įstatymo projektą, kokius didelius atlygius gauna notarai. Kolegos minėjo, kad jūs, užuot keitęs mokestinę sistemą, apmokestinant dideles pajamas, dabar užsiimate dar vienu elementu – norite įvesti, galima sakyti, pirmą laiptuką – sugrąžinti valstybinį notariatą. Nors pats pažymite…
PIRMININKAS. Dėkoju, laikas klausti jau baigėsi.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …aiškinamajame rašte, kad lotyniškasis notariatas. Tai kas pasikeis, kai Valstybės…
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamas kolega.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …kontrolė nustatys, kaip jūs pasakėte, dideles notarų…
PIRMININKAS. Kolega, trumpinkite, laikas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …pajamas? Paskutinis žodis. Ačiū.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš atkreipsiu dėmesį, kad jūs klaidinate kolegas, nes niekas neplanuoja įvesti valstybinio notariato. Gal jūs tai sąmoningai bandote padaryti, bandydamas suklaidinti kolegas ir apginti notarus, kurie šiuo atveju gauna, mano supratimu, neproporcingai dideles pajamas, kurios yra ekonomiškai nepagrįstais įkainiais… Tie įkainiai buvo nustatyti, kaip minėjau, maždaug prieš 15 metų ir didelė dalis jų iki šiol nekeisti.
Biudžeto ir finansų komitete mes klausėme Teisingumo ministerijos, Finansų ministerijos, kokiais principais ir pagrindais buvo nustatyti tie įkainiai, ir mes argumentuoto atsakymo iš tikrųjų negavome. Aš turiu įtarimą, kaip tie įkainiai buvo nustatomi: buvo paimti visi notarai per visą Lietuvą, blogiausiai dirbantis notaras, kuris turėjo mažiausiai užsakymų, ir buvo nustatyti įkainiai taip, kad jis dirbtų pelningai. Bet nustačius mažiausiai užsakymų turinčio notaro įkainius, kad jis dirbtų pelningai, daugiausiai užsakymų turintis notaras per metus gauna 1 mln. eurų pajamų kiekvienais metais. Aš manau, kad tokios situacijos, kai už eilinius sandorius, pasikartojančius, elementarias nekilnojamojo turto sutartis, kurios yra tiesiog štampuojamos, mokėti 400–500 eurų yra tiesiog neadekvatu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiamasis A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas Biudžeto ir finansų komiteto pirmininke, jūs tiesiog jau kelintą kartą mane maloniai nustebinate savo iniciatyvomis. Išties kolegų kritiką galėčiau atremti tuo, kad vis dėlto notarai vykdo valstybės deleguotą funkciją. O komiteto pirmininko norėčiau klausti, kaip koreliuoja notaro atlygis, pavyzdžiui, su kokio nors turtinio sandorio nulių skaičiumi. Vis tiek jūs analizavote, ar atlygis koreliuoja su atliktu darbu, su lapų skaičiumi, su sugaištu laiku, ar su nulių skaičiumi tame sandoryje?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Iš esmės yra siejama su sandorio verte ir dažnai sandorio vertė nebūtinai atitinka įdėtą darbą arba patirtus kaštus. Taip pat yra įtarimų, jog yra ir susitarimų su komerciniais bankais, kuomet komerciniai bankai sako: jeigu nori gauti iš mūsų paskolą, tai susitvarkysi paskolą galų gale pas tą notarą, pas jį nuvažiuosi, ten bus paruošti visi dokumentai, tau juos reikės pasirašyti. Iš tikrųjų tokia praktika egzistuoja: nuvažiuoji, juos pasirašai ir viskas įvyksta gana greitai. Galbūt ir kokybiška paslauga, bet sunku suprasti, kodėl ta paslauga kainuoja 500 eurų. Matyt, tai niekaip neatitinka ekonomiškai pagrįstų sąnaudų.
Dėl tos priežasties, dėl tos pačios priežasties, didelė dalis notarų naudojasi individualioje veikloje įtvirtinta galimybe nedeklaruoti faktinių išlaidų, o nurašyti tiesiog 30 % pajamų į sąnaudas ir tokiu būdu nepateikti jokių sąnaudų Mokesčių inspekcijai. Tai suponuoja, kad realios notarų išlaidos yra reikšmingai mažesnės. Nes jeigu jos būtų didesnės, notarai moka skaičiuoti, moka kaupti dokumentus, jie tikrai suneštų čekius ir dokumentus Mokesčių inspekcijai, bet jie to nedaro.
Negana to, kad jie naudojasi tokia privilegija, jie nepateikia jokių dokumentų Valstybės kontrolei. Man atrodo, tiesiog gėdingas reikalas. Aš suprantu, kad jie pagal įstatymą turi tokią teisę, bet aš jų vietoje atskleisčiau knygas ir nebijočiau nieko slėpti, jeigu nėra ko slėpti. Šiuo atveju jie slepia ir slepiasi už įstatymo. Aš sakau, kad atverkime įstatyme, jeigu nėra ko bijoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinis klausia gerbiamas K. Mažeika. Trumpas klausimas, trumpas atsakymas, nes laikas baigiasi.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas vicepirmininke. Išties, gerbiamas kolega, jūsų energija tikrai veržiasi, matosi, per kraštus. Idėjų turite daugybę, bet labai keistai atrodo. Ar nemanote, kad įžeisite visą Vyriausybę, nes jūsų projektai tokie, kur ir NŽT, atsimenu, pasiūlymas dėl tikrinimo neplaninių, dėl notarų, advokatų, antstolių, bankų… Tai, ką jūs siūlote, tokius… Tikrai projektai, kurie turėtų būti išdiskutuoti pirmiausia Vyriausybėje, nes pagal tai, ką sako Seimo Teisės departamentas, jie tiesiog vienu sakiniu parašę, kad reikėtų mažų mažiausiai Vyriausybės išvados. Taigi tie projektai, manau, kad galbūt jūs apsitarkite frakcijoje, pasiūlykite Vyriausybei, kad išdiskutuotų visos institucijos, kurios turėtų dalyvauti derinimo procese, ir mažų mažiausiai neatrodytų kvailai, kaip prieš tai čia vienu klausimu. Tikrai gaila, tokia svetima gėda truputį yra. Galbūt tikrai padiskutuokite prieš tai, o po to galėsime jau apie kažkokį galimą rezultatą… ir priimti sprendimus daugiau Seime. Tai tikrai toks palinkėjimas. Ačiū.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Man, gerbiamas kolega, norisi palinkėti mums visiems nevilkinti procedūrų, nes šiandien kiekvieną dieną žmonės naudojasi notarų paslaugomis ir moka įkainius, kurie, Valstybės kontrolės nuomone, yra ekonomiškai nepagrįsti. Man iš tikrųjų labai apmaudu, kad mes nesugebame priimti įstatymų laiku, ir aš labai prašau šiuo atveju nevilkinti, jeigu būtų pritarta šiam įstatymo projektui po pateikimo, nesikreipti Vyriausybės išvados, o priimti šį įstatymą, kad jis įsigaliotų jau nuo sausio 1 dienos ir Valstybės kontrolė galėtų imtis audituoti notariatą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Atsakėte į visus klausimus. Motyvai už, prieš. Gerbiamas V. Bakas kalbės už. Prašom.
V. BAKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamas Mykolai, už grįžimą prie esmės, nes pradžioje mes susidūrėme su tokia hibridine politika, sakyčiau, kai sakoma viena, bet visiškai nesusiję su teikiamais projektais. Iš tiesų aš būčiau linkęs kviesti pritarti šiam projektui, nes vis dėlto notarų ir antstolių funkcija yra susijusi su viešojo intereso tenkinimu ir tam tikros dalies valstybės funkcijų delegavimu. Be abejo, Valstybės kontrolė turi turėti teisę pasižiūrėti, kaip tas funkcijos vykdymas yra užtikrinamas. Todėl šiuo atveju tikrai nematyčiau didelės problemos. Bet, kalbant apie įkainius, vis dėlto aš siūlyčiau, jeigu jau yra tokio ryžto, Mykolai, tai kviečiame ministrę į tribūną, užduodame klausimus, nes tai efektyvi priemonė, ir reikalaujame keisti tuos įkainius. Nes mes galime garsiai šaukti, bet nuo to niekas nesikeičia, įkainiai nesikeičia. Mano pasiūlymas – renkame parašus, kviečiame į tribūną ministrę ir reikalaujame ginti viešąjį interesą ir ginti tuos žmones, kurie naudojasi notarų paslaugomis.
PIRMININKAS. Dėkui už jūsų nuomonę. Prieš kalbės gerbiamas J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Ką tik išgirdome iš tribūnos, kad ministrai neatlieka savo pareigų, konkrečiai, teisingumo ir finansų ministrai, nustatydami įkainius ar nenustatydami įkainių. Tai yra aplaidžiai atlieka savo pareigas, nevykdo savo duotos priesaikos tautai ir iš esmės dar po to sakome, kolega, kad ne, nereikia klausti Vyriausybės, nes galbūt tie ministrai pasakys kitokią tiesą, negu ją mato Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Neabejotinai, kad projektas paliečia Vyriausybės veiklą, tai tikrai reikėtų Vyriausybės išvados bet kokiu atveju. Kita vertus, prieš pietus kolega daug kalbėjo apie milžiniškas notarų pajamas. Tai dar kartą pakartosiu. Gal pasiūlykite, kolega, mokestinius pakeitimus, kad būtent šie asmenys, kurie uždirba, kaip jūs sakote, milžiniškas pajamas, kad ir mokėtų atitinkamus mokesčius. Dar negana to, išgirdome, kad notarai klastoja savo ataskaitas nurašydami į išlaidas nepagrįstai, taip buvo pasakyta, nepagrįstai nurašydami į išlaidas 30 % savo pajamų. Tai čia jau kvepia nusikaltimu. Tai reikėtų kreiptis turbūt jau ir į Finansinių nusikaltimų tarnybą mažų mažiausiai ir taip pat į prokuratūrą. Taigi, manyčiau, kas čia teisus – ministrai teisūs ar Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas? Šito klausimo reikėtų paklausti abiejų ministrų, tiek teisingumo, tiek finansų ministro.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Dabar motyvai išsakyti, bet per šoninį mikrofoną norėtų reaguoti gerbiamas Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Tikiuosi, neįplieksime diskusijos per šoninius mikrofonus. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas Seimo narys J. Sabatauskas meluoja, nes nebuvo pasakyta, kad jie klastoja, buvo pasakyta, kad yra ekonomiškai nepagrįsti. Prašau neiškraipyti žodžių ir nemeluoti čia, Seimo salėje. Ekonomiškai nepagrįsti įkainiai yra vienas dalykas.
Antras dalykas yra tai, kad jeigu mes nustatysime kitokius mokesčius, tai įkainiai, pagal kuriuos moka gyventojai, nesumažės.
Trečias dalykas. Aš minėjau, kad jie naudojasi 30 % taisykle, tai yra teisėta taisyklė ir tai nėra joks nusikaltimas, tiesiog, jeigu jų realios išlaidos būtų didesnės, jie ta taisykle nesinaudotų.
PIRMININKAS. Dėkui. Deja, žodžių mūšis įsiplieskė. Tai per šoninį mikrofoną gerbiamas J. Sabatauskas reaguos. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke, nes buvo paminėta pavardė ir apkaltintas melu, nors pacitavau kolegos pasakytus žodžius, kuriuos jis ką tik pats patvirtino, kad notarai, jo teigimu, nepagrįstai nurašo 30 % savo pajamų į išlaidas. Taigi spręskite patys, ar aš melavau, ar meluoja ponas M. Majauskas. (Balsai salėje)
15.27 val.
Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 7, 9, 35, 39, 56, 57, 60 ir 64 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-811, Antstolių įstatymo Nr. IX-876 5, 12 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-812, Notariato įstatymo Nr. I-2882 3 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-813 (pateikimas)
PIRMININKAS. Dėkui. Spręsime patys. Dabar kitas 2-10.1, 2-10.2, 2-10.3 klausimas – Advokatūros įstatymas, Antstolių įstatymas, Notariato įstatymas. Visus tris kartu galime. Lydimųjų paketas. Kviečiu į tribūną gerbiamą S. Šedbarą. Prašau.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai yra projektas truputį su priešistore. Praeitoje kadencijoje advokatūra kreipėsi į komitetą ir prašė pakeisti advokato, advokato padėjėjo, stojant į šitą verslą, sveikatos tikrinimą ir sveikatos periodinių tikrinimų tvarką, kuri šiuo metu yra formali, sukuria administracinę naštą, kažkam, matyt, pajamas. Toks projektas buvo pateiktas, po pateikimo buvo pritarta, jis yra komitete. Paprašėme Vyriausybės išvados ir Teisingumo ministerija rašydama išvadą pasiūlė, kad tokiu atveju reikėtų atsisakyti tų formalių sveikatos tikrinimų ne tik advokatams, bet notarams ir antstoliams. Jie parengė, ministerija parengė atitinkamus projektus, mes įregistravome. Dar pasitikrinome komitete su Sveikatos apsaugos ministerija, ar iš tiesų tai nesukels kokių nors problemų. Gavome atsakymą ir iš Sveikatos centro, ir iš Sveikatos apsaugos ministerijos, kad šita veikla yra tokia, kuri tikrai nereikalauja nei stojimo metu, nei periodinių sveikatos patikrinimų, nes yra periodinės atestacijos kas penkeri metai, kitose institucijose kiti terminai. Aš galiu tik pasakyti, kad pradinis sumanymas buvo toks galbūt ne tiek dėl kažkokių sveikatos problemų, kiek gal dėl psichologinių problemų čia buvo norėta tų neeilinių patikrinimų. Tai būtent tie dalykai per neeilines atestacijas arba per periodines atestacijas gali būti išaiškinti ir priimti atitinkami sprendimai. Tai štai gavę tokią, kaip čia pasakyti, ne Vyriausybės, bet ministerijų nuomonę parengėme projektus ir teikiame jūsų dėmesiui.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Gerbiama L. Nagienė pirmoji. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Gerbiamas pirmininke, tikriausiai ne paslaptis, kai prasideda rezonansinės bylos, dažnai ir advokatai, jeigu ne, sakysim, kaltinamasis ar įtariamas kaltinamuoju, kaip aš sakau, suserga, taip dažnai būna, kad advokatas irgi negali dalyvauti byloje. Būna tokių faktų. Man trupučiuką keista, kad čia dabar mes priimame įstatymą. Įstatymu pasakome, jiems nereikia sveikatos patikrinimo, o jūs dabar kaip tik konstatavote – pedagogui reikia, atėjus į valstybės tarnybą reikia patikrinimo. Tai leiskite paklausti, tai valstybės tarnautojas gali būti irgi netiesiogiai susijęs, jis dirba ne tiek su klientais, tai kodėl jam reikia? Kodėl čia šita išimtinė teisė? Ir man keista, lyg tai jiems kažkokia administracinė našta. Niekaip negaliu suvokti šito klausimo.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Matote, atsakymas labai paprastas. Matyt, ir ministerijose, kurios tiesiogiai atsakingos už šitą sritį, ir, matyt, korporacijose (aš turiu galvoje Advokatūros tarybą, Notarų rūmus, Antstolių rūmus) jie mato šitų tikrinimų beprasmiškumą, nes jie neparodo tos realios padėties. Dabar aš negaliu pasakyti, kad šiuo metu dėl advokatų dirbtinių susirgimų būtų vilkinami procesai, kadangi dėl vienos didelės, garsios bylos buvo pakeisti įstatymai. Jeigu tokius dalykus teismai mato, yra skiriami atsarginiai advokatai. Tokia priemonė yra numatyta. Advokatams nebeliko reikalo bylą vilkinti sergant ir, kiek aš žinau, nustojo sirgti.
Kita problema yra, aišku, įtariamųjų arba kaltinamųjų ligos. Žinote, man, kaip turinčiam nemažą teisininko patirtį, jeigu staiga po kažkokio sulaikymo, ypač valstybės žmogus suserga, tai tikrai, matyt, galima sakyti, kad kažkas ten yra, bet, žinoma, čia galima tik spėlioti. Matote, jų pats… Taip ir atsakė ministerijos mums, ypač Sveikatos apsaugos ministerija – jų darbas, jų specifinė (…) nesukelia problemų klientams. Tai daugiau yra kabinetinis darbas, darbas salėje ir taip toliau. Jie nesusiję su medicininių paslaugų teikimu. Čia šiek tiek cituoju Sveikatos apsaugos ministerijos atsakymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausia gerbiamas A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas komiteto pirmininke, jūs turbūt pamenate tas ankstesnes iniciatyvas, kai dar Sveikatos reikalų komitetui vadovavo D. Mikutienė. Ten taip pat buvo kilę iniciatyvų, kad išrinktiems Seimo nariams prieš priesaiką taip pat turėtų būti tikrinama sveikata, aš turiu omenyje, psichinė sveikata. Kokia čia tolesnė tų iniciatyvų eiga?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Žinote, čia turbūt mes ir turėtume atskirti, tą jūsų mintį aš suprantu, sveikata, kada galbūt žmogus ir… Yra ir aklų advokatų, kurie sėkmingai dirba, ir galbūt negalinčių judėti dėl tam tikrų problemų, kurios kyla dirbant ilgus metus. Mes žinome, kad viena teisėja buvo atleista prieš keletą metų čia, netoli Vilniaus, nes iš tiesų negalėjo dirbti su žmonėmis. Bet šito per medicininę pažymą, kurią gali nusipirkti, nežinau, už 15 eurų, neišryškinsi. Šitai gali išryškinti iš tiesų, matyt, per neeilinę atestaciją, kada surenki duomenis, pasižiūri visą paketą veiksmų, ką daro, ko nedaro, ir tada tokiu atveju, man atrodo, jau yra ne vienas ir teisėjas, ir greičiausiai kitų profesijų, tų laisvųjų profesijų – advokatų, notarų, antstolių, kurie negali dirbti, ir yra atsisveikinama. Bet čia jau yra būdas.
Dabar dėl Seimo narių. Žinote, jeigu rinkėjams per visą rinkimų kampaniją patinka kai kas, ką mes kartais ir Seimo salėje stebime, ką dabar padarysi. Kaip ir sakė Konstitucinis Teismas – kiekviena priesaika nubraukia prieš tai buvusias nuodėmes, ko gero, ir ligas. Aš galiu pajuokaudamas taip atsakyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas J. Sabatauskas. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, man vis tiek keistoka. Bet kokios kitos profesijos atstovui sveikatos patikrinimas reikalingas. Dabar ką tik kalbėjau su sveikatos apsaugos ministru, kad ir buvusiu, ir jis paminėjo, kad gal tada kažkoks kitoks mechanizmas turėtų būti. Aš taip suprantu, kad dabar tas realus sveikatos patikrinimas (turiu omenyje psichinės sveikatos, nes turbūt mums ne tiek svarbu, ar šitą darbą atliekantys žmonės yra fiziškai sveiki dėl kažkokių kitų problemų), bet psichikos sveikatos požiūriu jie turėtų būti sveiki. Turėtų būti koks nors kitas mechanizmas, kaip būtų galima įsitikinti, aš abejoju, ar tas mechanizmas galėtų būti vadinamoji atestacinė komisija, kuri tikrina jo profesijos, kvalifikacijos ir kompetencijos klausimus, nes kad ir koks, sakysim, psichiškai sutrikęs asmuo, bet gali turėti puikų žinių bagažą ir tu niekaip jo nesukirsi.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolega Juliau, jeigu jūs pamenate, kai praeitoje kadencijoje mes teikėme projektą dėl advokatūros ir komitete prašėme Vyriausybės išvados, pagrindinė mintis ir buvo, kad ta, sakykim, kokia nors fizinė negalia tikrai negali būti kliūtis advokatui, notarui, antstoliui (aklumas ar trauma) atlikti savo pareigas. Didžiausią problemą kartais gali sukelti, mes žinome tarp teisininkų, būtent tokie dalykai, dėl kurių A. Veryga turi daugiausia patirties pagal savo specifiką. Kaip tik šių dalykų niekas ir netikrina. Atneša pažymėlę iš privačios sveikatos tikrinimo įmonės kas penkeri metai, o tai iš tiesų yra paprasčiausias formalumas ir papildoma administracinė našta žmogui.
Jeigu būtų sukurtas mechanizmas, nežinau, ar kur nors pasaulyje yra, patikrinti tai, ką turi galvoje buvęs sveikatos apsaugos ministras, turbūt būtų geriau, bet aš manau ir taip teigia ir Teisingumo ministerija teikdama projektus, kad tai galima patikrinti per atestaciją. Iš tiesų tai galima atskleisti, juk tai galima atskleisti greičiausiai (aš čia diletantas) ir per tam tikrą į atestaciją įtrauktą privalomą ar testavimą, ar pokalbį. Tai galima padaryti ir tai bus iš tiesų daug efektyviau negu pažymėlė iš privačios firmos už 15 eurų ar kiek, nežinau, dėl kurios einama dėl vairuotojo pažymėjimo. Labai viskas greitai įvyksta ir niekas nieko per daug neklausia, tikrai to, ką dabar mes turime minty, toje pažymoje nėra.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas komiteto pirmininke. Atsakėte į visus klausimus, tačiau greičiausiai vis tiek neįtikote gerbiamajam J. Sabatauskui, jis kalbės prieš. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Man kilo tokia mintis, gerbiamas kolega, po jūsų pateikimo, kad čia, ko gero, visai ne šių įstatymų reikalas, o dabar egzistuojančios sveikatos profilaktikos problemos. Jos metu, kaip jūs sakote, atliekamas grynas formalumas – pasirašoma, dedami parašai realiai nepatikrinus asmens psichinės sveikatos. Čia galbūt reikėtų ką nors kita keisti? Bent jau profilaktinę sveikatos patikrinimo sistemą, kur iš tikrųjų būtų galima numatyti tam tikras… Nežinau, čia jau tikrai gerbiamas Aurelijus turbūt geriau pasakytų, kaip būtų galima neformaliai patikrinti asmenų psichinę sveikatą. Aš nežinau, ar būtent šį įstatymą reikia keisti, nesu tuo tikras. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas kolega. Motyvai išsakyti. Balsuosime numatytu laiku, o tai yra faktiškai jau ir dabar, nors liko 1 minutė, man atrodo, dauguma Seimo narių yra susirinkę į salę. Ar sutinkate, kad galėtume pradėti balsavimo procedūrą, kuri buvo numatyta 15 val. 40 min., dabar yra 15 val. 39 min.? Man atrodo, galėtume pradėti balsavimą. Kol visi susikaupsime, susirinksime į vietas.
15.38 val.
Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 36 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-742 (pateikimo tęsinys)
Taigi darbotvarkės 2-2 klausimas – Pilietybės įstatymo 36 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-742. Pateikimas. Balsuojame dėl pateikimo. (Šurmulys salėje) Kolegos, balsuojame dėl Pilietybės įstatymo.
Už – 48, prieš – 18, susilaikė 22. Iš viso balsavo 88, užsiregistravo 89. Taigi įstatymo projektui yra pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Žmogaus teisių komitetas, kaip papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar tinka, gerbiami kolegos? Galėtume bendru sutarimu? Dėkoju. Siūloma svarstyti šių metų lapkričio 4 dieną. Ar tiktų tokia data? Tinka. Gerai.
15.40 val.
Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I-1179 2, 4, 14, 17, 18 straipsnių ir priedo pakeitimo bei papildymo 151 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-716ES, Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio ir priedo pakeitimo bei papildymo 3141 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-717 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-5.1 klausimas – projektas Nr. XIVP-716 ir 2-5.2 klausimas, kadangi kartu pristatėme paketą, turbūt kartu galime ir balsuoti, projektas Nr. XIVP-717. Balsuojame dėl įstatymų paketo. Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo ir lydimasis Administracinių nusižengimų kodekso. Pateikimas.
Užsiregistravo 107, balsavo 107 Seimo nariai: už – 106, prieš nėra, susilaikė 1. Minėtiems įstatymų projektams pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai. Dėl 2-5.1 klausimo – Kilnojamųjų kultūros vertybių – Kultūros komitetas. Siūloma svarstyti spalio 14 dieną. O štai dėl 2‑5.2 klausimo – Administracinių nusižengimų kodekso, kaip pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas yra Kultūros komitetas. Taip pat siūloma svarstyti spalio 14 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Negalime? Tada balsuokime dėl komitetų, jeigu šitaip. Dėl pasiūlytų komitetų balsuojame. Kas už, tas pritaria mano išvardintiems komitetams, kaip jie svarstys šiuos įstatymų projektus.
Užsiregistravo 110, balsavo 109 Seimo nariai: už – 108, prieš nėra, susilaikė 1. Dėkoju, kad patvirtinome, nelabai supratau motyvaciją šio balsavimo, bet tiek to, jūsų valia.
15.42 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 1, 2, 33, 25, 28, 30, 321, 3424, 3425, 3426, 35 straipsnių ir 5 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo antruoju3 ir aštuntuoju11 skirsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-799, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 2, 5, 8, 10, 11 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 72 straipsniu ir 11 priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-800, Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 37, 102, 108 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 941, 951, 1001, 1281 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-801, Administracinių nusižengimų kodekso 247, 589, 608 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 2481, 2482, 2483 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-802 (pateikimo tęsinys)
Judame toliau pagal darbotvarkę. 2-6.1, 2-6.2, 2-6.3, 2-6.4 klausimai, kartu pristatytas Atliekų tvarkymo įstatymas ir lydimieji: Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymas, Aplinkos apsaugos įstatymas ir Administracinių nusižengimų kodeksas. Pateikimas. Balsuojame dėl įstatymų projektų paketo, kurį mums pristatė gerbiamas ministras S. Gentvilas.
Užsiregistravo 113, balsavo 113 Seimo narių: už – 108, prieš – 1, susilaikė 4. Po pateikimo yra pritarta minėtiems įstatymų projektams.
Dabar – dėl Atliekų tvarkymo įstatymo ir Pakuočių ir pakuočių atliekų, ir Aplinkos apsaugos įstatymų kaip pagrindinis siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas. Svarstymo data – spalio 19 diena. O štai Administracinių nusižengimų kodekso projektą svarstyti kaip pagrindinis yra siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir ta pati svarstymo data. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Šį kartą pritarta. Per šoninį mikrofoną gerbiamas V. Rakutis. Prašom.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Prašyčiau dėl protokolo mano balsą įskaityti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų balsas už. Gerbiamas K. Mažeika taip pat norėtų per šoninį mikrofoną. Prašom.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Aš dėl komitetų. Dėl pakuočių siūlytume kaip papildomą Kaimo reikalų komitetą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime dėl Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo kaip papildomą įtraukti Kaimo reikalų komitetą bendru sutarimu? Gerbiami kolegos, girdžiu balsus ir vienaip, ir kitaip. Tai balsuojame. Kas už tai, kad kaip papildomą įtrauktume Kaimo reikalų komitetą? Ar tikrai kiekvieną kartą dėl to balsuoti? Bet jeigu jūs prašote, balsuojame. Kolegos, jūsų valia. Dabar balsuojame dėl to, ar įtraukti kaip papildomą komitetą Kaimo reikalų komitetą dėl Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo.
Užsiregistravo 110, balsavo 107: už – 78, prieš – 7, susilaikė 22. Taigi pritarta. Komitetas taip pat yra įrašytas kaip papildomas.
15.45 val.
Notariato įstatymo Nr. I-2882 7 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-775 (pateikimo tęsinys)
Toliau 2-9 klausimas – Notariato įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-775. Pateikimas. Balsuojame. Balsuojame dėl Notariato įstatymo 7 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto.
Užsiregistravo 109, balsavo 108: už – 61, prieš – 13, susilaikė 34. Taigi po pateikimo yra pritarta.
Kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Gal pirma dėl komitetų apsispręskime. Siūloma svarstymo data – gruodžio 9 diena. Ar tokiai komitetų sudėčiai svarstyti šį įstatymą galime pritarti? Dėkoju, pritarta.
Dabar K. Mažeika per šoninį mikrofoną. Prašom. Aš įjungiau. Prašom.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Ne dėl to, kad Kaimo reikalų komitetui, čia kolegos sako, bet dėl to, kad, kaip ir parašyta, siūlome prašyti Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Yra siūlymas prašyti Vyriausybės išvados. Matyt, teks apsispręsti balsuojant, ar ne? Bus įvairių nuomonių. (Balsai salėje) Ne, matau, yra įvairių nuomonių salėje. Balsuojame dėl Vyriausybės išvados. Prašau. Ar reikia Vyriausybės išvados? Kas balsuoja už, mano, kad reikia, kas prieš ir kitaip, tai ne.
Užsiregistravo 110, balsavo 109: už – 63, prieš – 12, susilaikė 34. Taigi prašoma Vyriausybės išvados. Išsprendėme klausimą.
15.48 val.
Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 7, 9, 35, 39, 56, 57, 60 ir 64 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-811, Antstolių įstatymo Nr. IX-876 5, 12 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-812, Notariato įstatymo Nr. I-2882 3 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-813 (pateikimo tęsinys)
Toliau yra 2-10 klausimas – projektų Nr. XIVP-811, Nr. XIVP-812, Nr. XIVP-813 paketas. Čia yra Advokatūros įstatymo, Antstolių įstatymo ir Notariato įstatymo paketas. Buvo pateikimas. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas pateikė. Prašom balsuoti po pateikimo dėl Advokatūros įstatymo, Antstolių įstatymo ir Notariato įstatymo.
Užsiregistravo 107, balsavo 107: už – 86, prieš – 1, susilaikė 20. Taigi įstatymų projektų paketui yra pritarta.
Taigi, gerbiami kolegos, atrodo, kad balsavome dėl visų apsvarstytų įstatymų projektų. Bet dar, tiesa, paskirkime komitetus. Čia, aišku, Teisės ir teisėtvarkos komitetas dėl Antstolių įstatymo. Dėl Notariato įstatymo taip pat Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Dėl Asociacijų įstatymo kaip pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Antstolių įstatymą ir Notariato įstatymą siūloma svarstyti spalio 19 dieną, o Asociacijų įstatymą siūloma svarstyti lapkričio 25 dieną. Ar galėtume pritarti? (Balsai salėje) Atsiprašau, taip taip, ne taip pasakiau. Ne tuos perskaičiau. Labai atsiprašau. Gerbiamas Jurgi, dėkui, kad pataisėte. Perskaičiau iš kitos eilutės. Advokatūros įstatymo, Antstolių įstatymo, Notariato įstatymo. Dėl visų – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, labai ačiū, kad pataisėte, ir spalio 19 dieną. Ar dabar galima pritarti tokiam siūlymui? Dėkoju, pritarta.
Gerbiami kolegos, apsisprendėme dėl visų įstatymų, kuriuos esame apsvarstę iki šios minutės. Dabar svarstysime toliau pagal darbotvarkę. Toliau pirmininkaus gerbiamas J. Sabatauskas. Prašom.
15.51 val.
Asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 2, 8, 9, 12, 13, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-428(2) (pateikimas)
PIRMININKAS (J. SABATAUSKAS, LSDPF). Gerbiami kolegos, tęsiame posėdį. Dabar 2-11 darbotvarkės klausimas – Asociacijų įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimo stadija. Pranešėjas – A. Lydeka.
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Garbūs kolegos Seimo nariai, leiskite pristatyti Asociacijų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Atkreipsiu dėmesį į tai, kad šiais pakeitimais nėra iš esmės, na, radikaliai keičiama teisinė sistema, teisinis reglamentavimas. Šiais pakeitimais siekiama padėti nevyriausybinėms organizacijoms skaidriau ir sėkmingiau veikti, dirbti.
Kaip žinoma, kiekvienoje demokratinėje valstybėje, liberaliosios demokratijos principus pripažįstančioje visuomenėje nevyriausybinės organizacijos vaidina labai svarbų vaidmenį sprendžiant svarbius valstybėje klausimus, tad ir siekiame, kad ta veikla būtų kuo patogesnė. Kas yra keičiama? Labai trumpai pristatysiu pagrindines nuostatas.
Šiais pakeitimais siekiu suteikti teisę bankų sąskaitas atsidaryti ne tik bankuose, tačiau ir elektroninių pinigų įstaigose bei visose kitose kredito įstaigose; taip pat suteikti visuotiniam susirinkimui teisę nustatyti narių priėmimo ir šalinimo tvarką bei sąlygas; taip pat suteikti galimybę kolegialaus valdymo organo nariais tapti ir fiziniams asmenims, nesantiems asociacijos nariais; taip pat suteikti daugiau teisių visuotiniam susirinkimui nustatyti veiklos tikslus, nario mokesčius ir narių priėmimo, išstojimo ir pašalinimo tvarką; taip pat sudaryti galimybę įstatuose nustatyti ne tik narystės pagrindu dalyvavimą asociacijos veikloje, patikslinti, kad asociacijos nariai turi teisę susipažinti su asociacijos narių sąrašu nebūtinai asociacijos buveinėje; taip pat sudaryti galimybę asociacijai įsteigti tarptautines nevyriausybines organizacijas, na ir neriboti galimybės disponuoti asociacijos turtu ne pelno tikslais.
Dėl šių nuostatų, šių pasiūlymų diskutavome, juos aptarėme su nevyriausybinių organizacijų sektorių vienijančia organizacija Nevyriausybinių organizacijų koalicija ir aktyviai savo pozicijas išsakė VšĮ „NVO teisės institutas“. Tad kviečiu pritarti po šio pateikimo, o jeigu bus klausimų, mielai į juos atsakysiu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Jūsų paklausti nori penki Seimo nariai. Pirmas klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, jūs įregistravote jau antrą variantą pataisęs, perskaitęs Teisės departamento išvadas. Dėl šio varianto taip pat yra nemažai tam tikrų Teisės departamento pastabų. Kodėl pirmą kartą jūs pakeitėte tą savo pateiktą projektą, ką jūs patobulinote ir kokios čia buvo pagrindinės problemos? Ačiū.
A. LYDEKA (LSF). Iš tiesų tai yra jau antras variantas, kaip jūs teisingai pastebėjote. Pirmasis variantas, kurį buvau įregistravęs, buvo kur kas platesnis, apimantis daugiau nuostatų, tačiau reaguodamas į teisininkų pastabas, kurios buvo pakankamai objektyvios, atsižvelgiau į tai ir koregavau įstatymo projektą.
Dėl kitų Teisės departamento išvadų svarstant komitetuose, manau, bus galima taip pat vertinti ir koreguoti ar nekoreguoti, bet tai jau bus labiau politinio apsisprendimo reikalas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausti norėjo R. Žemaitaitis, bet aš jo nematau salėje. Klausia A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, aš turiu gal du tokius klausimus, pastabas, kadangi pačiam yra tekę ir vadovauti asociacijai, ir… Gal jūs galėtumėte paaiškinti pačią logiką? Čia vienas iš siūlymų yra suteikti galimybę kolegialaus valdymo organo nariais tapti ir fiziniams asmenims, kurie nėra asociacijos nariai.
Dar vienas toks siūlymas – sudaryti galimybę įstatuose nustatyti ne tik narystės pagrindu dalyvauti asociacijos veikloje. Kokia čia yra logika, nes žmonės paprastai ir buriasi į asociaciją tam, kad ji atstovautų jų interesams? Kam yra reikalingi tie žmonės, sakykim, iš išorės? Čia kaip valdybos kažkoks pagrindas atsiranda, ar kokia čia mintis yra?
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, gerbiamas kolega, už gerą klausimą. Iš tiesų nevyriausybinės organizacijos yra labai įvairios ir sprendžia labai įvairius klausimus ir struktūra vidaus sutarimo pagrindu yra labai įvairi. Tad yra nemažai nevyriausybinių organizacijų, kurioms būtent tokios nuostatos pagelbėtų, palengvintų veiklą, tačiau tai nėra būtinybė, kad kiekviena nevyriausybinė organizacija, konkrečiai kalbant apie šį įstatymo projektą, nes po to pristatysiu kitą, kuris taip pat kalbės apie nevyriausybines organizacijas. Tai nėra įpareigojanti keisti ar įstatus, ar kitas nuostatas. Tai suteikia tiktai galimybę plačiau žvelgiant suformuoti tuos organus, apie kuriuos jūs ir minėjote klausdamas. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū. Norėjau pasiteirauti, ar tai liečia pagal Asociacijų įstatymą, kurį jūs teikiate, visas asociacijas? Tarkim, viena iš jų, kaip regionų atliekų tvarkymo centrai, tai yra asociacijos?
A. LYDEKA (LSF). Susijęs su visomis asociacijomis šis įstatymo projektas, nes jis ir yra asociacijų veiklą reglamentuojantis įstatymas. Jeigu bet kokia nevyriausybinė organizacija yra užsiregistravusi kaip asociacija, nes nevyriausybinės organizacijos gali būti kuriamos keliais skirtingais pagrindais, tuomet, be abejo, kad tai bus susiję ir jų veiklą reglamentuos.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų paklausė visi norintieji klausti Seimo nariai.
A. LYDEKA (LSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių pasisakyti. Matyt, balsuosime ne tuo laiku, kuris buvo darbotvarkėje įrašytas, tai yra 16 val. 55 min., bet, ko gero, bus 16 val. 20 min., maximum maximorum – 16 val. 25 min. Frakcijų seniūnų prašom užtikrinti Seimo narių dalyvavimą.
15.59 val.
Labdaros ir paramos fondų įstatymo Nr. I-1232 3, 7, 8, 9, 18 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-466 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-12 klausimas – Labdaros ir paramos fondų įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – A. Lydeka. Pateikimo stadija. Prašom, kolega.
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Garbūs Seimo nariai, kaip jau prieš tai buvau užsiminęs, tai šis Labdaros ir paramos fondų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas taip pat susijęs su nevyriausybinėmis organizacijomis siekiant palengvinti jų veiklą ir ištaisyti tam tikras ir teisines spragas, ir patobulinti tą teisinį reglamentavimą. Priėmus šį įstatymą, bus suteikta galimybė nevyriausybinėms organizacijoms veikti efektyviau, bus sumažinti biurokratiniai reikalavimai, kurie šiuo metu keliami labdaros ir paramos fondams.
Taip pat, priėmus šiuos pakeitimus, pagerės labdaros ir paramos fondų finansinė aplinka ir padėtis, nes jiems bus leista skolintis ir tam tikrais atvejais investuoti didesnes lėšas. Priėmus siūlomus įstatymų pakeitimus, labdaros ir paramos fondams būtų suteikiama teisė kaupiamąsias banko sąskaitas atsidaryti ne tik bankuose, bet ir elektroninių pinigų įstaigose bei visose kitose kredito įstaigose. Tokiu būdu būtų didinama konkurencija finansinių paslaugų rinkoje. Tad dar kartą akcentuoju, kad šis įstatymo variantas paskatins nevyriausybinių organizacijų sektoriaus plėtrą ir pagerins bendrą nevyriausybinių organizacijų teisinę aplinką. Siūlau, kolegos, pritarti. Atsakysiu į klausimus, jeigu tokių bus.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori paklausti L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Gerbiamas pranešėjau, mane suintrigavo paskutinis straipsnio pakeitimas ir dėl to kapitalo padidinimo, kad investavimas 50 %. Prašom pasakyti, kas lėmė šitą tokį ženklų šoktelėjimą investavimo į filialus – 50 % neliečiamojo kapitalo.
A. LYDEKA (LSF). Besikeičiant ekonominei situacijai ir labdaros bei paramos fondų veiklai toje ekonominėje aplinkoje, be abejo, kad atsiranda daugiau interesų ir dėl kur kas platesnio investavimo, platesnės veiklos. Tai su tuo ir susijęs tas pakeitimas. Kaip ir minėjau prieš tai teikdamas įstatymo projektą, nevyriausybinių organizacijų skėtinė organizacija Nevyriausybinių organizacijų koalicija taip pat pateikė prašymą dėl tokio pakeitimo, todėl manau, kad jis iš tiesų padėtų, palengvintų nevyriausybinėms organizacijoms veikti, o šiuo konkrečiu atveju ir kalbant apie labdaros ir paramos fondus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių pasisakyti. Balsuosime, kaip ir minėjau, 16 val. 20 min., o gal net ir truputį anksčiau.
16.02 val.
Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo Nr. I-130 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-763 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-13 klausimas – Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-763. Pranešėjas – A. Kupčinskas. Pateikimo stadija.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, pristatau jums įstatymo pakeitimo projektą, susijusį su mūsų valstybės herbo naudojimo, disponavimo ir reprezentavimo taisyklėmis. Kadangi susidūriau su tokia praktine situacija, tenka turbūt ir jums nemažai keliauti Europoje, atkreipėme dėmesį, kad ne tik daugelis Europos Sąjungos valstybių, bet ir kitos stengiasi šalia Europos Sąjungos simbolio taip pat naudoti ir savo valstybės tapatybės identifikavimo simbolį. Tai yra konkrečiai susiję su regionų arba valstybės simbolika, mūsų atveju Vyčiu.
Ir kitas dalykas, jeigu atkreipsime dėmesį, išnykus techninės apžiūros lipdukams, mūsų automobilių numerių valstybės simboliai pagal šriftą yra vieni didžiausių. Kitų valstybių automobilių numerius sudaro net ir septyni, aštuoni simboliai, mūsų – tiktai šeši. Todėl, siekiant daugiau reprezentuoti ir kad mes būtume labiau matomi Europos Sąjungos ir kitose valstybėse, juo labiau kad mūsų piliečiai tikrai nemažai keliauja, ne vien tiktai skraido, naudojasi lėktuvais ar nuotoliniais skrydžiais, bet taip pat ir nuosavomis mašinomis keliauja, siūlyčiau atkreipti į tai dėmesį.
Kita vertus, galiu pasakyti, dar pavasarį kreipiausi į mūsų įmonę „Regitrą“, kuri administruoja valstybės identifikacijos numerius ant automobilių ir kitų motorinių transporto priemonių, ir būtent ji pasiūlė, kad tokiu atveju reikia keisti įstatymą. Man tuo metu atrodė, kad užtektų ir pačios „Regitros“ iniciatyvos, tačiau, kadangi iš jų pusės buvo tiktai toks nebylus pritarimas, matyt, tam tikros atsakomybės neprisiėmimas, todėl ir teikiu šį įstatymo projektą.
Laukčiau jūsų klausimų, į kuriuos galėčiau atsakyti ir pakomentuoti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori klausti šeši Seimo nariai. Pirmas klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, aišku, yra sveikintina patriotinė iniciatyva. Puiku Jungtinėse Valstijose matyti ant numerio priklijuotą Vytį. Liuksemburge mačiau patrioto lietuvio numerius 1410, 1918, žinai, kad ten vairuoja lietuvis. Tačiau ar aptarėte su pareigūnais, čia minėjote „Regitrą“, bet ar konkrečiau aptarėte su pareigūnais, atsakingais už saugaus eismo organizavimą? Ar čia viskas suderinta su tuo, kas parašyta Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme? Nes ir Teisės departamentas pasakė, kad jie rekomenduoja Vyriausybės išvadą, nes tai brangiai kainuos. Kaip žinome, yra numerio standartas, kur negali, kas nori ir ko nori klijuoti, o valstybė išduoda numerį jau su visais atributais.
Antra, ar nepamąstėte, kad mašinos savininkas galėtų susimokėti ir ta problema atkristų? Čia du tokie dalykai, į kuriuos norėčiau, kad atsakytumėte.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas kolega. Su automobilių saugaus eismo keliuose taisyklėmis tai tikrai neturi nieko bendro ir saugumui keliuose tai nepadarytų jokios įtakos ar kriminogeninei situacijai, apie tai ir aiškinamajame rašte parašyta. O Teisės departamento pasakymas – kad gali pareikalauti, jie nesako, kad pareikalaus. Parašymas, kad gali pareikalauti valstybės biudžeto lėšų, yra visiškai neteisingas, nes už automobilio identifikacijos numerius susimoka patys klientai, tai yra transporto priemonės valdytojai.
Šioje situacijoje teko bendrauti taip pat ir su „Regitros“ atstovais, jie turi sutartis su gamintojais, tačiau biudžeto lėšų tam papildomai nereikia. Turbūt tai būtų atsakymas į jūsų pagrindinį klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ši idėja, kad atsirastų transporto priemonių minimuose ženkluose, ko gero, sklando jau apie 10–15 metų. Aš norėjau paklausti, jeigu iš karto bus priimtas įstatymas, tikrai aš esu už, bet finansiškai žmonėms – jie gyvena sunkiau ir panašiai, nes turbūt reikės iš karto įgyvendinti šitą projektą, kad visi įsigytų tuos numerius su Vyčio ženkliuku? Ar negalėtų eiti palaipsniui? Ačiū.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, jūs teisingai pasakėte, ši idėja tikrai nėra mano, aš tai ir pristatymo metu pabrėžiau, kad ar keliaudamas po Europą, turbūt ir jūs keliaudami matote ir taip pat esate susipažinę su tvarkomis kitose Europos Sąjungos valstybėse, Šveicarijoje ar kitur, tikrai aš nebandau privatizuoti tos idėjos ir jos pasisavinti. Tiesiog gal aš tik toks administratorius ir pateikėjas. Ir šiuo atveju automobilio identifikacijos numerio kaina kistų minimaliai. Kiek bendravau su įmonės atstovais, daugių daugiausia prisidėtų vienu ar dviem eurais.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, tikrai įdomus projektas ir aš tikrai palaikysiu. Mano klausimas būtų toks: ar tarėtės su gamintojais, su dizaineriais, kur tas ženklas galėtų atsirasti, ar vietoj Europos Sąjungos vėliavėlės mėlyname fone, ar galėtų atsirasti toje vietoje, kur seniau buvo vadinamieji techninės apžiūros lipdukai? Kokia jūsų pozicija, kur tai galėtų atsirasti? Ir galbūt tarėtės su Heraldikos komisija, kuri atsakinga už herbo naudojimą, kokios buvo jų rekomendacijos? Ačiū.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimus. Su Heraldikos komisija kol kas nebendravau. Jeigu įveiktume pateikimo stadiją, aš manau, svarstymo stadijoje tikrai reikėtų pabendrauti. Dėl pirmojo jūsų klausimo ir pasakymo, kurioje vietoje, aš žinau, kad nebūtų galima prie pat Europos Sąjungos ženklo ir LT santrumpos. Bet greičiausiai, kaip jūs ir paminėjote, tai būtų vietoj techninės apžiūros lipdukų, toje vietoje per vidurį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega, bet dar ne viskas. A. Sysas norėtų jūsų klausti. Aš padariau pauzę, nes nustebau dėl jūsų atsakymo.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas Andriau, ko taip kuklinatės? Suprantate, numeris nedidelis, herbas išvis tik su padidinamuoju stiklu bus matomas. Ar ne paprasčiau iškart Trispalve nuspalvinti numerius ir iš karto mes matytume, kad čia yra iš Lietuvos mašina, ir net pasiūlyti Europos Sąjungai visus numerius paišyti valstybių spalvomis ir tai supaprastintų… Ir man atrodo tai tikrai, patriotizmo šiame numeryje būtų kur kas daugiau, negu su mikroskopu įžiūrimas herbas iš tolo? Ačiū.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, man atrodo, kaip tik Vytis turbūt sutaikytų, reprezentuotų ir atlieptų visų frakcijų lūkesčius, juo labiau socialdemokratų, nes jame daugiausia raudonos spalvos. Tai šioje vietoje, man atrodo, jūs kaip tik turėtumėte palaikyti, pritarti. O, sakykime, dėl dažymo įvairiomis Europos Sąjungos šalių ar valstybių spalvomis turbūt Europos Sąjungos Komisija tikrai nepritartų, nes jau yra šone bendras reikalavimas dėl bendros mėlynos spalvos žvaigždučių ir valstybės santrumpos raidėmis. Man atrodo, vis dėlto ta raudona spalva ir Vytis turėtų vienyti ir to užtektų, man atrodo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar ne viskas. L. Nagienė jūsų klausia. Ruošiasi S. Jovaiša.
L. NAGIENĖ (DFVL). Gerbiamasis pranešėjau, aišku, visi mes sveikiname tai, kad didžiuojamės savo herbu. Bet prašom pasakyti, kaip jūs planuojate įgyvendinti? Kiek aš suprantu, techninės apžiūros centre vietoj esamo ankstesnio lipduko gausime kitą lipduką, kuris atsiras ant numerio, taip aš suprantu? Nes gal ateityje kažkaip kitaip bus numeriai jau iš karto išduodami, bet dabar, šiandien, jūs nepriversite visų pasikeisti. Tai yra laikotarpis, realiai galvokime, dveji metai tikrai, per dvejus metus. Čia yra realiai, jei kas dveji metai mes turime techninę apžiūrą atlikti, mašiną varyti, tai tik tokiu atveju. Kaip jūs įsivaizduojate? Nes kiekvienas irgi, jeigu dar brangs, ir sakote euro užteks, bet žinote – kiekvienam pensininkui tas euras irgi yra brangu.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama kolege. Tikrai niekas, jeigu būtų priimtas, sakykime, po svarstymo, po pateikimo, jeigu būtų priimta, tikrai niekas nesikėsintų į esamus išduotus identifikacijos numerius ir jie turbūt važinėtų, kol ta transporto priemonė susidrožtų. Tai turbūt ir šiuo atveju mes kalbame tik apie naujus, naujai išduodamus naujoms transporto priemonėms ar įsigytoms naujoms transporto priemonėms. Net ir dabar turbūt keliuose galite pamatyti ir su ta Trispalve mėlyname fone važinėjančius automobilius, su tokiais automobilių registracijos numeriais. Tikrai niekas nekalba apie priverstinį visų numerių keitimą. Įstatymas atgal negaliotų, tai į priekį – naujoms perregistruotoms ar naujai įregistruotoms transporto priemonėms.
PIRMININKAS. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, faktiškai galėčiau klausimo nebeužduoti, nes gerbiama kolegė Laima ką tik to paklausė. Bet aš vis tiek tada, ar nebūtų galima bent jau rekomenduoti lipduką ant senų numerių klijuoti, kažkur pritaikyti dydį? Tai būtų ta pati gal vieno euro kaina ir taip visi numeriai būtų pažymėti. Ne taip, kad paliktume per amžius amžinuosius, kad važinėtų senais tais numeriais. Galbūt toks patikslinimas būtų visai prasmingas? Kaip galvojate? Ačiū.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas kolega. Iš tikrųjų net ir dabar kiti iniciatyvesni piliečiai ar labiau patriotiškai nusiteikę jau tose apvaliose vietose klijuoja tuos pačius Vyčius. Mano žiniomis, net ir kai kurios reklamos agentūros siūlo tuos lipdukus įsigyti. Aš manau, kaip ponia L. Nagienė sakė, kad per keletą, penketą metų, jeigu Seimas pritars, aišku, tas natūraliai bus įgyvendinta visuotinai. Tikrai nebus prievartos keisti senus automobilių numerius, senieji galės lipdukus prisidėti.
PIRMININKAS. Jūsų paklausė visi, kurie norėjo paklausti. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių pasisakyti.
16.15 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-842 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar darbotvarkės rezervinis 5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas. Pranešėjas – Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. Razma. Pateikimo stadija.
J. RAZMA (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gal neprieštarausite, kad būtų pateikiami abu projektai?
PIRMININKAS. Taip, galite pateikti ir dėl komitetų narių skaičiaus.
J. RAZMA (TS-LKDF). Taip, nes jie yra tikrai absoliučiai susiję. Komitetų sudėties pokyčiai ir lemia, kad kai kur keičiasi ir komitetų narių skaičius. Pateikdamas projektus pirmiausia turiu labai atsiprašyti kai kurių opozicinių frakcijų, kurios dėl žinomų pokyčių daugiausia pakeitimų yra priverstos siūlyti, kad šiandien nebuvo galimybės įgyvendinti visus siūlymus dėl vienų ar kitų priežasčių. Dėl to yra įgyvendinama tik dalis siūlymų, tie, kurie niekam netrukdo. Aš paminėsiu tuos pasiūlymus, kurie yra teikiamame projekte.
Iš Aplinkos apsaugos komiteto būtų išbraukiamas A. Nekrošius, įrašomas T. Tomilinas, naujai įsikūrusios frakcijos atstovas. Į Ateities komitetą būtų įrašomas A. Nekrošius, išbraukiamas V. Ąžuolas. Iš Audito komiteto būtų išbraukiama L. Nagienė ir įrašomas S. Jovaiša. Toliau. Iš Ekonomikos komiteto būtų išbraukiama R. Miliūtė, iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto būtų išbraukiamas V. Bakas, į Socialinių reikalų ir darbo komitetą būtų įrašomas A. Dumbrava, išbraukiami D. Griškevičius ir T. Tomilinas. Atitinkamai iš Švietimo ir mokslo komiteto būtų išbraukiamas A. Dumbrava ir įrašoma L. Nagienė. Į Užsienio reikalų komitetą papildomai būtų įrašoma R. Miliūtė, į Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą būtų įrašomas D. Griškevičius. Iš Žmogaus teisių komiteto būtų išbraukiamas S. Jovaiša, kuris, kaip minėjau, pereina į Audito komitetą, ir būtų įrašomas V. Bakas.
Tokie pakeitimai, kuriuos būtų galima įgyvendinti šiandien. Kai kurie komitetai, būtent Aplinkos apsaugos komitetas ir Ateities komitetas, galėtų išsirinkti numatytus komitetų pirmininkų pavaduotojus, o ketvirtadienį, jeigu mes sulauktume suderintų opozicinių frakcijų pasiūlymų, manau, būtų galima užbaigti komitetų pertvarkymą ir tada visą rudens sesiją ramiai darbuotis esant patikslintoms sudėtims. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausiančių Seimo narių nėra, niekas nepareiškė noro. Dėl balsavimo motyvų irgi nėra norinčių pasisakyti. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Svarstymo stadija. Taip pat nėra norinčių pasisakyti. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta, ačiū.
Priėmimo stadija. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Prieštaraujančių nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 2 straipsnis. Nėra norinčių pasisakyti. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta. 3 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 4 straipsnis. Nėra norinčių pasisakyti ir prieštarauti. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 5 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 6 straipsnis. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. 7 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 8 straipsnis. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 9 straipsnis. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. 10 straipsnis. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta.
Balsuojame dėl viso projekto, kolegos. Kas už tai, kad būtų priimtas nutarimas dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo?
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 87, balsavo 87: už – 83, prieš nėra, susilaikė 4. Nutarimas priimtas. (Gongas)
16.21 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XIV-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-841 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas nutarimas – dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo. Po pateikimo galima pritarti? Ačiū, pritarta. Po svarstymo prieštaraujančių nėra. Galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Priėmimas.
1 straipsnis. Galime pritarti? Pritarta. Balsuojame dėl viso projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 90, balsavo 90: už – 87, prieš nėra, susilaikė 3. Nutarimas dėl nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo priimtas. (Gongas)
16.23 val.
Asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 2, 8, 9, 12, 13, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-428(2) (pateikimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, balsuosime dėl Asociacijų įstatymo 2, 8, 9, 12, 13, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto pateikimo stadijoje. Balsavimas prasideda.
Užsiregistravo 94, balsavo 92: už – 77, prieš nėra, susilaikė 15. Po pateikimo Asociacijų įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektui pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 25 dieną. Ar galime pritarti komitetų paskyrimui? Pritarta bendru sutarimu, prieštaraujančių nėra. Dėl datos taip pat. Ačiū, pritarta.
16.24 val.
Labdaros ir paramos fondų įstatymo Nr. I-1232 3, 7, 8, 9, 18 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-466 (pateikimo tęsinys)
Kitas projektas – Labdaros ir paramos fondų įstatymo 3, 7, 8, 9, 18 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 100, balsavo 99: už – 84, prieš – 1, susilaikė 14. Po pateikimo Labdaros ir paramos fondų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas komitetas nesiūlomas. Galime pritarti dėl komitetų? Pritarta bendru sutarimu. Siūloma svarstyti lapkričio 9 dieną. Dėl datos pritariate? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
16.25 val.
Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo Nr. I-130 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-763 (pateikimo tęsinys)
Kitas įstatymo projektas – Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pateikimo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 98, balsavo 97: už – 87, prieš nėra, susilaikė 10. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas komitetas nesiūlomas. Nėra prieštaraujančių? Ačiū, pritarta. (Šurmulys salėje) Dėl papildomo komiteto yra siūlymas. Prašom, per šoninį mikrofoną – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kultūros komitetą prašyčiau. Ačiū.
PIRMININKAS. Siūlomas Kultūros komitetas. (Šurmulys salėje) Kolegos! Komiteto pirmininkas nepritaria, tuomet balsuojame. Balsuojame dėl papildomo Kultūros komiteto paskyrimo dėl Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Dėl herbo ant automobilio valstybinio numerio. (Šurmulys salėje)
Užsiregistravo 102, balsavo 101: už – 48, prieš – 21, susilaikė 32. Nepritarta papildomo komiteto paskyrimui. Per šoninį mikrofoną – V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju Seimui už sveiką protą.
Beje, kitas įstatymo projektas bus himno įtaisymas į vairo signalą.
PIRMININKAS. Jūs teiksite, kolega? (Juokas salėje)
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš manau, mes kartu su kolega R. Šarknicku. (Plojimai, juokas salėje) Kolega R. Šarknickas šiandien pasirengęs tai svarstyti, tai išties, kadangi yra svarbiausias reikalas.
PIRMININKAS. Ačiū. Per šoninį mikrofoną – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gerai, himną įsteigsime irgi. Jūsų balsas bus tada, gerai? Įdainuosite. Ačiū.
PIRMININKAS. Rastas bendras sutarimas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Šiaip tai yra nekultūringa, kad Vytis neatsidurtų Kultūros komitete. Vis dėlto tai yra kultūra irgi, kultūros dalis. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, jeigu norite registruotis… (Balsai salėje) Atsiprašau, dar nesiregistruosime. Atsiprašau. Pasirodo, yra norinčių. V. Ąžuolas nori praskaidrinti mūsų nuotaiką pareiškimu.
16.28 val.
Seimo narių pareiškimai
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų norėjau perduoti žmonių emocijas, jas prašė atnešti į Seimą ir perduoti. Bet kad visas emocijas perduočiau, reikėtų vartoti keiksmažodžius, tai nevartosiu, nes negražu iš tribūnos tą daryti. Bet vieną prašymą tikrai perduosiu. Prašo žmonės Vyriausybėje įsteigti logikos ministro pareigybę, tikrai prašo, būtų labai gerai, kad galbūt priimami sprendimai bent jau elementarią logiką atitiktų.
Pavyzdys – per visą pandeminį laikotarpį buvo leidžiama valgyti lauke. Leidžiama ir dabar, bet į tualetą nueiti negalima. Ar yra logikos? Nėra logikos. Bet gal galėtume tą padaryti? Aišku, kas valandą keičiasi tie jūsų nutarimai.
Kita logika. Buvo galima maistą išsinešti. Ateini į maisto gaminimo įstaigą, užsisakai ir išsineši. Dabar negalima. Užeiti negalima, užsisakyti negalima, išsinešti negalima, nes reikia kažkur perduoti. Yra logikos? Nėra logikos. Pardavėjas gali pasidaryti testą, kuris galioja 10 dienų, bet į tą pačią parduotuvę ateiti apsipirkti negali. Yra logikos? Nėra logikos.
Mieli valdantieji, na, įsteikite tą pareigybę, žmonėms tikrai bus lengviau gyventi, kad bent jau išaiškintų, ką reikia daryti. (Balsai salėje) Turbūt ir tai jau nestebina.
Paklausus švietimo ministrės, ar yra normalu, kad studentai iš bendrabučių išmetami, kad studentams neleidžiama studijuoti, pasirodo, normalu, nieko tai nestebina. Turbūt toks tikslas ir yra, kad studentai važiuotų mokytis į užsienį, kur nėra prievartos, kad jie galėtų gyventi bendrabučiuose, kur (…) yra logika. Ir tas pasakymas, kad visiems sudaroma galimybė mokytis nuotoliniu būdu, deja, turbūt tik Vilniuje sėdint taip atrodo, kad viskas normalu. Bet vieną dieną studentui sako, kad tu galėsi mokytis nuotoliniu būdu, kitą dieną sako, kad negalėsi. Yra logikos? Nėra logikos. Gal pagaliau įsteikite tą pareigybę, kad žmonės galėtų normaliai gyventi.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dar vienas dalykas, kurį mes per papildomo komiteto skyrimą nepaskyrėme. Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą siūloma svarstyti gruodžio 9 dieną. Galime pritarti datai? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Replika. Per šoninį mikrofoną – S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš kaip nors turiu sureaguoti, nes neteisybę sako Valius. Pirmiausia, ar jūs einate į kavinę tam, kad užeitumėte į tualetą? Na, gal čia reikia. O dėl išsinešimo tai asmeniškai aš buvau kavinėje, kur reikalauja pasų, bet palaukęs lauke gavau maistą išsinešti. Taigi nereikia čia klaidinti, painioti ir kiršinti.
PIRMININKAS. Kolegos, nėra norinčių daugiau pasisakyti? Galime registruotis. Registracija.
Užsiregistravo 78 Seimo nariai. Kolegos, 2021 m. rugsėjo 14 d. vakarinis posėdis baigtas. Visiems gero vakaro. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.