Lietuvos Respublikos Lietuvos kariuomenės Tauragės karinio poligono ir Lietuvos kariuomenės Šilalės karinio poligono įstatymO projektO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
2022 m. vasario 24 d. Rusijos Federacijai pradėjus vykdyti atvirą karinę agresiją prieš Ukrainą ir jos žmones, itin pasikeitė geopolitinė situacija regione. Reaguodamas į tai, Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“ konstatavo, kad Rusijos Federacijos veiksmai turi reikšmingai neigiamą poveikį ne tik Europos Sąjungos ir NATO, ypač rytinių jų narių, saugumui, ir įsipareigojo Lietuvoje sustiprinti šalies gynybos pajėgumus, Lietuvos kariuomenės kovinį rengimą, priimančiosios šalies pajėgumus bei sukurti krašto apsaugai reikiamą karinę infrastruktūrą.
Šiuo metu turimuose kariniuose poligonuose treniruojasi ir Lietuvos, ir Lietuvoje esantys kitų NATO šalių kariai, tačiau turimų karinių poligonų nepakanka, kad būtų užtikrintas Lietuvos kariuomenės kovinis rengimas ir priimančiosios šalies paramos poreikis, todėl, atsižvelgiant į iškilusią grėsmę pirmaeiliams Lietuvos nacionalinio saugumo interesams, būtina Lietuvos teritorijoje kaip įmanoma greičiau įkurti du karinius poligonus ir sukurti jų efektyvų naudojimą užtikrinančią infrastruktūrą.
Nacionalinio saugumo strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“, numatytas vienas iš nacionalinių karinių pajėgumų stiprinimo uždavinių – užtikrinti savalaikį Lietuvos kariuomenės poreikius atitinkančios infrastruktūros, ypač poligonų, vystymą, plėtoti priimančiosios šalies paramos pajėgumus ir infrastruktūrą, sudarančią sąlygas nuolatiniam sąjungininkų pajėgų buvimui bei greitam ir sklandžiam jų dislokavimui ir veikimui Lietuvos Respublikoje.
Atsižvelgiant į Nacionalinėje saugumo strategijoje numatytus uždavinius, susidariusią geopolitinę padėtį bei siekiant įgyvendinti Valstybės gynimo tarybos 2024 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. 55 „Dėl karinių poligonų ir mokymų teritorijų“, Lietuvos kariuomenės Tauragės karinio poligono ir Lietuvos kariuomenės Šilalės karinio poligono (toliau – Tauragės ir Šilalės poligonai arba poligonai) įkūrimą būtina pripažinti ypatingos svarbos projektu.
Siekiant įkurti poligonus numatytoje teritorijoje, turi būti visuomenės poreikiams paimta privati žemė, atliktas valstybinės žemės perdavimas, suformuota poligonų teritorija, sukurta jų infrastruktūra, t. y. parengti teritorijos planavimo dokumentai, atliktos žemės paskirties keitimo procedūros, išpildomi reikalavimai, susiję su statinių projektavimu, kurie įprastomis sąlygomis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, Lietuvos Respublikos statybos, Lietuvos Respublikos žemės, Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, Lietuvos Respublikos želdynų, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, Lietuvos Respublikos miškų, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų, Lietuvos Respublikos kelių įstatymais ir šiuos įstatymus įgyvendinančiais teisės aktais, užtruktų ilgą laiką, todėl Lietuvos kariuomenės Tauragės karinio poligono ir Lietuvos kariuomenės Šilalės karinio poligono įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siekiama sudaryti sąlygas įkurti karinius poligonus ir sukurti jų veiklai reikalingą infrastruktūrą atsisakant tam tikrų jam įkurti nustatytų procedūrų ar sutrumpinant jų terminus.
Įstatymo projekto tikslas – Tauragės ir Šilalės poligonų įkūrimą ir jų infrastruktūrą bei šių poligonų efektyvų naudojimą užtikrinančią infrastruktūrą ne poligonų teritorijoje pripažinti ypatingos svarbos projektu ir nustatyti teisinį reguliavimą, užtikrinantį skubų poligonų įkūrimą ir jų veiklai reikalingos infrastruktūros sukūrimą.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projekto rengimą inicijavo Krašto apsaugos ministerija. Įstatymo projektą parengė Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento (direktorė Judita Nagienė, tel. +370 5 273 5545, el. p. [email protected]) Įstaigų teisinės priežiūros skyriaus vedėja Jūratė Bakšytė-Lozorkevičienė, tel. +370 5 278 7045, el. p. [email protected], patarėjas mjr. Rimgaudas Mockus, tel. +370 5 263 5949, el. p. [email protected], Krašto apsaugos ministerijos Logistikos departamento (direktorius plk. ltn. Remigijus Mika, tel. +370 706 80 833, el. p. [email protected]) Infrastruktūros valdymo skyriaus patarėjas Vytautas Paršeliūnas, tel. +370 706 80 037, el. p. [email protected], patarėja Jurgita Urbonaitė, tel. +370 706 80 513, el. p. [email protected].
Teritorijų planavimas
Teritorijų planavimo įstatymo 1 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad įstatymo nuostatos, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalį, netaikomos teritorijoms, kurioms Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka rengiami karinės infrastruktūros projektai karinei infrastruktūrai, nurodytai Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 6 straipsnio 10 punkte nurodytame sąraše, pritaikyti ir (ar) sukurti.
Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad krašto apsaugos tikslams skirtų teritorijų žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi vietovės lygmens bendrojo plano sprendiniais, jeigu jis neparengtas, – savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendiniais, o neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose – ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais tiek, kiek jie neprieštarauja karinės infrastruktūros projektų sprendiniams, t. y. veikla šiose teritorijose turi neprieštarauti teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, išskyrus karinei infrastruktūrai, nurodytai Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 6 straipsnio 10 punkte nurodytame sąraše.
Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta, kad teritorijų planavimo dokumentuose grafiškai ir raštu pateikiami teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių, teritorijų vystymo reikmių ir sąlygų sprendiniai.
Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnyje nustatyta valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų, kurių sprendiniai gali neatitikti savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendinių, rengimo, derinimo, keitimo, koregavimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarka.
Teritorijų planavimo, įskaitant ir valstybei svarbių projektų, išskyrus karinei infrastruktūrai, nurodytai Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 6 straipsnio 10 punkte nurodytame sąraše, pritaikyti ir (ar) sukurti, procesą sudarančios procedūros tęsiasi ilgą laiką ir gali tęstis iki 3 metų.
Statinių statyba poligonų teritorijoje
Statinio statybai pradėti privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurio išdavimo tvarka ir sąlygos nustatytos Statybos įstatyme. Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalyje nurodytas subjektų, dalyvaujančių statybą leidžiančio dokumento išdavime, sąrašas (9 subjektai). Nurodyti subjektai tikrina statinio projektų sprendinius, o šiam patikrinimui Statybos įstatymo 27 straipsnio 12 dalyje numatytas iki 20 darbo dienų terminas. Dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrose dalyvaujančio didelio subjektų skaičiaus paprastai statybos leidimo išdavimo procedūros, preliminariais skaičiavimais, užima iki 1,5 mėnesio.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statyba baigiama surašant statybos užbaigimo aktą. Statybos užbaigimo akto surašymo tvarka nustatyta Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme. Vadovaujantis minėto įstatymo nuostatomis, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos sudaro visų statinių, kurių statybą baigus privaloma gauti statybos užbaigimo aktus, statybos užbaigimo komisijas, o minėtos komisijos statybos užbaigimo procedūras privalo baigti per 10 darbo dienų nuo visų privalomų dokumentų pateikimo dienos.
Poveikio aplinkai vertinimas
2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės narės gali nuspręsti, atsižvelgdamos į kiekvieną konkretų atvejį, jei taip numato nacionalinės teisės aktai, netaikyti šios direktyvos projektams arba projektų dalims, kurių vienintelis tikslas – gynyba, arba projektams, kurių vienintelis tikslas – atsakas į civilines avarijas, jei jos mano, kad toks taikymas turėtų neigiamą poveikį siekiant tų tikslų. Minėtoje direktyvoje numatytos išimties galimybė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje.
Valstybinės reikšmės miškai
Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad teritorijose, skirtose krašto apsaugos tikslams, miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis netaikant šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų, kai Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės miško žemės plotų pavertimo kitomis naudmenomis, o jeigu tai valstybinės reikšmės miškai, – ir nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų, 13 dalimi nustatyta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti atvejai yra numatyti bendruosiuose planuose ar valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose, miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis ir netaikant šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų, kai tai reikalinga valstybei svarbiems projektams įgyvendinti ir kai Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės miško žemės plotų pavertimo kitomis naudmenomis, o jeigu tai valstybinės reikšmės miškai, – ir nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų.
Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 „Dėl Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2 punktu nustatyta, kad pagal schemas Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina valstybinės reikšmės miškų plotus, 3 punktu nustatyta, kad schemų rengimą ir tikslinimą organizuoja Aplinkos ministerija, o jų rengimą ir derinimą atlieka Valstybinė miškų tarnyba. Sprendimas dėl schemos rengimo ar tikslinimo priimamas aplinkos ministro įsakymu. Šis sprendimas skelbiamas vietos spaudoje, taip pat rengimo organizatoriaus ir rengėjo interneto svetainėse.
Valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės keliai
Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi nustatyta, kad valstybinės reikšmės kelias ar jo ruožas Susisiekimo ministerijos teikimu išbraukiamas iš valstybinės reikšmės kelių sąrašo, kai nutiesiamas naujas valstybinės reikšmės kelias arba miestų ar kitų gyvenamųjų vietovių aplinkkelis, pasikeičia kelio socialinė ekonominė reikšmė ir (ar) kelyje sumažėja transporto priemonių eismo intensyvumas, rekonstrukcijos metu kelių ruožai ištiesinami ir (ar) nutiesiamas to paties pavadinimo kelio ruožas naujoje vietoje. Gavus atitinkamos savivaldybės tarybos sutikimą, tokie keliai teisės aktų nustatyta tvarka perduodami savivaldybių nuosavybėn su visais jiems priklausančiais statiniais ir techninėmis eismo reguliavimo priemonėmis ir įrašomi į vietinės reikšmės kelių sąrašą. Savivaldybės tarybos sutikimu vietinės reikšmės kelias ar (ir) kelio ruožas išbraukiamas iš vietinės reikšmės kelių sąrašo, kai pasikeičia to kelio socialinė ekonominė reikšmė ir kelyje padidėja transporto priemonių eismo intensyvumas ir (ar) jis rekonstruojamas į valstybinės reikšmės kelią ir suderinus su Susisiekimo ministerija perduodamas su visais jam priklausančiais statiniais ir techninėmis eismo reguliavimo priemonėmis valstybės nuosavybėn bei turto patikėjimo teise valdyti, naudotis ir juo disponuoti valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai ir įrašomas į valstybinės reikšmės kelių sąrašą. Paminėtose Kelių įstatymo nuostatose yra aptariamas tik valstybinės reikšmės kelių išbraukimas iš valstybinės reikšmės kelių sąrašo arba įrašymas į valstybinės reikšmės kelių sąrašą ir esant tik paminėtose nuostatose esamoms sąlygoms, be to, Kelių įstatymas nenustato valstybinės reikšmės kelių perdavimo patikėjimo teise valdyti, naudotis ir juo disponuoti kitiems subjektams.
Vietinės reikšmės kelių perdavimui patikėjimo teise valdyti, naudotis ir juo disponuoti kitiems subjektams taikytinos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytos sąlygos.
Žemės paėmimas visuomenės poreikiams
Galimybė privačią žemę paimti visuomenės poreikiams numatyta Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme (toliau – Žemės paėmimo įstatymas). Žemė visuomenės poreikiams paimama Žemės paėmimo įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis, kai ji yra reikalinga ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti. Žemės paėmimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad ypatingos valstybinės svarbos projektais gali būti pripažinti krašto apsaugos sričių projektai. Žemės paėmimo įstatyme nustatyta, kad projektą ypatingos valstybinės svarbos projektu pripažįsta Seimas, priimdamas nutarimą arba įstatymą, o 3 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad, kai, atsižvelgiant į neatidėliotiną visuomenės poreikį plėsti pasirengimą krašto gynybai, ši žemė yra reikalinga karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti, šie projektai pagal šį įstatymą yra laikomi ypatingos valstybinės svarbos projektais, patvirtinus karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, sąrašą.
Siekiant pripažinti projektą ypatingos valstybinės svarbos projektu, viena iš galimų Žemės paėmimo įstatyme nustatytų sąlygų – galimybių studijos, kurioje būtų pateikta išsami numatomo įgyvendinti projekto analizė techniniu, finansiniu ir ekonominiu požiūriais, parengimas, arba karinei infrastruktūrai, nurodytai Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 6 straipsnio 10 punkte nurodytame sąraše, pritaikyti ir (ar) sukurti.
Pirmuoju atveju atliekant žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras privalomas teritorijų planavimo dokumento – specialiojo plano – parengimas, antruoju atveju – Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka parengtas karinės infrastruktūros projektas karinei infrastruktūrai, nurodytai Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 6 straipsnio 10 punkte nurodytame sąraše, pritaikyti ir (ar) sukurti.
Saugomos teritorijos
Saugomų teritorijų įstatyme nustatyta, kad saugomose teritorijoje yra ribojama arba draudžiama veikla (ūkinė ar kita žmogaus veikla), kuri gali daryti neigiamą poveikį aplinkai (didžiausią neigiamą poveikį turi statybos, intensyvus važinėjimas, miško iškirtimas, kt.). Steigiamame Tauragės poligone yra buveinių apsaugai svarbios teritorijos – Karšuvos giria ir dalis Viešvilės aukštupio pelkyno. Steigiamame Šilalės poligone saugomų teritorijų nėra.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymo projektu poligonų įkūrimas, o taip pat šių poligonų efektyvų naudojimą užtikrinančios inžinerinės infrastruktūros statyba (įrengimas) ne poligonų teritorijoje ir naujų saugomų teritorijų už poligonų teritorijų įsteigimas, kuriuo kompensuojamas karinių poligonų nustatymo ir naudojimo neigiamas poveikis juose esančioms gamtos vertybėms, pripažįstami ypatingos valstybinės svarbos projektais. Priėmus Įstatymo projektą, sprendimas pripažinti ypatingos valstybinės svarbos projektais bus priimtas netaikant Žemės paėmimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyto reikalavimo parengti ir pateikti galimybių studijas.
Poligonų efektyvų naudojimą užtikrinančios inžinerinės infrastruktūros statybai (įrengimui) ne poligonų teritorijose ir naujų saugomų teritorijų už poligonų teritorijų įsteigimui, kuriuo kompensuojamas karinių poligonų nustatymo ir naudojimo neigiamas poveikis jame esančioms gamtos vertybėms, Įstatymo projekte numatytas specialusis reglamentavimas netaikomas, o ypatingos valstybinės svarbos projektui – poligonų įkūrimui – nustatomas specialusis teisinis reglamentavimas šiose teisinio reguliavimo srityse:
1) Teritorijų planavimas
Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 8 straipsnio 4 dalimi nustatomos sąlygos neparengus kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų įkuriamų poligonų teritorijose pakeisti žemės sklypų, patenkančių į poligonų teritorijas, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir nustatyti žemės naudojimo būdą, realizuoti statytojo teisę įstatyme nurodytomis sąlygomis (t. y. leisti statyti statinius (karinę infrastruktūrą) neviršijant šiuo įstatymu nustatytų kiekybinių ir kokybinių rodiklių).
2) Statinių statyba poligono teritorijoje
Įstatymo projekto 8 straipsniu atsisakoma statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros statant statinius poligono teritorijoje. Taip pat pažymėtina, kad ypatingųjų statinių (sudėtingų konstrukcijų ir (ar) ploto statiniai) statybos atveju statinio projekto sprendinių atitiktis teisės aktų reikalavimams bus patikrinta atliekant privalomą statinio projekto ekspertizę.
Įstatymo projekto 8 straipsnyje numatyta, kad poligono teritorijoje statomų ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statyba baigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašius deklaraciją (vietoj Statybos užbaigimo akto surašymo) apie statybos užbaigimą, ją patvirtinus ir įregistravus Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos.
Kitais atvejais statinių statybai teritorijose, skirtose krašto apsaugai, bus taikomos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatyti reikalavimai.
3) Poveikio aplinkai vertinimas
Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pasinaudojant Direktyvos 2011/92/ES 1 straipsnio 3 dalyje numatyta išimties taikymo galimybe, nustatoma, kad poligonų teritorijose planuojamiems objektams netaikomi Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai, susiję su planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimu ir planuojamos ūkinės veiklos atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalies 1 punktu numatant išimtį dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrų netaikymo, įvertinta ir tai, kad poligonų įsteigimas ir jų sukuriama nauda užtikrinant nacionalinio saugumo interesus bus didesnė, nei padaryta žala aplinkai dėl poligonuose vykdomos karinės veiklos, ypač įvertinus pasikeitusią geopolitinę situaciją ir jos keliamą grėsmę Lietuvos nacionalinio saugumo interesams. Dėl geopolitinės situacijos pasikeitimo būtina ne tik užtikrinti tinkamą anksčiau minėtų duomenų apie poligonus apsaugą, bet ir kuo skubiau juos įsteigti bei įrengti jiems reikalingą infrastruktūrą.
Įvertinus, kad informacijos apie planuojamos ūkinės veiklos – poligonų teritorijose planuojamus objektus, t. y. duomenų apie Lietuvos kariuomenės infrastruktūrą, jos paskirtį ir vietą, veiklos pobūdį ir mastą, teikimas ir viešinimas gali padaryti žalos ir neigiamą poveikį valstybės gynybos tikslams, pasinaudojama Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje numatyta išimties galimybe neatlikti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo.
4) Valstybinės reikšmės miškai
Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 4 punktu nustatoma, kad poligono teritorijoje esantys valstybinės reikšmės miškų plotai išbraukiami iš valstybinės reikšmės miškų plotų. Šiuo įstatymu išbraukus poligonų teritorijose esančius valstybinės reikšmės miškų plotus iš valstybinės reikšmės miškų plotų, reikės priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą dėl valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų, nes įstatymu išbraukus valstybinės reikšmės miškų plotus iš valstybinės reikšmės plotų nebus pakeičiama valstybinės reikšmės miškų schema, kuri yra neatskiriamoji Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dalis.
Atsižvelgiant į tai, kad Miškų įstatymas nustato, kad valstybinėje miško žemėje galima tik su miškų ūkio veikla susijusi veikla, o poligonus siekiama pradėti naudoti kuo skubiau, valstybinės miško žemės plotų nepaverčiant kitomis naudmenomis, todėl pirmiausia poligonų teritorijose esantys valstybinės reikšmės miškai bus išbraukti iš valstybinės reikšmės miškų plotų.
Paverčiant miško žemę kitomis naudmenomis poligonų teritorijose esančiu mišku ir iš jo pagaminama mediena disponuos valstybinės žemės patikėtiniai, valdę miško žemę iki poligonų įsteigimo, t. y. valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija, taip, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 545 „Dėl Lietuvos kariuomenės karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų“.
5) Valstybei nuosavybės teise priklausantys valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės keliai
Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 4 punktu nustatoma, kad poligono teritorijoje esanti valstybinės reikšmės kelio dalis ir vietinės reikšmės keliai perduodami Lietuvos kariuomenei patikėjimo teise, todėl nereikės priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl valstybei nuosavybės teise priklausančios valstybinės reikšmės kelio dalies ir vietinės reikšmės kelių perdavimo. Perduodama valstybinės reikšmės kelio dalis nurodoma Įstatymo projekto 7 priede. Valstybinės reikšmės kelio dalies ir vietinės reikšmės kelių perdavimo Lietuvos kariuomenei faktas bus įforminamas perdavimo–priėmimo aktais, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre bus registruojamos daiktinės teisės į perduodamus nekilnojamuosius daiktus. Perdavimo–priėmimo aktai bus pasirašomi perduodamo turto valdytojų ir Lietuvos kariuomenės.
Šiuo įstatymu perdavus valstybinės reikšmės kelią Lietuvos kariuomenei reikės priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, kuriuo bus patikslintas Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašas išbraukiant valstybinės reikšmės kelio dalį, patenkančią į karinio poligono teritoriją.
Taip pat reikės priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą dėl VĮ Valstybinių miškų urėdijos turto, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, atitinkamos kapitalo dalies sumažėjimo Lietuvos kariuomenei perduotų vietinės reikšmės kelių verte.
6) Kitas nekilnojamasis turtas
Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 7 punktu nustatoma, kad poligonų teritorijose esantis valstybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, išskyrus įstatymo projekte nurodytus žemės sklypus ir kelius, perduodamas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir juo disponuoti Lietuvos kariuomenei. Patikėjimo teisė atsiranda nuo turto valdytojo ir Lietuvos kariuomenės perdavimo–priėmimo akto pasirašymo dienos. Atsižvelgiant į tai, nereikės priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto perdavimo Lietuvos kariuomenei patikėjimo teise.
Perduodamas nekilnojamasis turtas ir kiti šį turtą identifikuojantys duomenys nurodomi turto valdytojo ir Lietuvos kariuomenės pasirašomame perdavimo–priėmimo akte.
Šiuo įstatymu perdavus valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą Lietuvos kariuomenei, reikės priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą dėl turto, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, atitinkančios kapitalo dalies sumažėjimo Lietuvos kariuomenei perduoto nekilnojamojo turto verte.
Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 8 punktu nustatoma, kad poligonų teritorijose esantis savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, išskyrus įstatymo projekte nurodytus žemės sklypus ir kelius, perduodamas valstybei nuosavybės teise, o patikėjimo teise valdyti, naudoti ir juo disponuoti Lietuvos kariuomenei. Patikėjimo teisė į perduodamą savivaldybių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą atsiranda nuo turto perdavimo–priėmimo akto pasirašymo dienos. Atsižvelgiant į tai, nereikės priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto perdavimo valstybės nuosavybėn ir patikėjimo teisės Lietuvos kariuomenei.
Perduodamas nekilnojamasis turtas ir kiti šį turtą identifikuojantys duomenys nurodomi turto valdytojo ir Lietuvos kariuomenės pasirašomame perdavimo–priėmimo akte.
7) Žemės paėmimas visuomenės poreikiams
Įstatymo projektu pripažįstama, kad Įstatymo projekto prieduose nurodyta valstybinė ir privati žemė yra reikalinga tinkamam ypatingos valstybinės svarbos projektui – poligonų įkūrimui – įgyvendinti. Atitinkamai aptariamos visuomenės poreikiams paimamos žemės paėmimo procedūrų taikymas.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Žemės paėmimo įstatymas, reglamentuojantis žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, taikomas tiek, kiek to nereglamentuoja Įstatymo projektas.
Į Poligonų teritorijas patenkanti valstybinė žemė, kurioje yra atskirais žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės, valstybinės žemės sklypai ir privačios žemės sklypai formuojami, pertvarkomi ir naudojimo sąlygos (paskirtis, naudojimo būdas, servitutai) nustatomos karinės infrastruktūros projektais.
Įstatymo projektu valstybinei žemei žemės paėmimo visuomenės procedūros nėra taikomos, nes sprendimas dėl valstybinės žemės paėmimo visuomenės poreikiams, žemės valdymo patikėjimo teise, jos paskirties ir naudojimo būdo jau priimamas pačiu Įstatymo projektu. Valstybinė žemė perduodama Krašto apsaugos ministerijai patikėjimo teise, o sudarytos sutartys dėl šių žemės sklypų nutraukiamos pačiu Įstatymo projektu. Projektą įgyvendinanti institucija po šio Įstatymo projekto įsigaliojimo kreipiasi į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją dėl duomenų (patikėjimo teisės, paskirties ir naudojimo būdo) Nekilnojamojo turto registre įregistravimo.
Į steigiamų poligonų teritorijas patenka dalis privačios žemės sklypų. Šie žemės sklypai yra išsidėstę Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje. Privačios žemės sklypų, esančių steigiamų poligonų teritorijose, priskyrimas poligonų teritorijoms būtinas poligonų įkūrimui (privatūs žemės sklypai yra įsiterpęs numatomų steigti poligonų teritorijose) ir tinkamam jų funkcionavimui. Atsižvelgiant į tai, dalis žemės sklypų bus paimami visuomenės poreikiams Įstatymo projekte nustatyta tvarka, o kitų žemės sklypų, kuriuose yra Nekilnojamojo turto registre registruotų statinių, įsigijimas valstybės nuosavybėn planuojamas vykdyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimo Nr. 1036 „Dėl Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis.
Privačios žemės sklypai patikėjimo teise Krašto apsaugos ministerijai perduodami tik tada, kai bus atliktos žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros ir įregistruota valstybės nuosavybės teisė į juos.
Žemės paėmimo įstatyme nustatyti reikalavimai dėl teritorijų planavimo dokumentų (specialusis planas, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas) rengimo, derinimo ir viešinimo. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad projekto įgyvendinimui netaikomi Žemės paėmimo įstatyme ir kituose įstatymuose numatyti reikalavimai parengti teritorijų planavimo dokumentus.
Įstatymo projektu nustatomos poligonų teritorijų ribos. Poligonų teritorijų ribos apibrėžiamos pagal Įstatymo projekto prieduose pateikiamus žemės sklypų identifikacinius duomenis.
Įstatymo projekte įtvirtinama, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžia yra šio įstatymo įsigaliojimo data. Atitinkamai Žemės paėmimo įstatyme nurodyti atliktini veiksmai (pranešimų apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžią siuntimas žemės savininkams, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui) skaičiuojami ne nuo Vyriausybės nutarimo patvirtinti specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įsigaliojimo ar apie informavimą dėl jo įsigaliojimo, o nuo įstatymo įsigaliojimo ar pranešimo apie tokį teisės aktą dienos. Žemės savininkams informuoti apie žemės paėmimo procedūros pradžią taikomi sutrumpinti Žemės paėmimo įstatyme nustatyti terminai (5 darbo dienos vietoj 10 darbo dienų). Pranešimams siųsti taikoma Žemės paėmimo įstatyme nustatyta tvarka.
Įstatymo projektu numatoma, kad netaikomos žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo ir su juo susijusios procedūros. Įstatymo projektu siūloma projektą įgyvendinančiai institucijai, parengus turto vertinimo ataskaitą, kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu priimti sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams. Projektą įgyvendinanti institucija organizuoja paimamo visuomenės poreikiams turto vertinimą, kuris atliekamas Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio nustatyta tvarka.
Kadangi Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas nėra rengiamas, o visuomenės poreikiams paimami žemės sklypai nurodyti Įstatymo projekto prieduose, Nacionalinė žemės tarnyba įvertina, ar pateikti dokumentai atitinka Įstatymo projekte nurodytus reikalavimus, ir priima sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams, kuris įforminamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siūloma sutrumpinti Nacionalinei žemės tarnybai nustatytą 30 dienų terminą iki 15 dienų prašymui priimti sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams išnagrinėti.
Į poligonų teritoriją privatūs žemės sklypai patenka visos apimties (vientisi, nedalijant žemės sklypų dalimis). Atitinkamai nėra vykdomos Žemės paėmimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatytos procedūros dėl kadastro duomenų patvirtinimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.
Nacionalinė žemės tarnyba, išnagrinėjusi projektą įgyvendinančios institucijos prašymą, sprendimą tenkinti prašymą įformina žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu. Šio akto turinys iš esmės atitinka Žemės paėmimo įstatymo 5 straipsnio 21 dalyje nustatytus duomenis (Įstatymo projektu siūloma sutrumpinti išsikėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto sutrumpintą terminą iki 3 mėnesių).
Žemės savininko ir (ar) kito naudotojo informavimas apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą, kreipimasis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo ir atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą turtą vykdomas Žemės paėmimo įstatymo 5 straipsnio 3–5 dalyse ir 13 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais.
Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui nepasirašius žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto, projektą įgyvendinanti institucija kreipiasi Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka į teismą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo per 30 dienų (Įstatymo projekte siūlomas sutrumpintas 30 dienų terminas vietoj 60 dienų). Visos ginčų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams nagrinėjimo procedūros vykdomos Žemės paėmimo įstatyme nustatyta tvarka, išskyrus siūlomą sutrumpintą atsiliepimo teismui pateikimo terminą (vietoj 30 dienų siūlomas nustatyti 15 dienų terminas) bei atitinkamai teismo vertinamus duomenis (nėra vertinamas Įstatymo projektu nerengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas).
Įstatymo projektu nustatoma, kad nuosavybės registravimas valstybės vardu vykdomas projektą įgyvendinančios institucijos. Nuosavybė valstybės vardu registruojama ir patikėjimo teisė įregistruojama, kai pasirašomas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas ir atlyginama už žemės paėmimą, o tais atvejais, kai žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas nepasirašytas – kai įsiteisėja teismo sprendimas dėl jo teisėtumo patvirtinimo. Įstatymo projekto 3 priede nurodytų žemės sklypų paskirtis ir naudojimo būdas, kuris turės būti nustatytas atlikus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, įtvirtinamas įstatymo projekte. Pažymėtina, kad minėtos žemės paskirtis ir naudojimo būdas yra pakeičiami tik atlikus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras.
8) Saugomos teritorijos
Poligonuose numatoma plėtoti pratybų infrastruktūrą, vykdyti taktikos pratybas naudojant sunkiąją kovinę ginkluotę ir techniką. Įstatymo projektu numatoma, kad Saugomų teritorijų įstatymą įgyvendinančios institucijos kartu su projektą įgyvendinančia institucija imsis veiksmų, kad neigiamas poveikis saugomoms vertybėms, kurio neįmanoma išvengti dėl poligonų įsteigimo, statinių statybos ar įrenginių įrengimo, poligonų parengimo karinių mokymų ir pratybų veiklai, būtų kompensuojamas įsteigiant lygiavertes saugomas teritorijas kitose vietose. Informacija apie tai Europos Komisijai bus teikiama Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos.
Įstatymo projektu poligonų įkūrimą pripažinus ypatingos svarbos projektu ir nustačius specialų teisinį reguliavimą bus sudarytos prielaidos skubiai įkurti poligonus bei pradėti jų veikimui reikalingos infrastruktūros sukūrimą.
9) Kitos nuostatos
Į poligonų teritorijos ribas patenka valstybinės ir privačios žemės sklypai, valstybinė žemė, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, todėl, siekiant pertvarkyti poligonų teritorijose esančius žemės sklypus į vieną bendro ploto žemės sklypą ir nustatyti jo naudojimo sąlygas, Įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalimi nustatomas specialus reglamentavimas, kad į poligonų teritorijas patenkanti valstybinė žemė, kurioje yra atskirais žemės sklypais nesuformuota valstybinė žemė, valstybinės žemės sklypai ir privačios žemės sklypai formuojami, pertvarkomi, nustatomos naudojimo sąlygos (paskirtis, naudojimo būdas, servitutai ir kt.) Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka rengiant Karinės infrastruktūros projektus.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus Įstatymo projektą bus sudarytos sąlygos užtikrinti Lietuvos kariuomenės kovinį rengimą, tokiu būdu darant teigiamą poveikį Lietuvos nacionaliniam saugumui.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Siekiant įstatymą inkorporuoti į teisinę sistemą nereikės keisti kitų įstatymų.
10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Šiam įstatymui įgyvendinti reikalingi teisės aktai:
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo projektas.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimo Nr. 757 „Dėl Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo projektas.
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 545 „Dėl Lietuvos kariuomenės karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų“ pakeitimo projektas.
4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paimtos privačios ir valstybinės miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis žemės sklypuose Šilalės rajono ir Tauragės rajono savivaldybėse.
5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl VĮ Valstybinių miškų urėdijos turto, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, atitinkamos kapitalo dalies sumažėjimo Lietuvos kariuomenei perduotų valstybei nuosavybės teise priklausančių vietinės reikšmės kelių verte.
6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl Poligono efektyvų naudojimą užtikrinančios inžinerinės infrastruktūros statybos (įrengimo) ne poligono teritorijoje ir naujų saugomų teritorijų už poligono teritorijos įsteigimo, kuriuo kompensuojamas karinio poligono nustatymo ir naudojimo neigiamas poveikis jame esančioms gamtos vertybėms, ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektą įgyvendinančių institucijų paskyrimo.
7. Valstybės ir savivaldybių institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų pagal kompetenciją sprendimai, reikalingi šiam įstatymui tinkamai įgyvendinti.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Poligonų įrengimas bus finansuojamas iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto lėšų ir kitų teisėtai gautų lėšų.
14. Rengiant įstatymo projektą gauti specialistų vertinimai ir išvados
Rengiant Įstatymo projektą negauta specialistų vertinimų.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis
Teritorijų planavimas, statinių statyba.