AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PRINCIPINĖS KARIUOMENĖS STRUKTŪROS, KARIŲ IR LIETUVOS KARIUOMENĖS DARBUOTOJŲ, DIRBANČIŲ PAGAL DARBO SUTARTIS IR GAUNANČIŲ DARBO UŽMOKESTĮ IŠ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR VALSTYBĖS PINIGŲ FONDŲ (IŠSKYRUS DARBUOTOJUS, GAUNANČIUS DARBO UŽMOKESTĮ IŠ EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINĖS, KITOS EUROPOS SĄJUNGOS FINANSINĖS PARAMOS IR TARPTAUTINĖS FINANSINĖS PARAMOS LĖŠŲ (IŠSKYRUS TECHNINĖS PARAMOS LĖŠAS), RIBINIO SKAIČIAUS PATVIRTINIMO ĮSTATYMO NR. XIII-2709 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslas ir uždaviniai

Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio 15 ir 18 skyriuose nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į ilgalaikius nacionalinio saugumo užtikrinimo poreikius, Valstybės gynimo tarybos nutarimus, įstatymu reglamentuoja krašto apsaugos sistemą, taip pat įstatymu nustato principinę kariuomenės struktūrą, ribinius karių ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas) (toliau – kariuomenės darbuotojai), ir kiekvieno laipsnio vyresniųjų karininkų, generolų ir admirolų skaičius. Principinę kariuomenės struktūrą krašto apsaugos ministro teikimu, jam gavus Valstybės gynimo tarybos pritarimą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliojimą, tvirtina Seimas. Pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 10, 10¹ ir 11 straipsnių nuostatas krašto apsaugos ministras teikia Valstybės gynimo tarybai svarstyti ir, gavęs jos pritarimą, Vyriausybės įgaliotas teikia Seimui tvirtinti principinę kariuomenės struktūrą, kurioje nurodomos kariuomenės pajėgų rūšys, nuolatiniai kariuomenės junginiai, daliniai ir jiems prilyginti kariniai vienetai, taip pat ribiniai karių (bendri ribiniai karių skaičiai, ribiniai profesinės karo tarnybos karių skaičiai, ribiniai privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičiai (atskirai nurodant per metus į privalomąją pradinę karo tarnybą pašaukiamų pagal tarnybos atlikimo trukmę, būdą (nuolatinai ar atliekant dalimis) ir karinio rengimo programos turinį, karių skaičius), ribiniai karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių skaičiai, ribiniai kiekvienais metais į pratybas ir mokymus pašaukiamų aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių skaičiai, ribiniai kariūnų skaičiai, ribinis kiekvieno laipsnio vyresniųjų karininkų, generolų ir admirolų skaičius) ir ribiniai kariuomenės darbuotojų skaičiai.

Vadovaudamasi šiomis nuostatomis, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija parengė Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros, karių ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-2709 pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymas) projektą.

Įstatymo projektu siekiama patikslinti nuolatinę principinę kariuomenės struktūrą (įtraukti į principinę kariuomenės struktūrą divizijos dydžio karinį junginį, kitus junginio ir dalinio sąvokas atitinkančius karinius vienetus, taip pat suteikti daliniui naują pavadinimą) ir jais sukomplektuoti reikiamą krašto apsaugos sistemos personalo skaičių (patikslinti pašaukiamų į privalomąją pradinę karo tarnybą karių skaičių, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimui pateiktą svarstyti naujos redakcijos Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 projektą; toliau – Karo prievolės įstatymo projektas).

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Įstatymo projektą parengė Krašto apsaugos ministerija. Tiesioginiai rengėjai – Krašto apsaugos ministerijos Karo tarnybos ir personalo departamento (direktorius plk. Ramūnas Švažas, tel. +370 5 273 5570, el. p. [email protected]) Personalo analizės ir planavimo skyriaus viršininkas plk. ltn. Robertas Lapinskas, tel. +370 5 263 5906, el. p. [email protected], ir vyr. specialistas mjr. Andrius Sakalauskas, tel. +370 5 265 7513, el. p. [email protected].

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai

Šiuo metu principinę kariuomenės struktūrą, ribinį karių ir kariuomenės darbuotojų skaičių nustato Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros, karių ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymas Nr. XIII-2709 (toliau – Principinės kariuomenės struktūros įstatymas).

Principinės kariuomenės struktūros įstatymo 2 straipsnyje nustatytos kariuomenės pajėgų rūšys, nuolatiniai kariuomenės junginiai, daliniai ir jiems prilyginti kariniai vienetai, ribiniai karių ir kariuomenės darbuotojų skaičiai.

Sausumos pajėgas sudaro Pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo pėstininkų batalionas, Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas, Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų batalionas, Karaliaus Mindaugo husarų batalionas, Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas, Logistikos batalionas), Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigada „Žemaitija“ (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų batalionas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas, Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas, Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas, Logistikos batalionas), Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas, Krašto apsaugos savanorių pajėgos (Dainavos apygardos 1-oji rinktinė, Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinė, Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė, Vyčio apygardos 5-oji rinktinė, Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė, Didžiosios Kovos apygardos 8-oji rinktinė).

Karines oro pajėgas sudaro Aviacijos bazė, Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba, Oro gynybos batalionas.

Karines jūrų pajėgas sudaro Karo laivų flotilė, Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba.

Mokymo ir doktrinų valdybą sudaro Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas.

Ryšių ir informacinių sistemų batalionas neturi vardo.

Principinės kariuomenės struktūros įstatyme nustatytas karių, pašaukiamų į privalomąją pradinę karo tarnybą (toliau – PPKT), skaičius nuo 3 790 iki 5 030 per metus yra nepakankamas, tai nesudaro sąlygų Lietuvos kariuomenei nuosekliai artėti link visuotinės karo prievolės įgyvendinimo bei tiesiogiai prisidėti prie reikiamo kariuomenės karinių vienetų sukomplektavimo tiek taikos, tiek karo atveju ir visuomenės pasirengimo krašto gynybai. Taip pat pašaukiamų į PPKT skaičiai nėra atskirai nurodyti pagal tarnybos atlikimo trukmę, būdą (nuolatinai ar atliekant dalimis) ir karinio rengimo programos turinį.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją, Rusijos pradėtą karą prieš Ukrainą, būtina pereiti į kitą pajėgumų lygmenį, kuris būtų nacionalinis struktūrinis elementas bendroje NATO karinių pajėgumų hierarchijoje, įtrauktas į regioninius gynybos planus, užtikrintų efektyvų vadovavimą ir valdymą NATO lygmeniu, taip pat tai būtų patogi platforma veikti Lietuvoje dislokuotų sąjungininkų pajėgoms. Šiuo tikslu siūloma principinę kariuomenės struktūrą papildyti nauju kariuomenės junginiu – Pėstininkų divizija. Suformuotas divizijos dydžio karinis vienetas leistų greičiau reaguoti į grėsmes, nes priešininko pajėgoms būtų sunkiau sukurti kokybinį pranašumą, taip pat leistų reikšmingai pagerinti Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vienetų valdymo efektyvumą, nes divizijos dydžio vienetas užtikrintų integraciją su šiuo metu jau turimais manevriniais vienetais – brigadomis ir rezerviniais vienetais. Taip pat atsirastų sąlygos įgalinti parengtus aktyviojo rezervo karius, nes būtų sukurta didesnė jų integracijos struktūra. Divizijos turėjimas leistų aukštesniu lygmeniu integruotis į NATO struktūras ir taip į Lietuvą pritraukti papildomų sąjungininkų vienetų, kurie būtini aukštesnio NATO lygio integracijai užtikrinti. Divizijos suformavimas pagerintų Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vienetų kovinį rengimą, nes būtų sukuriamos palankesnės sąlygos karinių vienetų sąveikai ir kovinio rengimo plėtojimui, sąlygos rengti manevrinius (brigados), kovinės paramos (inžinerijos, artilerijos, oro gynybos, žvalgybos) ir kitus vienetus.

Divizija bus kuriama etapais, stiprinant jau esamus Lietuvos kariuomenės karinius vienetus ir steigiant naujus karinius vienetus, dalis įgalinimui skirtos ginkluotės ir technikos būtų gaunama iš NATO ir jos sąjungininkų, iki bus įsigyta nuosava. Vystant Lietuvos kariuomenės pajėgumus, prioritetas bus skiriamas Pėstininkų divizijai sunkinti. Planuojama investuoti į kariuomenės sunkiųjų manevrinių vienetų ginkluotę, įsigyti iki šiol neturėtų sistemų – tankų. Atsižvelgiant į ginkluotės įsigijimus, siūloma Pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Karaliaus Mindaugo husarų bataliono pagrindu nuo 2027 m. suformuoti Karaliaus Mindaugo tankų batalioną. Kiti suplanuoti įsigijimai bus skirti nuosekliam Lietuvos kariuomenės kovinių, kovinės paramos ir aprūpinimo bei rezervinių karinių vienetų stiprinimui užtikrinti. Atsižvelgiant į tai, siūloma Pėstininkų diviziją papildyti nauju daliniu – Artilerijos pulku, o jau esamus Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos ir Karinių oro pajėgų Oro gynybos batalionus stiprinti išvystant jų struktūras, kovinę galią ir pajėgumus iki pulko lygmens karinių vienetų. Siūloma šių batalionų struktūrą pakeisti į Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos pulką ir Karinių oro pajėgų Oro gynybos pulką. Paskelbus mobilizaciją ar įvedus karo padėtį, Pėstininkų divizijai bus priskiriama brigada „Aukštaitija“ (formuojama Mokymo ir doktrinų valdybos karinių vienetų ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos pagrindu), Karinių oro pajėgų Oro gynybos pulkas ir esant poreikiui kiti Lietuvos kariuomenės kariniai vienetai.

Pėstininkų diviziją su priskirtais kariniais vienetais sudarys apie 17 500 karių. Ji bus formuojama iš profesinės karo tarnybos karių, PPKT karių, karių savanorių ir aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių.

Siekiant sustiprinti Lietuvos kariuomenės kibernetinio saugumo gynybinį pajėgumą, užtikrinti Lietuvos kariuomenės vadovavimą ir valdymą, ryšių ir informacinių sistemų (toliau – RIS) ir įslaptintos informacijos ryšių ir informacinių sistemų (toliau – ĮIRIS) planavimą, diegimą, plėtrą ir priežiūrą, taip pat vykdyti Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos ryšių ir informacinių sistemų plėtrą ir priežiūrą Lietuvos Respublikoje bei kontroliuoti jų saugumą, siūloma principinę kariuomenės struktūrą papildyti nauju junginiu – Lietuvos kariuomenės Kibernetinės gynybos valdyba (toliau – LK KGV). LK KGV struktūrą sudarys jau esamas Lietuvos didžiojo etmono Kristupo Radvilos Perkūno ryšių ir informacinių sistemų batalionas ir Informacinių technologijų tarnyba. Informacinių technologijų tarnyba bus formuojama pertvarkant šiuo metu esančią Informacinių technologijų tarnybą prie Krašto apsaugos ministerijos. LK KGV su priskirtais kariniais vienetais sudarys apie 720 karių ir civilių darbuotojų. Įgyvendinus šiuos siūlymus, bus sukurtos sąlygos vykdyti kibernetines operacijas, Lietuvos kariuomenei bus perduotas visų karinių radijo dažnių valdymas, RIS turės vieną karinę vadovybę – sutrumpės valdymo ir koordinavimo grandinė, bus užtikrintas efektyvesnis RIS ir ĮIRIS sistemų planavimas, diegimas bei priežiūra ir priskirtų karinių vienetų karinis rengimas.

Taip pat siūloma papildyti Karines jūrų pajėgas nauju daliniu – Uosto ir priekrantės gynybos tarnyba (toliau – KJP UPGT). KJP UPGT steigiama siekiant išplėtoti uosto ir priekrantės gynybos pajėgumą: iki 2028 m. užtikrinti uosto apsaugą, iki 2031 m. – uosto gynybos ir iki 2033 m. – priekrantės gynybos gebėjimus. KJP UPGT uždavinys – taikos, krizės ir ginkluoto konflikto metu vykdyti uosto ir priekrantės apsaugos bei gynybos funkcijas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, Kuršių mariose ir Lietuvos teritorinės jūros priekrantės zonoje, siekiant užtikrinti uosto funkcionalumą nacionalinėms reikmėms, sąjungininkams atvykti bei bendroms operacijoms su NATO vykdyti. Šiuo metu KJP UPGT įsteigtos 465 karių pareigybės.

Siūloma Lietuvos kariuomenės Ryšių ir informacinių sistemų batalionui suteikti Lietuvos didžiojo etmono Kristupo Radvilos Perkūno vardą ir batalioną vadinti Lietuvos didžiojo etmono Kristupo Radvilos Perkūno ryšių ir informacinių sistemų batalionu. Kristupas Radvila Perkūnas (g. 1547 ar 1548–1603 m.) – Lietuvos didysis etmonas, žymus karvedys, garsios Radvilų giminės ainis, Mikalojaus Radvilos Rudojo sūnus, žymių Lietuvos didžiųjų etmonų Jonušo Radvilos ir Kristupo Radvilos (II) Jaunojo tėvas. Dalyvavo Livonijos kare, pirmiausia – Ūlos mūšyje, tėvo vadovautame ir laimėtame. 1570 m. jam buvo patikėta vadovauti Lietuvos sienos su Livonija apsaugai. 1572–1579 m. buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lauko etmonas, nuo 1589 m. – didysis etmonas. Pasižymėjo kovose su rusais ir švedais. Kaip karvedys dalyvavo Stepono Batoro žygiuose prieš Rusiją – atsiimant rusų užgrobtą Polocko miestą, užimant Velikije Lukus ir kitus Pskovo žemės miestus bei tvirtoves. 1581 m. buvo surengta viena įspūdingiausių ir sėkmingiausių Lietuvos karinių operacijų prieš Rusiją – garsusis žygis į Rusijos gilumą, iki pat Volgos aukštupio, kurio metu buvo nukauta apie 10 tūkst. priešų. Buvo iškilęs pavojus Rusijos carui Ivanui IV Rūsčiajam asmeniškai. Šis reidas privertė Rusijos valdovą derėtis su Abiejų Tautų Respublikos valdovu Steponu Batoru dėl taikos ir svariai prisidėjo prie pergalės Livonijos kare bei Rusijos grėsmės pašalinimo gana ilgam laikui. Dėl narsos ir gausių karinių pergalių Kristupui Radvilai prigijo Perkūno vardas.

Šiuo metu Principinės kariuomenės struktūros įstatyme nustatytas karių, pašaukiamų į PPKT, ribinis skaičius iki 5 030 per metus yra nepakankamas, tai nesudaro sąlygų parengti visuomenę krašto gynybai bei tiesiogiai prisidėti prie reikiamo kariuomenės karinių vienetų sukomplektavimo tiek taikos, tiek karo atveju, todėl siūloma tikslinti karių, pašaukiamų į PPKT, ribinius skaičius ir nustatyti juos iki 7 040 per metus. Iš šio skaičiaus nustatyti: pašaukiamų į 9 mėnesių PPKT – iki 4 400, pašaukiamų į 3 mėnesių PPKT, įgijusių Lietuvos kariuomenei trūkstamas profesijas (kvalifikacijas), – iki 100, pašaukiamų nuo 160 iki 200 dienų į PPKT karo prievolininkų, studijuojančių aukštosiose mokyklose ar jas baigusių pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintą jaunesniųjų karininkų vadų mokymo programą, – iki 1 000, pašaukiamų nuo 90 iki 120 dienų į PPKT karo prievolininkų, studijuojančių aukštosiose mokyklose ar jas baigusių pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintas kitas mokymo programas, – iki 1 440, neatitinkančių sveikatos būklės reikalavimų, tačiau savanoriškai pareiškusių norą atlikti karo tarnybą, – iki 100.

Pašaukiamų į PPKT karių ribiniai skaičiai tikslinami atsižvelgiant į Karo prievolės įstatymo projektą, kuriuo patobulintas šaukimo į PPKT modelis siekiant sukurti lankstesnę, patrauklią karo prievolininkams ir kartu užtikrinančią krašto gynybos poreikius PPKT sistemą, atsižvelgiant į karo prievolininko civilinę kvalifikaciją, studijavimą aukštosiose mokyklose bei krašto gynybos poreikius, taip pat siūloma ribinius pašaukiamų į PPKT skaičius diferencijuoti pagal tarnybos atlikimo trukmę ir karinio rengimo programos turinį.

Karo prievolės įstatymo projekte yra numatyti skirtingi PPKT tarnybos būdai išskirti pagal karo tarnybos trukmę: 9 mėnesių PPKT trukmė, kuri gali būti sutrumpinama, bet ne daugiau kaip 3 mėnesiais; 3 mėnesių – karo prievolininkams, įgijusiems Lietuvos kariuomenėje trūkstamas profesijas (kvalifikacijas); nuo 160 iki 200 dienų – karo prievolininkams, studijuojantiems aukštosiose mokyklose ar jas baigusiems pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintą jaunesniųjų karininkų vadų mokymo ar kitas mokymo programas, skirtas pagrindiniam kariniam parengtumui ir (ar) karinei specialybei įgyti; neatitinkančių sveikatos būklės reikalavimų, tačiau savanoriškai pareiškusių norą atlikti karo tarnybą.

Karo prievolininkams, studijuojantiems aukštosiose mokyklose ar jas baigusiems, pradinės karo tarnybos trukmę siūloma diferencijuoti atsižvelgiant į karinio rengimo programų turinį: nuo 160 iki 200 dienų pradinės karo tarnybos atlikimo trukmę siūloma nustatyti pašaukiamiems pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintą jaunesniųjų karininkų vadų mokymo programą, pašaukiamiems pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintas kitas mokymo programas nustatyti PPKT atlikimo trukmę nuo 90 iki 120 dienų.

Pašaukiamų nuo 90 iki 120 dienų į PPKT karo prievolininkų, studijuojančių aukštosiose mokyklose ar jas baigusių pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintas kitas mokymo programas, tarnybos būdas bus įtrauktas į Karo prievolės įstatymo projektą.

Įgyvendinus siūlymus, nuo 2025 m. pašaukiamų į PPKT karių skaičius palaipsniui didėtų (dabar nustatytas pašaukiamų į nuolatinę PPKT skaičius nuo 3 400 iki 4 400, dalyvaujančių jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose skaičius nuo 390 iki 630) ir nuo 2027 m. į PPKT kasmet būtų pašaukiama daugiau kaip 6 tūkst. karo prievolininkų, o vėliau nustatyti pašaukiamų į PPKT karių ribiniai skaičiai sudarytų sąlygas pereiti prie visuotinio šaukimo, kuris padidintų visuomenės parengimą krašto gynybai. Lentelėje pateikiama informacija apie privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičiaus kasmetinį didėjimą atsižvelgiant į ribinius skaičius:

Laiko ašis	2025	2026	2027	2028	2029	2030	2031	2032	2033	2034
1. Pašaukiami į 9 mėnesių PPKT	3865	3870	3900	3900	3900	3900	4020	4120	4220	4400
2. Pašaukiami į 3 mėnesių PPKT, įgiję Lietuvos kariuomenei trūkstamas profesijas (kvalifikacijas)	90	90	90	90	90	100	100	100	100	100
3. Pašaukiami nuo 90 iki 120 dienų į PPKT karo prievolininkai, studijuojantys aukštosiose mokyklose ar jas baigę pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintas kitas mokymo programas (3 metų ciklas)	450	900	1350	1350	1350	1380	1410	1440	1440	1440
4. Pašaukiami nuo 160 iki 200 dienų į PPKT karo prievolininkai, studijuojantys aukštosiose mokyklose ar jas baigę pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintą jaunesniųjų karininkų vadų mokymo programą (3 metų ciklas)	630	650	700	800	900	1000	1000	1000	1000	1000
5. Neatitinkantys sveikatos būklės reikalavimų, tačiau savanoriškai pareiškę norą atlikti karo tarnybą	50	50	50	50	50	100	100	100	100	100
IŠ VISO PPKT	5085	5560	6090	6190	6290	6480	6630	6760	6860	7040

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Kadangi Įstatymo projektu teisinis reguliavimas nekeičiamas iš esmės ir nesiekiama reglamentuoti iki šiol nereglamentuotų santykių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“, 4 punktu, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas.

Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką priimtas Įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.

7. Kaip Įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.

8. Įstatymo projekto atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams

Įstatymo projektas parengtas įgyvendinant Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 236.1 papunktyje nurodytą siekį – sukomplektuoti kariuomenės vienetus.

Įstatymo projektas parengtas įgyvendinant Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 236.2 papunktyje nurodytą siekį – didinti šauktinių skaičių.

Įstatymo projektas parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybės gynimo tarybos 2023 m. gegužės 18 d. nutarimą Nr. V-39 „Dėl Lietuvos kariuomenės divizijos karinio vieneto vystymo“.

9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Pakeitus principinės kariuomenės struktūros vienetų pavadinimus, turės būti pakeistas Lietuvos Respublikos Prezidento 2012 m. kovo 23 d. dekretas Nr. 1K-1002 „Dėl kariuomenės dalinių nuolatinio dislokavimo taikos metu vietų ir teritorinių manevravimo ribų“.

10. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projektu nesiūloma naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų.

11. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus

Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.

12. Jeigu Įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti

Įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės priimti.

13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks Įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)

Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai dėl privalomosios karo tarnybos pokyčių bus įgyvendinami iš bendrųjų Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Numatoma, kad Įstatymo projekto įgyvendinimas dėl karo prievolininkams mokamų išmokų sistemos tobulinimo 2025 m. galėtų pareikalauti apie 3,15 mln. eurų, 2026 m. – 3,54 mln. Eur, o 2027 m. – 3,94 mln. Eur.

Kariuomenės struktūros pokyčiai, susiję su nacionalinės divizijos ir Kibernetinės gynybos valdybos steigimu, bus finansuojami iš bendrų Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, o divizijai sunkinti ir įgalinti reikiamos papildomos ginkluotės, technikos, amunicijos ir infrastruktūros įsigijimai būtų finansuojami iš papildomų Krašto apsaugos ministerijai šiam tikslui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Planuojama, jog artimiausią dešimtmetį sunkinantiems elementams ir reikalingoms priemonėms įsigyti papildomai reikės apie 2,3 mlrd. Eur, o ilguoju laikotarpiu (po 2034 m.) papildomoms priemonėms įsigyti – dar apie 2 mlrd. Eur.

14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Įstatymo projektas svarstytas 2024 m. sausio 23 d. vykusiame Lietuvos Respublikos valstybės gynybos tarybos posėdyje. Įstatymo projektui pritarta vadovaujantis Valstybės gynimo tarybos 2024 m. vasario 6 d. nutarimu V-51.

15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis

Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra „Lietuvos kariuomenė“, „principinė kariuomenės struktūra“.

16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra.

_____________________