 |
|
Lietuvos Respublikos Seimo Laikinajai tyrimo komisijai Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos parlamentiniam tyrimui atlikti
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai
Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai
E. pristatymo informacinė sistema
VšĮ Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai El. paštas lrt@lrt.lt
|
Į 2018-01-26 Nr. S-2018-625
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA
DĖL TEISĖS AKTŲ, REGULIUOJANČIŲ LRT PIRKIMUS
|
|
2018 m. vasario 20 d. Nr. 4-01-1353
|
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo Laikinosios tyrimo komisijos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos parlamentiniam tyrimui atlikti prašymą, atlikome teisės aktų, reguliuojančių Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau – LRT) pirkimus, antikorupcinį vertinimą:
1. Radijo ir televizijos programų sukūrimo, jų parengimo transliuoti paslaugų, jau parengtų programų bei radijo ir televizijos laidų transliavimo eteryje laiko pirkimų tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1264 (toliau – Paslaugų pirkimo aprašas);
2. Televizijos ir radijo programų sukūrimo ir jų parengimo transliuoti paslaugų pirkimo komisijos reglamento, patvirtinto LRT generalinio direktoriaus 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1RA-172 (toliau – Komisijos darbo reglamentas);
3. Viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamento, patvirtinto LRT generalinio direktoriaus 2017 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 1RA-125 (Viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamentas);
4. Mažos vertės pirkimų komisijos darbo reglamento, patvirtinto LRT generalinio direktoriaus 2017 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 1RA-125 (Mažos vertės pirkimų komisijos darbo reglamentas).
Atliekant antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad:
1) Ne visiems LRT pirkimams taikomas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ). VPĮ 6 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad įstatymo reikalavimai netaikomi radijo ir audiovizualinės žiniasklaidos programų, jų sukūrimo, gaminimo pirkimams, kai tokius pirkimus atlieka radijo programų transliuotojas ar visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas, bei radijo ir audiovizualinės žiniasklaidos programų transliavimo eteryje laiko, kai sutartis sudaroma su radijo programų transliuotoju ar visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėju, pirkimams. Minėta išimtis buvo perkelta iš 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES Dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva 2014/24/ES). Minėtos Direktyvos 2014/24/ES preambulėje teigiama, kad žiniasklaidos paslaugų teikėjų skiriamų tam tikrų audiovizualinių ir radijo žiniasklaidos paslaugų viešųjų sutarčių atveju turėtų būti leidžiama atsižvelgti į kultūrinės ar socialinės svarbos aspektus, dėl kurių viešųjų pirkimų taisykles taikyti būtų netikslinga. Dėl šių priežasčių turėtų būti galima taikyti išimtį viešojo paslaugų pirkimo sutartims, kurias skiria patys žiniasklaidos paslaugų teikėjai paruoštų naudoti programų ir kitų parengiamųjų paslaugų, susijusių su programos gamybai būtinais scenarijais ar meniniais pasirodymais, įsigijimui, kūrimui, gamybai ar bendrai gamybai. Taip pat turėtų būti paaiškinta, kad ta išimtis lygiai taip pat turėtų būti taikoma transliuojamosios žiniasklaidos paslaugų ir užsakomųjų paslaugų (nelinijinių paslaugų) atveju. Vis dėlto ši išimtis neturėtų būti taikoma techninės įrangos, būtinos tokių programų gamybai, bendrai gamybai ir transliavimui[1]. Atkreiptinas dėmesys, kad kiti pirkimai, nesusiję su programų kūrimu ir pan., patenka į VPĮ reguliuojamų teisinių santykių sritį, todėl turi būti atliekami pagal viešųjų pirkimų taisykles.
2) LRT savo interneto svetainėje neskelbia informacijos apie sudarytas pirkimų sutartis, teisės aktus, reguliuojančius LRT atliekamus pirkimus ir pan. Be to, LRT, kaip įstaiga, kuri finansuojama ir iš valstybės biudžeto, turėtų savo interneto svetainėje turėti skyrių „Korupcijos prevencija“, kuriame būtų skelbiama (arba pateikiamos nuorodos į informacijos paskelbimo šaltinius) informacija apie korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimą[2].
3) Dėl transliuotojui ar visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjui nustatytos išimties tam tikrų rūšių pirkimams gali egzistuoti didesnė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nes ši sritis yra mažiau kontroliuojama, nustatytos lankstesnės procedūros ir pan.
4) Paslaugų pirkimo aprašo nuostatos taikomos ne tik LRT, bet ir kitoms institucijoms, kurios perka naujų programų sukūrimo, jų transliavimo eteryje paslaugas.
Atlikę teisės aktų, reguliuojančių LRT pirkimus, antikorupcinį vertinimą nustatėme teisinio reguliavimo korupcijos rizikos veiksnių, todėl siekdami ne tik nacionalinio transliuotojo, bet ir kitų subjektų organizuojamų pirkimų proceso aiškumo ir skaidrumo, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
1. Dėl Paslaugų pirkimo aprašo nuostatų:
1.1. Paslaugų pirkimo aprašo pavadinimas, 1 punktas, 2.2 papunktis ir kiti susiję punktai nėra suderinti su VPĮ, įsigaliojusio 2017 m. liepos 1 d., nuostatomis. Pavyzdžiui, pagal VPĮ 6 straipsnio 2 punktą, viešųjų pirkimų išimtis nebeturėtų būti taikoma sukurtų programų parengimo transliuoti paslaugoms. Taigi, darytina prielaida, jog daugiau nei pusę metų anksčiau minėtos paslaugos yra perkamos ne pagal VPĮ taisykles, o pagal išimtį iš viešųjų pirkimų taisyklių nustatantį Paslaugų pirkimo aprašą. Antra vertus, iš teisinio reguliavimo nėra aišku, ar apskritai ir kaip pagal apimtį skiriasi programų sukūrimo ir jų parengimo transliuoti paslaugos. Galimai dėl to galiojančiame VPĮ atsisakyta sukurtų programų parengimo transliuoti paslaugų sampratos. Siekdami teisinio aiškumo ir tinkamo aukštesnės teisinės galios teisės akto taikymo, siūlome suderinti Paslaugų pirkimo aprašo ir galiojančio VPĮ normas. Be to, Paslaugų pirkimo aprašo 28.14 papunkčio nuostatos apie litus keistinos į eurus.
1.2. Paslaugų pirkimo aprašo 5 punkte nustatyta, kad komisija sudaroma transliuotojo arba jo įgalioto transliuotojo vadovo įsakymu (potvarkiu) ne mažiau kaip iš 5 fizinių asmenų. Be to, komisijos pirmininku skiriamas komisiją sudariusio transliuotojo vadovas arba jo įgaliotas asmuo. Nors pagal galiojantį LRT generalinio direktoriaus 2016 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. 1RA-41 „Dėl televizijos ir radijo programų sukūrimo ir jų parengimo transliuoti paslaugų pirkimo komisijos sudėties tvirtinimo“ komisijos pirmininkas ir nėra LRT generalinis direktorius, tačiau minėtas Paslaugų pirkimo aprašo teisinis reguliavimas, taip pat ir Komisijos reglamento 5 punktas sudaro galimybes transliuotojo vadovui pasiskirti save komisijos pirmininku. Pabrėžtina, kad situacijos, kai vienam asmeniui suteikiama teisė formuoti užduotis, priimti galutinius sprendimus ir save kontroliuoti, yra ydingos antikorupciniu požiūriu. Be to, Paslaugų pirkimo apraše nenustatyta komisijos narių rotacijos (keitimosi) tvarka. Mūsų nuomone, nesikeičiant komisijų pirmininkams ir nariams ilgainiui gali susiklostyti neformalių ryšių su paslaugų teikėjais rizika, todėl siekiant išvengti korupcijos rizikos siūlytina nustatyti efektyvią komisijos narių ir pirmininko rotacijos (keitimosi) tvarką, taip pat iš teisės aktų pašalinti galimybę transliuotojo vadovui pasiskirti save komisijos pirmininku.
Ši pastaba, kiek tai susiję su komisijos narių ir pirmininko rotacija, taikytina ne tik ir Komisijos darbo reglamento, bet ir Viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamentui, taip pat Mažos vertės pirkimų komisijos darbo reglamentui.
1.3. Paslaugų pirkimo aprašo 13 punkte nustatyta, kad kai sukūrimo, parengimo transliuoti, transliavimo eteryje paslaugos perkamos skelbiamų derybų ar programų konkurso būdu, Komisija transliuotojo vardu turi išspausdinti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir interneto „Valstybės žinių“ tinklalapyje skelbimą, kuriuo potencialūs teikėjai kviečiami teikti pasiūlymus. Skelbimas apie paslaugų pirkimą gali būti papildomai išspausdintas ir kitame leidinyje, paskelbtas kitur internete. Paslaugų pirkimo aprašo 26 punkte nustatyta, kad paraiškų dalyvauti pirkime, kuris vykdomas skelbiamų derybų būdu, pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 14 dienų nuo skelbimo išspausdinimo „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir interneto „Valstybės žinių“ tinklalapyje dienos. Analogiška nuostata yra nustatyta ir Paslaugų pirkimo aprašo 66 punkte. Atkreiptinas dėmesys, kad nutraukus VĮ „Valstybės žinios“ veiklą, nėra aišku, kokiame leidinyje ir kur internete ir ar iš viso yra skelbiama apie paslaugų pirkimus, taip pat, kaip užtikrinama Paslaugų pirkimo aprašo 26 ir 66 punktuose nustatyta taisyklė. Informacijos neviešinimas arba jos pateikimas ribotam skaičiui suinteresuotų subjektų yra korupcijos rizikos veiksnys. Antra vertus, antikorupcinio vertinimo metu nustatyta geroji praktika, kad LRT apie kai kuriuos konkursus skelbia savo interneto svetainės skiltyje „Skelbimai“, tačiau nėra aišku, ar visi skelbimai apie pirkimus ten skelbiami, ar nėra skelbiama ir kitur, nes Paslaugų pirkimo aprašo nuostatos sudaro tokią galimybę. Siekiant aiškumo, pirkimų proceso atvirumo ir skaidrumo, žiniasklaidos atsakingumo visuomenei, Paslaugų pirkimo aprašo nuostatos turėtų aiškiai nustatyti, kur ir kokios apimties informacija apie pirkimus turėtų būti skelbiama. Mūsų nuomone, turėtų būti skelbiama visa informacija (išskyrus konfidencialius aspektus), susijusi ne tik su pirkimų pradžia (pavyzdžiui, kiek ir kokie paslaugų teikėjai yra rinkoje, pirkimo būdo pasirinkimo motyvai ir pan.), bet ir pabaiga (pavyzdžiui, kokios paslaugos nupirktos, kiek ir kokie teikėjai dalyvavo konkrečiame pirkime, pirkimo sutartis, jos priedai, ir pan.), įskaitant ir neskelbiamus pirkimų būdus, tam galėtų būti pasinaudojama CVP IS, subjektų interneto svetainėmis, jų atskiromis skiltimis „Pirkimai“, kur būtų nuolat atnaujinama informacija apie pirkimus. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 480 (2016 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. 642 redakcija) nuostatas, LRT papildomai siūlytina savo interneto svetainėje atskiroje skiltyje „Korupcijos prevencija“ skelbti informaciją apie korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimą.
1.4. Paslaugų pirkimo aprašo 22 punkte nustatyta, kad skelbiamų derybų būdu perkamos sudėtingos paslaugos, kai pirkimo objektą ir pasiūlymų vertinimo kriterijus labai sunku išsamiai apibūdinti pirkimo dokumentuose. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą, nėra aišku, kas ir pagal kokius kriterijus nusprendžia, kad perkamos paslaugos yra sudėtingos. Kita vertus, jei paslaugas sunku apibūdinti transliuotojui ir jos komisijai, keltinas klausimas ar jos bus paprasčiau apibūdinamos paslaugų teikėjui. Taip pat neaišku, pagal kokius kriterijus ir kas nuspręs, kuris iš teikėjų pateikė geresnį pasiūlymą. Be to, nustačius tokius neaiškius kriterijus skelbiamoms deryboms, gali būti sudaromos sąlygos dažnai taikyti neskelbiamų derybų būdą, kurį nustato Paslaugų pirkimo aprašo 23.1 papunktis[3].
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima prieiti prie išvados, kad komisijai nepavykus apibūdinti perkamų paslaugų skelbiamų derybų būdu ir dėl to neatsiradus pakankamo skaičiaus teikėjų, neskelbiamų derybų metu galėtų būti kviečiamas derėtis tas (veikiausiai tokių teikėjų daug neatsirastų), kuris pateikė pasiūlymą, veikiausiai net neatsižvelgiant į tai, kad pasiūlymų vertinimo kriterijus labai sunku išsamiai apibūdinti pirkimo dokumentuose. Antra vertus, minėtos Paslaugų pirkimo aprašo 22 punkto nuostatos nėra suderintos su Paslaugų pirkimo aprašo 28.2-28.4 papunkčiais, pagal kuriuos komisija pirkimo dokumentuose turi pateikti perkamų paslaugų charakteristiką, teiktinų paslaugų pobūdį, paslaugų kokybinę specifikaciją, pasiūlymų vertinimo kriterijus ir sąlygas. Siekdami teisinio aiškumo, pirkimų proceso skaidrumo, nešališkų ir objektyvių sprendimų, siūlome nustatyti aiškius kriterijus, pagal kuriuos turėtų būti perkama skelbiamų derybų būdu. Manome, kad turėtų būti aiškiai suformuluota, kokie pirkimo būdai, pagal Paslaugų pirkimo aprašą, yra prioritetiniai, o jais turėtų būti tie, kurie vykdomi viešai ir sudaro galimybes konkurencijai bei varžymuisi dėl pirkimo kainos.
1.5. Siekdami teisinio aiškumo, objektyvių ir nešališkų sprendimų, pirkimų proceso skaidrumo, siūlome nustatyti, kas ir pagal kokius kriterijus gali priimti sprendimą, jog nėra kitos alternatyvos kaip tik pirkti iš konkretaus teikėjo (Paslaugų pirkimo aprašo 23.2 papunktis).
1.6. Paslaugų pirkimo aprašo 23.4 papunktyje nėra aišku, pagal kokius kriterijus bus sprendžiama, ar alternatyvūs pirkimai būtų priimtini ar ne. Siekdami teisinio aiškumo ir pirkimų proceso skaidrumo, siūlome nustatyti, kaip sprendžiama, ar alternatyvūs pirkimai priimtini ar ne. Be to, minėtą neskelbiamų derybų sąlygą siūlytina papildyti maksimaliu laiko terminu, kuriam suėjus nebebūtų galima pirkti paslaugų iš vieno (ankstesnio) teikėjo. Taip pat svarstytina galimybė Paslaugų pirkimo aprašo 23 punkto nuostatas derinti su VPĮ 71 straipsnio normomis, reguliuojančiomis neskelbiamų derybų sąlygas. Mūsų nuomone, gerąja praktika laikytina ir tai, jei po pirminių pasiūlymų analizės, būtų atsižvelgiama, kiek įmanoma, ir į paslaugų rinkos kainą, kad derybų metu būtų pasiektas geriausias rezultatas.
Siekiant teisinio aiškumo, teisinių terminų aiškinimo ir taikymo nuoseklumo ir pirkimų proceso skaidrumo, Paslaugų pirkimo aprašo 23.5 papunktis, kuriame vartojama „didelių nepatogumų“ formuluotė, Paslaugų pirkimo aprašo 24 punktas, kuriame vartojamos „įprastos, nesudėtingos paslaugos“ formuluotės, Paslaugų pirkimo aprašo 28.9 ir 53.6 papunkčiai, kuriuose vartojama „išskirtinių atvejų“ formuluotė, Paslaugų pirkimo aprašo 43.2 papunktis, kuriame vartojama „kitų dokumentų“ formuluotė, turėtų būti tikslinamos jų atsisakant arba nustatant aiškius kriterijus, situacijas, kada minėtos formuluotės turėtų būti taikomos praktikoje (pvz., pateikiant pavyzdinį sąrašą) ar pan.
1.7. Paslaugų pirkimo aprašo 241 punkte nustatyta, kad programų konkurso būdu perkamos sukūrimo paslaugos, skirtos meninio, kūrybinio ar kitokio pobūdžio transliuotojo nustatytoms užduotims ar tikslams įgyvendinti. Nėra aišku, kodėl konkurso būdu negalima pirkti, pavyzdžiui, jau parengtų programų bei radijo ir televizijos laidų transliavimo eteryje laiko paslaugų. Mūsų nuomone, konkursas yra skaidrus ir atviras būdas sąžiningai konkurencijai užtikrinti, todėl galėtų būti taikomas plačiau.
1.8. Paslaugų pirkimo aprašo 27 punkte, kuris reguliuoja derybų būdą, nustatyta, kad paraišką ar pirminį pasiūlymą gali pateikti jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikianti ūkio subjektų grupė. Nėra aišku, kuo remdamiesi derybose gali dalyvauti tik juridiniai asmenys ir tik veikiantys jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Be motyvuoto pagrindo ribojant konkurenciją, nebus sulaukiama geriausių pasiūlymų, o konkurencijos ribojimas yra kartu ir korupcijos rizikos veiksnys. Siekdami teisinio aiškumo ir pirkimų proceso skaidrumo, siūlome atsisakyti minėtos Paslaugų pirkimo aprašo nuostatos arba pateikti nuorodas į teisės aktus, kurie nustato pagrįstus kriterijus, kurie leistų derybose dalyvauti tik jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančioms ūkio subjektų grupėms.
1.9. Paslaugų pirkimo aprašo 39 punkte nustatyta, kad išnagrinėjusi pirminius pasiūlymus, komisija atrenka teikėjus, kuriuos pakvies derėtis. Atrenkant teikėjus, vertinama pirminiuose pasiūlymuose nurodyta preliminari kaina, taip pat kitos, transliuotojo nuomone, svarbios pirkimo objekto charakteristikos ir sutarties sąlygos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad potencialių teikėjų atrinkimas turi būti pagrįstas ir motyvuotas procesas pagal teisės aktuose ir pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus ir sąlygas. Tačiau šiuo atveju nevisiškai pagrįstai transliuotojui suteikiama teisė savo nuožiūra spręsti, pagal kokius kriterijus teikėjas bus kviečiamas derėtis. Gali susiklostyti ir taip, kad pirkimo sąlygose bus vienokie kriterijai, tačiau teikėjų atranka bus vykdoma pagal kitokius kriterijus arba pagal mažiau kriterijų negu iš anksto nuspręsta dokumentuose. Siekdami objektyvios ir skaidrios komisijos veiklos, nešališkų ir objektyvių sprendimų, siūlome atsisakyti Paslaugų pirkimo aprašo 39 punkte vartojamos formuluotės „transliuotojo nuomone“ ir nustatyti, kad vertinamos visos pirkimo dokumentuose nustatytos pirkimo objekto charakteristikos ir sąlygos.
Šios pastabos motyvai taip pat taikytini Paslaugų pirkimo aprašo 47 punktui, 80 punktui, taip pat 87 punktui, kuriame nustatyta galimybė nekviesti atskiro teikėjo dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose.
1.10. Siekiant geriausio derybų rezultato ir proceso skaidrumo, siūlytina keisti Paslaugų pirkimo aprašo 40 punktą ir nustatyti, kad komisija privalo kviesti derėtis visus teikėjus, pateikusius pirminius pasiūlymus ir atitinkančius kvalifikacinius reikalavimus. Praktikoje būna atvejų, kad pirminius pasiūlymus pateikę asmenys derybų metu ženkliai sumažina kainą ir pan. Todėl Paslaugų pirkimo aprašo 40 punkte nustatyta formuluotė kviesti derėtis „ne mažiau kaip 3 teikėjus, pateikusius pirminius pasiūlymus“ gali nepagrįstai riboti konkurenciją ir iš proceso pašalinti teikėją, kuris gali pasiūlyti geriausią paslaugą. Pažymime, jog Paslaugų pirkimo aprašo 65 punkte, kuris taikomas konkurso būdui, yra nustatyta, kad visi teikėjai, atitinkantys kvalifikacinius reikalavimus, kviečiami pateikti projektus, todėl siūlome pasinaudoti minėta praktika ir kitiems pirkimų būdams.
Šios pastabos motyvai taip pat taikytini ir Paslaugų pirkimo aprašo 56 punktui.
1.11. Paslaugų pirkimo aprašo 44 punkte nustatyta, kad kiekviename derybų susitikime dalyvauja komisijos pirmininkas ir bent vienas jos narys. Analogiška norma nustatyta ir Komisijos reglamento 23 punkte. Siekdami objektyvios ir skaidrios komisijos veiklos, nešališkų ir objektyvių sprendimų, išvengti situacijų, kai sprendimai priimami tik vieno asmens, siūlome Paslaugų pirkimo apraše (ir Komisijos reglamente) nustatyti didesnį skaičių komisijos narių (pvz., kvorumą, kuris nustatytas Komisijos darbo reglamento 23 punkte (2/3 narių), kurie turėtų dalyvauti derybų susitikimuose ir po to atitinkamai priimti sprendimus.
1.12. Paslaugų pirkimo aprašo 52 punkte nustatyta, kad vykdydama pirkimą kainų apklausos būdu, komisija rengia potencialiems teikėjams rašytinius paklausimus, kad nustatytų teikėją, su kuriuo bus sudaroma sutartis. Rašytiniai paklausimai teikėjams išsiunčiami paštu, faksu, elektroniniu paštu arba įteikiami asmeniškai. Paklausimų išsiuntimo arba įteikimo potencialiems teikėjams data įrašoma Komisijos protokole. Iš paminėtų nuostatų nėra aišku, kaip komisija atsirenka potencialius teikėjus, ar visi galimi teikėjai rinkoje gauna paklausimus ir pan. Be to, vieniems teikėjams paklausimą įteikus asmeniškai, kitiems išsiuntus paštu, pastarieji gali netekti galimybės pateikti pasiūlymą laiku. Siekiant teisinio aiškumo ir pirkimų proceso skaidrumo, siūlytina detalizuoti, pagal kokius kriterijus atsirenkami potencialūs teikėjai, atsisakyti paklausimų įteikimo asmeniškai arba jį taikyti visiems potencialiems teikėjams, taip pat komisijos protokole žymėti ne tik paklausimų išsiuntimo arba įteikimo potencialiems teikėjams datą, bet ir laiką.
1.13. Paslaugų pirkimo aprašo 72 punkte nustatyti projektų atmetimo atvejai, tačiau nėra nustatyta galimybė konkurso dalyviams patikslinti, papildyti neaiškius, neišsamius kvalifikacinius duomenis. Nenustačius minėtos galimybės, iš pirkimo procedūrų gali būti pašalinami teikėjai, kurie tas pačias paslaugas galėtų suteikti žymiai pigiau, be to, tokiais atvejais būtų ribojama sąžininga konkurencija ir neužtikrinamas racionalus lėšų naudojimas. Todėl, siekdami teisinio aiškumo ir pirkimų proceso skaidrumo, siūlome Paslaugų pirkimo aprašo 72 punktą papildyti ir nustatyti, kad, jei teikėjas pateikė netikslius arba neišsamius duomenis, komisija nustato protingą terminą, bet ne trumpesnį nei 3 darbo dienos, trūkumams pašalinti. Priešingu atveju, praktikoje gali susiklostyti ydingų situacijų, kai tiekėjų pasiūlymai yra nepagrįstai atmetami vien dėl netikslumų kvalifikacijos dokumentuose nesuteikiant progos jų ištaisyti, papildyti.
1.14. Paslaugų pirkimo aprašo 3 punkte „programų konkurso“ sampratoje nustatyta, kad su geriausio projekto teikėju gali būti sudaroma pirkimo sutartis, tuo tarpu Paslaugų pirkimo aprašo 85 punkte nustatyta, kad transliuotojas privalo sudaryti pirkimo sutartį su tuo teikėju, kurio pasiūlymą Komisija pripažįsta laimėjusiu. Siekdami teisinio aiškumo ir pirkimų proceso skaidrumo, siūlome suderinti Paslaugų pirkimo aprašo normas, kurios nustato tiek teisę sudaryti sutartį su teikėju, kurio pasiūlymą komisija pripažįsta laimėjusiu, tiek pareigą.
Taip pat teikiame teisinio ir (ar) techninio pobūdžio pastabų, pasiūlymų, kurie gali būti aktualūs tobulinant Paslaugų pirkimo aprašo teisinį reguliavimą:
1.15. Paslaugų pirkimo aprašo 7 punkte nėra nustatyta, koks minimalus būtinas komisijos narių skaičius yra reikalingas, kad komisijos posėdis galėtų būti laikomas teisėtu ir posėdžio metu priimti sprendimai pripažinti galiojančiais. Taip pat Paslaugų pirkimo apraše neaptarta komisijos pirmininko ir narių pareiga nusišalinti nuo sprendimų priėmimo ir pirkimų procedūrų esant viešųjų ir privačių interesų konfliktui. Ir nors minėti momentai yra nustatyti Reglamente, rekomenduotina juos aptarti ir aukštesnės galios teisės akte – Paslaugų pirkimo apraše.
1.16. Paslaugų pirkimo aprašo 12 punkte nustatyta, jog komisija sprendžia, ar už pirkimo dokumentus bus imamas užmokestis (jis turi būti vienodo dydžio visiems teikėjams). Užmokestį sudaro faktinės dokumentų kopijavimo ir pateikimo teikėjams išlaidos. Pažymėtina, kad analogiškos normos buvo nustatytos Perkančiųjų organizacijų supaprastintų viešųjų pirkimų pavyzdinėse taisyklėse, patvirtintose Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 1S-91 (toliau – Pavyzdinės taisyklės). Po Pavyzdinių taisyklių pakeitimų, įsigaliojusių nuo 2015 m. sausio 1 d., minėtų nuostatų buvo atsisakyta. Be to, Paslaugų pirkimo aprašo 14.7 punkte nustatyta, kad iš teikėjo reikalaujama ir garantinio rašto, kuris garantuoja užmokesčio už pirkimo dokumentus sumokėjimą. Siekiant kuo labiau sumažinti žmogiškojo veiksnio įtaką, pirkimų proceso operatyvumo, administracinės naštos mažinimo ir dažniau taikyti elektroninius pirkimus, siūlytina atsisakyti minėtų nuostatų, kurių pagrindu reikalaujama mokesčio už dokumentų kopijavimą ir pateikimą, taip pat garantinio rašto ir organizuojamuose pagal Paslaugų pirkimo aprašo nuostatas pirkimuose dažniau taikyti elektronines (nuotolines) priemones.
Šios pastabos motyvai taikytini ir Paslaugų pirkimo aprašo 14.5 papunkčiui[4], 15 punktui[5], 17 punktui[6] ir kitiems, kurie nustato, kad pirkimų procesas vyksta ne elektroniniu būdu, o raštu.
1.17. Paslaugų pirkimo aprašo 14.1 papunktyje nustatyta, kad skelbime apie pirkimą nurodomas darbuotojo elektroninio pašto adresas, į kurį parašius galima gauti techninę ar kokybinę specifikaciją ir kitus pirkimo dokumentus. Siekiant aiškumo, pirkimų proceso skaidrumo, proceso operatyvumo, siūlytina visą reikalingą informaciją pateikti su skelbimu.
1.18. Paslaugų pirkimo aprašo 16 punkte nustatyta, kokių kvalifikacinių duomenų yra reikalaujama iš paslaugų teikėjų (pvz., finansinio pajėgumo). Siekiant sutartis sudaryti tik su patikimais teikėjais, siūlytina svarstyti galimybę pasinaudoti VPĮ 46 straipsniu ir šalinti teikėjus iš pirkimo procedūrų, jei jie yra teisti už tam tikras veikas, turi įsiskolinimų valstybei ir pan.
1.19. Paslaugų pirkimo aprašo 59 punkte nustatyta, kad geriausiu laikomas ekonomiškiausias pasiūlymas arba tas pasiūlymas, kuriame nurodyta mažiausia kaina, o Paslaugų pirkimo aprašo 60 punkte – teikėjų eilėje pirmuoju įrašomas geriausią pasiūlymą pateikęs teikėjas, toliau teikėjai surašomi pasiūlymų ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka. Siūlytina minėtus punktus suderinti ir Paslaugų pirkimo aprašo 60 punkte nustatyti, kad teikėjai surašomi pasiūlymų ekonominio naudingumo mažėjimo arba kainų didėjimo tvarka.
2. Dėl Komisijos darbo reglamento nuostatų:
2.1. Komisijos darbo reglamento 2 punkte nustatyta, kad komisija veikia nuolat iki išformuojama, tuo tarpu Paslaugų pirkimo aprašo 8 punkte nustatyta, jog komisija veikia nuo sprendimo ją sudaryti priėmimo, kol įvykdys visas rašytines ją sudariusio transliuotojo jai nustatytas užduotis arba kol bus priimtas sprendimas nutraukti pirkimą. Iš pastarosios normos darytina prielaida, jog komisija turėtų būti sudaroma konkrečioms užduotims vykdyti, atskiriems pirkimams organizuoti. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suderinti Paslaugų pirkimo aprašo ir Komisijos darbo reglamento nuostatas ir aiškiai nustatyti, kokiam laikotarpiui sudaroma komisija, taip pat apsvarstyti pastabas ir pasiūlymus, pateiktus šio vertinimo dėl Paslaugų pirkimo aprašo nuostatų 1.2 papunktyje.
2.2. Komisijos darbo reglamento 13.5 papunktį, kuris nustato komisijos nario pareigą pranešti Komisijos pirmininkui apie galimą viešųjų ir privačių interesų konfliktą, siūlytina papildyti nuostatomis, kad komisijos narys (taip pat ir pirmininkas) turi pareigą ir nedelsdamas nusišalinti esant viešųjų ir privačių interesų konfliktui, ne tik pranešti apie jį.
3. Dėl Viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamento ir Mažos vertės pirkimų komisijos darbo reglamento nuostatų:
3.1. Tiek Viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamento 4 punkte, tiek Mažos vertės pirkimų komisijos darbo reglamento 3 punkte nustatyta, kad komisijos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Siekiant visiškai įgyvendinti VPĮ nuostatas, siūlytina minėtuose punktuose taip pat nustatyti, kad skiriant komisijos narius, turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir VPĮ bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą.
3.2. Viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamento 14 punkte nustatyta, kad komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 3 asmenų. Nors dabar LRT sudarytoje komisijoje yra daugiau asmenų ir tai laikytina gerąja praktika, tačiau jei ateityje komisija būtų sudaryta iš minimalaus skaičiaus narių (3), susiklostytų probleminių praktinių situacijų, pavyzdžiui, norint įgyvendinti Viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamento 17 punkte nustatytą taisyklę: kai posėdyje negali dalyvauti nei pirmininkas, nei pavaduotojas, komisijos nariai turi teisę tam posėdžiui balsų dauguma iš komisijos narių išsirinkti posėdžio pirmininką. Be to, komisijų veiklos gali tapti pernelyg formalios, nes minimalus 3 asmenų skaičius yra per mažas tais atvejais, kai vienas iš narių dalyvauti negali arba nusišalina. Siekiant išvengti minėtų situacijų ir užtikrinti viešųjų pirkimų komisijų veiksmingumą ir skaidrumą priimant sprendimus, siūlytina nustatyti bent 5 asmenų komisijos sudėtį arba nustatyti, jog komisijos posėdis laikomas įvykusiu, jei dalyvauja visi jos nariai[7].
3.3. Atsižvelgiant į tai, kad pirkimų iniciatorius rengia pirkimo techninę specifikaciją, atlieka rinkos tyrimus, rengia pirkimų pagrindimus ir kt., siūlytina skirti didesnį dėmesį pirkimų iniciatorių veiksmams viešuosiuose pirkimuose[8], pvz., kontroliuoti ar pildo ir ar teisingą informaciją nurodo nešališkumo deklaracijose ir konfidencialumo pasižadėjimuose ir pan.
Atsižvelgdami į antikorupcinio vertinimo metu nustatytus korupcijos rizikos veiksnius, manome, jog pirkimai pagal Paslaugų pirkimo aprašą būtų atsparesni korupcijai, jei būtų:
1) Skiriamas didesnis dėmesys pirkimų iniciatorių ir komisijų narių nešališkumui;
2) Taikomos konkurencingesnės procedūros atrenkant paslaugų teikėjus;
3) Daugiau viešumo visuose pirkimų etapuose;
4) Užtikrinta pirkimų kontrolė.
Prašome Kultūros ministerijos (dėl pastabų, susijusių su Paslaugų pirkimo aprašo nuostatomis), Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (dėl pastabų, susijusių su LRT teisės aktais) per 2 mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos informuoti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą, kaip atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktus pasiūlymus. Kultūros ministerijos prašome atsakymą paskelbti per Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinę sistemą ir jį susieti su šia antikorupcinio vertinimo išvada.
Direktorius Saulius Urbanavičius
Giedrius Būdvytis, tel. (8 706) 63 354, el. p. [email protected]
Edvinas Chorostinas, tel. (8 706) 62 743, el. p. edvinas.chorostinas@stt.lt