LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL Lietuvos Respublikos

VIDAUS TARNYBOS STATUTO 7, 9, 53 IR 72 straipSniŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

2021-10-26 Nr. XIVP-1012

Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Vidaus tarnybos statuto (toliau – keičiamas įstatymas) 7 straipsnio 5 dalyje siūloma numatyti, kad atitinkamos keičiamo įstatymo nuostatos būtų taikomos ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų administracijos darbuotojams (pabraukta mūsų). Pastebėtina, kad Darbo kodekso 101 straipsnyje, taip pat 171 straipsnyje yra vartojamos sąvokos „administracijos pareigūnai“, „vadovaujantys darbuotojai“. Atsižvelgiant į tai, svarstytina ar siūloma formuluotė „administracijos darbuotojai“ nestokoja aiškumo, t. y. neaišku, ar ji apims ir vadovaujančius asmenis. Manytina, kad, siekiant teisinio aiškumo, siūlomas teisinis reguliavimas turėtų būti tikslinamas.

2. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punkto formuluotėje „turi teistumą dėl padaryto nusikaltimo“ žodžiai „dėl padaryto nusikaltimo“ yra pertekliniai, kadangi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 97 straipsnio 1 dalyje jau yra įtvirtinta, kad turinčiais teistumą yra būtent už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys.

3. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punkte kalbama išimtinai tik apie atvejus, kuomet asmuo pripažįstamas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir kartu teikiama nuoroda į įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Pastebėtina, kad įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 punkte reglamentuojamos situacijos, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. jo atžvilgiu nėra priimamas apkaltinamasis nuosprendis ir toks asmuo nėra pripažįstamas kaltu (teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra įvardijamas kaip kaltas padaręs nusikalstamą veiką). Kitaip tariant, įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punktas šiuo atveju iš esmės neturi jokių reikšmingų turinio sąsajų su keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 punktu, todėl nuoroda į keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 punktą, manytina, yra perteklinė.

4. Siekiant teisinio reguliavimo ekonomiškumo, siūlytina įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 punkto formuluotę „už tyčinį nusikaltimą ar tyčinį baudžiamąjį nusižengimą“ keisti į „už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą“. Be to, formuluotę „už nusikalstamą veiką“ siūlytina keisti į „už nusikalstamos veikos padarymą“.

5. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatomas privilegijuojantis teisinis reguliavimas asmenų, kurie buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad nusikalstama veika prarado pavojingumą, atžvilgiu. Nors analogiškas teisinis reguliavimas yra nustatytas ir šiuo metu galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punkte, tačiau pastebėtina, kad iš esmės visi BK įtvirtinti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai pagal sukeliamus padarinius yra lygiaverčiai – atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui neskiriama bausmė, neatsiranda teistumas, taip pat toks asmuo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra pasmerkiamas valstybės vardu. Be to, nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas iš esmės visais atvejais turi konstatuoti, kad buvo padaryta tam tikra nusikalstama veika. Dėl to abejotina, ar minėtos asmenų grupės išskyrimas iš asmenų, kurie nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleisti kitais BK numatytais pagrindais, yra pagrįstas ir ar jis yra suderinamas su lygiateisiškumo principu.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog tais atvejais, kai asmuo būtų padaręs tyčinę nusikalstamą veiką, kuri prarado pavojingumą, tuomet atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės neskiriant baudžiamojo poveikio priemonių nebūtų kliūtis asmenį pripažinti esančiu nepriekaištingos reputacijos, o tais atvejais, kai asmuo būtų padaręs tyčinę arba neatsargią nusikalstamą veiką, kuri prarado pavojingumą, tuomet atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kartu paskiriant baudžiamojo poveikio priemones jau reikštų, kad asmuo nepriekaištingos reputacijos reikalavimų nebeatitinka. Pastaruoju atveju atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės (kai atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės kartu skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės) dėl to, kad nusikalstama veika prarado pavojingumą, jau nebebūtų traktuojamas kaip išskirtinis kitų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų atžvilgiu. Šis sisteminio nesuderinamumo pavyzdys, mūsų nuomone, irgi atskleidžia, jog aptariamo teisinio reguliavimo vertėtų atsisakyti.

6. Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 72 straipsnio 1 dalies 9 punkte siūloma nustatyti, kad pareigūnas būtų atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jeigu jis padarytų nusikalstamą veiką, dėl kurios būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę. Pastebėtina, kad siūlomas teisinis reguliavimas apimtų atvejus, kai pareigūnas būtų atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę dėl neatsargios nusikalstamos veikos padarymo. Tuo tarpu tais atvejais, kai pareigūnas dėl neatsargios nusikalstamos veikos nebūtų atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, tuomet jį atleisti iš vidaus tarnybos remiantis įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 72 straipsnio 1 dalies 9 punktu nebūtų pagrindo. Toks teisinis reguliavimas, visų pirma, būtų nesuderinamas su BK sistema, kurioje atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės suponuoja asmens teisinės padėties švelninimą, o ne pabloginimą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kuriame įtvirtinta, kad pripažinimas kaltu padarius bet kokią nusikalstamą veiką (tiek tyčinę, tiek neatsargią) sąlygotų neatitikimą nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, siūlytina įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 72 straipsnio 1 dalies 9 punktą atitinkamai koreguoti, jame įtvirtinant, kad asmuo atleidžiamas iš pareigų, kai yra pripažįstamas kaltu dėl bet kokios nusikalstamos veikos (t. y. tiek tyčinės, tiek neatsargios) padarymo. 

7. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 72 straipsnio 1 dalies 9 punkto formuluotėje „už padarytą nusikalstamą veiką buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę“ po žodžių „už padarytą“ įrašyti žodį „neatsargią“, kadangi atvejus, kai asmuo būtų atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl tyčinės nusikalstamos veikos padarymo paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę, šio punkto ribose apimtų kita tame pačiame punkte vartojama formuluotė – „kai buvo padaręs tyčinį nusikaltimą ar tyčinį baudžiamąjį nusižengimą ir buvo teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės įstatymų nustatyta tvarka“. Pabrėžtina, kad pastarosios formuluotės lingvistinė konstrukcija neriboja jos taikymo priklausomai nuo to, ar atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui buvo ar nebuvo paskirtos kokios nors baudžiamojo poveikio priemonės.

8. Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 72 straipsnio 1 dalies 9 punkto formuluotė „tyčinį nusikaltimą ar tyčinį baudžiamąjį nusižengimą“ keistina į „tyčinę nusikalstamą veiką“.

9. Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 72 straipsnio 1 dalies 9 punkte brauktini pertekliniai žodžiai „įstatymų nustatyta tvarka“.

Departamento direktorius                                                                                                  Andrius Kabišaitis

J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected]

S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]

J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]