LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Biudžeto ir finansų komitetas
PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BUHALTERINĖS APSKAITOS ĮSTATYMO NR. IX-574 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP-729
2021-11-03 Nr. 109-P-50
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius, Matas Maldeikis, Liudas Jonaitis, Antanas Čepononis, Simonas Gentvilas, Vytautas Gapšys, Vytautas Mitalas, Valius Ąžuolas, Andrius Palionis.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
EEil. NNr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-08-01 |
(1) 2
|
21 |
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 21 dalyje siūloma apibrėžti sąvokos „vidaus kontrolė“ turinį. Pažymėtina, jog vidaus kontrolė, kaip kontrolės priemonių visuma, yra skirta ne tik apskaitai, tačiau visai subjekto veiklai. Iš projekto nuostatų nėra aišku, koks santykis tarp sąvokų „vidaus kontrolė“ keičiamame įstatyme, kai ja siekiama užtikrinti tik apskaitai keliamų reikalavimų laikymąsi, ir kituose teisės aktuose, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme, kai vidaus kontrole siekiama užtikrinti visų teisės aktų, reglamentuojančių viešojo juridinio asmens veiklą, reikalavimų laikymąsi. Svarstytina, ar atsižvelgus į tai, kad projekte vidaus kontrolė yra siejama tik su apskaita, projekto sąvoka „vidaus kontrolė“ neturėtų būti atitinkamai patikslinta. |
Nepritarti |
Atsižvelgiant į tai, kad Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas taikomas tik viešojo sektoriaus subjektams, o Buhalterinės apskaitos įstatymas – ne tik viešojo sektoriaus, bet ir visiems kitiems šiame įstatyme nurodytiems subjektams, taip pat pažymint, jog keičiamo įstatymo kontekste „vidaus kontrolės“ sąvoka vartojama apskaitos tikslais, kas ir yra nurodyta jos apibrėžtyje, siūlytina šios sąvokos netikslinti.
|
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-08-01 |
(1) 4
|
|
T
|
2. Atsižvelgus į projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio turinį, siūlytina pakeisti šio straipsnio pavadinimą į „Subjektai, galintys pasirinkti supaprastintą apskaitą“. |
Pritarti |
Argumentai: Siekiant nuostatų aiškumo ir pritariant Teisės departamento 2 pastabai, siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 4 straipsnio pavadinimą.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „4
straipsnis. |
|
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-08-01 |
(1) 6 |
2 |
|
3. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aiškus projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje vartojamos sąvokos „nuolatinio pobūdžio paslaugų teikimas“ turinys. Svarstytina, ar projektas neturėtų būti pildomas nuostatomis, nustatančiomis kriterijus, kuriais vadovaujantis paslaugos galėtų būti laikomos nuolatinio pobūdžio. Be to, pastebėtina, jog keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje vartojama formuluotė „nuolatinių ir ilgalaikių paslaugų (energijos, dujų, ryšių, nuomos ir kitų) teikimo“. |
Nepritarti |
Atsižvelgiant į tai, kad nuolatinio pobūdžio paslaugos, už kurių teikimą ekonominės veiklos nevykdantiems fiziniams asmenims leidžiama nerengti apskaitos dokumentų šalių susitarimu, gali būti labai įvairios (energijos, dujų, ryšių, nuomos ir pan.), kurių baigtinio sąrašo nėra, manytina, jog šiuo aspektu pildyti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies netikslinga. |
|
4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-08-01 |
(1) 7 |
4 |
|
4. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje esantis trumpinys „(EB) Nr. 910/2014“ keistinas trumpiniu „(ES) Nr. 910/2014“. |
Pritarti |
|
|
5. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-08-01 |
(1) 11 |
3 |
2 |
5. Atsižvelgus į tai, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 7 punkte yra nurodyta, jog šis įstatymas yra taikomas gyventojams, kurie vykdo ekonominę veiklą, įskaitant individualią veiklą (toliau – ekonominė veikla), siūlytina atitinkamai pakoreguoti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 2 punktą. |
Nepritarti |
Pažymėtina, kad gyventojams, vykdantiems ekonominę veiklą, kaip ji apibrėžta Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme, kuri nepatenka į Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme pateiktą individualios veiklos apibrėžtį (t. y. su nekilnojamuoju turtu ar finansinėmis priemonėmis susijusią veiklą), kurie privalo įsiregistruoti PVM mokėtojais ir kuriems nustatoma prievolė tokius sandorius įforminti apskaitos dokumentais, bus taikomi bendri keičiamame įstatyme išdėstyti reikalavimai dėl ūkinių operacijų pagrindimo, registravimo, dokumentų saugojimo, nenustatant specialios apskaitos tvarkos (kaip yra individualią veiklą vykdančių asmenų atveju). Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 2 punktas šiuo aspektu netikslintinas. |
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
EEil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
UAB „Pačiolis“ 2021-09-17 |
|
|
|
Naujuoju įstatymu visiškai neleistinai norima panaikinti daugybę dešimtmečių vartojamas buhalterinės apskaitos ir buhalterio sąvokas. Pavyzdžiui, pastarąją norima pakeisti abstrakčia apskaitą tvarkančio asmens sąvoka. Ar tai yra buhalterio profesijos prestižo stiprinimo dalis? Šis siekis nuolat buvo pabrėžiamas kiekvieną kartą keičiant dabartinį Buhalterinės apskaitos įstatymą ir kitus susijusius reglamentus. Be to, buhalterio ir buhalterinės apskaitos sąvokos minimos šimtuose kitų įstatymų ir poįstatyminių aktų. Visų jų neketinama keisti. Gal teisėkūros požiūriu ir pakanka naujojo įstatymo projekte įrašyti, kad kituose teisės aktuose aptikę sąvoką buhalteris turėtume suprasti, kad tai yra apskaitą tvarkantis asmuo, o Buhalterinės apskaitos įstatymas reiškia Finansinės apskaitos įstatymą, tačiau painiavos nagrinėjantiems teisės aktus dėl to tik padaugės. |
Nepritarti |
Išanalizavus praktiką, pastebėtina, kad aukštosiose mokyklose dėstoma finansų apskaita, apskaita, bet ne buhalterinė apskaita; dažniausios pareigos subjektuose – finansininkas, finansų vadovas, bet ne vyriausiasis buhalteris (buhalteris), padaliniai, tvarkantys subjektų apskaitą, rengiantys finansines ataskaitas, dažniausiai vadinami finansų ir (arba) apskaitos padaliniais, bet ne buhalterija. Praktikoje apskaitą tvarkantys darbuotojai vadinami labai įvairiai ir pastebėtina, kad vis labiau vengiama vadintis buhalteriais dėl šių pareigų pavadinimo prieštaringo supratimo, „apgaulingumo“: vyriausiuoju buhalteriu galima vadinti ir asmenį, rengiantį didelės įmonės finansines ataskaitas, užtikrinantį tinkamą apskaitos sistemos sukūrimą ir įgyvendinimą, tiek asmenį, tvarkantį mažo subjekto ataskaitas, atitinkamai registruojantį nesudėtingas ūkines operacijas. Didesnė su atskaitomybės ir apskaitos procesais susijusių pareigybių įvairovė yra numatyta tiek tarptautiniame profesijų klasifikatoriuje, tiek 2013-03-06 Ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu Nr. 4-171 patvirtintame profesijų klasifikatoriuje. Visa tai paskatino keisti „buhalterinės apskaitos“, „buhalterio“ sąvokas į „finansinės apskaitos“, „apskaitą tvarkančio asmens“, „finansines ataskaitas sudarančio asmens“ sąvokas, siekiant šiuolaikiškesnio ir platesnio įstatymo nuostatų supratimo. Sąvokų keitimai nereiškia poreikio keisti visus teisės aktus, kuriuose jos naudojamos. Įstatymo projekte siūloma įstatymo įsigaliojimo, įgyvendinimo ir taikymo nuostata dėl sąvokų: „Įsigaliojus šiam įstatymui kituose teisės aktuose: 1) vartojama sąvoka „buhalterinė apskaita“ atitinka šiame įstatyme vartojamą sąvoką „finansinė apskaita“; 2) vartojama sąvoka „vyriausiasis buhalteris (buhalteris)“ atitinka šiame įstatyme vartojamą sąvoką „apskaitą tvarkantis asmuo“; 3) nuorodos į Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą laikomos nuorodomis į Finansinės apskaitos įstatymą, nuorodos į verslo apskaitos standartus laikomos nuorodomis į Lietuvos finansinės atskaitomybės standartus.“ |
|
2. |
UAB „Pačiolis“ 2021-09-17 |
|
|
|
Galiausiai, inicijavusieji sąvokų keitimą neįvertino to, kad buhalterinė apskaita yra bendresnė sąvoka negu finansinė apskaita. Ji apima dvi apskaitos rūšis – finansinę apskaitą, kurios duomenų pagrindu sudaromos įmonių metinės finansinės ataskaitos, ir vadybos apskaitą (Buhalterinės apskaitos įstatyme ši apskaitos rūšis įvardyta valdymo (vidine) apskaita), skirtą aprūpinti įmonės vadybos personalą reikiama apskaitos informacija. Nors ir dabartinis įstatymas nereglamentuoja vadybos apskaitos, tačiau šiai apskaitos rūšiai svarbūs daugelis įstatymu nustatytų dalykų – ūkinių operacijų dokumentavimas, jų registravimas apskaitos registruose ir kiti. Naujojo įstatymo pavadinimo pakeitimas, kartu susiaurinant ir jo taikymo sritį, nepagrįstas. |
Nepritarti |
Įstatymo projekte finansinė apskaita apibrėžiama kaip ūkinių operacijų pagrindimo, vertinimo, registravimo sistema, skirta gauti finansinei informacijai, reikalingai finansinių ataskaitų rinkiniui, mokesčių deklaracijoms ir kitoms ataskaitoms, kuriose pateikiama finansinė informacija, parengti ir (arba) informacijos vartotojų ekonominiams sprendimams priimti. Siūloma „finansinės apskaitos“ sąvoka pagal apibrėžtį yra platesnė nei „buhalterinės apskaitos“ sąvoka, nes skirta gauti finansinei informacijai, reikalingai ne tik finansinėms, bet ir kitoms ataskaitoms sudaryti (mokesčių deklaracijoms, biudžeto vykdymo ataskaitoms ir pan.). Taip pat pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančio Buhalterinės apskaitos įstatymo 8 straipsnį valdymo (vidaus) apskaitą subjektai pasirenka savarankiškai. Jokių reikalavimų nenustatanti nuostata įstatyme yra perteklinė. Todėl valdymo (vidaus) apskaita paliekama subjekto nuožiūrai ir įstatymo projekte nereglamentuojama. |
|
3. |
Apskaitos specialistas doc. dr. Valentinas Bružauskas, 2021-10-15 |
|
|
|
2021-09-14 Seimui buvo pristatyti kelių apskaitos įstatymų keitimo projektai, ir jiems buvo pritarta. Tarp jų: 1. Buhalterinės apskaitos įstatymo pakeitimas. 2. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas. 3. Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymas. Apskaitos sistemos nuostatų pateikimas keliuose įstatymuose nėra racionalus dalykas, nes išsklaido bei iš dalies dubliuoja tos pačios ekonominės veiklos srities teisinę informaciją keliuose teisės aktuose. Tikslinga pasinaudoti Estijos patirtimi. Šioje šalyje yra priimtas vienas kompleksinis buhalterinės apskaitos įstatymas, apimantis: 1) verslo finansinės apskaitos; 2) įmonių finansinės atskaitomybės; 3) konsoliduotos finansinės atskaitomybės; 4) viešojo sektoriaus apskaitos ir 5) nekomercinių organizacijų veiklos apskaitos nuostatas. Lietuvoje irgi vertėtų priimti vieną jungtinį apskaitos įstatymą. Tokia visos apskaitos svarbiausios norminės informacijos sutelktis viename reglamente palengvintų šios informacijos suvokimą įmonių vadovamas bei apskaitos specialistams ir palengvintų jų darbą. Siūlau svarstyti tokį apskaitos reglamentavimo variantą. |
Atsižvelgti |
2021-10-20 Audito komiteto posėdžio protokoliniu nutarimu priimtas sprendimas, siekiant aiškesnio teisinio reguliavimo, pasiūlyti Vyriausybei apsvarstyti galimybę apjungti apskaitą ir atskaitomybę reglamentuojančius įstatymus (Buhalterinės apskaitos įstatymą, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą, Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymą) į vieną įstatymą.
|
|
4. |
Lietuvos draudikų asociacija, 2021-10-15 |
|
|
|
2021 m. liepos 23 d. Lietuvos Respublikos Seimo teisėkūros objektų duomenų bazėje buvo registruotas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-729 (toliau – Projektas). Lietuvos draudikų asociacija, atsitiktinai susipažinusi su Projektu, pastebėjo, jog juo siūloma koreguoti su draudimu susijusį teisinį reguliavimą, dėl kurio norėtume išsakyti savo nuomonę. Projektu siūloma naikinti šiuo metu galiojančias Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – Įstatymas) 102 straipsnio 2-4 dalies nuostatas, kuriose yra nustatyta pareiga apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui drausti savo civilinę atsakomybę bendrosios civilinės atsakomybės draudimu visą apskaitos paslaugų teikimo laikotarpį ir apibrėžta ne mažesnė kaip 2 900 eurų metinė šio draudimo suma. T. y. priėmus siūlomus pakeitimus, apskaitos paslaugas teikiantys subjektai nebeprivalėtų drausti savo civilinės atsakomybės dėl vykdant veiklą padarytos žalos. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios siūlomi minėti pakeitimai, yra diskusijų su suinteresuotomis šalimis metu išsakytas pastebėjimas, jog privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu faktiškai neįmanoma pasinaudoti, nes jis netaikomas tuo atveju, jeigu yra padaryta klaidų. Apgailestaujame, jog diskutuojant šiuo klausimu nebuvo pasiteirauta draudimo specialistų nuomonės bei platesnio paaiškinimo. Norėtume pažymėti, kad tokios probleminės ir, mūsų nuomone, retos situacijos galėjo susiklostyti dėl pačiame Įstatyme nustatyto ne visiškai teisingo ir korektiško, atsižvelgiant į šiuo draudimu siekiamus tikslus, reglamentavimo bei vadovavimosi juo pažodžiui. Šiuo metu Įstatymas numato pareigą draustis bendrosios civilinės atsakomybės draudimu, kas nėra tapatu profesinės civilinės atsakomybės draudimui, kurio vienas pagrindinių tikslų ir yra atlyginti žalą dėl padarytų netyčinių klaidų, vykdant profesinę veiklą. Atkreipiame dėmesį, jog praktikoje šiuo metu sėkmingai veikia ir dėl klaidų padarytą žalą atlygina tokių profesijų kaip advokatų, auditorių, notarų, antstolių, patentinių patikėtinių profesinės civilinės atsakomybės draudimai. Tuo tarpu, bendrosios civilinės atsakomybės draudimas savo esme labiau sietinas su žalos trečiųjų asmenų sveikatai bei turtui atlyginimu ne dėl profesinių pareigų netinkamo atlikimo. Todėl, atsižvelgiant į Įstatymo nuostatas, galbūt ir galėjo pasitaikyti atvejų, kai į draudimo bendroves buvo kreiptasi dėl Įstatyme nustatyto draudimo įsigijimo ir buvo išduotas būtent Įstatyme apibrėžtas bendrosios civilinės atsakomybės draudimo polisas. Vis dėlto, manome, jog šie atvejai nėra dažni. Tai patvirtina ir mūsų surinktos draudimo bendrovių atstovų įžvalgos apie aptariamo draudimo funkcionavimą praktikoje bei pateikti pavyzdžiai, kuriuos norėtume pristatyti. Šiame kontekste svarbu paminėti tai, kad, nepaisant ne visiškai tikslių sąvokų Įstatyme, draudimo bendrovės, suvokdamos klientų veiklos specifiką bei galimas situacijas, nuo kurių siekiama apsidrausti, ir šiandien siūlo klientams produktus, atitinkančius jų poreikius bei interesus. T. y. draudimo bendrovės besikreipiantiems apskaitos paslaugas teikiantiems subjektams siūlo įsigyti profesinės civilinės atsakomybės draudimą ir Įstatyme numatytą reikalavimą traktuoja kaip pareigą drausti būtent profesinę veiklą. Pavyzdžiui, vienos draudimo bendrovės šio produkto aprašyme teigiama, jog: „Buhalterinės apskaitos veiklai vykdyti privalomas profesinės atsakomybės draudimas padės išvengti nuostolių dėl žalos, kurią Jūsų užsakovai patirtų dėl Jūsų atsitiktinių klaidų.“ Kita draudimo bendrovė nurodo: „Mes siūlome advokatų, muitinės tarpininkų, sveikatos priežiūros įstaigų, buhalterių ir auditorių profesinės civilinės atsakomybės draudimą. <...> Nustačius profesinę klaidą, atlyginame trečiajam asmeniui padarytus nuostolius.“ Draudimo bendrovės pažymi, kad buhalterių profesinės civilinės atsakomybės draudimu draudžiami būtent nuostoliai, atsirandantys dėl padarytų klaidų (skubėjimo, teisės aktų ir jų reikalavimų greitos kaitos ir kt. įtaka), kurios yra įvairios: nuo netinkamo ir/ ar aplaidaus buhalterijos tvarkymo, nesumokėtų mokesčių (dėl ko atsiranda mokesčių nepriemokos), netinkamai apskaičiuojamo darbo užmokesčio (neįvertinus atostogų, nedarbingumo ir kt. dienų) iki netinkamai deklaruotų mokestinių prievolių Valstybinei mokesčių inspekcijai. Patys nuostoliai, kuriuos gali patirti įmonė dėl netinkamai tvarkomos buhalterijos, gali būti labai įvairūs ir siekti nuo kelių tūkstančių eurų iki išties didelių sumų. Draudimo bendrovės pateikė ir konkrečius atlygintų žalų dėl padarytų klaidų pavyzdžius. Pavyzdžiui, viena žala buvo susijusi su pandemine situacija ir iš to atsirandančiu būtinų dokumentų tvarkymu. Draudėjo darbuotoja supildė kliento dokumentus dėl subsidijų darbo užmokesčiui gauti ir išsiuntė juos Užimtumo tarnybai. Dėl didelio darbo krūvio nurodė tik tuos darbuotojus, kurie buvo prastovose, ir nenurodė kitų darbuotojų, kurie prastovose nebuvo. Klientas buvo įtrauktas į įmonių, nukentėjusių nuo Covid-19 sąrašą, todėl turėjo teisę gauti subsidiją visiems darbuotojams. Įmonei išmokėta žala šiuo atveju siekė 9 385 eur. Kita draudimo bendrovė dėl panašaus atvejo yra išmokėjusi 4 000 eur. Dėl dar vienos klaidos draudimo bendrovei teko išmokėti net 28 000 eur., kai apskaitą tvarkantis asmuo, darydamas pavedimą, prie sumos pridėjo papildomą 0. Iš pinigus gavusios įmonės jų išieškoti nebepavyko, kadangi pastaroji jau buvo nemoki. Vis tik, draudimo bendrovės pastebi, kad atvejai, kurie yra pripažįstami nedraudžiamaisiais ir žala nėra atlyginama, paprastai būna susiję ne su klaidomis ar kitais profesinės civilinės atsakomybės pažeidimais, o su sutartinės atsakomybės pažeidimais – apskaitą tvarkančio subjekto laiku pagal sudarytą sutartį neatliktais veiksmais, dėl kurių klientai neteko pajamų ar gavo baudų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, jog valstybė turėtų dar kartą įvertinti prievolės drausti apskaitą tvarkančių subjektų civilinę atsakomybę poreikį, naudą ir galimą šios prievolės panaikinimo žalą. Jeigu būtų nutarta šią prievolę išlaikyti, mūsų nuomone, Projekte reikėtų aiškiai apibrėžti draudimo apsaugai keliamus reikalavimus, visų pirma, įtvirtinant profesinės civilinės atsakomybės draudimą ir aptariant kitus praktikoje kylančius probleminius aspektus. Taip pat, remiantis praktinių žalų pavyzdžių analize, ne ką mažiau svarbu įvertinti bei nustatyti klientų poreikius atitinkančią minimalią draudimo sumą. Šiuo metu praktika rodo, kad didelė dalis apskaitą tvarkančių subjektų siekia išpildyti Įstatymo reikalavimus tik formaliai ir renkasi nustatytą minimalią 2 900 eur. metinę draudimo sumą, kurios dažnu atveju gali nepakakti žalai atlyginti. |
Nepritarti |
Pats faktas, kad keičiamame įstatyme nelieka įstatyminio reikalavimo dėl bendrosios civilinės atsakomybės draudimo, nedraudžia apskaitos paslaugas teikiančiam subjektui drausti savo atsakomybę. Apskaitos paslaugas teikiančio subjekto atsakomybės draudimo turėjimas bus laikomas tokio subjekto privalumu, kas bus nurodyta Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos parengtose rekomendacijose dėl apskaitą tvarkančio subjekto pasirinkimo.
|
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
|
EEil. NNr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Audito komitetas, 2021-10-20 |
(1) 6
|
4 |
|
Argumentai: Siekiant keičiamame įstatyme aiškiai įtvirtinti, kad tais atvejais, kai viešojo sektoriaus subjektui bus teikiami elektroniniai apskaitos dokumentai, tokie dokumentai (kurie bus nurodyti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytoje tvarkoje, t. y. sąskaitos faktūros, PVM sąskaitos faktūros ir, esant poreikiui, kiti) turės būti privalomai teikiami į valstybės informacinę sistemą „E. sąskaita“, siūlytina atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalį.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyti elektroniniai |
Pritarti iš dalies |
Argumentai: Siekiant tarpusavyje suderinti Finansinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio ir Viešųjų pirkimų įstatymo 22 straipsnių nuostatas bei siekiant teisinio aiškumo, siūlytina Viešųjų pirkimų įstatyme išbraukti nuostatas, kad sąskaitos faktūros teikiamos tik elektroniniu būdu, papildant Finansinės apskaitos įstatymo 6 str. 4 dalį, kuria nustatoma pareiga subjektams Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais viešojo sektoriaus subjektams ir kitiems subjektams, kurie yra perkančiosios organizacijos, teikti tik elektroninius dokumentus. Tiekėjai turėtų teisę pasirinkti priemonę elektroninio dokumento teikimui tik gavę išankstinį dokumento gavėjo sutikimą, tačiau išankstinio sutikimo būtų nereikalaujama, kai elektroniniai dokumentai teikiami viešojo sektoriaus subjektams arba kitiems subjektams, kurie yra perkančiosios organizacijos, ir tie dokumentai tenkina vieną iš šių reikalavimų: 1) atitinka europinį sąskaitų faktūrų standartą (nes europiniu standartu teikiamus dokumentus galima priimti ir apdoroti E.sąskaitos priemonėmis) arba. 2) teikiami E. sąskaitos priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pasiūlymas: „6 straipsnis. Apskaitos dokumentų parengimas, pateikimas ir priėmimas
1. Apskaitos dokumentai parengiami ūkinės operacijos metu arba jai įvykus ar pasibaigus ir pateikiami (išsiunčiami) gavėjui nedelsiant, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos įvykus ar pasibaigus ūkinei operacijai.
2. Už nuolatinio pobūdžio paslaugų teikimą ekonominės veiklos nevykdantiems fiziniams asmenims apskaitos dokumentai šalių susitarimu gali būti nerengiami.
3.
Elektroniniai apskaitos dokumentai jų gavėjui teikiami elektroninį apskaitos
dokumentą parengusio subjekto pasirinktomis priemonėmis, kai yra išankstinis
apskaitos dokumento gavėjo sutikimas, išskyrus atvejus, kai
elektroniniai apskaitos dokumentai teikiami šio straipsnio 4 dalyje
nurodytiems subjektams atitinka Europos elektroninių sąskaitų faktūrų
standartą ar teikiami naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis
4.
|
|
2. |
Audito komitetas, 2021-10-20 |
(1) 15
|
1 |
|
Argumentai: Siekiant akcentuoti, kad viešojo sektoriaus subjektams, kurie finansinę apskaitą tvarko patys, nustatoma atskira Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos tvarka dėl finansinės apskaitos tvarkymo ir organizavimo, siūlytina atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalį.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. |
Pritarti |
|
|
3. |
Audito komitetas, 2021-10-20 |
(1) 16 |
2 |
|
Argumentai: Siekiant akcentuoti, kad viešojo sektoriaus subjektams, kurių finansinė apskaita tvarkoma centralizuotai, nustatoma atskira Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos tvarka dėl finansinės apskaitos tvarkymo ir organizavimo, siūlytina atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalį.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Viešojo sektoriaus subjektų centralizuotai organizuojamos ir tvarkomos apskaitos tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“ |
Pritarti |
|
|
4. |
Audito komitetas, 2021-10-20 |
(2)
|
|
|
Argumentai: 1. Atsižvelgiant į tai, kad tinkamam pasirengimui įgyvendinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatytą prievolę susieti valstybės ir savivaldybių turto apskaitos registrų duomenis su Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje esančiais tokio turto erdviniais duomenimis, siekiant sudaryti sąlygas turėti tikslius duomenis apie valdomą valstybės ir savivaldybių turtą, reikalingas ilgesnis pasirengimo laikotarpis, tikslintinos keičiamos įstatymo projekto nuostatos, reglamentuojančios įstatymo įsigaliojimą, taikymą ir įgyvendinimą. Įvertinus įstatymo projekto iniciatorių argumentus, siūlytina nustatyti, kad įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalis įsigaliotų 2025 m. sausio 1 d., atitinkamai Vyriausybė ar jos įgaliota institucija šios nuostatos įgyvendinamuosius teisės aktus priimtų iki 2024 m. gruodžio 31 d. 2. Atsižvelgiant į tai, kad tinkamam pasirengimui įgyvendinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje numatytą prievolę, numatančią, kad tais atvejais, kai viešojo sektoriaus subjektui bus teikiami elektroniniai apskaitos dokumentai, tokie dokumentai (kurie bus nurodyti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytoje tvarkoje, t. y. sąskaitos faktūros, PVM sąskaitos faktūros ir, esant poreikiui, kiti) turės būti privalomai teikiami į valstybės informacinę sistemą „E. sąskaita“, reikalingas ilgesnis pasirengimo laikotarpis, tikslintinos keičiamos įstatymo projekto nuostatos, reglamentuojančios įstatymo įsigaliojimą, taikymą ir įgyvendinimą. Įvertinus įstatymo projekto iniciatorių bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos argumentus, siūlytina nustatyti, kad įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalis įsigaliotų 2025 m. sausio 1 d., atitinkamai Vyriausybė ar jos įgaliota institucija šiai nuostatai įgyvendinti reikalingus įgyvendinamuosius teisės aktus priimtų iki 2023 m. sausio 1 d. Tokiu reguliavimu prievolė apskaitos dokumentus (kai jie teikiami viešojo sektoriaus subjektams) teikti į informacinę sistemą „E.sąskaita“ įsigaliotų nuo 2025 m., tačiau parengus reikiamus poįstatyminius teisės aktus subjektai galimybę naudotis „E. sąskaita“ su planuojamais jos privalumais turėtų nuo 2023 m. sausio 1 d., kas užtikrintų galimybes verslui prisitaikyti ir pasirengti 2025 m. įsigaliosiančiam reguliavimui.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio
straipsnio 2-6 2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 17 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.
4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus.
6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2023 m. sausio 1 d. priima šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos 6 straipsnio 4 dalies nuostatai įgyvendinti reikalingus įgyvendinamuosius teisės aktus.
1) vartojama sąvoka „buhalterinė apskaita“ atitinka šiame įstatyme vartojamą sąvoką „finansinė apskaita“; 2) vartojama sąvoka „vyriausiasis buhalteris (buhalteris)“ atitinka šiame įstatyme vartojamą sąvoką „apskaitą tvarkantis asmuo“; 3) nuorodos į Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą laikomos nuorodomis į Finansinės apskaitos įstatymą, nuorodos į verslo apskaitos standartus laikomos nuorodomis į Lietuvos finansinės atskaitomybės standartus.
|
Pritarti iš dalies |
Argumentai: 1. Atsižvelgiant į didelį kiekį poįstatyminių teisės aktų, kuriuos privalės parengti Finansų ministerija, siūlytina nustatyti šio įstatymo ir lydinčiųjų įstatymų dviem mėnesiais ilgesnį poįstatyminių teisės aktų parengimo terminą ir projekto 2 straipsnio 3 dalyje nustatyti, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija įgyvendinamuosius teisės aktus priimtų iki 2022 m. kovo 31 d. 2. Atsižvelgiant į tai, kad siekiant teisinio aiškumo, Komiteto 1 pasiūlymu patikslintos projekto 1 straipsniu keičiamo 6 straipsnio 4 dalies formuluotė pagal kurią atvejus, kai teikiami dokumentai elektroniniu būdu ir per E. sąskaita tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais, siūlytina atsisakyti Audito komiteto pasiūlytos 2 straipsnio 6 dalies formuluotės, kuria buvo pasiūlyta nustatyti, kad įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalis įsigaliotų 2025 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė palaipsniui nustatys pilną perėjimą prie E. sąskaitos naudojimo tik tada, kai bus pilnai pasirengta.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio
straipsnio 2-4 2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 17 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.
4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus.
5. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 15 straipsnio 2 dalis taikoma nuo bendros viešojo sektoriaus veiklos valdymo informacinės sistemos įdiegimo viešojo sektoriaus subjekte dienos. 6. Įsigaliojus šiam įstatymui kituose teisės aktuose: 1) vartojama sąvoka „buhalterinė apskaita“ atitinka šiame įstatyme vartojamą sąvoką „finansinė apskaita“; 2) vartojama sąvoka „vyriausiasis buhalteris (buhalteris)“ atitinka šiame įstatyme vartojamą sąvoką „apskaitą tvarkantis asmuo“; 3) nuorodos į Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą laikomos nuorodomis į Finansinės apskaitos įstatymą, nuorodos į verslo apskaitos standartus laikomos nuorodomis į Lietuvos finansinės atskaitomybės standartus. 7. Vyriausybės įgaliotos įstaigos patvirtinti verslo apskaitos standartai taikomi, kol Lietuvos Respublikos finansų ministras patvirtina atitinkamus Lietuvos finansinės atskaitomybės standartus. 8. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos tvarka taikoma, kol atitinkamą Lietuvos finansinės atskaitomybės standartą patvirtina finansų ministras. 9. Finansų ministerija po 2 metų nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos per 6 mėnesius atlieka šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 6 dalies 3 ir 4 punktuose, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 14 straipsnio 3 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą.“
|
7. Komiteto sprendimas. pritarti iniciatorių pateiktam ir Komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-729, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas, Audito komiteto pateiktus pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė ir Komiteto išvadoms.
8. Balsavimo rezultatai: už – 9; prieš – 0; susilaikė – 1.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas, Andrius Palionis.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-729(2).
Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas
Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė