LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 113
STENOGRAMA
2017 m. lapkričio 7 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS,
Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotoja I. DEGUTIENĖ
10.00 val.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Gintaro Ramono 55-ųjų gimimo metinių ir 20-ųjų mirties metinių paminėjimas
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF*). Gerbiamieji kolegos! Šios dienos mūsų posėdį pradedame Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, noriu pabrėžti, jauniausio signataro, Gintaro Ramono 55-ųjų gimimo metinių ir 20-ųjų mirties metinių paminėjimu. Kartu su mumis, Seimo nariais, minėjime dalyvauja giminės ir artimieji, Nepriklausomybės Akto signatarai, garbingi svečiai.
Gerbiami kolegos, tylos minute pagerbkime G. Ramono atminimą.
Tylos minutė
Ačiū. Kviečiu apie signatarą mintimis pasidalinti Seimo narį, kraštietį V. Gailių.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Mieli artimieji, garbūs kolegos, profesinė veikla lėmė, kad pirmomis akimirkomis, skaudžiausiomis akimirkomis man teko būti šalia G. Ramono artimųjų atliekant savo profesinę pareigą, vienam iš pirmųjų ištarti užuojautos žodžius ir atlikti savo profesinę pareigą.
G. Ramonas gimė 1962 m. lapkričio 6 d. Joniškio rajone, Bariūnų kaime. Mama – lietuvių kalbos mokytoja, tėtis tuo metu – vieno stipriausių žemės ūkių, Bariūnų kolūkio, pirmininkas, turėjęs didelį autoritetą tiek Joniškio rajone tarp žemdirbių, tiek visoje Lietuvoje.
G. Ramono politinės karjeros pradžia siejama su Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiu. Kaip niekas kitas, būdamas Sąjūdžio aktyvistu, nuo Sąjūdžio 1989 metais G. Ramonas be Komunistų partijos žinios tampa Joniškio rajono Daukšių kolūkio pirmininku. G. Ramonas kartu su kitais Joniškio sąjūdžio delegatais dalyvavo Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo darbe ir buvo aktyvus Sąjūdžio kūrėjas Joniškio rajone. Iš jo citatų buvo galima suprasti, kad Joniškis nebuvo toks aktyvus, ir G. Ramono dėka joniškiečiai įsiliejo į sąjūdiečių gretas.
1990 m. kovo 4 d. Joniškio rinkimų apygardoje G. Ramonas išrinktas Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatu. Beje, už G. Ramoną tuo metu balsavo beveik 8 tūkst. rinkėjų.
1990 m. kovo 11 d. paskelbus Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“, G. Ramonas, kaip ir minėjo posėdžio pirmininkė, buvo jauniausias signataras, jam tuo metu buvo 28-eri metai.
Aukščiausiojoje Taryboje-Atkuriamajame Seime priklausė Sąjūdžio centro frakcijai. G. Ramonas kaip parlamentaras aktyviai įsitraukė į tris pagrindines veiklos kryptis: Lietuvos valstybės atkūrimo darbus, savivaldos institucijų kūrimą ir žemės ūkio reformą. Nuo 1990 m. kovo 20 d. iki 1991 m. lapkričio 21 d. jis dirbo Valstybės atkūrimo nuolatinėje komisijoje, taip pat buvo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo III sesijos posėdžių Balsų skaičiavimo komisijos nariu, nuo 1991 m. lapkričio 26 d. iki kadencijos pabaigos dirbo Savivaldybių reikalų komisijoje, o nuo 1992 m. sausio 30 d. – dar ir Mandatų ir etikos komisijoje.
Sunkiomis akimirkomis Gintaras rašė: „Kartais visuomenė iš savo išrinktųjų reikalauja to, ko neturi ji pati. Visoje Lietuvoje dabar nėra aiškumo, galvojama, kad prezidento institucijos įvedimas išspręs problemas. Kas tas Sąjūdis? Man atrodo, kad dabar kiekvienas rungiasi dėl savo vietos, kaip sakoma, kad ateis žmogus ir pasidarys tvarka.“
1992 m. spalio 25 d. balotiravosi Seimo rinkimuose Pakruojo ir Joniškio rinkimų apygardoje Nr. 46, tačiau nebuvo išrinktas į parlamentą. Po šių rinkimų G. Ramonas visam laikui grįžo į gimtąjį Joniškį. „Vilnius ir Kaunas man per dideli“, – sakė G. Ramonas, sugrįžęs į Joniškį. Alinantis intensyvus darbas išsunkė jėgas, teko gulėti ligoninėje, gydytis, jis troško tylos ir ramybės. Šventės praeina, lieka kasdienybė – vienoda, pilka, nieko naujo nebeatnešanti.
Jauniausias Kovo 11-osios Akto signataras joniškietis G. Ramonas, nuo Sąjūdžio laikų buvęs politinių įvykių sūkuryje, visiems laikams liko idealistas. Ir palūžo susidūręs su realia gyvenimo kasdienybe. „Mano gyvenimas ėjo iš aukštai, apačioje neteko kapstytis, dabar tenka“, – taip apie save kalbėjo G. Ramonas. „Mane labiausiai žeidžia žmonių požiūris, neva signataras, tai galėjai įsitaisyti kur nors tenai. Laikui einant signataras valstybėje įgis reikšmingesnį statusą. Kuo daugiau sėkmingų valstybės žingsnių, tuo signatarai bus prisimenami šviesesne spalva,“ – sakė G. Ramonas.
G. Ramono nebėra. Ryškios asmenybės, kuriai niekas nenorėjo ar negalėjo ištiesti pagalbos rankos, kai jos labiausiai reikėjo, kai sprendėsi gyvybės ar mirties klausimas. G. Ramonas palaidotas Joniškio senosiose kapinėse.
Apie signatarą byloja kukli lenta jo mokykloje, Mato Slančiausko gimnazijoje, prie gimnazijos ir Joniškio parke pasodinti ąžuolai. Joniškio rajono Bariūnų kaime – memorialine lenta pažymėtas namas stačiais laiptais į palėpę, kuriame G. Ramonas augo ir iki devynerių metų gyveno su šeima. Šiame name prabėgo vaikystė.
Tragiško likimo signataro atminimas įamžintas R. Montvilaitės knyga „Gintaras Ramonas“. Savimi Gintaras sumokėjo už savo idealizmą, jis nemokėjo priimti gyvenimo tokio, koks yra, – teigia lietuvių kalbos mokytoja, gerbiama mokytoja, Gintaro mama I. Ramonienė.
Jeigu šiuo metu G. Ramonas būtų politikas, ko gero, išgirstume ne vieną šokiruojantį posakį ar pamatytume netikėtą politinį posūkį. Buvo gyvas ir humoro jausmą turintis žmogus. Nelabai pamaldus, bet net savo privačiuose užrašuose Dievo vardą rašė iš didžiosios raidės. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju Seimo nariui V. Gailiui.
Dabar kviečiu G. Ramono kolegą Nepriklausomybės Akto signatarą Z. Vaišvilą tarti žodį.
Z. VAIŠVILA. Aš prašyčiau gerbiamąjį Seimo narį G. Landsbergį ne nugara pagerbti G. Ramono atsiminimą. Ačiū.
Gerbiamas Seime, prieš 20 metų savo sprendimu mus paliko jauniausias Lietuvos nepriklausomybę atkūrusios Aukščiausiosios Tarybos deputatas G. Ramonas. Šiemet jis turėjo sulaukti 55-erių ir būti su mumis. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Joniškio rajono tarybos pirmininko G. Ramono mintis prieš lemtingus rinkimus ir lemtingus jo gyvenimo pokyčius: „Sąjūdis nieko negali pažadėti, išskyrus laisvę, nes Sąjūdis esi tu pats. Giliau suvokiau Lietuvos valstybės atkūrimo būtinumą – tai vienintelė sąlyga išlikti tautai, tragiškiausia, kad šito mes nepastebime.“ Gintaro mama Irena po šių rinkimų ištarė pranašiškus žodžius: nenoriu sūnaus atiduoti. Beje, aš šią kalbą pavadinau „G. Ramonas – Lietuvos likimo simbolis“, todėl labai kviečiu susimąstyti.
Šiandien mes turime atsiprašyti žmonos Linos ir Gintaro dukrų Monikos ir Ievos. Gintaro lemtis ir šios šeimos išbandymai – tai tragiško Lietuvos likimo simbolis. Sąjūdžio žmogų, visa savo esybę atsidavusį šiam šventam mūsų tikslui, deginusį save ir tuo skriaudusį šeimą, džiuginusį ir tuo skaudinusį jo mamą, mes paaukojome ant Lietuvos nepriklausomybės aukuro. Nerasdavome laiko susivokti ir gerbti vienas kito nuomonę, išklausyti, laiku pasikalbėti, paremti Gintaro petį.
G. Ramonas – jautrus ir nuoširdus savo siekiais, ne tik buvo jaunatviškai energingas, bet ir giliai toliaregiškai matantis. Gal ne visada jis pasirinkdavo tinkamą išraiškos žodį, tačiau jį giliai sukrėtė jo rinkėjų krašto kolūkio žmonės, 1989 metais (netikėtai jam pačiam) patikėję Gintarui vadovavimą jiems.
Ištraukos iš 1920 m. rugpjūčio 22 d. „Sidabrės“ laikraščio interviu su G. Ramonu: „Jaučiu visišką apatiją ir susierzinimą. Atrodo, žmones kankina negerų laikų nuojauta. Kiekvienas turi aibę problemų ir negali pradėti normaliai gyventi, nes nežino, pagal kokias taisykles reikės gyventi.“ Kolūkių išardymas Gintarą sudraskė visapusiškai. Aukščiausiojoje Taryboje ne vienas iš jo tyčiojosi dėl raginimo neskubėti taip drastiškai ardyti kolūkius, o grįžus po deputatystės atgal į Joniškį ir nelikus Vilniuje tie, kurie jį rinko būti kolūkio vadovu, pirmiausia ir spjovė jam į veidą. Tą vakarą Gintaras, mąstydamas apie likimą, 28 kilometrus pėsčias grįžo namo.
Jis prisipažįsta, kad Aukščiausiojoje Taryboje jautėsi kaip mėsmalėje. Sąjūdietis turėjo savo nuomonę ir vis ieškojo tiesos, subalansuotų ir ramių sprendimų. Prieš 1992 metų referendumą dėl stipraus prezidento pasakė dvejones: „Visoje Lietuvoje dabar nėra aiškumo, galvojama, kad prezidento institucijos įvedimas išspręs problemas (atsiprašau V. Gailiaus, cituoju tuos pačius žodžius), tai didelis klausimas, apie kurį nediskutuojama. Kas tas Sąjūdis? Valdžia. Man atrodo, kad dabar kiekvienas rungiasi dėl savo vietos, kai sakoma, kad ateis žmogus, prezidentas, ir pasidarys tvarka. Sąjūdyje siūloma išrinkti prezidentą, o tik paskui žiūrėsime, ką jis padarys. Reikia kurti teisinę sistemą, per kurią viskas formuojasi.“ Ir Gintaras netruko sulaukti atsako – Sąjūdžio atviro laiško G. Ramonui raginant jį atsistatydinti iš Aukščiausiosios Tarybos deputatų.
Tačiau tokia ne tik G. Ramono nuomonė. R. Ozolas, cituoju jį: „Sąjūdžio žingsniai rodo, kad iš tiesų eliminuojami bet kokie idėjiniai ir teoriniai buvusio Sąjūdžio pamatai ir ne tik idėjiškai ir teoriškai, bet ir personališkai išjungiami žmonės. Tai autoritarinės visuomenės organizavimo pastanga sukurti formas ir normas, kurios vestų į autoritarinę Lietuvos Respubliką.“ 1992 m. spalio 25 d. Seimo rinkimuose G. Ramonas, kaip jau minėta, – Lietuvos centro judėjimo kandidatas, vis siekiantis subalansuotos ir mąstančios, ramiai dirbančios visuomenės. Tačiau Gintaras jaučia žmonių pulsą: „Rinkimai Lietuvoje, žmonės įsiutę, ilgisi pastovumo ir nors truputėlį užtikrintos rytdienos, bet nėra tikėjimo, o gal aš klystu? Gal tik manyje nėra tikėjimo? Visi dirba savo darbus, tiki jų prasme, yra linksmi ir nekreipiantys į tai jokio dėmesio, kol ištinka nelaimė, o nelaimė gali būti įvairi.
Baisiausia, kai aplink esanti sistema sumala tikėjimą, nors jeigu pavyksta jį sumalti, gal tai ir ne buvo tikėjimas? O kokia ateitis, kai pasaulyje tiek ginklų, skirtų taikai išsaugoti.“ Tačiau kur bendraminčiai, buvę Sąjūdžio bendraminčiai ir kraštiečiai? Kas nusigręžia, kas tyčiojasi, kas nuoširdžiai nesupranta.
Paskutiniame interviu 1997 m. lapkričio 5 d., atspausdintame jau po mirties kitą dieną, 35-ojo gimtadienio išvakarėse Gintaras kalba apie tai, kaip jį slegia tai, kaip šiandien vadinamas signataras: „Kai signatarystė prisimenama ne vietoje ir ne laiku, kai nesiseka visuomeniniai vieši dalykai, jei ne ji, kai kurie mano gyvenimo momentai būtų vertinami kaip normalaus žmogaus, tarkime, aš dabar pardavinėju kasetes. Manęs klausia, kaip tu taip žemai puolei, nusiritai nuo Aukščiausiosios Tarybos nario iki kasečių pardavėjo? Tai slegia. Mane labai žeidžia žmonių požiūris, neva signataras, tai galėjai įsitaisyti kur nors tenai. Laikui einant signataras valstybėje įgis reikšmingesnį statusą.“ Gintaro minčių pabaiga.
Diplomatas, ekonomistas Gintaras susidūrė su ne viena patyčia ieškodamas darbo, kurio nesibodėjo, griebėsi bet kokio, tačiau badas, badas, atsakomybės jausmas, kad negali išlaikyti šeimos, pralaimimi konkursai, naikinami etatai, įkeistas butas, kad gautų paskolą verslui, amato išmokimas, darbas dieną naktį, neatsiskaitymas už jo pagamintą produkciją, skolos ir vis patyčia, verčianti mąstyti. Cituoju Gintarą; „Praėjęs laikas, lyginant su tuo, kas buvo galvota ir kas yra, dažnai į neviltį spaudžia ir verčia paklausti savęs, ar tas žingsnis tikrai buvo reikalingas, ar reikėjo deginti ir ardyti tai, kas buvo. Galų gale ar reikėjo taip aktyviai dalyvauti, nes kas esi dabar? Niekas. Ir dėl visko, kas negerai, kaltas. Neišmintingai patikėjęs, kad viskas bus kitaip ir geriau.“ Po 1992 m. spalio 25 d. referendumo dėl Konstitucijos G. Ramonas pragyveno penkerius metus. Užrašuose analizavo ir save, ir atkurtą valstybę, nevertinome jo pasiaukojimo ir atsidavimo Lietuvos atgimimui tada, tad išgirskime jo pastebėjimus bent dabar.
Minint atkurtos valstybės septynerių metų sukaktį, paskutinę, kurią matė G. Ramonas, jis rašė: „Tai kas ta nepriklausomybė? Kokia jos esmė ir prasmė? Ar esame daugiau, ar mažiau nepriklausomi, ar ginamės nuo tų, kurie nepuola, ar puolame tuos, kurie nesigina? Ar tai džiugi, ar liūdna šventė? Mes dažnai užmirštame, kad nepriklausomybė – tai laisvė būti, dirbti, užsidirbti ir turėti, laisvė ne tik valstybine, bet ir individualia prasme. Laisvė gyventi ir dirbti pagal kiekvieno įsitikinimus, nepažeidžiant šalia esančiojo tų pačių teisių ir laisvių. Šalia visų tų laisvių nepriklausomybė kartu įpareigoja stengtis suvokti ir įprasminti asmens, lietuvio, lietuvio tautos būtį čia, šalia Baltijos jūros šioje žemėje, vadinamoje Lietuva.“
Gintaras buvo paliktas vienas su savo mintimis, vargais ir kančiomis. Vienas pats jis tvarkingai pasiruošė ir paskutiniam savo žingsniui gyvenime – 1997 m. lapkričio 11 d. šioje žemėje nepriklausoma Lietuva nerado vietos gyvam jos signatarui G. Ramonui. Dėkoju už galimybę tai pasakyti. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju Nepriklausomybės Akto signatarui Z. Vaišvilai.
Kviečiu į tribūną Signatarų klubo kanclerį S. Kašauską.
S. KAŠAUSKAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Šis mūsų kolegos signataro G. Ramono paminėjimas yra nestatutinis todėl, kad jis nestatutinis žmogus ir buvo, – jauniausias signataras, išėjęs tragiškiausiu būdu iš šio pasaulio. Mes, kolegos, jį prisimename kaip nepaprastai narsų, jautrų, gražų žmogų. Deja, jį sumalė gyvenimas, už kurį jis kovojo. Šviesus jo atminimas, trumpai gyveno, daug veikė, daug nuveikė, buvo aktyvus, geras žmogus, kaip pasakytų. Bet, deja, gyvenimas yra gyvenimas – atsirenka, parenka tai, kas jam svarbu. Šią dieną mes, prisimindami Gintaro tragiško gyvenimą ir likimą, norėtume pasveikinti čia atvykusią vieną iš dviejų dukrų ir įteikti gėles. Prašom.
Buvo mažos mergaitės, dabar jau kokios… (Plojimai)
Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame, pranešėjams. Dėkojame G. Ramono artimiesiems. Dėkoju visiems dalyvavusiems šiame minėjime ir skelbiu minėjimo pabaigą.
Gerbiamieji kolegos, penkių minučių pertrauka iki tol, kol bus tvirtinama darbotvarkė.
Pertrauka
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, prašyčiau užimti savo vietas, tęsiame darbą. (Šurmulys salėje)
10.25 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2017 m. lapkričio 7 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Prieš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų priesaiką mes dar turime patvirtinti darbotvarkę. Kokių turėtumėte pastabų? P. Saudargas. Prašom.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamasis Pirmininke. Dėl darbotvarkės. Aš siūlyčiau frakcijos vardu išbraukti iš darbotvarkės 2-4 klausimą ir lydimuosius klausimus, t. y. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projektą Nr. XIIP-3037. Motyvuoju tuo, kad šiandien ryte sušauktame neeiliniame komiteto posėdyje be didelių svarstymų buvo pritarta S. Gentvilo pataisoms. Iš esmės tai atveria kelią didelei aplinkos apsaugos sistemos reformai, kurios komitetas visiškai nesvarstė, ministerija nepristatė. Aš siūlau tikrai frakcijoms labiau įsigilinti į šį projektą, todėl siūlau šiandien išbraukti iš darbotvarkės.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau pasiūlymų? K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis Pirmininke, jūs, kaip Pirmininkas, turite kaip ir mes turime visas teises, išskyrus vieną, – daryti chaosą Seime. Šiandien atėję liberalai buvo perkelti į visiškai kitas vietas, socialdemokratai nutarė išsiskirti neaišku, dėl ko… (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Dėl darbotvarkės galėtumėte?
K. GLAVECKAS (LSF). …jie nutarė išsiskirti ir juos atskiriat į dešinę pusę. Man nesuprantama, kaip socialdemokratai tapo dešiniaisiais, o mus, liberalus, nuvarė į kairę pusę.
PIRMININKAS. Ačiū. Supratau jūsų pasiūlymą dėl darbotvarkės.
K. GLAVECKAS (LSF). Nėr už ką, bet jūs turite tiek pat teisių kaip ir mes, turėkite omeny.
PIRMININKAS. Ačiū. E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Prašyčiau į darbotvarkę įtraukti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sudėties ir vadovo tvirtinimo nutarimą.
PIRMININKAS. Ačiū, pasiūlymą supratome. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Pirmiausia pirmu klausimu noriu repliką dėl persodinimo. Jeigu taip persodinome dėl D. Šakalienės, liko posėdžiauti mėnuo – ji daugiau trijų mėnesių neišbūna vienoje frakcijoje. Tai dabar ji gali pastovėti, o per pavasario sesiją galbūt dar kartą reikės persodinti, pradžioje, o ne pabaigoje. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar dėl darbotvarkės.
P. GRAŽULIS (TTF). Dabar dėl darbotvarkės, kitas klausimas. Gerbiamasis Pirmininke, esu vienas iš iniciatorių, frakcijos vardu prašau dėl laikinosios tyrimų komisijos statuso suteikimo Biudžeto ir finansų komitetui, šį klausimą dėl nepagrįsto skolinimosi įtraukti ne rezerviniu klausimu, o iš karto po priėmimų. Frakcijos vardu. (Balsas salėje: „Petrai, kad net rezerviniuose jo nėra…“)
PIRMININKAS. Ačiū. Seniūnų sueiga šį klausimą iš viso išbraukė.
P. GRAŽULIS (TTF). Palaukite! Aš esu iniciatorius ir frakcija gali prašyti, kad būtų balsuojama, todėl frakcijos vardu prašau balsuoti. Galutinį žodį dėl darbotvarkės taria ne Seniūnų sueiga, o pats Seimas!
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Atsiprašau, gerbiamasis Pirmininke, tikrai ne dėl darbotvarkės. Atsisėdau šitoje vietoje, kur sėdėjo P. Gražulis, žiūriu – portfelis paliktas, sakau, gal V. Gailiaus? Ne V. Gailiaus. Tegu kas nors pasiima, velnias žino, kas ten sudėta. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji Seimo nariai, pasiimkite portfelį. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš vis dėlto dėl sėdėjimo. Pirmininke, parlamentarizmo tradicija, kuri dėstoma vadovėliuose, sako, kad paprastai parlamentuose žmonės sėdi pagal politines pažiūras. Taip sodinama. Reikėtų gerbti tą parlamentarizmo tradiciją, kuri ir Lietuvoje buvo. O dabar aš matau – pagal neapykantos laipsnį. Čia labiausiai neapkenčiami, ten lyg ir mylimi. Jeigu socdemus laikote dešiniaisiais, o teisingai laikote, nes jie visada tik dešinę politiką… prichvatizavo viską, žadėjo įvesti progresinius mokesčius – neįvedė, melavo, tai čia dešiniųjų toks… Juos visus prašom (…).
PIRMININKAS. Ačiū. Supratau. Supratau, kad jūs kalbate dėl sėdėjimo. Nežinote, už ką sėdite. Ačiū.
Pirmasis pasiūlymas buvo P. Saudargo dėl 2-4 klausimo išbraukimo iš darbotvarkės. Bendru sutarimu nenubalsuosime. Vadinasi, balsuojame elektroniniu būdu.
Balsavo 119 Seimo narių: už – 47, prieš – 60, susilaikė 12. Klausimas lieka darbotvarkėje.
Dėl E. Jovaišos pasiūlymo. Dėl visų šių projektų dar nėra Teisės departamento išvados, todėl įtraukti negalime. Į kitą posėdį.
Trečiasis pasiūlymas. P. Gražulis siūlė frakcijos vardu dėl projekto Nr. XIIIP-1262. Tai klausimas, kurį Seniūnų sueiga išbraukė iš darbotvarkės, o P. Gražulis siūlo jį įtraukti atgal. Ar bendru sutarimu galime atmesti P. Gražulio siūlymą, ar balsuojame? Balsuojame. Kas už tai, kad įrašytume į darbotvarkę, balsuojate už, kas už tai, kad neliktų darbotvarkėje, balsuojate prieš.
Balsavo 111 Seimo narių: už – 18, prieš – 43, susilaikė 50. Siūlymui nepritarta.
Replika po balsavimo – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis Pirmininke, aš noriu priminti gerbiamam Ramūnui, kad dar praeitais metais, kai buvo siūloma sudaryti laikinąją komisiją dėl Seimo narių ryšių su galimai grėsmes nacionaliniam saugumui keliamo… su ryšiais su Rusijos verslais, deja, pasakė, kad truputėlį palaukite, mes greitai sudarysime. Tai buvo kovo mėnuo. Jau praėjo beveik metai, ne visai. Šiandien vėl sako – bus sudaryta vėliau. Kada? Pavasario sesijoje?
Gerbiamieji, man primena lygiai tokią pačią situaciją praeitoje kadencijoje, kai mes tikrai norėjome ištirti ne vieną korupcinį stambų atvejį, o socialdemokratai su A. Butkevičiumi vis sakydavo: palaukite, už mėnesio, palaukite, už mėnesio. Kas atsitiko? Ar pažymų apie jus jau pririnko Prezidentė? Kodėl jūs traukiatės? Buvo prižadėta. Taigi jūs tik knibinėjatės kažkokiuose menkniekiuose, o esmės, kaip išvogta valstybė, nenorite spręsti ir analizuoti.
PIRMININKAS. Ačiū už repliką. Galiu tik pakomentuoti, kad Seniūnų sueigoje buvo vienas argumentas – kol nepriimtas biudžetas, įsivelti į kitas diskusijas nevertėtų.
Ar galima darbotvarkei pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
10.35 val.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos D. Bublienės priesaika
Darbotvarkės 1-3 klausimas ir posėdžiui pirmininkaus I. Degutienė.
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, spalio 17 dieną Lietuvos Respublikos Seimas paskyrė Danguolę Bublienę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja.
Teismų įstatymas numato, kad, prieš pradėdami eiti savo pareigas, teisėjai prisiekia Seime. Prisiekiantis asmuo priesaiką skaito padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Prisiekęs asmuo po priesaikos tekstu pasirašo. Priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Po priesaikos Seimo Pirmininkas teisėjui įteikia teisėjų valdžios simbolį – ženklą su Lietuvos valstybės herbu.
Kviečiu Seimo Pirmininką ir Danguolę Bublienę atlikti prisaikdinimo procedūrą.
D. BUBLIENĖ. Aš, teisėja Danguolė Bublienė, iškilmingai prisiekiu būti ištikima Lietuvos Respublikai, savo pareigas atlikti garbingai, vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališka, sąžininga, humaniška, saugoti man patikėtas valstybės paslaptis ir visada elgtis, kaip dera teisėjui. Tepadeda man Dievas. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Sveikiname naują Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją ir linkime visada laikytis duotos priesaikos. Sėkmės jums darbuose.
V. PRANCKIETIS. Jeigu leisite, dar viena labai graži proga – Seimo narei L. Matkevičienei suėjo kažkiek ir šiandien galime paminėti jos jubiliejų. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininkas V. Pranckietis.
10.39 val.
Informaciniai pranešimai
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiamieji kolegos, turiu supažindinti ir paskelbti pareiškimus.
Lietuvos Respublikos Seimo nario M. Basčio Seimo Pirmininkui. „Dėl perėjimo iš Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos į Mišrią Seimo narių grupę. Prašau išbraukti mane iš Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos ir įrašyti į Lietuvos Respublikos Seimo Mišrią Seimo narių grupę.“ Pasirašo M. Bastys.
Lietuvos Respublikos Seimo narės D. Šakalienės. „Dėl išbraukimo iš Liberalų sąjūdžio frakcijos. Remiantis mano 2017 m. spalio 23 d. prašymu prisijungti prie opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos, prašau nelaikyti manęs, Dovilės Šakalienės, Liberalų sąjūdžio frakcijos nare nuo 2017 m. spalio 23 d.“ Pasirašo D. Šakalienė.
Ir Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija. „Dėl pasiskelbimo opozicine frakcija. Mes, žemiau pasirašę Seimo nariai, informuojame, kad Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnu išrinktas J. Olekas, pavaduotoju – J. Sabatauskas.
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, vadovaudamasi Seimo statuto 41 straipsniu, taip pat skelbiasi Seimo opozicine frakcija. Lietuva išsiskiria didėjančia pajamų nelygybe, prasta švietimo kokybe, pernelyg lėtai augančiu darbo našumu, didžiule emigracija, prastomis sąlygomis darbuotojams ir net verslui, Vyriausybė nėra pristačiusi jokio plano, kaip suvaldyti aštrėjančią darbo jėgos trūkumo problemą, parengė priemonių investicijoms į žmogiškąjį kapitalą… neparengė, nors tai paremtų ekonomikos augimą ir galėtų turėti teigiamos įtakos pokyčiams darbo rinkoje.
Esame įsitikinę, kad mūsų parama XVII Vyriausybei yra netikslinga, nes ji stokoja ambicijos įgyvendindama prieš rinkimus deklaruotus pažadus, nepristato esmingų mokesčių, švietimo, sveikatos apsaugos ir socialinės srities reformų, susitelkia į smulkius sprendimus arba imasi dešiniosios politikos įgyvendinimo. Mums nepriimtinas regionų silpninimas, viešojo sektoriaus darbuotojų poreikių ignoravimas, mums nesuprantamas laiko gaišimas smulkioms mokestinėms pertvarkoms, kurios nekeičia situacijos iš esmės, nedidina perskirstymo per valstybės biudžetą ir nesudaro sąlygų tinkamai finansuoti švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos sektorių.
Oponuodami XVII Vyriausybės programai, neatsisakome galimybės paremti tuos sprendimus, kurie bus suderinami su Lietuvos socialdemokratų partijos programa ir bus naudingi Lietuvos valstybei bei jos piliečiams.“
Pasirašo Seimo nariai J. Olekas, J. Sabatauskas, A. Sysas, R. Popovienė, R. Budbergytė, A. Salamakinas ir D. Šakalienė.
10.42 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 15, 22 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-813(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-813. Priėmimas. Yra likęs tik balsavimas.
Gerbiami Seimo nariai, kviečiu balsuoti dėl įstatymo Nr. XIIIP-813. Projekto priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių: už – 71, prieš nebuvo, susilaikė 9. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-813) priimtas. (Gongas)
10.43 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 32 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-970(2)ES (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Aplinkos apsaugos įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-970. Taip pat yra likęs tiktai priėmimas, balsavimas. Kviečiu balsuoti ir apsispręsti dėl šio įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 100, prieš nebuvo, susilaikė 2 Seimo nariai. Taigi įstatymas (projektas Nr. XIIIP-813) priimtas. (Gongas) Atsiprašau, projektas Nr. XIIIP-970.
10.44 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 19, 191, 192, 55 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 193 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-667(3)ES (priėmimo tęsinys)
Kitas įstatymo projektas – taip pat Aplinkos apsaugos įstatymo tam tikrų straipsnių ir priedo pakeitimo, įstatymo papildymo straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-667. Taip pat likęs tik balsavimas, tik priėmimas, todėl kviečiu balsuoti už šį įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 93, prieš nebuvo, susilaikė 4. Taigi įstatymas (projektas Nr. XIIIP-667) priimtas. (Gongas)
10.45 val.
Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-275(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Teritorijų planavimo įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-275. Taip pat yra likęs tik priėmimas, tik balsavimas, todėl ir kviečiu balsuoti už šį įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 105, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo. Įstatymo projektui Nr. XIIIP-275 pritarta. (Gongas)
10.47 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 6, 24 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-22(3) (priėmimo tęsinys)
Ir darbotvarkės 1-8 klausimas – Statybos įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-22. Taip pat yra likęs tiktai balsavimas. Taip pat priėmimas ir likęs tik balsavimas. Kviečiu balsuoti ir pareikšti savo nuomonę.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111 Seimo narių: už – 109, prieš nebuvo, susilaikė 2 Seimo nariai. Taigi įstatymas (projektas Nr. XIIIP-22) priimtas. (Gongas)
10.48 val.
Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-920(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-920. Pranešėjas – V. Poderys. Kviečiu V. Poderį.
V. PODERYS (LVŽSF). Labas rytas, Pirmininke, labas rytas, kolegos. Priimti teikiamas energetinių įstatymų paketas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 3 straipsnis. Pasiūlymų taip pat nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 4 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 5 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
6 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 7 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu galime priimti? Ačiū, pritarta. 8 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 9 straipsnis. Pasiūlymų taip pat nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 10 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
11 straipsnis. Pasiūlymų taip pat nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 12 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 13 straipsnis. Pasiūlymų taip pat nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 14 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 15 straipsnis. Yra Teisės departamento išvada. Prašau pasakyti komiteto nuomonę.
V. PODERYS (LVŽSF). Komitetas pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai.
PIRMININKAS. Galime pritarti su pastaba bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 16 straipsnis. Pasiūlymų ir pataisų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 17 straipsnis. Pasiūlymų taip pat nėra. Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta. 18 straipsnis. Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta. 19 straipsnis. Bendru sutarimu. Dėkoju, pritarta. 20 straipsnis. Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta. 21 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 22 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 23 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
24 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Prašau komiteto nuomonės.
V. PODERYS (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti šio straipsnio pirmai pastabai.
PIRMININKAS. Ir dar viena, ar ne? Abiem pastaboms? Kita taip pat Teisės departamento.
V. PODERYS (LVŽSF). Taip, abiem pastaboms. Ir antrai taip pat komiteto nuomonė yra pritarti.
PIRMININKAS. Pritarta. Ar galime pritarti bendru sutarimu visam šitam 24 straipsniui? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Dėl viso įstatymo projekto užsirašiusių nėra. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 110 Seimo narių: už – 107, prieš nebuvo, susilaikė 3 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-920(2) priimtas. (Gongas)
10.52 val.
Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 2, 4 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-921(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9b klausimas – Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-921(2). Priėmimas. Pranešėjas – V. Poderys.
V. PODERYS (LVŽSF). Pastabų ir pasiūlymų negauta.
PIRMININKAS. Pataisų ir pasiūlymų nėra. Galime pastraipsniui priimti. 1 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 3 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 4 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl viso užsirašiusių nėra. Galime balsuoti dėl viso įstatymo projekto. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 99, prieš nebuvo, susilaikė 5 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-921(2) priimtas. (Gongas)
10.53 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 8, 17 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-922(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9c klausimas – Energetikos įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-922(2). Pranešėjas – V. Poderys.
V. PODERYS (LVŽSF). Gauta viena Teisės departamento pastaba.
PIRMININKAS. Einame pastraipsniui. 1 straipsnis. Pastabų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 2 straipsnis. Pastabų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 3 straipsnis. Pastabų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 4 straipsnis. Kaip jau minėjo Seimo narys V. Poderys, yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas?..
V. PODERYS (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti.
PIRMININKAS. Pritarti. Ar galime pritarti visam šiam straipsniui su Teisės departamento pastaba bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Užsirašiusių pareikšti nuomonę nėra. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 100, prieš nebuvo, susilaikė 3 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-922(2) priimtas. (Gongas)
10.55 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 9, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-923(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9d klausimas – Elektros energetikos įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-923. Priėmimas. Pranešėjas – taip pat V. Poderys.
V. PODERYS (LVŽSF). Pastabų, pasiūlymų negauta.
PIRMININKAS. Galime eiti pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta. 3 straipsnis. Bendru sutarimu. Dėkoju, pritarta. 4 straipsnis. Bendru sutarimu. Dėkoju, pritarta.
Nuomonių pareikšti neužsirašė Seimo nariai. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 88, prieš nebuvo, susilaikė 3 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-923(2) priimtas. (Gongas)
10.57 val.
Akcizų įstatymo Nr. IX-569 581 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-924(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9e klausimas – Akcizų įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-924. Pranešėjas – V. Poderys. Yra du straipsniai ir dėl jų pastabų nėra. Ar galime eiti pastraipsniui?
1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 2 straipsnis. Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 100, prieš nebuvo, susilaikė 4 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-924(2) priimtas. (Gongas)
10.58 val.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. IX-378 11, 14, 15, 19 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1000(2)ES (svarstymas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1000. Svarstymas. Pranešėjas – Seimo narys S. Jakeliūnas. (Šurmulys salėje) S. Jakeliūnas kviečiamas į tribūną.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Lietuvos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir, 6 balsais už, susilaikius 3, prieš pasisakiusių nebuvo, pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Kviečiame Seimo narį J. Razmą diskutuoti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš tikrai nuoširdžiai kviečiu prieš balsuojant jautriai pagalvoti apie pasekmes, kurias gali sukelti tas projektas, jeigu priimsime jį tokį, koks pateiktas. Štai projekto iniciatoriai patys rašo aiškinamajame rašte: „Priėmus įstatymą gali augti draudimo įmokos, sulėtėti žalos atlyginimo nukentėjusiems tretiems asmenims procesas, kadangi gali kilti daugiau ginčų dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo ir didėti teismų darbo ginčų našta.“
Atkreipsiu dėmesį, kad projektu labai drastiškai, tūkstantį kartų, yra didinama neturtinės žalos dydžio riba – nuo 5 tūkst. eurų iki 5 mln. eurų. Kaip tai atsilieps draudimo įmokoms, kurios ir taip pastaruoju metu auga, dėl kurių nepakeliamumo ypač skundžiasi mūsų krovinių vežėjai? Tokios prognozės, deja, mes neturime, bet, manau, neabejojame, kad draudikai savęs nenuskriaus, galbūt pasirems Didžiosios Britanijos teismų pavyzdžiu, kur neturtinės žalos draudimo išmokos yra skaičiuojamos labai dosniai ir labai gausiai. Tokia ten nusistovėjo teismų praktika. Kokia pas mus nusistovės teismų praktika, nežinome.
Šioje situacijoje mes teikiamu įstatymo projektu iš esmės nepasiūlome jokių saugiklių, kad draudimo įmokos neaugtų labai stipriai. Na, čia paminėta, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato padarytos neturtinės žalos apskaičiavimo rekomendacijas, bet rekomendacijos yra rekomendacijos, jos nėra prievolė, jos nėra taisyklės, kurių privalėtų laikytis žalą skaičiuojantieji.
Taigi, paleidę tokį nuogą šį projektą, mes padarome labai pažeidžiamą draudimo įmokas mokantį žmogų, krovinių vežimo bendroves ir jiems neduodame jokių garantijų, kad tos draudimo įmokos neišaugs labai stipriai. Todėl aš kviesčiau susilaikyti dėl šio projekto. Tegul komitetas vis dėlto dar pagalvoja, kokius rimtesnius saugiklius numatyti, kad būtų apginti vartotojų interesai.
PIRMININKAS. S. Jakeliūnas. Prašom.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Kolegos, neketinau kalbėti, bet tai, ką išgirdau iš J. Razmos, tai yra sabotavimas Europos Teisingumo Teismo sprendimo, Europos direktyvų, kurios reglamentuoja tuos dalykus. Visose šalyse faktiškai yra neribotas žalos atlyginimas asmeniui – Vokietijoje ir kitur. Čia ribos yra nustatytos 5 mln. eurų, ir į (…) siūloma įtraukti ir neturtinę žalą. Ribojimas yra iš patirties Latvijoje ir kitose valstybėse, kurios yra panašios į mus, gretutinės valstybės. Kainoms jokio ypatingo poveikio neturėjo.
Mes buvome susirinkę ir kalbėjomės su visais rinkos dalyviais, motoriniu biuru, Finansų ministerija ir Draudikų asociacija. Jų vertinimu, 2018 metais, kadangi tik 2018 metais įsigalios šitas įstatymo projektas, jokio poveikio nebus. 2019 metais kainai poveikis galėtų būti galbūt 1–2 eurai, teoriškai skaičiuojant. Turint omenyje, kad kainos dabar jau yra pakilusios dėl visiškai kitų veiksnių 24–25 %, draudikai mano, kad jau kainų kilimas yra toks, kad daugiau kokio nors pasikeitimo ir neturėtų būti.
Jeigu mes nepriimtume šito įstatymo dabar, susilauktume, tikriausiai susilauktume, aš net neabejoju, kad bus pradėta pažeidimo procedūra ir už tai bus atsakinti tie, kurie inicijuoja ar sabotuoja šito įstatymo priėmimą. Mes neturime pasirinkimo, o Vyriausybės rekomendacijos yra tokios, kad bus priimta diskutuojant su rinkos dalyviais ir bus atsižvelgta į jau dabar esančią gretutinių šalių patirtį tam, kad būtų suvaldytas tas žalų didėjimas. Tikėtina, kad visos problemos bus išspręstos, jeigu tokių apskritai bus. Dėkui.
PIRMININKAS. Motyvai už. Niekas neužsirašė. Motyvai prieš – Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų tai dar vienas smūgis vežėjams. Galbūt latviams ir estams ne taip svarbu, bet Lietuvai tai svarbu, nes mes konkuruojame smarkiai su Europos vežėjais ir šiuo metu vežėjai išgyvena ne pačius lengviausius laikus, jie turi prisitaikyti prie tam tikrų sąlygų, vienodo verslo sąlygų, kurios yra primestos Europos Sąjungos, ir tuos reikalus reikia spręsti. Taip pat yra siūloma didinti valdančiųjų 2 % akcizą, vėlgi smūgis.
Šiuo metu neturtinę žalą padaryti 5 mln. ir kalbėti, kad tai nepaveiks tarifų, yra tikrai netiesa bet kokiu atveju. Dabar tos numatytos žalos turės būti iš anksto įkalkuliuotos į draudimo įmokas. Anksčiau buvo atvirkščiai – po žalos vyko teismai ir tik per teismus buvo išreikalaujamos tam tikros neturtinės žalos. Šiuo metu viskas iš anksto turės būti įkalkuliuota, tad neįmanoma, kad nebrangtų, nes 5 mln. iš tikrųjų yra didelė suma, kuri gali būti bet kuriai kompanijai primesta, galbūt ne tokia – 5 mln., bet didelės sumos tikrai išaugs.
Todėl tų sąlygų pabloginimas šiuo metu, kuomet ir taip vežėjams sunku, manau, neleistinas, tuo labiau aš negirdėjau, kad būtų iškelti kokie nors griežti reikalavimai iš Europos Sąjungos dėl tam tikrų terminų. Manyčiau, galima būtų truputį dar palaukti, pasižiūrėti ir ypač šiuo sunkiu momentu to įstatymo nepriimti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už – S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Kolegos, argumentus jau paminėjau. Įstatymą būtina priimti. Visos priemonės, kurių imasi kitos šalys, taip pat gretimos šalys, kaimyninės šalys suvaldė tas žalas, kainos nekilo apčiuopiamai ir reikšmingai. Manau, kad jokios rizikos nėra. Kuo labiau delsime, tuo mažiau šansų turėsime tvarkingai atsižvelgti į Europos Teisingumo Teismą ir kitų šalių praktiką, todėl siūlau nebediskutuoti, nebegaišti, nebesvajoti, kad ką nors čia bus galima pakeisti. Paprasčiausiai reikia priimti sprendimą ir siūlau jį priimti šiandien.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Kviečiu apsispręsti balsuojant po svarstymo dėl projekto Nr. XIIIP-1000. (Šurmulys salėje)
Balsavo 91 Seimo narys: už – 52, prieš – 3, susilaikė 36. Po svarstymo pritarta.
11.08 val.
Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2, 10, 15, 16, 29 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151, 161 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-714(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2, 10, 15, 16, 29 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 151, 161 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-714(2). Pranešėjas – A. Palionis. Prašau.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo projektą. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto pateiktam ir patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Seimo narys R. Martinėlis. Ekonomikos komiteto nuomonė.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, pristatau Ekonomikos komiteto sprendimą pritarti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo pakeitimo ir įstatymo papildymo įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 7, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V. Bakas, NSGK nuomonė.
V. BAKAS (LVŽSF). Laba diena, gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė rugsėjo 20 dieną įstatymo projektą. Bendru sutarimu jam pritarė, taip pat pasiūlė savo vieno iš straipsnių formuluotę.
PIRMININKAS. Ačiū. Į diskusiją užsirašiusių nėra. Motyvai. M. Majauskas – motyvai už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų lošimai yra svarbi tema ir čia yra daromi svarbūs ir prasmingi žingsniai, skaidrinant visą lošimų sistemą Lietuvoje ir ją griežčiau kontroliuojant. Ir aš labai kviesčiau nesustoti čia ir pakalbėti apie lošimų priklausomybių prevenciją, kuri dažnai yra labai gili, labai sunkiai gydoma ir dažnai labai slepiama. Man atrodo, kad metas kalbėti ir peržiūrėti tiek Reklamos įstatymus, kaip yra reklamuojamai ir pristatomi, taip pat ir jaunimui, lošimai, ir kokia šiandien yra prevencijos programa. Tiksliau, neegzistuojanti lošimų prevencijos programa. Aš labai kviečiu čia nesustoti ir pasikalbėti šiek tiek plačiau apie šią sritį ir jos daromą įtaką visuomenei. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau, Seimo narys A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kadangi komitetas pritarė visoms Teisės departamento pastaboms ir papildomų komitetų siūlymams, bet yra dėl automatinio elektroninio skaitiklio ir Lietuvių kalbos komisijos pasiūlymas, nes dabartinėje redakcijoje elektroninis skaitiklis vadinamas taip: „automate įdiegta elektroninė sistema, fiksuojanti automato apskaitos duomenis“. Lietuvių kalbos komisija čia grynai redakcinei grupei siūlo: „į lošimo automatą įdiegta elektroninė sistema to automato apskaitos duomenims fiksuoti“. Prašau įtraukti į protokolą ir redaguojant…
PIRMININKAS. Dėkojame už papildymą, į protokolą įtrauksime. Kviečiu apsispręsti po svarstymo balsuojant.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 87, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Po svarstymo projektui Nr. XIIIP-714 pritarta.
11.13 val.
Bankų įstatymo Nr. IX-2085 16 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-998(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Bankų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-998. Pranešėjas – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Komitetas svarstė Bankų įstatymų pataisas. Komiteto sprendimas – pritarti įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti niekas neužsirašė. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Kviečiu dėl šio projekto po svarstymo apsispręsti balsuojant.
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 71, prieš – 1, susilaikė 6. Po svarstymo šiam projektui pritarta.
Kadangi dabar pagal darbotvarkę yra teisėjai, bet jų kol kas nėra, pagal laiką neatėjo, tai imsime iš rezervo ir svarstysime.
11.15 val.
Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4395(3) (svarstymas)
Rezervinis pirmas klausimas – Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4395. Pranešėjas – Seimo narys A. Sysas, SRDK. Pranešėjas – A. Sysas. Pirmasis rezervinis klausimas – Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Anoje pusėje blogiau girdisi. Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą. Buvo gautos Teisės departamento pastabos, kurioms pritarta. Taip pat Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada, į kurią mes atsižvelgėme. Komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę pareikš A. Strelčiūnas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Laba diena. Gerbiamieji Seimo nariai, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė ir priėmė sprendimą – iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-4395 ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskutuoti ir dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu apsispręsti balsuojant po svarstymo.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 84, prieš nėra, susilaikė 2 Seimo nariai. Projektui Nr. XIIP-4395 po svarstymo pritarta.
11.18 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. XIII-633 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1306 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis antrasis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1306. Pranešėja – Seimo narė A. Papirtienė.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, teikiamas nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. XIII-633 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos pakeitimo“ projektas.
1 straipsnis. Papildyti Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. XIII-633 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rudens sesijos darbų programos“ patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo rudens sesijos darbų programos III skyrių „Lietuvos Respublikos Seimo frakcijų ir Lietuvos Respublikos Seimo narių siūlomi teisės aktų projektai“ 121, 122, 123, 124 punktais. 121 punktas – Biudžetinių įstaigų Nr. 1-1113 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1092. Teikia Seimo narė A. Papirtienė. 122 punktas – Azartinių lošimų įstatymo Nr. 9-325 10, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1199(2) (teikia L. Matkevičienė), Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1200(2) (teikia L. Matkevičienė) ir 124 – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1264 (teikia V. Ačienė).
PIRMININKAS. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Svarstymas. Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 81 Seimo narys: už – 75, prieš nebuvo, susilaikė 6 Seimo nariai. Taigi nutarimas priimtas. (Gongas)
11.21 val.
Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1092 (pateikimas)
Rezervinis 2b klausimas – Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1092. Pranešėja – taip pat Seimo narė A. Papirtienė. Pateikimas.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, teikiamas Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1092. Šiuo metu galiojančiame įstatyme nustatytas draudimas biudžetinėms įstaigoms būti kitų juridinių asmenų dalyviais. Toks draudimas atsirado 2010 metais. Taigi tokiu būdu nustatytas draudimas biudžetinėms įstaigoms jungtis į asociacijas. Tokia galiojanti įstatymo nuostata prieštarauja Lietuvos Respublikos švietimo įstatymui, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymui bei kitiems teisės aktams, kurie numato galimybę biudžetinėms įstaigoms jungtis į asociacijas.
Taigi, viena vertus, dabar galiojantis Biudžetinių įstaigų įstatymas draudžia visoms biudžetinėms įstaigoms jungtis į asociacijas, kita vertus, kiti galiojantys teisės aktai, tai yra Asociacijų įstatymas ir specialūs įstatymai, pavyzdžiui, Švietimo įstatymas, visoms biudžetinėms įstaigoms leidžia jungtis į asociacijas. Pavyzdžiui, kultūros srities specialieji įstatymai neužtikrina kultūros lauko biudžetinių įstaigų teisės būti asociacijos narėmis, nors tokios asociacijos jau veikia du dešimtmečius. Ir būtent 2010 metais priimtas Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 3 straipsnio 4 dalies 1 punkto pakeitimo įstatymas suponavo įstatymo galiojimą atgal. Kultūros biudžetines įstaigas audituojančios institucijos savo išvadose joms nurodo išstoti iš asociacijų ir nedalyvauti jų veikloje.
Taigi, priėmus teikiamą įstatymo projektą, būtų pašalintas Biudžetinių įstaigų įstatymo prieštaravimas Asociacijų, Vietos savivaldos ir Švietimo įstatymams. Taip būtų užtikrinamos tiek Konstitucijoje, tiek Europos teisės aktuose laiduojamos teisės į asociacijų laisvę.
Kita vertus, įstatymas turės teigiamą poveikį kokybiškesniam viešųjų interesų atstovavimui ir biudžetinės įstaigos veiklos tikslams įgyvendinti. Bendras veikimas asocijuotose struktūrose yra paremtas bendradarbiavimo kultūra ir tai padeda siekti aukštesnės kiekvienos įstaigos veiklos kokybės.
Antra. Bendradarbiavimas asocijuotoje struktūroje reikalingas organizuojant didelius renginius, kvalifikacijos kėlimą, pavyzdžiui, kalbant apie kultūros įstaigas. Taip pat būtinas koordinuotas visų konkrečios srities įstaigų įvairių pasiūlymų dėl įstatymų leidybos teikimas, teisinių dokumentų projektų rengimas, kokybiškesnis atstovavimas įstatymų leidybai įvairiose darbo grupėse tiek Vyriausybėje, tiek Seime, tiek atitinkamose ministerijose šakiniu lygmeniu, tiek regioniniu teritoriniu lygmeniu miestų ir rajonų savivaldybėse.
Pagaliau nemažiau svarbus ir tarptautinis atstovavimas bei partnerių tinklo plėtimas. Pavyzdžiui, daugumoje Europos Sąjungos šalių: Belgijoje, Italijoje, Vengrijoje, Slovakijoje ir kitose, kultūros srities biudžetinės įstaigos veikia susijungusios į asociacijas ir net gauna tikslines dotacijas savo veiklai. Norint su jomis bendradarbiauti, vykdyti bendrus projektus, būtinas srities atstovavimas nacionaliniu lygmeniu. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti Seimo narys E. Pupinis. Ruošiasi R. Šarknickas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, jūs daug čia prikalbėjote, bet dabar biudžetinių įstaigų pagrindinis reikalas yra administruoti valstybės tam tikrus interesus. Manau, kad jos ganėtinai lokaliai gali dirbti, nes paprastai asociacijų reikalas daugiau susijęs su visuomenine veikla, su profsąjungomis ir t. t. Iš tikrųjų ar nemanote, kad jungimasis į asociacijas bus daugiau bendro pobūdžio jungimasis, o ne dėl reikalo? Daugiau dėl mados.
Ir ar reikia priiminėti įstatymus vėlgi tam, kad… Ir taip mes kai kada sutrinkame, kas už ką atsakingas: ar asociacija bus atsakinga, ar kokia nors biudžetinė įstaiga. Ar nebus nuplaunama atsakomybė? Ačiū.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Dėkui už klausimą. Tikrai nemanau, kad to nereiktų daryti. Atstovavimas yra svarbus, dar kartą pakartosiu, ypač dalyvaujant įstatymų leidyboje, teikiant įvairiausius pasiūlymus, ir tarptautiniu lygmeniu tai yra svarbu. Jei švietimo srityje specialusis Švietimo įstatymas leidžia burtis į asociacijas ir tokios asociacijos egzistuoja, tai yra ir Profesinių mokymo įstaigų asociacija, kuri dalyvauja tarptautinėje organizacijoje, taip pat kitos asociacijos. Jos normaliai veikia, teikia pasiūlymus. Viskas čia yra gerai. Yra problema su kai kuriomis kitomis biudžetinėmis įstaigomis, kaip jau minėjau, kultūros įstaigomis, kurių specialiuosiuose įstatymuose nėra galimybės, nėra užtikrinama teisė jungtis į asociacijas ir jos to pasigenda, joms tikrai to reikia.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Iš dalies gal kolegos E. Pupinio ir yra pataikyta šiuo klausimu, nes ir dabar mes matome Lietuvoje daug asociacijų, tarp biudžetinių įstaigų tam tikros pjautynės, konkurencija ir t. t. Mano klausimas būtų, kiek valstybei kainuotų šis įstatymo projektas?
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Valstybei nieko nekainuotų.
PIRMININKAS. Ačiū.
Motyvai. G. Steponavičius – motyvai už.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Gerbiamieji kolegos… Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Kviečiu palaikyti A. Papirtienės teikiamą Biudžetinių įstaigų pakeitimo įstatymo projektą, nes tikrai nenormalu gyventi ir toliau su tokia samprata, kad negalima asociacijose dalyvauti biudžetinėms įstaigoms, nes tai yra viena iš pamatinių demokratinės visuomenės vertybių. Ir tarptautiniu mastu galimybė, ir interesų, taip pat ir viešojo intereso gynimas, per jungimąsi į vienokias ar kitokias organizacijas apima ir tuos, kurie dirba, vadovauja ar kitaip priklauso biudžetinėm įstaigom. Tai aš, kolegos, ne tik raginu šiandien balsuoti, bet ir greičiau priimti šitą įstatymą, nes daliai tokių asocijuotų struktūrų šiandien kyla grėsmė, kad jų veikla gali būti sustabdyta dėl, mano supratimu, visiškai atgyvenusio reguliavimo. Šia prasme teisininkų argumentai irgi neišlaiko kritikos. Neabejoju, kad tokių teisinių pseudoargumentų mes ir daugiau išgirsime. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvus prieš sakyti niekas neužsirašė. Turime apsispręsti po pateikimo. Gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū, pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Gerbiamas Pirmininke, norėjau pasakyti prieš jums ištariant žodį „pritarta“. Kadangi tai nesusiję tiesiogiai su finansais, su mokesčiais, o daugiau su valdymo dalykais, siūlau sukeisti komitetus vietomis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą siūlau skirti pagrindiniu. Mes, jeigu reikia, galime būti papildomas. Manau, kad tai galbūt būtų logiškesnis siūlymas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar kolegos pritartų tokiam siūlymui? Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta. Siūloma svarstyti gruodžio 19 dieną.
11.31 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Sigitą Bieliauskienę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-1272 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas. Grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės. Darbotvarkės 1-13 klausimas (jau turime čia teisėjus) – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Sigitą Bieliauskienę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-1272. Pranešėja – R. Svetikaitė, Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja.
R. SVETIKAITĖ. Gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, leiskite jums pristatyti Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą, priimtą vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsnio 3 ir 5 dalimis, 115 straipsnio 4 punktu, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 ir 7 dalimis.
Atsižvelgdama į Teisėjų tarybos patarimą, šiuo dekretu Prezidentė teikia Seimui pritarti S. Bieliauskienės atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų, paskyrus ją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja.
Priminsiu, jog S. Bieliauskienė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja buvo paskirta Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. spalio 17 d. nutarimu ir šis nutarimas įsigalios 2017 m. lapkričio 27 d. Atsižvelgdama į tai, kad Apeliacinio teismo teisėjus atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu, Prezidentė kreipiasi patarimo į Lietuvos Respublikos Seimą dėl S. Bieliauskienės atleidimo iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų, paskyrus ją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausiančių nėra. Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Ačiū. Po svarstymo bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Ačiū. Kalbančių nėra. Kadangi slaptas balsavimas, laiką dar… Po visų pateiktų nutarimų darysime pertrauką ir tada bus slaptas balsavimas.
11.34 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Eleną Vainienę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-1283 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Eleną Vainienę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-1283. Taip pat pranešėja – R. Svetikaitė. Prašau.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, leiskite pristatyti Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą, kuriuo Lietuvos Respublikos Seimui yra teikiama pritarti E. Vainienės atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui. Teisėjos įgaliojimai baigsis 2018 m. vasario 23 d. Atsižvelgiant, kad tuo metu nevyks eilinė Seimo sesija, yra teikiamas pritarti dekretas atleisti būtent šioje sesijoje.
Kaip ir minėjau, Apeliacinio teismo teisėjus atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu, todėl Prezidentė kreipiasi į Seimą su prašymu pritarti E. Vainienės atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausti niekas neužsirašė. Ar galime pritarti po pateikimo? Ačiū, bendru sutarimu pritarta.
Toliau svarstymas. Taip pat niekas neužsirašė. Galime pritarti po svarstymo? Ačiū, pritarta.
Trečioji stadija bus slaptas balsavimas.
11.36 val.
Seimo nutarimo „Dėl Sigitos Rudėnaitės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininke“ projektas Nr. XIIIP-1281 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-15 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Sigitos Rudėnaitės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininke“ projektas Nr. XIIIP-1281. Pranešėja – taip pat R. Svetikaitė. Prašau.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju. Gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, šiandien esu įpareigota jums pristatyti Respublikos Prezidento dekretą, kuriuo, vadovaudamasi Konstitucija ir Teismų įstatymu, gavusi vienbalsį Teisėjų tarybos patarimą, Prezidentė teikia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininke skirti šio teismo teisėją S. Rudėnaitę.
Dvidešimties metų teisėjo darbo stažą turinti teisininkė dirbo skirtingų grandžių teismuose – tiek bendrosios kompetencijos, tiek administraciniuose, Utenos rajono apylinkės teisme, Aukštesniajame administraciniame teisme, Vilniaus apygardos teisme, Vilniaus apygardos administraciniame teisme, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ir Aukščiausiajame Teisme, į kurį buvo paskirta 2008 metais.
Sukaupusi solidžią profesinę patirtį, S. Rudėnaitė yra vertinama kaip aukštos kvalifikacijos autoritetinga teisininkė, sąžininga ir drąsi teisėja, pasižyminti nepriekaištinga reputacija, gerbiama teisėjų bendruomenės. Praėjusiais metais ji tapo Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos nare.
Gerbiamos S. Rudėnaitės asmeninės ir dalykinės savybės, jau įrodytas gebėjimas sklandžiai organizuoti Teismo skyriaus darbą, penkerius metus einant Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigas, leidžia neabejotinai teigti, kad teikiama kandidatūra yra tinkama siekiant užtikrinti darnų ir veiksmingą Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų darbo organizavimą.
Kandidatė yra pasirengusi atsakyti į jūsų, gerbiami Seimo nariai, klausimus, jeigu tokių būtų.
PIRMININKAS. Kviečiame pretendentę į pareigas S. Rudėnaitę.
S. RUDĖNAITĖ. Aš turiu žodį prisistatyti?
PIRMININKAS. Taip, prašom prisistatyti.
S. RUDĖNAITĖ. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Iš tikrųjų po dviejų mėnesių bus 21 metai, kai esu teisėja. Per tą laiką turėjau visokios patirties – tiek malonių, tiek nemalonių teisėjo darbo ir gyvenimo aspektų. Visa tai man šiandien leidžia teigti, kad esu susiformavusi labai aiškią tiek principų, tiek vertybių sistemą ir savo įsivaizdavimą, kas yra teisėjas, koks yra teisėjo darbas, kokia yra mūsų misija.
Per savo ilgą darbo patirtį vienu momentu turėjau malonumą dirbti Teisėjų atrankos komisijoje su gerbiamu profesoriumi E. Laurinaičiu, kurį, be abejo, daug kas čia žino. Jis yra gana šmaikščiai pasakęs, kaip jam būdinga, tačiau kartu labai išmintingai, kad geram studentui reikia dviejų kūno dalių: viena, be abejo, yra galva, kad galėtum skaityti, o kita dalis yra ta, ant kurios reikia sėdėti, kad galėtum mokytis.
Perfrazuodama jo mintį norėčiau pasakyti, kad, mano įsitikinimu, teisėjui reikia trijų kūno dalių: galvos, širdies ir stuburo. Galvos – tai kompetencija, žinios, kvalifikacija, širdies – tai sąžinė ir stuburas – vienas iš svarbiausių, mano požiūriu, reikalavimų teisėjui. Turiu galvoje gebėjimą atsispirti neteisėtam poveikiui (neteisėtam – pabrėžiu) ir paaukoti tiek savo ramybę, tikriausiai ir savo, ir šeimos, tiek savo galbūt viliojančias karjeros perspektyvas būtent dėl to įstatymo viršenybės principo.
Taigi šiandien antrą kartą pretenduoju į tas pačias pareigas, nepakeičiamų žmonių iš tikrųjų nėra, natūralu, kad manęs turėtumėte klausti, kodėl gi aš ten einu. Pirmoji priežastis yra man labai svarbi kaip žmogui, tai yra teisėjų, su kuriais aš dirbau, pasitikėjimas. Iš tikrųjų man tai labai svarbu. Antroji, manau, dabartinėje situacijoje, susidariusioje Civilinių bylų skyriuje, kurią galėčiau pavadinti kartų kaita, labai svarbu užtikrinti perimamumą tiek tradicijų, tiek vertybių ir vienodą savigarbą, tiek… (Laikas? Ne.) …tiek pagarbą jaunųjų kolegų norui ką nors keisti ir jų žinojimui, tiek pagarbą seniai dirbančių ir patyrusių teisėjų išminčiai.
Ar žadu ką nors keisti Civilinių bylų skyriuje? Jeigu pradėčiau sakyti, kad ten viskas buvo blogai ir darysiu kitaip, jūs manimi nepatikėtumėte, tai atrodytų nenormalu, nes aš jau ten dirbu. Iš principo pozityviai vertinu Civilinių bylų skyriaus veiklą, bet tai nereiškia, kad aš nematau trūkumų. Tai, ko aš tikrai nekeisčiau – aš nekeisčiau savo darbo stiliaus, savo požiūrio į žmones, savo principų. Manau, kad vadovavimas arba pirmininko pozicija teisme ar teismo skyriuje tai jokiu būdu nėra viršininko pozicija, tai yra mokėjimas bendradarbiauti su žmonėmis. Tai, ką aš matau šiuo metu, ko gero, kaip problemiškiausią ir labiausiai kritikuojamą mūsų veiklos sritį, tai, be abejo, yra kasacinių skundų atrankos procesas. Turiu kai kurių minčių, galbūt šiuo metu iš šalies turėjau galimybę pažvelgti į savo teismo darbą.
Tai trumpai aš turėjau ir norėjau jums pasakyti tiek. Esu pasiruošusi atsakyti į jūsų klausimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti Seimo narys M. Majauskas, ruošiasi V. Rinkevičius.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, Pirmininke. Ačiū kandidatei už rimtą prisistatymą. Matyt, sunku būtų abejoti tiek jūsų asmeninėmis, tiek profesinėmis kompetencijomis. Manau, kad galbūt šiek tiek daugiau reikėtų pasikalbėti apie tikslus, kuriuos keliate skyriui, ir pagrindinius darbus, kuriuos planuojate per ateinančią kadenciją. Aš tikiu, kad Seimas patvirtins jūsų kandidatūrą, bet vis dėlto norėtųsi aiškiau žinoti tikslus ir konkrečius darbus, kuriuos planuojate. Galbūt galėtumėte įvardinti bent tris? Ačiū.
S. RUDĖNAITĖ. Iš tikrųjų šiek tiek, kai kalbame apie teismo planus, tas jūsų klausimas yra toks ne visai įprastas, nes teismas tai yra mūsų gyvenimo atspindys, tik atsilieka. Aukščiausiasis Teismas, tarkime, atsilieka šešerius metus. Tai toks ir darbas. Problemos ateina pas mus, problemos ateina įvairios, jos ateina jau ginčų forma ir mes tai turime spręsti. Planuoti, kokios bylos bus… Jūs, be abejo, ne apie tai ir klausiate.
O tai, ką aš jau buvau užsiminusi ir kas man iš tikrųjų atrodo, kad nėra iki galo gerai, tai būtent ta situacija, dėl ko mes gauname tiek kritikos, iš esmės ir gauname kritikos daugiausia dėl kasacinių skundų atrankos sistemos. Iš tikrųjų ta kritika ne visą laiką yra pagrįsta, tačiau reikia pripažinti, kad tos kritikos visiškai be pagrindo nebūna. Tai štai dabar aš manau, kad, ko gero, reikėtų persvarstyti, šiek tiek perskirstyti jėgas, daugiau jų skirti būtent šitam procesui, nes šiaip įprastai mes galvojame, kad yra daug sudėtingiau ir svarbiau bylą išspręsti iš esmės. Kita vertus, be abejo, atranka irgi labai svarbi, netgi galvoju, kad šiek tiek yra mūsų pervertintas terminų laikymosi kriterijus. Kai aš kalbu, tarkime, apie kasacinių skundų atranką, yra situacijų, kai teisėjas priverstas tai išspręsti per tris dienas, nes Civilinio proceso kodeksas liepia ne vėliau kaip per tris dienas išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių arba sprendimo sustabdymo klausimą. Trijų dienų, patys suprantate, ne visą laiką ir ne kiekvieno sudėtingumo reikalui pakanka.
O visa kita, planai, aš tikrai žinau, nežinau, bet aš įsivaizduoju, kad tas mūsų darbas yra toks, kad jo suplanuoti ir numatyti, kas tavęs laukia rytoj, niekaip neįmanoma. Per mano kadenciją buvo keli, galbūt kelios grupės tokių iš tikrųjų masinių bylų, visuotinai tokių skaudžių klausimų, mes kažkaip susidorojome, lyg ir ta praktika susitvarkė, turim labai neblogų žmonių iš teisininkų, kurie padeda teisėjams. Jeigu tai galėčiau pavadinti planu, tai mano tikslas, ne planas būtų juos kuo ilgiau išlaikyti teisme, nes niekam ne paslaptis, kad nei teisėjo, deja, pozicija, nei teisėjo padėjėjo pozicija netgi Aukščiausiajame Teisme nėra konkurencinga, lyginant su privačiu sektoriumi. Jeigu mes nedarysime nieko, kad išlaikytume bent tuos žmones, kurie yra kvalifikuoti idealistai ir ne dėl pinigų dirba, na, iš tikrųjų nemanau, kad tai tenkins tiek mus pačius, tiek jus. Nežinau, ar aš patenkinau jūsų smalsumą, ar į jūsų klausimą… (Balsai salėje) Prašau.
PIRMININKAS. Dėkojame. Linksi galva, sako, taip, atsakėte.
S. RUDĖNAITĖ. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V. Rinkevičius, ruošiasi S. Jovaiša.
V. RINKEVIČIUS. (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Norėjau jūsų paklausti apie teismo tarėjų instituciją. Esu klausęs ir kitų kandidatų…
S. RUDĖNAITĖ. Aš atsiprašau… A, jūs klausiate!
V. RINKEVIČIUS. (LVŽSF). Kaip, jūsų nuomone, ar teismo tarėjai padidintų teismo darbo, teismų viešumą, visuomenės pasitikėjimą ir ar šiaip pagerintų teismų darbą? Kokia jūsų nuomonė tuo požiūriu?
S. RUDĖNAITĖ. Iš tikrųjų problema nėra sena, kiek aš žinau, jau… nežinau, kiek čia tų paskutinių metų teismai sako: taip, iš principo taip, mes pritariame, mes irgi norime, kad visuomenė mumis pasitikėtų labiau, tačiau aš čia turi kelias išlygas. Visų pirma aš manau, kad jeigu mes turėtume tradiciškai žmones ne teisininkus ir ne teisėjus, tarėjų institutas turėtų būtų naudojamas tose bylose, kuriose reikia kuo mažiau specialių žinių, tai būtent bylos, kurios turi socialinį aspektą – šeimos, darbo santykiai. Iš tikrųjų kartais reikia išminties iš šalies, reikia būti kuo arčiau formaliojo ir to tikrojo socialinio teisingumo, tačiau aš galvoju, kad tai visai nebūtų priimtina ginčuose, kurie reikalauja didelio išmanymo specialiųjų įstatymų, pagal kuriuos mūsų teisinis reguliavimas, kaip mes žinome, deja, yra labai kartais klampus ir netgi profesionalai sunkiai, o kad prieš, tai aš jau seniai negirdėjau teisėjo, kuris sakytų ką nors prieš. Taip, tiktai tai kažkodėl nevyksta, kodėl tai nevyksta, aš tikrai negaliu atsakyti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys S. Jovaiša, ruošiasi I. Degutienė.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiama teisėja, jūs čia paminėjote tokią sąvoką „neteisėtas poveikis“. Tai norėčiau paklausti, kaip šių dienų kontekste, ar dažnai susiduriate su šiuo reiškiniu, kaip su juo kovojate, ar dažnai tai pasitaikydavo jums dirbant Utenoje ir kitur?
S. RUDĖNAITĖ. Dėl neteisėto poveikio, tai aš turiu čia visomis kitomis prasmėmis negu įstatymo klausymas, tai gali būti pagunda valdžios malone, tai gali būti pinigai, tai gali būti darymas draugui, tai gali būt bet kas kita negu įstatymo klausymas. Ar aš esu dažnai susidūrusi? Aš tiesiogiai esu nujautusi, esu jautusi dėl savo nagrinėjamų bylų iš tikrųjų, kad man norėtųsi padaryti poveikį, bet labai nuoširdžiai, tiesiai galiu jums pasakyti, kad Dievas saugojo, nesu patyrusi tokio spaudimo. Aš jutau: aš šiandien nagrinėju bylą, o „Lietuvos rytas“, pavyzdžiui, rašo pirmajame puslapyje, kaip ją reikia išnagrinėti ir kas bus teismas, jeigu išnagrinės kitaip. Tai yra poveikis, laikraščių galima neskaityti, bet tai irgi yra neteisėtas poveikis.
O šiaip jau, ar tai pasitaiko, tai galima spręsti apskritai iš kitokių požymių, taigi mes turime ir tų skandalų, kurie, šiaip ar taip, tikriausiai nebūna visą laiką, ir netgi tų kyšininkavimo atvejų turime. Deja, liūdna, bet bandymų daryti neteisėtą poveikį teismui, manau, šiais laikais būna. Kaip su tuo kovoti? Teisėjui yra labai paprasta kovoti – tiesiog imti ir atsispirti tam poveikiui. Aš visą laiką, dabar jau tikrai, kažkaip vis ateidavau ir vis dar būdavau kažkaip jauna teisėja, tai dar čia neseniai pradėjusi dirbti, dabar jau esu toli gražu ir nebe jauna, ir teisėja su patirtimi, tai kolegoms visą laiką sakau iš tikrųjų labai paprastai, jeigu jūs elgsitės teisėtai ir jūs atsispirsite tai įtakai, niekas jums nieko blogo daryti negali. Jeigu jūs pasiduosite kad ir kokiai pagundai arba nuojautai, kad kas nors apie jus negražiai rašys ar galvos, be abejo, tapsite pažeidžiami. Vieną kartą pasidavus, kitą kartą yra labai sunku atsispirti. Tik tiek, nes kitų kovos… O jūs, be abejo, žinote, apie teisėjų savivaldos organų veiklą, apie tai, kiek drausmės ir etikos bylų yra iškeliama, ir ne tik šiame kontekste. Daugiau, na, aš nežinau, yra labai daug kitokių institucijų, kurios iš tikrųjų turi kovoti. Žodis „kovoti“ tikriausiai ten labiau turėtų būti taikomas. Aš taip suprantu.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narė I. Degutienė. Ruošiasi M. Bastys.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke, kad pasakėte, kad klausiu, o ne smalsauju. Tiesiog noriu pasakyti, kad mūsų Seimo narių konstitucinė teisė yra paklausti pretendentų, o ne kaip jūs replikavote Seimo nariui M. Majauskui, kad ar aš jūsų smalsumą patenkinau. Tai mes čia nesmalsaujame. Čia įžanga.
Iš jūsų pasisakymų matosi, kad jūs energinga, pakankamai savimi pasitikinti, turinti, be abejo, praktikos, gal dėl to ir tokie bruožai, gal ir tinkate į tokias pareigas, tiktumėte. Aš noriu paklausti, kadangi turite jau pakankamą patyrimą. Kaip jums atrodo, ar šiandien Civilinis kodeksas visiškai atitinka teisinius lūkesčius, kad teisėjai galėtų kvalifikuotai priimti sprendimus, remdamiesi Civiliniu kodeksu ar Civilinio proceso kodeksu? Tuo labiau jeigu jūs pretenduojate užimti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pozicijas, ar teisinėje bazėje nieko nereikia daryti ir visa tai tikrai atitinka lūkesčius? Jeigu yra kokių nors dalykų, sakykim, teisinę bazę atitinka, bet teisėjų interpretacijos yra neatitinkančios Civilinio kodekso ar Civilinio proceso kodekso nuostatų, koks jūsų yra požiūris?
S. RUDĖNAITĖ. Dėl Civilinio kodekso mano požiūris yra pakankamai nusistovėjęs. Civilinis kodeksas yra toks įstatymų rinkinys, kuris turėtų būti keičiamas tik išskirtiniais atvejais, tik tada, kai tai yra būtina, ir jokiu būdu ne dėl smulkių, ne dėl atsitiktinių dalykų. Galbūt užtektų Civiliniam kodeksui to, kad būtų apsispręsta dėl tų jo dalių, kurios kaip ir yra numatytos dvidešimt kelinti metai ir nerealizuotos, arba jas reikia sunaikinti, arba jas reikia įgyvendinti, nes gyvenimas reikalauja.
Civilinio proceso kodeksas yra keičiamas iš tikrųjų irgi labai dažnai. Tai, kas man dabar galvoje dėl savo skyriaus veiklos, tai aš vėlgi grįžčiau prie tos pačios atrankos kasacinių skundų. Manau, kad keistina, ir aš galvoju, kad įmanoma pakeisti būtent tas taisykles, kurios verčia teisėją per tris dienas priimti sprendimą gana sudėtingu klausimu, kuris reikalauja daug gilesnio, mano požiūriu, įsitikinimo ir pasvarstymo. O šiaip įstatymų keitimas nėra geras dalykas, jie turėtų būti keičiami tik labai apsvarsčius ir tik tada, kai tai yra būtina.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys M. Bastys.
M. BASTYS (MSNG). Dėkoju, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiamoji pretendente, iš tiesų atidžiai klausiau jūsų prisistatymą ir atsakymus į klausimus. Paliko gerą įspūdį. Be abejo, norisi tik palinkėti, kad civilinių bylų atranka iš tiesų būtų tobulinama, nes dažnai tenka susitikimuose su rinkėjais skaityti, išklausyti jų nusiskundimus. Kartais ir ne profesionalui krenta į akis tam tikri dalykai, kalbantis su advokatais taip pat yra dalykų, kurie tikrai, mano įsitikinimu, turėtų būti tobulintini kalbant apie civilinių bylų atranką. Tiesiog linkiu šiame darbe tinkamai spręsti šiuos dalykus. Klausimo kaip ir nėra. Dėkoju.
S. RUDĖNAITĖ. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū jums, daugiau klausti kaip ir niekas neužsirašė. (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiamoji kandidate, aš tik noriu dar kartą priminti tai, ką pastebėjo ir mano kolegė. Na, nesu mažas vaikas ir netenkinu savo smalsumo ar žingeidumo ir ne jūs patenkinate ar nepatenkinate jį…
S. RUDĖNAITĖ. Atsiprašau, aš tikriausiai termino nesuradau, neturėjau to galvoje.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Jeigu galėčiau pabaigti, kol aš kalbu, kol jūs kalbėjote, aš jūsų klausiau. Aš suprantu jūsų kietą būdą, kaip ir kolegė minėjo, gal ir reikia jo, bet manau, kad turi būti tam tikra derama pagarba institucijoms. Jūs atsakote į mūsų klausimus, atsakote arba neatsakote. Mes sprendžiame pagal tai, kaip jūs atsakėte, skirti ar neskirti jus. Išlaikykime pagarbą vieni kitiems. Aš manau, kad dirbti bus daug paprasčiau ir lengviau. Ačiū.
S. RUDĖNAITĖ. Ačiū. Aš tai suprantu. Dar kartą kartoju, aš tikriausiai parinkau ne tą terminą, tikrai neturėjau galvoje kažko, kuo norėčiau jus įžeisti ar tuo labiau pažeminti.
PIRMININKAS. Ačiū, dėkojame jums. Jūs jau atsakėte į visus klausimus, net ir į papildomus.
11.56 val.
Seimo nutarimo „Dėl Aurelijaus Gutausko skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku“ projektas Nr. XIIIP-1282 (pateikimas)
Dabar kviečiu į tribūną vyriausiąją patarėją R. Svetikaitę. Svarstysime Seimo nutarimo „Dėl Aurelijaus Gutausko skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku“ projektą Nr. XIIIP-1282.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pristatyti Respublikos Prezidentės teikiamą kandidatą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas šio teismo teisėją A. Gutauską. Šią kandidatūrą taip pat kaip ir prieš tai buvusią S. Rudėnaitės kandidatūrą vienbalsiai palaikė Teisėjų taryba. Socialinių mokslų srities teisės krypties daktaras, profesorius, besispecializuojantis baudžiamosios justicijos srityje, teisėjų ir akademinės bendruomenės yra vertinamas kaip aukštos kvalifikacijos profesionalas.
Teikiamas kandidatas Aukščiausiajame Teisme dirba nuo 2013 metų. Prieš tai jis ėjo Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės ir proceso instituto profesoriaus pareigas, buvo šio fakulteto Baudžiamosios teisės ir kriminologijos katedros vedėjas. Taigi kandidatas turi administracinio vadovaujamojo darbo patirties. Šiuo metu jis yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros profesorius, per daugiau nei du akademinės veiklos dešimtmečius yra paskelbęs per 40 mokslinių publikacijų įvairiais baudžiamosios teisės klausimais Lietuvos ir tarptautiniuose mokslo leidiniuose. Kandidatas yra įvairių darbo grupių ekspertas, vizituojantis lektorius užsienio valstybių universitetuose, prestižinių užsienio teisės mokslo žurnalų redkolegijų narys. Nuo 2017 metų A. Gutauskas vadovauja Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, taip pat yra Baudžiamojo kodekso priežiūros komiteto narys.
Įvardintos dalykinės ir asmeninės savybės, nepriekaištinga reputacija, turima profesinė patirtis ir vadovaujamojo darbo įgūdžiai nulėmė šio kandidato pasirinkimą atsakingoms Aukščiausiojo Teismo, formuojančio bendrą teismų praktiką nagrinėjant baudžiamąsias bylas, skyriaus pirmininko pareigoms, todėl Prezidentė, kaip tai numato Konstitucija, kreipėsi į Seimą dėl A. Gutausko skyrimo Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku. Tikiu, kad pats kandidatas savo argumentus ir viziją išdėstys ir atsakys į gerbiamųjų Seimo narių klausimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiame pretendentą prisistatyti.
A. GUTAUSKAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, trumpai galėčiau pasakyti apie save tik tiek, kad, kaip ir minėjo, dirbu penkerius metus Aukščiausiojo Teismo teisėju ir nuo 1995 metų dėstau įvairiose mokslo institucijose, paskutiniu metu esu Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros profesorius ir vadovauju Teisėjų etikos ir drausmės komisijai. Baudžiamąsias bylas nagrinėju įvairias, bet specializuojuosi organizuoto nusikalstamumo, korupcijos ir prekybos žmonėmis bylose. Tai tiek trumpai galėčiau pasakyti apie save. Laukčiau klausimų, jeigu tokių būtų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausti užsirašė Seimo narys M. Majauskas. Ruošiasi V. Rinkevičius.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, Seimo Pirmininke. Gerbiamasis pretendente, ačiū už prisistatymą, iš tikrųjų jūsų darbai kalba už jus ir tikrai daug gerų dalykų teko girdėti. Aš norėčiau šiek tiek pasigilinti į jūsų specializuojamą sritį, tai organizuoto nusikalstamumo bylas ir prevenciją. Norėjau paklausti, kokius matote iššūkius dėl organizuoto nusikalstamumo Lietuvoje ir kokias matytumėte galimas sprendimo priemones? Tai toks šiek tiek platesnis klausimas, bet man atrodo, kad būtų svarbu išgirsti jūsų nuomonę.
A. GUTAUSKAS. Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų organizuoto nusikalstamumo mastai Lietuvoje yra nedideli, palyginus kaip prieš gerą dešimtmetį, didelė dalis nusikaltėlių emigravo. Apskritai kovos įrankių mes dabar turime užtektinai Baudžiamajame kodekse, Baudžiamojo proceso kodekse. Pagrindiniu iššūkiu visuomet lieka turto atėmimas iš nusikaltėlių, tai yra kova su šešėliu, turto atėmimas – pagrindiniai dalykai, kurie iki šiol yra neišspręsti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V. Rinkevičius. Ruošiasi V. Bakas.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Kaip akademinės visuomenės atstovo, kaip patyrusio teisininko nuomonės norėčiau. Kai mes Seime svarstome klausimus, kovojame su kokia nors blogybe, su korupcija, kt., viena pagrindinių priemonių, kurią taikome, – tai bausmių griežtinimas, atsakomybės griežtinimas. Tai yra ne tik paskutinis pavyzdys kovos su korupcija, su kitom blogybėm. Ar tai pats geriausias būdas, jūsų nuomone, ar mes tuo pasiekiame tikslą? Kaip rodo praktika, kartais ne visada tai padeda. Kokios būtų kitos veiksmingesnės priemonės, ar būtent taip ir reikia daryti, kaip mes darome? Jūsų nuomone, kokiu keliu reikėtų eiti?
A. GUTAUSKAS. Dėkoju už klausimą. Aš, kaip mokslininkas ir kaip teisėjas, visuomet pasisakau už tokias bausmes, kurios yra adekvačios. Kada bausmės yra griežtinamos, jos dažniausiai teigiamo rezultato neduoda. Tuomet savo darbe nuolatos tenka laviruoti tarp formalaus įstatymo taikymo ir sveiko proto, kad skiriama bausmė būtų adekvati. Dėl pasiūlymų įstatymų leidėjams mes esame visada atviri. Kai vyksta įvairios darbo grupės, ir aš pats esu Baudžiamojo kodekso priežiūros darbo grupėje, mes visuomet aktyviai teikiame savo nuomonę ir tikimės, kad į ją bus atsižvelgta. Būtų tiek.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V. Bakas.
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis pretendente, iš tikrųjų malonu matyti jus pretenduojantį į šias pareigas, nes tikrai jūsų reputacija, jūsų darbas nekelia abejonių. Norėčiau porą klausimų, nes tapęs Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku įgaunate svertus iš esmės formuoti tam tikrą teisės tradiciją. Klausimas susijęs su korupcinio pobūdžio veikom.
Pirmas klausimas. Kaip jūs manytumėte, ko dabar reikia, kad mes sutrumpintume terminus nuo nusikaltimo padarymo iki bausmės, ypač korupcinio pobūdžio bylose, politinės korupcijos? Mes turime kelias bylas, kurios dešimtį metų trunka. Ką reikėtų padaryti ikiteisminio tyrimo stadijoje ir teisinio nagrinėjimo?
Ir antras iš organizuoto nusikalstamumo srities. Kokia jūsų nuomonė dėl civilinio turto konfiskavimo instituto, kurį Seimas kaip tik svarsto? Ar jisai padėtų kovoti su organizuotu nusikalstamumu?
A. GUTAUSKAS. Ačiū už klausimus. Dėl pirmojo klausimo, kovos su korupcija. Iš tikrųjų ne viena byla, o daugelis bylų tęsiasi labai ilgai. Kokias matyčiau problemas? Aukščiausiojo Teismo misija yra formuoti bendrą praktiką. Mano srityje, jeigu būsiu paskirtas, – baudžiamosiose bylose. Pagrindinį tokį niuansą aš matyčiau – gana prastą ikiteisminio tyrimo institucijų darbą. Reikėtų didesnio pokalbio su jais, daugiau Aukščiausiajam Teismui kalbėtis su žemesnių grandžių teismais, kad tos bylos ir tas procesas pagreitėtų, nes iš tikrųjų jos dabar yra per ilgos ir, nori nenori, vėliau tenka tiems asmenims taikyti lengvatas dėl tam tikrų bausmių arba poveikio priemonių paskyrimo.
Dėl organizuoto nusikalstamumo, dėl civilinės konfiskacijos. Galėčiau atsakyti, kad yra tekę apvažiuoti beveik visas Europos Sąjungos valstybes, domėtis, kaip jos kovoja. Dar dirbant Seime, Teisės ir teisėtvarkos komitete, teko dirbti būtent prie šio klausimo ir su Seimo nariu (dabar nematau) V. Gailiumi teko diskutuoti šiuo klausimu. Iš tikrųjų jisai pasiteisintų, mano galva.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėkojame.
A. GUTAUSKAS. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Siūloma susitikti su TTK abiem pretendentams. Siūloma svarstyti lapkričio 9 dieną šias kandidatūras.
Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Grįžtame prie 1-13 ir 1-14 klausimų – dėl pritarimo atleisti teisėjus. Dėl to yra slaptas balsavimas. Ar galime patvirtinti biuletenį? Tradicinis, kaip visada. Ačiū. Patvirtinta.
Balsų skaičiavimo grupė: V. Alekna, J. Jarutis, L. Kasčiūnas, R. Sinkevičius, L. Talmontas ir R. Žemaitaitis.
Skelbiu pusės valandos pertrauką. Dabar yra 12 valandų ir šešios su puse minutės. Pirmosios 20 minučių bus skirtos slaptam balsavimui dėl teisėjų atleidimo iš pareigų.
Pertrauka
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, prašom užimti darbo vietas. Dėkoju, kad dalyvavote slapto balsavimo procedūroje. Tęsiame rytinį posėdį.
12.36 val.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 6, 7, 9, 11, 14, 15, 18, 23 straipsnių ir šeštojo skirsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 271 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4441(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-17 klausimas – tai yra sujungti įstatymų projektai Nr. XIIP-4441 ir Nr. XIIIP-510. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 6, 7, 9, 11, 14, 15, 18, 23 straipsnių ir šeštojo skirsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 271 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4441(2). Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėją S. Šedbarą, komiteto pirmininko pavaduotoją, pateikti komiteto išvadą. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šis projektas yra lydimasis Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo, arba Mediacijos įstatymo, kaip mes jį vadiname. Jis jau truputį yra mus aplenkęs, nuėjęs į priekį. Šis yra lydimasis ir juo yra nustatomi atvejai, kada asmenys, kurie nutarė medijuoti, taikytis… kaip būtų galima numatytomis sąlygomis ir tvarka gauti valstybės pagalbą. Komitetas šį projektą svarstė spalio 18 dieną ir pritarė komiteto patobulintam jungtiniam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms, ir visi aštuoni dalyvavę balsavo už.
PIRMININKĖ. Dėkojame už pateiktą išvadą. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Pasiūlymų nebuvo gauta. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti.
Balsavo 54 Seimo nariai: už – 52, prieš nėra, susilaikė 2. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.
12.38 val.
Baudžiamojo kodekso 220 ir 221 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-273(2), Administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-274(2) (svarstymas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Baudžiamojo kodekso 220 ir 221 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-273(2). Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką J. Sabatauską pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Baudžiamojo kodekso, taip pat su juo susijusio Administracinių nusižengimų kodekso pataisas…
PIRMININKĖ. Jūs pateiksite abiejų įstatymų projektus ir projekto Nr. XIIIP-274(2) išvadas? Taip? Ačiū.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kadangi tai įstatymų projektų paketas, komitetas pritarė patobulintam variantui, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas, Teisės departamento, Aukščiausiojo Teismo ir t. t., kitų institucijų. 8 balsais už, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Dėl Administracinių nusižengimų kodekso lygiai taip pat pritarė: 8 balsai už, susilaikiusių ir prieš nebuvo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Papildomas buvo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Nematau V. Bako. Gal gerbiamoji R. Juknevičienė galėtų pagarsinti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-273(2) ir Nr. XIIIP-274(2)?
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, papildomas komitetas buvo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir mes pritarėme šiam projektui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš, nes pasiūlymų taip pat nebuvo gauta. Norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu? Galime bendru sutarimu. Dėkojame.
12.40 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 76, 168, 484, 485, 491, 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 4841 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4836(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 76, 168, 484, 485, 491, 589 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 4841 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4836(2). Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėją J. Sabatauską. Svarstymo stadija. Pateikite komiteto išvadą.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Administracinių nusižengimų kodekso projektą ir pritarė patobulintai, šiuo atveju jungtinei dviejų projektų (komitetas nusprendė sujungti Nr. XIIP-4099 ir Nr. XIIP-4836 projektus į vieną) redakcijai, pritarė septyniais balsais už, vienam komiteto nariui susilaikius.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu G. Kindurį pateikti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą dėl įstatymo projekto. Kaip minėjo ankstesnysis pranešėjas, yra sujungti projektai Nr. XIIP-4099 ir Nr. XIIP-4836.
G. KINDURYS (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė Administracinių nusižengimų kodekso 484 ir 491 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, bendru sutarimu priėmė sprendimą iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą. Na, o kadangi posėdis buvo net balandžio mėnesį, ten buvo pasiūlyta data liepos 1 diena, tai manau, priėmimo metu bus pataisyta į 2018 metų sausio.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Dar papildomas komitetas – Sveikatos reikalų komitetas. Kviečiu komiteto pirmininkę A. Širinskienę pateikti jūsų komiteto išvadą.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Sveikatos reikalų komitetas šių metų gegužės 10 dieną svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-4099, pateikė kartu ir komiteto pasiūlymus ir jam pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Pasiūlymų, kaip jau minėjau, nėra gauta. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Yra pageidavimas balsuoti? Balsuokime dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-4836(2).
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 65, prieš – 1, susilaikė 11. Po svarstymo pritarta.
12.44 val.
Vandens įstatymo Nr. XIII-474 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4837(2) (svarstymas)
Kviečiu pristatyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą dėl lydimojo įstatymo – Vandens įstatymo Nr. XIII-474 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4837(2). G. Kindurys jau tribūnoje. Prašom, gerbiamasis kolega.
G. KINDURYS (LVŽSF). Komitetas irgi balandžio 26 dieną svarstė Vandens įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė komiteto patobulintam projektui ir komiteto išvadoms. Siekiant aiškumo, buvo nutarta tik papildyti vienu sakiniu, kad prireikus savivaldybių tarybos nustato draudžiamas maudytis vietas ir laiką. Ir čia bus dar toks pat dėmesio atkreipimas, kad reikės irgi patikslinti priėmimo datą, kadangi jie turėtų būti susiję. Įsigaliojimas turėtų būti 2018 m. sausio 1 d.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Norinčių kalbėti už, prieš taip pat nėra. Gal galime bendru sutarimu? Galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu.
12.45 val.
Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1044(3) (svarstymas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1044(3). Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėją V. Bukauską pateikti komiteto išvadą.
V. BUKAUSKAS (LSDDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė minėtą įstatymą ir priėmė sprendimą pritarti bendru sutarimu už. Po svarstymo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pasiūlymų nėra. Norinčių kalbėti diskusijoje nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš. Galime bendru sutarimu? Galime bendru sutarimu. Dėkojame. Pritarta įstatymo projektui Nr. XIIIP-1044(3) bendru sutarimu.
12.47 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Sigitą Bieliauskienę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-1272 (priėmimo tęsinys)
Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pagarsinti surašytus slapto balsavimo protokolus dėl Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Sigitą Bieliauskienę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota biuletenių – 94, rasta – 94, galiojančių – 94, negaliojančių nėra. Balsavo: už – 89, prieš – 2, susilaikė 3. Tuo pagrindu Seimo nutarimas dėl atleidimo iš pareigų S. Bieliauskienę skelbiamas priimtas. (Gongas)
12.47 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Eleną Vainienę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-1283 (priėmimo tęsinys)
Kitas balsų skaičiavimo protokolas dėl Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Eleną Vainienę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“.
Šio nutarimo priėmimas
Išduota biuletenių – 94, rasta – 94, galiojančių – 93, negaliojančių – 1. Už balsavo 87, prieš – 3, susilaikė 3. Tuo pagrindu Seimo nutarimą skelbiu priimtą. (Gongas)
12.49 val.
Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1199(2), Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1200(2) (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, mes baigėme rytinio posėdžio darbotvarkę, tačiau turime daug rezervinių. Jeigu jūs pritariate, mes tada verčiame vakarinio posėdžio darbotvarkę ir paliekame šiuos įstatymų projektus vakariniam posėdžiui, o kviečiu svarstyti rezervinį 3 klausimą, tai yra pateikimas Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1199(2). L. Matkevičienė kviečiama į tribūną. Pateikimas.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, leiskite pristatyti Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1199(2) ir Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo VIII-275 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1200(2). Šiuo metu pagal galiojantį teisinį reglamentą asmenims iki 18 metų nedraudžiama būti lošimo automatų salonuose, totalizatoriaus ir kitų lažybų punktuose ir jie gali laisvai stebėti lošimo procesą. Taip pat draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus juos organizuojančių bendrovių, lošimo vietų pavadinimus, adresus, organizuojamų lošimų rūšis bei lošimo vietoje esantį įrenginių skaičių. Nuo 2016 metų pradžios įsigaliojus nuotolinių lošimų reglamentavimui, stebimas lošimų reklamos skleidimo suaktyvėjimas visuomenės informavimo priemonėse, reklama tapo patrauklesnė, labiau įtraukianti ir skatinanti išbandyti lošimus.
Lošimų reklama yra viena iš priemonių, skatinančių lošti. Ji sudaro sąlygas didesnei tikimybei atsirasti iš lošimų kylančiai žalai žmonių sveikatai, taip pat socialinei ir ekonominei žalai valstybei. Todėl siekiant riboti neigiamą lošimų poveikį visuomenei, o ypač nepilnamečiams asmenims, Azartinių lošimų įstatymo projektu siūloma nustatyti griežtą ir aiškų azartinių lošimų reklamos reglamentavimą.
Atsižvelgiant į tai, Azartinių lošimų įstatymo projekte detaliau reglamentuojami santykiai, susiję su lošimų reklama. Taigi siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama azartinių lošimų reklama, išskyrus: pirma, azartinius lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimo, prekės ženklo ir interneto svetainės adreso, nurodyto lošimų organizavimo reglamente, skelbimą interneto svetainėse, išskyrus vaikams ir paaugliams skirtas interneto svetaines, be nukreipimo į kitą interneto svetainę galimybės; antra, azartinius lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimo ir prekės ženklo, kai jie pateikiami ant lošimų organizatoriaus buveinės pastato ar pastato, kuriame yra lošimų organizavimo vieta, arba prie pat įėjimo į lošimų organizavimo vietą, skelbimą; trečia, informacijos apie lošimus skelbimą lošimų organizavimo vietose ir azartinius lošimus organizuojančios bendrovės interneto svetainėje, kurios adresas nurodytas lošimų organizavimo reglamente; ketvirta, informacijos apie lošimus skelbimą leidiniuose (informaciniuose pranešimuose), kurie skirti tik lošimų verslo specialistams, vadinamiesiems profesionalams.
Taip pat Azartinių lošimų įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad skelbiant minėtą 1–4 punktuose nurodytą informaciją draudžiama nurodyti bet kokią papildomą rašytinę, vaizdinę ar garsinę informaciją.
Priėmus Azartinių lošimų įstatymo projektą, bus draudžiama bet kokia forma ir priemonėmis skleisti informaciją apie azartinius lošimus organizuojančios bendrovės bet kokio pobūdžio viešų renginių, veiklų, fizinių ir juridinių asmenų rėmimą.
Pinigų plovimo prevencijos įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad kiekvienas lošimų organizatorius privalės patikrinti asmenų, įeinančių į lošimų organizavimo vietas, tapatybę ir juos registruoti, o laimėjimo atsiėmimo ir (ar) sumų statymo metu, kai vykdomi tam tikros vertės sandoriai – papildomai ne tik tikrinti, bet ir nustatyti klientų tapatybę ir juos registruoti. Tam, kad būtų įgyvendinti šie reikalavimai, Pinigų plovimo prevencijos įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad azartinius lošimus organizuojančios bendrovės papildomai privalo nustatyti ir patikrinti kliento tapatybę ir jį registruoti sumos įmokėjimo, laimėjimo išmokėjimo metu arba kai jis keičia grynuosius pinigus į žetonus ar žetonus į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1 tūkst. eurų arba ją atitinkančią sumą kita valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, taip pat patikrinti kliento, įeinančio į lošimų organizavimo vietą, tapatybę ir jį registruoti.
Pinigų plovimo prevencijos įstatymo projektu lošimų organizatoriams nustačius reikalavimą patikrinti visų asmenų, įeinančių į lošimų organizavimo vietas, tapatybę ir juos registruoti, Azartinių lošimų įstatymo 20 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatytas siauresnis reglamentavimas (kliento tapatybės tikrinimas tik esant abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų), pripažinta netekusia galios.
Šia priemone, tikimės, bus užkirstas kelias nepilnamečiams asmenims patekti į lošimų organizavimo vietas, taip pat užtikrintas Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 21 dalyje įtvirtinto draudimo laikymasis.
Taigi norėčiau, kad pritartumėte.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamoji kolege. Jūs pristatėte ir antrąjį lydimąjį įstatymo projektą Nr. XIIIP-1200(2). Dėkoju. Iš karto kviečiu klausti dėl abiejų įstatymo projektų. Pirmasis klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui. Pranešėja, ačiū už pristatytą projektą. Kaip ir ryte minėjau, iš tikrųjų labai teisinga kryptis šiek tiek suimti į rankas visą lošimų sektorių ir pasižiūrėti, kaip jis veikia, jį skaidrinti, jį griežčiau reguliuoti, bet taip pat ir labai rimtai pasižiūrėti į žalą, kurią galimai daro, kalbant apie žmones, kurie serga priklausomybėmis nuo lošimų. Apie tai jūsų teikiamuose projektuose yra gana mažai. Jūs kalbate apie reklamos ribojimą ir iš tikrųjų šiuo įstatymu siekiate visiškai uždrausti reklamą televizijoje. Apie tai galima diskutuoti. Bet jūs nekalbate apie pagalbą žmonėms, kurie iš tikrųjų turi problemų su priklausomybe. Šiandien nėra efektyvios priklausomybių nuo lošimų prevencijos.
Aš noriu paklausti, ar jūs nesvarstėte kalbėti apie prevencijos programą ir ar nesvarstėte, kalbant apie reklamas televizijoje, ne uždrausti, o įpareigoti skelbti tam tikrą informaciją, kur galima gauti pagalbą? Tarkim, 50 % ar 30 % reklamos…
PIRMININKĖ. Klauskite, kolega!
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). …būtų skirta informacijai, kur galima gauti pagalbą. Tai ne tik reklamuoti, bet ir užtikrinti, kad būtų pateikta atsakinga informacija.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Be abejo, mes savo komisijos darbe ir šiame įstatyme tikrai atsižvelgsime artimiausiu laiku. Mes turime parengę dar keletą įstatymo pakeitimų. Taigi mes ateisime su jūsų pasiūlymu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia M. Puidokas. Ruošiasi S. Jovaiša.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Iš tikrųjų noriu pasidžiaugti kolegės iniciatyva, nes manau, kad azartiniai lošimai yra didelė blogybė, kuri griauna šeimų gyvenimus. Aš manau, kad ypač labai svarbu yra apsaugoti nepilnamečius nuo šios veiklos. Akivaizdu, kad šios pataisos neleis nepilnamečiams būti tose vietose, nes tikrai manau, kad mokytis azartinių lošimų nepilnamečiams nereikia.
Taigi mano klausimas būtų toks: ar šių priemonių pakanka ir kokias dar kompleksines papildomas priemones jūs planuosite teikti vėliau, kad iš tikrųjų azartinių lošimų sritis būtų tinkamai reglamentuota?
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Mes dar turime parengę porą įstatymų, kuriuos tikrai pateiksime artimiausiu laiku. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia Eugenijus… Atsiprašau, S. Jovaiša. Ruošiasi E. Pupinis.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiama pranešėja, jūs kalbate apie azartinius lošimus, o loterijos kažkodėl paliekamos nuošaly. Mes kiekvieną dieną iš esmės matome tiesioginę loterijos reklamą per nacionalinį transliuotoją, taip pat ir kitos loterijos rūšys labai lengvai, prieinamai transliuojamos. Ar nemanote, kad reikėtų pasižiūrėti ir į šitą azartinių lošimų?.. Aš sakyčiau, galima juos priskirti, nes loterijos yra pasiekiamos kiekviename prekybos centre ir nepilnamečiams. Kokia būtų jūsų nuomonė tuo klausimu? Ar nereikėtų į šitą jūsų siūlomą kategoriją įtraukti ir loterijas?
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Kad problema tikrai didžiulė, mes puikiai suprantame. Iš tikrųjų dėl loterijų tiesiog laukia eilės ir tas įstatymo pakeitimas.
PIRMININKĖ. Prašau. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi A. Skardžius.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama kolege, iš tiesų turbūt nemažai lošimo verslo persikėlė į interneto erdvę. Pastaruoju metu mes taip pat girdime, kad vis dėlto… Jūs savo įstatymu kaip ir beveik atsisakote reglamentuoti, išskyrus tai, kad vaikų portaluose, bet ir tai bus sunku kontroliuoti. Vienas klausimas, ar iš tikrųjų nemanote, kad, gaudydami vienus reklamuotojus, kitų nepagausite?
Dar vienas dalykas. Iš tikrųjų tarp rėmėjų turbūt yra nemažai ir lošimo verslo atstovų, kurie remia tam tikras sporto šakas, galbūt ir profesionalus. Ar nežinote, kiek maždaug neteks rėmėjai priėmus šitą jūsų įstatymą? Ačiū.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Mes, aišku, neskaičiavome to, bet šis klausimas buvo kaip ir degantis, nes nepilnamečiai – turbūt pati opiausia problema. Mes kaip prioritetą pasirinkome būtent nepilnamečių draudimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi V. Alekna.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamoji kolege, norėčiau vis dėlto užduoti tokį esminį klausimą. Kažkada – gal 2002 metais mes priėmėme Azartinių lošimų įstatymą, išleidome džiną iš butelio. Tada buvo daug svajonių, kad labai papildys biudžetą, kad tas verslas, kuris vyksta pogrindyje, duos didžiulę ekonominę naudą, tačiau, išskyrus problemas, išskyrus kaštus toms problemoms spręsti ir neigiamus aspektus, kuriuos jūs išvardinote, apčiuopiamo efekto biudžete ir nematyti. Jūsų nuomone, ar žvakės vertos žaidimo, kaip husarai sakydavo.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Pirmiausia, gal ir žvakė, kad nušviestų kelią, bet iš tikrųjų esame pasirengę ir tą įstatymą pakeisti. Mes turėjome iš karto keturis, bet šiandien yra taip, kad mes šiandien pateikiame šiuos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Paskutinis klausia V. Alekna. Prašau, kolega.
V. ALEKNA (LSF). Ačiū, pirmininke. Norėjau paklausti. Gal jūs skaičiavote, kiek maždaug yra tų lėšų skiriama sportui, nes tikrai didelės, daug kompanijų remia būtent ir futbolo, ir krepšinio sporto komandas, ir tų pinigų netekimas bus didelis nuostolis jiems, ypač po alkoholio sugriežtinimo, kai komandų biudžetai neteko 20 %, gal net ir daugiau, o kitą dalį gali sudaryti tos pajamos, kurių neteks uždraudus reklamą? Gal galite atsakyti?
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Aš tiesiog labai nenorėčiau suplakti sporto reklamos ir jaunimo. Mes turėtume kaip tik principingiau į tą dalyką žiūrėti, vis dėlto nevergauti rėmėjams. Jau kelintą kartą mes tą patys jaučiame, kad kol didelės nelaimės neįvyko, o kiek tai sudarytų finansiškai, galbūt geriau tai, kad vaikas išliktų sveikas, o ne kiek tas rėmėjas mums atneštų. Kartais kyla šitas jautresnis klausimas, kokia vaiko būklė, vaiko ateitis, negu rėmėjai. Mano manymas toks: ne, neskaičiavome kiek.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolege, jūs atsakėte į jums užduotus klausimus. Nuomonė už, nuomonė prieš. V. Rinkevičius – nuomonė už.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Pritariu projektui. Mes turime tikrai ir tokių blogų pavyzdžių, kai kai kurie socialiai remtinų šeimų vaikai mokyklose, na, neturi motyvacijos mokytis. Klausia, kodėl jūs nesimokote, kodėl nesiekiate gyvenimo kokio nors gėrio, gero? Sako, na, mes gyvensime kaip mūsų tėvai, iš pašalpų ir t. t. Vadinasi, tai rodo, kad daro tėvų elgesys didžiulį poveikį jų atžaloms, vaikams, jų besiformuojančiai pasaulėžiūrai. Jeigu šiuo atveju mes neleisime vaikams dalyvauti, matyti lošimų, tai galbūt iš jų tikrai nebus žmonių, neužaugs tokia lošimų priklausomybė. Tai dėl to pritariu.
Antras dalykas dėl reklamos. Kas norės lošti, tokią būtinybę turės, tai iš tikrųjų suras tą vietą, kur palošti, o reklamuoti, aš manau, čia nėra ko. Tai nėra toks produktas, kuriam reikia reklamos, atvirkščiai. Pritariu ir siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Mano tokia nuomonė: susilaikyti šiame etape. Aš ją argumentuočiau tuo, kad šiandien mes darome tokį labai griežtą, principingą žingsnį, bet kol kas nepagalvojame apie pasekmes. Vadinasi, mes atimame finansavimą iš žiniasklaidos priemonių, kurios gauna iš lošimų namų, mes atimame finansavimą iš sporto ir nepagalvojame, kaip kompensuoti tai, arba suteikti valstybinį finansavimą, jeigu manome, kad tie sektoriai turėtų gauti tuos pinigus, kad jie galėtų išsilaikyti.
Antra problema, kad mes vėlgi renkamės tokį labai paprastą kelią drausti, bet ne šviesti. Man atrodo, kaip ir minėjau, galima būtų kalbėti apie tam tikrą reklamų ribojimą arba kalbėti apie tai, kad tam tikros reklamos turėtų dalį informacijos suteikti apie reikiamą ir galimą pagalbą, kaip lošti mažiau, jeigu turi priklausomybę nuo lošimo, kur gauti gydymą arba kur užsiregistruoti ir panašiai. Tai man atrodo, kad turėtume šiek tiek balansuoti.
Trečias dalykas, turime labai rimtai pagalvoti apie lošimo priklausomybių prevencijos programą. Šiandien tokios, deja, nėra, mes renkamės labai lengvą kelią – drausti, riboti, galbūt tai nėra blogas kelias, bet kai mes nekalbame apie pagalbą žmonėms, o tik apie draudimus, man atrodo, mes stovime kaip gandrai tik ant vienos kojos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Buvo pateikti du įstatymų projektai. M. Puidokas – nuomonė už.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Iš tikrųjų kolega M. Majauskas įvardino labai keistai kai kuriuos dalykus, kalbėjo, kad mes atimame, o, kita vertus, kalbėjo apie priklausomybes ir svarbą su jomis kovoti ir padėti. Aš manau, kad tai yra pirmas žingsnis. Kolegė L. Matkevičienė labai aiškiai įvardino, kad tai yra tik pirmi keli žingsniai, po jų eis ir kiti, kad tai yra tik komplekso sudėtinė dalis. Aš manau, mūsų atsakomybė yra labai tvirta ir aiški, kad reikia sutvarkyti azartinių lošimų sritį. Mes atsakingi visų pirma už nepilnamečius žmones, už vaikus, bet nuo to kenčia ir visos šeimos. Tai aš tikrai kviečiu kolegas palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės išsakytos. Prašome balsuoti.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 69, prieš nėra, susilaikė 10. Po pateikimo pritarta. Siūloma paskirti pagrindiniu Biudžeto ir finansų komitetą, o papildomais – Ekonomikos komitetą ir, kaip prašė, Žmogaus teisių komitetą. Prieštaravimų nėra. Siūloma svarstyti pavasario Seimo sesijoje. Prieštaravimų taip pat nematau. Dėkoju.
13.06 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1264 (pateikimas)
Darbotvarkės klausimas – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1264. Teikia V. Ačienė. Prašome kolegę į tribūną. Kartu dar šitą įstatymą pasirašė 10 Seimo narių.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, siekiant sustiprinti savivaldybių galias ir įtraukti bendruomenes į piniginės socialinės paramos teikimo procesą, tas pats įstatymas numatė teisinį pagrindą penkioms savivaldybėms: Akmenės rajono, Panevėžio rajono, Radviliškio rajono, Raseinių rajono ir Šilalės rajono, 2012–2014 metais (šiuo laikotarpiu) įgyvendinti bandomąjį (pilotinį) projektą ir teikti piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, tai vykdyti kaip savarankišką savivaldybių funkciją. Šios savivaldybės kartu su socialiniais partneriais, bendruomenėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir kitais aktyviais bendruomenės nariais savivaldybės tarybos nustatyta tvarka turėjo įvertinti konkrečios šeimos ar asmens situaciją ir teikti piniginę paramą tik tuomet, kai suaugę asmenys buvo išnaudoję visas kitas pajamų gavimo galimybes.
Projekto įgyvendinimo laikotarpiu buvo ryškių lėšų taupymo pokyčių. Pavyzdžiui, 2013 metais, kai projektas įsibėgėjo, lyginant su 2012 metais, socialinės pašalpos gavėjų skaičius šiose penkiose savivaldybėse sumažėjo 18,2 %, išmokos socialinei pašalpai mokėti sumažėjo 26,2 %, būsto šildymo išlaidos ir išlaidos vandeniui kompensuoti sumažėjo 13,3 %, kompensacijų gavėjų skaičius sumažėjo 9,2 %, tuo tarpu kitose 55 savivaldybėse, kurios nedalyvavo projekte, būsto šildymo išlaidos ir išlaidos vandeniui kompensuoti padidėjo beveik 1 %, gavėjų skaičius padidėjo 2,9 %. Galiu įvardinti, paminėti keletą savivaldybių. Pavyzdžiui, Radviliškio savivaldybė 2012 metais sutaupė 821 tūkst. eurų, 2013 metais sutaupė 2 mln. 66 tūkst. Raseinių savivaldybė 2012 metais sutaupė 1 mln. 668 tūkst., 2013 metais – 2 mln. 183 tūkst.
Sutaupytos lėšos vykdant pilotinį projektą buvo taip pat panaudotos socialinėms reikmėms. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rekomendacijos pagrindu lėšos buvo naudojamos: vaikų dienos centrams, jiems įkurti ir palaikyti, būstui pritaikyti neįgaliesiems, socialiniams būstams įsigyti ir remontuoti ir t. t.
Taigi manome, kad pagal dabar galiojančią įstatymo formuluotę, kad 2018 metais ir vėlesniais metais Akmenės rajono, Panevėžio rajono, Radviliškio rajono, Raseinių rajono ir Šilalės rajono savivaldybėms piniginei socialinei paramai finansuoti skiriama lėšų suma yra lygi 2011 ir 2013 metų laikotarpiu panaudotai vidutinei metinei sumai, yra neteisinga šitų savivaldybių atžvilgiu, kitaip tariant, projekte dalyvavusios savivaldybės nūdienos situacijoje akivaizdžiai pralošė. Manau ir mes, grupė Seimo narių, manome, kad projekto įgyvendinimo laikotarpis, t. y. 2012 metai ir 2013 metai, negalėtų patekti į tą laikotarpį, nes savivaldybės dalyvavo projekte. Siekiant suvienodinti, turėtų būti šitoms savivaldybėms taikomas 2011 metų laikotarpis. Todėl, kad projektas buvo sėkmingas ir, kaip žinote, nuo 2015 metų kaip šito projekto rezultatas piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimas kaip savarankiška funkcija yra perduoda visoms savivaldybėms, todėl teisybės vardan prašau palaikyti šitą projektą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamoji kolege. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Sysas. Ruošiasi E. Pupinis.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji kolege, ar nereikėtų dėl viešųjų ir privačių interesų paprasčiausiai nuo tokių įstatymų nusišalinti? Antras trumpas klausimas, kuo šitie penki rajonai geresni už visus likusius 55?
V. AČIENĖ (LVŽSF). Dėl nusišalinimo. Aš neprašau asmeninėms reikmėms kažko, čia yra penkios savivaldybės, kurios dalyvavo projekte, jos buvo teisiškai įteisintos tuometiniame įstatyme.
Kitas dalykas, kaip aš jau minėjau, šitos savivaldybės šitas lėšas stipriai taupė ir vietoj skirtų 4 mln. panaudojo tiktai 2 mln., todėl formuoti šitą pinigų sumą 2018 ir būsimiems metams tikrai būtų neteisinga šitų savivaldybių atžvilgiu, tuo labiau kad laikas nestovi vietoje. Kaip žinote, ateity didėja kompensacijos, t. y. pačios šildymo kompensacijos, anksčiau buvo 20 % nuo lėšų, dabar yra tiktai 10 %. Tuoj pat nuo 2018 metų sausio 1 d. didėja valstybės remiamų pajamų dydis – nuo 102 iki 122 tūkst. Manau, kad vis dėlto negalėtų būti projekto įgyvendinimo laikotarpis šitoms savivaldybėms taikomas kaip laikotarpis, nuo kurio būtų skaičiuojama šita parama.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi S. Gentvilas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji kolege, tokios jau buvo nustatytos žaidimo taisyklės. Kaip ir kiekviename lošime, vieni laimi, kiti pralaimi, bet iš tikrųjų šios savivaldybės, kurios išėjo, jos gavo pakankamai naudos iš to, kad nemažai lėšų liko ilgesnį laikotarpį. Iš tikrųjų manau, kad dabar sulyginti su kitomis, kurios galbūt nebuvo tokios ryžtingos, vėlgi galbūt nebus teisinga, tuo labiau kad jūs sakote, kad visos išmokos tik mažėja, visos kompensacijos. Bet jums klausimas. Jūs kalbate apie tai, kad galima iš tų pinigų padaryti daug gerų darbų, bet jūsų Vyriausybė kai kada sako atvirkščiai, visos problemos gali būti sprendžiamos iš tų lėšų, kurios lieka nuo tų socialinių išmokų. Jūsų kokia nuostata vis dėlto, ar reikia palikti tas lėšas savivaldybėms spręsti problemas, ar vėlgi visas problemas, kurias sugalvoja valstybė ir Vyriausybė, permesti spręsti savivaldybėms? Nors tai prieštarauja ir normalioms savivaldybių nuostatoms.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Aš prieš tai padariau visų savivaldybių apklausą ir tiesiog iš tos apklausos matyti, kad tos taupytos lėšos vystant pilotinį projektą buvo panaudotos taip pat socialinėms reikmėms. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pati pateikė rekomendacijas, kur tas lėšas galima panaudoti. Manau, kad tęstinumas valstybėje turi būti ir neturėtų nukentėti tos savivaldybės, kurios eksperimentavo ir dalyvavo projekte.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi R. J. Dagys.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamoji Vida, buvau kitokios nuomonės prieš jums išeinant į tribūną, bet mane įtikinote, kad tos savivaldybės, kurios pilotinio projekto metu tikrai sutaupė, turi turėti ir naudą, negali jos būti baudžiamos, kad jos parodė gerus rezultatus. Iš esmės palaikyčiau jūsų įstatymo projektą.
Bet aš pakartosiu E. Pupinio klausimą. Kad ir kas būtų daroma šiandien susiję su socialine veikla, kalbama apie mistinius 124 ar kažkiek milijonų, kuriuos savivaldybės sutaupiusios ir dabar turi perteklių socialinės paramos finansų, kuriuos gali panaudoti tiek šildymo kompensacijoms, tiek dar kam nors, ar jūs nemanote, kad Vyriausybė, dažnai kreipdama į šituos pinigus, perdeda, kad iš tikrųjų savivaldybės neturi tiek ten tų išteklių, kad galėtų apsiimti dar didesnes lengvatas, pavyzdžiui, šildymo ar kitų dalykų.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Aš dar kartą pakartosiu, kad tikrai dariau analizę, ir tose 55 savivaldybėse, kurios nedalyvavo projekte, praktiškai kiek lėšų buvo skirta, tiek buvo panaudota.
Atsakau į jūsų klausimą, lėšos negali, neturėtų būti naudojamos kitoms reikmėms kaip tik socialinėms reikmėms, jeigu ten liks, tai panaudos vėl tikslingai socialinėms reikmėms.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia R. J. Dagys. Ruošiasi klausti V. Vingrienė.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, jūsų intencijos yra aiškios, ką jūs norite padaryti, bet vis dėlto aš norėčiau, kad jūs tiksliau pagrįstumėte savo nuomonę, kad mes dabar keičiame žaidimo taisykles, kai jau buvo faktiškai ne vieną kartą, svarstant šiuos pilotinius projektus ir visa kita, buvo pasakyta savivaldybėms, kad žaidimo taisyklės nesikeis. Ar kas nors kada nors po to tikės mūsų kokiais nors pažadais, nes tai buvo grindžiama, netgi buvo nutarimai priimami specialūs ir komiteto, ir Seimo, kad tikrai nesikeis, bus taip, kaip yra, mes jų nejudinsime ir tikrai žaisime pagal tas žaidimo taisykles. Dabar mes tą lyg ir keičiame ir pažeidžiame tokį principą. Ar nebus čia pavojaus, kad po to niekas jokiais pilotiniais mūsų projektais nebetikės?
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Atsakysiu savais žodžiais, kad galbūt dabartinė įstatymo redakcija ir sako, kad yra pažeidžiami lūkesčiai, nes tos savivaldybės, kai dalyvavo projekte, tikrai netikėjo tuo, kad 2018 metais bus mažinamas biudžetas būtent šitoms reikmėms, todėl šituo projektu ir norima atkurti tą teisybę, kad nenukentėtų savivaldybės, kurios tada tikrai eksperimentavo ir pasirašė, kad dalyvaus šiame projekte.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinė nori paklausti V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Aš irgi prisidėčiau prie kolegų pamąstymų, kad reikėtų savivaldybes arba institucijas, kurios sutaupo, atitinkamai motyvuoti, o ne bausti, bet mano klausimas būtų toks. Kaip jūs manote, jeigu nebūtų patvirtintas ar priimtas šitas projektas, kaip būtų galima pateisinti šitų penkių savivaldybių, kurios išties sutaupė, lūkesčius ir kaip būtų galima motyvuoti dar kitaip? Ar būtų visiškai įmanoma, ar čia būtų pažeisti jų teisėti lūkesčiai?
V. AČIENĖ (LVŽSF). Mano žiniomis, visos savivaldybės kreipėsi tiek į Vyriausybę, tiek į Seimo narius dėl tos priežasties, kad vis dėlto turi būti atkurta. Tuo labiau, žinote, įstatymo ankstesnė redakcija taip ir numatė, kad būtent šitoms pilotinėms savivaldybėms kaip pagrindas skirstant šitas lėšas būtų imami 2011 metai. Tik nuo 2018 metų įsigalioja nauja skirstymo tvarka ir, kaip aš sakau, tos vargšės savivaldybės patenka į tą tokią nišą, kur tiesiog neišlaikytas tęstinumas.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamoji kolege, jūs atsakėte į jums užduotus klausimus. Galite dabar atsisėsti. Seimo nariai nori išsakyti nuomonę už, nuomonę prieš. R. Žemaitaitis. Prašau, kolega, nuomonė už.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų taupydamas jūsų laiką siūlau pritarti. Ką čia iškėlė kolegos, klausimus dėl diskriminavimo, dėl nelygumo, aš manau, tam yra komitetas ir jis spręs, bet iš tiesų teisėti lūkesčiai ir tų savivaldybių įsipareigojimai, kurie buvo pasirašyti tuo metu su ministru D. Jankausku, buvo aiškiai aptarti. Tikrai prašyčiau bent jau pateikimo stadijoje pritarti ir komitetas tegul išanalizuoja.
PIRMININKĖ. Dėkojame. A. Sysas – nuomonė prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tenka truputį abėcėlę priminti. Perskaitykime įstatymą ir žiūrėkime, ką darome. Eksperimentas buvo trejus metus – 2011, 2012, 2013 metais, jame dalyvavo penkios savivaldybės, jos galėjo sutaupytas lėšas panaudoti ten, kur jos norėjo. Nuo 2014 metų šitame eksperimente dalyvavo visi, visos savivaldybės, ir tokios taisyklės buvo nustatytos iki 2018 metų. Nuo 2018 metų visoms taisyklės yra vienodos – pagal vidutinę sunaudotų lėšų sumą, taip, kaip ir parašyta. Tai yra jeigu savivaldybė sunaudoja socialinėms reikmėms 2 mln., o gauna 5, nes 2011 metais buvo krizė, tai reiškia, kad jos dabar visos gaus pagal tai, kiek naudoja socialinėms reikmėms. Tai kodėl dabar siūlymas tik penkioms padaryti išimtį, o visoms likusioms 55 palikti naują tvarką?
Gerbiamieji, taip taisyklės nerašomos. Taisyklės turi būti visoms savivaldybėms vienodos, todėl kviečiu nepritarti ir balsuoti prieš. Mes eksperimentus darome ne toje vietoje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos J. Jarutis? Vieną minutę, tuoj įjungsiu.
J. JARUTIS (LVŽSF). Replika kolegai Algirdui. Netiesa, kad savivaldybės galėjo naudoti sutaupytus pinigus savo reikmėms, tai iškirtinai kitoms socialinėms reikmėms. Prašau neklaidinti kolegų.
PIRMININKĖ. Gerai, kolegos, apsisprendžiame balsuodami.
Skelbiu balsavimo rezultatus. Balsavo 84 Seimo nariai: už – 61, prieš – 4, susilaikė 19. Pritarta po pateikimo.
Leiskite paskirti pagrindiniu Socialinių reikalų ir darbo komitetą, papildomu Biudžeto ir finansų komitetą ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Siūloma svarstyti gruodžio 7 dieną.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas S. Jakeliūnas. Prašom, žodis jums.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkoju. Kadangi girdime įvairių nuomonių, vertinimų, aš manau, kad Vyriausybei taip pat derėtų dalyvauti, todėl siūlau prašyti Vyriausybės išvados prieš pateikiant informaciją komitetams.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar reikia Vyriausybės išvados? Pritariame. A. Sysas norėjo pasakyti lygiai tą patį pasiūlymą. Mes jau bendru sutarimu sutarėme prašyti Vyriausybės išvados.
13.22 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-980 (pateikimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-980. A. Palionis. Prašom, kolega. Pateikimas.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Šitas projektas, įtrauktas į darbotvarkę, susijęs su paskutiniu mūsų posėdžiu, kada buvo pateiktas ateinančių metų valstybės biudžetas, kaip lydimasis projektas. Iš Finansų ministerijos buvo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio įstatymo projektas. Bet šitas projektas buvo lygiai taip pat anksčiau registruotas Seime. Jo visa esmė, kad daugiabučiams tiekiamai šilumai ir karštam vandeniui būtų nustatytas 9 % pridėtinės vertės mokesčio tarifas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Visi viską suprato ir klausti nenori. Ar galime bendru sutarimu pritarti, nes ir Vyriausybės buvo tokia pozicija, ir mūsų visų pritarimas. Ačiū, bendru sutarimu pritarėme po pateikimo ir bus sujungtas su pagrindiniu. Vis tiek skelbiu komitetą. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 7 dieną. Sutarėme.
13.24 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1005 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas. Dėl pridėtinės vertės mokesčio jūs ar?.. Jūs pristatysite, gerai. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1005. Pristato taip pat A. Palionis. Prašom.
A. PALIONIS (LSDDF). Su šiuo projektu irgi yra panaši situacija. Projektu siūloma nustatyti 5 % PMV tarifą vaistams, įrašytiems į ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą, tai yra A sąrašą, rezervinį vaistų sąrašą. Vyriausybės projektas irgi buvo pateiktas su biudžeto projektu ir apima dar didesnę lengvatą, nes Vyriausybė siūlo 5 % tarifą taikyti visiems vaistams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Matulas nori paklausti. Prašom, gerbiamasis Antanai.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, aš nelabai suprantu, kam jūs registruojate tą įstatymo projektą, kuris jau yra svarstomas? Pavasario sesijoje aš įregistravau įstatymo pataisą, kuria siūliau, kad nekompensuojamiems receptiniams vaistams būtų taikoma 5 % PVM lengvata. Seimas pritarė po pateikimo, komitetas, aišku, vilkina, kad autorystė būtų kieno nors kito, bet man ne tiek svarbu – svarbu, kad būtų rezultatas. Vyriausybė, dabar pateikdama biudžetą, irgi siūlo daug platesnį variantą, ką jūs minite. Jūs siūlote daug siauresnį variantą, kad ir rezerve įrašytiems į kompensuojamųjų vaistų sąrašą vaistams būtų taikoma 5 %. Tai kam reikia žaisti, trukdyti laiką, jeigu jau ir Vyriausybė netgi pritarė platesniam įstatymo projektui?
A. PALIONIS (LSDDF). Kolega, aš sutinku su jumis, bet šitas projektas buvo užregistruotas, kai Vyriausybė dar nebuvo įregistravusi biudžeto ir visų lydimųjų projektų, dėl to ir išeina tokia situacija. Kai mes priiminėjome biudžetą, pagal Statutą šiaip turėjo eiti visi projektai – ir Vyriausybės registruoti, ir Seimo narių registruoti, ir čia dabar susidarė tokia situacija, kad mes tik po to pateikiame. Jeigu būtume paskutiniame posėdyje, tikriausiai būtume naktį išėję namo.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Tvarka turi būti įstatymuose, kad jie visi būtų pateikti ir nebūtų pakabinti. Pas mus tas žodis „pakabinti“ tapo toks priimtinas.
Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu? Galime. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 7 dieną.
13.26 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 30, 43 ir 461 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-353 (pateikimas)
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 30, 43 ir 461 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-353. R. Budbergytė. Prašom, kolege. Pateikimas.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke.
Norėčiau pristatyti įstatymo projektą, kuriuo siūloma pakeisti teisinį reglamentavimą ir numatyti, kad įmonių už mokestinį laikotarpį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas gali būti 100 % sumažintas ankstesniais metais patirtais mokestiniais nuostoliais. Taip pat mokestiniai nuostoliai, kai yra įmonės reorganizuojamos, perleidžiamos ar pertvarkomos, atvejais, kai yra patenkinamos kitos įstatyme nustatytos sąlygos, gali būti panaudoti visam apmokestinamajam pelnui sumažinti. Taip pat įstatymo projektu siūloma įmonės apmokestinamąjį pelną leisti sumažinti iki 75 %, palikus visus šiuo metu įstatyme numatytus kriterijus ir reikalavimus investicijoms, ir šias nuostatas numatyti taikyti 2017–2020 metais.
Jeigu būtų priimti šie įstatymo pakeitimai, Lietuvoje pagerėtų, konkurencingesne taptų investicinė aplinka. Tai tikrai paskatintų pritraukti ne tik tiesiogines užsienio investicijas, bet taip pat paskatintų, kas yra nepaprastai svarbu, ir vidaus investicijas Lietuvoje. O tai reiškia, kad ne tik padidėtų konkurencingumas mūsų šalies, bet atsirastų ir naujų darbo vietų, kas yra labai aktualu šiuo metu Lietuvoje. Tikiuosi, kad tos darbo vietos taip pat būtų ir gerai apmokamos.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamoji kolege, jūs labai išsamiai pateikėte įstatymo projektą. Niekas nenori paklausti. Dėkoju.
Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra.
Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galime pritarti po pateikimo. Pagrindiniu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas nenumatytas. Siūloma svarstyti gruodžio 7 dieną.
S. Jakeliūnas. Prašom.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Kadangi Vyriausybė siūlo daug mokestinių pakeitimų, kurie bus svarstomi su kitų metų biudžeto įstatymo projektu, siūlau taip pat ir prašau, kad būtų pateikta Vyriausybės išvada dėl šito įstatymo projekto.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko prašymui, kad būtų Vyriausybės išvada? Pritarėme. Prašome Vyriausybės išvados šiuo klausimu.
13.30 val.
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1056 (pateikimas)
Rezervinis 8 klausimas – Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1056. A. Palionis pasirengęs pateikti įstatymo projektą.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Įstatymo projektas susijęs su nekilnojamojo turto apmokestinimu, su jo kartele, atsižvelgiant į vis didėjančią paklausą ir kylančias nekilnojamojo turto kainas, kai fiziniai asmenys turimas lėšas investuoja į nekilnojamąjį turtą. Siūlome mažinti fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių jų įsigyjamų nekilnojamojo turto objektų maksimalią neapmokestinamojo nekilnojamojo turto vertę, kuri dabar yra 220 tūkst. Siūlome ją sumažinti iki 150 tūkst.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Gentvilas. Prašom, kolega.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis Andriau, norėjau paklausti jūsų nuomonės. Komercinio turto arba turto, kurį turi juridiniai asmenys, nekilnojamojo turto mokestį nustato savivaldybės ir tai eina į savivaldybių biudžetą. Bet mes čia kalbame apie fizinių asmenų turtą, kurį reguliuojame iš Seimo, ir jis greičiausiai eis į valstybės biudžetą. Ar nemanote, kad reikėtų vis dėlto palikti savivaldai apsispręsti, nes, pavyzdžiui, Vilniuje galbūt turtas brangus, bet ir pragyvenimas brangus ir automatiškai sukuria naujus mokesčius, o regione turbūt nebus nė vieno mokančio už nekilnojamąjį turtą. Tai regione gal, pavyzdžiui, savivalda apsispręstų žeminti ribą žemiau negu 150 ir palikti subsidiarumo principu apsispręsti?
A. PALIONIS (LSDDF). Aš supratau, Simonai, tavo klausimą. Realiai pritarčiau šimtu procentų tavo mintims, jeigu tai būtų visuotinis turto apmokestinimas, tada taip. Bet čia yra prabangaus turto apmokestinimas ir yra tik nuleidžiama kartelė. Kaip minėjai, į daugumą savivaldybių net nepateks toks turtas. Bet jeigu tai būtų visuotinis turto deklaravimas, tai sutikčiau, kad būtų lygiai taip pat organizuojamas, kaip juridinių asmenų turto apmokestinimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į jums pateiktą klausimą. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Ar norite balsuoti, ar galime bendru sutarimu? Norite balsuoti. Balsuojame dėl Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projekto. Prašom balsuoti po pateikimo.
Balsavimo rezultatai: balsavo 80 Seimo narių; už – 55, prieš – 7, susilaikė 18. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 7 dieną. Jokių pasiūlymų nėra. Šį kartą komiteto pirmininkas neprašo išvados, gerbiamasis Jakeliūnai, dėl šito įstatymo projekto dėl Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo?
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Mes komitete sujungsime ir apsvarstysime. Manau, kad čia pakankamai aiškus ir suprantamas įstatymo projektas. Manau, kad komitete mes priimsime tinkamą sprendimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jokių susirūpinimų šiuo klausimu daugiau nėra.
13.33 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Ernesto Jasaičio peticijos“ (projektas Nr. PNP-36) priėmimas
Kitas mūsų darbotvarkės 9 rezervinis klausimas – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Ernesto Jasaičio peticijos“ projektas. Kviečiu peticijų komisijos pirmininką P. Čimbarą pateikti jūsų nutarimą.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Pristatau E. Jasaičio peticiją. Komisija šių metų spalio 18 dieną iš esmės išnagrinėjo E. Jasaičio peticiją ir priėmė sprendimą atmesti jo pateiktą pasiūlymą papildyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalį ir nustatyti, kad darbuotojams, auginantiems vaiką iki 12 metų, būtų suteikta viena papildoma diena vieną kartą per du mėnesius arba sutrumpintas darbo laikas viena valanda per savaitę. Komisija priėmė sprendimą, atsižvelgusi į SAM Darbo apsaugos ministerijos pateiktą nuomonę dėl šių motyvų: pirma, nuo šių metų liepos 1 dienos įsigaliojusiame Darbo kodekse įtvirtinta, kad darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeimyninius įsipareigojimus.
Antra. Garantijos darbuotojams nustatytos, suderinus su socialiniais partneriais Trišalėje taryboje.
Trečia. Papildomos poilsio dienos tėvams yra apmokamos ir tai yra papildoma finansinė našta darbdaviui.
Ketvirta. 2011 metais komisija ir Seimas jau yra priėmęs sprendimus atmesti to paties pareiškėjo tą patį pasiūlymą.
Atsižvelgus į tai, prašau pritarti komisijos išvadai priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti pareiškėjo pasiūlymą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti Peticijų komisijos išvadai ir atmesti E. Jasaičio peticiją? Galime bendru sutarimu. Dėkoju.
Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų esate šaunuoliai. Dirbome puikiai ir rytinio posėdžio darbotvarkė baigta, rezerviniai klausimai apsvarstyti. Jeigu būtų pageidavimas, mes dar galėtume iš vakarinio posėdžio darbotvarkės 2-3 klausimą – įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, svarstymo stadija. Galime? Galime. Bus trumpesnis vakarinis posėdis.
13.36 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 133 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-533(2) (svarstymas)
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 133 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-533(2). Svarstymas.
Užsienio reikalų komiteto pranešėją gerbiamą J. Bernatonį prašau pateikti Užsienio reikalų komiteto išvadą. Ruošiasi Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą pateikti V. Bakas. Gerbiamasis J. Bernatonis. Prašom.
J. BERNATONIS (LSDDF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, Užsienio reikalų komitetas Seimo buvo paskirtas kaip pagrindinis. Iš esmės pritarė iniciatorių pateikto įstatymo projekto idėjai, atsižvelgęs į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktas pastabas. Užsienio reikalų komitetas pritarė komiteto patobulintam ir šiandien Seime svarstomam Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 133 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Komiteto nariai patobulintam įstatymo projektui pritarė vienbalsiai.
PIRMININKĖ. Dėkojame komiteto pirmininkui. Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką V. Baką pateikti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą.
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas birželio 21 dieną apsvarstė projektą, pritarė Teisės departamento, taip pat Vyriausybės pastaboms ir apskritai projektui pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pasiūlymų nebuvo gauta. Diskusijoje norėjo dalyvauti kolegos Ž. Pavilionis ir G. Landsbergis, tačiau jų salėje nematau. Ar? Kolegos sako nori diskusijoje dalyvauti ir atbėga? Ar tikrai tokią informaciją turime? (Balsai salėje) Taip, iš tiesų jūs visiškai teisingai pastebėjote. Bet posėdžių salėje reikia būti nuolat. Kolegos neturėtų gal labai pykti. Ar galime patikslinti greitai planuoja? Jis jau lipa laiptais, puiku.
Naudodamasi pertraukėle aš tiesiog noriu priminti gerbiamiesiems visų frakcijų seniūnams, kad 14 valandą Seimo Pirmininko kvietimu seniūnai bus pakviesti pasitarti dėl mūsų tolesnio darbo komitetuose. Norėsime išgirsti jūsų nuomonę, pasiūlymus. Nepamirškite, gerbiamieji seniūnai, kad 14 valandą būsite labai laukiami Seimo Pirmininko kabinete.
O dabar dalyvauti diskusijoje atbėgo G. Landsbergis, atsiprašome, kad mes anksčiau svarstome šitą klausimą, bet jūs šaunuolis, suspėjote. Diskusija. G. Landsbergis. Prašom.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Per tas penkias minutes gal ir atsikvėpsiu nuo bėgimo.
Išties, kolegos, pirmiausia aš noriu padėkoti Užsienio reikalų komitetui, kuris vienbalsiai pritarė toms pateiktoms suredaguotoms pataisoms. Man tai suteikė vilties manyti, kad šiandien ir Seimas, ir Lietuva turi istorinį šansą, tikrai istorinį šansą įsirašyti į sąrašą valstybių, kurios yra principingos ir principingai vertina tuos šiurpius, kraupius nusikaltimus, kurie vyksta už valstybių sienų. Tarp tų valstybių, šiandien priėmusių tokias pačias pataisas, kokias mes šiandien diskutuojame, yra Jungtinės Amerikos Valstijos, yra Kanada, yra Estija. Lietuva būtų turbūt ketvirtoji valstybė pasaulyje, kuri priimtų tokio pobūdžio dokumentą. Dokumentas ir tos pataisos reiškia, kad mes įgyjame kaip Seimas, kaip Vyriausybė… Tiesą sakant, pagal mūsų pateiktą suredaguotą tekstą Vyriausybė turi teisę neįsileisti į Lietuvą žmonių, kurie nusikaltimus, pažeidimus prieš žmogaus teises, stambaus masto korupcinius nusikaltimus atliko už Lietuvos teritorijos.
Turbūt esate girdėję, ne sykį buvo minėta, kad tokio pobūdžio pataisos yra vadinamos Magnitskio pataisomis. Jos siejamos su šia pavarde dėl vienos priežasties – nes advokatas S. Magnitskis, tirdamas didelės apimties korupcijos bylą Rusijos Federacijoje, buvo suimtas, uždarytas į kalėjimą, nukankintas ir mirė kalėjime. Bet per visą savo ilgą laikotarpį, kai jis buvo laikomas ir kankinamas kalėjime, jis sugebėjo aprašyti visa tai, kas vyko ir ką jis žinojo. Todėl bylos informacija, todėl žmonės, kurie atliko tuos veiksmus prieš jį, kurie dalyvavo korupcijos schemose, yra žinomi pasauliui. Jungtinėse Amerikos Valstijose tuo metu senatorius Dž. Makeinas iškėlė klausimą: ar tai, kad mes žinome pavardes nusikaltėlių, ar mes turime juos įleisti į Jungtines Amerikos Valstijas? Jie nebuvo teisti Jungtinėse Amerikos Valstijose, jie nebuvo teisti ir Rusijoje. Tiesą sakant, jie buvo apdovanoti Rusijoje, visi tie dalyvavę tuose kraupiuose įvykiuose yra gavę Rusijos prezidento apdovanojimus. Ar tai nesuteikia mums priežasties vis dėlto įvertinti tų aplinkybių principingai? Jie nusprendė – jie pirmieji turi įstatymą.
Aš manau, kad mes esame lygiai ten pat. Aš manau, kad mes, žinodami tuos šiurpius faktus, turime lygiai taip pat vertinti – principingai. Šiandien aš tikiuosi, kad kaip ir Užsienio reikalų komitete, taip ir Seime mes sulauksime pritarimo svarstymo stadijoje ir vėliau – priimant tam, kad įsirašytume šiandien tarp keturių valstybių, aiškiai pasakančių, ką jos galvoja apie pasaulinę korupciją ir žmogaus teisių pažeidimus. Aš manau, kad sulauksime padėkos iš daugelio žmonių, kurie lygiai taip pat kitose valstybėse su tais reiškiniais kovoja.
Kolegos, linkiu geros diskusijos, jeigu ji bus. Kviečiu palaikyti šias pateiktas pataisas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame G. Landsbergiui už išsakytas pastebėjimus.
Gerbiamieji kolegos, dėl 1 straipsnio yra gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymai. Komitetas pritarė iš dalies ir vienam, ir antram pasiūlymui. Galime pritarti? Galime pritarti. Siūlomas įsigaliojimo laikas – 2018 m. sausio 1 d.
Po svarstymo nuomonė už, nuomonė prieš. E. Vareikis. Prašau, kolega. Nuomonė už.
E. VAREIKIS (LVŽSF). Labai trumpai. Iš tikrųjų mums Lietuvoje šiandien tokio įstatymo reikia ne vien tam, kad mes pasirodytume, kokie mes esame geri Jungtinių Amerikos Valstijų ar kitų NATO valstybių draugai. Tokio įstatymo reikia mūsų saugumui. Per pastaruosius metus mes žinome, kad pasitaikė mūsų biurokratijoje tokių rimtų klaidų, kai mes per neapsižiūrėjimą perdavėme ne visai viešą informaciją ir Baltarusijai, ir Rusijai. Pasitaikė, kad ir žmonės, iš tikrųjų labai rimtai kaltinami, važiavo per Lietuvą ir atvažiavo į Lietuvą. Taigi saugumo sumetimais iš tikrųjų tokio įstatymo reikia. Aš manau, kad šiandien balsuodami už mes padarysime labai rimtą žingsnį stiprindami Lietuvos saugumą.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Nuomonės prieš nėra, bet vis tiek visus kviečiu balsuoti.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 78, prieš – 1, susilaikė 5. Po svarstymo pritarta.
Po šito balsavimo noriu nuoširdžiai dėkoti už mūsų darbą rytiniame posėdyje. Skelbiu rytinio posėdžio pabaigą. Vakarinis posėdis kaip visada – 15 valandą. (Gongas)
Informacija. A. Šimas.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Prašau įskaityti mano balsą už per praėjusį balsavimą.
PIRMININKĖ. Dėl protokolo, nors ir po gongo, gerbiamojo A. Šimo balsas – už.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.