IŠVADA

DĖL KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS

2017 m. lapkričio 8 d.

Radviliškis

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, 12 straipsnio 4 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, 3 dalimi, Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 1601 „Dėl korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Valstybės ar savivaldybės įstaigų veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 2-170 „Dėl valstybės ar savivaldybės įstaigų veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“, 2017 m. III ketvirtį Radviliškio rajono savivaldybėje atliktas korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktais, kuriuose nustatyta, kad savivaldybės įstaigos veiklos sritis priskiriama prie sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, jeigu atitinka vieną ar kelis iš šių kriterijų, t. y. pagrindinės funkcijos yra kontrolės ar priežiūros vykdymas (2 punktas), atskirų valstybės tarnautojų funkcijos, uždaviniai, darbo ir sprendimų priėmimo tvarka bei atsakomybė nėra išsamiai reglamentuoti (3 punktas), bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2017 m. birželio 22 d. raštą „Dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo 2017 metais“, korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas pasirinktinai atliktas Radviliškio rajono savivaldybės administracijos interesų konfliktų valdymo srityje.

Analizuotas 2017 m. sausio 1 d. - 2017 m. spalio 27 d. laikotarpis.

Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą atliko Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, atsakingas už korupcijos prevenciją ir jos kontrolę įstaigoje, naudojant teisės aktų ir dokumentų analizės, lyginamąjį bei žodinės apklausos metodus.

Įvertinus aukščiau nurodytą Radviliškio rajono savivaldybės administracijos veiklos sritį, vadovaujantis korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo metu gautais rezultatais, išvadoje suformuluoti siūlymai nustatytiems korupcijos rizikos veiksniams valdyti ir pašalinti.

Atsižvelgiant į  Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2017 m. birželio 22 d. raštą „Dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo 2017 metais“, apibendrintos ir susistemintos Radviliškio rajono savivaldybės įstaigų ir įmonių išvados dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės, pateikti siūlymai dėl įstaigų, įmonių korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo tobulinimo. Radviliškio lopšelio-darželio „Eglutė“ išvadą dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės vertino, apibendrino ir susistemino duomenis Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotojas.

I. Interesų konfliktų valdymas Radviliškio rajono savivaldybės administracijoje

Atlikus analizę nustatyti korupcijos rizikos veiksniai:

1. Interesų konfliktų valdymo veiklos srityje nepriimti teisės aktai būtini įstatymų ir įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų įgyvendinimui.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio „Vietos savivaldos principai“ 6 punkte nustatyta, kad vietos savivalda grindžiama savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principu, t. y. savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, 10 punkte - veiklos skaidrumo principu, reiškiančiu, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio „Viešojo administravimo principai“ 2 punkte nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi objektyvumo principu, reiškiančiu, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, 4 punkte nustatyta, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų (nepiktnaudžiavimo valdžia principas), 10 punktu viešojo administravimo subjektas įpareigotas būti skaidriu, t. y. viešojo administravimo subjekto veikla turi būti vieša, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, o pagal 12 punktą - viešojo administravimo subjektas turi ieškoti naujų ir veiksmingų būdų, kaip spręsti problemas, ir nuolat mokytis iš gerosios patirties pavyzdžių (naujovių ir atvirumo permainoms principas).

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnyje „Pagrindiniai valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principai“ nustatyti principai, kuriais grindžiama valstybės tarnyba, bei nustatyti svarbiausi valstybės tarnautojų veiklos etikos principai, atsakomybė už minėtų principų nesilaikymą.

Valstybės tarnyboje dirbančiųjų asmenų veiklos etikos svarbą siekiant didinti visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnautojais pabrėžia ir Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 „Dėl Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių patvirtinimo“.

Vertinant interesų konfliktų valdymą savivaldybės administracijoje aktualus Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas (toliau – Įstatymas).

Įstatymo 3 straipsnio „Asmenų, pretenduojančių dirbti, dirbančių ir dirbusių valstybinėje tarnyboje, prievolės“ 1 dalyje nustatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas (1 punktas), teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra (2 punktas), nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti (3 punktas), priimdami sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu (4 punktas), nesinaudoti viešai neskelbiama tarnybine informacija ne tarnybinei veiklai (5 punktas), nesinaudoti ir neleisti naudotis jokiu valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai (6 punktas).

Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta prievolė asmenims, pretenduojantiems dirbti ir dirbantiems valstybinėje tarnyboje deklaruoti privačius interesus.

Įstatymo 5 straipsnio „Deklaracijos pateikimas“ 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad asmenys, pretenduojantys dirbti valstybinėje tarnyboje pateikia deklaraciją iki jų išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos, jeigu kiti teisės aktai nenustato kitaip.

Pagal Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 „Dėl Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 72.7 papunktį iki įsakymo dėl priėmimo į pareigas pasirašymo konkursą laimėjęs pretendentas konkursą organizuojančiai įstaigai per jos nustatytą terminą privalo pateikti privačių interesų deklaraciją, pateikiamą Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

Įstatymo 11 „Pareiga nusišalinti“, 12 „Teisės atstovauti apribojimai“, 13 „Tarnybinių teisių apribojimas“, 14 „Dovanų ar paslaugų priėmimo ir teikimo apribojimai“, 17 „Prievolė raštu informuoti apie susitarimą“, 18 „Apribojimai sudaryti darbo sutartį“, 19 „Apribojimai sudaryti sandorius ar naudotis individualiomis lengvatomis“, 20 „Atstovavimo apribojimai“ straipsniuose įstatymų leidėjas nustatė interesų konfliktų valdymo priemones.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2009 m. gegužės 11 d. rezoliucija Nr. KS-41 „Dėl prievolės vengti interesų konflikto ir pareigos nusišalinti“ konstatavo, kad būtina vengti net interesų konflikto regimybės, pateikė rekomendacijas valstybės tarnyboje dirbantiems asmenims dėl nusišalinimo bei interesų deklaravimo tvarkos.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2015 m. lapkričio 25 d. rezoliucija Nr. KS-73 „Dėl dovanų ir neatlygintinų paslaugų“ tai pat pateikė rekomendacijas valstybės tarnyboje dirbantiems asmenims dėl dovanų ir (ar) paslaugų priėmimo.

Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklių, patvirtintų Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2012 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. KS-84 „Dėl Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklių ir Privačių interesų deklaracijos formos ID001 patvirtinimo“ (toliau - Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklės), 46 punkte nustatyta, kad savivaldybių institucijų, įstaigų vadovams ar jų įgaliotiems atstovams rekomenduojama patvirtinti sąrašą pareigybių, kurias atitinkamojoje institucijoje, įstaigoje einantys asmenys privalo deklaruoti privačius interesus.

Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo metu galiojusių Radviliškio rajono savivaldybės administracijos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų  Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. A-814-(8.2) „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės administracijos vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 1 punkte nustatyta, kad Taisyklės reglamentuoja Radviliškio rajono savivaldybės administracijos vidaus tvarką, kurios tikslas – daryti įtaką įstaigos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir atliekančių vidaus administravimą, elgesiui, kad gerėtų jų ir visuomenės santykiai.

Taisyklių V skyriaus „Elgesio reikalavimai“ 41 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojai ir darbuotojai savo elgesiu reprezentuoja įstaigą, kurioje dirba, 42 punkte nustatyta, kad įstaigoje turi būti vengiama triukšmo, palaikoma dalykinė darbo atmosfera, valstybės tarnautojai ir darbuotojai turi elgtis pagarbiai vieni su kitais (nekeliant įprastinio balso tono) ir kitais asmenimis, taip pat 43 ir 44 punktuose nustatyti apribojimai darbo metu vartoti necenzūrinius žodžius ir laikyti tokio turinio bei asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją darbo vietoje.

Taisyklių 59 punkte nustatyta, kad savivaldybės politikai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, valstybės tarnautojai, einantys institucijų ar įstaigų struktūrinių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigas, valstybės tarnautojai privačių interesų deklaraciją elektroninėmis priemonėmis pateikia Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai per vieną mėnesį nuo išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos.

Pažymėtina, kad Taisyklių 59 punkte įtvirtinta nuostata, kad valstybės tarnautojai privačių interesų deklaraciją elektroninėmis priemonėmis turi pateikti per vieną mėnesį nuo išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos, prieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje 5 straipsnio 2 daliai, kurioje nustatyta, kad asmenys, pretenduojantys dirbti valstybinėje tarnyboje, pateikia deklaraciją iki jų išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos, jeigu kiti teisės aktai nenustato kitaip.

Nustatyta, kad kitų vidaus dokumentų, reglamentuojančių interesų konfliktų valdymo priemonių įgyvendinimą, pvz.: Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų laikymosi ir kontrolės vykdymo tvarkos aprašo, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, Dovanų įvertinimo ir saugojimo tvarkos aprašo, Interesų deklaravimo, nusišalinimo ir kontrolės tvarkos aprašo, Valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų, privalančių deklaruoti privačius interesus, pareigybių sąrašo ir pan., nėra.

Radviliškio rajono savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. A-957-(8.2) „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių patvirtinimo“, 43 punkte nustatytos valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigos: derinti privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus, sprendžiant klausimus pagal kompetenciją ir nurodytas funkcijas, pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, sprendimai būtų priimami nešališkai ir teisingai bei užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai, nesinaudoti ir neleisti kitiems naudotis tarnybine, darbine ar su tarnyba, darbu susijusia informacija kitaip nei nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, neišnešti dokumentų iš įstaigos kasmetinių atostogų, komandiruočių ar kitais nebuvimo darbe atvejais, pranešti vadovui ir jo sutikimu nevykdyti užduoties, jeigu asmeniniai, turtiniai interesai susikerta su šia užduotimi arba turima argumentų, jog asmeninės, privataus pobūdžio aplinkybės gali pakenkti valstybės ar savivaldybės prestižui, tiesiogiai ar netiesiogiai nesinaudoti ir neleisti naudotis savivaldybės nuosavybe, taip pat savivaldybei nuomojama nuosavybe kitokiai nei tarnybinė veikla, jei teisės aktuose nenumatyta kitaip, nešališkai tarnauti žmonėms, deklaruoti įstatymų nustatyta tvarka savo turtą ir pajamas, nustatyta tvarka pildyti bei tikslinti privačių interesų deklaraciją.

Manytina, kad neišsamus, prieštaringas vidaus administravimas neužtikrina tinkamo Įstatymo įgyvendinimo, sudaro sąlygas asmenims, pretenduojantiems dirbti valstybinėje tarnyboje, nevykdyti interesų konflikto valdymo reikalavimų bei jų vadovams ar vadovų įgaliotiems asmenims nevykdyti teisės aktuose įtvirtintų prievolių.

2. Interesų konfliktų valdymo srityje nepaskirti asmenys, kuriems būtų pavesta vykdyti Įstatymo nuostatų įgyvendinimo kontrolę, asmens, vykdančio interesų deklaravimo kontrolę, įgaliojimai aiškiai neapibrėžti, suteikta galimybė veikti savo nuožiūra.

Įstatymų leidėjas Įstatymo 22 straipsnio „Kontrolės institucijos ir pareigūnai“ 1 dalies 2 punktu įpareigojo savivaldybių institucijų, įstaigų vadovus ar jų įgaliotus atstovus kontroliuoti kaip asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, vykdo šio įstatymo nuostatas.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2009 m. kovo 26 d. rezoliucija Nr. KS-25 „Dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų laikymosi kontrolės vykdymo“ rekomendavo įstaigų vadovams vidaus administravimo teisės aktuose reglamentuoti įstaigos struktūrinių padalinių vadovų funkcijas siekiant užtikrinti interesų konfliktų valdymą, t. y. valdyti viešųjų ir privačių interesų deklaravimo ir nusišalinimo procesus.

Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklių 44 punkte nustatyta, kad vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, deklaravimo procedūrų administravimo, valstybės ar savivaldybės institucijoje arba įstaigoje dirbančių asmenų konsultavimo, informacijos pateikimo VTEK, Įstatymo ir šių Taisyklių vykdymo kontrolės funkcijas atlieka atitinkamų valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovai arba jų paskirti įgalioti atstovai (tarnybinės etikos specialistai, atitikties pareigūnai, struktūrinių padalinių vadovai ir pan.), 45 punkte reglamentuotos vadovų ar jų įgaliotų atstovų funkcijos.

Pagal Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklių 47 punktą savivaldybių institucijų, įstaigų vadovai ar jų įgalioti atstovai sudaro sąlygas šių institucijų struktūrinių padalinių vadovams susipažinti su jiems pavaldžių darbuotojų Deklaracijų duomenimis.

Įvertinus Radviliškio rajono savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių vadovų bei jų pavaduotojų pareigybių aprašymus, kitus vidaus administravimo teisės aktus, nustatyta, kad asmenys, kuriems būtų pavesta vykdyti Įstatymo nuostatų įgyvendinimo kontrolę, nepaskirti, vis dėlto Savivaldybės administracijoje viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje kontrolės funkcija pavesta vienam subjektui. Viena iš Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojo funkcijų, nustatytų valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme, yra asmenų, dirbančių valstybės tarnyboje, privačių interesų deklaracijų kontrolė.

Kitų struktūrinių padalinių, įskaitant ir seniūnijas, vadovų pareigybių aprašymuose minėta funkcija nenustatyta, sąlygos susipažinti su jiems pavaldžių darbuotojų privačių interesų deklaracijų duomenimis nesudarytos.

Pagal Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklių 13 punktą savivaldybių institucijų, įstaigų vadovai ar (ir) jų įgalioti atstovai priima jiems pavaldaus deklaruojančiojo asmens Deklaraciją naudodamiesi Privačių interesų deklaravimo informacine sistema (toliau – IDIS) ir ją išsaugo. Už deklaracijų saugojimą yra atsakingi institucijų vadovai ar (ir) jų įgalioti atstovai. Deklaracijos saugomos atitinkamos institucijos vadovo nustatyta tvarka.

Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklių 49 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas, kuriam pagal pareigybės aprašymą yra pavesta vykdyti interesų deklaravimo kontrolę, prisiregistravęs elektroninėje Privačių interesų deklaravimo informacinėje sistemoje (IDIS), administruoja joje dirbančių asmenų pateiktas Deklaracijas, atlieka tokių deklaracijų apskaitą, deklaracijose nurodytų duomenų analizę bei įgyvendina kitas Įstatymo ir Taisyklių vykdymo priežiūros ir kontrolės funkcijas.

3. Vidaus kontrolės sistema valdant interesų konfliktus nefunkcionuoja.

Vertinamuoju laikotarpiu Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2017 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. KS-85 pripažino, kad Radviliškio rajono savivaldybės biudžetinės įstaigos vadovo pareigas einantis asmuo pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, 2017 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. KS-9 pripažino, kad Radviliškio rajono savivaldybės politiko pareigas einantis asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktų nuostatas.

Nurodyti atvejai patvirtina, kad interesų konfliktų prevencija ir realių konfliktų valdymas nevykdomas, dėl ko pakertamas gyventojų pasitikėjimas vietos savivaldos institucijomis, nukenčia Savivaldybės institucijų reputacija.

Pažymėtina, kad didžioji valstybės tarnautojų dalis, dirbančių Savivaldybės administracijoje ir dalyvavusių apklausoje „Etikos ir elgesio principai (vertybinės nuostatos), antikorupcinės elgsenos sritis“ klaidingai interpretuoja dovanų ir paslaugų teikimo apribojimus, nežino, kaip elgtis siekiant valdyti interesų konfliktus, o nesant aiškių gairių, besikreipiantys į savivaldos institucijas taip pat nežino, kaip elgtis bendraujant su asmenimis, dirbančiais valstybinėje tarnyboje, skirtingai suvokia teisėto ir neteisėto elgesio atribojimą.

Atliekant korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą Radviliškio rajono savivaldybės administracijos interesų konfliktų valdymo veiklos srityje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 27 d. į valstybinę tarnybą Radviliškio rajono savivaldybės administracijoje priimti 6 asmenys, 6 iš jų pateikė privačių interesų deklaracijas:

ü asmuo priimtas į valstybės tarnybą kovo 1 d., deklaraciją pateikė vasario 22 d.;

û asmuo priimtas į valstybės tarnybą balandžio 3 d., deklaraciją pateikė balandžio 6 d.;

û asmuo priimtas į valstybės tarnybą gegužės 2 d., deklaraciją pateikė gegužės 31 d.;

ü asmuo priimtas į valstybės tarnybą rugsėjo 1 d., deklaraciją pateikė rugpjūčio 25 d.;

û asmuo priimtas į valstybės tarnybą rugpjūčio 2 d., deklaraciją pateikė rugpjūčio 31 d.;

û asmuo priimtas į valstybės tarnybą rugpjūčio 3 d., deklaraciją pateikė rugpjūčio 5 d.

Nustatyta, kad 2 asmenų, einančių struktūrinio padalinio vadovo pareigas, deklaracijos IDIS sistemoje nėra paskelbtos, 4 asmenų deklaracijos pateiktos po jų priėmimo į pareigas.

Papildomai asmuo, atliekantis korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą, elektroninių deklaracijų paieškoje patikrino savivaldybės įstaigų ir įmonių vadovų, savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų interesų deklaravimo faktą.

Nustatyta, kad iš 3 savivaldybės įmonių vadovo pareigas vykdančių asmenų sistemoje nepaskelbtos 2 deklaracijos.

Nustatyta, kad iš 42 savivaldybės viešųjų ir biudžetinių įstaigų vadovo pareigas vykdančių asmenų sistemoje nepaskelbta 19 deklaracijų.

Nustatyta, kad iš 16 savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių (skyrių) vadovo pareigas vykdančių asmenų sistemoje nepaskelbtos 3 deklaracijos.

Nustatyta, kad iš 12 savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių (seniūnijų) vadovo pareigas vykdančių asmenų sistemoje nepaskelbtos 4 deklaracijos.

Vertinimo metu naudota Elektroninių deklaracijų ID001 paieškos informacinė sistema nuo 2012-08-01. Iki nurodyto termino pateiktos deklaracijos netikrintos ir neperžiūrėtos. Peržiūra atlikta 2017 m. spalio 26 d. Atkreiptinas dėmesys, kad deklaracijos viešą peržiūrą gali įtakoti asmenų vieno ar dviejų vardų nurodymas privačių interesų deklaracijoje bei galimai netinkamai parinktas deklaracijos pareigų kodas.

Darytina prielaida, kad asmenys galimai neteisingai pateikė duomenis deklaracijoje (pareigų kodas), ar nepateikė deklaracijos, o asmuo, kontroliuojantis interesų deklaravimą ir administruojantis IDIS sistemoje deklaracijas šių neatitikimų nenustatė.

Pažymėtina, kad vertinimo metu nustatyta, kad privačių interesų deklaracijos netikslinamos ir (ar) nepapildomos Įstatymo nustatyta tvarka, deklaracijose pateikti klaidingi duomenys (pvz., netinkamai parenkamas pareigų kodas).

Nustatyta, kad asmenų, valstybinėje tarnyboje dirbančių ir vykdančių Radviliškio rajono savivaldybės įstaigų, įmonių vadovų, politikų pareigas, privačių interesų deklaravimo kontrolė neatliekama.

Atlikus analizę, darytina išvada, kad deklaracijų pateikimo ir saugojimo, apskaitos tvarka Radviliškio rajono savivaldybės administracijoje neapibrėžta, privačių interesų deklaracijos įstaigoje neišsaugomos, privačių interesų deklaracijos teikiamos nesilaikant deklaracijų teikimo tvarkos, netinkamai vykdoma privačių interesų deklaracijų teikimo kontrolė, neapibrėžta asmens, kontroliuojančio interesų deklaravimo procesą, darbo tvarka, atsakomybė, taip nepagrįstai suteikiant plačius įgaliojimus priimti sprendimus savo nuožiūra, todėl yra pagrindas teigti, kad Įstatymo nuostatos, susijusios su interesų valdymu, įgyvendinamos netinkamai.

Atlikus korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą, darytina išvada, kad Radviliškio rajono savivaldybės administracijos interesų konfliktų valdymo veiklos srityje egzistuoja korupcijos pasireiškimo tikimybė.

Siekiant pašalinti, valdyti išvadoje dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatytus korupcijos rizikos veiksnius, užtikrinti tinkamą valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačių ir viešų interesų suderinimą, pirmenybės teikimą viešiesiems interesams, sprendimų nešališkumą bei užkirsti kelią atsirasti korupcijai, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriui siūlau:

1. nedelsiant inicijuoti asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje Radviliškio rajono savivaldybės institucijose, įstaigose, įmonėse privačių interesų deklaracijų pateikimą, deklaracijų tikslinimą ir papildymą;

2. teisės aktų nustatyta tvarka įgalioti asmenis (vykdančius struktūrinių padalinių vadovo pareigas), vykdyti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo vykdymo kontrolę Radviliškio rajono savivaldybėje;

3. nustatyti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų laikymosi ir kontrolės vykdymo tvarką;

4. patvirtinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų (Radviliškio rajono savivaldybės administracijoje ir (ar) Savivaldybės įstaigose, įmonėse), turinčių deklaruoti privačius interesus, sąrašą;

5. teisės aktų nustatyta tvarka skelbti privačių interesų deklaracijas prie konkrečių asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, kontaktinės informacijos;

6. reglamentuoti asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje (Radviliškio rajono savivaldybės administracijoje ir (ar) Savivaldybės įstaigose, įmonėse) privačių interesų deklaravimo, nusišalinimo tvarką;

7. nustatyti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų veiklos etikos taisykles (etikos kodeksas);

8. reglamentuoti dovanų ir (ar) paslaugų priėmimo, įvertinimo ir saugojimo tvarką;

9. organizuoti diskusijas etikos normų įgyvendinimo savivaldybės institucijose, įstaigose klausimais;

10. organizuoti asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, kvalifikacijos tobulinimą etikos, korupcijos prevencijos klausimais.

II. Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas Radviliškio rajono savivaldybės įstaigose, įmonėse

Įvertinus Radviliškio rajono savivaldybės įstaigų, įmonių išvadas dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės, nustatyta, kad:

Radviliškio rajono savivaldybės administracija 2017 m. birželio 28 d. raštu Nr. S-1537-(8.27) „Dėl korupcijos prevencijos priemonių vykdymo“ kreipėsi į Radviliškio rajono savivaldybės įstaigas ir įmones ir prašė savivaldybės įstaigų bei įmonių vadovų atlikti korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą vadovaujamoje įstaigoje, įmonėje ir iki šių metų spalio 9 d. raštu pateikti informaciją (pagal pridedamą formą), pateikti rašto kopiją el. paštu (failo tipas Word dokumentas).

Asmuo, atliekantis korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą, apibendrindamas ir sistemindamas duomenis, gautus iš įstaigų ir įmonių, Radviliškio rajono savivaldybės įstaigas ir įmones skirstė tokia tvarka:

· savivaldybės įmonės (3);

· visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos (9);

· švietimo, kultūros ir sporto įstaigos (30);

· socialines paslaugas teikiančios įstaigos (3).

Nustatyta, kad korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo išvadas pateikė:

û 2 savivaldybės įmonės;

û 4 asmens sveikatos priežiūros įstaigos;

ü 30 švietimo, kultūros ir sporto įstaigų;

ü 3 socialines paslaugas teikiančios įstaigos.

Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo išvadų (toliau – išvados) nepateikė UAB „Radviliškio autobusų parkas“ (įmonė pateikė kovos su korupciją programą ir jos priemonių planą), Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuras, Radviliškio rajono greitosios medicinos pagalbos centras, Grinkiškio ambulatorija, Sidabravo ambulatorija, Šaukoto ambulatorija.

Susipažinus su įmonių, įstaigų (toliau – įstaigos) pateiktomis išvadomis, nustatyti šie trūkumai:

1. Išvados neatitinka formos ir turinio reikalavimų.

Išvados dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės pateiktos praleidus nustatytą terminą, kai kurių įstaigų išvados pateiktos tik el. paštu ir nepatvirtintos vadovo ar jo įgalioto asmens parašu, išvados pateiktos nesilaikant Radviliškio rajono savivaldybės administracijos rekomenduojamos formos, pateikiant skenuotas išvadas, neužtikrinamas dokumento (failo) teksto vientisumas (skaidoma į atskirus lapus).

2. Neanalizuotos įstaigų veiklos sritys, išvadoje analizuotos sritys neatitinka Korupcijos prevencijos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatytų kriterijų.

Kai kurios įstaigos iš vis nevertino nė vienos įstaigos veiklos srities, savo nuomonę pagrįsdamos mažu įstaigoje dirbančių asmenų skaičiumi, maža darbų apimtimi.

Įstaigos veiklos sritys reglamentuojamos įstaigos steigimo dokumentuose, įstatuose, nuostatuose ir iš esmės gali būti suskirstytos į dvi sritis: bendrąją (vidaus administravimas) ir specialiąją (funkcijų vykdymas pagal įstaigos paskirtį), todėl neteisinga praktika, kai įstaigos konstatuoja, kad nevykdo jokios veiklos, kurioje galėtų pasireikšti korupcija.

Įvertinus išvadų turinį, matyti, kad kai kurios įstaigos korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą atliko formaliai, paviršutiniškai ir skubotai, t. y. nepateikė pasirinktos veiklos srities galimo korupcijos pasireiškimo vertinimo argumentacijos, vertindamos, ar pasirinktose įstaigos veiklos srityse yra laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų ar sutarčių, turinčių įtakos įstaigos veiklai, ar priimti visi teisės aktai būtini įstatymų ir įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų įgyvendinimui, išsamiau neanalizuodamos teisės aktų atitikties aukštesnę galią turintiems teisės aktams, apsiribojo teisės aktų išvardijimu, dauguma įstaigų nepateikė pasirinktos veiklos srities praktinio įgyvendinimo analizės.

Kai kurios įstaigos neidentifikavo konkrečios įstaigos veiklos srities ir vertino įstaigos veiklą bendrais, abstrakčiais aspektais, pvz.: konstatavo, kad įstaigos veikla, vidaus administravimas reglamentuoti vidaus dokumentais, yra galimybė pranešti apie galimus pažeidimus, nurodė, kad skundų dėl veiklos kokybės ar pažeidimų negavo, todėl nėra korupcijos pasireiškimo tikimybės.

Kai kurios įstaigos pasirinktą veiklos sritį vertino pagal visus Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus, nepagrįstai didindamos vertinimo naštą arba pagal kriterijus, kurie vertinamai veiklos sričiai netinka.

Neteisinga praktika, kai įstaigos identifikuodamos vertinimui parinktą veiklos sritį, nurodo ne konkrečią veiklą, o teisės aktą.

Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje atitinkamos įstaigų veiklos sritys savaime priskiriamos prie sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, tačiau kai kurios įstaigos, nurodydamos veiklos srities atitiktį vienam iš minėtame straipsnyje nurodytų kriterijų vis tiek vengia konstatuoti, kad pasirinktose veiklos srityse egzistuoja korupcijos pasireiškimo tikimybė.

3. Kai kurios įstaigos netinkamai nustatė analizuojamą laikotarpį, nurodydamos, kad korupcijos pasireiškimo tikimybė atliekama nuolat.

Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 1601 „Dėl korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 7 punkte nustatyta, kad savivaldybės įstaigoje korupcijos tikimybės nustatymas turi būti atliekamas kiekvienų metų III ketvirtį, Valstybės ar savivaldybės įstaigų veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 2-170 „Dėl valstybės ar savivaldybės įstaigų veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“, 12 punkte nustatyta, kad atliekant įstaigos veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymą ir vertinimą, rekomenduojama aprašyti atliekamus veiksmus, atliekamą vertinimą, gautą informaciją, surašyti siūlymus. Aprašant nurodoma: įstaiga, kurios veiklos srityje buvo atliekamas korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas, įgalioti subjektai, nustatę korupcijos pasireiškimo tikimybę, analizuotas laikotarpis, įstaigos esamos situacijos vertinimo kriterijai, nustatyti korupcijos rizikos veiksniai, susiję su Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais kriterijais, pateikiami siūlymai dėl korupcijos rizikos veiksnių neigiamos įtakos panaikinimo ar sumažinimo. Įstaigos veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymo ir vertinimo aprašymas yra pagrindas parengti motyvuotą išvadą dėl įstaigos veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymo.

Darytina išvada, kad įstaigos, atlikdamos korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą, turi nustatyti ir vertinti apibrėžtą laikotarpį.

4. Kai kurios įstaigos netinkamai nurodo naudotus metodus ir veiksmus bei įstaigos esamos situacijos vertinimo kriterijus, nurodydamos bendruosius korupcijos prevencijos tikslus (skaidrumo didinimas, korupcijos prielaidų mažinimas, šalinimas, viešojo intereso viršenybės užtikrinimas ir pan.).

5. Kai kurios įstaigos neteisingai nustato korupcijos rizikos veiksnius.

Įstaigos formaliai konstatuoja, kad rizikos veiksnių įstaigos nė vienoje ar pasirinktoje veiklos srityje iš vis nėra, tokią nuomonę pagrįsdamos kasdieniu įprastu įstaigos funkcijų vykdymu, pvz.: teigia, kad įstaigoje vykdoma buhalterinė apskaita, įstaigoje veikia valdymo organai, konstatuoja, kad vykdoma įstaigos veiklos kontrolė, vertinamos atliekamos procedūros, registruojami gauti dokumentai, viešinama informacija apie įstaigos veiklą ir pan. Kai kurios įstaigos formaliai nurodo, kad vykdomos procedūros (pvz., viešieji pirkimai) atliekamos laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos, vykdant įstaigos korupcijos prevencijos programą, priemones, nurodo, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba ar auditą vykdantys subjektai neatliko patikrinimo, todėl rizikos veiksniai įstaigos veikloje nenustatyti.

6. Tinkamai nenustačiusios korupcijos pasireiškimo rizikos veiksnių, įstaigos nenustato skirtumų tarp esamos situacijos ir tos situacijos, kuri turėtų būti pagal vertinimo kriterijus (teigiama, kad skirtumų nėra, skirtumai minimalūs), nepaaiškina priežasčių, dėl kurių atsirado skirtumas bei neįvertina įtakos korupcijos pasireiškimo tikimybės egzistavimui.

7. Kai kurių įstaigų nurodytos priemonės nustatytiems korupcijos rizikos veiksniams pašalinti, ar priemonės yra nepakankami nustatytiems rizikos veiksniams valdyti.

Įstaigos nurodo abstrakčias, bendrąsias priemones, susijusias su korupcijos prevencija ir jos kontrole, pvz.: bendradarbiavimas su Specialiųjų tyrimų tarnyba, vadovo informavimas apie gautą skundą, konsultacijos, antikorupcijos komisijos veikla, kontrolė, skaidrumas, atsakomybės instituto taikymas, periodinis vidaus dokumentų atnaujinimas, bendros informacijos apie įstaigos veiklą skelbimas. Kai kurios įstaigos nurodė priemonę - identifikuoti rizikos veiksnius, tačiau būtent tai įstaigos ir turėjo padaryti atlikdamos korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą, atlikusios nustatymą, turėjo nustatyti priemones jau identifikuotiems rizikos veiksniams pašalinti.

8. Ne visos įstaigos skelbia Korupcijos pasireiškimo tikimybės išvadas savo interneto tinklalapiuose.

Įvertinus Radviliškio rajono savivaldybės įstaigų, įmonių išvadas dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės, darytina išvada, kad įstaigos nenustatydamos ar netinkamai nustatydamos korupcijos pasireiškimo tikimybę, neatsikleidžia korupcijos pasireiškimo sąlygų, neužtikrina realaus ir veiksmingo korupcijos prevencijos organizavimo įmonėje, įstaigoje.

Atsižvelgiant į šioje išvadoje nustatytus Radviliškio rajono savivaldybės įstaigų, įmonių išvadų dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės trūkumus, Radviliškio rajono savivaldybės įmonių ir įstaigų vadovams siūlau:

1. atliekant korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą vadovautis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nuostatomis, Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 1601 „Dėl korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Valstybės ar savivaldybės įstaigų veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 2-170 „Dėl valstybės ar savivaldybės įstaigų veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“ bei Antikorupcinės aplinkos viešajame sektoriuje kūrimo ir įgyvendinimo vadovu (aktualūs 70-83 psl.), metodine informacija korupcijos prevencijos klausimais Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos interneto svetainėje www.stt.lt skyriuje „Korupcijos prevencija“ - „Korupcijos pasireiškimo tikimybė“;

2. siekiant užtikrinti savivaldybės įmonių ir įstaigų vykdomos antikorupcinės veiklos skaidrumą, atlikus korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą, korupcijos pasireiškimo tikimybės išvadas skelbti įmonių, įstaigų interneto svetainėse;

3. įvertinti asmenų, atsakingų už korupcijos prevenciją ir jos kontrolę (atliekančių korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą) kvalifikacijos tobulinimo poreikį korupcijos prevencijos srityje ir organizuoti darbuotojų mokymus šia tema.

Pridedama. Radviliškio rajono savivaldybės įmonių ir įstaigų išvadų dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės kopijos, 39 išvados, 59 lapai.

Savivaldybės meras

Antanas Čepononis